Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos ir nukentėjusiojo E. Š. (E. Š.) atstovo advokato Rotislavo Polubianko apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. (T. M.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį bei pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, o pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu T. M. už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu T. M. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir T. M. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, T. M. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant T. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuspręsta terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, T. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas valstybės naudai.

Turto konfiskavimui užtikrinti T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – automobiliui „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 1 260 Eur, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant T. M. minėtą transporto priemonę realizuoti.

Turtą, dėl kurio taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuspręsta palikti saugoti T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. spalio 18 d.) iki nuosprendžio dalies dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o po įvykdymo, nuspręsta, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 25 d. apie 02.21 val. (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 4 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai 2022 m. gruodžio 25 d. 03.01 val. alkoholio kiekio nustatymo priemone „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARLN0596, jo iškvėptame ore nustatyta 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija, be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties kelio Nr. (duomenys neskelbtini) eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) miestelio pusės link (duomenys neskelbtini) miestelio pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimą ir jos valdymo kontrolę, neatsižvelgė į tai, kad važiuojama tamsiu paros metu neapšviestame kelyje, esant įšalusiai kelio dangai žiemos metu, dėl ko prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir apsivertė. Eismo įvykio metu automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė T. Š. patyrė kūno sužalojimus, dėl kurių 2023 m. vasario 4 d. ligoninėje mirė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras Artūras Survila prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendį dalyje dėl BK 281 straipsnio 6 dalies padarymo ir T. M. paskirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę; 2) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už BK 281 straipsnio 6 dalies padarymą, skirtiną 6 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta už BK 281¹ straipsnio 1 dalies padarymą ir T. M. paskirti subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę; 3) vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. M. paskirti galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę; 4) netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir T. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymą, T. M. skirdamas 3 metų laisvės atėmimo bausmę, išimtinę reikšmę suteikė jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas minimalaus dydžio bausmę, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į T. M. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei nusikalstamų veikų pavojingumą. Be to, nuteistasis nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, o ši aplinkybė turėjo būti vertinama, kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

2.2. Atsižvelgiant į nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, T. M. charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, darytina išvada, kad paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje padarymą, visiškai neįgyvendina bausmės tikslų ir neatitinka teisingumą principo.

2.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos ne bausmėms, paskirtoms už atskiras nusikalstamas veikas, o tik galutinei subendrintai bausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-7-98-628/2022). Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vienu trečdaliu sumažinti ne bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, o jau subendrintą bausmę. Prokuroro įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju nesutiktina su skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, vienu trečdaliu sumažinta turėtų būti prašoma skirti subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė ir T. M. skirtina galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.4. T. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėti nėra pagrindo. Prokuroro teigimu, atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas: vieną neatsargų ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus, susijusius su Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimais. Dėl neteisėtų T. M. veiksmų kilo itin neigiamos, pasekmės, t. y. žuvo automobilio keleivė. Tokios pasekmės yra neatstatomos. T. M. eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, sukėlė neturėdamas teisės vairuoti automobilio. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada nebuvo įgijęs, tačiau už savo lėšas nusipirko automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad T. M. anksčiau yra baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą, neturint tam teisės bei kitus KET pažeidimus ir nors paskirtą baudą sumokėjo, tačiau ir toliau kartojo savo neteisėtus veiksmus (vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės).

2.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu T. M. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus (tarp jų ir neturėti, nenaudoti, neįgyti alkoholinių gėrimų). Vis dėlto, T. M. nusikalto pakartotinai – Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Taip pat minėtu baudžiamuoju įsakymu nustatytas teismo įpareigojimas, susijęs su ribojimu vartoti alkoholį, neturėjo teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, nes sekančias nusikalstamas veikas T. M. padarė būdamas neblaivus.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo E. Š. atstovas advokatas Rostislavas Polubianko prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam T. M. ir priimti naują sprendimą – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, nuteistajam skirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Bausmės tikslai gali būti pasiekti tik T. M. paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę. T. M. yra teistas ir baustas administracine tvarka, tačiau išvadų nepadarė ir paskirtos bausmės bei administracinės nuobaudos neatgrasė jo nuo nusikaltimų ir administracinių nusižengimų darymo. T. M. jau yra taikytas BK 75 straipsnis dėl 2015 m. padarytų smurtinių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos) (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendis), bet tai jam nesukliudė 2019 m. vėl padaryti smurtinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 30 d. baudžiamasis įsakymas).

3.2. Nuteistojo transporto priemonės vairavimas, neturint tam teisės ir smurto naudojimas kitų asmenų atžvilgiu parodo, kad jis tai daro sistemingai ir nesiekia pakeisti savo elgesio ir jam yra formuojamas nebaudžiamumo jausmas, kuris leidžia ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti, prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas – tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo E. Š. atstovo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtu bausmės vykdymo atidėjimu ir prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendį ir panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam T. M.. Be kita ko, prokuroras prašo paskirti griežtesnį laisvės atėmimo bausmės dydį nuteistajam už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymą ir pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam atidėjo paskirtos bausmės vykdymą ir nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendis šioje dalyje yra keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmės

7. Apeliaciniame skunde prokuroras laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo T. M. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymą, yra per švelni. Prokuroro įsitikinimu, nuteistajam už minėtos nusikalstamos veikos padarymą turėtų būti skiriama 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija su tokia prokuroro pozicija nesutinka.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šiuo baudžiamojo įstatymo straipsniu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų, taigi, šios bausmės vidurkis yra 6,5 metai laisvės atėmimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas T. M. už BK 281 straipsnio 6 dalies padarymą paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę (minimalų dydį, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje), ją vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl T. M. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikydamasis 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną neatsargų nusikaltimą. Be to, teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau teistas (teistumas neišnykęs), baustas administracine tvarka (be kita ko, už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti, vedęs, nedirbantis). Taip pat teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, nustatė ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

11. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino T. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija su tokia prokuroro pozicija sutinka.

11.1. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą.

11.2. T. M. yra 2 kartus teistas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. T. M. 2020 m. liepos 31 d. buvo išregistruotas iš Probuojamų asmenų duomenų registro, baigęs atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

11.3. Iš aptartų duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju, nuteistasis naują tyčinę nusikalstamą veiką (281¹ straipsnio 1 dalis) padarė nepraėjus 3 metams po to, kai baigė atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Taigi, nusikalstamas veikas 2022 m. gruodžio 25 d. T. M. padarė būdamas recidyvistu. Kadangi apeliaciniai skundai T. M. atžvilgiu yra paduoti jo padėtį bloginančiais pagrindais, kartu viename jų prašant šią aplinkybę pripažinti sunkinančia, dėl to, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nustatoma šiuo nuosprendžiu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-301-875/2023, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-201-651/2023, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34-185/2018).

12. Individualizuodamas nuteistajam bausmę, apygardos teismas detaliau įvertina nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: jo darbinę veiklą, šeiminius ryšius ir pan. Sodros duomenimis, paskutinė T. M. darbovietė buvo UAB „P.“, kurioje dirbo nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 7 d. (t. 1, b. l. 113–114), nuo 2022 m. birželio 7 d. jis niekur oficialiai nedirba (t. 1., b. l. 115). Nors byloje duomenų apie T. M. šeiminę padėtį nėra, tačiau nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju ir teisiamojo posėdžio metu – kaltinamuoju, parodė, kad yra vedęs, sūnus miręs, su juo ir sugyventine T. Š. gyveno pastarosios motina (t. 1, b. l. 84–85, 90–91, 171–175).

13. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020 ir kt.).

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas vertino visas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes, kurias vertinti įpareigoja baudžiamasis įstatymas. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė T. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pats neišnykusio teistumo faktas buvo įvertintas. Todėl vien šio fakto neįvertinimas sunkinančios aplinkybės kontekste, esminės įtakos bausmės individualizavimui neturi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat kartu vertinant kitų aukščiau paminėtų nuteistąjį ir jo padarytas veikas apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nuteistajam skirti griežtesnę bausmę.

15. Skundu prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio dalies nuostatas, bendrindamas T. M. paskirtas bausmes. Apygardos teismas su tokia prokuroro pozicija taip pat sutinka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos ne bausmėms, paskirtoms už atskiras nusikalstamas veikas, o tik galutinei subendrintai bausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-7-98-628/2022 ir kt.). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmes sumažinęs vienu trečdaliu už kiekvieną veiką atskirai, ir tik o po to jas subendrinęs. Apylinkės teismas už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje padarymą, nuteistajam skyrė 3 metus terminuoto laisvės atėmimo, pritaikęs BK 64¹ straipsnį, skyrė 2 metus terminuoto laisvės atėmimo. Teismas, už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, nuteistajam skyrė 6 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, pritaikęs BK 64¹ straipsnį, skyrė 4 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo ir tik tuomet vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir T. M. skyrė galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

16. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas bausmių bendrinimo kontekste, tačiau apygardos teismas šio pažeidimo nelaiko esminiu, kadangi net ir jų laikantis bei iš pradžių subendrinus nuteistajam paskirtas bausmes, už nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, o tik po to jas sumažinant vienu trečdaliu, galutinės bausmės dydis nesikeistų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių paskyrimo, jų subendrinimo ir galutinės bausmės paskyrimo, nekeičiama.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

17. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-693/2019). Pažymėtina ir tai, kad teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

19. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25/2011, 2K-184/2011, 2K-201/2011, 2K-145/2013).

20. Nagrinėjamos bylos duomenimis, kaip minėta, T. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 6 dalis). Pastarąja nusikalstama veika buvo itin šiurkščiai pažeisti KET reikalavimai ir dėl to sukelti, be kita ko, sunkūs negrįžtami padariniai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis, 2022 m. gruodžio 25 d. nakties metu, kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 4 kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 1,63 promilės neblaivumas) vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į meteorologines oro sąlygas (žiemos ir tamsus paros metas, neapšviestas kelias, įšalusi kelio danga), dėl ko prarado vairuojamo automobilio kontrolę, t. y. automobilis nevaldomai pakeitė judėjimo kryptį, nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies, apsivertė ir dėl to, minėto automobilio keleivė T. Š. patyrė kūno sužalojimus, dėl kurių 2023 m. vasario 4 d. ligoninėje mirė. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos buvo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios, labiausiai teisės ginamos vertybės), sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, kaip ir skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, negali būti ignoruojamos ir kitų aptariamu aspektu reikšmingų aplinkybių kontekste privalo būti įvertintos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023).

21. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, itin svarbu tai, kad T. M. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai. Nuteistasis iki aptariamo eismo įvykio buvo 7 kartus baustas administracine tvarka, tarp kurių 2022 m. sausio 19 d. ir 2022 m. gruodžio 25 d. baustas už automobilio vairavimą, neturint tam teisės. Taigi nepaisant to, kad nuteistasis teisės vairuoti apskritai nėra įgijęs, jis sistemingai automobilius vairuoja. Be kita ko, pažymima, kad nuteistasis taip pat administracine tvarka yra baustas už stovėjimą draudžiamoje vietoje, už atšvaito neturėjimą, kai ėjo neapšviesta važiuojamąja kelio dalimi, už dviračio vairavimą būnant neblaiviu (nustatytas 2,24 promilės neblaivumas) ir neturint šviesą atspindinčių elementų, be to, už viešosios rimties trikdymą (t. 1, b. l. 107–112). Kaip jau minėta, T. M. iki šių veikų padarymo buvo teistas 2 kartus teistas ir abu kartus jis buvo įpareigotas nevartoti alkoholinių gėrimų (t. 1., b. l. 103–106). Vis dėlto, tokie įpareigojimai T. M. elgesio nepakeitė, nuteistasis teigiamų išvadų dėl šio žalingo įpročio nepadarė, ir ne tik vartojo alkoholinius gėrimus, bet ir vairavo būdamas neblaiviu. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia manyti, kad T. M. elgesys rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika yra logiška jo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos pasaulėžiūros, ją laikant natūraliu reiškiniu savo gyvenime, pasekmė.

22. Vertinant T. M. asmenybę, reikalinga atsižvelgti ir į aplinkybes, teigiamai apibūdinančias nuteistąjį. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, T. M. pozicija dėl jo padarytų nusikalstamų veikų buvo nuosekli. Nuteistasis neginčijo, kad yra kaltas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nurodė, kad prieš sėdant už vairo jautė, kad yra išgėręs, tai sakė sugyventinei T. Š., tačiau pastaroji norėjo važiuoti namo. Žinojo, kad meteorologinės oro sąlygos buvo blogos – kelias buvo slidus, tamsus paros metas, rūkas. Kai automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir vertėsi, atsipeikėjęs pamatė, kad sugyventinė yra išmesta iš automobilio ir jai yra nutraukta ranka. Neradęs savo telefono, nubėgo iki artimiausio kaimyno, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri jį ir sugyventinę nuvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 84–85, 90–91, 171–175). 2023 m. vasario 4 d. T. Š. ligoninėje mirė. Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad pastarosios mirtis yra priežastiniu ryšiu susijusi su tragišku eismo įvykiu (t. 1, b. l. 60–63). Taigi, nors T. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė nuoseklius parodymus, nebuvo abejingas dėl eismo įvykio kilusiems padariniams (iškvietė greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajai, kartu vyko į ligoninę), tačiau vien šios teigiamos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.

23. Šiuo atveju, net ir esant formaliems pagrindams taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, aukščiau aptartų aplinkybių visuma yra svarbi, vertinant T. M. asmenybę ir padarytų veikų pavojingumą bei grindžiant išvadą, ar jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuosekli pozicija tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kaltės neginčijimas, šias aplinkybes vertinant kartu su aukščiau aptartomis nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, spręstina, kad jos nėra pakankamas pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės yra pakankamos BK 75 straipsnio taikymui.

24. Nuteistojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu citavo kasacinio teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019, nurodydamas, kad iš esmės panašioje situacijoje buvo nuspręsta atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija su tokia gynėjo pozicija nesutinka. Iš gynėjo paminėtos nutarties matyti, kad nors ir toje byloje buvo padaryta analogiška nusikalstama veika, tačiau kitos aplinkybės iš esmės skiriasi. Iš cituotos nutarties turinio pastebima, kad aplinkybės, lėmusios bausmės vykdymo atidėjimą buvo sekančios: kasatorius baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, vedęs, turi tvirtus socialinius ryšius, iki nusikalstamų veikų padarymo ėjo gimnazijos direktoriaus pareigas, buvo išrinktas asociacijos prezidentu, savo pareigas vykdė atsakingai, sąžiningai, rūpestingai. Jis dar ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė kartu su žuvusiąja gyvenusių jos šeimos narių ir susitarė su jais dėl visiško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, iki nuosprendžio priėmimo atlygino 30 000 Eur neturtinę ir turtinę žalą. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nei viena iš paminėtų aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl remtis minėta kasacinio teismo nutartimi, kaip precedentu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

25. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai T. M. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio, užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

26. Dar kartą pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021 ir kt.). BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto ar laisvės atėmimo bausmė (jos dalis) realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad tokių abejonių yra ir jų nepašalina byloje nustatytos teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės (nustatyta lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiajai teikė pagalbą eismo įvykio vietoje, t. y. nebuvo abejingas dėl eismo įvykio kilusiems padariniams).

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas T. M. atžvilgiu, taip pat neįvertino aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Dėl to, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

28. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš T. M. valstybės naudai prašoma išieškoti 100,42 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir T. M. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo T. M., į jo turtinę padėtį (nedirbantis, paskirta realia laisvės atėmimo bausmė), sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš T. M. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nukentėjusiojo E. Š. (E. Š.) atstovo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti T. M. (T. M.) atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, T. M. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant T. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš T. M. neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.