- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2S-57-590/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32508-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- E. K., P. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. K. ir P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. K. ir P. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai prašė: nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-23 nutartimi nustatė pareiškėjams 14 dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti: pateikti prašymo ir jo priedų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas; pateikti advokato padėjėjo M. V. L. vienerių metų praktikos ataskaitos patvirtinimą; pateikti Gyventojų registro pažymą apie šeimos sudėtį ir patikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas; pateikti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas; patikslinti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kur nurodytų visus turimus kreditorius, įsipareigojimus jiems ir išspręstų kaip po santuokos nutraukimo vykdys prievoles kreditoriams; pranešti kreditoriui apie iškeltą civilinę bylą ir pateikti susipažinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei teismui pateikti įrodymus apie tai, kad kreditorius supažindintas su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatomis; pateikti santuokos liudijimo originalą.
3. Teisme 2018-11-09 ir 2018-11-22 gauti pareiškėjų pareiškimai dėl trūkumų šalinimo. Teisme 2018-11-26 gautas pareiškimas dėl papildomų įrodymų prijungimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino prašymą pateikusiems asmenims. Nurodė, kad pareiškėjams atstovauja profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas. Pareiškėjų atstovo advokato padėjėjo per elektroninių paslaugų portalą 2018-11-22 pateiktas pareiškėjų 2018-11-07 prašymas nutraukti santuoką bendru sutarimu ir pareiškėjų 2018-11-07 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepasirašyti pareiškėjų. Pareiškėjai prašymo trūkumų nepašalino, tinkamai paruošto prašymo ir jo priedų teismui nepateikė. Negalima spręsti, kad yra pačių pareiškėjų valia nutraukti santuoką bendru sutikimu, kad pareiškėjams yra žinomas sutarties turinys ir su jiems nustatytomis teisėmis ir pareigomis jie sutinka.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjai E. K. ir P. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių priimti. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodomais argumentais bei motyvais:
5.1. pareiškėjai 2018-01-22 sutartimi dėl teisinės pagalbos ir atstovavimo advokato padėjėjui suteikė teisę ruošti, klientų vardu pasirašyti ir pateikti bet kuriam teismui pareiškimus, skundus, prašymus, pareiškimus teismo įsakymui gauti, ieškinius, priešieškinius, patikslintus ieškinius ir priešieškinius, atsiliepimus bei kitus su klientų teisinių klausimų sprendimu susijusius dokumentus. Advokato padėjėjas turėjo teisę atlikti atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus. Atstovo teisė pareiškėjų vardu pasirašyti procesinius dokumentus buvo aptarta atstovavimo sutartyje. Pateikdamas patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atstovas veikė suteiktų įgaliojimų ribose. Procesiniai dokumentai buvo teikiami naudojantis elektroninių paslaugų portalu per atstovo, o ne šalių paskyrą ar tiesiogiai pateikiant dokumentą teismui. Pareiškėjų vardu pateikti dokumentai buvo tinkamai pasirašyti.
5.2. Net ir nustatęs, jog pateikti procesiniai dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas neturėjo teisės prašymo palikti nenagrinėtu. Teismo nurodytas procesinių dokumentų trūkumas, kuriuo remiantis prašymas buvo paliktas nenagrinėtu, nebuvo nustatytas, šalims nebuvo pasiūlyta jį pašalinti.
5.3. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 540 straipsnio 1 dalis numato, kad bylas pagal CPK XXXV skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Teismas, nepasitikėdamas atstovo pateiktais dokumentais ir pareiškėjų tikrąja valios išraiška privalėjo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, o ne palikti prašymą nenagrinėtu.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis, kuria pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams.
8. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjų vardu advokato padėjėjas M. V. L. 2018-10-16 padavė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (El. b. l. 1–2). Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas paduoto prašymo klausimą, 2018-10-23 nutartimi nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti: pateikti prašymo ir jo priedų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas; pateikti advokato padėjėjo M. V. L. vienerių metų praktikos ataskaitos patvirtinimą; pateikti Gyventojų registro pažymą apie šeimos sudėtį ir patikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas; pateikti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas; patikslinti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kur nurodytų visus turimus kreditorius, įsipareigojimus jiems ir išspręstų kaip po santuokos nutraukimo vykdys prievoles kreditoriams; pranešti kreditoriui apie iškeltą civilinę bylą ir pateikti susipažinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei teismui pateikti įrodymus apie tai, kad kreditorius supažindintas su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatomis; pateikti santuokos liudijimo originalą (El. b. l. 17–19). Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-16 nutarties: pareiškėjų atstovas 2018-11-09 padavė prašymo dėl trūkumų šalinimo, prie kurio pridėjo santuokos liudijimo kopiją, vedybų sutarties kopiją, pažymas iš VĮ Registrų centro bei VĮ Regitra, pranešimo kreditoriams kopiją, pašto kvito ir korespondencijos siuntimą patvirtinančio sąrašo kopiją, išrašą iš atstovavimo sutarties bei išrašą iš Lietuvos Advokatūros internetinio puslapio (El. b. l. 23–39; El. b. priedas, b. l. 1–11); 2018-11-22 teisme per teismų elektroninį portalą gautas pareiškėjų vardu advokato padėjėjo M. V. L. paduotas pareiškimas dėl trūkumų šalinimo su prašymu dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bei nepasirašytą pareiškėjų 2018-11-07 dienos sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bei Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis ir santuokos sudarymo įrašu (El. b. l. 43–48); teisme 2018-11-26 gautas pareiškėjų vardu advokato padėjėjo M. V. L. paduotas pareiškimas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prašyta prijungti santuokos sudarymo įrašą bei Gyventojų registro duomenis (El. b. l. 49–52; El. b. priedas, b. l. 13–15).
9. Apeliantai ginčija apylinkės teismo įpareigojimą pateikti pareiškėjų asmeniškai pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal teisinį reguliavimą fizinių asmenų atstovavimas gali susiklostyti pagal materialinio pobūdžio teisės normas (materialiniai santykiai) (CK 2.132–2.185 straipsniai) ir (arba) procesines teisės normas (procesiniai santykiai) (CPK 51 straipsnis). Tarp šalių laisva valia sudaromiems sandoriams taikomos ne procesinio, tačiau materialinio pobūdžio taisyklės, numatytos CK. Kadangi sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių yra sandoris, o ne procesinis dokumentas (CPK 110 straipsnis), todėl nei advokatas, nei advokato padėjėjas nagrinėjamoje byloje negali būti laikytini sutuoktinių atstovais materialiųjų teisinių santykių prasme. Pažymėtina, jog į bylą pateiktos atstovavimo sutarties turinys, sudarytos tarp pareiškėjų ir advokato padėjėjo 2018-01-22, patvirtina, kad advokato padėjėjas turi teisę pareiškėjus atstovauti tik procesine prasme – suteikti teisines paslaugas: rengti ir pasirašyti procesinius dokumentus bei atstovauti teisme (El. b. l. 36). Sutartis dėl teisinės pagalbos bei atstovavimo nesuteikė teisės advokato padėjėją atstovauti pareiškėjus materialiąja prasme, t. y. advokato padėjėjui pareiškėjų (sutuoktinių) vardu sudaryti sandorius.
10. Teismas taip pat pastebi, jog santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu sutuoktiniai turi pateikti abiejų sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių yra dvišalis sandoris, t. y. sandoris, kuriam reikalinga abiejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 2 ir 6 dalys, CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aptariamos įstatymo nuostatos reiškia, kad santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu gali būti nutraukta tik esant abiejų šalių suderintai valiai. Pagal bendrą taisyklę, numatytą CK 2.132 straipsnio 1 dalyje, asmenų sandoriai gali būti sudaromi per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti sudaromi tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teisė nutraukti santuoką yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.115 straipsnio 2 dalis). Teisė arba apsisprendimas nutraukti santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo (CK 3.49 straipsnio 2 dalis), neatskiriamai susijusi su pačiu fiziniu asmeniu, todėl negali būti realizuojama per atstovą. Aptarto reguliavimo kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių privalo pasirašyta abiejų sutuoktinių asmeniškai, o ne per atstovą. Analogiškos pozicijos laikosi ir kiti apygardų teismai (Vilniaus apygardos teismo 2018-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1234-553/2018, nutarties 12 punktas; Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-946-253/2018, nutarties 9–11 punktai).
11. Apeliantų teigimu, kadangi trūkumas, kuriuo prašymas buvo paliktas nenagrinėtu, nebuvo nustatytas pirmine nutartimi, apylinkės teismas visų pirma turėjo pasiūlyti šalims jį pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantų teiginiu nesutinka. Pirmine Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-23 nutartimi pareiškėjams buvo nustatyti net 7 prašymo trūkumai. Be kitų įpareigojimų, nustatytų pareiškėjams siekiant pašalinti prašymo trūkumus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-23 nutartimi pareiškėjus įpareigojo patikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nuostatas bei pateikti prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tokio prašymo priedų, įskaitant ir patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas. Tai reiškia, jog tinkamai šalinant apylinkės teismo nustatytus trūkumus patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turėjo būti paduota pasirašyta abiejų sutuoktinių. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-23 nutartimi nustatytus trūkumus pareiškėjai šalinio padrikai, apylinkės teismui paduodant tris atskirus procesinius dokumentus ir šalindami vienus prašymo trūkumus, pareiškėjai padarė naujų trūkumų.
12. Apeliantai teigia, jog apylinkės teismas, nepasitikėdamas šalių pateiktais dokumentais, tikrąją šalių valią galėjo aiškintis teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas sprendė prašymo priėmimo klausimą, o ne nagrinėjo prašyme suformuluotus reikalavimus iš esmės. Prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas sprendžiamas rašytinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 1 ir 3 dalys, CPK 381 straipsnio 4 dalis, 443 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-17 civilinėje byloje Nr. 2-138/2011). Kadangi pareiškėjai pateikė abiejų sutuoktinių nepasirašytą prašymą bei sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, todėl pritartina apylinkės teismo pozicijai, jog tokio prašymo negalima priimti ir nagrinėti teisme. Aptartas teisinis reguliavimas pagrindžia, kad apylinkės teismo nustatyti pareiškėjų prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumai žodinio proceso tvarka negalėjo būti šalinami.
13. Išnagrinėjus atskirąjį skundą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.