Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-43-790/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-11
Bylos Nr.: e2A-43-790/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00012-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Tomas Venckus, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Armeringa“
Atsakovas: akcinės bendrovės „Šiaulių energija“

Kategorijos

2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas

Civilinės bylos Nr. e2A-43-790/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00012-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armeringa“ ir atsakovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armeringa“ patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ dėl vienašališko pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu arba pripažinimo, kad pirkimo sutartis nutraukta dėl atsakovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ kaltės ir pagal atsakovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Armeringa“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Techkonsta“, Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Armeringa“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovės AB „Šiaulių energija“ 2021 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. SD-3734 ir 2021 m. sausio 10 d. raštu Nr. SD-68 atliktas vienašališkas 2020 m. spalio 16 d. pirkimo sutarties Nr. CPO149926 (toliau – ir Sutartis) nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas arba pripažinti, jog Sutartis nutraukta nuo 2022 m. sausio 21 d. dėl atsakovės kaltės, priteisti iš atsakovės ieškovei 65 456,85 Eur žalą (nuostolius), 143 243,57 Eur atlyginimą už atliktus darbus, 1 319,95 Eur netesybas (delspinigius), 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad AB „Šiaulių energija“ (toliau – ir užsakovė), įgyvendindama 2019 m. sausio 30 d. pavedimo sutarties Nr. DNRAS-2019 / 11, sudarytos su Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), nuostatas, vykdo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas) atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Pastarojo įgyvendinimui 2020 m. spalio 16 d. tarp AB „Šiaulių energija“ ir UAB „Armeringa“ (toliau – ir rangovė) buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. CPO149926 dėl statybos rangos darbų atlikimo. Tačiau 2021 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. SD-3734 ir 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. SD-68 atsakovė informavo bei įspėjo ieškovę apie Sutarties nutraukimą nuo 2022 m. sausio 21 d. dėl esminio jos pažeidimo, t. y. dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

3. Ieškovės įsitikinimu, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo Sutartį nutraukti dėl tariamos UAB „Armeringa“ kaltės, kadangi statybos rangos darbai nebuvo baigti išimtinai dėl atsakovės AB „Šiaulių energija“ kaltės arba dėl nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių. Sutartis turėtų būti laikoma nutraukta dėl atsakovės kaltės dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

4. Atsakovė yra atsakinga už jos paskirto techninio prižiūrėtojo UAB „Techkonsta“ įgalioto atstovo E. Š. veikimą ir (ar) neveikimą, kuris nulėmė tai, kad statybos rangos darbai nebuvo baigti laiku. Techninis prižiūrėtojas Objekto techninės priežiūros metu neturėjo reikiamos 5 metų darbo patirties, nesilankydavo Objekte, dėl to ieškovė neturėjo galimybės perduoti atitinkamų darbų, o jų neperdavusi – vykdyti kitų darbų. Techninis prižiūrėtojas taip pat nesilaikė Sutartyje nurodytų sąlygų dėl darbų kokybės tikrinimo ir pastabų teikimo – ne tik vienašališkai surašydavo defektinius aktus, tačiau statybos darbų žurnaluose neatlikdavo įrašų dėl darbų kokybės. Nepagrįstų, galiojančiais teisės aktais neparemtų pastabų (dėl karkaso schemos su konstruktoriaus viza pateikimo, dėl armavimo, cokolių šiltinimo darbų, taip pat ieškovės nebaigtų ir dar nepriduotų darbų) teikimas, trukdė sklandų darbų vykdymą. Daugumos gyventojų sprendimu pakeistas techninis prižiūrėtojas UAB „Ino projektai“ priėmė ieškovės darbus, dėl kurių buvo kilę nesutarimų, kaip tinkamus. Taigi, darbų sklandus vykdymas pagal Sutartį iš esmės buvo vilkinamas ankstesnio techninio prižiūrėtojo ir atsakovės, kuri sutikdavo ir patvirtindavo tariamus darbų defektus. Svarbu ir tai, kad naujo techninio prižiūrėtojo skyrimo procedūra užtruko apie 2 mėn.

5. Nepalankios klimatinės sąlygos (žemesnė nei 0°C oro temperatūra), taip pat COVID-19 pandemijos situacija, minėtas techninio prižiūrėtojo E. Š. elgesys tiesiogiai prisidėjo prie darbų vykdymo ne laiku. Dėl to ieškovė ne kartą, vadovaudamasi Sutarties 4.2.4 punktu, prašė atsakovės pratęsti darbų atlikimo terminą. Atsakovė privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, pratęsti darbų atlikimo terminus, tačiau nepagrįstai atsisakė tai padaryti. Be to, atsakovė delsė priimti sprendimus ir spręsti su Sutarties vykdymu susijusias problemas (sprendimą dėl techninio prižiūrėtojo pakeitimo priėmė beveik po metų laiko nuo darbų pradžios, pritardavo visoms nepagrįstoms techninio prižiūrėtojo pastaboms, į ieškovės iškeltą klausimą dėl balkonų įstiklinimui reikalingų langų pagaminimo sureagavo praėjus 5 mėn. nuo jo iškėlimo, delsdavo atsakyti į ieškovės raštus). Toks atsakovės veikimas vertintinas kaip bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigų pažeidimas ir kaip sąmoningas darbų vykdymo vilkinimas. Todėl egzistuoja pagrindas pripažinti, jog Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės.

6. Atsakovė, atsisakydama priimti darbus pagal 2021 m. gegužės 27 d. aktą Nr. N1 / 3 ir pagal 2021 m. lapkričio 29 d. aktą Nr. N1 / 4 bei apmokėti jų pagrindu pateiktas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras elgiasi nenuosekliai ir nesąžiningai. AB „Šiaulių energija“ teigia, kad naujo techninio prižiūrėtojo priimti darbai neįpareigoja atsakovės juos priimti. Tačiau Objekto techninę priežiūrą vykdant buvusiam techniniam prižiūrėtojui E. Š., atsakovė atsisakymą priimti darbus ir juos apmokėti grindė techninio prižiūrėtojo parašo ant darbų priėmimo–perdavimo aktų nebuvimu. Tokiu būdu atsakovė pažeidė teisėje galiojantį bendrąjį principą, draudžiantį tą patį dalyką teigti ir neigti tuo pačiu metu. Atitinkamai, atsakovė neteisėtai reikalauja iš ieškovės pateikti minėtuose darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodytų darbų detalizaciją. Darbai yra detalizuoti Statybos darbų žurnale, kurį atsakovė ne kartą fotografavo ir filmavo, yra susipažinusi su darbų detalizavimu, o teikiami reikalavimai yra siekis vilkinti darbų priėmimą ir atsiskaitymą už juos.

Atsiliepimas

7. Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi perduodamų fasado sienų (taip pat cokolio) šiltinimo, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimo ir nuogrindos sutvarkymo darbų detalizavimo. Defektų pašalinimo darbai nebuvo atliekami, nes šie darbai atlikti kokybiškai ir tinkamai, priimti naujo techninio prižiūrėtojo. Be to, nors atsakovė reikalauja perrašyti PVM sąskaitas faktūras (patalpai Nr. 20), tačiau tokių reikalavimų įvykdyti neįmanoma, nes atsakovė laiku neatsiuntė ieškovei investicijų paskirstymo savininkams pagal aktus Nr. N1 / 3 ir Nr. N1 / 4 dokumentų. Šios aplinkybės kartu patvirtina egzistuojant savarankišką teisinį pagrindą nutraukti Sutartį dėl atsakovės kaltės pagal Sutarties 11.3.1 punktą.

8. Atsakovė yra nesumokėjusi ieškovei pagal tris PVM sąskaitas faktūras ARM Nr. 21104, Nr. 21191 ir Nr. 2209, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 143 243 Eur suma už atliktus darbus. Vadovaujantis Sutarties 9.1 punkto nuostata, laiku neapmokėjus minėtų PVM sąskaitų faktūrų, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 319,95 Eur delspinigių.

9. Egzistuoja visos būtinosios atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti neteisėtais veiksmais (veikimu ir neveikimu) ieškovei padarytą žalą (nuostolius). Pagal Sutarties 9.2 punkto nuostatą dėl prievolės atlyginti rangovės nuotolius iš ieškovės atsakovei priteistinos tiesioginės 29 323,35 Eur dydžio išlaidos (pastolių nuoma, statybvietės aptvėrimai, buitinės patalpos, sandėliavimo konteinerių naudojimas, draudimo išlaidos, technologinio projekto parengimas, statinio statybos vadovo, projektų vadovo atlyginimai ir kt.) ir 36 433,50 Eur dydžio negautos pajamos, apskaičiuotos atsižvelgiant į bendrą neatliktų darbų vertę (728 670,04 Eur) bei neįvykdytų darbų pelningumą (5 proc.).

10. Atsižvelgiant į tai, kad abi bylos šalys yra verslininkai bei, kad tenkinus ieškovės reikalavimus, būtent atsakovė turėtų mokėti teismo priteistas atlyginimo už darbus, nuostolių bei netesybų sumas, iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už bendrą 203 939,58 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

11. Atsakovė AB „Šiaulių energija“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Armeringa“ 16 670 Eur negautų administravimo pajamų, 323 115 Eur tiesioginių išlaidų atlyginimo, 46 740,60 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

12. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pagal Sutartį įsipareigojo visus darbus atlikti ne vėliau kaip per 10 mėn. nuo darbų pradžios, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Tačiau per visą sutartą darbų atlikimo terminą UAB „Armeringa“, nuolat konfliktuodama su Objekto techninę priežiūrą vykdžiusiu asmeniu, sistemingai nevykdydama sutartinių įsipareigojimų, ignoruodama darbų vykdymo terminus, neatliko nė 1 / 5 visų sutartų darbų, o ir iš atliktų darbų tinkamai atliko tik mažesnę jų dalį (mažiau kaip 1 / 10 visų darbų). AB „Šiaulių energija“ ieškovei už Sutarties galiojimo metu atliktus darbus iš viso sumokėjo 79 402,28 Eur. Nutraukusi Sutartį su ieškove, atsakovė įvykdyto viešojo pirkimo pagrindu sudarė viešojo pirkimo sutartį su kita rangove dėl likusių (Objekte neatliktų) darbų įvykdymo.

13. Dėl ieškovės neteisėto neveikimo atsakovė patyrė nuostolių, kurie turi būti kompensuoti. Atsakovės nuostolius sudaro negautos 16 770 Eur projekto įgyvendinimo administravimo pajamos dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo organizavimo, kurias atsakovė būtų gavusi, jeigu ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartines prievoles. Atsakovė rangovei nuolat teikė raštus (raginimus) dėl įkainotų veiklų grafikų pateikimo, tačiau pastarųjų rangovei nepateikus, tai sudarė kliūtis tinkamam Objekto atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui ir tiesiogiai lėmė, kad atsakovė pagal Valstybinės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sutartį (toliau – ir Paramos sutartis) iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – ir Agentūra) dėl Objekto atnaujinimo (modernizavimo) projekto neįgyvendinimo negavo administravimo lėšų padengimo.

14. Dėl ieškovės neįvykdytų sutartinių prievolių atsakovės nuostolius taip pat sudaro kainų skirtumas tarp naujos rangovės pasiūlytos geriausios kainos (1 045 440 Eur) ir ieškovės pasiūlytos kainos (944 970 Eur) už tuos pačius (neatliktus) darbus, atėmus sumas, kurios yra sumokėtos ieškovei už atliktą darbų dalį. Įvertinus tai, kad dalį darbų, kurių atlikimą deklaruoja ieškovė, tačiau už kuriuos atsakovė nėra sumokėjusi (222 645,86 Eur), atsakovė taip pat turės įsigyti rinkoje (tikėtina, iš naujos rangovės kaip papildomus darbus) ir nuostoliai šioje dalyje gali būti net ir didesni nei šių darbų nurodyta kaina pagal Sutartį, kainų skirtumas tarp naujos rangovės pasiūlytų geriausių kainų ir ieškovės prisiimtų, bet neįvykdytų įsipareigojimų (pabrangimas) yra 323 115,86 Eur.

15. Ieškovei nepagrįstai uždelsus Sutarties 4.1 punkte numatytą galutinį darbų atlikimo terminą, vadovaujantis Sutarties 9.9 punktu ieškovė taip pat turi sumokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo Sutarties kainos su PVM. Susidariusi delspinigių suma, apskaičiuojama nuo patirtos žalos, t. y. neatliktų darbų pagal Sutartį vertės (865 567,72 Eur) už 180 dienų laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. iki 2022 m. kovo 16 d., siekia 46 740,60 Eur.

16. Esamoje situacijoje atsakovės žala – tiek negautos administravimo pajamos, tiek ir tiesioginiai nuostoliai atsirado išimtinai dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, lėmusio atsakovės neišvengiamą poreikį ne tik vienašališkai nutraukti Sutartį su ieškove, bet ir įsigyti rinkoje pabrangusius ieškovės neatliktus darbus. Tai reiškia, kad ne kiti veiksniai, o būtent ieškovės, kaip statybų profesionalės, sąmoningas neveikimas lėmė žalos atsakovei atsiradimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 143 243,57 Eur skolos, 1 319,95 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (144 563, 52 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš ieškovės atsakovei 117 140 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos (117 140 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

18. Teismas nustatė, kad atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 11.1.1 ir 11.1.3 punktais, vienašališkai Sutartį su ieškove nutraukė praėjus keliems mėnesiams po Sutartyje rangovei nustatyto termino atlikti visus darbus pasibaigimo, t. y. po to, kai rangovė per visą darbų atlikimo terminą (Sutarties 4.1 punktas) neatliko ir 1 / 5 to, ką privalėjo pagal viešojo pirkimo tvarka sudarytą Sutartį. Per sutartą terminą negavusi iš ieškovės sutarto rezultato (atliktų darbų), nesant duomenų apie tai, jog rangovė nedelsiant įvykdys likusius statybos darbus bei gavusi pranešimą apie rangovės ketinimą žiemos metu stabdyti darbų atlikimą, atsakovė, teismo vertinimu, ne tik turėjo, bet ir privalėjo nutraukti Sutartį, užtikrinant ir viešąjį interesą.

19. Teismas pritarė atsakovei, kad ieškovė neįrodė, jog buvo tinkamai inicijuotas Sutarties keitimas ar terminų pratęsimas. Ieškovė neįvykdė 82 proc. sutartų statybos darbų, o pasibaigus statybos darbų terminams ir šalims konfliktuojant dėl darbų prižiūrėtojo kandidatūros bei rangovei prašant po termino pasibaigimo sustabdyti darbus, atsakovė negalėjo tikėtis, kad ieškovė nedelsiant įvykdys likusius statybos darbus. Ieškovės argumentas, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu ji prašė pratęsti Sutarties terminus, teismo vertinimu, nereikšmingas, nes raštas pateiktas pasibaigus terminui, todėl po prievolių įvykdymo termino pasibaigimo pateiktas prašymas vertintas kaip pavėluotas ir teisiškai neaktualus. Nusprendęs, kad atsakovė Sutartį nutraukė teisėtai ir nenustatęs visų sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų ir patirtų išlaidų priteisimo pripažino nepagrįstu ir atmetė.

20. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštus, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, UAB „Eicosolution“ vertinimo aktą, mažosios bendrijos (toliau – MB) „Statinių ir statybų diagnostika“ statinio techninę atliktų darbų vertinimo ataskaitą, teismo eksperto vertinimą ir kt.), foto ir vaizdo medžiagą dėl atliktų darbų trūkumų, liudytojų parodymus dėl darbų eigos, rangovės santykių su buvusiu techniniu prižiūrėtoju, nusprendė, kad atsakovė nepaneigė ieškovės atliktų darbų kiekių, kokybės ir kainos. Nustatęs, kad techninis prižiūrėtojas E. Š. buvo pakeistas kita technine prižiūrėtoja – UAB „Ino projektai“, kuri priėmė rangovės atliktus ir anksčiau užsakovės nepriimtus darbus, pasirašė Statybos darbų žurnale ir patvirtino darbų bei techninės dokumentacijos atitikimą normatyviniams reikalavimams, teismas nusprendė, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei 143 243,57 Eur už tinkamai atliktus bei priimtus darbus Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

21. Konstatavęs, kad ieškovės reikalaujamų netesybų (delspinigių) suma apskaičiuota už termino atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras praleidimą, teismas nusprendė, kad yra teisinis pagrindas ją priteisti. Tokiu būdu teismas patenkino ieškinio reikalavimą ir priteisė iš atsakovės ieškovei 1 319,95 Eur netesybų (delspinigių).

22. Teismas priėjo prie išvados, kad nepaisant buvusių tam tikrų nepalankių aplinkybių, ieškovė turėjo galimybę vykdyti darbus, tačiau iš esmės nesiėmė priemonių vykdyti Sutartį tinkamai, nors turėjo žinoti, kad tai sukels nuostolius užsakovei. Ieškovė nesiėmė teisėtų priemonių stabdyti darbus, šalys nepakankamai bendradarbiavo, konfliktavo, todėl ieškovė iš esmės prisiėmė tokio neveikimo teisinę riziką. Teismo vertinimu, atsakovė įrodė, kad jos galimybė gauti administravimo pajamas iš esmės buvo suvaržyta viešojo pirkimo teisės normų ir priklausė nuo ieškovės pareigų tinkamo įvykdymo (tiek turinio, tiek laiko prasmėmis), o pastaroji prisiimtų esminių įsipareigojimų neįvykdė tinkamai. Todėl teismas nusprendė, kad atsakovės negautas 16 770 Eur administravimo pajamas yra pagrindas pripažinti atsakovės netiesioginiais nuostoliais.

23. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės nurodytos ir byloje konstatuotos aplinkybės dėl šalių nepakankamo bendradarbiavimo, perteklinių techninio prižiūrėtojo reikalavimų, iš dalies nepalankios klimatinės sąlygos (žiemos laikotarpis), COVID-19 pandemija galėjo turėti įtakos Sutarties vykdymui. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės neturi esminės reikšmės Sutarties vienašališko nutraukimo (dėl termino praleidimo) teisėtumui, tačiau į jas gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ieškovei ir žalos mažinimo. Todėl teismas nusprendė, kad ieškovė negali būti laikoma atsakinga dėl rinkos kainų pasikeitimo, dėl statybos darbų kainos (pabrangimo) visa atsakovės reikalaujama apimtimi (323 115,86 Eur).

24. Teismas taip pat iš dalies pritarė ieškovės argumentams, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl realiai patirtos žalos. Su nauju rangovu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje dėl darbų atlikimo kaina yra padidėjusi, palyginus Sutartį, sudarytą su ieškove. Ieškovė pagrindė, kad viešai prieinamos statistikos duomenimis, pabrangimas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. (kai Sutartis su ieškove buvo nutraukta) iki 2022 m. birželio mėn. (kai buvo sudaryta nauja viešojo pirkimo sutartis) siekė 13 proc. Jeigu UAB „Armeringa“ nebūtų atlikusi jokių darbų, tuomet nuostolis sudarytų 100 470 Eur. Atsakovė nepaneigė, kad neturėjo galimybės nusipirkti Objekto rangos darbus su 13 proc. pabrangimu, už mažesnę, nei 1 045 440 Eur sumą. Atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei atsakomybės padalijimo proporcingumo reikalavimą, į aptartas apsunkintas šalių bendradarbiavimo, Sutarties vykdymo sąlygas, Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje viešai pateiktas 2022 m. vasario 4 d. Statybos rangos sutarties bendrąsias sąlygas, kurių 15.5 punkte numatytas sutarties kainos perskaičiavimas dėl kainų lygio pokyčio, teismas priteisė iš ieškovės atsakovei iki 100 470 Eur sumažintą kainų skirtumą.

25. Pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 ir 6.258 straipsnius netesybos visada yra įskaitomos į nuostolius, teismas įvertino atsakovės prašomų priteisti netesybų santykį su nuostoliais. Atsižvelgęs į tai, kad 46 740,60 Eur netesybos yra mažesnės už įrodytų nuostolių sumą, reikalaujamas priteisti netesybas (kaip minimalius nuostolius) teismas įskaitė į priteisiamų nuostolių sumą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

26. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Armeringa“ prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalis ir ieškovės UAB „Armeringa“ ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės AB „Šiaulių energija“ priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1. Konstatavęs iš esmės visas aplinkybes, kuriomis ieškovė grindė negalėjimą laiku įvykdyti Sutartimi sulygtų darbų (atsakovė neužtikrino tinkamos ir laiku atliekamos Objekto techninės priežiūros, pažeidė bendradarbiavimo su ieškove vykdant Sutartį pareigą, egzistavo COVID-19 pandemija, nepalankios klimatinės sąlygos vykdant darbus), teismas turėjo padaryti išvadas, kad šios aplinkybės ne tik trukdė darbus pagal Sutartį atlikti laiku, tačiau ir buvo esminė priežastis, lėmusi Sutarties nutraukimą būtent dėl atsakovės kaltės.

26.2. Teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybes, kad ieškovė laiku neinicijavo Sutarties termino pratęsimo, atliko nedidelę dalį darbų, o prašymas pratęsti Sutarties terminą buvo pateiktas jau po Sutarties termino pabaigos. Dar Sutarties vykdymo metu iki jos termino pabaigos ieškovė nuolat ir sistemingai informuodavo (pateikė bent 90 raštų) apie aplinkybių visumą, kuri trukdo vykdyti darbus, o atsakovei šios aplinkybės buvo žinomos. AB „Šiaulių energija“ nei karto į šias aplinkybes nėra atsižvelgusi.

26.3. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad Sutartis nutraukta ne dėl ieškovės, tačiau dėl atsakovės kaltės. Aplaidžiai vykdoma techninė priežiūra, dėl ko buvo vilkinami darbai, COVID-19 pandemija ir su ja susiję ribojimai, prastos klimatinės sąlygos, taip pat atsakovės bendradarbiavimo pareigos (pareigos prižiūrėti techninį prižiūrėtoją neatlikimas, nepagrįstas reikalavimas teikti projektavimo paslaugas, nebendradarbiavimas einamais klausimais) pažeidimas lėmė Sutarties termino praleidimą.

26.4. Teismas motyvais, kuriais nustatė aplinkybes dėl ieškovės negalėjimo laiku įvykdyti Sutartimi sulygtų darbų, tačiau jų nevertino kaip pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, padarė esminius įrodymų vertinimo pažeidimus, lėmusius dalies neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas nepagrįstai nekonstatavo atsakovės neteisėtų veiksmų.

26.5. Ieškovė byloje esančių įrodymų visuma pagrindė, kad jai kilo nuostoliai, susidedantys iš tiesioginių 29 323,35 Eur išlaidų ir 36 433,50 Eur negautų pajamų. Šių sumų fakto ir dydžio atsakovė nei viename iš procesinių dokumentų neginčijo, skaičiavimo nepagrįstumo neįrodė ir nepaneigė. Ieškovė byloje esančių įrodymų visuma yra įrodžiusi, kad jai šie nuostoliai yra realiai kilę.

Atsiliepimas

26.6. Priešieškinys yra pareikštas netinkamo subjekto, kuris neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo šioje civilinėje byloje. Ieškovės atsiliepime bei triplike ir byloje pateiktuose įrodymuose detaliai pagrįsta, kad žala, jeigu tokia ir būtų, kilo ne atsakovei, tačiau Objekto daugiabučio namo bendrijai. Valstybė teikia paramą Objekto renovacijai, likusi dalis yra privalomai dengiama ir apmokama Objekto gyventojų, taigi atsakovė žalos nepatyrė ir nepatirs. Teismas tokių ieškovės argumentų nevertino.

26.7. Atsakovė neturi reikalavimo teisės į 16 670 Eur administravimo išlaidas ir 100 407 Eur kainų skirtumą (žalą), kadangi šių išlaidų nepatyrė ir nepatirs. Rangovei sumokėtas sumas, atėmus namo savininkams suteiktą valstybės paramą, atlygina patalpų savininkai. Be to, teismas sprendimu 16 670 Eur sumą priteisė neatėmęs pelno mokesčio ir patirtų sąnaudų joms uždirbti.

26.8. Teismas sprendime vertino aplinkybę, kad atsakovė turėjo pagrindą sudaryti pakeičiančiąją sutartį su nauja rangove UAB „Aukstata“, tačiau neįvertino teismų praktikoje suformuotų sąlygų, kurioms egzistuojant atsiranda teisė į nuostolių atlyginimą dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo. Atsakovė neįrodė, kad: i) ieškovė yra kalta dėl Sutarties nutraukimo, ii) sutartį su UAB „Aukstata“ sudarė per protingą terminą, iii) neturėjo galimybės nusipirkti Objekto rangos darbų už mažesnę, nei 1 045 440 Eur sumą, iv) tariamai išaugusi darbų kaina pagrįsta ekonominiu požiūriu. Atsakovė taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų̨ arba rinkos dalyvių, visuomenės konsultacijas. Vis tik, jei būtų galima vertinti, kad atsakovė tam tikro dydžio žalą patyrė, teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių priteistina žala mažintina.

26.9. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovei priklauso 46 740,60 Eur netesybos, jas priteisė iš ieškovės ir įskaitė į nuostolių atlyginimą. Tokiu būdu teismas ignoravo ieškovės išdėstytas aplinkybes apie tai, kad negali būti taikomos baudinės netesybos, o privalo būti taikomos įskaitinės netesybos.

27. Atsiliepime į ieškovės UAB „Armeringa“ apeliacinį skundą atsakovė AB „Šiaulių energija“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

27.1. Sutartis buvo nutraukta ne dėl tariamų atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, o dėl Sutartyje aiškiai apibrėžto esminio Sutarties pažeidimo bei rangovei nepagrįstai ir neteisėtai (nesilaikant Sutartyje nustatytos tvarkos ir sąlygų) sustabdžius visų darbų vykdymą. Nesant faktinio ir teisinio ryšio tarp apeliantės nurodytų aplinkybių ir Sutarties nutraukimo, esant ieškovės nuosekliam nepagrįstam tyčiniam neveikimui nevykdant to, ką įsipareigojo ir privalėjo tinkamai ir laiku padaryti pagal Sutartį, taip pat teismui nustačius itin žymų atotrūkį tarp to, ką įsipareigojo ir ką faktiškai atliko ieškovė, esant tolesnei pasyviai laikysenai, teismas atsakovės atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą tiek procedūrine, tiek ir materialiąją prasme pagrįstai įvertino kaip teisėtą.

27.2. Teisinei pareigai bendradarbiauti taikomas protingumo kriterijus ir ši pareiga nėra absoliuti. Rangovė yra statybų verslo profesionalė, todėl turi darbus vykdyti ir planuoti savarankiškai. Įvelti užsakovę į nuolatinį susirašinėjimą, pažeisti Sutartyje numatytą susitarimų bei dokumentų įforminimo tvarką, po kelių mėnesių nuo Sutarties pradžios faktiškai sustabdyti neteisėtai darbus ir vėliau kaltinti užsakovę nebendradarbiavimu nesuderinama su protingumo principu.

27.3. Vienašališkai stabdydama darbų vykdymą praėjus beveik 3 mėn. po darbų atlikimo termino pasibaigimo, ieškovė ne tik pažeidė Sutartyje numatytą darbų stabdymo tvarką (stabdymas galimas tik raštišku susitarimu), bet ir neturėjo pagrindo tokiam sprendimui priimti. 2021 m. gruodžio mėn. klimatinės sąlygos nebuvo neįprastos Lietuvoje, todėl neatitinka Sutarties 4.2.3 punkte numatytų sąlygų. Be to, kalendoriniame Darbų vykdymo grafike buvo numatyti darbai, atliekami ne tik Objekto išorėje, bet ir viduje, todėl ieškovė turėjo galimybę bei sąlygas vykdyti Objekto vidaus darbus. COVID-19 aplinkybės egzistavo sudarant Sutartį. Tai, kad darbai turėjo ir galėjo būti įvykdyti patvirtina naujos rangovės veiksmai operatyviai vykdant analogiškus darbus.

27.4. Atsakovė procesiniuose dokumentuose išdėstė konkrečius nesutikimo su ieškovės ieškinyje pareikštu turtiniu reikalavimu (36 433,50 Eur nuostolių negautų pajamų forma ir 29 323,25 Eur tiesioginių išlaidų atlyginimo) argumentus. Dėl Sutarties nutraukimo kalta rangovė negali pagrįstai tikėtis gauti grynojo pelno iš veiklos, kurios tyčia neįgyvendino ir nepasiekė sutartų rezultatų. Be to, ieškovės tiesioginėmis išlaidomis įvardijamos sumos, atsiradusios dėl tam tikrų veiklų, iš esmės nėra susijusios su Sutartimi arba su atsakovės veiksmais. Tai yra įmonės veiklos sąnaudos, dėl kurių sprendžia pati įmonė ir kurias kompensuoja iš tos veiklos gaunamos pajamos.

Šalies argumentai

27.5. Ieškovė teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu nereiškė prašymo (reikalavimo) dėl tariamai netinkamos proceso šalies keitimo. Tokį klausimą ieškovė kelia tik po nepalankaus teismo sprendimo. Tai, kad galutiniai pirktų statybos rangos paslaugų gavėjai yra modernizuojamo (atnaujinimo) daugiabučio namo gyventojai nekeičia esmės, nes jie nusprendė tik dėl pritarimo modernizuoti turimą nekilnojamąjį turtą, o pats modernizavimo procesas valstybės nurodymu ir jos nustatyta tvarka įgyvendintas atsakovės. Būtent su atsakove ieškovę siejo įstatymo galią turinti Sutartis. Tai, ar Objektas yra remiamas, ar mokėtojai yra tie, ar kiti asmenys neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl nuostolių.

27.6. Pakoregavus Investicijų planą ir Objekto butų ir kitų patalpų savininkams patvirtinus jį, buvo skelbiami nauji viešieji pirkimai, kurių metu nustatytas naujas Objekto atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų vykdytojas. Atsakovė veikė nedelsdama, laikydamasi (viešosios) teisės aktų reikalavimų operatyviai organizavo naująjį pirkimą, derino poziciją su Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) nariais ir kitais projekte dalyvaujančiais teisės subjektais dėl sąlygų, neįvykus naujam pirkimui organizavo pakartotinį pirkimą.

27.7. Atsakovė ne tik negavo administravimo lėšų, tačiau turėjo didinti žmogiškuosius išteklius, kuriuos patyrė tiesiogiai dirbant su šiuo projektu, be to, be teisinių išlaidų patyrė ir kitų papildomų išlaidų antstolių, vertintojo (eksperto) paslaugoms. Objekto butų ir kitų patalpų savininkai nedengs administravimo išlaidų už tą laikotarpį, kol ieškovė vykdė Objekto atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbus, kadangi tuo laikotarpiu projektas nebuvo įgyvendintas, tačiau atsakovė tiesiogiai patyrė išlaidas (darbo užmokestis, eksploatacinės sąnaudos ir kitos).

27.8. Teismas išsamiai įvertino kasacinio teismo suformuotus kriterijus dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo bei remiantis jais net sumažino atsakovės prašomos priteisti žalos dydį. Teismas taip pat, priešingai nei nurodo apeliantė, taikė ne baudines netesybas, o sutartines netesybas įskaitė į realių nuostolių sumą.

28. Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Šiaulių energija“ prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 143 243,57 Eur skolos, 1 319,95 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, pakeisti sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteista 117 140 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir nustatyti, kad atsakovei iš ieškovės priteistina 16 670 Eur negautų administravimo pajamų, 323 115,86 Eur tiesioginių išlaidų atlyginimo, 46 740,60 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio palūkanos nuo 386 526,46 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

28.1. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, nepagrįstai kaip teisiškai reikšmingos nevertino aplinkybės dėl šalių sutartinių santykių susiformavimo pagrindo (viešųjų pirkimų tvarka), neatsižvelgė ir į rangovui tiesiogiai iš teisės normos kildinamus padidintus teisinius reikalavimus, lemiančius, be kita ko, rangovės naštą pagrįsti bei įrodyti perduotų (o ypač neperduotų) darbų kokybės atitikimą teisiniams bei techniniams reikalavimams.

28.2. Atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktus ir apmokėti pateiktas PVM sąskaitas faktūras už darbus, nes dalis šių darbų nefiksuoti Statybos darbų žurnale pagal ataskaitinį laikotarpį, t. y. nebuvo atlikti. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštai, MB „Statinių ir statybų diagnostika“ statinio techninės atliktų darbų vertinimo ataskaitos aktas, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir kt.) taip pat patvirtina, jog kiti darbai nėra tinkamai atlikti ir atsakovė neturi teisinės pareigos mokėti rangovei.

28.3. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad atsakovė ne tik visuomet prieštaravo darbų priėmimui, bet niekuomet faktiškai šių darbų ir nepriėmė. Užsakovė nuosekliai nepripažino tokių darbų atitikimo kokybės reikalavimams, nesinaudojo darbų rezultatu, apskundė naujo techninio prižiūrėtojo UAB „Ino projektai“ atstovo V. P., kuris šiuos darbus priėmė, veiksmus.

28.4. Apeliantė nustatė, kad PVM sąskaita faktūra ARM Nr. 21104 išrašyta 16 812,95 Eur sumai su PVM pagal aktą Nr. 1/3, PVM sąskaita faktūra ARM Nr. 21191 – 66 998,27 Eur sumai su PVM pagal aktą Nr. 1/4, PVM sąskaita faktūra ARM Nr. 22019 – 6 345,89 Eur sumai su PVM. Taigi, pagal šias sąskaitas mokėtina maksimali galima suma yra 90 157,11 Eur su PVM. Teismas, remdamasis šiomis sąskaitomis, priteisė ieškovei 143 243,57 Eur. Teismo procesinis sprendimas, kai atsakovė turi nuspėti dėl priteistos sumos dalies pagrindo, nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu. Apeliantė daro prielaidą, kad likusi dalis galimai priteista pagal po sutartinių santykių nutraukimo ieškovės 53 086,46 Eur sumai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ARM Nr. 22011 pagal aktus Nr. 1/4 ir 1/4–1.

28.5. Rangovės atlikti fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimo, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą, ir nuogrindos sutvarkymo (ventiliuojamas fasadas) darbai perdaryti naujai ir juos atliko UAB „Aukstata“. Akivaizdu, kad atsakovė nepirko viešųjų pirkimų nustatyta tvarka tų paslaugų, kurios atliktos tinkamai.

28.6. Teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Eicosolution“ išvadoje nustatytomis aplinkybėmis ir atliktu situacijos teisiniu vertinimu tarsi ekspertiniu. Nepagrįstai teisiškai sureikšmindamas vieną rašytinį įrodymą – ieškovės pasitelktos privačios įmonės (UAB „Eicosolution“) nuomonę ir išsamiai bei kritiškai nevertindamas jos turinio, teismas nepagrįstai teisiškai nuvertino kito rašytinio įrodymo – atsakovės pasitelktos įmonės techninį vertinimą. Teismas byloje teismo ekspertizės neskyrė. UAB „Eicosolution“ dokumentas nepagrįstai pavadintas ekspertizės aktu. Be to, D. K., jeigu veiktų ne kaip UAB „Eicosolution“ vadovas privačios sutarties pagrindu, o kaip teismo ekspertas, turėtų teisę atlikti tik statybos techninės veiklos ekspertizę, t. y. tik statybos techninės veiklos, o ne visumos priežasčių vertinimą, ir tai tik ne teisinio pobūdžio. Todėl neteismine tvarka vienos šalies tendencingai pateiktų duomenų pagrindu padarytos įžvalgos vadinti ekspertize, kai asmeniui teikiami išimtinai selektyvūs duomenys, nėra pagrindo. Ieškovės atlygintino užsakymo pagrindu pateikti UAB „Eicosolution“ ir jos darbuotojų pamąstymai, tam tikros prielaidos yra padarytos išimtinai pateiktų duomenų pagrindu.

28.7. Teismas netinkamai įvertino kai kurių liudytojų parodymus bei jų įrodomąją reikšmę ginčo dalykui. Vertindamas liudytojos V. P. parodymus, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šios liudytojos materialųjį suinteresuotumą dėl ieškinio patenkinimo bei jos itin artimą faktinį ir teisinį ryšį su ieškove. Teismas nepagrįstai kritiškai neįvertino buvusio Bendrijos vadovo A. K. parodymų, jog tariamai jo iniciatyva buvo pakeistas techninis prižiūrėtojas, nes buvo konfliktas su rangove. Tik atsakovė, o ne Bendrija ar A. K., sprendė klausimą dėl techninės priežiūros. Bendrijos nariai A. K. išreiškė nepasitikėjimą raštu, o teisme liudytojai nuosekliai patvirtino minėto asmens nepagrįstą rangovės protegavimą.

28.8. Teismas, atlikdamas šalių pateiktų įrodymų teisinį vertinimą ginčo dalyje dėl statybos rangos darbų kokybės (trūkumų) nustatymo, netinkamai teisiškai kvalifikavo atsakovės pateiktus du rašytinius įrodymus (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštus) kaip paprastus. Pagal savo turinį jie turi būti vertinami kaip oficialūs rašytiniai įrodymai. Juose nustatyti konkretūs rangovės atliktų statybos rangos darbų trūkumai bei faktas, kad ieškovė nepagrįstai nevykdė techninio prižiūrėtojo reikalavimų.

28.9. Teismas neturėjo teisinio pagrindo nekritiškai vertinti ieškovės pateiktų duomenų apie 2021 m. gruodžio 9 d. nesertifikuotu įrenginiu atliktą termovizinę fotofiksaciją. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų, neatsižvelgė, kad atsakovės atstovai sertifikuotu įrenginiu atliko termovizinį tyrimą, kurio rezultatas prieštarauja ieškovės teiginiams.

28.10. Itin skubūs V. P. veiksmai, susiję su darbų priėmimu, jo vėlesnis atstatydinimas iš projekto, jo atliktų veiksmų apskundimas, naujo techninės priežiūros atstovo priešinga pozicija, sutampanti su buvusio techninio prižiūrėtojo E. Š., bei kiti bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą nuspręsti, jog teismas turėjo pagrindą kritiškai vertinti V. P. veiksmus, o atitinkamai ir rangos darbų kokybę.

28.11. Teismo išvados dėl ieškovės negalėjimo atlikti darbų dėl atsakovės atsisakymo bendradarbiauti, techninio prižiūrėtojo tariamai nepagrįstų reikalavimų, meteorologinių sąlygų, COVID-19 neatitinka į bylą pateiktų įrodomųjų duomenų, atskirų įrodymų sisteminio vertinimo bei paties teismo išvadų.

28.12. Užsakovė tinkamai pagrindė nuostolių apskaičiavimo metodiką, dydį, užtikrindama viešųjų paslaugų teikimą veikė kiek įmanoma operatyviai pagal aplinkybes, pateikė duomenis ir apie papildomo susitarimo su nauja rangove sudarymą dėl tapačių darbų, kurie ieškovės atlikti nekokybiškai, įsigijimo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovei iš ieškovės nepriteisti prašomos visos nuostolių atlyginimo sumos nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo. Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje viešai pateiktos 2022 m. vasario 4 d. Statybos rangos sutarties bendrosios sąlygos neturi jokios esminės reikšmės sprendžiant konkretų ginčą tarp šalių.

28.13. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp proceso šalių, nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės baigiamosios kalbos reziumė nurodytus ieškovės pateiktų advokato pagalbos išlaidų dydžius pagal pateiktas sąskaitas, kurie ženkliai viršija rekomenduojamus dydžius. Atsakovė taip pat nėra atsakinga už ieškovės patirtų 7 472,01 Eur su PVM sumos dalį, kurios įvardintos kaip bendrosios biuro išlaidos.

Atsiliepimas

29. Atsiliepime į atsakovės AB „Šiaulių energija“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Armeringa“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, patenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

29.1. Atsakovė atliktų darbų aktus pasirašyti atsisakė be jokio pagrindo. Atsakovės deklaruojami ieškovės atliktų darbų trūkumai yra dirbtiniai ir nepagrįsti, o šią aplinkybę pagrindžia atsakovės nenuoseklumas priimant darbus.

29.2. Atsakovės teiginiai, kad netinkamą ieškovės atliktų darbų kokybę (ar tų darbų neatlikimą apskritai) patvirtina Statybos darbų žurnalai, kuriuose nefiksuoti ieškovės atlikti darbai, yra nepagrįsti. Atsakovė ignoruoja esminę aplinkybę dėl ankstesnio techninio prižiūrėtojo nepagrįsto atsisakymo priimti darbus. Ieškovė atliko darbus, juos fiksavo Statybos darbų žurnale. Ankstesnis prižiūrėtojas šiuos darbus nepagrįstai atsisakė priimti. Šie darbai priimti pasirašant Statybos darbų žurnaluose po to, kai paskirtas naujas techninis prižiūrėtojas. Po to, kai buvo priimti darbai, buvo išrašyti atliktų darbų aktai aktuliai datai ir juos pasirašė naujas techninis prižiūrėtojas.

29.3. Ieškovė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais tinkamai pagrindė, kad visus darbus Objekte yra atlikusi tinkamai, todėl atsakovė turi pareigą atsiskaityti. Techniniam prižiūrėtojui darbus priėmus, juos priimti bei už juos tinkamai atsiskaityti pareiga yra kilusi atsakovei. Tam, kad būtų galima įsitikinti, ar trūkumai iš tiesų egzistuoja, būtina skirti teismo ekspertizę, tačiau teismui pasiūlius tokią galimybę, atsakovė pastarąja nepasinaudojo. Tokiu būdu atsakovė sąmoningai pasirinko tariamus trūkumus įrodinėti vienpusiškais ir nepatikimais duomenimis, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Be to, atsakovei apžiūrint darbų rezultatus, apžiūroje nebuvo pakviesta dalyvauti ieškovė, todėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu fiksuota vaizdinė medžiaga nepatvirtina tariamų trūkumų. Nei MB „Statinių ir statybų diagnostika“, nei jos vadovas D. D. neturi suteiktos ekspertinės kvalifikacijos. Todėl šiuo atveju labiau patikimais laikytini eksperto dr. D. K. byloje esantys ekspertinio pobūdžio aktai. Atsakovės deklaruojamų trūkumų dirbtinį pobūdį patvirtina byloje esantys dr. D. K. ekspertiniai aktai bei kiti atlikti patikrinimai.

29.4. Vien tai, kad atsakovė nusprendė perdaryti tinkamai atliktus darbus nesivadovaujant ekspertinio pobūdžio vertinimais dėl darbų kokybės, o vadovaujantis apžiūromis, kai apžiūrėta tik neženkli dalis darbų, atliktų Objekte, savaime nepatvirtina netinkamos ieškovės atliktų darbų kokybės. Dalis darbų buvo sugadinti atsakovei atliekant Objekto pamatų (cokolio) apžiūras, plėšiant polistirolą ir kt.

29.5. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštai nepatvirtina netinkamos darbų kokybės. Joks įrodymas teismui neturi išankstinės galios, o vertinama byloje pateiktų įrodymų visuma. Byloje surinkta daug įrodymų, įskaitant ekspertinio pobūdžio, kurie patvirtino, kad darbai atlikti tinkamai ir kokybiškai.

29.6. Atsakovės pateikiama kritika dr. D. K. ekspertinio pobūdžio aktams yra nepagrįsta. D. K. 2009 m. suteiktas statybos inžinerijos mokslo daktaro laipsnis, suteiktos teisės eiti statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas. Šis asmuo yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, yra gerbiamas, nešališkas ir nepriklausomas, dažnai skiriamas kaip teismo ekspertas bylose, kuriose nagrinėjami klausimai, susiję su statybos ranga, darbų kokybe. Šio eksperto išvados koreliuoja su kitais šios bylos įrodymais.

29.7. Atsakovė teikia deklaratyvią kritiką ieškovės šauktiems liudytojams, nors pati prašė juos apklausti. Kita vertus, teismas sprendime nesuteikė jokio prioriteto ieškovės šauktiems liudytojams, vertino, ar jų parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus. Atsakovė net nenurodo ir nepaaiškina, kaip konkrečiai pasireiškė vienų liudytojų parodymų sureikšminimas, o kitų sumenkinimas.

29.8. Atsakovė elgiasi nesąžiningai ir klaidina teismą. Pati atsakovė kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje įtrauktos paslaugos, suteiktos iki teisminio proceso pradžios. Byla dėl joje analizuojamų materialinių teisinių santykių struktūros, itin didelės apimties, todėl laikytina sudėtinga bei reikalaujanti specialių žinių. Taigi, net jeigu kokios nors ieškovės išlaidos teisinei pagalbai viršija rekomenduojamus dydžius, jos yra pagrįstos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, nagrinėjamus fakto ir teisės klausimus.

30. Atsiliepime į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Technkonsta“ prašo ieškovės apeliacinio skundo dalį, kurioje pasisakoma dėl UAB „Techkonsta“ teisių ir pareigų, atmesti kaip neapgrįstą, atsakovės apeliacinio skundo dalį, kurioje pasisakoma dėl UAB „Techkonsta“ teisių ir pareigų, patenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

30.1. Rangovės darbuotojų, įskaitant statybos vadovo R. G., neprofesionalumas, neracionalus principingumas, savo teisinės padėties neadekvatus suvokimas sutrukdė ieškovei įvykdyti tai, ką viešai įsipareigojo atsakovei. Vien tai, kad a) vadovas paaiškinimuose teismo posėdžio metu pripažino, jog nuo 2021 m. kovo mėn. įmonė iš esmės nebevykdė statybos rangos darbų Objekte, perkėlė darbuotojus į kitus objektus, nors teisėtai net nesprendė darbų stabdymo klausimo, b) per visą darbų vykdymo terminą neturėjo laisva valia sudaromo kalendorinio darbų grafiko; c) net nemėgino įvykdyti daugiau kaip 80 proc. prisiimtų įsipareigojimų; d) nuolatinis konfliktiškumas, raštų siuntinėjimas rangovei, o ne statybos darbų vykdymas, sudaro pagrindą neabejotinai spręsti apie neprofesionalią, nerūpestingą rangovės laikyseną.

30.2. Nei teismas teismine tvarka pagal rangovės ieškinį techniniam prižiūrėtojui, nei kitos valdžios institucijos, kontroliuojančios statytojo ir techninio prižiūrėtojo veiklą, niekuomet nenustatė techninio prižiūrėtojo ir jo įgalioto asmens veiksmų reiškiant rašytines pastabas neteisėtumo. E. Š. konkretūs pasiūlymai ir (ar) reikalavimai Statybos darbų žurnale nebuvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

30.3. Teismas nepagrįstai neįvertino nuoseklaus ir nuolatinio darbų nekokybiško atlikimo, konstatuoto asmenų, kurie tiesiogiai matė konkrečius darbų trūkumus, juos fiksavo. Šių profesionalų poziciją byloje pagrindė tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštai, tiek nuosekli Objektų techninių prižiūrėtojų – UAB „Techkonsta“, UAB „Ino projektai“ pozicija, taip pat trys statybos vietoje skirtingu laiku sudaryti aktai, dalyvaujant visiems statybos dalyviams, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai su vaizdo įrašu, atsakovės termovizinė fotofiksacija, atsakovės pasitelkto specialisto D. D., kuris kelis kartus lankėsi Objekte, išvados ir duoti parodymai, papildomas užsakovės susitarimas su nauja rangove, liudytojų parodymai. Šie duomenys neabejotinai patvirtina akivaizdžius statybos darbų trūkumus, kurių dalis yra net iki šiol. Teismas nepagrįstai ignoravo šių duomenų nuoseklumą.

30.4. Rangovės nesertifikuotu įrenginiu vienasmeniškai selektyviai atliktas termovizinis tyrimas po to, kai šalių santykiai visiškai pašlijo, nenustatė ir negali nustatyti, ar šilumos praradimas yra leistinas energetiškai neefektyviam pastatui, neparodo šilumos energijos netekimo dėl pastato išorinių sienų ar stogo šiluminės varžos. Teismo argumentai apie rangovės pateiktą UAB „Eicosolution“ atliktą teismo vadinamą ekspertinį vertinimą taip pat laikytini visiškai nepagrįstais nei teisės, nei fakto prasmėmis. Tokį vertinimą atlikęs asmuo D. K. net nėra tos srities teismo ekspertas, juolab jis veikė kaip privačios įmonės vadovas, kuris nesilankė Objekte, gavo selektyvią medžiagą ir viršydamas kompetencijos ribas sprendė klausimus, kurie jam nepriskirti.

30.5. Atsakovės patirta žala apskaičiuota pagal skirtumą to, ką užsakovė išleido ir to, ką turėjo išleisti. Tai reiškia, kad teisiškai reikšmingi veiksniai ir kriterijai, kurie atsirado per laikotarpį nuo Sutarties pasibaigimo iki naujos sutarties sudarymo, t. y. po 2022 m. pradžios. UAB „Techkonsta“ ir atsakovės sutartiniai santykiai pasibaigė dar 2021 m. pabaigoje, taigi, trečiasis asmuo ir jo įgalioto asmens veiksmai neturėtų būti kriterijus, kuris turi esminę reikšmę sprendžiant atsakovės nuostolių atlyginimo klausimą. Juolab, jog nei iki šalių sutartinių santykių pasibaigimo, nei po to nėra teisiškai konstatuotas techninio prižiūrėtojo veiksmų neteisėtumas.

30.6. Teismas neatskleidė konkretaus priežastinio ryšio tarp tariamų E. Š. veiksmų (neveikimo) ir reikalaujamos žalos dėl kainos padidėjimo. 2021 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-405-440/2021 rangovės ieškinį dėl E. Š. bei UAB „Techkonsta“ tariamai netinkamai vykdytos Objekto statybos techninės priežiūros atmetė. Visi ginčyti techninio prižiūrėtojo veiksmai buvo pripažinti teisėtais. Bylos nutraukimas apeliacine tvarka nė vienos iš šių pastabų teisiškai nepanaikino, techninio prižiūrėtojo sprendimai liko galioti.

30.7. Techninio prižiūrėtojo reikalavimai tiesiogiai nesukuria teisinių padarinių rangovui, nes jie yra įspėjamojo pobūdžio (net ir nurodymai pašalinti konstatuotus pažeidimus). Rangovo materialiosioms teisėms tiesioginę įtaką daro tokių reikalavimų neįvykdymas per nustatytą terminą, jeigu dėl to iš esmės pasikeičia konkrečios rangovo teisės, nustatytos sutartyje su užsakovu.

31. Ieškovė UAB „Armeringa“ 2023 m. lapkričio 14 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė nurodė, kad civilinėje byloje keliami sudėtingi teisiniai ir faktiniai klausimai, aplinkybių gausa gali Lietuvos apeliaciniam teismui sukelti papildomų klausimų, atsakant į kuriuos bus būtina gauti platesnius ir išsamesnius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus. Nurodytos priežastys, apeliantės įsitikinimu, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, dėl kurių yra būtina civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tik tokiu būdu būtų užtikrintas išsamus ir visapusiškas civilinės bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme bei tinkamos teismų praktikos plėtojimas.

Atsiliepimas

32. Atsakovė AB „Šiaulių energija“ prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Atsakovės vertinimu, ieškovė buvo visapusiškai išklausyta bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, o prašyme nepateikė nei vieno teisinio argumento, susijusio su teisiškai reikšmingais kriterijais, dėl kurių galėtų būti paskirtas bylos nagrinėjimas žodine forma apeliacinės instancijos teisme. Prašyme taip pat nepateikta konkrečių duomenų apie neišvengiamą poreikį pildyti apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

Dėl ieškovės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

35. CPK 321 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliaciniai skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

36. Ieškovė UAB „Armeringa“ prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas grindžiamas civilinės bylos sudėtingumu, didele įrodymų apimtimi, kurių esmė būtų paaiškinta nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka teismo posėdyje. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pasiruošimas bylai pirmosios instancijos teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, be to, bylos nagrinėjimo metu šalys ne vieną kartą teikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Byloje vyko daugiau nei penki teismo posėdžiai, juose dalyvavo šalių atstovai, kuriems buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus žodžiu. Kadangi apeliaciniuose skunduose keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teisme teiktais žodiniais ir rašytiniais paaiškinimais, teisėjų kolegija atsakovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

Dėl vienašališko Sutarties nutraukimo teisėtumo

37. Ieškovės UAB „Armeringa“ vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kuria konstatuota, kad tarp užsakovės AB „Šiaulių energija“ ir rangovės UAB „Armeringa“ viešojo pirkimo procedūros pagrindu 2020 m. spalio 16 d. sudaryta sutartis Nr. CPO149926 dėl statybos rangos darbų atlikimo atsakovės buvo nutraukta teisėtai, yra nepagrįsta. Apeliantės įsitikinimu, visų darbų pagal Sutartį ji neatliko ir Sutartis buvo nutraukta išimtinai dėl AB „Šiaulių energija“ kaltės, nes užsakovė neužtiktino tinkamos ir laiku atliekamos Objekto techninės priežiūros, pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Darbų įvykdymui Sutartyje sulygtu terminu įtakos turėjo, ieškovės teigimu, ir objektyvios priežastys – COVID-19 pandemija ir nepalankios klimatinės sąlygos, kurias nustatęs, teismas tinkamai jų neįvertino.

38. Pagal byloje esantį AB „Šiaulių energija“ 2021 m. gruodžio 22 d. raštą rangovei matyti, kad užsakovė, informuodama apie Sutarties su UAB „Armeringa“ nutraukimą, vadovavosi Sutarties 11.1.3 punktu. Pagal šį Sutarties punktą rangovei vėluojant atlikti darbus per Sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą dėl tiekėjos kaltės ir per du mėnesius nuo Sutartyje numatyto galutinio darbų atlikimo termino pabaigos tiekėjai neužbaigus darbų, užsakovė turi teisę, įspėjusi kitą Sutarties šalį prieš protingą terminą, o šiam suėjus ir papildomai įspėjusi prieš dešimt dienų, vienašališkai (be teismo) nutraukti Sutartį. 2022 m. sausio 10 d. raštu užsakovė papildomai įspėjo rangovę apie Sutarties nutraukimą nuo 2022 m. sausio 21 d. bei nurodė, kad teisę vienašališkai nutraukti Sutartį patvirtina ir Sutarties 11.1.1 punktas, nustatantis, kad Sutartis vienašališkai (be teismo) nutraukiama, kai ilgiau kaip vieną mėnesį iš eilės nevykdomi darbai pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką dėl tiekėjos kaltės, išskyrus galutinį darbų atlikimo terminą. Pagal Sutarties 11.1 punktą šios sutarties 11.1.1 ir 11.1.3 punktų nuostatos laikomos esminiais Sutarties pažeidimais, dėl kurių užsakovė įgyja teisę į vienašališką Sutarties nutraukimą.

39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei viešojo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje aiškiai apibrėžtas esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, ir perkančioji organizacija nustato tokio esminio sutarties pažeidimo sąlygas, prioritetas favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principui negali būti teikiamas ir perkančiajai organizacijai kyla pareiga nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 79 punktas; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 59 punktas).

40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Kilus šalių ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, aplinkybę, kad egzistavo įstatyme ar sutartyje nustatyti pagrindai nutraukti sutartį, turi įrodyti sutartį vienašališkai nutraukusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 44 punktas; 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020 56 punktas; 2022 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-916/2022 63 punktas).

41. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutarties nutraukimo momentu (2022 m. sausio 21 d.) rangovė buvo įvykdžiusi nedidelę dalį darbų (17,47 proc.), t. y. buvo praleidusi galutinį Sutarties įvykdymo terminą, kuris baigėsi 2021 m. rugsėjo 17 d. Šios nutarties 38 punkte išdėstytos Sutarties sąlygos patvirtina, kad bylos šalys Sutartimi sulygtų darbų neįvykdymą per joje nustatytą terminą pripažino esminiu sutarties pažeidimu, lemiančiu vienašališką Sutarties nutraukimą. Tačiau, rangovės įsitikinimu, tokia situacija susiklostė išskirtinai dėl užsakovės neteisėtų veiksmų (atsakovė neužtikrino tinkamos techninės priežiūros, pažeidė bendradarbiavimo pareigą bei laiku nesprendė iškilusių klausimų) bei kitų, nuo rangovės nepriklausiusių, priežasčių (nepalankių meteorologinių sąlygų bei COVID-19 pandemijos). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovės teiginiais.

42. Pagal Sutarties 8.2.7 punktą darbų techninę priežiūrą įsipareigojo vykdyti užsakovė, t. y. jos paskirtas techninis prižiūrėtojas. Pagal 2020 m. lapkričio 1 d. pirkimo sutartį Nr. CPO151819, sudarytą tarp AB „Šiaulių energija“ ir UAB „Techkonsta“, darbų techninę priežiūrą iki 2021 m. spalio 28 d. Objekte vykdė UAB „Techkonsta“ įgalioti asmenys E. Š. ir A. M.. Bylos duomenys leidžia nuspręsti, kad techninę priežiūrą Objekte iš esmės vykdė E. Š.. Būtent šio techninio prižiūrėtojo veiksmais (neveikimu), sistemingai nesilankant Objekte ir tokiu būdu nevykdant techninės priežiūros, teikiant nekonkrečias ir (ar) perteklines pastabas, remiasi rangovė apeliaciniame skunde, įrodinėdama tinkamos techninės priežiūros stoką.

43. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 108.11 punktą (redakcija, galiojusi šalių sutartinių santykių sudarymo bei vykdymo laikotarpiu) statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), vykdydamas statinio statybos techninę priežiūrą, privalo būti statybvietėje pradedant kiekvieną naują statybos darbų technologinį procesą ir jo metu ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Byloje esantys Statybos darbų žurnalai (F-7 ir F-57 formos) patvirtina, kad techninis prižiūrėtojas Objekte lankydavosi ne mažiau nei du kartus per savaitę, išskyrus laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 30 d. dėl ligos. Nors rangovės raštuose (2020 m. lapkričio 27 d., 2020 m. lapkričio 30 d., 2020 gruodžio 11 d., 2020 m. gruodžio 22 d.) užsakovei nurodoma, kad techninis prižiūrėtojas tariamai nesilankė Objekte nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d., taip pat 2020 m. lapkričio 30 d. bei 2020 m. gruodžio 21 d., tačiau įrašai Statybos darbų žurnaluose šiuos apeliantės teiginius paneigia. Tai, kad rangovės raštuose nurodomos aplinkybės ne visuomet sutampa su faktine situacija, yra nurodžiusi ir atsakovė 2021 m. sausio 12 d., 2021 m. sausio 27 d. raštuose. Pažymėtina ir tai, kad net ir būdama informuota iš anksto apie techninio prižiūrėtojo neatvykimą į Objektą, rangovė ne kartą (žr. 2021 m. sausio 26 d., 2021 m. rugsėjo 13 d. rangovės raštus) teikė užsakovei pranešimus dėl techninio prižiūrėtojo neatvykimo. Antai, 2021 m. sausio 20 d. rangovė, būdama informuota apie techninio prižiūrėtojo neatvykimą, 2021 m. sausio 26 d. rašte užsakovei aiškiai nurodė apie bendravimą su techniniu prižiūrėtoju telefonu, atliktų darbų nuotraukų išsiuntimą, t. y. tokiu būdu iš esmės patvirtindama informacijos apie techninio prižiūrėtojo neatvykimą į Objektą dėl ligos žinojimą. Nepaisant to, tiek 2021 m. sausio 25 d., tiek 2021 m. sausio 29 d. rangovė pateikė užsakovei pranešimus, kuriuose kaip tariamai netikėtą aplinkybę nurodo techninio prižiūrėtojo nesilankymą Objekte. Šį faktą akcentavo ir atsakovė 2021 m. vasario 3 d. rašte rangovei. Be to, tiek rangovės 2021 m. sausio 26 d. raštas, tiek užsakovės 2021 m. vasario 3 d. raštas patvirtina, kad techniniam prižiūrėtojui fiziškai nebūnant Objekte, jis ir rangovė bendravo nuotoliniu būdu. Vėlesniuose (2021 m. vasario 4 d., 2021 m. kovo 30 d., 2021 m. rugpjūčio 27 d.) raštuose rangovė arba išreiškia nepasitenkinimą trumpai trunkančiais techninio prižiūrėtojo vizitais, arba abstrakčiai teigia, kad techninis prižiūrėtojas nesilanko Objekte, nenurodant jokių konkrečių nesilankymo datų.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sistemingo techninio prižiūrėtojo E. Š. nesilankymo Objekte nebuvo. Ši išvada koreliuoja su byloje esančia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) atlikto patikrinimo išvada – 2021 m kovo 24 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu (kontroliniu klausimynu) Nr. BIPA-30-200324-00027. Akcentuotina, kad atlikdamas patikrinimą, Departamentas vertino rangovės bei techninio prižiūrėtojo jam pateiktą dokumentaciją. Remdamasis pateiktais duomenimis, Departamentas nenustatė, kad techninis prižiūrėtojas sistemingai nesilankė Objekte, ar lankėsi jame per retai. Priešingai, minėti Statybos darbų žurnalai (F-7 ir F-57 formos), kuriuos techninis prižiūrėtojas kruopščiai pildė, fiksavo pastabas, patvirtina, kad E. Š. aktyviai dalyvavo vykdant rangovės atliekamų statybos darbų techninės dalies kontrolę. Pačios ieškovės raštuose ne kartą nurodyta, kad techninis prižiūrėtojas taip pat teikė žodinius pastebėjimus, paaiškinimus, dalyvavo gamybiniuose susitikimuose. Šios aplinkybės patvirtina, kad techninis prižiūrėtojas lankėsi Objekte bei vykdė techninę priežiūrą.

45. Apeliantė tvirtina, kad darbus atlikti Sutartyje nustatytu terminu rangovei sutrukdė techninio prižiūrėtojo pastabos, kurias ieškovė nurodo buvus perteklinėmis. Ieškovė perteklinėmis, sutrukdžiusiomis laiku įvykdyti darbus, nurodė techninio prižiūrėtojo pastabas dėl armavimo darbų netinkamo atlikimo, per didelių putplasčio sandūrų siūlių cokolio šiltinimo dalyje, cokolio šildymo medžiagos (putplasčio) netinkamos klijavimo padėties, techninio prižiūrėtojo pastabas dėl karkaso schemos su konstruktoriaus viza pateikimo, taip pat dėl reikalavimo pateikti fungicidų deklaraciją su CE ženklinimu.

46. Pagal Statybos darbų žurnalo (F-57 forma) esančius duomenis matyti, kad pastabą, jog rangovės ventiliuojamo fasado įrengimo karkaso pateikti brėžiniai nėra patvirtinti konstruktoriaus viza, techninis prižiūrėtojas E. Š. įrašė 2021 m. kovo 18 d. bei kartu nurodė pateikti patvirtintus brėžinius iki 2021 m. balandžio 2 d. Statybos darbų žurnalo (F-57 forma) esantis 2021 m. balandžio 22 d. techninio prižiūrėtojo įrašas patvirtina, kad rangovė nurodyto trūkumo nepašalino, pateikdama tuos pačius brėžinius. 2021 m. balandžio 23 d. rašte rangovė, remdamasi Lietuvos architektų rūmų išaiškinimu, nurodančiu, kad kai pastatų fasadų šiltinimo ir apdailos sistemą ketinama įrengti iš atskirų statybos produktų, o ne jų komplekto, pateikto į rinką kaip vienas vieno gamintojo statybos produktas, minėtų sistemos savybių įvertinimo atsakomybė tenka statinio projektuotojui, taip pat teigdama, kad ji tokią sistemą rengia iš atskirų statybos produktų, o ne jų komplekto, nurodė, jog techninio prižiūrėtojo prašomą dokumentaciją su konstruktoriaus viza teikia projektuotojas. 2021 m. balandžio 26 d. daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo aptarimo susirinkimo protokolas Nr. 5 patvirtina, kad šio susirinkimo metu rangovė pakartotinai nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos architektų rūmų išaiškinimu, visą dokumentaciją rengia atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto rengėjai, todėl prašė trūkstamą dokumentaciją pateikti iš Techninio darbo projekto rengėjų. Taigi, iš pradžių neginčijusi savo įsipareigojimo pateikti ventiliuojamo fasado įrengimo karkaso brėžinius, pateikusi gamintojo rekomenduojamą schemą, vėliau rangovė, motyvuodama Lietuvos architektų rūmų išaiškinimu, nesutiko su techninio prižiūrėtojo pateikta pastaba. Pažymėtina, kad rangovė byloje iš esmės neginčijo, kad ventiliuojamo fasado įrengimo karkaso brėžinys turėjo būti patvirtintas konstruktoriaus parašu, ji apskritai kėlė klausimą dėl tokio brėžinio pateikimo pareigos. Tačiau vien ieškovės nesutikimas su techninę priežiūrą vykdančio asmens vertinimu savaime nepatvirtina, kad techninio prižiūrėtojo reikalavimas buvo perteklinis.

47. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, nustatančio reikalavimus šildomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atitvaroms (sienoms, sienų apdarams, stogams, langams, stoglangiams, švieslangiams, konstrukciniam sandariajam įstiklinimui, išorinėms įėjimo durims, vartams, atitvarų įstiklintoms dalims ir kt.) projektuoti ir statyti, 7.9 punktą vėdinama sistema – tai statybvietėje pastato laikančiųjų konstrukcijų išorėje įrengiama sienų apšiltinimo ir apdailos sistema, susidedanti iš šių komponentų: sistemos karkasas, sistemos mechaninio tvirtinimo elementai, termoizoliacinis sluoksnis, vėjo izoliacinis sluoksnis, išorės apdaila. Nurodyto Statybos techninio reglamento 12.7 punkte nustatyta, kad vėdinama sistema turi būti įrengta pagal sistemos gamintojo nurodymus. Vėdinamos sistemos saugumą įsipareigoja užtikrinti vėdinamos sistemos tiekėjas konstrukciniais skaičiavimais arba bandymais (nurodyto Statybos techninio reglamento 12.4, 13.3 punktai). Vadovaudamasi pateiktais statybos techniniais reikalavimais, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad tiekėjo pasirinktos sistemos įrengimas turi būti atliekamas pagal gamintojo technologiją ir nurodymus, taigi ir brėžinius, tiekėjui užtikrinant įrengtos sistemos saugumą.

48. Iš byloje esančio UAB „Armeringa“ pateikto Gyvenamosios paskirties daugiabučio (trijų ir dagiau butų) namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų technologijos projekto (toliau – ir Technologijos projektas) matyti, kad rangovė numatė vėdinimo sistemos karkaso elementų tvirtinimo atliktį pagal montavimo schemą bei aprašė visą montavimo technologiją. Nors darbų vykdymo metu ieškovė atsakovei teigė, kad šiuo atveju ji tokią vėdinimo sistemą rengia iš atskirų statybos produktų, o ne jų komplekto, tačiau toks faktas nėra užfiksuotas nei viename byloje esančiame dokumente. Priešingai, minėta, kad rangovė siekė įvykdyti techninio prižiūrėtojo reikalavimus ir du kartus teikė konkretaus gamintojo rekomenduojamą schemą. Tokia aplinkybė paneigia rangovės tvirtinimus apie vėdinimo sistemos įrengimą iš atskirų statybos produktų.

49. Pirmiau nustatytos aplinkybės (šios nutarties 46–48 punktai), teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia nuspręsti, kad pareiga pateikti ventiliuojamo fasado įrengimo karkaso brėžinius kilo būtent rangovei. Šią savo pareigą UAB „Armeringa“, kaip profesionali statybos darbų rangovė, suvokė. Minėta, kad ieškovė vėdinimo sistemos karkaso elementų tvirtinimą Technologijos projekte numatė atlikti pagal montavimo schemą. STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ nustato, kad vėdinama sistema turi būti įrengta pagal sistemos gamintojo nurodymus (brėžinius), o gamintojo montavimo schemą (brėžinį) rangovė teikė užsakovei net du kartus. Tokios pareigos rangovė neginčijo iki techninis prižiūrėtojas antrą kartą konstatavo pateikto brėžinio trūkumus. Šios aplinkybės paneigia teiginius dėl reikalavimo pateikti ventiliuojamo fasado įrengimo karkaso brėžinius kaip perteklinio. Šios išvados nepaneigia ir į bylą ieškovės pateiktas 2022 m. vasario 24 d. vertinimo aktas Nr. VA-979-022022, kuris, priešingai nei siekė sudaryti įspūdį ieškovė, negali būti laikomas eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme, nes pagal ieškovės užduotį UAB „Eicosoliution“ atliktas tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, nurodytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 121 punktas; 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023 46 punktas). Nurodytame Vertinimo akte Nr. VA-979-022022 iš esmės tik pakartojamas Lietuvos architektų rūmų išaiškinimas, kuriuo rėmėsi atsakovė. Taigi, byloje nėra įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti, kad būtent rangovės pareiga buvo pateikti ventiliuojamo fasado įrengimo karkaso brėžinius, ar kad pateiktame Techninio darbo projekte trūko rangovės darbų vykdymui reikalingos informacijos.

50. Išvadą dėl rangovės pareigos pateikti ventiliuojamo fasado įrengimo karkaso brėžinius patvirtina ir Sutarties sąlygos. Sutarties 8.4.6–8.4.7 punktuose, apibrėžiančiuose rangovės sutartinius įsipareigojimus, nustatyta, kad tiekėja, sudarydama Sutartį, įsipareigojo savo jėgomis bei sąskaita, gavus užsakovės atitinkamus leidimus ir (ar) įgaliojimus, atlikti visus darbų suderinimus su valstybės ir (ar) savivaldos institucijomis, kitais asmenimis, visus darbų atlikimo derinimo klausimus išspręsti savarankiškai jai užsakovės suteikiamų įgaliojimų ribose. Tiekėja taip pat įsipareigojo savo jėgomis bei sąskaita gauti pagal galiojančius teisės aktus darbams reikalingus leidimus ir derinimus iš trečiųjų šalių, įforminti reikalingą vykdomąją dokumentaciją ir perduoti ją užsakovei. Nurodyti Sutarties punktai patvirtina rangovės pareigą atlikti ir (ar) gauti visus darbų suderinimus iš trečiųjų šalių. Taigi, techninio prižiūrėtojo reikalavimas pateikti ventiliuojamo fasado įrengimo karkaso brėžinius, patvirtintus konstruktoriaus viza, atitiko ir Sutarties sąlygas.

51. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad vienas ryškiausių pavyzdžių, patvirtinančių perteklinį techninio prižiūrėtojo pastabų pobūdį, buvo pastaba, jog rangovės pateikta fungicidų deklaracija neturi CE ženklinimo. Statybos darbų žurnalo (F-57 forma) duomenimis, šią pastabą techninis prižiūrėtojas įrašė 2021 m. kovo 18 d. bei nurodė tinkamą deklaraciją pateikti iki 2021 m. balandžio 2 d. Nesutikdama su tokia pastaba, rangovė 2021 m. balandžio 23 d. rašte užsakovei akcentavo, kad gamybinio susirinkimo metu techninio prižiūrėtojo ir projekto vadovo cituoto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. sausio 29 d. įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. D1-186 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. D1-48 1.7 punktas, kuriuo nurodytas Statybos techninis reglamentas papildytas 32² punktu, nustatančiu, kad kai pastatų projektavimui ir statybai naudojamos šio reglamento 7.8, 7.9 ir 7.49 punktuose nenurodytos išorinės termoizoliacinės sistemos ar komplektai, juos turi sudaryti kaip vienas vieno gamintojo rinkai pateiktas statybos produktas ar produktų rinkinys (komplektas), turintis ETĮ ir paženklintas CE ženklu 305/2011[6.7] arba – tik NTĮ, įsigaliojo tik 2022 m. sausio 1 d. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad 2021 m. kovo 18 d. pastaba dėl CE ženklinimo fungicidų deklaracijai neatitiko tuo metu buvusio reglamentavimo. Tačiau ieškovės nurodomos aplinkybės, neva tokia pastaba turėjo įtakos darbų vykdymo terminui, prieštarauja bylos aplinkybėms.

52. Statybos darbų žurnalo (F-7 forma) nurodyta, kad, nepaisant aukščiau minėtos pastabos dėl CE ženklinimo fungicidų deklaracijai, techninis prižiūrėtojas E. Š. 2021 m. kovo 15–17 d. priėmė rangovės atliktus fasado padengimo fungicidais tarp ašių A-E 7, 7-5 E, AE darbus. Šį faktą rangovė patvirtino ir užsakovei 2021 m. balandžio 27 d. pateiktame rašte, kuriame nurodė, kad ji priimtus techninio prižiūrėtojo darbus mato Statybos darbų žurnale, tačiau dėl nepagrįstai nepriimtų darbų jau keletą mėnesių negali vykdyti tolimesnių darbų pilna apimtimi, tačiau užsakovė ir toliau nesiima veiksmų, kad ši situacija pasikeistų. Tačiau į bylą nėra pateikta daugiau jokių įrodymų, kurie leistų nuspręsti, kad dėl pateiktos pastabos rangovė negalėjo vykdyti ir (ar) nevykdė kitų darbų. Priešingai, Statybos darbų žurnalo (F-7 ir F-57 formos) įrašai leidžia nuspręsti, kad rangovė ir toliau vykdė konsolių tvirtinimo, PVC gaminių montavimo darbus. Be to, jau 2021 m. lapkričio 12 d. raštu UAB „Ino projektai“ rangovė deklaravo, kad vykdant darbus Objekte vėdinamo fasado montavimui naudojami CE ženklu ženklinti statybos produktai, kurie atitinka Techninio darbo projekto technines specifikacijas.

53. Minėta, kad rangovė taip pat nesutiko su techninio prižiūrėtojo pastabomis dėl armavimo darbų netinkamo atlikimo, per didelių putplasčio sandūrų siūlių cokolio šiltinimo dalyje, cokolio šildymo medžiagos (putplasčio) netinkamos klijavimo padėties. Pažymėtina, kad šie darbų trūkumai buvo nurodyti 2021 m. vasario 15 d. defektiniame akte Nr. 003 ir ieškovė apeliaciniame skunde šių trūkumų, kaip perteklinių ir turėjusių įtakos darbų įvykdymo terminui, nebenurodo ir dėl jų iš esmės nepasisako. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šią aplinkybę, atlikusi rašytinių įrodymų vertinimą, nustatė, kad nors rangovė nurodė šias pastabas buvus perteklinėms, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų ir (ar) argumentų nenurodė. Todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad pastabos dėl nurodytų darbų trūkumų užtęsė darbų vykdymo terminus.

54. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad sutarties su kita techninę priežiūrą vykdančia įmone sudarymas (2021 m. spalio 25 d tarp AB „Šiaulių energija“ ir UAB „Ino projektai“ buvo sudaryta sutartis Nr. CPO182617 dėl techninės priežiūros vykdymo Objekte), kurios pagrindu techninę priežiūrą įgaliotas vykdyti V. P., nepatvirtina pradinio techninio prižiūrėtojo E. Š. veiksmų, teikiant pastabas, neteisėtumo ir neįrodo, jog pateiktos pastabos lėmė rangovės darbų pagal sutartą terminą neįvykdymą. Byloje esantys 2020 m. gruodžio 11 d. tarnybinis pranešimas, bylos šalių raštuose akcentuojamas nesutarimas tarp rangovės ir techninio prižiūrėtojo (žr. 2020 m. gruodžio 16 d. pretenziją, 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. gegužės 18 d. 2021 m. rugpjūčio 26 d., 2021 m. rugpjūčio 27 d., 2021 m. rugsėjo 2 d. raštus), rangovės ir užsakovės į bylą pateiktų raštų gausa, įrodo, kad tikroji naujo techninio prižiūrėtojo paskyrimo priežastis buvo tarp rangovės ir techninio prižiūrėtojo buvę konfliktiški santykiai. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklausti bylos šalių atstovai. Rangovė reiškė nepasitenkinimą techninio prižiūrėtojo atsisakymu priimti atliktus darbus (žr. 2021 m. sausio 8 d., 2021 m. sausio 21 d., 2021 m. gegužės 20 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d. rangovės raštus), nesutiko su jo pateiktomis pastabomis bei nustatytais darbų trūkumais (žr. 2021 m. sausio 21 d., 2021 m. sausio 25 d., 2021 m. vasario 5 d., 2021 m. vasario 17 d., 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. kovo 30 d. rangovės raštus), nors galiausiai dalį nurodė ištaisiusi (žr. 2021 m. sausio 12 d., 2021 m. sausio 21 d., 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. kovo 30 d. rangovės raštus). Nors ieškovė teigė, kad naujo techninę priežiūrą vykdančio vadovo paskyrimas buvo nulemtas ir gyventojų nepasitenkinimu vykdoma E. Š. technine priežiūra, tačiau byloje esantis 2021 m. lapkričio 7 d. raštas šiuos teiginius paneigia. Nurodytame rašte gyventojai prašė užsakovės užtikrinti naujo techninio prižiūrėtojo paskyrimo skaidrumą, nes ketinamas paskirti UAB „Ino projektai“ įgaliotas asmuo, jų duomenimis, buvo asmeniniais ryšiais susijęs su Bendrijos pirmininku.

55. Faktą, kad techninis prižiūrėtojas E. Š. iš esmės tinkamai vykdė darbų techninę priežiūrą papildomai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. 2021 m. sausio 6 d. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros atstovas V. L. (Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas) patvirtino, kad E. Š. tinkamai atlieka pareigines funkcijas, teisėtai reikalauja kokybiškai atlikti cokolio šiltinimo darbus bei nurodė, kad rangovė turi atlikti atnaujinimo darbus kokybiškai, pagal projektą ir laikantis patvirtinto darbų atlikimo grafiko. Šioje nutartyje minėtoje Departamento atliktoje patikrinimo išvadoje – 2021 m kovo 24 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontroliniame klausimyne) Nr. BIPA-30-200324-00027 bei 2021 m. rugsėjo 10 d. Statinio statybos rangovo veiklos patikrinimo akte (kontroliniame klausimyne) Nr. CAPA-30-210825-00001, taip pat nėra nustatyta, kad E. Š. pastabos būtų nepagrįstos ar perteklinės. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės vertinimu, kad būtent E. Š. pastabos dėl rangovės atliktų darbų paveikė rangovės darbų spartą.

56. Iš į bylą pateiktų ieškovės bei atsakovės raštų matyti, kad UAB „Armeringa“ 2020 m. gruodžio 16 d. raštu nurodė užsakovei, kad dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 1226 įvestų ribojimų ji negalės vykdyti darbų visa apimtimi, o, atsiradus didesniems tiekimo sutrikimams, pablogėjus epidemiologiniai situacijai, galimas visiškas darbų sustabdymas. 2021 m. sausio 11 d. raštu rangovė informavo užsakovę, kad dėl 2021 m. sausio 4 d.–2021 m. sausio 8 d. buvusios neigiamos temperatūros nurodytu laikotarpiu nevykdė darbų. Tuo pačiu raštu rangovė informavo užsakovę, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 1226 darbų pastato viduje nevykdė ir neketina vykdyti iki 2021 m. sausio 31 d. Kitu 2021 m. sausio 18 d. raštu rangovė informavo atsakovę, kad dėl 2021 m. sausio 11 d. – 2021 m. sausio 15 d. laikotarpiu buvusios neigiamos temperatūros taip pat darbų nevykdė bei pakartojo informaciją apie darbų nevykdymą pastato viduje iki 2021 m. sausio 31 d. Remiantis šiomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad dėl nepalankių meteorologinių sąlygų rangovė iš viso darbų nevykdė dešimt darbo dienų, kurios iš dalies sutapo su darbų dėl karantino paskelbimo nevykdymo pastato viduje laikotarpiu.

57. Rangovės tvirtinimu, šios objektyvios, nuo jos nepriklausančios, aplinkybės, taip pat turėjo įtakos darbų pagal Sutartyje nustatytą terminą neįvykdymui. Šiuos savo teiginius rangovė grindžia į bylą pateiktu UAB „Eicosoliution“ 2022 m. vasario 24 d. Vertinimo aktu Nr. VA-979-022022. Pastarajame teigiama, kad rangovė statybos darbų technologiniu pagrindu galėjo ir turėjo praleisti darbų įgyvendinimo terminus dėl nepalankių klimato sąlygų technologiniam procesui vykdyti, nes Sutartis pradėta vykdyti šaltuoju metų laikotarpiu, o didesnė dalis darbų (kaip fasadų šiltinimas, šildymo sistemos pertvarkymo darbai, langų ir durų keitimo darbai, vėdinimo sistemų atnaujinimo darbai ir pan.) – nepaisant numatyto dešimties mėnesių darbų vykdymo termino, galėjo būti atlikti tik šiltuoju metų laikotarpiu. Statybos darbo procesas negalėjo vykti nustatytais terminais taip pat ir dėl ypatingos situacijos Lietuvoje sąlygų su veiklos ir judėjimo maksimaliais ribojimais. Teisėjų kolegija nurodytus argumentus laiko nepagrįstais.

58. Kaip teisingai nurodyta 2022 m. vasario 24 d. Vertinimo akte Nr. VA-979-022022, Sutartis pradėta vykdyti šaltuoju metų laikotarpiu, todėl nekyla abejonių, kad rangovė, sudarydama Sutartį, suvokė (turėjo suvokti), kad didesnė dalis darbų bus vykdoma būtent šaltuoju laikotarpiu. Pagal Sutarties 4.2.3 punktą darbų atlikimo termino pratęsimas ir (ar) sustabdymas buvo galimas esant išskirtinai nepalankioms klimato sąlygoms technologiniam procesui vykdyti (išskirtinai nepalankiomis sąlygomis nelaikomos tokios klimatinės sąlygos, kurių galima tikėtis pagal vietos klimatines sąlygas). Taigi, vien aplinkybė dėl įsivyravusios neigiamos oro temperatūros, kuri būdinga šaltajam metų laikotarpiui Lietuvoje, savaime nebuvo pagrindas stabdyti darbų vykdymą. Nors šios nutarties 56 punkte minėtuose raštuose rangovė teigė negalinti vykdyti termoizoliacinio sluoksnio įrengimo ant paviršių darbų, tačiau jau 2021 m. sausio 21 d. raštu informavo užsakovę, kad, negalėdama vykdyti šiltinimo darbų, nurodė galinti atlikti pastato ventiliuojamo fasado įrengimą. Statybos darbų žurnalo (F-7 forma) esantys įrašai taip pat patvirtina, kad, 2021 m. vasario 1–4 d. buvus neigiamai oro temperatūrai, rangovė vykdė sienų valymo, konsolių montavimo ir tvirtinimo fasade darbus. Šios aplinkybės leidžia nuspręsti, kad nepalankių oro sąlygų buvimas nebuvo ir negalėjo būti objektyvi priežastis visiškai stabdyti darbus. Šiuo atveju sprendimas visiškai sustabdyti darbų vykdymą dėl nepalankių oro sąlygų iš esmės priklausė nuo rangovės. Todėl nuspręsti, kad darbai nebuvo vykdyti dėl nuo ieškovės nepriklausiančių priežasčių – nepalankių oro sąlygų – nėra pagrindo.

59. Analogiška išvada daroma ir dėl ieškovės nurodomos kitos aplinkybės – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 1226 paskelbto karantino. Pagal šio teisės akto 2.1.5 punktą asmenys buvo įpareigoti laikytis ne mažesnio kaip dviejų metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių (iki penkių asmenų ar šeimos narių), vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų bei viešose vietose (asmenys vyresni nei šešių metų) dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Tačiau ribojimai, kurie iš viso neleistų vykdyti statybos rangos darbų pastato viduje, nebuvo nustatyti. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl paskelbto karantino rangovė susidūrė su darbų vykdymui reikalingų medžiagų tiekimo sutrikimu. Statybos darbų žurnalo (F-7 forma) esantys įrašai patvirtina, kad rangovė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 27 d. vykdė darbus pastato išorėje, todėl vien ta aplinkybė, kad darbai nebuvo vykdomi pastato viduje, nėra pagrindas nuspręsti, jog karantino Lietuvos Respublikoje buvimas turėjo įtakos darbų vykdymui pagal Sutartyje nustatytus terminus.

60. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su 2022 m. vasario 24 d. Vertinimo akto Nr. VA-979-022022 išvadomis, kad darbai negalėjo būti vykdomi dėl užsakovės veiksmų 37 dienas. Minėta, kad Sutartis dėl statybos rangos darbų tarp užsakovės ir rangovės buvo sudaryta 2020 m. spalio 16 d. Sutartis dėl techninės priežiūros paslaugų teikimo tarp užsakovės ir techninę priežiūrą vykdančios UAB „Techkonsta“ buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 1 d., o ne 2020 m. lapkričio 11 d., kaip teigiama Vertinimo akte Nr. VA-979-022022. Nors, apeliantės vertinimu, dėl užsakovės veiksmų, nepaskiriant techninio prižiūrėtojo, rangovė negalėjo sutartu laiku pradėti vykdyti Sutarties, tačiau ši aplinkybė nepagrįsta. Byloje esančioje Statybos darbų žurnalo (F-2 forma) esantis įrašas nurodo, kad darbai Objekte pradėti 2020 m. lapkričio mėn. Statybos darbų žurnalo (F-3 forma) esantys įrašai patvirtina, kad rangovė R. G. ir R. Z. statybos vadovais Objekte paskyrė dirbti taip pat jau po Sutarties sudarymo datos, t. y. 2020 m. lapkričio mėn. R. G. ir 2020 m. lapkričio 26 d. R. Z.. Atsižvelgiant į Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatas, statybos darbai negali būti vykdomi ne tik be techninio prižiūrėtojo, bet ir be statinio statybos vadovo. Nustatytos aplinkybės leidžia nuspręsti, kad Sutartį šalys realiai pradėjo vykdyti 2020 m. lapkričio mėn. Atsižvelgiant į šalių susitartą darbų vykdymo pabaigos terminą – 2021 m. rugsėjo 17 d., tai, kad darbai turėjo būti įvykdyti per 10 mėn. laikotarpį, galima daryti išvadą, kad darbai pagal Sutartį turėjo būti pradėti vykdyti ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 17 d. Šią aplinkybę sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl 2022 m. vasario 24 d. Vertinimo akte Nr. VA-979-022022 akcentuojama aplinkybė, kad darbai pagal Sutartį tariamai pradėti vykdyti vėliau nei turėjo būti pradėti vykdyti, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad šia aplinkybe, tariamai sutrukdžiusia rangovei įvykdyti Sutartį per joje nustatytą terminą, ieškovė ėmė remtis jau po Sutarties nutraukimo 2022 m. sausio 21 d.

61. Minėta, kad 2021 m. spalio 25 d tarp AB „Šiaulių energija“ ir UAB „Ino projektai“ buvo sudaryta sutartis Nr. CPO182617 dėl techninės priežiūros vykdymo Objekte. Byloje esantys rangovės raštai (2021 m. spalio 28 d., 2021 m. lapkričio 5 d., 2021 m. lapkričio 8 d., 2021 m. lapkričio 10 d., 2021 m. lapkričio 12 d.) ir įrašai Statybos darbų žurnale (F-7 forma) patvirtina, kad UAB „Ino projektai“ įgaliotas asmuo V. P. priėmė visus techninės priežiūros vadovo E. Š. atsisakytus priimti darbus 2021 m. lapkričio mėn. Tačiau iš įrašų Statybos darbų žurnale (F-7 forma) nėra galimybės nustatyti, kurią būtent dieną naujas techninės priežiūros vadovas V. P. pradėjo vykdyti Objekto techninę priežiūrą. Vertinimo akte Nr. VA-979-022022 teigiama, kad V. P. techninę priežiūrą pradėjo vykdyti 2021 m. lapkričio 16 d., nors kitų šį faktą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Kita vertus, šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuspręsti, kad dėl to rangovė neįvykdė darbų pagal Sutartį per joje nustatytą terminą. Minėta, kad Sutarties įvykdymo terminas baigėsi 2021 m. rugsėjo 17 d., nėra ginčo dėl to, kad naujo techninės priežiūros vadovo paskyrimo momentu rangovė nebuvo įvykdžiusi didžiosios dalies darbų pagal Sutartį. V. P. pradėjo vykdyti Objekto techninę priežiūrą 2021 m. lapkričio mėn. Taigi nuspręsti, kad naujo techninės priežiūros vadovo V. P. techninės priežiūros vykdymo pradžios momentas nulėmė rangovės termino pagal Sutartį praleidimą, nėra pagrindo.

62. Pagal Sutarties 8.2.4 punktą užsakovė įsipareigojo bendradarbiauti su rangove, pastarajai vykdant Sutartį. Apeliantės įsitikinimu, užsakovė šią pareigą pažeidė. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės argumentų dėl Sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad šalių pareiga vykdyti prievoles kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) numatyta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje. Analogiška sutarties šalių pareiga bendradarbiauti, įgyvendinant savo teises ir pareigas, įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šalių bendradarbiavimo pareiga reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013; 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 183 punktas).

63. Teigdama, kad AB „Šiaulių energija“ pažeidė pareigą bendradarbiauti su UAB „Armeringa“, ir tai tiesiogiai įtakojo rangovės darbų spartą, ieškovė nurodo, jog užsakovė nevykdė pareigos prižiūrėti techninės priežiūros atlikimą, nes klausimas dėl techninės priežiūros vadovo pakeitimo išspręstas praėjus metams nuo Sutarties sudarymo. Ieškovės įsitikinimu, rangovė reikalavo pateikti projektinius dokumentus, nors Sutartis neapėmė projektavimo paslaugų bei visiškai nebendradarbiavo kitais klausimais.

64. Teisėjų kolegija su apeliantės nurodoma aplinkybe, kad užsakovė nevykdė pareigos prižiūrėti techninės priežiūros atlikimą, nes su nauja techninę priežiūrą vykdančia įmonę sutartį sudarė praėjus metams nuo Sutarties pasirašymo, nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad užsakovė ne tik nuolat bendravo su techninę priežiūrą Objekte vykdančiu E. Š., bet kartu su techninės priežiūros vadovu dalyvavo gamybiniuose susirinkimuose (žr. 2021 m. sausio 7 d. užsakovės raštą, 2021 m. balandžio 26 d. daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo aptarimo susirinkimo protokolą Nr. 5), organizavo (žr. 2020 m. gruodžio 2 d., 2021 m. sausio 8 d., 2022 m. vasario 22 d., 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 2 d. užsakovės raštus) bei dalyvavo rangovės atliktų darbų apžiūrose (žr. 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. vasario 15 d., 2021 m. vasario 25 d., 2021 m. kovo 1 d., 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. balandžio 23 d., 2021 m. rugpjūčio 26 d., 2021 m. birželio 18 d., 2021 m. liepos 30 d. raštus). Siekdama išvengti nesutarimų tarp rangovės ir UAB „Techkonsta“ paskirto Objekto techninės priežiūros vadovo, užsakovė kreipėsi į UAB „Techkonsta“ su prašymu įvertinti susidariusią situaciją (2020 m. gruodžio 21 d. raštas), teikė prašymus rangovei apie planuojamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų perdavimą informuoti užsakovę raštu iš anksto (žr. 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. vasario 12 d., 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. vasario 24 d. užsakovės raštus). Šiuo atveju pagrindinė priežastis, dėl kurios rangovė teigia, jog užsakovė nevykdė pareigos kontroliuoti techninės priežiūros atlikimą, buvo užsakovės pritarimas E. Š. pastaboms ir nesutikimas su rangovės pretenzijomis dėl tariamai neteisėtų E. Š. veiksmų. Tačiau šios nutarties 54–55 punktuose nustatytos aplinkybės bei jų pagrindu padarytos išvados neteisėtų E. Š. veiksmų nepatvirtina. Darbų trūkumų nustatymas ir atsisakymas priimti netinkamai (nekokybiškai) atliktus darbus negali būti vertinamas kaip pareigos kontroliuoti techninės priežiūros atlikimą nevykdymas.

65. Minėta, kad tikroji naujojo techninio prižiūrėtojo paskyrimo priežastis buvo tarp rangovės ir techninio prižiūrėtojo buvę konfliktiški santykiai. Tokia priežastis, nesant realių techninio prižiūrėtojo veiksmų neteisėtumą patvirtinančių įrodymų, nepagrindžia buvus pagrindą pakeisti techninį prižiūrėtoją. Kita vertus, tokia užsakovės teisė Sutarties galiojimo metu keisti techninį prižiūrėtoją buvo nustatyta Sutarties 8.2.7 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju užsakovė neturėjo pareigos pakeisti techninį prižiūrėtoją, tačiau, priešingai nei įrodinėja rangovė, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją ir pakeisdama techninį prižiūrėtoją, kaip tik ir vykdė Sutartimi nustatytą bendradarbiavimo pareigą. Aplinkybė, kad susitarimas su kitu techninę priežiūrą vykdančiu subjektu buvo sudarytas 2021 m. spalio 25 d. savaime nepagrindžia, kad tai turėjo įtakos rangovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Byloje esantis 2021 m. gruodžio 6 d. rangovės raštas patvirtina, kad net ir po to, kai nauju techniniu prižiūrėtoju buvo paskirtas V. P., kuris 2021 m. lapkričio mėn. priėmė visus rangovės atliktus darbus, rangovė informavo užsakovę apie darbų sustabdymą neapibrėžtam terminui, t. y. darbų nevykdė.

66. Šios nutarties 49–50 punktuose konstatuota, kad pareiga pateikti ventiliuojamo fasado įrengimo karkaso brėžinius kilo būtent rangovei. Todėl ieškovės argumentai, neva reikalaudama pateikti ventiliuojamo fasado įrengimo karkaso brėžinius, užsakovė reikalavo pateikti projektinius dokumentus, yra nepagrįsta.

67. Ieškovės įsitikinimu, darbų neįvykdymui Sutartyje nustatytu terminu turėjo įtakos ir užsakovės nebendradarbiavimas kitais darbų įvykdymui aktualiais klausimais. Apeliaciniame skunde kaip tokio nebendradarbiavimo pavyzdį rangovė nurodo klausimo dėl balkonų įstiklinimo žiniaraštyje 210-01-TDP-SA.SK-B-19 nurodytų langų BL-4 ir BL-5 projektinių sprendinių ir ribotų techninių galimybių tokius langus pagaminti sprendimo eigą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. sausio 18 d. pranešimu rangovė kreipėsi į užsakovę su prašymu patikslinti 2010-01-TDP-SA.SK-B-18 langų, balkono durų ir durų žiniaraščio D poziciją, informuoti apie užsakovės pasirenkamas durų bei langų variantus. 2021 m. sausio 21 d. atsakyme į rangovės pranešimą, užsakovė prašė rangovės pateikti trijų tiekėjų techninius pagrindimus, patvirtinančius techninių galimybių pagaminti Techniniame darbo projekte nurodytų langų BL-4 ir BL-5 projektinius sprendinius nebuvimą. 2021 m. vasario 2 d. raštu užsakovė informavo rangovę, kad butų savininkų iniciatyva UAB „Langana“, įvertinusi esamą situaciją, informavo, kad gali pagaminti BL-4 ir BL-5 balkonų langus, kaip numatyta Techniniame darbo projekte. Remdamasi šia aplinkybe, užsakovė prašė rangovės įvertinti daugiabučio namo atstovų pateiktą informaciją ir įrengti BL-4 ir BL-5 balkonų langus, vadovaujantis Techninio darbo projekto sprendiniais. 2021 m. vasario 25 d. raštu rangovė kreipėsi į užsakovę, prašydama užsakovės tarpininkauti pasirašant su UAB „Langana“ subrangos sutartį dėl langų BL-4, BL-5 gamybos ir montavimo arba suderinti su Techninio darbo projekto autoriais kitus langų BL-4 ir BL-5 varstymo variantus. Tačiau 2021 m. balandžio 26 d. raštu rangovė pakartotinai kreipėsi į užsakovę dėl sprendinių dėl langų BL-4 ir BL-5 pozicijų. 2021 m. birželio 25 d. raštu užsakovė, atsakydama į rangovės 2021 m. balandžio 26 d. raštą, nurodė, kad ji 2021 m. gegužės 17 d. papildomai kreipėsi į Techninio darbo projekto rengėjus su prašymu pateikti paaiškinimus dėl rangovės klausimų, kurie 2021 m. gegužės 19 d. pateiktame atsakyme neprieštaravo, kad BL-4 ir BL-5 balkonų langai būtų tik atverčiami.

68. Remdamasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nors klausimas dėl BL-4 ir BL-5 projektinių sprendinių užtruko, tačiau nuspręsti, kad užsakovė vengė ir (ar) nebendradarbiavo su rangove, t. y. vilkino nurodyto klausimo sprendimą, nėra pagrindo. Bylos aplinkybės patvirtina, kad užsakovė ėmėsi šio klausimo išsprendimo praėjus trims dienoms nuo rangovės kreipimosi, o ne po penkių mėnesių, kaip skunde teigia ieškovė. Nurodytą klausimą abi šalys iš tiesų sprendė per visą penkių mėnesių laikotarpį, todėl teigti, kad užsakovė tariamai nereagavo į rangovės iškeltus klausimus, yra nepagrįsta.

69. Apibendrindama visas anksčiau išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog Sutarties rangovė neįvykdė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neužtikrinus tinkamos techninės priežiūros, pažeidus bendradarbiavimo pareigą bei laiku nesprendus iškilusių klausimų) bei dėl nuo rangovės nepriklausiusių priežasčių (nepalankių meteorologinių sąlygų bei COVID-19 pandemijos) neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent rangovės veiksmai (neveikimas) nulėmė darbų per Sutartyje nustatytą terminą neįvykdymą, nulėmusį vienašališką Sutarties nutraukimą.

70. Bylos duomenimis, rangovė ne kartą buvo sustabdžiusi darbų pagal Sutartį vykdymą (žr. 2021 m. sausio 8 d., 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. kovo 30 d., 2021 m. liepos 21 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d. rangovės pranešimus), motyvuodama tokius veiksmus sistemingu techninio prižiūrėtojo neatvykimu priimti darbų, techninio prižiūrėtojo (žr. 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. vasario 5 d., 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. balandžio 27 d., 2021 m. liepos 2 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2021 m. rugpjūčio 26 d., 2021m . rugpjūčio 27 d. rangovės raštus) ir užsakovės (žr. 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. kovo 12 d., 2021 m. birželio 16 d. rangovės raštus) vengimu priimti darbus, taip pat užsakovės nenoru spręsti einamuosius klausimus (žr. 2021 m. balandžio 13 d., 2021 m. balandžio 27 d., 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. birželio 30 d. rangovės raštus). Aplinkybę, kad rangovė ne tik sustabdė darbų vykdymą Objekte, bet kartu perkėlė savo darbuotojus vykdyti kitus projektus, 2023 m. birželio 13 d. teismo posėdyje patvirtino ir UAB „Armeringa“ atstovas statybos vadovas R. G.. Esminė aplinkybė, kuri lėmė rangovės sprendimą stabdyti darbų vykdymą, buvo techninio prižiūrėtojo konstatuoti atliktų darbų trūkumai. Byloje esantys Statybos darbų žurnalai ir Defektiniai aktai Nr. 001–004 patvirtina, kad techninis prižiūrėtojas nuolat teikė pastabas dėl atliktų darbų trūkumų, nustatydavo jų ištaisymo terminus. Byloje esantis šalių susirašinėjimas (žr. 2021 m. sausio 22 d., 2021 m. vasario 12 d., 2021 m. vasario 15 d., 2021 m. kovo 1 d., 2021 m. kovo 23 d., 2021 m. kovo 25 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d. užsakovės raštus) patvirtina, kad rangovė atsisakė vykdyti reikalavimus dėl esminės dalies darbų trūkumų ištaisymo, nesutikdavo su techninio prižiūrėtojo pastabomis, įvardindama pastabas nepagrįstomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (žr. 2021 m. sausio 21 d., 2021 m. sausio 25 d., 2021 m. vasario 5 d., 2021 m. vasario 17 d., 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. kovo 30 d. rangovės raštus). Toks rangovės elgesys, atsisakant taisyti darbų trūkumus, ir buvo esminė priežastis, dėl kurios dalis rangovės atliktų darbų buvo nepriimti nei techninio prižiūrėtojo, nei užsakovės. Reaguodama į tai, rangovė stabdė darbų vykdymą per visą jos galiojimo laikotarpį. Minėta, kad darbai nepagrįstai buvo sustabdyti ir remiantis netinkamomis darbų vykdymui oro sąlygomis (žr. šios nutarties 58 punktą). Taigi, nepagrįsto vilkinimo ir (ar) vengimo priimti rangovės atlikus darbus, kuris tariamai lėmė darbų per Sutartyje nustatytą terminą neįvykdymą, nebuvo. Nutartyje konstatuota aplinkybė dėl rangovės ir techninio prižiūrėtojo E. Š. įtempto, nekolegiško bendravimo, šios išvados nepaneigia. Priešingai, rangovės veiksmai (neveikimas), stabdant darbų vykdymą, buvo darbų per šalių susitartą terminą neįvykdymo priežastis.

71. Nors apeliaciniame skunde rangovė teigia pirmosios instancijos teismą nepagrįstai suabsoliutinus aplinkybes, kad ieškovė laiku neinicijavo Sutarties termino pratęsimo, atliko nedidelę dalį darbų, o prašymas pratęsti Sutarties terminą buvo pateiktas jau po Sutarties termino pabaigos, tačiau, kaip užsakovė ne kartą pagrįstai nurodė rangovei (žr. 2021 m. gegužės 18 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. rugpjūčio 24 d. užsakovės raštus), Objekto darbai niekada de jure (teisiškai) nebuvo sustabdyti. Pagal Sutarties 4.1 punktą darbų atlikimo terminas galėjo būti sustabdomas raštišku Sutarties šalių susitarimu. Tokio susitarimo byloje nėra, todėl rangovė, savarankiškai sustabdydama darbų pagal Sutartį vykdymą, atliko neteisėtus veiksmus, galiausiai nulėmusius galutinio darbų įvykdymo pagal Sutartį termino praleidimą.

72. Šios nutarties 39 punkte nurodyta, kad viešojo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje esant apibrėžtam esminiam sutarties pažeidimui ir nustačius tokio esminio sutarties pažeidimo sąlygas, perkančiajai organizacijai kyla pareiga nutraukti sutartį. Šiuo atveju susiklostė būtent tokia situacija – rangovė savo veiksmais (neveikimu) neįvykdė visų statybos rangos darbų, kurie užsakovės įsigyti viešojo pirkimo būdu, per Sutartyje nustatytą terminą, kurio praleidimas įvardintas esminiu Sutarties pažeidimu (žr. šios nutarties 38 punktą), todėl užsakovė privalėjo Sutartį nutraukti. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad tiek anksčiau nustatytos aplinkybės dėl darbų sustabdymo Sutarties vykdymo metu, tiek vėlesni rangovės sprendimai leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė iš esmės nebuvo suinteresuota realiu Sutarties įvykdymu. Ieškovės itin akcentuojama aplinkybė dėl neįprastai intensyvaus ir gausaus raštų atsakovei teikimo nepaneigia byloje nustatytų faktų dėl rangovės realių veiksmų įvykdyti Sutartį nebuvimo. 2021 m. rugsėjo 20 d prašyme dėl Sutarties termino pratęsimo rangovė prašė pratęsti terminą dvylikos mėnesių terminui iki 2022 m. rugsėjo 17 d. Po to, kai rangovės atliktus darbus priėmė naujai paskirtas techninis prižiūrėtojas, ji dar kartą pateikė prašymą darbų terminą pratęsti iki 2023 m. lapkričio 23 d., o 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimu informavo užsakovę, kad, esant nepalankioms klimato sąlygoms technologiniam procesui vykdyti, stabdo darbų vykdymą iki palankesnių orų, t. y. neapibrėžtam terminui. Todėl rangovės teiginiai, įvertinus juos visų nurodytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad ji iš tiesų buvo suinteresuota darbų pagal Sutartį įvykdymu.

73. Remdamasi visomis pirmiau nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju užsakovės AB „Šiaulių energija“ sprendimas dėl vienašališko Sutarties, sudarytos su rangove UAB „Armeringa“, nutraukimo buvo teisėtas bei pagrįstas. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų pripažinti, kad Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad užsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nulėmusių šalių sutartinių santykių pabaigą.

Dėl tiesioginių nuostolių iš užsakovės priteisimo

74. Ieškovė UAB „Armeringa“ ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl tiesioginių nuostolių – pagal šalių sudarytą Sutartį rangovės negautų pajamų – 36 433,50 Eur ir patirtų išlaidų – 29 323,35 Eur priteisimo iš užsakovės. Šį savo reikalavimą ieškovė grindė neteisėtais atsakovės AB „Šiaulių energija“ veiksmais, vienašališkai nutraukus Sutartį.

75. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

76. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. ieškovas privalo įrodyti sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), dėl to patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

77. Šioje nutartyje konstatuota, kad užsakovės AB „Šiaulių energija“ sprendimas dėl vienašališko Sutarties, sudarytos su rangove UAB „Armeringa“, nutraukimo buvo teisėtas bei pagrįstas, t. y. atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, nulėmusių šalių sutartinių santykių pabaigą. Minėta, kad neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2012; kt.). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės reikalavimas dėl 65 756,85 Eur nuostolių priteisimo, neįrodžius atsakovę atlikus neteisėtus veiksmus nutraukiant Sutartį, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl atlyginimo už atliktus darbus bei delspinigių priteisimo rangovei

78. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad UAB „Ino projektai“ įgaliotas techninis prižiūrėtojas V. P. priėmė rangovės atliktus ir anksčiau užsakovės nepriimtus darbus, pasirašė Statybos darbų žurnale ir tokiu būdu patvirtino darbų bei techninės dokumentacijos atitikimą normatyviniams reikalavimams, nusprendė, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei 143 243,57 Eur už tinkamai atliktus bei priimtus darbus Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovės reikalaujama 1 319,95 Eur delspinigių suma yra apskaičiuota už termino atsiskaityti už atliktus darbus pagal PVM sąskaitas faktūras praleidimą, todėl šį ieškinio reikalavimą taip pat patenkino. Atsakovės įsitikinimu, nėra pagrindo sutikti su šiomis sprendimo išvadomis, nes dalies darbų užsakovė iš rangovės niekada faktiškai nepriėmė, jie nėra tinkamai atlikti, t. y. su defektais.

79. Darbai pagal Sutartį perduodami ir priimami pagal atliktų darbų aktus (toliau – ir Aktai) (Sutarties 5.1 punktas). Pagal Sutarties 5.3 punktą į Aktus įtraukiamos visos rangovei pagal Sutarties nuostatas mokėtinos sumos; Aktus pasirašo: iš rangovės pusės – rangovės statybos vadovas arba įgaliotas asmuo, o iš užsakovės pusės – techninis prižiūrėtojas ir užsakovės įgaliotas asmuo. Jeigu bet kuriuo Sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad atlikti darbai neatitinka Sutartyje ar jos prieduose nustatytų kokybės reikalavimų, naudotos prastesnės kokybės medžiagos, nukrypta nuo techninės specifikacijos ar projekto ir kitų darbų reikalavimų be užsakovės raštiško sutikimo, tokie atvejai fiksuojami įrašais Statybos darbų žurnale bei sudaromas abiejų šalių pasirašomas nustatytų statybos Defektų aktas (Sutarties 5.7 punktas). Sutarties 5.8 punkte nustatyta, kad užsakovė turi teisę nepasirašyti Aktų ir neatlikti mokėjimų, kol rangovė savo sąskaita nepašalina nustatytų Defektų akte nurodytų trūkumų. Pagal Sutarties 8.2.5 punktą užsakovė įsipareigojo sumokėti rangovei už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus Sutartyje numatytais terminais ir tvarka.

80. Pagal Sutarties priedą Nr. 2 „Pasiūlymas konkursui Nr. CPO149926“ Sutarties kaina siekė 944 970 Eur. Rangovė išrašė užsakovei už atliktus darbus aštuonias PVM sąskaitų faktūras už 222 645,85 Eur. Rangovė teigia, kad užsakovė nėra sumokėjusi jai pagal keturias PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą ARM Nr. 21104 už darbus pagal Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. N1/3 už 16 812,95 Eur, 2021 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą ARM Nr. 21191 už darbus pagal Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. N1/4 už 66 998,27 Eur, 2022 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą ARM Nr. 22011 už darbus pagal Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. N1/4 ir Nr. N1/4-1 už 53 086,46 Eur, 2022 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą ARM Nr. 22019 už darbus pagal Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. N1/5 už 6 345,89 Eur.

81. Bylos duomenimis, užsakovė priėmė visus rangovės pagal 2021 m. kovo 31 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. N1/1 (Energinį efektyvumą didinančios priemonės) perduotus (4,67 proc. fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimo, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimo ir nuogrindų sutvarkymo (ventiliuojamas fasadas), 80 proc. langų keitimo bendro naudojimo patalpose, 48,69 proc. butų langų ir balkonų durų keitimo) darbus už 40 448,75 Eur. 2021 m. gegužės 20 d. raštu užsakovė informavo rangovę, kad pagal patikslintus 2021 m. balandžio 26 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. N1/2 (Energinį efektyvumą didinančios priemonės) ir Nr. N1/2 (Kitos priemonės) priėmė visą neginčijamą (13,15 proc. stogo naujos dangos įrengimo ir perdangos po stogo pastoge šiltinimo, 14,86 proc. butų langų ir balkonų durų keitimo, 18,61 proc. balkonų ar lodžijų įstiklinimo konstrukcijos įrengimo pagal vieną projektą, 28,99 proc. šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo, 41,98 proc. nuotekų (buitinių) šalinimo sistemos keitimo ir 28,66 proc. geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių atnaujinimo) darbų kiekį už 18 730,80 Eur. 2021 m. rugpjūčio 17 d. užsakovė priėmė neginčijamą 2021 m. gegužės 27 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. N1/3 (Energinį efektyvumą didinančios priemonės) dalį (14,99 proc. langų keitimo bendro naudojimo patalpose ir 6,58 proc. šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo ar keitimo (dvivamzdė šildymo sistema su individualia dalikline apskaita)) darbus, atsisakydama priimti 35,42 proc. šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo (karšto vandens sistema) ir keitimo darbus už 5 795 Eur be PVM. Atsižvelgdama į tai, kad į 2021 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą ARM Nr. 21104, išrašytą už darbus pagal Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1/3, buvo įtraukta ir užsakovės nepriimta darbų dalis, o rangovė atsisakė patikslinti Aktą Nr. 1/3 bei jo pagrindu pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ARM Nr. 21104, užsakovė jos neapmokėjo (žr. 2021 m. rugsėjo 2 d., 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. gruodžio 20 d. užsakovės raštus). Iš Statybos darbų žurnalo (F-7 forma) matyti, kad naujai paskirtas techninis prižiūrėtojas 2021 m. lapkričio mėn. priėmė Akte Nr. N1/3 prieš tai užsakovės nepriimtą darbų dalį. Tačiau remdamasi ta aplinkybe, kad rangovė turi pateikti naujo techninio prižiūrėtojo priimtai darbų daliai išrašytą Aktą bei jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, taip pat tuo, kad pagal Sutarties 5.3 punkto nuostatą Aktus iš užsakovės pusės pasirašo techninis prižiūrėtojas ir užsakovės įgaliotas asmuo, užsakovė PVM sąskaitos faktūros ARM Nr. 21104 neapmokėjo.

82. 2021 m. gruodžio 13 d. rangovė užsakovei pateikė Aktą Nr. N1/4, kuriame nurodė atlikusi 11,10 proc. fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimo, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimo ir nuogrindų sutvarkymo (ventiliuojamas fasadas), 30,59 proc. butų langų ir balkonų durų keitimo bei 14,01 proc. balkonų ar lodžijų įstiklinimo konstrukcijos įrengimo pagal vieną projektą darbus ir 2021 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą ARM Nr. 21191. 2022 m. sausio 10 d. rangovė pateikė užsakovei Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. N1/4 (Energinį efektyvumą didinančios priemonės), kuriame nurodė atlikusi 0,70 proc. fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimo, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimo ir nuogrindų sutvarkymo (ventiliuojamas fasadas), 20,64 proc. stogo naujos dangos įrengimo ir perdangos po stogo pastoge šiltinimo bei 26,17 proc. šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo ar keitimo (dvivamzdė šildymo sistema su individualia dalikline apskaita) darbų ir Nr. N1/4 (Kitos priemonės), kuriame nurodė atlikusi 8,43 proc. nuotekų (buitinių) šalinimo sistemos keitimo ir 0,69 proc. geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių atnaujinimo darbus bei jų pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ARM Nr. 22011. Nurodytus Aktus Nr. N1/4 pasirašė techninis prižiūrėtojas V. P.. Užsakovė, remdamasi tuo, kad rangovė nepateikė aktuojamų darbų detalizavimo, dėl to nėra sudaromos sąlygos tinkamai įvertinti, ar darbai atlikti pagal Sutarties sąlygas ir ar atitinka užsakovės reikalavimus bei nustatyti tikslias perduodamų darbų apimtis, Statybos darbų žurnale pateikiama informacija yra neišsami ir nepakankama, o statybos techninės priežiūros darbų vadovo parašas priimant atliktus darbus savaime nesukuria tokių darbų perdavimo rezultato – tam būtinas ir užsakovės parašas (žr. 2021 m. gruodžio 20 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. sausio 27 d. užsakovės raštus), darbų pagal Aktus Nr. N1/4 nepriėmė ir jų pagrindu išrašytų sąskaitų neapmokėjo.

83. 2022 m. vasario 1 d. rangovė perdavė užsakovei Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. N1/5, kuriame nurodė atlikusi 20,57 proc. laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimo, įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remonto ir 22,23 proc. elektros instaliacijos atnaujinimo bendro naudojimo patalpose darbus ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ARM Nr. 22019. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. N1/5 buvo pasirašytas techninio prižiūrėtojo V. P..

84. Anksčiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad užsakovė pagal Sutarties 5.3 punkto nuostatas nepasirašė Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų Nr. N1/3, Nr. N1/4, Nr. N1/4-1 ir Nr. N1/5 bei jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tai savaime nepatvirtina, kad užsakovei nekyla pareiga atsiskaityti su rangove už jos kokybiškai (be defektų) atliktus darbus (jų dalį) Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, kaip numatyta Sutarties 8.2.5 punkte.

85. Nutraukusi Sutartį su ieškove, atsakovė, įvykdžiusi viešojo pirkimo procedūras, 2022 m. birželio 7 d. su rangove UAB „Austata“ sudarė Pirkimo sutartį Nr. CPO213234-12232. Nurodytos viešojo pirkimo sutarties pagrindu užsakovė įsigijo pagal Sutartį UAB „Armeringa“ neįvykdytus statybos rangos darbus Objekte. Vykdydama viešojo pirkimo procedūras, užsakovė 2022 m. vasario 25 d. ir 2022 m. gegužės 26 d. raštais informavo viešojo pirkimo dalyvius, kad dalis Objekto atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų jau yra atlikta ir jos priimta. 2022 m. gegužės 26 d. rašte iš esmės patikslindama 2022 m. vasario 25 d. rašte nurodytus atliktų ir priimtų darbų kiekius, užsakovė informavo, kad Objekte jau yra atlikta ir užsakovės priimta 4,67 proc. fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimo, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimo ir nuogrindos sutvarkymo (ventiliuojamas fasadas), 13,15 proc. stogo naujos dangos įrengimo ir perdangos po stogo pastoge šiltinimo darbų, 94,99 proc. langų keitimo bendro naudojimo patalpose, 94,14 proc. butų langų ir balkonų durų keitimo, 63,56 proc. butų langų ir balkonų durų keitimo, 45,71 proc. balkonų ar lodžijų įstiklinimo ir (ar) naujos stiklinimo konstrukcijos įrengimo pagal vieną projektą, 6,58 proc. šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo ar keitimo (dvivamzdė šildymo sistema su individualia dalikline apskaita), 28,99 proc. šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo ar keitimo (karšto vandens sistema), 59,27 proc. nuotekų (buitinių) šalinimo sistemos keitimo, 61,04 proc. geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių atnaujinimo darbų.

86. Tuo pačiu 2022 m. gegužės 26 d. raštu užsakovė nurodė, kad organizuojamu viešuoju pirkimu neperka Objekte numatytų darbų dalies: 11,79 proc. fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimo, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimo ir nuogrindos sutvarkymo (ventiliuojamas fasadas), 20,67 proc. stogo naujos dangos įrengimo ir perdangos po stogo pastoge šiltinimo, 30,58 proc. butų langų ir balkonų durų keitimo, 14,01 proc. balkonų ar lodžijų įstiklinimo ir (ar) naujos stiklinimo konstrukcijos įrengimo pagal vieną projektą, 20,57 proc. laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimo, įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remontą, 26,17 proc. šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo ar keitimo (dvivamzdė šildymo sistema su individualia dalikline apskaita), 35,41 proc. šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo ar keitimo (karšto vandens sistema), 22,23 proc. elektros instaliacijos atnaujinimo bendro naudojimo patalpose, 8,43 proc. nuotekų (buitinių) šalinimo sistemos keitimo, 0,69 proc. geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių atnaujinimo darbų. Šios bei pirmiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad užsakovė dalį darbų, kuriuos atliko UAB „Armeringa“, priėmė. Tačiau nesutikdama, kad turėtų už šiuos atliktus darbus atsiskaityti, atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad jų dalis yra su trūkumais.

87. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad rangovės atlikti ir pagal Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. N1/4 užsakovei perduoti, tačiau pastarosios nepriimti fasado sienų (cokolio) šiltinimo, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimo ir nuogrindos sutvarkymo (ventiliuojamas fasadas) darbai atlikti nekokybiškai. Aplinkybę, kad nurodyti darbai turėjo trūkumų dar rangovei vykdant darbus Objekte, patvirtina į bylą pateikti Defektiniai aktai Nr. 001–004, taip pat Departamento 2021 m kovo 24 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontroliniu klausimynas) Nr. BIPA-30-200324-00027. Darbų vykdymo metu techninę priežiūrą vykdantis E. Š. nustatė, kad pamatai netinkamai apšildomi (palikti plyšiai, nesilaikyta atitvarų šiltinimo taisyklių, šiltinimo sluoksnis atitrūkęs, plyšių sandarinimui naudojama netinkama medžiaga), pamatai užpilti netinkamu gruntu (yra riedulių), termovizorių pagalba užfiksuoti šalčio tiltai. Iš esmės panašūs bei papildomi fasado sienų (cokolio) šiltinimo, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimo ir nuogrindos sutvarkymo darbų trūkumai yra konstatuoti 2023 m. vasario 14 d., 2023 m. gegužės 31 d. daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo apžiūros protokoluose, kuriuose nurodyta, kad neužsandarintos ertmės tarp cokolio ir šiltinimo medžiagos, cokolio išlyginimui naudotos ne vientisos plokštės, tačiau atraižos ar likučiai šiltinimo medžiagos, cokolio požeminė dalis užpilta su esamu gruntu, cokolio požeminės dalies plokštės neturi tinkamai, t. y. 45 laipsnių kampu nuskeltos apačios, cokolio požeminės dalies putplastis nepriklijuotas prie cokolio, putplasčio plokštės tarpusavyje suklijuotos netinkamai, dalies putplasčio atraižos su oro tarpais, putplasčio sluoksniai neprasikeičia, požeminė dalis neapšiltinta įgilinant 120 cm, fiksuotas įgilinimas apie 100 cm, putplastis klijuotas trimis sluoksniais, šiltinimo medžiagos klijavimui netinkamai paruoštas pagrindas (neišlyginta), membrana neužleista ant cokolio požeminės dalies ir kt. Iš į bylą pateikto 2023 gegužės 31 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0041-23-08 vaizdo įrašo matyti, kad tarpai tarp plokščių vietomis neužpildyti, putplastis atšokęs nuo sienos, plokštės nesunkiai atsiskiria nuo nenuplautų pamatų, o pašalinus gruntą, apskritai nuo jo atkrinta. Aplinkybės dėl netinkamai atlikto cokolinės dalies įrengimo darbų konstatuotos ir į bylą pateiktoje MB „Statinių ir statybų diagnostika“ 2022 m. vasario 2 d. statinio techninėje atliktų darbų vertinimo ataskaitoje Nr. 02-02, nurodant, kad klijavimas atliktas netinkamai, nes klijuotas taškiniu būdu, membrana įrengta netinkamai – apatinė membranos dalis nėra uždengusi termoizoliacinio sluoksnio ir nepritvirtinta prie sienos, apšiltintiems pamatams užpilti panaudotas netinkamas gruntas – panaudotas gruntas nėra smėlingas ir turi riedulių.

88. Anksčiau nustatytas aplinkybes patvirtina ir naujos rangovės UAB „Aukstata“, vykdžiusios statybos rangos Objekte, užsakovei pateiktas 2023 m. birželio 17 d. raštas. Pastarajame UAB „Aukstata“ informavo AB „Šiaulių energija“, kad, pradėjus vykdyti cokolio antžeminės ir požeminės dalies atnaujinimo (modernizavimo) darbus, nustatyta, jog reikalinga perdaryti jau atliktus darbus, nes jie atlikti su defektais. Ši aplinkybė, nustatyta betarpiškai darbus Objekte vykdančios statybos rangos įmonės darbuotojų, paneigia rangovės į bylą pateikto 2023 m. birželio 26 d. Vertinimo akto Nr. VA-1005-062023 teiginius apie cokolio įrengimo darbų tinkamumą ir atitikimą projektinei dokumentacijai bei normatyviniams reikalavimams. Pažymėtina, kad Vertinimo akte Nr. VA-1005-062023 esančios išvados padarytos neatlikus Objekto apžiūros vietoje ir tik pagal rangovės specialistui pateiktą medžiagą.

89. Remdamasi anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimo dėl Aktuose Nr. N1/4 nurodytų fasado sienų (cokolio) šiltinimo, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimo ir nuogrindos sutvarkymo (ventiliuojamas fasadas) darbų kainos – 64 255,13 Eur ((49 967 Eur (2021 m. lapkričio 29 d. Akte Nr. N1/4 nurodyta darbų kaina) + 3 136,41 Eur (2022 m. sausio 10 d. Akte Nr. N1/4 nurodyta darbų kaina) + 21 proc. (PVM)) priteisimo.

90. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos aplinkybės taip pat leidžia nuspręsti, kad rangovė nepagrįstai reikalauja iš užsakovės atsiskaityti už Akte Nr. N1/4 nurodytus 20,64 proc. stogo naujos dangos įrengimo ir perdangos po stogo pastoge šiltinimo darbus. Šios nutarties 81 punkte nustatyta, kad užsakovė (2021 m. gegužės 20 d. raštu) priėmė iš rangovės 13,15 proc. stogo naujos dangos įrengimo ir perdangos po stogo pastoge šiltinimo darbų. MB „Statinių ir statybų diagnostika“ 2022 m. vasario 2 d. Statinio techninėje atliktų darbų vertinimo ataskaitoje Nr. 02-02 nurodyta, kad nors rangovė siekė perduoti užsakovei 33,79 proc. šių darbų, tačiau Objekto apžiūros metu nustatyta, kad buvo atlikti tik lietaus nuvedimo stovų keitimo darbai. Todėl 33,79 proc. baigtumo forminimas buvo perteklinis. Analogiška aplinkybė yra konstatuota 2022 m. birželio 27 d. papildomame susitarime Nr. 2 prie pirkimo sutarties Nr. CPO213234-12232, nurodant, kad stogo naujos dangos įrengimo ir perdangos šiltinimo darbai yra atlikti ženkliai mažesne apimtimi, t. y. atlikta tik dalis lietaus nuvedimo sistemos atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų. Taigi, rangovė stogo naujos dangos įrengimo ir perdangos po stogo pastoge šiltinimo darbus atliko daug mažesne apimtimi, nei tai nurodė Akte Nr. N1/4. Priešingų įrodymų byloje nėra. Todėl UAB „Armeringa“ reikalavimas dėl Akte Nr. N1/4 nurodytų naujos dangos įrengimo ir perdangos po stogo pastoge šiltinimo darbų kainos – 10 981,73 Eur ((9 075,81 Eur (2022 m. sausio 10 d. Akte Nr. N1/4 nurodyta darbų kaina) + 21 proc. (PVM)) priteisimo netenkinamas.

91. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti 2022 m. sausio 13 d. namo (duomenys neskelbtini), gyventojų apklausoje (raštu) nurodyti defektai ir pastabos (nesandarūs, nesidarinėja ir (ar) nesureguliuoti langai, nepritvirtintas gyvatukas, neužplombuoti vandens skaitikliai, nepadaryta balkono langų apdaila, po vamzdžių pakeitimo bute prastai bėga vanduo, sunkiasi vanduo pro lubas) leidžia nuspręsti, kad dalis kitų UAB „Armeringa“ darbų taip pat nebuvo atlikti kokybiškai. Tačiau iš į bylą pateikto 2022 m. birželio 27 d. papildomo susitarimo Nr. 2 prie pirkimo sutarties Nr. CPO213234-12232 matyti, kad užsakovė įsigijo iš UAB „Aukstata“ papildomus darbus dėl cokolio požeminės ir antžeminės dalies šiltinimo bei dėl vėdinamo fasado karkaso įrengimo iš nerūdijančio plieno kronšteinų su plastikinėmis tarpinėmis, taip pat dėl stogo naujos dangos įrengimo ir perdangos po stogo pastoge šiltinimui darbus. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia nuspręsti, kad užsakovė likusius rangovės atliktus darbus, nors jie ir nebuvo atlikti kokybiškai, priėmė ir jų rezultatu naudojasi.

92. Apibendrindama visas aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 68 006,71 Eur ((143 243,57 Eur – (10 981,73 Eur – 64 255,13 Eur)) skolą už rangovės atliktus ir užsakovės faktiškai priimtus darbus.

93. Sutarties 9.1 punkte įtvirtinta, kad užsakovė, nevykdanti sutartinių įsipareigojimų, tai yra, vėluojanti apmokėti už atliktus darbus be pateisinamos priežasties, moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Nustačius, kad užsakovė faktiškai priėmė, tačiau nesumokėjo rangovei už atliktus darbus 68 006,71 Eur, vadovaujantis Sutarties 9.1 punkto nuostata iš atsakovės ieškovei priteistina 1 047,88 Eur delspinigių (pagal PVM sąskaitą faktūrą ARM Nr. 21104 – 16 812,95 Eur x 0,05 proc.) / 100 proc. x 117 dienų = 983,56 Eur, pagal PVM sąskaitą faktūrą ARM Nr. 21191 – 6 538,2 Eur (66 998,27 Eur – 60 460,07 Eur (kaina už fasado sienų šiltinimo darbus) x 0,05 proc.) / 100 proc. x 9 dienų = 29,42 Eur ir pagal PVM sąskaitą faktūrą ARM Nr. 22019 – 6 345,89 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 11 dienų = 34,90 Eur).

94. Ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pirmosios instancijos teismo patenkintas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi.

95. Apibendrindama aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkindamas ieškovės reikalavimus dėl kainos už darbus sumokėjimą, neteisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės pateiktus argumentus dėl rangovės atliktų darbų kokybės. Nustačius, kad rangovė dalį darbų įvykdė nekokybiškai, o dalį darbų tik deklaravo įvykdžiusi, rangovei iš atsakovės priteistina pagal Sutartį 68 006,71 Eur už atliktus darbus ir 1 047,88 Eur delspinigių, atsakovei praleidus apmokėjimo už darbus terminus. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės priteisiama 69 054,59 Eur.

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo užsakovei

96. Remdamasi aplinkybe dėl vienašališko Sutarties nutraukimo dėl rangovės UAB „Armeringa“ kaltės, t. y. pastarajai per Sutartyje nustatytą terminą neįvykdžius statybos rangos darbų per Sutartyje nustatytą terminą, atsakovė AB „Šiaulių energija“ kreipėsi į teismą dėl nuostolių iš rangovės priteisimo. Atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovės 16 670 Eur negautų administravimo pajamų, 323 115,86 Eur kainų skirtumą tarp 2020 m. spalio 16 d. Sutarties pagrindu rangovės UAB „Armeringa“ prisiimtų, tačiau neįvykdytų, darbų ir 2022 m. birželio 7 d. tarp AB „Šiaulių energija“ ir rangovės UAB „Aukstata“ sudaryta pirkimo sutartimi Nr. CPO213234-12232 įsigytų darbų bei 46 740,60 Eur delspinigių, rangovei nepagrįstai uždelsus Sutarties 4.1 punkte nustatytą galutinį darbų atlikimo terminą.

97. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, pareikšdama reikalavimus dėl nuostolių priteisimo, prašė ieškovės atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles kiekvieno asmens pareiga, kurią pažeidęs jis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, t. y. asmeniui atsiranda sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-684/2015). Šios nutarties 75 punkte nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti yra būtina sąlygų – neteisėtų veiksmų, pasireiškiančiu sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradusių nuostolių ir priežastinio jų ryšio – visuma, o sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko kaltė yra preziumuojama.

98. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje bendrojoje civilinės atsakomybės taisyklėje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šios nutarties 76 punkte minėta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

99. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 70–73 punktuose nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, pritaria atsakovei, kad ieškovės veiksmų neteisėtumas nagrinėjamu atveju pasireiškė tiek sistemingu darbų pagal Sutartį nevykdymu, tiek sutartinių įsipareigojimų neįvykdymu Sutartyje nustatytu terminu, t. y. nuolatinis darbų pagal Sutartį vykdymo stabdymas nulėmė Sutarties joje nustatytu terminu neįvykdymą. Rangovei Sutarties neįvykdžius nustatytu terminu, užsakovė pastarąją nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo. Nors ieškovė tvirtino, kad Sutarties ji neįvykdė dėl atsakovės veiksmų, kuri tariamai neužtikrino tinkamos Objekto techninės priežiūros bei pažeidė bendradarbiavimo pareigą, taip pat dėl objektyvių aplinkybių (statybos rangos darbai buvo stabdomi dėl netinkamų oro sąlygų bei Lietuvoje įvesto karantino), tačiau bylos aplinkybės nurodytų teiginių nepatvirtino. Priešingai, nutarties 70–73 punktuose nustatytos aplinkybės leido teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad būtent ieškovės neigiamas nusiteikimas techninio prižiūrėtojo E. Š. atžvilgiu, prieštaraujant esminėms techninio prižiūrėtojo pastaboms bei nesutikimas šalinti atliktų darbų defektus, tuo pagrindu stabdant darbų vykdymą, lėmė rangovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) rangovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, nulėmusius Sutarties vienašališką nutraukimą.

100. Atsakovė AB „Šiaulių energija“ teigia, kad dėl neteisėtų ieškovės UAB „Armeringa“ veiksmų ji patyrė nuostolius (žalą). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 50 punktas). Todėl pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018 46 punktas). Tačiau, vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, apibrėžiančiu priežastinio ryšio sampratą, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

101. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės nurodomu faktu dėl nuostolių dėl rangovės veiksmų (neveikimo) patyrimo, apeliaciniame skunde palaiko pirmosios instancijos teisme suformuotą poziciją, kad užsakovė žalos nei realiai patyrė, nei patirs. Tokius teiginius ieškovė pagrindžia tuo, kad AB „Šiaulių energija“ santykyje tarp Objekto gyventojų ir UAB „Armeringa“ veikia tik kaip atstovas, valstybė skyrė Objekto renovacijai 383 476,05 Eur paramą, o likusi renovacijos projekto dalis yra privalomai dengiama ir apmokama Objekto gyventojų.

102. Bylos duomenimis, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2019 m. sausio 22 d. įvykusio balsavimo raštu metu pritarė šio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui. Nurodyto sprendimo pagrindu 2019 m. sausio 30 d. tarp Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ir AB „Šiaulių energija“, kuriai Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 20 d. sprendimu „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos administratoriaus skyrimo“ Nr. T-370 pavesta vykdyti daugiabučio (duomenys neskelbtini)atnaujinimo projekto parengimą, organizavimą, administravimą, finansavimą pagal patvirtintą namo atnaujinimo investicijų planą, buvo sudaryta pavedimo sutartis Nr. DNRAS-2019/11 (toliau – ir Pavedimo sutartis). Pavedimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad Bendrija pavedė AB „Šiaulių energija“ atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, pasirašyti ir (ar) pateikti visus būtinus dokumentus, susijusius su projekto parengimu, statybos rangos darbų paslaugos pirkimu ir statybos rangos darbų sutarties sudarymu, statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimu ir statybos techninės priežiūros paslaugos sutarties sudarymu, projekto finansavimo organizavimu, projekto įgyvendinimo metu atliktų statybos darbų priėmimu ir priėmimo–perdavimo aktų pasirašymu, valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) gavimu, projektui įgyvendinti paimto lengvatinio kredito ir palūkanų grąžinimo kreditą suteikusiam bankui ar kitai įstaigai administravimu (Sutarties 1.1.2–1.1.7 punktai). Nurodytos aplinkybės leidžia nuspręsti, kad AB „Šiaulių energija“ yra pagrindinis subjektas, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 20 d. sprendimu „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos administratoriaus skyrimo“ įgaliotas vykdyti Objekto atnaujinimą (modernizavimą), ką taip pat patvirtina ir Pavedimo sutarties turinys. Nors Pavedimo sutartyje Bendrija yra įvardinama įgaliotoja, o AB „Šiaulių energija“ įgaliotine, tačiau pagal Pavedimo sutarties 3.1–3.3 punktus matyti, kad Bendrijai iš esmės jokios daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo teisės nebuvo suteiktos.

103. Ankstesnę išvadą, kad atsakovė yra pagrindinis subjektas, nuo kurio priklauso visas daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) procesas, patvirtina tai, kad būtent AB „Šiaulių energija“, pateikusi paraišką daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui įgyvendinti ir jį suderinusi su VšĮ Būsto paramos agentūra, 2019 m. lapkričio 13 d. sudarė su VšĮ Būsto paramos agentūra Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sutartį Nr. B6.1-2019-580 (toliau – Paramos sutartis). Paramos sutarties 2.1, 2.1.1–2.1.3 punktuose nurodyta tiksli paramos suma bei jos išskirstymas. Šios aplinkybės įrodo, kad būtent atsakovė sprendė, dėl kokios paramos dalies kreiptis į Agentūrą bei kaip ją panaudoti.

104. 2020 m. gruodžio 14 d. tarp AB „Šiaulių energija“ ir UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. C/D-29SI-P1618 (toliau – ir Paskolos sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 944 970 Eur kreditas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto statybos darbams. Nors pagal paskolos sutarties 1 priedą „Naudos gavėjų sąrašas“ matyti, kad ji sudaryta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų naudai, tačiau būtent AB „Šiaulių energija“ prisiėmė savarankiškas sutartines prievoles, o Bendrija jokių sutartinių prievolių neįgijo.

105. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nustatytas aplinkybes, taip pat faktą, kad ginčo Sutartį rangovė taip pat sudarė su užsakove, o ne atnaujinamo daugiabučio namo gyventojais, vertina, kad ieškovės argumentai dėl užsakovės negalėjimo teikti reikalavimą dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti. Būtent užsakovė organizavo lėšų projekto įgyvendinimui gavimo šaltinius, savo vardu sudarė susitarimą dėl paskolos bei prisiėmė paskolines prievoles, koordinavo projekto įgyvendinimui skiriamų lėšų tinkamą panaudojimą. Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad pagal Pavedimo sutarties 1.2.3 punktą rangovei sumokėtas sumas, atėmus namo butų savininkams suteiktą valstybės paramą, turės atlyginti butų savininkai, visų anksčiau nustatytų aplinkybių kontekste, nepaneigia, kad būtent užsakovė yra pagrindinis subjektas, nuo kurio priklauso visas daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) procesas, ji savo vardu (gyventojų naudai) sudarė atitinkamas sutartis, todėl būtent ji patyrė nuostolius (žalą) dėl rangovės neteisėtų veiksmų bei tuo pagrindu turi teisę kreiptis į teismą dėl jų atlyginimo priteisimo. Pažymėtina, kad su šia atsakovės pozicija sutinka ir Bendrija.

106. Pavedimo sutarties 1.2.1 punkte nustatyta, kad už projekto įgyvendinimo administravimą užsakovei mokamas administravimo mokestis. Minėtos Paramos sutarties 2.2.2 punkte numatyta, kad valstybė kompensuoja administravimo išlaidas, sudarančias 16 670 Eur. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad AB „Šiaulių energija“ galimybės gauti 16 670 Eur administravimo išlaidas išimtinai priklausė nuo rangovės sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo, pastarąsias priteisė iš ieškovės atsakovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, patenkinęs šį atsakovės reikalavimą, nukrypo nuo kasacinio teismo civilinės atsakomybės taikymo praktikos.

107. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visišką nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 51 punktas). Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-687/2018 62 punktas).

108. Byloje esantis 2022 m. spalio 27 d. susitarimas dėl 2019 m. lapkričio 13 d. Valstybės paramos sutarties Nr. B6.1-2019-580 pakeitimo Nr. VP-2022-707 (toliau – ir Susitarimas dėl pakeitimo) patvirtina, kad užsakovei nutraukus Sutartį su rangove ir siekiant įvykdyti projektą, buvo pakeista Paramos sutartis. Pagal Susitarimo dėl pakeitimo 2.2.2 punktą už projekto įgyvendinimo administravimą užsakovei mokamos administravimo išlaidos padidintos iki 24 436,97 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad pagal Paramos sutarties sąlygas administravimo išlaidos atsakovei apskaičiuotos ir turi būti kompensuojamos iš valstybės paramos lėšų įvykdžius visą projektą, konstatuoja, jog patenkinus atsakovės reikalavimą dėl 16 670 Eur administravimo išlaidų priteisimo būtų pažeistas teisingo žalos atlyginimo principas. Rangovei UAB „Aukstata“ įvykdžius pirkimo sutartimi Nr. CPO213234-12232 prisiimtus įsipareigojimus ir tokiu būdu užsakovei įgyvendinus projektą, užsakovei kaip valstybės parama bus išmokėtos jai priklausančios 24 436,97 Eur administravimo išlaidos. Patenkinus priešieškinio reikalavimą ir priteisus atsakovei dar iki Susitarimo dėl pakeitimo Paramos sutartyje 16 670 Eur numatytas administravimo išlaidas, AB „Šiaulių energija“ nepagrįstai praturtėtų rangovės sąskaita ir gautų dvigubą administravimo išlaidų kompensavimą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisėto pagrindo priteisti atsakovei iš ieškovės 16 670 Eur administravimo išlaidų.

109. Atsakovė taip pat vertino, kad jos nuostolius sudaro kainų tarp naujos rangovės UAB „Aukstata“ pasiūlytos geriausios darbų kainos (1 045 440 Eur) ir rangovės UAB „Armeringa“ darbų kainos (944 970 Eur) skirtumas, kartu įvertinant UAB „Armeringa“ deklaruojamą darbų kiekį (už 222 645,86 Eur), t. y. 323 115,86 Eur (1 045 440 Eur – 944 970 Eur – 222 645,86 Eur). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šį priešieškinio reikalavimą kaip pagrįstą, sumažino priteisiamų nuostolių dydį iki 100 470 Eur.

110. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta sutarties šalies teisė sudaryti nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį reiškia galimybę sutarties šaliai pasiekti, kad nutrauktos sutarties prievolė bus įvykdyta realiai, bet jau kito kontrahento. Tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami pakeičiančiai sutarčiai, ir kriterijus, kvalifikuojančius šią sutartį. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 30 punktas).

111. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017 25 punktas).

112. Šios nutarties 72 punkte konstatuota, kad rangovei savo veiksmais (neveikimu) neįvykdžius visų statybos rangos darbų, kurie užsakovės įsigyti viešojo pirkimo būdu, per Sutartyje nustatytą terminą, kurio praleidimas įvardintas esminiu sutarties pažeidimu, užsakovė privalėjo Sutartį nutraukti. Vienašališkai nutraukusi su rangove UAB „Armeringa“ Sutartį, užsakovė AB „Šiaulių energija“ vykdė viešąjį pirkimą Nr. CPO201941 dėl rangovės neatliktų statybos rangos darbų Objekte įsigijimo. Tačiau atsakovei nustačius maksimalią siekiamų įsigyti statybos rangos darbų kainą – 788 748,41 Eur, viešasis pirkimas paskelbtas neįvykusiu. Užsakovei įvykdžius pakartotinį viešąjį pirkimą Nr. CPO213234, 2022 m. birželio 7 d. tarp AB „Šiaulių energija“ ir rangovės UAB „Aukstata“ buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. CPO213234-12232, kurios pagrindu užsakovė įsigijo pagal Sutartį UAB „Armeringa“ neįvykdytus statybos rangos darbus Objekte. Išdėstytos aplinkybės patvirtina egzistuojant sąlygas, būtinas teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti.

113. Teisėjų kolegija pritaria atsakovei, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nuspręsti, kad dėl rangovės nevykdytų sutartinių įsipareigojimų iš dalies atsakinga atsakovė ir tuo pagrindu sumažinti prašomą priteisti kainų skirtumą. Šioje nutartyje jau minėta, kad ieškovės argumentai dėl šalių nepakankamo bendradarbiavimo, perteklinių techninio prižiūrėtojo reikalavimų, iš dalies nepalankių klimatinių sąlygų, COVID-19 pandemijos įtakos Sutarties vykdymui yra nepagrįsti.

114. Vis dėlto teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindas sumažinti prašomų priteisti nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, dydį egzistuoja. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovės veiksmai, po Sutarties nutraukimo naujai paskelbtame pirkime neteisingai įvertinus rinkos situaciją, statybos darbų kainų pabrangimą ir siekiamų įsigyti darbų maksimalią kainą už UAB „Armeringa“ neįvykdytų statybos rangos darbų Objekte likutį, lėmė, kad naujas pirkimas neįvyko, neatsiradus rangovų, galinčių atlikti darbus už pirkime nustatytą maksimalią kainą, todėl pakeičianti pirkimo sutartis Nr. CPO213234-12232 buvo sudaryta tik po beveik penkių mėnesių nuo Sutarties su rangove nutraukimo, prieš tai atlikus Investicijų plano korekcijas ir padidinus maksimalią pirkimo kainą. Į bylą pateiktais duomenimis, statybos darbų pabrangimas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn., kai buvo nutraukta Sutartis su ieškove, iki 2022 m. birželio mėn., kai buvo sudaryta pakeičianti sutartis su nauja rangove, sudarė 13 proc. Remiantis šia aplinkybe, yra pagrindas iš ieškovės atsakovei priteisti 281 110,80 Eur (323 115,86 Eur – 13 proc.) nuostolių atlyginimo.

115. Vadovaujantis Sutarties 9.9 punktu, rangovei vėluojant atlikti darbus ir juos atlikus nekokybiškai, su trūkumais (defektais), taip pat vilkinant darbus, ji privalo mokėti 0,03 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo Sutarties kainos su PVM. Šioje nutartyje nustačius, kad UAB „Armeringa“ neteisėtai sistemingai stabdė darbų pagal Sutartį vykdymą, dėl to neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų per šalių sulygtą terminą bei didelė įvykdytų darbų dalis turi defektų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas patenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

116. Aiškindamas CK 6.73, 6.258 straipsnius, kuriuose reglamentuojamas nuostolių ir netesybų santykis, kasacinis teismas suformavo praktiką, kad netesybų įskaitymo esmė yra ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); ex officio (savo iniciatyva) sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Taigi, pirmosios instancijos teismui pagrįstai atsižvelgus į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus ir netesybas įskaičius į priteisiamų nuostolių sumą, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad šiuo atveju atsakovei buvo atlyginta dvigubai.

117. Atsakovės reikalavimas priteisti 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai patenkintas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

118. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytus teisinius argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, sumažindama ieškovei iš atsakovės priteistą skolos už atliktus darbus ir delspinigių sumą nuo 144 563,52 Eur iki 69 054,59 Eur ir padidindama atsakovei iš ieškovės priteisiamų nuostolių sumą nuo 117 140 Eur iki 281 110,80 Eur. Tokiu būdu iš atsakovės ieškovei priteistina 69 054,59 Eur ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (69 054,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš ieškovės atsakovei priteistina 281 110,80 Eur ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (281 110,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme pagal jos priešieškinį dienos (2022 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

119. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

120. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

Žemesnės instancijos teismas

121. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus (sumažinus) pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistą sumą ir pakeitus (padidinus) pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei iš ieškovės priteistą sumą laikytina, kad ieškinys yra patenkintas 33 proc. (69 054,59 x 100 / 210 320,37), priešieškinys patenkintas 73 proc. (281 100,80 x 100 / 386 526,46), todėl pagal šią proporciją atitinkamai perskirstinos byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos, laikant, jog tretieji asmenys UAB „Techkonsta“ ir Bendrija dalyvavo atsakovės pusėje.

122. Bylos duomenimis, ieškovė UAB „Armeringa“ už ieškinį sumokėjo 2 861 Eur žyminį mokestį, patyrė 39 867,71 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti: 9 060,60 Eur už ieškinio parengimą, 3 917,69 Eur už dubliko parengimą, 3 872 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 2 904 Eur už tripliko parengimą, 2 742,03 Eur už penkių prašymų dėl rašytinių įrodymų pateikimo ir papildomų paaiškinimų parengimą, 17 371,39 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Ieškovė taip pat nurodė patyrusi 7 472,01 Eur kitų būtinų ir su byla susijusių išlaidų (už duomenis iš viešų registrų pateikimo, bendrosios biuro išlaidos, kelionės išlaidos, UAB „Eicosolution“ ekspertiniai vertinimai). Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas už teisines paslaugas, suteiktų paslaugų detalizacijas ir mokėjimo nurodymus).

123. Kadangi ieškovės už ieškinio parengimą prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 3 995,25 Eur ((1 598,1 Eur (užpraėjusio, t. y. 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 (koeficientas pagal Rekomendacijų 8.2 punktą)), taip pat už dubliką prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 2 518,95 Eur (1 679,30 Eur (užpraėjusio, t. y. 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,5 (koeficientas pagal Rekomendacijų 8.3 punktą)), be to, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovės patirtas biuro išlaidas, siekiančias 1 355,78 Eur, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme pagrįstai patirta bylinėjimosi išlaidų suma siekia 39 476,85 Eur (2 861 + 3 995,25 + 2 518,95 + 3 872 + 2 904 + 2 742,03 + 17 371,39 + (7 472,01 – 1 355,78)).

124. Atsakovė AB „Šiaulių energija“ byloje už priešieškinį sumokėjo 3 874 Eur žyminį mokestį ir patyrė 27 903,79 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti: 1 808,96 Eur už konsultaciją dėl Sutarties su ieškove nutraukimą ir atsakymo į ieškovės pretenziją paruošimą, 3 867,40 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 2 438,34 Eur už tripliko parengimą, 5 156,52 Eur už priešieškinio parengimą, 3 231,61 Eur už dubliko parengimą, 1 520,45 Eur už penkių prašymų dėl rašytinių įrodymų pateikimo ir papildomų paaiškinimų parengimą, 9 880,51 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovė taip pat nurodė patyrusi 605 Eur už MB „Statinių ir statybų diagnostika” 2022 m. vasario 2 d. statinio techninės atliktų darbų vertinimo ataskaitos Nr. 02-02 pateikimą. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas už teisines paslaugas, suteiktų paslaugų detalizacijas ir mokėjimo nurodymus).

125. Kadangi atsakovės prašoma priteisti 1 808,96 Eur suma už konsultaciją dėl Sutarties su ieškove nutraukimo ir atsakymo į ieškovės pretenziją paruošimą nėra susijusi su pasirengimu ginčo nagrinėjimui teisme, be to, už priešieškinio parengimą prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 4 324,75 Eur (1 729,9 Eur (užpraėjusio, t. y. 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 (koeficientas pagal Rekomendacijų 8.2 punktą)), už dubliką prašoma priteisti suma taip pat viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 2 670,75 Eur (1 780,5 Eur (užpraėjusio, t. y. 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,5 (koeficientas pagal Rekomendacijų 8.3 punktą)), teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės pirmosios instancijos teisme pagrįstai patirta bylinėjimosi išlaidų suma siekia 26 742,86 Eur (3 874 + 3 867,40 + 4 324,75 Eur + 2 670,75 + 1 520,45 + 9 880,51 + 605).

126. Trečiasis asmuo UAB „Techkonsta“ byloje patyrė 4 810 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti: 1 750 Eur už atsiliepimo į šalių procesinius dokumentus parengimą, 3 060 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Trečiasis asmuo pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, suteiktų paslaugų detalizaciją ir mokėjimo nurodymus). Trečiojo asmens UAB „Techkonsta“ už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

127. Trečiasis asmuo Bendrija byloje patyrė 4 742,44 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti: 2 874,21 Eur už atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį parengimą, 1 868,13 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Trečiasis asmuo pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus). Bendrijos už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

128. Teisėjų kolegija, įvertinusi dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisia 6 514 Eur (39 476,85 / 2 x 33 proc.), proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės – 10 296 Eur (26 742,86 / 2 x 77 proc.), trečiajam asmeniui UAB „Techkonsta“ iš ieškovės – 1 851 Eur (4 810 / 2 x 77 proc.), trečiajam asmeniui Bendrijai iš ieškovės – 1 826 Eur (4 742,44 / 2 x 77 proc.). Proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 5 329 Eur (39 476,85 / 2 x 27 proc.), proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės – 9 761 Eur (26 742,86 / 2 x 73 proc.), trečiajam asmeniui UAB „Techkonsta“ iš ieškovės – 1 756 Eur (4 810 / 2 x 73 proc.), trečiajam asmeniui Bendrijai – 1 731 Eur (4 742,44 / 2 x 73 proc.). Įskaičius šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteistina 8 214 Eur ((10 296 + 9 761) – (6 514 + 5 329 )), trečiajam asmeniui UAB „Techkonsta“ iš ieškovės – 3 607 Eur (1 851 + 1 756), trečiajam asmeniui Bendrijai iš ieškovės – 3 557 Eur (1 826 + 1 731) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

129. Ieškovė pateikė prašymą dėl 2 456 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 4 936,80 Eur už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 186,34 Eur biuro išlaidų priteisimo. Šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, teisinių paslaugų detalizacijos ir mokėjimo nurodymai) pateikti apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti prašymo dėl 186,34 Eur biuro išlaidų, kurios nėra tiesiogiai su konkrečiomis teisinėmis paslaugomis susijusios išlaidos, konstatuoja, kad ieškovės apeliacinės instancijos teisme pagrįstas išlaidas sudaro 2 456 Eur žyminis mokestis ir 4 936,80 Eur už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės prašomos priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

130. Atsakovė pateikė prašymą dėl 4 070 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 4 114,21 Eur už apeliacinio skundo, 2 831,54 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą priteisimo. Šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, teisinių paslaugų detalizacijos ir mokėjimo nurodymai) pateikti apeliacinės instancijos teismui. Atsakovės prašomos priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

131. Trečiasis asmuo UAB „Techkonsta“ pateikė prašymą dėl 1 875,50 Eur už atsiliepimo į bylos šalių apeliacinius skundus priteisimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą, teisinių paslaugų detalizaciją ir mokėjimo nurodymą). Trečiojo asmens prašomos priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

132. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir 75 508,98 Eur (144 563,52 – 69 054,54) sumažinta ieškovei priteisiama suma. Tokiu būdu netenkinus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei priteisiama 2 831,54 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, trečiajam asmeniui UAB „Techkonsta“ iš ieškovės priteisiama 937,75 Eur už (1 875,50 / 2) atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

133. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą 163 940,80 Eur (281 110,80 – 117 140) suma buvo padidinta atsakovei iš ieškovės priteisiamų nuostolių suma. Ši suma sudaro 61 proc. atsakovės ginčytos sumos 269 386 46 Eur (386 526,46 – 117 140). Atsižvelgusi į patenkintų atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų dalį, teisėjų kolegija atsakovei iš ieškovės priteisia 4 992 Eur ((4 070 + 4 114,21) x 61 proc. / 100 proc.), trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisia 572 Eur (937,75 x 61 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o ieškovei iš atsakovės – 904 Eur ((4 636,80 / 2) x 39 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atlikusi priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo įskaitymą, teisėjų kolegija atsakovei iš ieškovės priteisia 6 919,54 Eur ((2 831,54 + 4 992) – 904), o trečiajam asmeniui UAB „Techkonsta“ – 1 509,75 Eur (937,75 + 572) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Armeringa“ (juridinio asmens kodas 304111588) iš atsakovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ (juridinio asmens kodas 245358580) 69 054,59 Eur (šešiasdešimt devynis tūkstančius penkiasdešimt keturis eurus 59 ct) skolą už atliktus darbus ir delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (69 054,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ (juridinio asmens kodas 245358580) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armeringa“ (juridinio asmens kodas 304111588) 281 110,80 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną tūkstantį vieną šimtą dešimt eurų 80 ct) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (281 110,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 214 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armeringa“ (juridinio asmens kodas 304111588) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Techkonsta“ (juridinio asmens kodas 302550768) 3 607 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septynis eurus) ir trečiajam asmeniui Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas 145508659) 3 557 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armeringa“ (juridinio asmens kodas 304111588) atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ (juridinio asmens kodas 245358580) 6 919,54 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus devyniolika eurų 54 ct) ir trečiajam asmeniu uždarajai akcinei bendrovei „Techkonsta“ (juridinio asmens kodas 302550768) 1 509,75 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasŽilvinas TerebeizaTomas Venckus