Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1577-159/2011

NUTARTIS

2011 m. lapkričio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. T. ir atsakovo G. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovui G. T. ir pagal atsakovo G. T. priešieškinį ieškovei N. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir dovanos sugrąžinimo, tretieji asmenys A. T., Danske bankas A/S Klaipėdos filialas, V. T. ir O. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nedalytinas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Butas negali būti padalytas natūra be neproporcingos žalos turtui, šalys kartu, gyventi negali, prašė butą priteisti ieškovei, atsakovui priteista kompensacija už butą – pusė buto kainos. Santuokos metu įsigijo bendrąją jungtinę nuosavybę – nekilnojamąjį turtą: 1) 180 000 Lt vertės 12,68 a žemės sklypą su nebaigtu statyti statiniu, esančiais (duomenys neskelbtini); 2) 12 a žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 3) 6 a žemės sklypą (duomenys neskelbtini); bei kitą turtą – automobilius „REAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „MAZDA 626“, 1988 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini); „MITSUBISHI ECLIPSE“, 2001 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) motociklą „HONDA CBR 900 RR“, 1998 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini); iš jų ieškovė disponuoja tik automobiliu „MITSUBISHI ECLIPSE“, kitomis transporto priemonėmis disponuoja atsakovas. Taip pat įsigijo du dviračius, buitinę, vaizdo ir garso techniką, baldus. Pagal santuokos metu sudarytą sutartį namų valdos žemės sklypui įsigyti turi 26 066 eurų (90 000 Lt) kreditinį įsipareigojimą Danske bankui A/S Klaipėdos filialui, šešeriems metams, kas mėnesį mokant po 1 500 Lt įmoką. Pagal santuokos metu 2009-07-15 sudarytą paskolos sutartį šalys taip pat turi kreditinį įsipareigojimą ieškovės motinai A. T., nes A. T. paskolino 80 000 Lt gyvenamojo namo statybai. Namo statybai panaudotos ieškovės su atsakovu bendros santaupos 50 000 ir 80 000 Lt pasiskolinti iš ieškovės motinos (t. 1, b. l. 3–6, 174–178 t. 2, b. l. 13–17).

Dėl pareikštų reikalavimų padalyti turtą ir prievoles ieškovės siūlomu būdu nesutiko. Iki santuokos įgytas turtas – 3 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kadangi šis butas įgytas iki santuokos sudarymo už atsakovui priklausančias lėšas. Su ieškove nebuvo susitarta, kad turtas bus įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ir bendrais įnašais. Atsakovo manymu, jis turi teisę iš ieškovės susigrąžinti jai padovanotą nekilnojamąjį turtą, nes ieškovė kalta dėl santuokos iširimo.

Santuokos metu įsigijo bendrą nekilnojamąjį turtą: 12,68 a žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); nebaigtą statyti dviejų aukštų gyvenamąjį namą minėtame žemės sklype; 12 a žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 6 a žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat įsigijo kitą turtą – automobilius: „REAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „MITSUBISHI ECLIPSE“, 2001 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juo disponuoja ieškovė. Ieškovės teiginiai, jog kitomis transporto priemonėmis – „MAZDA 626“, 1988 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklu „HONDA CBR 900 RR“, 1988 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), disponuoja atsakovas yra nepagrįsti, kadangi šių transporto priemonių nebėra, jos parduotos tretiesiems asmenims. Automobilis „MAZDA 626“, 1988 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl blogos techninės būklės nebenaudojamas. Turi Danske bankui A/S Klaipėdos filialui 26 066 eurų (90 000 Lt) kreditinį įsipareigojimą 6 metams pagal santuokos metu sudarytą sutartį namų valdos žemės sklypo įsigijimui. Ieškovė nebuvo sudariusi paskolos sutarties su savo motina A. T., todėl negali turėti kreditinių įsipareigojimų A. T.. Ieškovės teiginys, jog A. T. paskolino 80 000 Lt namo statybai, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip 500 Lt nepagrįstas, nes pinigus namo statybai paskolino atsakovo motina V. T. ir atsakovo brolis paskolino 50 000 Lt. Išduotas įgaliojimas įrodo, kad atsakovas gali valdyti ir disponuoti motinai nuosavybės teise priklausančiais piniginiais indėliais, esančiais AB SEB banke. Namo statybai panaudoti atsakovui priklausantys ir „Maestro kortele“ paimti pinigai ir atsakovo motinai V. T. priklausančia AB SEB banko „Visa“ kortele paimti pinigai. Tai įrodo čekiai už 1 831 Lt ir 45 735 Lt ir minėtomis kortelėmis paimti 7 431 Lt ir 20 200 Lt, iš viso 65 935 Lt. Iš viso namo statybai panaudota 141 114 Lt. Ieškovės teiginiai, kad gyvenamojo namo statybai panaudotos jų bendros 50 000 Lt santaupos ir iš A. T. pasiskolinti 80 000 Lt, negrįsti, nes tokio dydžio bendrų santaupų neturėjo. Iš dalies sutiko su ieškovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įvertinimu. Trijų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), nedalytinas, nes yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Automobilio DVD grotuvas padovanotas atsakovui, yra jo asmeninė nuosavybė, todėl nedalytinas. Atsakovas prašė padalyti santuokos metu įgytą turtą tokiu būdu: ieškovei priteisti 12 a ir 6 a žemės sklypus (duomenys neskelbtini), automobilį „MITSUBISHI ECLIPSE“, 2001m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) moterišką dviratį „Panther“, televizorių „Philips“ 37 cm įstrižainės; virtuvės baldus, odinį svetainės baldų komplektą, žurnalinį staliuką, staliuką televizoriui, kavos virimo aparatą „Delonghi“, gartraukį „AEG“, orkaitę „Gorenje pininfarina“, DVD grotuvą, fotoaparatą „Nikon“, smulkintuvą „Braun“, įmontuotą spintą hole ir miegamojo duris, iš viso turto už 40 200 Lt. Atsakovui priteisti automobilį „RENAULT ESPACE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 12,68 a namų valdos žemės sklypą su jame esančiu statiniu – nebaigtu statyti dviejų aukštų gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), vyrišką dviratį „Panther“, miegamąjį čiužinį, televizorių „LG“ 75 cm įstrižainės, šaldytuvą „Liebherr“, kaitlentę, nešiomąjį kompiuterį „Hp“, mikrobangų krosnelę „Wirlpool“, namų kino sistemą „Samsung“, dvigulį miegamąjį fotelį, rašomąjį stalą–lentynas, iš viso turto už 185 650 Lt. Atsakovui priteisti 2006-05-17 N. T. padovanotą ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas įsipareigojo padengti 62 664,52 Lt kredito dalį Danske bankui A/S Klaipėdos filialui ir grąžinti 50 000 Lt ir 65 935 Lt skolas broliui O. T. ir motinai V. T. (t. 1, b. l. 91–94).

Teismas, įvertinęs tiek ieškovės atsakovo santuokinę neištikimybę nurodytas aplinkybes, tiek atsakovo nurodytos ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo aplinkybės padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo neištikimybės, nes byloje nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo neištikimybę. Atsakovo nurodytas ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo aplinkybes, kad ieškovė nebenori santuokoje gyventi ir dėl to yra kalta dėl santuokos iširimo, teismas pripažino nepagrįstomis. Teismas sprendime padarė išvadą, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos ir pagarbos (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netenkino ieškovės reikalavimo dėl 20 000 neturtinės žalos priteisimo. Šalims vienai iš kitos išlaikymo nepriteisė.

Nustatė, kad sutuoktiniai N. T. ir G. T. po santuokos nutraukimo solidariai vykdo skolinius įsipareigojimus Danske bankui A/S Klaipėdos filialui pagal 2007-08-21 kredito sutartį Nr. BPLIE60701632. Teismas pažymėjo, jog sutuoktinių solidariosios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, todėl atsižvelgęs į tai kad kreditorius Danske bankas A/S Klaipėdos filialas nepateikė reikalavimo byloje, konstatavo, kad kreditoriui ieškovė ir atsakovas atsako solidariai iki bus įvykdyti skoliniai įsipareigojimai pagal 2007-08-21 kredito sutartį Nr. BPLIE60701632.

Nustatė, kad sutuoktiniai N. T. ir G. T. po santuokos nutraukimo solidariai vykdo skolinius įsipareigojimus A. T. pagal 2009-07-15 paskolos sutartį. Teismas iš A. T. paaiškinimų nustatė, kad A. T. pagal 2009-07-15 paskolos sutartį 80 000 Lt paskolino dukros N. T. šeimai namo statybai ir kad atsakovui buvo žinoma apie 80 000 Lt paskolos suteikimą. N. T. metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje deklaruota iš A. T. gauta 80 000 Lt paskola.

2008-08-01 paskolos sutartį, sudarytą tarp O. T. ir G. T. dėl 50 000 Lt, teismas pripažino asmenine G. T. prievole. Nors atsakovas nurodė, kad iš brolio O. T. pasiskolino 50 000 Lt, iš motinos V. T. – 65 935 Lt, pateikė į bylą 2008-08-01 paskolos sutartį, tačiau tretieji asmenys O. T. ir V. T. į teismo posėdžius nevyko, apie paskolos sutarčių sudarymo aplinkybes nepaaiškino. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, kad jai apskritai nežinoma apie tokias atsakovo paimtas paskolas iš jo giminaičių ir jų panaudojimą, kad teismui nepateikta paskolos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir V. T., padarė išvadą, kad atsakovas prievolę trečiajam asmeniu privalo vykdyti asmeniškai (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

Padalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: N. T. asmeninės nuosavybės teise priteisė 12 000 Lt vertės 12 a žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), s/b (duomenys neskelbtini), ir 6 000 Lt vertės 6 a žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), s/b (duomenys neskelbtini). Atsakovui G. T. asmeninės nuosavybės teise priteisė 195 000 Lt vertės žemės sklypą su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1b (neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre), adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo G. T. ieškovei N. T. 177 000 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį.

Padalijo santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: ieškovei N. T. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 11 200 Lt vertės automobilį „MITSUBISHI ECLIPSE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės moterišką dviratį „Panther“, 500 Lt vertės televizorių „Philips“ 37 cm įstrižainės, 6 000 Lt vertės virtuvės baldus, 3 000 Lt vertės odinį svetainės baldų komplektą, 300 Lt vertės žurnalinį staliuką, 150 Lt vertės staliuką televizoriui, 1 000 Lt vertės kavos virimo aparatą „Delonghi“, 1 200 Lt vertės gartraukį „AEG“, 900 Lt vertės orkaitę „Gorenje pininfarina“, 150 Lt vertės DVD grotuvą, 400 Lt vertės fotoaparatą „Nikon“, 100 Lt vertės smulkintuvą „Braun“, 1 000 Lt vertės įmontuotą spintą hole, 1 000 Lt vertės miegamojo duris, iš viso turto už 27 400 Lt. Atsakovui G. T. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 2 700 Lt vertės automobilį „RENAULT ESPACE“, 1988 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 200 Lt vertės automobilį „MAZDA 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 600 Lt vertės vyrišką dviratį „Panther“; 1 200 Lt vertės miegamąjį čiužinį; 2 000 Lt vertės televizorių „LG“ 75 cm įstrižainės; 400 Lt vertės šaldytuvą „Liebherr“; 600 Lt vertės kaitlentę; 3 000 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Hp“; 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę „Whirpool“; 1 200 Lt vertės namų kino sistemą „Samsung“; 150 Lt vertės dvigulį miegamąjį fotelį; 200 Lt vertės rašomąjį stalą–lentynas; 2 000 Lt vertės automobilinį grotuvą, iš viso turto už 15 350 Lt.

Ieškovės reikalavimą dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, jog N. T. ir G. T. nuosavybės teise kiekvienas įgijo po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad kiekvienam sutuoktiniui turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise, šio turto dalys nustatytos, todėl tarp sutuoktinių nedalytinas. Vadovaujantis CPK 383 straipsniu, kad šeimos bylose šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus CPK 385 straipsnio 1 dalyje numatytų, teismas ieškovės reikalavimą dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės paliko nenagrinėtą kaip nenagrinėtiną santuokos nutraukimo byloje. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šalims nurodžius, kad nekilnojamasis turtas – butas įgytas panaudojus abiejų sutuoktinių lėšas, atmetė priešieškinio reikalavimą dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Netenkino atsakovo atstovo prašymo dėl baudos paskyrimo ieškovei (t. 3, b. l. 81–88).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011m. birželio 10 d. nutartimi ištaisė aiškią aritmetinę klaidą civilinėje byloje Nr. 2-1333-613/2011– 2011-05-20 sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse nurodė, kad ieškovei N. T. iš atsakovo G. T. priteista 88 500 Lt kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį. Nurodė, kad 2011-05-20 sprendimas galioja kartu su 2011-06-10 nutartimi (t. 3, b. l. 91).

Apeliaciniu skundu ieškovė N. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo priežasčių, nepriteistos 20 000 Lt neturtinės žalos, dėl reikalavimo atidalyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, palikimo nenagrinėtos. Dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – T., priteisti iš atsakovo ieškovei 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės naudai butą, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei iš atsakovo 3 500 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį.

Nurodė, kad byloje įrodinėjo ne sutuoktinio neištikimybę, bet jo nelojalumą ir nepakankamą pagarbą jai. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dažnai skambindavo ir susirašinėdavo SMS žinutėmis su M. J. bei kitomis bendradarbėmis po darbo valandų. Atsakovas, pasirinkęs dažną bendravimą su moteriškos lyties bendradarbėmis, supriešino savo asmeninį gyvenimą, nebuvo lojalus sutuoktinei ir neteikė jai moralinės paramos, su ja nebendravo. Ieškovė ne kartą mobiliajame telefone perskaitė intymaus pobūdžio SMS žinutes skirtas atsakovui. Būtent dėl šios priežasties inicijavo santuokos nutraukimą 2006 metais, tačiau atsakovui prašant buvo paskirtas terminas susitaikyti. 2009 m. vėl perskaitė intymaus pobūdžio SMS žinutes. Atsakovas nenorėjo su ja bendrauti, neskyrė laiko bendram laisvalaikiui, buvo pastebėtas viešoje vietoje, bučiuojantis kitą moterį. Akivaizdu, kad atsakovas pažeidinėjo sutuoktinio pareigas ir santuoka iširo dėl jo kaltės. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, už patirtus išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją bei pažeminimą, iš atsakovo turi būti priteista ieškovės įvertinta 20 000 Lt neturtinė žala.

Teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą jos reikalavimą dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi teismas, jai patikslinus ieškinį, priėmė nagrinėti reikalavimą dėl turto atidalijimo. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi teismas privalo išspręsti turto padalijimo klausimą. Teismas teisingai nustatė, kad butas įgytas už bendras lėšas, todėl atmetė reikalavimą dėl dovanojimo sutarties nutraukimo. Ginčo butas pagerintas iš apeliantės lėšų, nes iki santuokos sudarymo buto pagerinimui jai bankas suteikė 13 000 Lt paskolą. Nors butas kaip bendroji jungtinė dalinė nuosavybė nedalytinas, tačiau nutraukus santuoką, bendras gyvenimas su atsakovu taptų neįmanomas, nuolat kiltų konfliktai, tektų susidurti bendro naudojimo patalpose. Apeliantė prašo jai priteisti butą, atsakovui priteisti 85 000 Lt, kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas privalėtų ieškovei sumokėti 88 500 Lt už atsakovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, tai atsakovas privalėtų sumokėti tik 3 500 Lt kompensaciją (t. 3, b. l. 100–103).

Apeliaciniu skundu atsakovas G. T. prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, visiškai tenkinti priešieškinį ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutinka su teismo sprendimu dėl nekilnojamojo turto padalijimo, ieškovei priteisus du žemės sklypus sodų bendrijoje, jam – žemės sklypą su nebaigtu statyti namu, tačiau nesutinka su iš jo priteista kompensacija. Teismas nepagrįstai ir neteisingai įvertino jų prisiimtus kreditinius įsipareigojimus, todėl neteisingai iš jo ieškovei priteisė 88 500 Lt dydžio kompensaciją. Sutinka, kad skolinį įsipareigojimą Danske bankui A/S Klaipėdos filialui pagal 2007-08-21 kredito sutartį sutuoktiniai privalo vykdyti solidariai, tačiau nesutinka su teismo sprendimu nustatyta solidariąja atsakomybę pagal paskolą A. T.. Apie neva sudarytą paskolą jis sužinojo tik gavęs ieškinį, todėl teismas, nepagrįstai atsižvelgęs į ieškovės motinos paaiškinimus, kurie vertintini kritiškai, nustatė solidariąją prievolę. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad iš A. T. gauti pinigai panaudoti šeimos interesams tenkinti. Dėl skolinių įsipareigojimų paaiškinta, kad iš V. T. sąskaitos paimti 65 935 Lt namo statybai, todėl teismas turėjo šią aplinkybę įvertinti ir nesant rašytinės paskolos sutarties, nes pinigai neabejotinai panaudoti šeimos interesams tenkinti. Ieškovė žinojo apie tą paskolą, kadangi matė statomą namą ir žinojo, kokio banko sąskaita vykdomi atsiskaitymai už medžiagas. Teismo posėdžio metu paaiškinta, kad pinigai faktiškai iš O. T. paimti 2007 m. jam nežinant, paskolos sutartis sudaryta 2008 m. O. T., išvykdamas į užsienį, paliko apeliantui 100 000 Lt ir paprašė pamėginti tuos pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą. Turėdamas brolio O. T. įgaliojimą ir paskatintas ieškovės, broliui nežinant, 50 000 Lt panaudojo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, nes tuo metu kitų santaupų neturėjo. Apeliantas mano, kad teismas turėjo padaryti išvadą, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, panaudoti O. T. pinigai. Sutuoktiniai skolinius įsipareigojimus O. T. ir V. T. turi vykdyti solidariai arba apeliantui sumažinta priteista kompensacija ieškovei,

Teismas padalydamas kilnojamąjį turtą nepagrįstai nustatė jam priteistino turto vertę, neatsižvelgė į daiktų nusidėvėjimą. Apeliantui priteistas 1 200 Lt vertės miegamasis čiužinys, 2 000 Lt vertės televizorius, 3 000 Lt vertės kompiuteris, 600 Lt vertės kaitlentė, minėti daiktai pirkti prieš 5–6 metus. Reali televizoriaus vertė apie 300 Lt; kaitlentės – apie 100 Lt; kompiuterio –apie 500 Lt; kiti daiktai – miegamasis čiužinys, rašomasis stalas–lentyna beverčiai daiktai, automobilinis DVD grotuvas jo asmeninė nuosavybė. Apeliantui turėjo būti priteista 10 075 Lt piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Teismui nutraukus santuoką dėl abiejų kaltės, ieškovė kaip ir atsakovas kalta dėl santuokos iširimo. Esant ieškovės kaltei dėl santuokos nutraukimo bei vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 4 dalimi, teismas turėjo patenkinti apelianto priešieškinio reikalavimą ir grąžinti atsakovo nuosavybėn ieškovei dovanotą nekilnojamąjį daiktą – ½ dalį trijų kambarių su holu butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 111–115).

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo tenkinti jos apeliacinį skundą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 125–128).

Daugiau atsiliepimų apeliacinius skundus nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės N. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovo G. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo bei santuokinio turto padalijimo.

Dėl santuokos nutraukimo.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26–3.30 straipsniuose santuokinių pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė teigė, jog sutuoktinis jai buvo neištikimas, laiką, kurį galėjo skirti jai, skirdavo vakariniams skambučiams kitoms moteriškos giminėms atstovėms, todėl buvo nelojalus šeimai. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių atsakovo neištikimybę, telefonų skambučių išklotinės nepatvirtina, kad atsakovas vakarais bendravo su kitomis moterimis, be to, jeigu ir bendravo su kitomis moterimis, tai negali būti laikoma kaip nepagarba šeimai, nes neaišku, kokiais klausimas atsakovas bendravo su kitomis moterimis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys vedė bendrą ūkį, statėsi namą, atsakovas rūpinosi namo statyba, todėl darytina išvada, kad atsakovas rūpinosi šeimos interesais. Atsakovas neginčija, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, todėl atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bei į tai, kad byloje nebuvo pateikta akivaizdžių duomenų, patvirtinančių vieno iš sutuoktinio kaltę dėl šeimos iširimo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis, CPK 177–178, 185 straipsniai).

Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad pagrįstai netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Turto padalijimo klausimai visų pirma sprendžiami vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, pažeidė šio straipsnio nuostatas, kadangi nesudarė viso sutuoktinio turto balanso, t. y. nenustatė, kokios vertės iš viso turtą šalys įgijo santuokos metu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo tokį nekilnojamąjį turtą:

12,68 a žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nebaigtą statyti dviejų aukštų gyvenamąjį namą minėtame žemės sklype, jų rinkos vertės 195 000 Lt (t. 2, b. l. 138–146);

12 a žemės sklypą (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 12 000 Lt (t. 2, b. l. 119–135);

6 a žemės sklypą (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 6 000 Lt (t. 2, b. l. 119–135);

Iš viso šalys įgijo 213 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą.

Santuokos metu šalys įgijo tokį kilnojamąjį turtą: 11 200 Lt vertės automobilį „MITSUBISHI ECLIPSE“; 500 Lt vertės moterišką dviratį „Panther“; 500 Lt vertės televizorių „Philips“ 37 cm įstrižainės; 300 Lt vertės žurnalinį staliuką; 150 Lt vertės staliuką televizoriui; 6 000 Lt vertės virtuvės baldus; 3 000 Lt vertės odinį svetainės baldų komplektą; 1 000 Lt vertės kavos virimo aparatą „Delonghi“; 1 200 Lt vertės gartraukį „AEG; 900 Lt vertės orkaitę „Gorenje pininfarina“, 400 Lt vertės fotoaparatą „Nikon“, 100 Lt vertės smulkintuvą „Braun“, 1 000 Lt vertės įmontuotą spintą hole, 2 700 Lt vertės automobilį „Renault Espace“, 1 200 Lt vertės automobilį „Mazda 626“, 600 Lt vertės vyrišką dviratį „Panther“, 400 Lt vertės šaldytuvą „Liebherr, 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę „Whirpool“, 1 200 Lt vertės namų kino sistemą „Samsung“, 150 Lt vertės DVD grotuvą, 150 Lt vertės dvigulį miegamąjį fotelį. Dėl šio kilnojamojo turto vertės ginčo neiškilo.

Taip pat šalys įgijo tokį kilnojamąjį turtą: DVD grotuvą, miegamąjį čiužinį, televizorių „LG“ 75 cm., kaitlentę, nešiojamąjį kompiuterį „Hp“, rašomąjį stalą–lentynas. Šalys šio turto vertę nurodė skirtingai, todėl atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, nekilnojamojo turto vertė skaičiuotina, atsižvelgiant į abiejų šalių pateiktus kilnojamojo turto įvertinimus.

Ieškovė nurodė televizoriaus „LG“ 75 cm įstrižainės vertę – 2 000 Lt, kaitlentės vertę– 600 Lt, nešiojamojo kompiuterio „Hp“ vertę – 3 000 Lt; miegamojo čiužinio vertę – 1 200 Lt, rašomojo stalo-lentynos – 200 Lt. Atsakovas nurodė televizoriaus vertę – 300 Lt, kaitlentės vertę –100 Lt, nešiojamojo kompiuterio „Hp“ vertę – 500 Lt; kad miegamasis čiužinys ir rašomojo stalo–lentynos beverčiai, todėl televizoriaus vertė nustatytina 1 150 Lt (2 000 Lt+ 300 : 2); kaitlentės vertė nustatytina 350 Lt (600 Lt + 100 Lt : 2); kompiuterio vertė nustatytina 1 750 Lt (3 000 Lt + 500 Lt : 2). Atsižvelgiant į tai, jog nėra duomenų, kad šie daiktai yra nebenaudojami nustatytina, kad miegamojo čiužinio vertė – 600 Lt (1 200 + 0 : 2), rašomojo stalo–lentynos – 100 Lt (100 Lt + 0 :2). Ieškovė nurodė automobilio DVD grotuvo vertę – 2 000 Lt, atsakovas teigia, kad tai yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau byloje nepateikta tai patvirtinančių duomenų, todėl konstatuotina, kad tai yra bendras turtas, kurio vertė 2 000 Lt.

Taip pat ieškovė nurodė, jog santuokos metu įgijo 1 000 Lt vertės miegamojo duris. Atsižvelgiant į tai, jog durys yra neatskiriama buto dalis, konstatuotina, jog šis turtas nepriskirtinas prie santuokos metu įgyto kilnojamojo turto. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad šalys įgijo 38 700 Lt vertės kilnojamojo turto. Iš viso šalys įgijo 251 700 Lt vertės turto (213 000 Lt + 38 700 Lt).

CK 3.117 str. nustato, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Ginčo dėl šio nekilnojamojo turto – 12,68 a žemės sklypo su nebaigtu statyti dviejų aukštų gyvenamuoju namu, 12 a žemės sklypo, 6 a žemės sklypo – bei kilnojamųjų daiktų padalijimo būdo neiškilo, todėl konstatuotina, kad ieškovei atitenka 18 000 Lt vertės nekilnojamasis turtas (12 a ir 6 a žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini)), bei 26 400 Lt vertės kilnojamasis turtas (automobilis „MITSUBISHI ECLIPSE“, moteriškas dviratis „Panther“, televizorius „Philips“ 37 cm įstrižainės, virtuvės baldai, odinis svetainės baldų komplektas, žurnalinis staliukas, staliukas televizoriui, kavos virimo aparatas „Delonghi“, gartraukis „AEG“, orkaitė „Gorenje pininfarina“, DVD grotuvas, fotoaparatas „Nikon“, smulkintuvas „Braun“, įmontuotą spinta hole), iš viso ieškovei atitenka 44 400 Lt vertės turtas. Atsakovui atitenka 195 000 Lt vertės nekilnojamasis turtas (12,68 a žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti dviejų aukštų gyvenamuoju namu) bei 12 300 Lt vertės kilnojamasis turtas (automobilis „RENAULT ESPACE“, automobilis „MAZDA 626“, vyriškas dviratis „Panther“, miegamojo čiužinys, televizorius „LG“ 75 cm įstrižainės, šaldytuvas „Liebherr“, kaitlentė, nešiojamas kompiuteris „Hp“, mikrobangų krosnelė „Whirpool“, namų kino sistema „Samsung“, dvigulis miegamasis fotelis, rašomasis stalas–lentyna, automobilinis grotuvas), iš viso atsakovui atitenka 207 300 Lt vertės turto.

CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę, jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovei tenka 44 400 Lt vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, atsakovui – 207 300 Lt vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 81 450 Lt kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį (251 700 Lt : 2 ? 125 850 Lt; 207 300 Lt – 125 850 Lt ? 81 450 Lt).

Dėl dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo.

Nustatyta, kad šalių vardu po ½ dalį registruotas 170 000 Lt rinkos vertės trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 99–118). Atsakovas teigia, kad ½ dalį šio buto jis dovanojo ieškovei, todėl pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, teismas turėjo tenkinti jo reikalavimą ir vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 4 dalimi grąžinti jo nuosavybėn ieškovei dovanotą ½ dalį trijų kambarių buto. Dovanojimo sutarties samprata pateikta CK 6.465 straipsnyje, jame nurodyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimas yra dvišalis sandoris, jam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Dovanotojas išreiškia savo valią turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) padovanoti (neatlygintinai perduoti), o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutarties šalys gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taigi ši sutartis gali būti sudaroma ir sutuoktinių. Tačiau tuo atveju, kai dovanojimo sutarties šalys yra sutuoktiniai, dovanojimo sutartis turi ypatumų, kurie nustatyti CK trečiosios knygos normose (CK 3.70 straipsnio 4 dalis). Dovanojimo panaikinimo pagrindai įtvirtinti CK 6.472 str., tačiau jeigu dovanojimo sutartis sudaryta sutuoktinių, tai jiems nutraukiant santuoką taikomi įstatymuose nustatyti specifiniai teisiniai padariniai. Kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įstatyme įtvirtinta abiejų sutuoktinių teisė reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktu. Minėta, kad dovanotojo teisės reikalauti grąžinti dovaną iš apdovanotojo įgyvendinimas priklauso nuo dovanotojo valios. Tačiau tam, kad dovanotojas šia teise, nustatyta CK 3.70 straipsnio 4 dalyje galėtų pasinaudoti, turi būti tam tikrų aplinkybių visetas: pirma, šalys turi būti sutuoktiniai ir dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu; antra, reikalauti grąžinti dovaną galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; trečia, reikalauti grąžinti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus; ketvirta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų; penkta, nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi būti perleistas tretiesiems asmenims. Sprendžiant reikalavimą dėl dovanos grąžinimo kitų, išskyrus išvardytas, sąlygų ir apribojimų įstatyme nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-275/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2001-07-26 (t. 1, b. l. 98), t. y. iki santuokos su ieškove sudarymo ir 2006-05-17, jau santuokos su ieškove metu, ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo ieškovei. Įvertinus šiuos duomenis bei tai, jog santuoka pripažinta nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalaujama grąžinti padovanotą nekilnojamąjį daiktą, nuo dovanojimo sutarties nėra praėję daugiau kaip dešimt metų, daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims, konstatuotina, kad atsakovo reikalavimas grąžinti dovanotą daiktą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.70 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis). Nors ieškovė teigia, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pirktas ne santuokos metu, tačiau iš bendrų abiejų lėšų, ieškovė nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Esant tokioms aplinkybėms bei tenkinus atsakovo reikalavimą dėl dovanoto daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinimo, ieškovės reikalavimas dėl minėto nekilnojamojo daikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmestinas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimą dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės paliko nenagrinėtą, kadangi santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga, tuo pačiu ir kitų su turto valdymu susijusių klausimų išsprendimas (CK 3.100 straipsnio 4 dalis).

Dėl sutuoktinių prievolių.

Nustatyta, kad 2007-08-21 ieškovė N. T. su AB SAMPO banku (šiuo metu Danske bankas A/S Klaipėdos filialas) sudarė kredito sutartį Nr. BPLIE60701632 dėl 26 066 EUR kredito, atsakovas 2007-08-21 laidavimo sutartimi Nr. FA-BPLIE60701632 laidavo kredito grąžinimą (t. 1, b. l. 27–32).

2009-07-15 ieškovė N. T. su A. T. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią A. T. paskolino N. T. 80 000 Lt gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybai (t. 1, b. l. 34).

2008-08-01 atsakovas G. T. sudarė paskolos sutartį su O. T., pagal kurią O. T. paskolino atsakovui 50 000 Lt gyvenamojo namo statybai (t. 2, b. l. 34).

Kaip jau buvo minėta, CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, tai yra pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno jų asmeninis turtas. Jeigu iš bendro turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, bendro dalytino sutuoktinių turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Pagal tokias prievoles sutuoktiniai ir toliau atsako kaip solidarieji skolininkai (CK 3.118 str. 2 d.)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros. CK 3.92 str. 2 d. susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju kiekviena šalis, siekdama, kad prisiimtos prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartys sudarytos šeimos interesais. Ginčo dėl šalių prievolės kreditoriui Danske bankas A/S Klaipėdos filialui pagal 2007-08-21 kredito sutartį Nr. BPLIE60701632 neiškilo, šalys sutiko prievolę po santuokos nutraukimo vykdyti solidariai, todėl dėl šios prievolės teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl prievolės kreditorei A. T. nustatyta, jog ieškovė šios paskolos gavimą patvirtino metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija (t. 2, b. l. 68–72). Šeimos deklaracijoje nurodyta, kad iš A. T. gauta 80 000 Lt paskolą. Atsakovas nepaneigė, kad šeimos deklaracijoje pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kreditorė A. T. patvirtino, kad paskolino dukros N. T. šeimai 80 000 Lt namo statybai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog pagal šią prievolę šalys privalo atsakyti solidariai (CK 3.118 straipsnis, 3.92 straipsnio 2 dalis, CPK 177–178 ir 185 straipsniai). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu kreditorė A. T. pripažino, jog iš paskolintos sumos jai sugrąžinti 2 000 Lt (t. 3, b. l. 72), todėl konstatuotina, kad tokia suma mažintina šalių prievolė kreditorei A. T..

Dėl 2008-08-01 atsakovo sudarytos paskolos su O. T. nustatyta, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė žinojo apie sudarytą sutartį, taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pinigai buvo panaudoti šeimos interesams, kreditorius O. T. paskolos sutarties sudarymo aplinkybių nepaaiškino, todėl konstatuotina, jog atsakovas neįrodė, kad iš šio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią prievolę pripažino asmenine atsakovo G. T. prievole ( CK 3.109 straipsnis).

Taip pat atsakovas teigia, jog buvo sudaręs paskolos sutartį su savo motina V. T. dėl 65 935 Lt paskolos, tačiau į bylą nepateikė jokio paskolos raštelio, patvirtinančio tokios sutarties buvimą, V. T. taip pat nepatvirtino buvus tokį sandorį. Atsakovas į bylą pateikė kvitus (t. 1, b. l. 100–138) nurodydamas, kad atliekant mokėjimus, pagal juos buvo naudojamasi motinos debetine kortele. Šiuo atveju kolegija pažymi, kad nors ir yra duomenų, jog pagal kvitus buvo atsiskaityta V. T. kortele, tačiau tai nepatvirtina, kad pagal kvitus pirkti daiktai buvo panaudoti atsakovo šeimos interesais. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai konstatuota, kad nesant nepaneigiamų duomenų apie atsakovo ir V. T. sandorį, nėra pagrindo spręsti apie šios prievolės vykdymą po santuokos nutraukimo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei esant ankščiau nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – sprendimo dalys dėl santuokos nutraukimo, santuokinių prievolių po santuokos nutraukimo bei turto padalijimo būdo paliktinos nepakeistos, sprendimo dalys dėl dalytino turto vertės ir kompensacijos dydžio keistinos, atsižvelgiant į nustatyto turto vertę. Sprendimo dalys, kuriomis ieškovės reikalavimas dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės paliktas nenagrinėtas bei atmestas ieškovo reikalavimas dėl dovanoto daikto grąžinimo, naikintinos. Dėl šių reikalavimų priimtinas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimas dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmestinas, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl dovanoto daikto grąžinimo tenkintinas (CPK 326 str. 1 d., 3 p.). Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šalims vienai iš kitos nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, paliktina nepakeista ( CPK 93 str. 2 d.). Iš dalies (50 proc.) patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas paduodant apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 118), iš šalių bylinėjimosi išlaidos – 1 327,50 Lt (2 655 Lt : 2) – priteistinos valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą tarp ieškovės N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2004 m. liepos 17 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 582, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei N. T. palikti iki santuokos turėtą pavardę – T..

Ieškovei N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise 12 000 Lt vertės 12 a žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 6 000 Lt vertės 6 a žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), iš viso nekilnojamojo turto už 18 000 Lt.

Atsakovui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise 195 000 Lt vertės žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu 1A1b (neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre), adresu (duomenys neskelbtini), iš viso nekilnojamojo turto už 195 000 Lt.

Ieškovei N. T. priteisti asmeninės nuosavybės teise 11 200 Lt vertės automobilį „MITSUBISHI ECLIPSE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės moterišką dviratį „Panther“, 500 Lt vertės televizorių „Philips“ 37 cm įstrižainės, 6 000 Lt vertės virtuvės baldus, 3 000 Lt vertės odinį svetainės baldų komplektą, 300 Lt vertės žurnalinį staliuką, 150 Lt vertės staliuką televizoriui, 1 000 Lt vertės kavos virimo aparatą „Delonghi“, 1 200 Lt vertės gartraukį, „AEG“, 900 Lt vertės orkaitę Gorenje pininfarina, 150 Lt vertės DVD grotuvą, 400 Lt vertės fotoaparatą „Nikon“, 100 Lt vertės, smulkintuvą „Braun“, 1 000 Lt vertės įmontuotą spintą hole iš viso kilnojamojo turto už 26 400 Lt.

Atsakovui G. T. priteisti asmeninės nuosavybės teise automobilius: 2 700 Lt vertės „RENAULT ESPACE“, 1988 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 200 Lt vertės „MAZDA 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Lt vertės vyrišką dviratį „Panther“, 600 Lt vertės miegamąjį čiužinį, 1 150 Lt vertės televizorių „LG“ 75 cm įstrižainės, 400 Lt vertės šaldytuvą „Liebherr“, 350 Lt vertės kaitlentę, 1 750 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „Hp“, 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę „Whirpool“, 1 200 Lt vertės namų kino sistemą „Samsung“, 150 Lt vertės dvigulį miegamąjį fotelį, 100 Lt vertės rašomąjį stalą–lentynas, 2 000 Lt vertės automobilinį grotuvą, iš viso nekilnojamojo turto už 12 300 Lt.

Iš viso ieškovei N. T. priteisti 44 400 Lt vertės turto.

Iš viso atsakovui G. T. priteisti 207 300 Lt vertės turto.

Priteisti ieškovei N. T. iš atsakovo G. T. 81 450 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Nustatyti, kad sutuoktiniai N. T. ir G. T. po santuokos nutraukimo solidariai vykdo 78 000 Lt skolinius įsipareigojimus A. T. pagal 2009 m. liepos 15 d. paskolos sutartį ir AB „Danske bankas“ pagal 2007 m. liepos 21 d. kredito sutartį Nr. BPLIE60701632.

Nustatyti, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta paskolos sutartis tarp O. T. ir G. T. dėl 50 000 Lt paskolos laikytina asmenine G. T. prievole.

Šalims vieno kitam išlaikymo nepriteisti.

Ieškovės N. T. reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmesti.

Priteisti atsakovui G. T. iš ieškovės N. T. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovo atstovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei netenkinti.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.“

Priteisti iš ieškovės N. T. ir atsakovo G. T. valstybei po 1 327,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.