- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1758-430/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25242-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- D. M., N. M.
- Advokatai
- Valerij Kuvšinčikov
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. M. ir N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. M. ir N. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų D. M. ir N. M. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatyti prašymo trūkumai ir terminas juos pašalinti. 2020 m. rugsėjo 28 d. teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl trūkumų šalinimo. 2020 m. spalio 12 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjams patikslinto prašymo trūkumus ir terminą jiems pašalinti. 2020 m. spalio 19 d. teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl trūkumų šalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino kartu su priedais jį padavusiam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-30975-930/2020 pareiškėjų D. M. ir N. M. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas pareiškėjams.
3. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kuria nustatyti prašymo trūkumai, teismas nurodė pareiškėjams, jog po santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turi būti aptartas įsipareigojimų kreditoriams vykdymas, nurodant ne tik kiekvieną kreditorių, bet ir kiekvienos prievolės atsiradimo pagrindus. Pareiškėjai šalino prašymo trūkumus, tačiau 2020 m. spalio 12 d. nutartyje pareiškėjams pakartotinai buvo nurodyta, jog jie turi nurodyti prievolių kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“ (toliau – UAB „B2Kapital“) ir uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ (toliau – UAB „Tele2“) atsiradimo pagrindus, kadangi pareiškėjų sutartyje nurodytos nuostatos, jog pareiškėja turi įsiskolinimą kreditoriams UAB „B2Kapital“ (skola 166,51 Eur) ir UAB „Tele2“ (skola 153,74 Eur) nebūtų pakankamai tikslios vykdymui, nesant nurodytų prievolių pagrindų, nėra galimybės jų identifikuoti. 2020 m. spalio 19 d. patikslinto santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pareiškėjai nurodė, jog turi įsiskolinimus UAB „B2Kapital“ ir UAB „Tele2“. Skola UAB „Tele2“ susidarė už pirktą mobilųjį telefoną, skolos išieškojimas buvo perduotas uždarajai akcinei bendrovei „Target“ (toliau – UAB „Target“), kuri perleido skolos išieškojimą kreditorei UAB „B2Kapital“, dėl to skola UAB „Tele2“ ir UAB „B2Kapital“ yra tos pačios prigimties.
4. Teismas padarė išvadą, kad nors pareiškėjai nurodo turintys prievolių tiek UAB „B2Kapital“, tiek UAB „Tele2“, nurodo skirtingas įsiskolinimų sumas, kita vertus nurodo, jog įsipareigojimai UAB „B2Kapital“ ir UAB „Tele2“ yra ta pati prievolė, nurodo dar kitokią prievolės sumą. Patikslintoje sutartyje pareiškėjai nenurodė šių prievolių atsiradimo pagrindų, mobilaus ryšio telefono pirkimo sutartį identifikuojančių duomenų (jos sudarymo datos, numerio), nepateikė reikalavimo teisių perleidimą pagrindžiančių įrodymų. Esant tokioms aplinkybės, teismas padarė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjai turi vieną prievolę UAB „Tele2“ teisių perėmėjui UAB „B2Kapital“, ar skirtingas prievoles jiems, kiek jų turi. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatos yra prieštaringos ir neaiškios, dėl to negali būti tvirtinamos.
5. Teismas pabrėžė ir tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis turėjo būti pasirašyta asmeniškai abiejų pareiškėjų. Nagrinėjamu atveju pareiškimas paduotas pareiškėjo atstovo per elektroninių paslaugų portalą (EPP), nesant pareiškėjų parašais išreikšto sutikimo dėl minėtoje sutartyje aptartų sąlygų, todėl jos tvirtinimas teisme nėra galimas.
6. Teismas vertino, kad pareiškėjai nepašalino nustatytų procesinio dokumentų trūkumų, dėl to pateiktas procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-30975-930/2020, prašydami panaikinti teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nesutinka, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodyti mobilaus ryšio telefono pirkimo sutartį identifikuojantys duomenys (jos sudarymo datos, numeriai), nepateikti reikalavimo teisių perleidimą pagrindžiantys įrodymai, prievolių kreditoriams UAB „B2Kapital“ ir UAB „Tele2“ atsiradimo pagrindai, būtų kliūtis sprendimo vykdymui, nes nesant nurodytų prievolių pagrindų, nėra galimybės jų identifikuoti. Pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo pagrindų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, vykdomasis dokumentas remiantis šiuos sprendimu dėl skolos priteisimo ir išieškojimo kreditorių naudai negali būti išrašytas. Kreditoriai turi teisę kreiptis su savarankišku procesiniu dokumentu, kuriame būtų detalizuotas prievolės atsiradimo pagrindas ir prievolės suma.
8.2. Nesutinka dėl prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl nutraukimo pasekmių pateikimo su pareiškėjų parašu, nes šiuo atveju teismas klaidingai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 ir 114 straipsniais. Ši taisyklė taikoma tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai teikiami teismui rašytine forma, o šiuo metu plačiai naudojama praktika procesinius dokumentus teikti per EPP sistemą. Tokiu atveju teismai priima procesinius dokumentus, kadangi procesinius dokumentus teikia arba identifikuoti per skirtingas sistemas fiziniai asmenys arba advokatai kaip atstovai, be ieškovo ar pareiškėjo parašo ant pateikto procesinio dokumento. Nagrinėjamu atveju šiuos savarankiškus procesinius dokumentus (prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių) teikė advokatas, remdamasis atstovavimo sutartimi. Teismas nepagrįstai prilygino prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių prie rašytinių įrodymų ir priedų prie procesinio dokumento ir padarė klaidingą išvadą, kad nesant pareiškėjų parašais išreikšto sutikimo dėl minėtoje sutartyje aptartų sąlygų, jos tvirtinimas teisme nėra galimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
11. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-30975-930/2020, kuria pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas pareiškėjams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų D. M. ir N. M. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatyti prašymo trūkumai ir terminas juos pašalinti. 2020 m. rugsėjo 28 d. teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl trūkumų šalinimo. 2020 m. spalio 12 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjams patikslinto prašymo trūkumus ir terminą jiems pašalinti. 2020 m. spalio 19 d. teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl trūkumų šalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino kartu su priedais jį padavusiam asmeniui. Iš teismo nutarčių, kuriomis nustatyti pareiškėjų prašymo trūkumai (tiek pradiniai, tiek pakartotiniai trūkumai), matyti, jog esminis nustatytas trūkumas buvo tas, kad pareiškėjai aiškiai nenurodo savo prievolių kreditoriams UAB „B2Kapital“ ir UAB „Tele2“ atsiradimo pagrindų. Apeliantai skunde su tuo nesutinka ir mano, kad toks trūkumas netrukdo priimti byloje sprendimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir neturės reikšmės sprendimo vykdymui.
14. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme) (CPK 111 straipsnis). Papildomi reikalavimai, keliami prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPKXXXV skyriaus teisės normos. Taip pat pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. CPK 539 straipsnio 2 dalies nuostata numato, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Šiuo atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kuriam taip pat taikytinas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas.
15. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Tokios pat pozicijos laikomasi ir nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), dėl to, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir turtinių prievolių kreditoriams padalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179-259/2019). Įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas, CK 3.81–3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė, CK 3.109–3.115 straipsniai), ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių ir pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises ir pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto. Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas santuokos nutraukimo bendru sutikimu reglamentavimas reiškia, kad šiuo santuokos nutraukimo būdu negali būti piktnaudžiaujama, kai santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniai (ar vienas jų), siekdami tam tikrų tikslų, sąmoningai nenurodo viso bendro dalytino turto arba esamų ir (ar numanomų) kreditorių, neaiškiai nurodo įsipareigojimus kreditoriams. Dėl to sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti aiškiai visas turimas prievoles kreditoriams (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 5 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismo nutartimis buvo įpareigoti pateikti duomenis ne tik apie kiekvieną savo kreditorių, bet ir nurodyti kiekvienos prievolės atsiradimo pagrindus, toks trūkumas pareiškėjams buvo nustatytas du kartus (2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. spalio 12 d. nutartimis), t. y. pateikti aiškius duomenis (ar įrodymus), kurie leistų aiškiai nustatyti pareiškėjų įsipareigojimų pobūdį nurodytiems kreditoriams.
17. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, į kreditorių interesų apsaugą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjus įpareigojo pašalinti nurodytus prašymo trūkumus ir pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų nurodyta detali informacija apie pareiškėjų kreditorius, kaip bus išsprendžiami klausimai dėl prievolių kreditoriams įvykdymo, kokio pobūdžio yra prievolės, kad būtų galima patikrinti ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia šalių ir kreditorių interesų. Toks įpareigojimas patikslinti prašymą (sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių) ir pateikti papildomus įrodymus dėl pareiškėjų prievolių užtikrina maksimaliai kreditorių teisių apsaugą, siekiant nustatyti, ar pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia kreditorių teisių ar neprieštarauja viešajai tvarkai. Priešingai, pareiškime (ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių) nenurodžius kreditorių, nenurodžius aiškiai prievolių kreditoriams ir abstrakčiai aptarus sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, teismas neturi galimybės patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių ar kreditorių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-837-227/2016).
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjų 2020 m. spalio 19 d. prašymu dėl trūkumų šalinimo, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjai nurodė savo prievoles kreditoriams UAB „B2Kapital“ ir UAB „Tele2“ neaiškiai, t. y. pareiškėjai nurodo, jog turi įsiskolinimą kreditoriams UAB „B2Kapital“ ir UAB „Tele2“. Skola UAB „Tele2“ susidarė už pirktą mobilųjį telefoną, skolos išieškojimas buvo perduotas UAB „Target“, kuri perleido skolos išieškojimą kreditorei UAB „B2Kapital“, dėl to skola UAB „Tele2“ ir UAB „B2Kapital“ yra tos pačios prigimties. Taigi, viena vertus pareiškėjai nurodo turintys prievolių tiek UAB „B2Kapital“, tiek UAB „Tele2“, nurodo skirtingas įsiskolinimų sumas, kita vertus nurodo, kad įsipareigojimai UAB „B2Kapital“ ir įsipareigojimai UAB „Tele2“ yra ta pati prievolė, nurodo dar kitokią prievolės sumą. Patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai nenurodė aiškių šių prievolių atsiradimo pagrindų, mobilaus ryšio telefono pirkimo sutartį identifikuojančių duomenų (jos sudarymo datos, numerio), nepateikė reikalavimo teisių perleidimą pagrindžiančių įrodymų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra galimybės nustatyti ar pareiškėjai turi vieną prievolę UAB „Tele2“ teisių perėmėjui UAB „B2Kapital“, ar skirtingas prievoles jiems, kiek jų turi. Dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad tokios sutarties nuostatos yra neaiškios, prieštaringos, dėl to negalėjo būti tvirtinamos, o pareiškėjai turėjo pašalinti šiuos trūkumus.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra tinkamai pašalinti prašymo trūkumai, dėl to pagrįstai pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams.
20. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje taip pat buvo nustatyti dar nauji pareiškėjų prašymo trūkumai – nustatyta, kad nepasirašyta pareiškėjų parašais sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nors tokia sutartis privalo būti pasirašyta abiejų pareiškėjų (šis trūkumas anksčiau nutartimis nustatytas nebuvo).
21. Apeliantai (jų atstovas) skunde ginčija šį apylinkės teismo įpareigojimą pateikti pareiškėjų asmeniškai pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Skunde teigia, kad šis trūkumas nustatytas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal teisinį reguliavimą fizinių asmenų atstovavimas gali susiklostyti pagal materialinio pobūdžio teisės normas (materialiniai santykiai) (CK 2.132–2.185 straipsniai) ir (arba) procesines teisės normas (procesiniai santykiai) (CPK 51 straipsnis). Tarp šalių laisva valia sudaromiems sandoriams taikomos ne procesinio, tačiau materialinio pobūdžio taisyklės, numatytos CK. Kadangi sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių yra sandoris, o ne procesinis dokumentas (CPK 110 straipsnis), dėl to nei advokatas, nei advokato padėjėjas nagrinėjamoje byloje negali būti laikytini sutuoktinių atstovais materialiųjų teisinių santykių prasme. Aptarto reguliavimo kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių privalo būti pasirašyta abiejų sutuoktinių asmeniškai, o ne per atstovą, nebent tai įtvirtinta atstovavimo sutartyje. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-57-590/2019; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1234-553/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-946-253/2018; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-249-227/2018 ir kt.).
22. Pažymėtina, kad iš į bylą pateiktos 2020 m. liepos 8 d. atstovavimo sutarties matyti, jog advokatas Valerijus Kuvšinčikovas atstovauja tik pareiškėją D. M. ir atstovavimo sutartyje aptarta, jog advokatas turi teise teikti šio pareiškėjo vardu ieškinį, atsiliepimus, prašymus ir sutartį dėl santuokos nutraukimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad šis advokatas galėtų atstovauti ir pasirašyti tokius prašymus ir sutartis bei kitos pareiškėjos (t. y. N. M.) vardu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad minėtas trūkumas nustatytas taip pat pagrįstai.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pareiškėjai nustatytų terminu teismo nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino (taip pat teismas nustatė dar kitų esminių trūkumų), dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nepaduotu pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir kartu su priedais grąžino pareiškėjams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantų D. M. ir N. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.