- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-954-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09376-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- N. P., A. T.
- Trečiasis asmuo
- L. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. ir atsakovių N. P., A. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. patikslintą ieškinį atsakovėms N. P. ir A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais, turto padalijimo, kreditinių įsipareigojimų vykdymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo su juo tvarkos ir atsakovės N. P. patikslintą priešieškinį ieškovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, kreditinių įsipareigojimų vykdymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo su juo tvarkos bei priverstinės hipotekos nustatymo, tretieji asmenys L. B. AS, veikiantis per L. B. AS Lietuvos skyrių, akcinė bendrovė „Swedbank“, antstolis A. S., antstolis G. J., I. K., D. K., Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M., antstolis Z. Z., Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė R. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti Klaipėdos m. sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą ieškovo ir atsakovės santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) šalių nepilnametės dukters S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 3) šalių dukters S. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti iš ieškovo nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės 300 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, išlaikymo lėšas pervedant į atsakovės nurodytą banko sąskaitą ir suteikiant atsakovei uzufrukto teisę nurodytų išlaikymo lėšų naudojimui; 4) įpareigoti atsakovę sudaryti visas sąlygas ieškovui bendrauti su dukra, nekliudyti ieškovui dalyvauti auklėjant savo nepilnametę dukrą, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš du mėnesius, raštu informuoti ieškovą apie dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą ir nedelsiant raštu informuoti ieškovą apie savo ir vaiko kontaktinių duomenų pasikeitimą; 5) pripažinti iš dalies negaliojančiu antstolio A. S. surašytą 2014 m. sausio 3 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal šį aktą parduoto turto – buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), turto pirkėjo – naujojo turto savininko, teises perkelti atsakovei; 6) pripažinti iš dalies negaliojančiu antstolio G. J. surašytą 2014 m. rugsėjo 24 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal šį aktą parduoto turto – buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), turto pirkėjo – naujojo turto savininko, teises perkelti atsakovei; 7) pripažinti iš dalies negaliojančia 2014 m. kovo 21 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. T., kaip pirkėjos, ir I. K. bei D. K., kaip pardavėjų, sandorio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal šią pirkimo pardavimo sutartį parduoto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto pirkėjo – naujojo turto savininko, teises perkelti atsakovei; 8) pripažinti iš dalies negaliojančiu antstolį A. Z. pavaduojančios antstolės V. V. surašytą 2012 m. gruodžio 17 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal šį aktą parduoto turto – buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), turto pirkėjo – naujojo turto savininko, teises perkelti atsakovei; 9) pripažinti iš dalies negaliojančiu antstolio G. J. surašytą 2017 m. liepos 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal šiuos aktus parduoto turto – buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), turto pirkėjo – naujojo turto savininko, teises perkelti atsakovei; 10) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. gegužės 3 d. tarp atsakovių sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos 5-ojo notarų biuro notarės R. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 11) pripažinti atsakovės vardu registruotą žemės sklypą su nebaigtu statyti sodo namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių ieškovo ir atsakovės nuosavybe; 12) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių ieškovo ir atsakovės nuosavybe nekilnojamą turtą: a) butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini); b) butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini); c) butą, esantį (duomenys neskelbtini); d) butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini); e) butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini); 13) padalinti santuokos metu įgytą bei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintą turtą ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: a) butą, esantį (duomenys neskelbtini); b) automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) c) kilnojamuosius daiktus, t. y. (duomenys neskelbtini); d) butą, esantį (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 4-44 (1/2 iš 3,01 kv. m.), 4-45 (1/2 iš 1,10 kv. m.), 4-50 (1/5 iš 13,35 kv. m.), 4-51 (1/8 iš 6,42 kv. m.), 4-52 (1/8 iš 1,75 kv. m.), 4-41 (1/8 iš 26,88 kv. m.), 4-53 (1/16 iš 21,92 kv. m.); e) butą, esantį (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 3-44 (1/12 iš 43,07 kv. m.), 3-3 (1/12 iš 4,09 kv. m.), 3-5 (1/12 iš 2,72 kv. m.), 3-6 (1/12 iš 7,64 kv. m.), 3-8 (1/12 iš 4,36 kv. m.)3-9 (1/12 iš 1,75 kv. m.), 3-10 (1/12 iš 3,03 kv. m.), 3-7 (1/5 iš 9,11 kv. m.); f) butą, esantį (duomenys neskelbtini); g) butą, esantį (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 5-3 (1/16 iš 4,29 kv. m), 5-5 (1/16 iš 2,81 kv. m.), 5-6 (1/16 iš 7,56 kv. m.), 5-8 (1/16 iš 4,68 kv. m.), 5-9 (1/16 iš 1,61 kv. m.), 5-10 (1/16 iš 3,11 kv. m.), 5-44 (1/16 iš 55,13 kv. m.), 5-7 (1/5 iš 9,01 kv. m.); h) butą, esantį (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-34 (1/11 iš 3,63 kv. m.), 1-36 (1/11 iš 2,94 kv. m.), 1-37 (1/11 iš 8,10 kv. m.), 1-38 (1/11 iš 9,51 kv. m.), 1-39 (1/11 iš 4,11 kv. m.), 1-40 (1/11 iš 1,84 kv. m.), 1-41 (1/11 iš 3,21 kv. m.), 1-44 (1/11 iš 38,54 kv. m.); i) žemės sklypą su nebaigtu statyti sodo namu, esančius (duomenys neskelbtini); 14) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 137 310,61 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimą; 15) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 19 698,55 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą ir nuostolių atlyginimą; 16) sutuoktinių tarpusavio santykiams sureguliuoti, nekeičiant solidarios sutuoktinių prievolės kreditoriui L. B. AS pagal 2015 m. liepos 21 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pobūdžio, nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką visus įsipareigojimus šiam kreditoriui pagal minėtą sutartį turi vykdyti asmeniškai atsakovė N. P., o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui L. B. AS būtų įvykdyta asmeninėmis ieškovo lėšomis, atsakovė N. P. privalo sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus ieškovo nuostolius; 17) sutuoktinių turtinėms teisėms santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2018 m. kovo mėn. 1 d.; 18) po santuokos nutraukimo atsakovei N. P. pageidaujant palikti jai santuokoje įgytą pavardę P.; 19) priteisti iš atsakovės N. P. ieškovo naudai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje buvo sudaryta ieškovo ir atsakovės santuoka. Gyvenant santuokoje sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters S. P.. Pašlijus sutuoktinių tarpusavio santykiams, nuo 2018 metų pradžios ieškovas ir atsakovė faktiškai gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio, santuokinių santykių nebepalaiko, ateityje neketina atkurti šeiminių saitų bei bendro sutuoktinių gyvenimo. Ieškovas prašė šalių nepilnametės dukros S. P., nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina. Teigė, kad šiuo metu ieškovas ir atsakovė geranoriškai susitaria dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra, dėl savo darbo pobūdžio ir dažnų ilgų išvykimų būtų sudėtinga nustatyti kalendorinėmis datomis tiksliai apibrėžtą jo bendravimo su dukra laiką, todėl, ieškovo nuomone, šiuo metu nėra poreikio nustatyti detalios jo bendravimo su dukra tvarkos. Be ieškovo ir atsakovės dukters, ieškovas turi kitus du nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat teikia išlaikymą. Ieškovas sutiko savo nepilnametei dukrai mokėti 300 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2018 m. gegužės 3 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dovanų gavo visą eilę nekilnojamo turto objektų, t. y. butus, esančius adresu(duomenys neskelbtini), kurie, pasak atsakovės, pripažintini asmenine jos nuosavybe ir į sutuoktinių bendro dalintino turto balansą netrauktini. Šias dovanas atsakovė gavo iš savo motinos, atsakovės A. T.. Visais be išimties atsakovei 2018 metais padovanoto nekilnojamo turto pradinio įgijimo dovanotojos vardu atvejais, jų įgijimas buvo atliekamas ne pirkėjos A. T. lėšomis, o atsakovės lėšomis, tiesioginiais apmokėjimais iš atsakovės sąskaitų. Už šį nekilnojamą turtą, įgytą A. T. vardu ir vėliau padovanotą atsakovei, atsakovė taip pat visą laiką mokėjo komunalinius mokesčius ir tai aiškiai matoma iš atsakovės banko sąskaitų išrašų, kas jau savaime liudija, jog šiuo turtu kaip savo visą laiką nuo pat jo įgijimo momento rūpinosi, naudojosi, gavo iš jo nuompinigius tik atsakovė, o šio turto įgijimas atsakovės motinos A. T. vardu buvo tik siekis nuslėpti nuo sutuoktinio šį turtą, nesąžiningu elgesiu išvengti šio turto padalinimo. Konstatavus, jog visais aukščiau nurodytais atvejais už turtą faktiškai buvo apmokėta atsakovės (t. y. atsakovės ir ieškovo šeimos bendromis) lėšomis, atsakovės (t. y. bendromis sutuoktinių) lėšomis visi aukščiau nurodyti nekilnojamo turto objektai buvo išlaikomi, A. T., kaip atsakovės statytinės, vardu sudaryti sandoriai pripažintini iš dalies negaliojančiais ir pagal juos A. T., kaip pirkėjos, teisės, perkeltinos N. P., o minėta dovanojimo sutartis, patvirtina Klaipėdos 5-ojo notarų biuro notarės R. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. T. padovanojo atsakovei minėtus nekilnojamojo turto objektus, pripažintina niekiniu sandoriu. Nurodė, jog naują lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai įsigijo 2013 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 89 900 Lt (26 036,84 Eur), iš kurių 22 924,50 Lt (6 509,21 Eur) buvo sumokėta kaip pradinė įmoka, o likę 21 518,05 Eur buvo kredituojami UAB „Swedbank lizingo“. Galutinis turto (įsigyjamo lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini)) išpirkimo terminas – 2018 m. spalio 30 d. lengvajam automobiliui (duomenys neskelbtini) įgyti buvo didele dalimi panaudotos asmeninės ieškovo lėšos, sudariusios trečdalį šio automobilio įsigijimo kainos, todėl dalinant šį turtą yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių dalių principo, ir pripažinti ieškovui 2/3 dalis šio automobilio, o atsakovei – 1/3 dalį, t. y. pagal šalių pasirinktą šio nedalaus turto pasidalinimo būdą ieškovui priteistina 2/3 šio automobilio vertės piniginė kompensacija, t. y. 6 293,33 Eur (9 440 Eur x 2/3). Taip pat nurodė, kad iki santuokos sudarymo atsakovė N. P. įgijo nekilnojamą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris į sutuoktinių turto balansą netraukiamas, tačiau santuokos metu šis turtas buvo išlaikomas iš bendrų sutuoktinių lėšų, nors ieškovo ir atsakovės šeimos poreikiams šis butas niekada nebuvo naudojamas. Bendromis sutuoktinių lėšomis taip pat buvo išlaikomas ir kitas atsakovės N. P. asmeninis turtas - žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas pripažino aplinkybę, jog nuo 2018 m. kovo mėn. nebegyvena su atsakove, nebeveda su ja bendro ūkio, faktiškai nebesinaudojo bendru turtu – būstu (duomenys neskelbtini), šiuo turtu naudojosi viena atsakovė ir pats ieškovas prašo sutuoktinių turtinėms teisėms santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2018 m. kovo 1 d. Ieškovo nuomone yra tikslinga į sutuoktinių turto balansą prievolę bendram sutuoktinių kreditoriui L. B. AS pagal 2015 m. liepos 21 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) traukti tokiu dydžiu (prievolės likučiu), koks jis buvo sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi. 2018 m. kovo 5 d. dienai nepadengtas kredito likutis pagal būsto kreditą Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 100 273,44 Eur. Tačiau kredito įmokos pagal aukščiau nurodytą kredito sutartį buvo ir toliau nurašomos nuo ieškovo sąskaitos. Atsakovė N. P. ieškovui kompensavo ne visą ieškovo kreditoriui sumokėtų įmokų sumą. Priešingai nei teigia N. P., ne ieškovas, o N. P. yra likusi skoloje sutuoktiniui už atsakovės interesais vykdytą prievolę kreditoriui L. B. A. T. pat nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ieškovas su akcine bendrove Nord LB Lietuva (šiuo metu L. B. AS) 2006 m. kovo 20 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ši sutartis ieškovo sudaryta iki santuokos su atsakove, todėl iš jos kylančios prievolės yra ir po santuokos nutraukimo lieka ieškovo asmeninėmis prievolės, kurias ieškovas toliau vykdys asmeniškai iš savo lėšų. Taip pat ieškovas 2012 m. lapkričio 3 d. su akcine bendrove „Swedbank“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (renovacijos) finansavimo. Prievolės pagal šią kredito sutartį yra ir lieka ieškovo asmeninėmis prievolėmis, kurias po santuokos nutraukimo ieškovas vykdys asmeniškai savo lėšomis. Atsakovė 2013 m. lapkričio 12 d. pervedė savo motinai pagal 2013 m. lapkričio 12 d. vykusias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl buto (duomenys neskelbtini)), 2013 m. gruodžio 23 d. mokėjo pagal 2013 m. gruodžio 23 d. varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl buto (duomenys neskelbtini)), 2014 m. rugsėjo 1 d. mokėjo pagal 2014 m. rugsėjo 1 d. varžytynes Nr. 50573 (dėl buto (duomenys neskelbtini)). Dėl šių sandorių, su kuriais susijusių pervedimų suma sudaro 2 542 Lt, ieškovas reiškia atskirus reikalavimus. Likusių 41 000 Lt (11874,42 Eur) ir 1160 Eur, iš viso – 13 034,42 Eur pervedimo atsakovei A. T. tikslas ieškovui nėra žinomas. Ieškovui nėra žinoma apie jokias 2013 m. gegužės mėn. egzistavusias „paskolos sutartis“, pagal kurias jo sutuoktinė N. P. turėjo grąžinti savo motinai 40 000 Lt. Teigė, kad A. T. dalį atsakovei pervestų lėšų skyrė atsakovės N. P. asmeninio turto gerinimui (sodo namelio statybai). Šių sumų pervedimas niekaip negali būti siejamas su bendrais sutuoktinių poreikiais ir negali būti įskaičiuojamos atliekant N. P. – A. T. tarpusavio mokėjimų (pagrįstų) balansą. 2014 m. kovo mėn. A. T. pervedė atsakovei 15 806,62 Lt (4 577,91 Eur) buto (duomenys neskelbtini), pirkimui, dėl šio turto ieškovas reiškia reikalavimus pripažinti šį turtą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl su šio buto įgijimu susijusios išlaidos gali būti įskaitomos į pagrįstas N. P. išlaidas (pervedimus) A. T.. Su kokiais tarpusavio įsipareigojimais ir santykiais buvo susijęs A. T. 2013 m. balandžio 17 d. pervedimas 5 000 Lt sumoje N. P., ieškovui nėra žinoma. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog N. P. sutuoktiniui nežinant pervedė savo motinai 13 034,42 Eur bendrų sutuoktinių lėšų, o A. T. 2014 m. kovo mėn. pervedė 4 577,91 Eur, kurie buvo panaudoti butui (duomenys neskelbtini), įsigyti, dėl kurio byloje reiškiami atskiri reikalavimai, galima teigti, jog N. P. ne šeimos interesų tenkinimui pervedė A. T., t. y. be pagrindo sumažino bendrąją jungtinę ieškovo ir atsakovės nuosavybę. Pažymėjo, kad ieškovui nėra žinoma, kokiems poreikiams N. P. skolinosi iš savo sesers O. B. pinigines lėšas, pervestas 2013 m. gegužės 31 d., ir ar tai iš tiesų buvo paskola. Šios iš O. B. gautos lėšos – 15 000 Lt, nebuvo panaudotos bendriems ieškovo ir atsakovės šeimos poreikiams tenkinti. Nuo 2013 m. iki 2015 m. laikotarpiu atsakovė savo seseriai O. B. iš viso pervedė 19 956,72 Eur, kuriais be pagrindo sumažino ieškovo ir atsakovės šeimos bendrą turtą. Todėl pusę šių lėšų – 9 978,36 Eur, atsakovė N. P. ieškovui privalo kompensuoti, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ieškovas nurodė, kad atsakovės N. P. nuosavybėn pastarasis žemės sklypas atiteko Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimo, pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1577-159/2011, pagrindu. 2014 m. pavasarį bendromis sutuoktinių lėšomis buvo atlikti esminiai šio turto pagerinimai – sklypas sutvirtintas ir parengtas namo statybai, įrengtas drenažas (sumontuoti drenažo vamzdžiai ir šuliniai), išpilti pamatai sodo namo statybai ir pan., ir šių darbų atlikimo fakto, jų kainos bei šiems darbams ir medžiagoms panaudotų piniginių lėšų pobūdžio (bendroji sutuoktinių nuosavybė) atsakovė N. P. iš esmės neginčija. Apytiksliais paties ieškovo skaičiavimais, pagerinto žemės sklypo parengimo statyboms ir namo pamatų įrengimo darbai ir medžiagos kainavo virš 38 000 Lt (virš 11 000 Eur), o pagal byloje atliktą teismo ekspertizę – tokių faktiškai atliktų darbų ir medžiagų kaina 2014 m. pavasarį sudarė net apie 53 000 Lt (15 349 Eur). Tai yra, bendrų sutuoktinių lėšų, investuotų į pagerintą žemės sklypą ir jame pradėtą statyti namą, suma nuo 3 iki 4 kartų viršijo paties neįrengto žemės sklypo pradinę vertę. Kadangi nudrenuoto, parengto tolimesnei statybai žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju (sodo) namu vertė yra akivaizdžiai didesnė, negu tiesiog pievos, negali būti ginčo, jog bendromis sutuoktinių lėšomis buvo sukurtas savarankiškas turtas (namo pamatai), o paties atsakovės N. P. nuosavybės – žemės sklypo, vertė ženkliai padidėjo. Todėl ieškovas neabejotinai turi teisę vienokia ar kitokia forma gauti savo panaudotų piniginių lėšų kompensavimą atsakovės nuosavybės gerinimui ir jos sukūrimui, taip atkuriant sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyrą ir neleidžiant atsakovei N. P. praturtėti buvusio sutuoktinio sąskaita. Ieškovo teigimu, bendra ieškovui priteistinos piniginės kompensacijos už padalinamą bendrą turtą suma yra – 137 310,61 Eur.
3. Atsakovė N. P. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atmesti visus ieškovo reikalavimus atsakovės A. T. atžvilgiu; 2) priteisti iš ieškovo atsakovės A. T. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 3) nutraukti tarp N. P. ir ieškovo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 302) įregistruotą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 4) palikti santuokines pavardes; 5) nustatyti nepilnametės dukters S. P. gyvenamąją vietą kartu su N. P.; 6) priteisti iš atsakovo R. P. nepilnametės dukters S. P. išlaikymui po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą pervedant į atsakovės N. P. banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 7) priteisti atsakovei N. P. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 8) nustatyti, kad pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus kreditoriui L. B. AS asmeniškai vykdys atsakovė N. P., nemodifikuojant sutarčių, o šios vykdymo tvarkos nustatymas galios atsakovei N. P., nors kartu ir su ieškovu liks solidarūs skolininkai; 9) priteisti atsakovei N. P. asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą bute – adresu (duomenys neskelbtini), esančius kilnojamuosius daiktus, kurių vertės nustatymui atlikta teismo ekspertizė; 10) priteisti atsakovei N. P. asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11) priteisti atsakovei N. P. iš ieškovo 1 712,07 Eur dydžio kompensaciją už kredito už butą adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki šios dienos; 12) priteisti atsakovei N. P., iš ieškovo 16 961,17 Eur kompensaciją už dalintino turto masės sumažinimą (ieškovo vaikams iš ankstesnės santuokos teiktą išlaikymą); 13) priteisti atsakovei N. P. iš ieškovo 12 715,71 Eur kompensaciją už dalintino turto masės sumažinimą (ieškovo asmeninio kredito vykdymą santuokos metu); 14) priteisti atsakovei N. P. iš ieškovo 14 242,48 Eur kompensaciją už dalintino turto masės sumažinimą (ieškovo banko sąskaitos JAE); 15) už turto ir prievolių padalinimą (atsižvelgiant į turto balanso lentelę) atsakovė N. P., įsipareigoja ieškovo naudai išmokėti 34 009,61 Eur kompensaciją; 16) ieškovo reikalavimus dėl butų įgijimo sutarčių ir dovanojimo sutarties, turto ir prievolių dalinimo atmesti; 17) nustatyti ieškovo nekilnojamajam turtui - butui adresu (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką, iki šalių nepilnametė duktė S. P. sulauks pilnametystės; 18) iš ieškovo atsakovės N. P. naudai priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas.
4. Nurodė, kad sutinka, jog jos ir ieškovo santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo atsakovė nurodė, jog ieškovas yra (duomenys neskelbtini), todėl negalės užtikrinti nuolatinės nepilnametės dukters priežiūros bei pats išreiškė poziciją, jog duktė po atsakovės ir ieškovo santykių nutrūkimo liko gyventi su atsakove N. P., todėl dukters gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove. Taip pat atsakovė mano, jog nėra ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime, todėl šiuo metu neprašo teismo nustatyti detalios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Atsakovė taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į atsakovės ir ieškovo pajamas, turtinę padėtį bei įsipareigojimus kreditoriams, 300 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymas yra šiuo metu pakankamas, kad būtų galima užtikrinti dukters poreikius. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo ir atsakovės N. P. vardu įregistravo automobilį(duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 5 d. atliktas kilnojamojo turto vertinimas, kurio išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 9 440,00 Eur, nors ieškovas ir nurodė, jog sutinka su 9 440 Eur automobilio verte, tačiau nurodė, jog prie šio automobilio įsigijimo trečdaliu prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, gautomis po sveikatos sužalojimo darbe, todėl prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir jo naudai iš atsakovės N. P. priteisti 2/3 automobilio vertės piniginę kompensaciją – 6 293,33 Eur, tačiau nėra jokių įrodymų dėl ieškovo gautų piniginių lėšų už darbe patirtus sužalojimus ir jokių įrodymų, jog būtent šie galimai gauti pinigai dalinai buvo panaudoti automobilio įsigijimui. Pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovo bankinėje sąskaitoje buvo 123 263,52 Jungtinių A. E. dirhamų, kas pagal tuometinį kursą buvo lygu 28 484,96 Eur, tačiau šių piniginių lėšų ieškovas nenurodė, jų dalinti neprašė, nors sutuoktiniai, kreipdamiesi į teismą privalo nurodyti visą dalintiną turtą, tame tarpe ir pinigines lėšas. Todėl atsakovė reiškia reikalavimą dėl 14 242,48 Eur piniginių lėšų priteisimo (28 484,96 / 2 = 14 242,48) priteisimo atsakovės N. P. naudai. Dėl kompensacijų už kredito dalinį sumokėjimą atsakovė pažymi, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 22 d. ieškovas sumokėjo tik 158,29 Eur įmokų už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o likusią dalį – 3 422,45 Eur sumokėjo atsakovė N. P.. Kadangi prievolė už šį nekilnojamąjį turtą yra solidari, tiek ieškovas tiek atsakovė privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, o nurodytu laikotarpiu didžiąją dalį prievolės vykdė viena atsakovė, taip sumažindama sutuoktinių prievolės bankui dydį, kas padidino ieškovui atsakovės mokėtiną kompensaciją (lygią pusei skirtumo tarp turto vertės ir kredito likučio), todėl ieškovas atsakovei privalo kompensuoti pusę už nurodytą laikotarpį sumokėtos sumos, t. y. 1 712,07 Eur ((3 580,74 - 156,64)/2 = 1 712,07 Eur). Dėl kreditorinių įsipareigojimų AB Nord LB Lietuva (dabar – L. B. AS) ir AB „Swedbank“ bei kompensacijos už asmeninio pobūdžio turtinių prievolių įvykdymą bendromis sutuoktinių lėšomis priteisimo atsakovė nurodė, kad nors šis turtas yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką šis turtas nedalintinas, tačiau santuokos metu ši asmeninė ieškovo nuosavybė buvo apmokama iš bendrų lėšų, todėl ieškovas privalo kompensuoti atsakovei pusę sumokėtų kreditoriui lėšų - įmokų kredito grąžinimui bei palūkanų, todėl atsakovė prašo jos naudai priteisti 12 715,71 Eur kompensaciją. Kadangi išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas yra asmeninio pobūdžio prievolė, o lėšos vaikų išlaikymui sumokėtos iš atsakovės ir ieškovo santuokos metu uždirbtų pinigų, esančių bendrąja jungtine nuosavybe, ieškovas privalo kompensuoti atsakovei pusę sumokėtų lėšų. Atsakovė nurodė, kad santuokos metu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. imtinai ieškovas jo nepilnamečių vaikų iš ankstesnių santykių išlaikymui sumokėjo 33 922,35 Eur, tokiu būdu sumažindamas ginčo šalių dalintino turto masę. Taigi ieškovas atsakovės N. P. naudai privalo kompensuoti pusę šios sumos, t. y. 16 961,17 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad nors ir šiuo metu tarp šalių nėra ginčo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumos ir išlaikymo teikimo, nustatant sumą bei išlaikymo mokėjimo tvarką (periodinėmis išmokomis) būtina atsižvelgti į galimus kilti sunkumus dėl išlaikymo pakeitimo ir (ar) mokėjimo ieškovui išvykus iš Lietuvos Respublikos. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki S. pilnametystės 2033 m. gegužės 3 d. yra (duomenys neskelbtini). Skaičiuojant vaiko išlaikymą po 300 Eur, ieškovas turėtų sumokėti 48 000 Eur, todėl atsižvelgiant į ieškovo ketinimus išvykti iš Lietuvos Respublikos pastoviam gyvenimui į užsienį bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus - užtikrinti vaiko išlaikymo teikimą, atsakovė prašo nustatyti ieškovo nekilnojamajam turtui, t. y. butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką, iki šalių nepilnametė duktė sulauks pilnametystės. Dėl 2018 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutarties atsakovė pažymi, kad šią sutartį galima būtų pripažinti niekine tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad šis sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Vien tai, kad ieškovas neteisingai nurodo pirkto ir dovanoto turto, t. y. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertę, liudija, kad ieškovas net nežino šio tariamai įgyto santuokos metu turto įsigijimo aplinkybių, jo vertės ir pinigų kilmės. Ieškovo argumentai dėl atsakovės A. T. vardu įgyto nekilnojamojo turto - jo pripažinimo ne A. T., o N. P. nuosavybe bei argumentai dėl santuokinio turto apimties sumažinimo, N. P. pervedant tam tikras lėšas jos giminėms - motinai ir seseriai bei reikalavimai kompensuoti ieškovui tariamą bendro sutuoktinio turto sumažinimą, tėra nepagrįstas ir nesąžiningas siekis gauti kuo didesnę piniginę kompensaciją santuokos nutraukimo byloje. Dėl asmeninės nuosavybės teise turimo atsakovės turto, t. y. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymo sąnaudų kompensavimo atsakovė pažymi, kad ieškovas reikalauja kompensuoti jam 2 614,85 Eur už atsakovei N. P. asmenine nuosavybe priklausančio buto išlaikymą, tačiau šis butas, kaip ir ieškovo asmenine nuosavybe turimas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo naudojami nuompinigiams gauti. Nors daiktas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, tačiau jo duodamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir kadangi daiktas naudojamas šeimos poreikiams tenkinti - gauti bendras pajamas, daiktui išlaikyti - ne įsigyti ar pagerinti, kaip yra su ieškovo asmenine nuosavybe turimu turtu - butu adresu (duomenys neskelbtini), turimos sąnaudos yra abiejų naudos gavėjų pareiga – taipogi ir atsakovė N. P. nereikalauja kompensuoti jai pusę sutuoktinių turėtų buto adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymo sąnaudų, nors visiškai akivaizdu, kad sutuoktiniams persikėlus gyventi į butą adresu (duomenys neskelbtini), butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo nuomojamas ir gaunamos pajamos – nuompinigiai, kurie buvo bendros sutuoktinių pajamos, ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl reikalavimo kompensuoti atsakovės N. P. turto (statinių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)) pagerinimą atsakovė nesutinka. Nurodė, kad ieškovas žino, jog dalis įrankių, dėl kurių įsigijimo išlaidų reiškiamas reikalavimas, yra pavogti, o keletas parduoti internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt dar šalių santuokos metu. Ikiteisminiai tyrimai dėl turto vagysčių pagal minėtus pranešimus buvo nutraukti neradus nusikalstamą veiką atlikusio asmens. Iš viso vagystėmis iš minėto sandėliuko buvo pavogta turto už 2 334,28 Eur. Ieškovas žinojo apie šiuos įvykius, todėl reikšdamas reikalavimą priteisti kompensaciją už turtą, kurio šalys turtinių santykių nutrūkimo momentu nebeturėjo – įrankius, yra nesąžiningas. Tai dar kartą įrodo ieškovo nesąžiningą siekį gauti kuo didesnę piniginę kompensaciją. Be kita ko, iš paties ieškovo pateiktų argumentų bei dokumentų akivaizdu, jog minėtame žemės sklype buvo vykdomos statybos, kurių metu buvo sudaromi įvairūs sandoriai, įsigyjant statybines medžiagas ir pan. Nuo pat statybos pradžios ieškovas nereiškė reikalavimų ar pretenzijų atsakovei dėl vykdomų statybų apmokėjimo iš bendrų sutuoktinių lėšų, taigi ieškovas savo veiksmais patvirtino sandorių teisėtumą. Be kita ko, būtina atsižvelgti į statybų paskirtį – gerinti šeimos gerbūvį, taigi visi su statyba susiję darbai, kaip nurodo ieškovas pats savo rankomis atliko statybos darbus bei išlaidos, įsigyjant statybines medžiagas ir įrankius iš bendrų ginčo šalių pinigų, buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Todėl atlikus tarpusavio vienarūšių reikalavimų užskaitą, atsakovė N. P. turėtų atsakovui sumokėti 19 767,13 Eur (113 848 Eur – 94 080,87 Eur = 19 767,13 Eur) kompensaciją už santuokos metu įgyto turto ir solidarių prievolių padalinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 25 d. sprendimu ieškovo R. P. patikslintą ieškinį ir atsakovės N. P. patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui R. P. paliko pavardę „P.“, N. P. paliko pavardę „P.“. Nustatė nepilnamečio vaiko S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisė iš ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos 2018 m. spalio 11 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Nustatė, kad ieškovas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja ir dalyvauja ją auklėjant tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus. A. N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, raštu, trumpąja SMS žinute arba elektroniniu paštu informuoti ieškovą R. P. apie nepilnametės dukters S. P. gyvenamosios vietos, atsakovės N. P. arba nepilnametės dukters S. P. kontaktinių duomenų pasikeitimą. Nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) Pripažino negaliojančia 2012 m. gruodžio 17 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto vykdomojoje byloje Nr. 0017/03/05565 dalį, kuria nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja yra atsakovė A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir šio buto pirkėja pripažino atsakovę N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pripažino negaliojančia 2014 m. sausio 3 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja yra atsakovė A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir šio buto pirkėja pripažino atsakovę N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pripažino negaliojančia 2014 m. rugsėjo 24 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja yra atsakovė A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir šio buto pirkėja pripažino atsakovę N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pripažino negaliojančiomis 2017 m. liepos 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja yra atsakovė A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir šio buto pirkėja pripažino atsakovę N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pripažino negaliojančia 2018 m. gegužės 3 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padovanojo atsakovei N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Padalino santuokoje įgytą ieškovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovei N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant šį turtą: – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 238 000 Eur vertės; – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 700 Eur vertės; – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11 800 Eur vertės; – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11 000 Eur; – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8 180 Eur vertės; – transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovui R. P. iš atsakovės N. P. 108 951,28 Eur kompensaciją už atsakovei atitekusį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusį turtą. Priteisė ieškovui R. P. iš atsakovės N. P. 1 681,10 Eur kompensaciją už prievolių pagal 2015 m. liepos 21 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Priteisė ieškovui R. P. iš atsakovės N. P. 11 822,81 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Priteisė atsakovei N. P. iš ieškovo R. P. 23 970,99 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Pripažino, kad po santuokos nutraukimo ieškovas R. P. ir atsakovė N. P. lieka solidariai atsakingi trečiajam asmeniui L. B. AS pagal 2015 m. liepos 21 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). N. ieškovo R. P. ir atsakovės N. P. solidariosios prievolės, kylančios iš 2015 m. liepos 21 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo tvarką, kuri galioja tarp sutuoktinių: visus įsipareigojimus pagal 2015 m. liepos 21 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK (duomenys neskelbtini) vykdys asmeniškai atsakovė N. P., o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui L. B. AS būtų įvykdyta asmeninėmis ieškovo R. P. lėšomis, atsakovė N. P. privalo sumokėti ieškovui R. P. piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus ieškovo R. P. nuostolius. Kitus patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš ieškovo R. P. į valstybės biudžetą 2 769,63 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovės N. P. į valstybės biudžetą 1 074,81 Eur žyminio mokesčio. Priteisė ieškovui R. P. iš atsakovės N. P. 9 725,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei N. P. iš ieškovo R. P. 2 315,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei A. T. iš ieškovo R. P. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7-1030/2022 (ankstesni Nr. e2-620-1030/2019, e2-62-1030/2020) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo – paliko galioti iki visiško teismo sprendimo dalies dėl kompensacijų priteisimo įvykdymo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7-1030/2022 (ankstesni Nr. e2-620-1030/2019, e2-62-1030/2020) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo – paliko galioti iki visiško teismo sprendimo dalies dėl kompensacijų priteisimo įvykdymo. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl to, kad jų santuoka iširo ir ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3.2. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo ir bendravimo su juo tvarkos nurodė, kad tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl jų nepilnamečio vaiko S. P., gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove N. P.. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų vaiko interesams. Tarp sutuoktinių taip pat nėra ginčo dėl to, kad iš ieškovo jų nepilnamečiam vaikui S. P. priteistinas išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį. Reikalavimų dėl ieškovo ir nepilnamečio vaiko detalios bendravimo tvarkos nustatymo byloje nepareikšta.
3.3. Dėl priverstinės hipotekos nurodė, kad nenustačius priverstinės hipotekos būtinumo, jos taikymas neproporcingai suvaržytų ieškovo, apie kurio nesąžiningumą vykdant vaiko išlaikymo prievolę byloje duomenų nėra, nuosavybės teises.
3.4. Dėl momento, nuo kurio kilo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms, nurodė, kad įvertinus, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kad tarp šalių nėra ginčo, jog jų bendras gyvenimas baigėsi 2018 m. kovo 1 d., taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog ankstesnio nei bylos iškėlimas santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momento nustatymas turėtų įtakos sutuoktinių kreditorių teisėms, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė tada, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2018 m. kovo 1 d.
3.5. Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė N. P. atsiskaitė už ginčo butą savo turėtomis lėšomis, po jo įsigijimo vykdė savininkės (nuomotojos) teises ir pareigas, o galiausiai tapo jo savininke, daroma išvada, kad, perkant šį turtą, ji buvo tikroji ginčo turto pirkėja, todėl 2012 m. gruodžio 17 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto vykdomojoje byloje Nr. 0017/03/05565 dalis, kuria nustatyta, kad buto su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėja yra atsakovė A. T. pripažįstama negaliojančia kaip apsimestinė. Taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių grynaisiais pinigais pas atsakovę N. P. buvusių ir 2012 m. lapkričio 13 d. į jos banko sąskaitą įneštų piniginių lėšų buvimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe prezumpciją, todėl konstatuotina, kad piniginės lėšos, už kurias įsigytas ginčo turtas, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kartu šis turtas, įsigytas vieno iš sutuoktinių vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
3.6. Dėl butų, adresais (duomenys neskelbtini), pirkimo, nurodė, kad už butą su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaityta būtent šiomis grynaisiais pinigais pas atsakovę N. P. buvusiomis ir 2014 m. sausio 2 d. į jos banko sąskaitą įneštomis piniginėmis lėšomis. Duomenų apie tai, kad šios lėšos būtų priklausiusios atsakovei A. T. arba vėliau jos kompensuotos, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė N. P. atsiskaitė už ginčo butą savo turėtomis lėšomis, po jo įsigijimo vykdė savininkės (nuomotojos) teises ir pareigas, o galiausiai tapo jo savininke, konstatuotina, kad, perkant šį turtą, ji buvo tikroji ginčo turto pirkėja. Todėl 2014 m. sausio 3 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 24 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 4 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalys, kuriose nustatyta, kad butų, adresais (duomenys neskelbtini), pirkėja yra atsakovė A. T. pripažįstamos negaliojančiomis kaip apsimestinės. Nesant ieškovo valios dėl pirkimo sandorio sudarymo, jis negali būti laikomas tikrąja sandorio šalimi, todėl pirkėja šiuo atveju pripažįstama atsakovė N. P..
3.7. Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ginčo turtui įsigyti tikėtinai buvo panaudota 28 000 Lt (8 109,36 Eur) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusių lėšų. Ši lėšų suma santykinai su sandorio verte nėra tokia didelė, kad sudarytų pagrindą ginčo sandorį traktuoti kai apsimestinį, nors atsiskaitymo pagal ginčo sandorį aplinkybės nesudaro pagrindo sandorį pripažinti apsimestiniu, pridengus tikrąjį pirkėją, tačiau ieškovui pripažintina teisė į pusės bendrų sutuoktinių piniginių lėšų, panaudotų atsiskaityti pagal ginčo sandorį, kompensaciją, t. y. 4 054,68 Eur (8 109,36/2) pagal CK 3.89 straipsnio 3 dalį, atsakovei N. P. sumažinus bendrąją jungtinę nuosavybę.
3.8. Dėl dovanojimo sandorio nurodė, kad teismo sprendime pripažinus negaliojančiomis 2014 m. sausio 3 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 24 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriose nustatyta, kad butų su bendro naudojimo patalpomis, adresais(duomenys neskelbtini), pirkėja yra A. T. ir pirkėja pagal šiuos sandorius pripažinus atsakovę N. P., šio turto dovanojimas tikrajai pirkėjai taip pat pripažįstamas apsimestiniu sandoriu, kuriuo buvo pridengtas tikrasis ginčo turto pirkėjas.
3.9. Dėl žemės sklypo pagerinimo nurodė, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl teismas vadovaujasi ieškovo pateiktais ir jo prašymu bylos nagrinėjimo metu surinktais duomenimis ir vertina, ar jais ieškovas įrodė savo aptariamą reikalavimą. Padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog santuokos metu ginčo žemės sklype atlikti statybos darbai laikytini esminiu sklypo pagerinimu. Pažymėjo, kad ieškovas, pasirinkęs savo teises ginti pareikšdamas reikalavimą dėl ginčo sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsisakė savo reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, mokant sodų bendrijos mokesčius, todėl dėl šio reikalavimo teismas sprendime nepasisako.
3.10. Dėl turto balanso ir padalijimo nurodė, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręsti visi turtiniai sutuoktinių klausimai. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Šalies argumentai
3.11. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir vertės nurodė, kad ieškovas patikslintu ieškiniu butus, adresais(duomenys neskelbtini), prašo priteisti atsakovei N. P.. Atsakovė dėl tokio aptariamo turto padalijimo būdo, jį pripažinus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, prieštaravimų nėra pareiškusi. Atsakovė taip pat neteikė papildomų duomenų apie šio turto rinkos vertę, todėl, ją nustatydamas, teismas remiasi ieškovo pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie vidutinę butų rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu ((duomenys neskelbtini) priedai) ir konstatuoja, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 10 700 Eur, buto, adresu (duomenys neskelbtini) – 11 800 Eur, buto, adresu (duomenys neskelbtini), – 11 000 Eur, buto, adresu (duomenys neskelbtini), – 8 180 Eur.
3.12. Dėl kilnojamojo turto padalijimo ir vertės nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovei N. P.. Nustatydamas šio kilnojamojo turto rinkos vertę, teismas remiasi 2019 m. kovo 19 d. atliktos jo rinkos vertės ekspertizės išvada, pagal kurią pirmiau nurodytų kilnojamųjų daiktų (išskyrus 8 kv. m. nepanaudotų dekoratyvinių sienos mozaikų, kurios į ekspertizės išvadą neįtrauktos) rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną yra 28 256 Eur. Dėl ieškinyje nurodomų 8 kv. m. nepanaudotų dekoratyvinių sienos mozaikų egzistavimo ir nurodomos 800 Eur jų vertės, atsakovė prieštaravimų nepareiškė, todėl šio turto vertė laikoma nustatyta ir turtas priteisiamas atsakovei. Apibendrinant atsakovei priteisiamas pirmiau išvardintas kilnojamasis turtas (baldai, buitinė technika ir kt.), kurio bendra vertė 29 056 Eur (28 256+800).
3.13. Dėl sutuoktinių prievolių ir kompensacijos už netektą turto dalį nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui pakankamų įrodymų, kad turėjo asmeninių lėšų, gautų dėl sužalojimo darbe, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pradinė įmoka už šią transporto priemonę buvo sumokėta ieškovo asmeninėmis lėšomis. Nagrinėjamu atveju sutuoktinių bendro turto vertė yra 318 176 Eur (279 680+38 496), sutuoktinių bendros prievolės dydis yra 100 273,44 Eur. Taigi tarp sutuoktinių dalintino turto balansą sudaro 217 902,56 Eur (318 176-100 273,44). Visą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintą turtą priteisus atsakovei N. P. natūra, ieškovui priteisiama pusės dalintino turto balanso dydžio kompensacija, t. y. 108 951,28 Eur (217 902,56/2).
3.14. Dėl butų, (duomenys neskelbtini), išlaikymo, nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog aptariamų komunalinių mokesčių mokėjimas būtų sumažinęs bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl 2 614,85 Eur kompensacija už buto, adresu(duomenys neskelbtini), išlaikymą, 864 Eur kompensacija už buto, adresu(duomenys neskelbtini), išlaikymą bei 594,87 Eur kompensacija už buto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymą ieškovui R. P. iš atsakovės N. P. nepriteistina.
3.15. Dėl atsiskaitymo už buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą, nurodė, kad didžiausia šios kompensacijos įmoka – 74 040 Lt – buvo pervesta į aptariamą atsakovės N. P. sąskaitą, ginčo atsiskaitymo metu 2013 m. lapkričio 13 d. atsakovės N. P. sąskaitoje buvo sukauptos išimtinai jos asmenine nuosavybe buvusios piniginės lėšos, todėl, atlikus 9 396 Lt mokėjimą už iš varžytynių perkamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš atsakovės N. P. asmeninių lėšų, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sumažinta nebuvo ir šioje dalyje kompensacija ieškovui nepriteistina.
3.16. Dėl kitų mokėjimų, atliktų iš atsakovės N. P. sąskaitų, nurodė, kad įplaukas į atsakovės N. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. didžiąja dalimi sudarė atsakovės N. P. darbo užmokestis. Šios piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat laikytinos į aptariamą sąskaitą sutuoktinio R. P. pervestos lėšos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad į šias sąskaitas atsakovės N. P. grynaisiais pinigais įneštu piniginių lėšų kilmė pagal teismui pateiktus duomenis negali būti nustatyta, todėl šioms piniginėms lėšoms, buvusioms pas atsakovę N. P., galioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, kad prievolių, kurios bus analizuojamos toliau, vykdymui buvo panaudotos vien tik asmeninės atsakovės N. P. lėšos.
3.17. Dėl kompensacijos ieškovui už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę dydžio, nurodė, kad ieškovui pripažįstama teisė į kompensaciją, atsakovei N. P. sumažinus bendrąją jungtinę nuosavybę mokėjimais, atliktais 2012-2015 m. iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur ir LtL) bei Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra suma 18 650,25 Eur (225,90+3 359,30+7 240,50+1 448,10+579,24 +5 797,20). Taip pat nurodė, kad teismui nenustačius, kad aptariamomis piniginėmis lėšomis (2013 m. balandžio 17 d. pervestais 5 3000 Lt) būtų atsiskaitoma už pirktą nekilnojamąjį turtą, taip pat nenustačius, kad šios piniginės lėšos būtų perduotos abiem sutuoktiniams, šių piniginių lėšų pervedimas atsakovei kvalifikuotinas kaip dovanojimo sandoris ir lėšos priskirtinos asmeninėms atsakovės N. P. lėšoms (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi ginčo mokėjimai mažintini šių sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise nepriklausiusių lėšų suma, buvusia ginčo laikotarpiu atsakovės aptariamoje sąskaitoje, iš viso 10 752 Lt (3 552+1 900+5 300) t. y. 3 113,99 Eur. Pažymėjo, kad šiame teismo sprendime konstatuota ir tai, kad bendroji jungtinė nuosavybė taip pat buvo sumažinta butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti panaudojus 28 000 Lt (8 109,36 Eur) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusių lėšų ir ieškovui pripažinta teisė į pusės bendrų sutuoktinių piniginių lėšų, panaudotų atsiskaityti pagal ginčo sandorį, kompensaciją, t. y. 4 054,68 Eur (8 109,36 / 2), todėl ieškovui R. P. iš atsakovės N. P. priteisiama 11 822,81 Eur ((18 650,25 – 3 113,99) / 2 +4 054,68) kompensacija už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę.
3.18. Dėl kreditų butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti ir modernizuoti nurodė, kad laikotarpiu nuo santuokos sudarymo (2012 m. birželio 1 d.) iki momento, nuo kurio kilo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms (2018 m. kovo 1 d.) vykdyta prievolė pagal 2006 m. kovo 20 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas Nr. (duomenys neskelbtini)), skirta užtikrinti išimtinai ieškovo interesą grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą, nepriskiriama prie CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių, todėl negalėjo būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Pažymėjo, kad ieškovo sumokėtos įmokos pagal kreditavimo sutartį už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimą nepriskiriamos prie CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių, todėl negalėjo būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, ir atsakovei N. P. pripažįstama teisė į kompensaciją už šių prievolių vykdymą santuokos metu.
3.19. Dėl ieškovo nepilnamečiams vaikams teikto išlaikymo nurodė, kad nuo šalių santuokos sudarymo (2012 m. birželio 1 d.) iki momento, nuo kurio kilo santuokos nutraukimo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms (2018 m. kovo 1 d.), ieškovas savo nepilnamečiams vaikams iš ankstesnių santykių suteikė 29 272,38 Eur išlaikymą. Konstatavo, kad ieškovo sumokėtas 29 272,38 Eur išlaikymas priskiriamas prie jos asmeninių prievolių, už kurių vykdymą bendromis lėšomis atsakovei N. P. priklauso kompensacija.
3.20. Dėl ieškovo sąskaitoje buvusių piniginių lėšų nurodė, kad iš pateiktos telefono ekrano nuotraukos neįmanoma nustatyti, kad joje matomoje žinutėje užfiksuotas būtent ieškovo sąskaitos likutis, kaip ir to, kad nufotografuotas ieškovo telefono ekranas. Nepateikus pakankamai įrodymų, patvirtinančių aptariamų piniginių lėšų buvimą ieškovo žinioje, nėra teisinio pagrindo spręsti apie kompensacijos, susijusios su šio turto panaudojimu, priteisimo.
3.21. Dėl kompensacijos ieškovui už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę dydžio nurodė, kad ieškovas santuokos metu, vykdydamas asmenines prievoles iš viso patyrė 49 990,38 Eur (16 272,14+4 445,86+29 272,38) išlaidų. Sumažinus jas santuokos sudarymo metu ieškovo įrodytomis asmeninėmis lėšomis, atsakovei N. P. priteisiama pusės šių išlaidų kompensacija, t. y. 23 970,99 Eur ((49 990,38-2 048,40)/2).
3.22. Dėl kitų kompensacijų ir žalos atlyginimo nurodė, kad nepaisant solidariosios sutuoktinių prievolės prieš kreditorių, ši prievolė buvo vykdoma vieno iš bendraskolių atsakovės N. P. interesais. Todėl atsakovės N. P. patikslinto priešieškinio reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas, o ieškovo R. P. reikalavimas priteisti jam laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. jo sumokėtų ir atsakovės negrąžintų būsto kredito įmokų dalį, dėl kurios dydžio tarp šalių ginčo nėra, tenkinamas ir ieškovui R. P. iš atsakovės N. P. priteisiama 1681,10 Eur kompensacija už prievolių pagal 2015 m. liepos 21 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas R. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei N. P. iš ieškovo R. P. buvo priteista 14 636,19 Eur piniginė kompensacija už ieškovo R. P. teiktą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams M. P. ir L. P. ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės - atsakovės reikalavimus šioje dalyje visiškai atmesti. P. K. apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei N. P. iš ieškovo R. P. buvo priteista 9 334,80 Eur piniginė kompensacija už ieškovo asmeninių prievolių, susijusių su ieškovui priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), vykdymu ir šioje dalyje atsakovei N. P. priteistinos piniginės kompensacijos dydį sumažinti iki 5 759,45 Eur. P. K. apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas ieškovo R. P. reikalavimas atsakovės N. P. vardu registruotą žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., kartu su jame esančiu nebaigtu statyti sodo pastatu, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti, ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės: pripažinti N. P. vardu registruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiu nebaigtu statyti sodo pastatu, sutuoktinių R. P. ir N. P. bendrąja jungtine nuosavybe; padalinti bendrąja jungtine nuosavybe pripažintiną nekilnojamą turtą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiu nebaigtu statyti sodo pastatu, ir po santuokos nutraukimo priteisti šį turtą atsakovei N. P.; už padalinamą nekilnojamąjį turtą- žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiu nebaigtu statyti sodo pastatu, ieškovui priteisti iš atsakovės N. P. 5 286 Eur piniginę kompensaciją. P. K. apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo tenkintas ieškovo R. P. reikalavimas dalinant bendrąją jungtinę nuosavybę - lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukrypti nuo turto lygių dalių principo ir šioje dalyje ieškovo R. P. reikalavimą tenkinti pilna apimtimi bei ieškovui R. P. iš atsakovės N. P. už šio turto padalinimą priteistinos piniginės kompensacijos dydį padidinti nuo 4 720 Eur iki 6 293,33 Eur. Priteisti iš atsakovės N. P. apelianto R. P. naudai ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Dėl asmeninių lėšų panaudojimo nurodė, kad teismas sprendime iš esmės niekaip neįvertino ieškovo pateiktų duomenų apie tai, jog 2016 m. spalio - 2017 m. birželio mėn. R. P. JAE gautos lėšos buvo ne jo darbo užmokestis, o žalos atlyginimas, gaunamas už R. P. sunkų sveikatos sužalojimą darbo pareigų atlikimo metu. Teismas nepagrindė, kodėl ieškovo į bylą pateikti duomenys informacija apie R. P. patirtą traumą ir ieškovo R. P. darbo kontraktas su darbdaviu - (duomenys neskelbtini), numatantis, kad ligos metu darbuotojui darbo užmokestis nėra mokamas, nėra pakankamu įrodymu, kokios vis dėlto rūšies pajamas R. P. gavo 2016 m. spalio - 2017 m. birželio mėn. laikotarpiu. Atsakovė N. P. jokių duomenų, paneigiančių ieškovo pateiktus rašytinius duomenis bei ieškovo paaiškinimus į bylą nepateikė, vadinasi jokiomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovo pateikti rašytiniai duomenys ir juos patvirtinančios faktinės aplinkybės byloje nebuvo paneigtos. Iš viso 2016 m. spalio - 2017 m. liepos mėn., po kelionių į JAE, N. P. į savo banko sąskaitą įsinešė 13 730 Eur. Atsakovė byloje jokiais leistinais įrodymais neįrodė kitokios šių piniginių lėšos kilmės, todėl ieškovo teiginiai, jog kiekvieną kartą sutuoktinei atvykus jį aplankyti ji išsiveždavo dideles pinigų sumas, vėliau iš dalies įneštas į N. P. banko sąskaitą, byloje liko niekaip nepaneigti. Taip pat byloje buvo iš esmės nepaneigti duomenys. jog atsakovės N. P. banko sąskaitose 2016 m. spalio - 2017 m. birželio mėn. laikotarpiu atsirado ne mažiau kaip 18 155 Eur. priklausančių ieškovui R. P. asmeninės nuosavybės teise. Pripažinus aplinkybę, jog ieškovas R. P. 2016 m. spalio - 2017 m. birželio mėn. gavo (turėjo) lėšas, kurios pripažintinos jo asmenine nuosavybe, iš tokio asmeninių lėšų turėjimo ir jo panaudojimo įvairioms prievolėms ir sandoriams fakto yra keistinos ir kitos Klaipėdos apylinkės teismo išvados byloje nagrinėtų ginčų atžvilgiu, tame tarpe dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant turtą - lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), o taip pat įvertinant asmenines R. P. lėšas vykdant jo asmenines prievoles pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su L. B. AS ir Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB Swedbank bei tiekiant išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.
4.2. Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant automobilį (duomenys neskelbtini) nurodė, kad buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo sprendžiant dėl šio turto padalinimo, nes šioje byloje ieškovo buvo įrodytos (ir atsakovės niekaip nepaneigtos) aplinkybės, jog 2016 m. spalio - 2017 m. birželio mėn. ieškovo R. P. iš darbdavio - (duomenys neskelbtini) gautos lėšos nebuvo darbo užmokestis, kuris pagal LR šeimos teisės normas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o buvo asmeninės ieškovo lėšos (turtas). Kadangi apeliantui R. P. nepagrįstai buvo priteista mažesnė piniginė kompensacija už dalinamą konkretų turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, ieškovo ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai ir ieškovui R. P. priteistina papildoma piniginė kompensacija už padalintą turtą - 1 573,33 Eur.
4.3. Dėl atsakovei priteistos piniginės kompensacijos už ieškovo teiktą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nurodė, kad pagal oficialiąją Lietuvos Respublikos konstitucinę doktriną, visi ir bet kurie ieškovo R. P. vaikai yra laikomi ieškovo šeimos nariais plačiąja prasme, kurių atžvilgiu konstitucinės prievolės vykdymas negali būti pripažįstamas kaip „nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu“ ir neturintis sukelti tėvu esančiam tokiam sutuoktiniui papildomas turtines sankcijas. Teismas nepagrįstai susiaurino CK 3.98 straipsnio 3 dalies normos prasmę, o iš čia - aktualioms faktinėms aplinkybėms iš esmės ydingai taikė materialinės teisės normą. Apelianto nuomone, toks siauras CK 3.98 straipsnio 3 dalies normos traktavimas atimantis sąžiningam sutuoktiniui be papildomų finansinių pasekmių vykdyti savo konstitucinę ir moralinę pareigą savo šeimos nariams - kitiems savo nepilnamečiams vaikams, neatitinka bet kokių teisingumo ir protingumo principų, paneigia pagrindinius santuokos principus ir santuokos esmę.
4.4. Dėl priteistos kompensacijos už vykdytus ieškovo kreditorinius įsipareigojimus nurodė, kad sprendžiant dėl atsakovės reikalavimų pripažinti jai teisę į piniginę kompensaciją dėl jo vardu sudaryto Būsto kredito sutarties vykdymo, turi būti atsižvelgiama į tai, jog nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. šis turtas buvo nuomojamas, iš asmeninio R. P. turto nuomos buvo gaunamos papildomos pajamos, vadinasi didėjo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, žala bendram sutuoktinių turtui tuo laikotarpiu nebuvo padaryta, todėl toks atsakovės N. P. reikalavimas yra visiškai nesąžiningas ir nepagrįstas ir yra tik bandymas nesąžiningai praturtėti buvusio sutuoktinio sąskaita. Teismas be jokio faktinio pagrindo nusprendė šioje byloje priteisti atsakovei N. P. pusę iš 4 445,86 Eur neva tai pagal Renovacijos kredito sutartį sumokėtos sumos, kai faktiškai aktualiu laikotarpiu R. P. pagal Renovacijos kredito sutartį sumokėjo tik 1 543,43 Eur, todėl atsakovei N. P. priteistina piniginė kompensacija už Renovacijos kredito sutarties vykdymą mažintina nuo 2 222,93 Eur iki 771,71 Eur (1543,43 / 2).
4.5. Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo nurodė, kad šioje byloje nebuvo tiriama ginčo sklype pradėto statyti sodo namo „pamatų kokybė“, teismo rėmimasis tokiomis neva tai „nustatytomis“ aplinkybėmis apeliantui R. P. yra siurprizinis. Atsižvelgiant į visumą byloje surinktų duomenų, patvirtinančių didelį abiejų sutuoktinių indėlį į statybas ir ginčo žemės sklypo pagerinimą, ieškovo R. P. ieškinys (patikslintas) šioje dalyje turėjo būti tenkintas pilna apimti - atsakovės N. P. vardu registruotas žemės sklypas su nebaigtu statyti sodo namu, esantys adresu (duomenys neskelbtini), pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių R. P. ir N. P. nuosavybe; po santuokos nutraukimo šis nekilnojamas turtas priteistinas atsakovei N. P., ieškovui R. P. priteisiant už padalinamą turtą 5 286 Eur piniginę kompensaciją.
2. Apeliaciniu skundu atsakovės N. P. ir A. T. (toliau – ir apeliantės) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo R. P. reikalavimas pripažinti butų adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įgijėja N. P. ir šių butų dovanojimo sandorio nuginčijimą, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - atmesti šį reikalavimą; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti jam 11 822,91 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - atmesti šį reikalavimą; paskirstyti patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai; priteisti iš ieškovo visas atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas - 600,00 Eur; priteisti iš ieškovo R. P. visas atsakovės A. T. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas - 200 Eur. Apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Teismas, sprendime pripažindamas, kad R. P. turėjo asmeninių pinigų santuokos sudarymo momentu – 2 048,40 Eur, ir juos užskaitydamas kaip dalį jo asmeninių prievolių vykdymui, nepagrįstai to nepadarė ir atsakovės N. P. atžvilgiu. Jei asmeninės lėšos naudojamos asmeninių prievolių vykdymui, tai kitas sutuoktinis neturi teisės gauti jokios kompensacijos už tariamą bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui R. P. iš atsakovės N. P. priteista kompensacija, yra visiškai nepagrįsta.
5.2. Teismo posėdžių metu N. P. ir A. T. paaiškino, jog butas buvo parduotas, kadangi jis buvo ypatingai prastos būklės, todėl buvo siekiama kuo greičiau jį parduoti ir nepatirti didelių išlaidų jo tvarkymui ir remontui, tačiau apie šio turto pardavimą ir gautų piniginių lėšų grįžimą A. T. (arba N. P.) teismo sprendime nepasisakyta.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Dėl butų įgijimo aplinkybių pažymi, kad teismas yra visiškai nenuoseklus -vieno buto (adresu (duomenys neskelbtini)) įgijimo per atstovę N. P. aplinkybes teismas laiko nepakankamomis pripažinti buto įgijėja N. P., kitų butų įgijimo per atstovę N. P. aplinkybes teismas laiko pakankamomis pripažinti buto įgijėja ir pradine savininke ne A. T., o N. P..
5.4. Teismas nevienodai vertino N. P., kaip nuomotojos, veiksmus butų nuomos atžvilgiu - vienų butų atžvilgiu ji lieka tik nuomotojos - savininkės atstovu (O. M. butai), kitų butų atžvilgiu ji jau pripažįstama ne tik nuomotojo-savininko (A. T. butas adresu (duomenys neskelbtini)) atstovu, o savininke (A. T. butai(duomenys neskelbtini)).
5.5. Nustačius, jog atsakovė A. T. prisidėjo atsiskaitant už ginčo turtą, nėra pagrindo išvadai, kad ji neturėjo ketinimo įsigyti ginčo butą. Atsižvelgiant i tai, nėra ir teisinio pagrindo ginčo sandorį pripažinti apsimestiniu.
5.6. Nors atsiskaitymo pagal ginčo sandorį aplinkybės nesudaro pagrindo sandorį pripažinti apsimestiniu, pridengus tikrąjį pirkėją, tačiau teismas ieškovui pripažino teisę į pusės bendrų sutuoktinių piniginių lėšų, panaudotų atsiskaityti pagal ginčo sandorį, kompensaciją, t. y., 4 054,68 Eur (8 109,36 /2) pagal CK 3.89 straipsnio 3 dalį, atsakovei N. P. sumažinus bendrąją jungtinę nuosavybę, nors tokio reikalavimo ieškovas R. P. nereiškė.
5.7. Teismas pripažino, jog ieškovas R. P. savo asmeninėmis lėšomis įvykdė dalį savo asmeninių prievolių, tačiau atsakovei N. P. nepripažino, kad ji savo asmeninėmis lėšomis įvykdė savo asmenines prievoles, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą bei įrodymų vertinimo taisykles;
5.8. Teismas, neturėdamas tam faktinio pagrindo - ieškovo R. P. reikalavimo, priteisė R. P. kompensaciją vietoje jo prašyto nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, taip peržengdamas ieškinio ribas;
5.9. Teismas, neturėdamas tam faktinio pagrindo, pripažino atsakovės A. T. kompensuotas įgyjant butą adresu (duomenys neskelbtini), lėšas dovanotomis atsakovei N. P. lėšomis;
5.10. Teismas neteisingai traktavo N. P., kaip butų savininkės A. T., atstovavimų nuomos santykiuose kaip butų nuosavybės teisę pagrindžiančią aplinkybę.
5.11. Teismas teisingai nurodė, jog sutuoktinis, naudodamas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas, nėra saistomas reikalavimo jas naudoti tik šeimos poreikiams, jis yra laisvas jomis disponuoti, įskaitant galimybę už jas nupirkti turtą kitam asmeniui, todėl tai, kad atsakovė N. P. savo asmenines lėšas panaudojo A. T. butui (ar butams) nupirkti, nesudaro pagrindo tokį sandorį laikyti apsimestiniu ir nepažeidžia kito sutuoktinio teisių, tačiau neteisingai traktavo, kad asmenine nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų egzistavimas savaime nereiškia, kad būtent šios lėšos buvo panaudotos ginčo prievolių vykdymui.
5.12. Pirmiausia asmeninėmis lėšomis padengiamos asmeninės prievolės, ir tik šių lėšų neužtenkant, asmeninės prievolės santuokos metu vykdomos bendromis sutuoktiniu lėšomis, ir sutuoktinis, neturėjęs asmeniniu prievolių, turi teisę reikalauti kompensuoti jam bendro turto sumažėjimą.
5.13. Teismas neteisingai traktavo asmeninių lėšų neturėjimą ir panaudojimą asmeninių prievolių įvykdymą asmeninėmis ar bendromis sutuoktinių lėšomis - atsakovės N. P. atveju; bei asmeninių lėšų panaudojimą asmeniniam A. T. turtui (penkiems butams) įgyti. Nustačius, jog šie penki butai įgyti A. T., atmetus ieškovo reikalavimus pripažinti šiuos butus ne A. T., o ieškovo nuosavybe, atmestinas ir reikalavimas pripažinti šių butų dovanojimo sutartį niekine.
5.14. Teismas neproporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
6.1. Įvertinęs visumą bylos duomenų, teismas tenkino ieškovo R. P. reikalavimus dėl 4 iš 5 butų, atmesdamas ieškovo R. P. reikalavimus tik dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog susipažinęs su teismo Sprendimo motyvais dalyje dėl pastarojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), motyvų, ieškovas R. P. su šiais Teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis sutiko ir šioje dalyje jam nepalankaus sprendimo neskundė.
6.2. Atsakovės N. P. ir A. T. byloje tenkintų ieškovo reikalavimų atveju niekaip neįrodė. jog už ginčo butus tikrai buvo atsiskaityta A. T. lėšomis ir (ar) asmeninėmis atsakovės N. P. lėšomis. Byloje nebuvus paneigtai piniginių lėšų, panaudotų 4 ginčo turto butų įsigijimui, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijai, teismas pagrįstai atsakovių nurodytas aplinkybes pripažino neįrodytomis.
6.3. Dėl kiekvieno ginčo turto (buto) įgijimo faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas atliko kruopštų bylos duomenų tyrimą, kiekvienu atveju įvertino visumą duomenų, o ne tik duomenis dėl turto kainos už jį apmokėjimo, ir apeliantės tokių faktinių duomenų savo apeliaciniame skunde niekaip nepaneigė.
Šalies argumentai
6.4. Nors apeliantės savo skunde kaip faktą nurodo, kad penkių butų įsigijimui panaudota 43 789,62 Eur, vien iš G. T. ir N. P. A. T. atgavo 79 000 Lt (arba 22 879,98 Eur), tačiau be teorinių samprotavimų, kad A. T. turėjo teorinę finansinę galimybę už šias iš G. T. ir N. P. gautas lėšas pirkti vienokį ar kitokį turtą, šiuo konkrečiu ginčo atveju nebuvo niekaip įrodyta, kad būtent tokiai paskirčiai A. T. savo pinigines lėšas ir naudojo, todėl teismas pagrįstai vertino ne atsakovės A. T. „teorines galimybes“, o faktinius jos veiksmus, pagrįstai vertino bylos įrodymus, ar A. T. savo nuosavomis lėšomis vis dėlto dalyvavo ginčo butų įsigijime ir, jeigu dalyvavo, kokiu mastu.
6.5. Kadangi į bylą pateiktuose teismo sprendimuose dėl G. T. ir N. T. santuokos nutraukimo, nėra nurodyta apie turėtų piniginių lėšų tarp sutuoktinių pasidalinimą, yra logiška ir tikėtina, jog tokios didelės sumos atsiskaitymui su pardavėja O. B. buvo panaudotos ir kelios dienos iki sandorio N. P. (buv. T.) gautos piniginės lėšos - 8500 litų, gautų iš G. T..
6.6. Akivaizdu, kad atsakovė A. T. nedalyvavo ir pagal savo turtinę padėtį net ir negalėjo dalyvauti pirkimuose visos eilės nekilnojamo turto, už kurį realiai buvo apmokama iš N. P. sąskaitos ir kuris visas 2018 m. gegužės 3 d. buvo „padovanotas“ tik vienai iš atsakovės A. T. dukterų, būtent atsakovei N. P..
6.7. Ta aplinkybė, kad pirkėjo teisės šiuo atveju buvo perkeltos N. P., šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės įgyto turto statusui pagal šeimos teisės normas ir šio turto padalinimui.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, kompleksiškai ir nuosekliai, taikė CK įtvirtintas teisės normas ir atsakovės N. P. naudai priteisė atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją už N. P. ir R. P. santuokos metu vykdytą R. P. asmeninio pobūdžio prievolę - nepilnamečių vaikų iš ankstesnių santykių išlaikymą.
7.2. Ieškovo R. P. sumokėtos įmokos pagal kreditavimo sutartį už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimą nepriskiriamos prie CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių, todėl negalėjo būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, ir atsakovei N. P. pagrįstai pripažinta teisė į kompensaciją už šių prievolių vykdymą santuokos metu. Kaip matyti iš skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų išaiškinimų, teismas atsakė į visus ieškovo atsikirtimus dėl šioje bylos dalyje priteistų kompensacijos sumų atsakovės N. P. naudai. Apeliaciniame skunde nekeliami jokie nauji reikalavimai, apart kvestionuojamos „šeimos“ sąvokos.
7.3. Teismas ieškovo poziciją, kad aptariami statybos darbai pripažintini esminiu sklypo pagerinimu, laikė neįrodyta. N. K. apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje ginčo sklypo vertė nurodyta 12 000,00 Lt (3 475,44 Eur), Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vidutinė ginčo sklypo rinkos vertė 2013 m. buvo 6 661,00 Eur, taigi teismas šalių santuokos sudarymo momentu ginčo sklypo vertę nustatė pagal šių verčių vidurkį ir konstatavo, kad šalių santuokos sudarymo metu ginčo sklypo rinkos vertė buvo apie 5 000 Eur.
7.4. Ieškovas savo reikalavimui pagrįsti turi įrodyti turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje. Visuotinai žinoma, kad laikotarpiu nuo šalių santuokos sudarymo iki šio teismo sprendimo priėmimo nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje patyrė reikšmingų pokyčių, tiek kainoms reikšmingai augant, tiek joms krentant. Ieškovas įrodymų, pagrindžiančių turto vertės pokytį, nulemtą atliktų statybos darbų, o ne rinkos pokyčių, nepateikė.
7.5. Ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepateikia argumentų dėl žemės sklypo pagerinimo. Nurodomi argumentai susiję su esama žemės sklypo verte, kuri, kaip nurodė teismas, pakito dėl rinkos pokyčių, o ne dėl R. P. ir N. P. investuotų pinigų į žemės sklypą. Dėl patirtų išlaidų žemės sklype atliktiems darbams sprendimu teismas pasisakė, kad joje suformuluota eksperto išvada, kad ginčo žemės sklype atliktų parengimo statybai ir jame esančio nebaigto statyti statinio statybos darbų ir panaudotų statybinių medžiagų vertė 2014 m. kovo mėn. kainomis buvo 15 349,00 Eur su PVM, yra įrodymas, kuris gali būti vertinamas tik sutuoktinių turėtų išlaidų aptariamiems statybos darbams kontekste, tačiau patirtos išlaidos neįrodo, kad dėl jų ginčo sklypo vertė padidėjo.
7.6. Nors ieškovas R. P. teigia, kad teismas jo reikalavimus atmetė vadovaudamasis neva subjektyviais atsakovės N. P. paaiškinimais ir deklaratyviais teiginiais, tačiau kartu tai pagrindžia, jog LR CPK įtvirtintas rungimosi principas atlieka savo paskirtį. Kiekviena šalis privalo įrodyti savo teiginių teisingumą ir pagrįstumą, ką šiuo atveju atliko atsakovė N. P..
7.7. Ieškovas neįrodė, jog ginčo objekto - žemės sklypo vertė padidėjo dėl jame atliktų statybos darbų, o ne dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių. Be to, teismo sprendime aiškiai nurodyta, jog laikoma, kad šalių santuokos sudarymo momentui, t. y., 2012 m. birželio 1 d. žemės sklypo vertė buvo 5 000 Eur, bylos nagrinėjimo metu teismui pateikti aktualūs žemės sklypo duomenys, pagal kuriuos sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu – 5 700 Eur.
7.8. Ieškovui bylos eigoje pakeitus savo reikalavimų pobūdį, t. y. atsisakius savo reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo ir pareiškiant naujo pobūdžio reikalavimą - pripažinti minėtą žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovas prisiėmė riziką dėl galimai jam naudingos ar nenaudingos bylos baigties šioje dalyje.
7.9. Nėra duomenų, kiek piniginių lėšų už tariamai patirtus darbe sužalojimus ieškovas gavo, todėl nėra galimybės nuspręsti, kiek jo asmeninių pinigų buvo panaudota konkretaus turto įsigijimui. Nesant konkrečių įrodymų, lieka nepaneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ar bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti buvo panaudotos asmeninės vieno iš sutuoktinių lėšos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320, 338 straipsniai).
4. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
5. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).
6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka ir išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminiams pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
8. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl asmeninių lėšų gavimo kaip žalos atlyginimą, argumentuoja, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog santuokos metu jis gavo lėšų, kurios laikytinos jo asmenine nuosavybe ir į kurias turėjo būti atsižvelgta tiek sprendžiant dėl bendro sutuoktinio turto padalijimo (lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini)), tiek dėl ieškovo vykdytų prievolių, už kurias piniginę kompensaciją teismas priteisė atsakovei N. P., tačiau teismas sprendime neįvertino ieškovo pateiktų duomenų apie tai, jog 2016 m. spalio - 2017 m. birželio mėn. ieškovo (duomenys neskelbtini) gautos lėšos buvo ne jo darbo užmokestis, o žalos atlyginimas, gautas už R. P. sunkų sveikatos sužalojimą darbo pareigų atlikimo metu. Apelianto argumentai atmestini.
9. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog asmenine sutuoktinio nuosavybe yra pripažįstamos lėšos vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, lėšos, gautos kaip neturtinė žala, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
10. Apeliantas nurodo, kad informacija apie jo patirtą traumą ir darbo kontraktas su darbdaviu (duomenys neskelbtini), numatantis, kad ligos metu darbuotojui darbo užmokestis nėra mokamas, yra pakankamu įrodymu, kokios rūšies pajamas R. P. gavo 2016 m. spalio - 2017 m. birželio mėn. laikotarpiu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių įrodymų nepakanka, jog būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo nurodytos piniginės lėšos jam buvo mokamos būtent kaip žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo. Nesant aiškių įrodymų apie žalos atlyginimo sumokėjimą pagal JAE įstatymus ar atskirus susitarimus su darbdaviu, ieškovui galėjo būti išmokėtos lėšos ir kaip nesusijusios su patirta trauma, taip pat iki traumos gautas darbo užmokestis, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kad turėjo asmeninių lėšų, gautų dėl sužalojimo darbe, tai yra išmokėtų kaip žalos, padarytos ieškovo sveikatai, atlyginimas (CPK 178, 185 straipsniai).
11. Apeliantas teigia, kad galutinė (duomenys neskelbtini) išpirkimo kaina (7 823,87 Eur), sudarė beveik trečdalį visos šio automobilio pirkimo kainos (26 036,84 Eur ) ir ji buvo sumokėta asmeninėmis ieškovo lėšomis, gautomis jam dar besigydant JAE ir jo gautomis kaip žalos, padarytos ieškovo sveikatai, atlyginimas, buvo neabejotinas pagrindas priteisti ieškovui didesnę kompensaciją už jo asmeninių lėšų panaudojimą bendrai jungtinei nuosavybei - automobiliui (duomenys neskelbtini), įgyti. Apelianto argumentai atmestini.
12. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės.
13. Kadangi konstatuota, jog ieškovo iš JAE gautos lėšos nelaikytinos jo asmeninėmis lėšomis, nors ir ieškovo teigimu galutinė (duomenys neskelbtini) išpirkimo kaina (7 823,87 Eur) sudarė beveik trečdalį visos šio automobilio pirkimo kainos, darytina išvada, kad už automobilį buvo atsiskaityta piniginėmis lėšomis, priklausančiomis abiems sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise, o ne kaip teigia ieškovas, asmeninėmis jo lėšomis, gautomis dar besigydant JAE ir jo gautomis kaip žalos, padarytos ieškovo sveikatai, atlyginimas, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl automobilio padalijimo, neturėjo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 178, 185 straipsniai).
14. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei kompensaciją už ieškovo teiktą išlaikymą vaikams iš kitos santuokos, taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai pasisakė, jog ne bendri su atsakove ieškovo vaikai nėra ieškovo šeimos nariai ir šių asmenų, ir šių vaikų bei jų tėvo teisinių santykių atžvilgiu kažkodėl yra netaikytinos kitos Lietuvos Respublikos šeimos teisės normos, tačiau toks siauras šeimos narių, šeimos poreikių traktavimas yra iš esmės ydingas ir yra nesuderinamas su kitomis Civilinio kodekso, Vaiko teisių apsaugos įstatymo bei kitų nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų reikalavimais. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
15. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3. l 09 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į kompensaciją nėra siejama su tuo, ar prievolė kyla iš įstatymo, ar iš sandorio, ar ji vykdoma savanoriškai ar priverstinai. Visų teisėtu pagrindu atsiradusių prievolių vykdymas atitinka sąžiningumo principus ir yra šią prievolę turinčiam asmeniui privalomas.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturi esminės reikšmės iš ko atsirado ieškovo prievolė, ar iš sutarties, delikto, ar įstatymo, nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, iš kieno lėšų yra atliekamas prievolės vykdymas. Byloje nėra abejonių, kad išlaikymas ieškovo nepilnamečiams vaikams iš kitos santuokos buvo mokamas iš ieškovo ir atsakovės santuokos metu gautų pajamų, kurios abiems sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad atsakovė neturi teisinės pareigos išlaikyti atsakovo nepilnamečius vaikus iš kitos santuokos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės N. P. naudai priteisė piniginę kompensaciją už N. P. ir R. P. santuokos metu vykdytą R. P. asmeninio pobūdžio prievolę - nepilnamečių vaikų iš kitos santuokos išlaikymą. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovo gautų lėšų iš JAE asmenine ieškovo nuosavybe, atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai paskaičiavo atsakovei priteistinos kompensacijos dydį neatsižvelgdamas į ieškovo asmenines lėšas, panaudotas savo nepilnamečių vaikų išlaikymui 2016 m. pabaigoje - 2017 m. viduryje.
17. Apeliantas teigia, kad už Būsto kredito sutarties vykdymą, neva tai sumažinusį bendrąją jungtinę ieškovo ir atsakovės nuosavybę, teismas nepagrįstai atsakovei N. P. priteisė pusės pagal nurodytas kredito sutartis R. P. sumokėtų sumų dydžio piniginę kompensaciją. Apelianto argumentai atmestini.
18. Nustatyta, kad ieškovas 2006 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. iki santuokos sudarymo, asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiam butui įsigyti ieškovas 2006 m. kovo 20 d. su AB banku „NORD/LB Lietuva“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2041 m. vasario 28 d. Prievolė pagal šią kreditavimo sutartį yra asmeninė ieškovo prievolė, kuri buvo vykdoma šalių santuokos metu. Sudarius šalių santuoką, sutuoktiniai R. P. ir N. P. gyveno ieškovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kol įsigijo kitą būstą.
19. Taigi kaip byloje nustatyta, pagal Būsto kreditavimo sutartį atsiradusi prievolė yra ne bendra, o asmeninė ieškovo prievolė, todėl akivaizdu, kad ieškovas dengdamas kreditą už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą mažino šalims bendrosios jungtinės nuosavybės priklausančias pajamas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kad šalys minėtame bute gyveno, nes esmine aplinkybe laikytina tai, kad ieškovo kredito įmokomis buvo mažinamos šalių bendrosios jungtinės nuosavybės pajamos. Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl už buto nuomą gautų lėšų. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pajamos gautos santuokos metu, nesvarbu ar iš nuomos, ar kitos veiklos, yra bendroji jungtinė nuosavybė.
20. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas priteisė N. P. piniginę kompensaciją už Būsto kredito sutartį grubiai ignoruodamas esmines faktines aplinkybes, susijusias su šio turto naudojimu bendriems sutuoktinių poreikiams, ydingai taikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus skirtingos faktinės sudėties teisiniams santykiams, o taip pat ignoruodamas apelianto aukščiau jau detalizuotas aplinkybes dėl asmeninių R. P. lėšų, gautų 2016 m. spalio - 2017 m. birželio mėn.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018 pažymėta, kad CK normos turi būti aiškinamos ne izoliuotai, o atsižvelgiant į bendrą CK normų sistemą, atitinkamai CK 3.109 straipsnio l dalies 5 punktą, pagal kurį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, turi būti sistemiškai aiškinamas su CK 3.110 straipsnio l dalimis, pagal kurią iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo; nustačius, kad prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį atsirado iki santuokos, nėra pagrindo jų priskirti CK 3.109 straipsnio l dalies 5 punkte nurodytoms prievolėms. Kadangi kaip minėta, butas (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki momento, nuo kurio kilo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms 2018 m. kovo 1 d. vykdyta prievolė pagal 2006 m. kovo 20 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skirta užtikrinti išimtinai ieškovo R. P. interesą grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą.
22. Apeliantas teigia, kad teismas, vadovaudamasis AB „Swedbank“ kredito panaudojimo ataskaitos duomenimis nepagrįstai konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 25 d. iki momento, nuo kurio kilo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms (2018 m. kovo 1 d.), buvo sumokėta 3 631,05 Eur paskolos bei 814,81 Eur palūkanų pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 4 445,86 Eur, todėl nepagrįsta priteisė atsakovei N. P. pusės šios sumos dydžio piniginę kompensaciją (2 222,93 Eur). Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.
23. Iš bylos duomenų matyti, kad AB Swedbank 2019 m. spalio 2 d. pranešimu pateikė informaciją, kad pagal 2012 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) klientui R. P. buvo suteiktas 7 762,96 Eur kreditas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Klientas sumokėjo 859,92 Eur kredito ir 886,58 Eur palūkanų, o 2 902,43 Eur valstybės paramos dydžiu buvo sumažintas kredito likutis. Visi mokėjimai, išskyrus valstybės paramą, buvo atlikti iš Kliento sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Detali informacija kredito panaudojimo ataskaitoje. Taigi pagal sandorį (duomenys neskelbtini) yra nurodyta kaip faktiškai grąžinta suteikto kredito suma 2018 m. rugsėjo 20 d. iš viso 3 762,35 Eur, įskaitant ir 2 902,43 Eur grąžinto kredito, kurie buvo grąžinti ne bendromis sutuoktinių R. P. ir N. P. lėšomis, o valstybės paramos lėšomis. Paskaičiavus grąžintino kredito pagal Renovacijos kredito sutartį sumą iki 2018 m. kovo 1 d., bendra R. P. grąžinta kredito suma sudaro tik 728,62 Eur. Paskaičiavus sumokėtų palūkanų pagal Renovacijos kredito sutartį sumą iki 2018 m. kovo 1 d., bendra R. P. sumokėtų palūkanų suma sudaro 814,81 Eur, todėl darytina išvada, kad teismas nepagrįstai nusprendė šioje byloje priteisti atsakovei N. P. pusę iš 4 445,86 Eur pagal Renovacijos kredito sutartį sumokėtos sumos, kai faktiškai aktualiu laikotarpiu R. P. pagal Renovacijos kredito sutartį sumokėjo tik 1 543,43 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovei N. P. priteistina piniginė kompensacija už Renovacijos kredito sutarties vykdymą mažintina (2222,93-771,71), todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, bendra atsakovei iš ieškovo priteista kompensacijos suma mažintina nuo 23 970,99 Eur iki 22 519,77 Eur.
24. Apeliantas teigia, kad šioje byloje nebuvo tiriama ginčo sklype pradėto statyti sodo namo „pamatų kokybė“ ir teismo rėmimasis tokiomis neva tai „nustatytomis“ aplinkybėmis apeliantui R. P. yra siurprizinis. Tokios aplinkybės apie statinio neva tai „kokybinius“ trūkumus negali būti nustatytos iš subjektyvių, akivaizdų suinteresuotumą byloje turinčios atsakovės N. P. paaiškinimų, bei teismo ekspertizės akte esančių pavienių pastabų, kai pačiai teismo ekspertizei buvo užduotas visiškai kitas, konkretus klausimas, ir į kurį byloje buvo gautas atsakovei N. P. nepalankus atsakymas. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.
25. Kaip byloje nustatyta, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kaip atsakovės ·N. P. asmeninė nuosavybė. Ieškovas R. P. patikslintu ieškiniu prašo šį sklypą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teigdamas, kad sklypas buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis jame atlikus statybos darbus.
26. CK 3.90 straipsnio l dalyje nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe galima pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jei nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
27. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, jog ginčo žemės sklype pamatai yra pastatyti kreivi ir sugadinti, statybos šiuo metu yra apleistos. Iš teismo ekspertizės akto matyti, kad pamatų sienos yra nelygios ir skirtingo pločio, terasų pamatų sienos yra nelygios, tai patvirtina aplinkybę, kad ginčo sodo sklype įrengti pamatai nėra kokybiški, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pamatų pastatymas galėjo iš esmės padidinti ginčo sklypo vertę. Pirmosios instancijos eismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog santuokos metu ginčo žemės sklype atlikti statybos darbai laikytini esminiu sklypo pagerinimu, todėl pagrįstai nepripažino žemės sklypo, adresu(duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) reiškia, kad šalys, suformuluodamos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini.
29. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovas, pasirinkęs savo teises ginti pareikšdamas reikalavimą dėl ginčo sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsisakė savo reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, mokant sodų bendrijos mokesčius, todėl dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, nes kaip minėta, teismas negali peržengti pareikšto reikalavimo ribų. Kadangi šis ieškovo reikalavimas nebuvo ir negalėjo būti nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas dėl šio reikalavimo pasisakyti neturi pagrindo (CPK 312 straipsnis).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
30. Apeliantės teigia, kad teismas teisingai nurodė, jog sutuoktinis, naudodamas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas, nėra saistomas reikalavimo jas naudoti tik šeimos poreikiams, jis yra laisvas jomis disponuoti, įskaitant galimybę už jas nupirkti turtą kitam asmeniui, todėl tai, kad atsakovė N. P. savo asmenines lėšas panaudojo A. T. butui (ar butams) nupirkti, nesudaro pagrindo tokį sandorį laikyti apsimestiniu ir nepažeidžia kito sutuoktinio teisių. Taip pat nurodo, kad teismas, neturėdamas tam faktinio pagrindo, pripažino atsakovės A. T. kompensuotas, įgyjant butą adresu (duomenys neskelbtini), lėšas dovanotomis atsakovei N. P. lėšomis, teismas neteisingai traktavo N. P., kaip butų savininkės A. T., atstovavimų nuomos santykiuose kaip butų nuosavybės teisę pagrindžiančią aplinkybę. Teismas, neturėdamas ieškovo R. P. reikalavimo, nepagrįstai priteisė R. P. kompensaciją vietoje jo prašyto nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, taip peržengdamas ieškinio ribas. Apeliančių argumentai atmestini.
31. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
32. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia 2012 m. gruodžio 17 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto vykdomojoje byloje Nr. 0017/03/05565 dalį, kuria nustatyta, kad buto, adresu(duomenys neskelbtini), pirkėja yra atsakovė A. T. ir šio buto pirkėja pripažino atsakovę N. P.; pripažino negaliojančia 2014 m. sausio 3 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini) pirkėja yra atsakovė A. T., ir šio buto pirkėja pripažino atsakovę N. P.; pripažino negaliojančia 2014 m. rugsėjo 24 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėja yra atsakovė A. T., ir šio buto pirkėja pripažino atsakovę N. P.; pripažino negaliojančiomis 2017 m. liepos 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėja yra atsakovė A. T., ir šio buto pirkėja pripažino atsakovę N. P.; pripažino negaliojančia 2018 m. gegužės 3 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovė A. T., padovanojo atsakovei N. P., butą, adresu (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini); pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe butą, adresu(duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini).
33. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl kiekvieno ginčo turto (buto) įgijimo faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas atliko kruopštų bylos duomenų tyrimą, kiekvienu atveju įvertino visumą duomenų, o ne tik duomenis dėl turto kainos už jį apmokėjimo, ir apeliantės tokių faktinių duomenų savo apeliaciniame skunde niekaip nepaneigė.
36. Iš bylos duomenų matyti, kad už butų pirkimą iš varžytynių buvo atsiskaityta iš atsakovės N. P. sąskaitos. Nors atsakovės argumentuoja, kad A. T. perdavė grynuosius pinigus atsakovei N. P. ir tvirtino, jog pinigų turėjo, nes mirus A. T. tėvui ji paveldėjo apie 200 000 Lt, tačiau kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, be atsakovių tvirtinimo ir liudytojos, kuri yra atsakovių dukra ir sesuo, kitų duomenų apie A. T. mirusio tėvo turto paveldėjimą atsakovės nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ne tik pervedė pirkėjos užstatą, bet ir grąžino A. T. sumokėtus pradinius įnašus, tai yra apmokėjo visą varžytynėse pirktų butų sumą. Pažymėtina, kad po butų įsigijimo, šį nekilnojamąjį turtą valdė būtent atsakovė N. P., tai yra nuomojo butus ir gavo pajamas už butų nuomą. Byloje nėra duomenų, kad pinigines lėšas už gautą nuomą atsakovė N. P. pervedė A. T.. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad butus pirko atsakovė N. P.. Be to, A. T. ginčo butus dovanojimo sutartimi padovanojo N. P., ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad faktinis butų pirkėjas buvo atsakovė, kuriai ir atiteko ginčo butai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai butų(duomenys neskelbtini), sandorius pripažino apsimestiniais ir negaliojančiais.
37. Nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kad ginčo butai pirkti N. P.. Esmine aplinkybe laikytina tai, kad butai pirkti šalių santuokos metu ir priklauso abiems sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise, šią aplinkybę teismas nustatė ir pagrįstai priteisė atitinkamą kompensaciją už šiuos butus ieškovui.
38. Atmestini apeliančių argumentai, kad teismas neteisingai traktavo asmeninių lėšų neturėjimą ir panaudojimą asmeninių prievolių įvykdymą asmeninėmis ar bendromis sutuoktinių lėšomis.
39. Kaip nurodė ir pati atsakovė, ji jau santuokos su R. P. metu iš buvusio sutuoktinio G. T. gavo 90 540,00 Lt (arba 26 210,61 Eur), iki santuokos sudarymo ji turėjo asmenine nuosavybe 3 552,00 Lt (arba 1 028,73 Eur), taip pat 2013 m. balandžio 16 d. į jos banko sąskaitą pervesta 1 900,00 Lt (arba 550,28 Eur), bei 2013 m. balandžio 17 d. atsakovės N. P. mamos atsakovės A. T. pervestų 5 300,00 Lt (arba 1 534,99 Eur). Nors atsakovė teigia, kad teismas neįvertino, kad atsakovė turėjo asmeninių lėšų, tačiau pati atsakovė nurodė, kad 2014 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė A. T. už 114 000 Lt nusipirko butą adresu (duomenys neskelbtini). Sudarant šią sutartį, atsakovė A. T. buvo atstovaujama atsakovės N. P. pagal įgaliojimą. Sutarties 4 p. numatyta atsiskaitymo pagal sutartį tvarka, pagal kurią pardavėjai patvirtino, kad 4 000,00 Lt pirkėjos atstovė atsakovė N. P. sumokėjo pardavėjams iki sutarties sudarymo (sutarties 4.1-4.3 p.). Atsiskaitymo tvarkoje taip pat buvo numatyta, kad 25 911,95 Lt iš buto kainos turės būti pervesti pardavėjų hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“, o likusi kaina - pardavėjams (sutarties 4.5, 4.8 p.). Iš atsakovės N. P. sąskaitos 2014 m. kovo 21 d. mokėjimo pavedimu 25 911,95 Lt buvo pervesti AB ‚Swedbank“ ir 2014 m. kovo 21 d. mokėjimo pavedimu 84 088,05 Lt buvo pervesti pardavėjui ir teismas pripažino, kad tai buvo asmeninės N. P. lėšos. Be to, kaip nurodė atsakovė, 2013 m. lapkričio 13 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu atsakovė A. T. iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo butą su bendro naudojimosi patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), už 10 176,00 Lt; už turtą buvo atsiskaityta 2013 m. lapkričio 13 d. Atsakovė N. P. atsakovę A. T. varžytynių procese atstovavo pagal įgaliojimą. Už varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) nupirktą turtą buvo atsiskaityta iš atsakovės N. P. sąskaitos, pervedant 9 396,00 Lt antstolei, t. y., turto kainą, atskaičius varžytinių dalyvio mokestį (780,00 Lt). Varžytynių dalyvio mokestį sumokėjo atsakovė A. T. iš savo sąskaitos. Atsakovė N. P. 2013 m. lapkričio 13 d. iš savo sąskaitos grąžino atsakovei A. T. jos sumokėtą 780,00 Lt varžytinių dalyvio mokestį. 9 396,00 Lt pavedimas antstolei buvo atliktas iš atsakovės N. P. sąskaitos ir pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tai atsakovės asmeninės lėšos. Nurodytos sumos iš esmės atitinka atsakovės asmenines lėšas ir gautas lėšas iš buvusio sutuoktinio už parduotą turtą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo lėšų judėjimą atsakovės banko sąskaitose ir padarė pagrįstas išvadas, kada atsakovė vykdė savo prievoles iš lėšų, priklausančių bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
40. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantės, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
42. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios teismo sprendimas keistinas, sumažintina atsakovei N. P. iš ieškovo priteistos kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę suma nuo 23 970,99 Eur iki 22 519,77 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
43. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ir pripažinus, jog teismo sprendimas iš esmės pagrįstas, nesutiktina su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Iš N. P. priteista dalis išlaidų dėl sodo sklypo adresu (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo ekspertizės - 950,00 Eur. Po eksperto apklausos R. P. keitė savo reikalavimus ir nebeprašė į sklypą investuotų pinigų priteisimo, kas reiškia, jog jis atsisakė to reikalavimo, nes prašė žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, taip atsisakydamas savo reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, mokant sodų bendrijos mokesčius, todėl teismas turėjo atmesti ieškovo prašymą priteisti sodo sklypo ekspertizės išlaidas.
44. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ne už kiekvieną reikalavimą atskirai, o proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
45. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 950 Eur ekspertizės išlaidų, todėl šios išlaidos pagrįstai įtrauktos į ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir proporcingai iš atsakovės priteistos ieškovui.
46. Apeliantės teigia, kad teismas laikė, jog patenkinta 4/5 ieškovo R. P. ieškinio atsakovės A. T. atžvilgiu - iš penkių sandorių pripažinti negaliojančiais keturi, todėl iš ieškovo R. P. proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteisė dalį atsakovės A. T. turėtų bylinėjimosi išlaidų - 300,00 Eur, tačiau toks skaičiavimas neatitinka nei įstatymo, nei teismų praktikos, nes nagrinėjant kelis turtinius reikalavimus, patenkintų ar atmestų reikalavimų proporcija skaičiuojama ne pagal reikalavimų skaičių, o pagal patenkintų ar atmestų reikalavimų vertės išraišką.
47. Nustatyta, kad bendra ieškovo reikalavimų dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorių nuginčijimo suma 84 680,00 Eur, patenkinti keturi reikalavimai bendrai 41 680,00 Eur sumai, taigi, buvo atmesta ne 20 procentų reikalavimų, o 50,78procentų reikalavimų, todėl iš ieškovo R. P. atsakovei A. T. turėjo būti priteista 761,69 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, A. T. pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos padidintinos nuo 300 Eur iki 761,69 Eur.
48. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
49. Pakeitus teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovei priteisimo, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Sumažintinas iš ieškovo R. P. priteistas žyminis mokestis į Valstybės biudžetą nuo 2 769,63 Eur iki 2 492,67 Eur; padidintinas iš atsakovės N. P. priteistas žyminis mokestis į Valstybės biudžetą nuo 1 074,81 Eur iki 1 182,29 Eur; sumažintina iš ieškovo R. P. atsakovei N. P. priteista bylinėjimosi išlaidų suma nuo 2 315,07 Eur iki 2 083,56 Eur. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
50. Nustatyta, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 964,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 564 Eur žyminio mokesčio, atsakovė sumokėjo 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 1 028 Eur žyminio mokesčio.
51. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas dalyje tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovei iš ieškovo priteistina 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
52. Kadangi tenkinta ieškovo reikalavimo dalis (1 proc.) dėl kompensacijos atsakovei sumažinimo, ieškovui iš atsakovės priteistina 296,45 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 56,40 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš viso 352,85 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti atsakovei N. P. iš ieškovo R. P. priteistos kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sumą nuo 23 970,99 Eur iki 22 519,77 Eur.
Sumažinti iš ieškovo R. P. atsakovei N. P. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 2 315,07 Eur iki 2 083,56 Eur.
Sumažinti iš ieškovo R. P. priteistą žyminį mokestį į Valstybės biudžetą nuo 2 769,63 Eur iki 2 492,67 Eur.
Padidinti iš atsakovės N. P. priteistą žyminį mokestį į Valstybės biudžetą nuo 1 074,81 Eur iki 1 182,29 Eur.
Padidinti iš ieškovo R. P. atsakovei A. T. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 300 Eur iki 761,69 Eur.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. P. iš atsakovės N. P. 352,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei N. P. iš atsakovo R. P. 296,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.