Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-249-227/2018 Teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08936-2017-9

2018 m. kovo 7 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjų A. Ž. ir J. Ž. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu suinteresuotiems asmenims DnB bankui, Aukštaitijos kredito unijai paliktas nenagrinėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjai A. Ž. ir J. Ž., atstovaujamas advokato Č. P., kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašė nutraukti šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pareiškėjai pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią pasirašė A. Ž. ir J. Ž. atstovas advokatas Č. P.. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo nustatytas pareiškėjams terminas iki 2017 m. gruodžio 27 d. nutartyje nurodytiems procesinių dokumentų trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuri pasirašyta pareiškėjos ir pareiškėjo atstovo advokato Č. P., privalo būti pasirašyta abiejų pareiškėjų, o ne atstovo, ji galimai neatitinka pareiškėjo J. Ž. valios. Pareiškėjus įpareigojo teismui pateikti abiejų pareiškėjų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi tik tokiu atveju bus aiškiai išreikšta šalių valia. Taip pat pažymėjo, kad sutarties 6 punkte pareiškėjai nurodė, kad kreditorinius įsipareigojimus Aukštaitijos kredito unijai prisiima pareiškėjas ir šias skolas grąžina iš savo asmeninių lėšų. Pripažino, kad nėra konkrečiai aptartas įsipareigojimų pasidalinimo kreditorei Aukštaitijos kredito unijai klausimas, t. y. ar pareiškėjai lieka solidariai ar asmeniškai atsakingi kreditorei Aukštaitijos kredito unijai, todėl minėtas punktas tikslintinas. Teismas išaiškino, kad nepašalinus nustatytu terminu procesinio dokumento trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bus laikytinas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos bus grąžintas pareiškėjams (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis).Panevėžio miesto apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 27 d. buvo gautas J. Ž. atstovo advokato Č. P. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad nėra draudimo pareiškėjo atstovui advokatui pasirašyti prašymo nutraukti santuoką bendru sutuoktinių susitarimu. Pareiškėjai neketina keisti santykių su kreditoriumi, solidarioji atsakomybė išliks, tik pareiškėjas vienas mokės kreditoriui. Mano, kad teisėjo padėjėjas, surašęs akivaizdžiai aiškų teisinį nonsensą tam, kad pasikeltų sau neužtarnautą autoritetą, turi būti šalinamas iš tarnybos. Pareiškėjas ištaisytų visus trūkumus, jeigu jie bus nurodyti nutartyje, atitinkančioje visus CPK 291 straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus reikalavimus, bus nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjų A. Ž. ir J. Ž. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikė nepaduotu ir su priedais grąžino pareiškėjams. Nurodė, kad iki nustatyto termino ir po jo pareiškėjai nustatytų trūkumų nepašalino, todėl darytina išvada, kad teismo nurodytu terminu pareiškėjai nepašalino prašymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumų.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu J. Ž., atstovaujamas advokato Č. P., prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad esant pavedimo santykiams asmuo teisinę reikšmę turinčių veiksmų negali pavesti atlikti įgaliotiniui tik įstatymo įsakmiai nustatytu atveju. Nėra tokios materialinės teisės normos, kuri nustatytų, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį gali surašyti ir/arba ją pasirašyti galėtų tik sutuoktinis. Civilinio kodekso 3.52 straipsnio nuostatos nenumato, kad prašymas negali būti pasirašytas advokato. Mano, kad sutarties 6 punktas suformuotas tinkamai, yra nurodytas konkretus prievolės atsiradimo pagrindas (teismo sprendimas), sutuoktinė nėra įvardinta skolininke, todėl teismui negalėjo kilti klausimas kokio pobūdžio (asmeninė ar bendra sutuoktinių) prievolė numatyta šiame punkte, pretenzijas dėl turo padalinimo turi teisę reikšti kreditoriai, ne teismas. Nutartis turi būti ne kažkoks neaiškaus turinio raštas, o turi atitikti visus CPK 291 straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus reikalavimus, turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Mano, kad nutartis yra nemotyvuota, todėl egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu leikė nepaduotu pareiškėjams nepašalinus teismo nutartyje nustatytų trūkumų. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kurio turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų. Prašymo priėmimo stadijoje, atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str., CPK 541 str. 1 d.). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Pažymėtina, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kuriam taip pat taikytinas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas.Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reikalavimus (formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas prašymo trūkumams pašalinti (CPK 539, 115, straipsniai). Sutuoktiniams teismo nustatytu terminu nepašalinus prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumus, prašymas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Taigi, procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tokias pasekmes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė pagrįstai.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą pašalinti procesinių dokumentų trūkumus, kadangi santuokos nutraukimo pasekmių sutartis privalo būti pasirašyta abiejų pareiškėjų, kadangi tik tokiu atveju bus aiškiai išreikšta šalių valia, be to, turi būti patikslintas sutarties 6 punktas dėl įsipareigojimų pasidalinimo kreditorei Aukštaitijos kredito unijai, nurodant, ar pareiškėjai lieka solidariai ar asmeniškai atsakingi kreditorei. Teismas išaiškino pareiškėjams, kad, nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, prašymas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui. Šios nutarties pareiškėjai neskundė, ji yra įsiteisėjusi. Kaip minėta aukščiau sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kurio turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų, taip pat tai yra sandoris (CK 1.136 str.), sukuriantis jos šalims civilines teises ir pareigas. Pažymėtina, kad asmenų sandoriai gali būti sudaromi per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti sudaromi tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 str.). Atstovauti galima sandorio pagrindu. Iš byloje esančios 2017 m. lapkričio 27 d. sudarytos atstovavimo sutarties matyti, kad advokatui Č. P. yra pavedama atstovauti J. Ž., pasirašyti procesinius dokumentus ir juos patvirtinti dėl santuokos nutraukimo Panevėžio miesto apylinkės teisme. Iš tokio teksto akivaizdu, kad atstovui yra pavesta atstovauti klientą Panevėžio miesto apylinkės teisme. Atstovavimo sutartis suteikia teisę advokatui pasirašyti už klientą visuose procesiniuose dokumentuose, kurių sąvoka apibrėžiama CPK 110 straipsnyje, bet nesuteikia teisės pasirašyti už pareiškėją sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad advokatas būtų įgaliotas atstovaujamojo vardu sudaryti sandorį - santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, o atstovavimo sutartis nesuteikia teisės advokatui pasirašyti už atstovaujamąjį santuokos nutraukimo pasekmių sutarties. Šiuo atveju nėra duomenų, kad sutarties turinys pareiškėjui yra žinomas, kad jis su sutarties nustatytomis teisėmis ir pareigomis sutinka, kad jis būtų pavedęs advokatui Č. P. atstovauti jį sudarant civilinį sandorį. Dėl to teismui pagrįstai kilo abejonių, ar santuokos nutraukimo sutartyje išreikšta tikroji pareiškėjo valia ir nesant duomenų dėl įgaliojimo sudaryti civilinę sutartį suteikimo advokatui pareiškėjai pagrįstai buvo įpareigoti pašalinti procesinių dokumentų trūkumus pateikti jų asmeniškai pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad turi būti patikslintas sutarties 6 punktas dėl įsipareigojimų pasidalinimo kreditorei Aukštaitijos kredito unijai, nurodant, ar pareiškėjai lieka solidariai ar asmeniškai atsakingi kreditorei. Minėtame punkte nurodoma, kad pareiškėjas turi asmeninį kreditorinį įsipareigojimą Aukštaitijos kredito unijai pagal teismo sprendimą civilinėje byloje dėl paskolos prievolės įvykdymo solidariai; ši skola atsirado dėl pareiškėjo kaltų veiksmų (laiduojant už kitą asmenį), todėl prisiima ir šias skolas grąžina iš savo asmeninių lėšų. Pripažintina, kad iš tiesų, toks sutarties punkto formulavimas yra ydingas. Kaip matyti iš advokato 2017 m. gruodžio 27 d. pareiškimo teismui, jis pats nurodo, kad pareiškėjas mokės pats kreditoriui, bet solidari atsakomybė išliks abiem pareiškėjams, vėliau skunde jau teigia, kad 6 punkte nurodoma prievolė yra asmeninė. Neaiškumai, kurie kilo tiek teismui, tiek pačiam pareiškėjo atstovui, turėtų būti pašalinti aiškiai nurodant, ar pareiškėjo prievolė yra asmeninė. Pareiškėjams teismo buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, prašymas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai nurodytų trūkumų nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nutarė pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu laikyti nepaduotu ir su priedais grąžinti pareiškėjams. Apeliantas teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, dėl to egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, tačiau su tuo nėra pagrindo sutikti. Nutartyje nurodoma, kad pareiškėjams buvo nustatytas terminas procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, taip pat, jog pareiškėjams buvo išaiškinta, jog trūkumų nepašalinus prašymas bus laikomas nepaduotu, konstatuojamas faktas, kad pareiškėjai trūkumų nepašalino dėl ko taikomos atitinkamos teisinės pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nutartis yra pakankami motyvuota ir aiški. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeista.