- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-15
- Bylos Nr.
- 2K-25/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Dalia Bajerčiūtė (pran.), Olegas Fedosiukas
- Nuteistasis
- I., I. S.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 6 d.)
- 1.2.5.3Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK 144 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 23 d. nutarties, kuria nuteistojo I. S. apeliacinis skundas atmestas.
Taip pat skundžiamas Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nuosprendis, kuriuo I. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 144 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Uždrausta I. S. vairuoti transporto priemonę trejus metus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2007 m. gruodžio 12 d., apie 18.10 val., Širvintų rajone, kelio Maišiagala–Širvintos 17-ame kilometre, vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68 ir 172 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu R. L. vairuojamu automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio eismo įvykio metu žuvo automobilio „VW Golf“ vairuotojas R. L., kartu su juo važiavusiam keleiviui J. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
I. S. pagal BK 144 straipsnį nuteistas už tai, kad po to, kai 2007 m. gruodžio 12 d., apie 18.10 val., padarė eismo įvykį ir taip sukėlė pavojų nukentėjusiajam R. L., kai šio gyvybei dėl patirtų sužalojimų grėsė pavojus, nukentėjusiajam nepagelbėjo, nors ir turėjo galimybę suteikti pagalbą, iš įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis I. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius pripažįsta, kad būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo R. L. ir buvo sužalotas kartu su juo važiavęs J. P., tačiau nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje, nepadarė, todėl ši abiejų instancijų teismų sprendimų dalis naikintina kaip nepagrįsta.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia nematęs susidūrimo su priešpriešiais važiavusiu automobiliu ir jame buvusių nukentėjusių žmonių, dėl to jiems ir nesuteikė pagalbos. Buvo tamsu, dulksnojo, o atstumas nuo jo automobilio iki eismo įvykį patyrusio kito automobilio buvo apie 16 metrų. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis J. P. nenurodė fakto apie jo (kasatoriaus) pasitraukimą iš įvykio vietos, nors tai būtų pastebėjęs, nes iš karto po eismo įvykio pats išlipo iš automobilio.
Kasatoriaus manymu, teismai nepagrįstai nepatikėjo jo parodymais, kad jis iki šiol neatsimena nei eismo įvykio aplinkybių, nei kas vyko po to. Tokią kasatoriaus būseną galėjo lemti galvos trauma, patirta eismo įvykio metu. Tai patvirtina ir Širvintų ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje padarytas įrašas apie kasatoriaus pareikštą nerimą dėl nežinomybės ką padaręs. Be to, įtakos galėjo turėti sveikatos būklė nuo vaikystės – gimęs asfiksijoje, vaikystėje patirdavo epilepsijos priepuolius, dėl to buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje (tai patvirtina byloje esantys dokumentai). Kasatorius nurodo, kad teismo psichiatrų ekspertų komisijos išvadoje konstatuota, jog eismo įvykio metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau neįvertinta, kad eismo įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patyrė galvos traumą ir buvo ištiktas šoko. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai, spręsdami apie jo būseną, negalėjo remtis tokia ekspertų išvada kaip vieninteliu patikimu įrodymu, nes ji padaryta nesiremiant objektyviais duomenimis. Be to, policijos pareigūnai nėra parodę apie kasatoriaus būseną ir elgesį po eismo įvykio, kai buvo sulaikytas neva sąmoningai pasišalinęs iš įvykio vietos.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, sprendžiant atsakomybės pagal BK 281 straipsnį klausimą, teismo nuosprendyje būtina nurodyti konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir tai, kurie iš jų yra susiję priežastiniu ryšiu su šiame BK straipsnyje numatytais padariniais. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai to nepadarė. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė tiesioginio priežastinio ryšio buvimo tarp neblaivumo ir eismo įvykio kilimo. Nustatant priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti faktoriai, taip pat galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui. Spręsdamas kaltės klausimą, teismas privalo įvertinti visas objektyvias eismo įvykio aplinkybes. Kasatorius įsitikinęs, kad pagrindinė Kelių eismo taisyklių pažeidimo priežastis buvo jo pervargimas, kurį sukėlė paskutinius tris mėnesius buvęs didelis darbo krūvis. Kasatorius pažymi, kad tai jis nurodė apeliaciniame skunde, tačiau šios aplinkybės, taip pat tai, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, blogomis oro sąlygomis, liko neįvertinta.
Kasaciniame skunde pažymima, kad BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargios kaltės forma. Jos turinį atskleidžia kaltininko psichinis santykis ne tik su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, bet ir su kitais BK 281 straipsnyje numatytais padariniais. Tačiau apkaltinamajame nuosprendyje teismas šių aplinkybių neatskleidė, nenurodė, ar kasatorius padarė nusikalstamą veiką nusikalstamai pasitikėdamas ar būdamas nusikalstamai nerūpestingas. Kasatorius pažymi, kad tai turi didelės reikšmės bausmės skyrimui.
Nuteistojo I. S. manymu, abiejų instancijų teismai nepagrįstai netaikė jam BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos bausmės vykdymo. Kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, rodo tai, jog per beveik trejų metų laikotarpį nuo eismo įvykio padarymo kasatorius nė karto nenusikalto, nebuvo baustas administracine tvarka, nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nebevartoja alkoholio.
Kasatorius pabrėžia, kad svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, o vertindamas kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį atkreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks jo teigiamus socialinius ryšius. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatorius teisiamas pirmą kartą, dirba elektriku ligoninėje, išlaiko dvi nepilnametes dukteris iš pirmos santuokos ir du sugyventinės vaikus, taip pat jis, būdamas vienintelis vaikas, rūpinasi savo senyvais tėvais (pensininke motina ir invalidu tėvu). Nuteistas realia laisvės atėmimo bausme kasatorius praras turimą nuolatinį darbą, galimybę rūpintis vaikais ir tėvais, o po bausmės atlikimo bus sunku įsidarbinti. Be to, teismo nuosprendžiu jam uždrausta vairuoti transporto priemonę trejus metus, tuo tarpu dažniausiai jis dirbdavo vairuotoju. Taigi paskirta bausmė apsunkins integravimąsi į visuomeninį gyvenimą.
Pasak kasatoriaus, tai, kad po eismo įvykio jis padarė atitinkamas išvadas, rodo 2009 m. birželio 26 d. Sapiegos ligoninės pateikta charakteristika, kurioje jis apibūdinamas teigiamai – kaip sąžiningas, pareigingas ir patikimas darbuotojas. Tačiau teismas, konstatuodamas kasatoriaus turėtas problemas dėl alkoholio vartojimo, rėmėsi tik 2008 m. vasario 19 d. J. S. įmonės direktorės I. S. (su kuria santykiai pašliję, nes turi atlyginti jo padarytą žalą) pateikta charakteristika, kurioje nurodytas vienas apsvaigimo nuo alkoholio atvejis. Kasatorius pažymi, kad įmonėje dirbo ne vienerius metus ir per tą laiką jam nebuvo skirta jokių drausminių nuobaudų.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę, nes neteisingai konstatavo, kad byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatorius nurodo, kad dėl sukelto eismo įvykio savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė žuvusiojo žmonos R. L. ir nukentėjusiojo J. P.. Be to, kasatoriaus teigimu, jis siekė atlyginti nukentėjusiesiems bent dalį žalos, tačiau to padaryti negalėjo, nes nuo 2008 m. balandžio 17 d. (prokuroro nutarimu) jam yra apribota teisė į jo butą. Apie savo ketinimus atlyginti žalą yra pareiškęs ir bandė tai daryti, tačiau nukentėjusieji bendrauti atsisakė. Atlyginus bent dalį žalos, ši aplinkybė taip pat galėtų būti pripažinta kasatoriaus atsakomybę lengvinančia, kuri turėtų įtakos sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Regimantas Žukauskas prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 144 straipsnį (už palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei). Nuteistojo I. S. kasacinio skundo argumentai, kad dėl patirtų sužalojimų nesiorientavo aplinkoje, todėl nesuprato, jog susidūrė su kitu automobiliu ir sužalojo juo važiavusius žmones, paneigti bylos įrodymais. Iš policijos pareigūno Ž. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad, atvykus į eismo įvykio vietą, „Fiat Ducato“ vairuotojo nebuvo, pavažiavus apie 2 km keliu Maišiagala–Širvintos jis buvo pastebėtas stabdantis automobilius, bandė grįžti į namus Vilniuje. Teismo psichiatrų tyrimo išvadose konstatuota, kad eismo įvykio metu I. S. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Beje, kad suprato padaręs eismo įvykį ir sudaužęs automobilį, nuteistasis pripažino apeliaciniame skunde. Pasak prokuroro, I. S. iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis po sukelto eismo įvykio nepriėjo prie kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio, neįsitikino, ar šiame automobilyje buvusiems asmenims reikia pagalbos, ar jų gyvybei negresia pavojus. Iš bylos duomenų matyti, kad I. S., nors ir buvo neblaivus, galėjo suteikti pagalbą nukentėjusiesiems.
Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo ne jo apsvaigimas nuo alkoholio, o pervargimas ir blogos eismo sąlygos. Be to, priešingai, nei teigia nuteistasis, nuosprendyje nurodyta, kurie iš jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, taip pat atskleistas kaltės turinys. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad I. S. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68 ir 172 punktų reikalavimus, t. y. sąmoningai pažeidė draudimą vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tinkamo greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas (t. y. elgėsi nusikalstamai nerūpestingai), dėl to nesuvaldė automobilio ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sužalotas. Iš tiesų techniniu požiūriu eismo įvykis kilo dėl to, kad I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 172 punktų reikalavimus, tačiau, kvalifikuodamas I. S. nusikalstamą veiką ir paskirdamas jam bausmę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog šių pažeidimų padarymą lėmė jo apsvaigimas nuo alkoholio. Kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio susilpnina vairuotojo reakciją, atidumą. Būtent todėl už tai yra numatyta griežta administracinė atsakomybė. Nuteistasis suvokė, kad pažeidžia Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus, t. y. kad vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sukelia pavojų kitiems eismo dalyviams ir nors nenumatė, kad dėl to gali atsirasti padarinių (žūti žmogus), tačiau tai galėjo ir turėjo numatyti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatidėjo I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jų pobūdis, sukelti padariniai, nuteistojo elgesys po nusikaltimo neleidžia teigti, kad pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus bausmės vykdymą bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Teismas įvertino ir tai, kad po eismo įvykio nuteistasis pasišalino iš įvykio vietos ir nesuteikė pagalbos nukentėjusiesiems, nors tokią galimybę turėjo, bei nesiėmė priemonių padarytai žalai atlyginti. Be to, nuteistojo parodymai apie jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes neleidžia teigti, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Taigi pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. L., A. L. ir J. P. prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime teigiama, kad kasatoriui už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė; baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, nepažeistos.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymima, kad kasatorius atsiprašė nukentėjusiųjų tik teisiamojo posėdžio metu, t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams po nusikaltimo padarymo, ir per šį laikotarpį neieškojo būdų, kaip atlyginti padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinis skundas nepagrįstas.
Dėl kasatoriaus I. S. pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir 144 straipsnį
Kasaciniame skunde nuteistasis, pripažindamas, kad būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, dėl kurio vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sužalotas, iš esmės neginčija jo pripažinimo kaltu padarius BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau kitoje kasacinio skundo dalyje nuteistasis I. S. teigia, esą teismai nenurodė ar netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytų padarinių, neįvertino jo pervargimo ir kitų faktorių (tamsaus paros meto, blogų oro sąlygų), galėjusių turėti reikšmės eismo įvykio kilimui, taip pat nenurodė esant tiesioginį priežastinį ryšį tarp jo neblaivumo ir eismo įvykio. Be to, kasatorius teigia, kad neatskleistas jo kaltės turinys (neaišku, ar nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie kasatoriaus teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti I. S. padaryti konkretūs kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimai, sukėlę eismo įvykį ir dėl jo atsiradusius kitus padarinius – R. L. žūtį bei J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą; konstatuotas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kasatoriaus veikos ir kilusių padarinių. Taip pat nustatyta aplinkybė – kasatoriaus apsvaigimas nuo alkoholio veikos padarymo metu, t. y. BK 281 straipsnio 6 dalyje nurodytas nusikalstamos veikos požymis. Taigi apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados, kad būtent I. S. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai –būtinų atsargumo priemonių nesilaikymas, saugaus greičio nepasirinkimas ir dėl to nesuvaldymas kelio vingyje transporto priemonės, kurią jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bei išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą – lėmė susidūrimą su priešpriešiais važiavusiu R. L. vairuojamu automobiliu. Nuosprendyje aprašytos veikos padarymo aplinkybės atskleidžia ir subjektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – I. S. neatsargią kaltę, pasireiškusią nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 3 dalis), ir tai, be kita ko, yra nurodyta nuosprendyje.
Pažymėtina, kad kasatorius nenurodo konkrečių teisinių argumentų, susijusių su esminiais BPK pažeidimais (dėl nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį). Netgi priešingai – pats sau prieštaraudamas ne tik kasaciniame skunde nurodo padaręs šią nusikalstamą veiką, bet iš esmės to neginčijo ir apeliaciniame skunde, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik dėl paskirtos bausmės, o vienas iš pagrindinių tokio prašymo argumentų – pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Antra vertus, apkaltinamajame nuosprendyje visų būtinų BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarančių aplinkybių nustatymas grindžiamas bylos įrodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje ir teismo įvertintais nuosprendyje (BPK 20 straipsnis).
Be to, kasaciniame skunde I. S. teigia nepadaręs BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo. Teismų sprendimų nepagrįstumą dėl šios dalies kasatorius argumentuoja tuo, kad teismai netinkamai vertino bylos įrodymus apie jo būseną; be pagrindo nepatikėjo jo parodymais, kad įvykio metu buvo ištiktas šoko dėl patirtos traumos, apsvaigimo nuo alkoholio, vaikystėje buvusių epilepsijos priepuolių, todėl elgėsi nesąmoningai ir iki šiol nepamena įvykio aplinkybių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ši kasatoriaus versija yra išnagrinėta ir apkaltinamajame nuosprendyje motyvuotai paneigta. Teismas padarė išvadas, kad I. S., sukėlęs pavojų nukentėjusiajam, kai grėsė pavojus jo gyvybei, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Nustatyta, kad jis buvo pastebėtas maždaug už 2 km einantis keliu ir stabdantis automobilius. Nepaisant to, kad turėjo galimybę pagelbėti nukentėjusiesiems, I. S. paliko juos be pagalbos. Teismų sprendimuose nurodytos aplinkybės atitinka bylos įrodymų turinį. Taigi kasatoriaus argumentai yra subjektyvi faktų interpretacija, o tai, kad jo paaiškinimai apie savo veiksmų bei įvykio situacijos nesuvokimą įvertinti kitaip negu jis to norėtų, dar nereiškia, kad įrodymų vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir pagrįstai pripažino I. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 144 straipsnyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismams priimti pagrįstus sprendimus, ar kad pagal juose nurodytas aplinkybes kasatoriaus nusikalstamos veikos būtų kvalifikuotos netinkamai.
Dėl kasatoriui I. S. paskirtos bausmės
Kasatoriaus manymu, jam be pagrindo netaikytas BK 75 straipsnis, leidžiantis atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir tokiu būdu pasiekti BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus. Be to, kasatorius teigia, kad jam neturėtų būti taikomas uždraudimas vairuoti transporto priemonę. Pasak nuteistojo, teismai turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kasaciniame skunde nurodyti šiuos teiginius grindžiantys argumentai yra susiję su dalies bylos aplinkybių, kurias kasatorius vienpusiškai sureikšmina, vertinimu. Iš esmės tokie patys argumentai buvo nurodyti ir nuteistojo I. S. apeliaciniame skunde.
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas nuteistajam paskirtos bausmės teisingumą (ir pagrįstumą) patikrina tiek, kiek tai susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaudamasis BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nuostatomis. I. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra numatyta BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 144 straipsnyje, jos dydis (trukmė) yra artimas minimaliai ribai, nustatytai už vieną iš kasatoriaus padarytų nusikalstamų veikų (bausmės už abi nusikalstamas veikas subendrintos apėmimo būdu). Teismų sprendimuose, vadovaujantis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, išdėstyti motyvai, kodėl I. S. skiriama tokia bausmė. Be to, nurodyta, kad kasatoriaus atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – yra faktinė aplinkybė, kurią nustato pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai; šiuo atveju kasatoriaus argumentai dėl tokios aplinkybės pripažinimo teisiškai nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai.
Kasatoriui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę – nustatyta BK 68 straipsnyje. Šią priemonę teismas gali taikyti, kai asmuo, naudodamasis minėta teise, padaro nusikalstamą veiką. Tokios aplinkybės ir sąlygos, suteikiančios pagrindą taikyti S. S. uždraudimą naudotis vairavimo teise, teismų sprendimuose nustatytos ir atitinka šios priemonės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus esminius apeliacinio skundo argumentus dėl, nuteistojo manymu, jam paskirtos per griežtos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo bei pagrindė savo išvadas, t. y. nurodė, kodėl apeliacinis skundas atmetamas ir kodėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, o dar labiau ją švelninti ar taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo.
Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad skiriant kasatoriui bausmę baudžiamasis įstatymas taikytas netinkamai ir kad sprendimas netaikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų yra nemotyvuotas ir neteisėtas.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, paliktini galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo I. S. kasacinį skundą.