Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. J. ir D. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų G. J. ir D. J. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-03 nutartimi nustatė G. J. ir D. J. dvidešimties dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti.Teismas nurodė, kad įkalinimo įstaiga nėra laikoma gyvenamąja vieta, todėl pareiškėjai turi nurodyti paskutinės pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą. Nors pareiškėjai nurodė, kad kreditorių neturi, tačiau iš Turto arešto aktų registro duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjai turi kreditorių – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl pareiškėjams išaiškino, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi pasidalinti prievoles, pranešti kreditoriui apie bylos dėl santuokos nutraukimo iniciavimą, bei pateikti teismui jų nusiuntimą ar įteikimą patvirtinančius įrodymus arba pateikti duomenis apie tai, jog prievolės nurodytiems kreditoriams yra įvykdytos. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjų pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašyta pareiškėjos ir pareiškėjo atstovo, tačiau nesant pareiškėjų parašais išreikšto sutikimo dėl minėtoje sutartyje aptartų sąlygų, jos tvirtinimas teisme nėra galimas. Pareiškėjai taip pat įpareigoti pateikti teismui pareiškėjos asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Teismui taip pat nebuvo pateiktas santuokos liudijimo originalas, todėl pareiškėjai įpareigoti jį pateikti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas G. J. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-03 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjo adresas nurodytas aiškiai ir grindžiamas įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas turi kreditorius. Nepagrįstai teigiama, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti pasirašyta asmeniškai abiejų pareiškėjų, nes už pareiškėją pasirašė jo atstovas advokatas. Teismas taip pat nepagrįstai įpareigojo pateikti pareiškėjų asmens dokumentus dėl papildomo jų identifikavimo. Santuokos liudijimo išrašas bus pateiktas nedelsiant.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018-01-03 nutartimi nutarė nustatyti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2018-01-03 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo pareiškėjus nurodyti pareiškėjo G. J. gyvenamą vietą, pranešti apie pareiškimą dėl santuokos nutraukimo kreditoriams, pateikti pasirašytą abiejų pareiškėjų Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjos D. J. tapatybę, patvirtinantį dokumentą bei santuokos liudijimą originalą.Atskiruoju skundu pareiškėjas G. J. nesutinka su teismo nutartimi ir nurodo, kad jo adresas nurodytas aiškiai, apeliantas neturi kreditorių, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašyta apelianto įgalioto asmens, todėl nesuprantamas teismo argumentus, jog Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti pasirašyta pareiškėjų. Apeliantas taip pat nurodo, kad nepagrįstai reikalaujama pareiškėjos D. J. tapatybę patvirtinančio dokumento ir santuokos liudijimo originalo.Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apelianto adresas nurodytas aiškiai, tačiau kaip ir pirmosios instancijos teismas paaiškino skundžiamoje nutartyje – įkalinimo įstaiga nėra laikoma gyvenamąja vieta ir su tuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 5 punkte nustatyta, jog pakeitusiais gyvenamąją vietą nelaikomi asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose. Atsižvelgus į išdėstytas teisės aktų normas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu pareiškėjams nurodyti pareiškėjo G. J. paskutinės gyvenamosios vietos adresą.Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje jokių duomenų, kad apeliantas turi kreditorių, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjai turi kreditorių Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjams išaiškino, kad pareiškėjai turi pateikti teismui įrodymus apie kreditorių informavimą dėl santuokos nutraukimo arba pateikti duomenis apie tai, jog prievolės nurodytiems kreditoriams yra įvykdytos. Apeliantas skunde nenurodo, jokių nesutikimo motyvų su šiuo teismo įpareigojimu, tiesiog nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas turi kreditorių, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais.Apeliantas, reikšdamas nesutikimą dėl teismo įpareigojimo pateikti abiejų pareiškėjų pasirašytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodo, kad sutartis pasirašyta apeliantą G. J. atstovaujančio advokato, todėl nesuprantama, kodėl teismas įpareigojo šalis pasirašyti sutartį asmeniškai. CK 2.132 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatomos pareiškėjų asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, todėl Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti pasirašyta pareiškėjų asmeniškai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka, be to apeliantas nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie leistų vertinti kitaip. Papildomai pažymėtina, kad 2017-10-12 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nustatyta, kad pareiškėjui G. J. teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme. Darytina išvada, kad pasirašyti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių apelianto atstovas neturi įgaliojimų. Be to apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl jis asmeniškai negali pasirašyti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties.Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pareikalavo pateikti pareiškėjos D. J. tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau nepateikia jokių reikšmingų argumentų dėl tokio teismo įpareigojimo nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad šalys pareiškė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarką, todėl teismas privalo užsitikrinti galimybę patikrinti asmenų tapatybes ir jo reikalavimas pateikti pareiškėjos tapatybę patvirtinantį dokumentą yra pagrįstas ir būtinas.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.