Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. R. ir D. R. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018‑04‑24 nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjų G. R. ir D. R. prašymo dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose gautas pareiškėjų prašymas nutraukti jų santuoką bendru susitarimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo ir kartu pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Šie teismui pateikti dokumentai pasirašyti pareiškėjos G. R. ir pareiškėjo D. R. vardu pareiškėjo atstovo advokato Mariaus Griciaus.

7. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą dėl procesinio dokumento ir jo priedų pasirašymo. Atskirasis skundas grindžiamas motyvais, kad atstovavimo sutarties pagrindu atstovas turi teisę pasirašyti teikiamus procesinius dokumentus, nes vienas iš pareiškėjų dažnai būna komandiruotėse užsienyje.

8. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (CK 3.51 straipsnis). Santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu gali būti nutraukta tik abiejų šalių valia. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių sutikimu galimas tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Sutuoktinių valia išreiškiama abiem sutuoktiniams pasirašant teismui teikiamą bendrą prašymą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.52 straipsnio 1 dalis). Kartu su tokiu prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti abiejų sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis).

9. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priedas. Šios sutarties turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokia abiejų sutuoktinių sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra sandoris, sukuriantis jos šalims civilines teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sudarydami tokią sutartį santuoką nutraukiantys sutuoktiniai tarpusavio susitarimu nustato savo materialines subjektines, o, pirmiausia, turtines teises ir pareigas, taip pat išsprendžia kitus klausimus. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Vadovaujantis CK 2.132 straipsnio 1 dalimi, asmenų sandoriai gali būti sudaromi per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti sudaromi tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius.

10. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka apibrėžiama CPK 110 straipsnyje ir apima dalyvaujančių byloje asmenų ieškinius, prašymus, pareiškimus, priešieškinius ir kita. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nėra savarankiškas dalyvaujančių byloje asmenų procesinis dokumentas CPK 110 straipsnio prasme. Dėl to atstovavimo sutartis, suteikianti teisę advokatui kliento vardu pasirašyti procesiniuose dokumentuose, nesuteikia teisės pasirašyti už pareiškėją sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nagrinėjamu atveju teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepasirašyta pareiškėjo D. R.. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti pasirašyta asmeniškai abiejų pareiškėjų ir pagrįstai įpareigojo pašalinti šį trūkumą.

11. CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Nustatyta, kad sutuoktinių vardu pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo pasirašytas pareiškėjos G. R. ir D. R. vardu pasirašytas atstovo advokato Mariaus Griciaus. Iš byloje esančios 2017-12-20 atstovavimo sutarties turinio matyti, kad advokatui Mariui Griciui pavedama atstovauti D. R. ir G. R. suruošiant dokumentus, pasirašant juos ir atstovaujant Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose (buvęs pavadinimas – Plungės rajono apylinkės teismas) ir kitose institucijose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors minėtos atstovavimo sutarties tekste nurodytas pavedimas advokatui atstovauti abu pareiškėjus, tačiau atstovavimo sutartyje kliento parašo vietoje yra tik vienas parašas ir nenurodyta, koks asmuo pasirašė šią sutartį su advokatu. Esant tokioms aplinkybėms, kartu įvertinus ir tai, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašyta ne paties D. R., kyla pagrįsta abejonė, ar prašyme dėl santuokos nutraukimo išreikšta tikroji pareiškėjo D. R. valia, jam veikiant per atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog šiuo atveju turi būti pateiktas abiejų pareiškėjų asmeniškai pasirašytas bendras sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

12. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog procesinis dokumentas yra su trūkumais ir nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2018-04-24 nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Konstatavus, kad apeliacine tvarka apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai buvo taikytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, tačiau teismo nustatytas terminas yra pasibaigęs, pareiškėjams atnaujintinas terminas teismo įpareigojimams įvykdyti ir nustatytinas 14 dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-04-24 nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis). Procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo pasekmės išaiškintos Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-04-24 nutartyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-04-24 nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjams D. R. ir G. R. 14 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-04-24 nutartyje nurodytus trūkumus.