Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Svajūno Petravičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo

A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant 4 (keturių) mėnesių intensyvią priežiūrą – A. D. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu A. D. privalo būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val. A. D. įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturių) metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuspręsta konfiskuoti automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą, t. y. 3 000 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Svajūno Petravičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Už BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, A. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešeriems) mėnesiams, paskiriant 4 (keturių) mėnesių intensyvią priežiūrą – A. D. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu A. D. privalo būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val. A. D. įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

10. Nustatant A. D. bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Įvertino tai, kad A. D. turi galiojančių nuobaudų, anksčiau teistas, bet pagal Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2023 m. gegužės 16 d. raštą, 2023 m. gegužės 2 d. išbrauktas iš įskaitos, pasibaigus bausmės terminui, t. y. bausmę atlikęs, todėl sprendė, kad bausmė atlikta ir paskirtos bausmės nereikalinga bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teistumas neišnykęs, dirba ir turi legalias pajamas. Atsižvelgė į tai, kad A. D. savo kaltę dėl padaryto nesunkaus tyčinio nusikaltimo pripažino, gailisi dėl netinkamo elgesio, kas rodo, jog suvokė savo elgesio neleistinumą ir savo poelgį vertina neigiamai. Kitų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatė. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi A. D. savo kaltę pripažino visiškai, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto,

11. Pasisakant dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, pažymima, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių ir teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-140/2012).

12. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam A. D. bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas bei paskyręs nuteistajam aiškiai per švelnią ar per griežtą bausmę, taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog nuteistajam paskirta arešto bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimo padarymą, vidurkis, neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, jog ji yra neproporcinga nuteistojo asmenybei ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

15. Atsižvelgęs į tokią kaltinamojo poziciją, esant kitoms sąlygoms, pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimą atliko sutrumpintai. Iš to galima daryti išvadą, kad po kaltinamojo apklausos, jam pripažinus kaltę, nei vienam iš proceso dalyvių kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Teismas BPK 291 straipsnio pagrindu BPK 290 straipsnio nustatyta tvarka ištyrė ir išanalizavo kaltinamojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat jo parodymus duotus teismo posėdyje, juos gretino su duomenimis, užfiksuotais kituose įrodymų šaltiniuose – liudytojų parodymuose, apžiūros protokoluose, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Šios analizės pagrindu teismas priėjo prie išvados, jog yra pagrindas tikėti kaltinamojo A. D. teisme duotais parodymais, nes jie atitinka kitus bylos duomenis, liudytojų parodymus ir rašytinius bylos įrodymus.

16. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Vertinant kaltininko parodymus, be kita ko svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai padeda (prisideda) tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-231-495/2019).

17. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuteistojo A. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Teismas įvertino, jog nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų apgailestavo, nurodė detalias nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais bylos įrodymais nustatytais duomenimis. Tai suponavo galimybę išnagrinėti bylą, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bei prisidėjo prie operatyvaus ir tinkamo bylos išnagrinėjimo, o taip pat teisingo byloje nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nustatymo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors prokuroras skunde motyvuoja, kad nuteistasis kaltę pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, o ikiteisminio tyrimo metu ją neigė, bei iš šios aplinkybės daro išvadą, jog A. D. pripažino kaltę tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, su tokiu nuteistojo pozicijos vertinimu sutikti nėra pagrindo.

18. Kaip minėta, teismų praktikoje aiškinama, jog kaltininkas gali pripažinti kaltę ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo. Todėl kaltininko kaltės pripažinimas, jau nagrinėjant bylą teisme iki nuosprendžio priėmimo, nesuponuoja vienareikšmės išvados, jog tokia asmens pozicija sąlygota byloje surinktų įrodymų visumos ir nesudaro pagrindo konstatuoti jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nagrinėjamu atveju, teisme išsakytas visiškas kaltės pripažinimas ir gailestis dėl tokių veiksmų buvo išreikštas aiškiai ir paremtas detaliu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių išdėstymu. Todėl prokuroro argumentas dėl teismo išvados nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nepagrįstumo atmestinas.

19. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas be pagrindo sunkinančia aplinkybe nepripažino to, kad A. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Toks apeliacinio skundo argumentas teisingas.

20. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

21. Bylos duomenys įrodo, kad A. D. pirmą kartą teistas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bauda (t. 1, b. l. 150-153). Dar kartą jis teistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. liepos 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas (t. 1, b. l. 150-153). A. D. 2023 m. gegužės 2 d. išbrauktas iš įskaitos, pasibaigus bausmės terminui (t. 2, b. l. 39-40). Iš LITEKO duomenų aplinkybių matyti, kad teistumas nėra išnykęs, kadangi jis nėra atlikęs jam paskirtos bausmės, t. y. nėra sumokėjęs jam paskirtos baudos.

22. Dėl išdėstytų motyvų A. D. yra recidyvistas, todėl, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis, turėjo būti pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė recidyvistas. To nepripažinęs, teismas ne tik netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, jog A. D. yra teistas, teistumas neišnykęs. Taigi apylinkės teismas pagrįstai nustatė nusikaltimų recidyvą, nors ne visai tinkamai jį argumentavo.

23. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes dėl bausmės individualizavimo vertinama, kad bausmė A. D. buvo paskirta nepažeidžiant BK reikalavimų, ji yra teisinga ir proporcinga tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir nėra aiškiai per švelni ar per griežta. Nuteistajam pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jam pagrįstai pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

24. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesubendrino su nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis.

25. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis); kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis).

26. Pažymėtina, jog BK 64 straipsnio taisyklės taikomos tuo atveju, kai nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tai reiškia, kad tokiu atveju esminė aplinkybė yra naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas, bet ne dėl naujai padarytos veikos priimto apkaltinamojo nuosprendžio laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-495/2022).

27. Byloje nustatyta, kad naują nusikalstamą veiką, dėl kurios A. D. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuris jam buvo taikytas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. liepos 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė 2023 m. vasario 5 d., nepasibaigus terminui, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Taigi, naujo nusikaltimo padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui (A. D. iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro išregistruotas 2023 m. gegužės 2 d.), o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė turi būti subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi A. D. naują nusikalstamą veiką padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, 65 straipsnio 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu turi būti subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. liepos 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, kurios jis nėra atlikęs – nėra sumokėjęs paskirtos 32 MGL (1205,12 Eur) baudos.

29. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant 4 (keturių) mėnesių intensyvią priežiūrą – A. D. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu A. D. privalo būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val. A. D. įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

30. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

31. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. D. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, darytina išvada, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, nebūtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl ši nuosprendžio dalis keistina.

32. Atsižvelgiantį tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), todėl prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti:

Nuosprendžio dalį dėl nuteistojo A. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pakeisti, nustatant, jog nuteistojo A. D. atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo 2018 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 32 MGL (1205,12 Eur) bauda, ir visiško sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. liepos 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 40 (keturiasdešimt) parų areštu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimt) parų areštą ir 32 MGL, tai yra 1205,12 Eur, dydžio baudą.

Panaikinti BK 75 straipsnio nuostatos taikymą, kuria paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant 4 (keturių) mėnesių intensyvią priežiūrą – A. D. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu A. D. privalo būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val. A. D. įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.