Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2 veikos), ir nuteistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį sumažinta, 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Išspręsti kardomųjų priemonių klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. J. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2023 m. kovo mėn. 20 d., apie 10 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) paslaugų centro koridoriuje įžūliu elgesiu tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – nusimovęs kelnes demonstravo savo lytinį organą nukentėjusiajai R. G., o pastarajai nurodžius išeiti, tęsė nusikalstamus veiksmus, nuėjo prie durų, atsisėdo ant kėdės, nusimovė kelnes, išsitraukė lytinį organą ir masturbavosi. Tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažinti M. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarė recidyvistas.

Pripažintam kaltu 2023 m. kovo 20 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, M. J. paskirti laisvės atėmimą 5 mėnesiams.

Pripažintam kaltu 2023 m. balandžio 27 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, M. J. paskirti laisvės atėmimą 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir M. J. paskirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo

2.4. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje (2 veikos, padarytos 2023 m. kovo 20 d. ir 2023 m. balandžio 27 d.), turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus pagal ankstesnius nuosprendžius, o tai atitinka baudžiamajame įstatyme numatytas nusikaltimų recidyvo sąlygas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Todėl akivaizdu, kad M. J. nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistas. O šios aplinkybės nuteistojo atsakomybę sunkinančia nepripažinęs teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos) ir padarė teisės taikymo klaidą, nepritaikęs konkrečios normos, esant pagrindui ir sąlygoms ją taikyti, bei nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, pagal kurią konstatuotas nusikaltimų recidyvas turi būti tinkamai įvertintas ir skiriant bausmę. Dėl šių aplinkybių skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas, todėl keistinas.

Dėl bausmės individualizavimo

2.5. Nagrinėjamu atveju, prokuroro nuomone, teismo padaryta išvada, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti nuteistajam M. J., pripažintam kaltu pagal BK 284 straipsnį (už 2 veikas), paskyrus galutinę bausmę – 60 parų areštą, nėra pagrįsta. Prokuroro vertinimu, skirdamas bausmę M. J. už padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai parinko bausmės rūšį bei nustatė jos dydį, todėl paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

2.7. Nuosprendyje, kaip teigiama, nebuvo tinkamai įvertinti visi M. J. charakterizuojantys duomenys, sudarantys pagrindą pripažinti, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos švelnesnės bausmės (net 8 kartus skirtas trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas), BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų neįgyvendino ir teigiamos įtakos tolesniam nuteistojo elgesiui neturėjo. Be to, M. J. anksčiau už tyčinius nusikaltimus yra teistas 13 kartų, šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos pusmečiui po to, kai atliko Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu jam pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą – būdamas recidyvistas, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ko teismas skundžiamame nuosprendyje nekonstatavo. M. J. baustas ir administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą. Taipogi nustatyta, kad Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK 2023 m. spalio 11 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39238-23 pagal BK 284 straipsnį, kurioje M. J. įtariamas tuoj po nuosprendžio aptariamoje byloje paskelbimo padaręs analogiškas nusikalstamas veikas (pranešimas prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą). Iš šių duomenų, prokuroro nuomone, akivaizdu, kad M. J. išvadų dėl savo neteisėto elgesio nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus, jo elgesys yra ciniškas ir pavojingas visuomenei, o visų anksčiau nurodytų aplinkybių (padarytų nusikalstamų veikų skaičius, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nuteistojo asmenybė ir kt.) visuma nuosprendyje nebuvo tinkamai įvertinta ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas nėra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir neatitinka bausmės paskirties. Pasak prokuroro, pernelyg švelnus baudžiamumas gali paskatinti M. J. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti – skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netrinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir aiškiai per švelnios bausmės. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje baudžiamojoje nepripažino vienos M. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bei paskyrė nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas aiškiai per švelnią bausmę.

7. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas gali bausmę sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

8. Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, padaręs dvi nusikalstamas veikas, už kurias jam paskirtos arešto bausmės, atitinkamai 60 parų ir 70 parų, kurios subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir jam paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. J. paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į M. J. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, tai, kad jis nusikalto teistumui neišnykus, atlikęs pastaruoju nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, be nukentėjusiųjų minėtų nusikaltimų niekas nematė, fiziškai niekas nenukentėjo, nusikaltimai truko trumpai, byloje civilinis ieškinys nepareikštas, į nustatytą jo atsakomybę švelninančią aplinkybę – prisipažino padaręs du nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė subendrintą, realiai atliktiną arešto bausmę. Pastebėtina, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog M. J. padarė du apysunkius nusikaltimus (2 t., b. l. 7), kai BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas nurodant, kad M. J. padarė du nesunkius nusikaltimus.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad iki skundžiamo 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio priėmimo M. J. buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (už apysunkį tyčinį nusikaltimą), 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią atliko 2022 m. rugpjūčio 26 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už apysunkį nusikaltimą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatytas nusikalstamas veikas, atitinkamai 2023 m. kovo 20 d. ir 2023 m. balandžio 27 d., M. J. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors ši asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė prokuroro teismui pateiktame kaltinamajame akte ir nebuvo nurodyta (1 t., b. l. 168), tačiau duomenys apie M. J. visus teistumus kaltinamajame akte nurodyti išsamiai ir teismui buvo žinomi, nes nurodyti ir skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje, todėl šiuo atveju sutiktina su prokuroro skundo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino M. J. atsakomybę sunkinančia.

10. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis M. J. nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistas ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

11. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su nuteistajam paskirta galutine arešto bausme, kuri, kaip teigiama, yra aiškiai per švelni, įvertinus tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytas nusikalstamas veikas. Už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą įstatymas numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (8 p.) M. J. paskyrė su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę, jos trukmę nustatęs vos didesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis. Įvertinusi prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamo nuosprendžio motyvus, bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. J. anksčiau teistas 13 kartų, už įvairaus pavojingumo ir pobūdžio nusikalstamas veikas, iš kurių 4 kartus – už analogiškas šioje byloje nustatytoms nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 106–112). Nors bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius atlikęs, tačiau naujas nusikalstamas veikas jis padarė nepraėjus nė metams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kur atliko 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vieną po kito du nesunkius nusikaltimus jis padarė vos mėnesio laikotarpiu, o pagal savo pobūdį padaryti nusikaltimai, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, laikytini itin nepadoriu ir asmens orumą žeminančiu elgesiu, pažeidžiančiu visiems priimtinas elgesio taisykles, bei sukėlęs nukentėjusiųjų pasipiktinimą ir nesaugumo jausmą. Be to, baudžiamoji atsakomybė 2020 metais nuteistajam ne kartą taikyta ir užsienyje, be kita ko, ir už lytinius nusikaltimus (1 t., b. l. 110–112). Nors pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktą pažymą M. J. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau byloje pateikta Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. birželio 6 d. specialisto išvada nustatyta ir tai, kad duomenų apie asmens lėtinius psichikos sutrikimus byloje nėra, todėl M. J. atlikti teismo medicinos psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 127, 132). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šia specialisto pateikta išvada ir ją vertinti kitaip, kaip teismo posėdžio metu to prašė nuteistojo gynėja. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro pažyma apie fizinį asmenį patvirtina ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais aštuonis kartus nuteistajam skirtos arešto bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, teigiama linkme elgesio nepakoregavo, neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis ir vėl nusikalsta vos paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigų, kaip ir šiuo atveju nusikalto nepraėjus nė metams, kai buvo paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka taip pat baustas. Be to, Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos duomenimis, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate 2023 m. spalio 11 d. pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas M. J. atžvilgiu byloje Nr. 01-1-39238-23, pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 ir 286 straipsniuose, ką patvirtino ir prokuroras, ikiteisminis tyrimas nebaigtas. Įvertinusi aukščiau nurodytas tiek M. J. charakterizuojančias, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį apibūdinančias aplinkybes, nustatytas jo atsakomybę vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti M. J. paskyrus griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, o subendrinta bausmė mažintina pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas.

13. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.) Teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

13.1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Nors M. J. ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės aiškiai rodo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukščiau nurodytos tiek su nuteistojo teistumais susijusios aplinkybės, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį apibūdinančios aplinkybės (12 p.), tai, kad du nusikaltimus nuteistasis padarė neišnykus teistumui, būdamas recidyvistas, o taip pat ir nuteistojo elgesys po nustatytų nusikalstamų veikų (jo atžvilgiu pardėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl analogiško pobūdžio nusikaltimo, 2 t., b. l. 17), tik patvirtina, jog iš ankstesnių teistumų jis teigiamų išvadų nedaro, o ankstesniais teismų sprendimais jam skirtos arešto bausmės jo elgesio teigiamai neįtakojo ir nesudaro prielaidų išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, todėl M. J. paskirta bausmė atliktina realiai.

Dėl proceso išlaidų

14. Šiaulių apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. J. pagal 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. KTS-2023-06556, pagal kurią valstybės naudai priteistina suma yra 88,33 Eur (2 t., b. l. 33).

14.1. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima ir sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

14.2. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro skundą, kuris tenkinamas, nuteistojo teisinė padėtis pablogėja, be to nuteistasis M. J., jo gynėjos advokatės pateiktais duomenimis, šiuo metu gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionare, dėl ko ir jo gynėja prašė šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti, o gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti M. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pakeisti nuosprendžiu nustatytą aplinkybę, nurodant, kad M. J. padarė du nesunkius nusikaltimus.

M. J. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2023 m. kovo 20 d. nusikaltimas) skirti laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

M. J. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2023 m. balandžio 27 d. nusikaltimas) skirti laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti M. J. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. J. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią M. J. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo M. J. neišieškoti.