- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- e2-552-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03656-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- N. G.
- Advokatai
- Eglė Latauskienė, Vita Neverauskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui N. G. (N. G.) ir atsakovo N. G. (N. G.) priešieškinį ieškovei E. G. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė E. G. ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės;
1.2. priteisti iš atsakovo ieškovei 2 000 Eur neturtinę žalą;
1.3. po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti ½ ½ 3 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio: (duomenys neskelbtini), ir atsakovui ½ ½ 3 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio: (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo ieškovei iš viso tenka ¾ buto, o atsakovui – ¼ buto;
1.4. lengvąjį automobilį OPEL Zafira AA, 2005 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui, ieškovei priteisti kompensaciją už didesnę dalijamo turto vertę – 698,50 Eur;
1.5. priteisti ieškovei iš atsakovo ½ šeimos santaupų, t. y. 5 000 Eur;
1.6. proginių monetų kolekciją priteisti atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisti kompensaciją, lygią ½ kolekcijos vertės, t. y. 1 247 Eur;
1.7. ieškovei po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu įgytą pavardę „G.“;
1.8. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta šalių santuoka pradėjo byrėti apie 2017 metus, kada iki tol atrodęs tik blogas atsakovo įprotis atsipalaiduoti geriant alkoholinius gėrimus tapo jo kasdienybe. Šis įprotis palaipsniui keitė atsakovo elgesį, charakterį, moralę. Ieškovė ne kartą prašė ir skatino jo nebevartoti, tačiau susitarti nepavykdavo, atsakovas kategoriškai neigia savo priklausomybę. Ieškovės teigimu, 2018 metais atsakovo elgesys tapo sunkiai pakeliamas, jis tapo piktas, jo veiksmai neprognozuojami, pakito jo moralinės vertybės. Šeimoje buvo nuolatinis psichologinis smurtas, ne kartą fizinis smurtas. Atsakovo elgesys yra nepriimtinas ieškovei, ir ji mano, kad tai daro neigiamą įtaką jų dukrai, nesvarbu, jog ji yra pilnametė. Ieškovei vienai teko išgyventi daug sveikatos sunkumų, kurių metu nesulaukė sutuoktinio paramos. Jis dažnai nenakvodavo namuose, kartais nakvodavo namuose pas savo motiną, bet ne visada ieškovei buvo žinoma, kur yra atsakovas. Susidūrus su finansiniais sunkumais ir atsiradus galimybei įsidarbinti Olandijoje, ieškovė 2022 m. vasarą išvyko dirbti į Olandiją, kur gyveno ir dirbo ne visus vienerius metus. Visą tą laiką ieškovė siekė taikiai nutraukti santuoką, o atsakovas, nesutikdamas su tuo, visais būdais kenkė jų bendriems namams ir dukrai. Ieškovės teigimu, atsakovas kada norėdavo gerdavo ir rūkydavo namuose, apversdavo butą iki negyvenamų patalpų ar landynės stovio, dukrai kartu būdavo nesaugu. Atsakovas visus vertingus daiktus: monetų kolekciją, santaupas, išnešė į savo mamos namus. Ieškovė mano, kad atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų – gerbti vienas kitą, remti vienas kitą moraliai ir materialiai, būti vienas kitam lojaliais ir tolerantiškais, gyventi su šeimos vertybėmis suderinamą gyvenimo būdą – pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovės teigimu, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, jam pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas, elgiantis nesuderinamai su šeimos vertybėmis. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė negatyvius išgyvenimus: stresą, pažeminimus, emocinį ir fizinį skausmą. Ieškovę nuolat lydi baimė ir netikrumo jausmas dėl savo ateities, ji išgyvena emocinę įtampą, saugumo jausmo praradimą. Ieškovė nesijautė saugiai savo namuose. Dėl atsakovo despotiškų veiksmų, žeminimo, užgauliojimų sumažėjo ieškovės pasitikėjimas savimi bei kitais žmonėmis. Atsižvelgdama į santuokos trukmę, į atsakovo veiksmų pobūdį, nepagarbą, melą, apgaules, psichologinio ir fizinio smurto buvimą, ieškovė atsakovo padarytą neturtinę žalą vertina 2 000 Eur. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad šalių santuokos metu įgytą dalijamą turtą sudaro: ½ 3 kambarių buto, esančio: (duomenys neskelbtini), ½ buto rinkos kaina VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra 41 350 Eur, ½ šio buto yra asmeninė ieškovės nuosavybė, įgyta dovanojimo sutarties pagrindu; lengvasis automobilis OPEL Zafira AA, 2005 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė analogiško automobilio kaina remiantis Emprekio duomenimis – 1 397 Eur; santaupos grynais pinigais, laikomos seife (duomenys neskelbtini) – 10 000 Eur; monetų kolekcija – vertė 2 497 Eur. Ieškovės teigimu, ½ buto šalys įsigijo mainų sutarties pagrindu, tačiau jame negyveno iki 2007 metų, kol ieškovės mama nepadovanojo ieškovei likusios ½ šio buto dalies. Iki 2012 m. butas buvo tvarkomas išimtinai ieškovės mamos lėšomis, vėliau buvo remontuotas tik vienas jo kambarys, pakeistos lauko durys ir dujų katilas. Visa tai buvo padaryta iš asmeninių ieškovės lėšų (gautų pardavus asmeninį turtą – palėpę) arba išsimokėtinai (katilas). Visa kita buto dalis iki šiol yra neremontuota, o kol ieškovė dirbo Olandijoje, butas buvo visiškai apleistas ir tapo pavojingas gyventi, dėl savo būklės padaryta žala apatiniam butui. Iki šalių gyvenimo skyrium pradžios visos šalių lėšos buvo bendros arba ieškovės asmeninės (gautos pardavus asmeninį turtą). Atsakovas neturėjo jokių asmeninėmis galėtų būti pripažintų lėšų, t. y. jis, skirtingai nei ieškovė, negavo dovanų, nepaveldėjo jokio turto. Ieškovės nuomone, jokie esminiai pagerinimai nebuvo padaryti, vieno kambario remontas buvo padarytas iš ieškovės asmeninių lėšų, o iš sutuoktinių bendrų lėšų išsimokėtinai nupirktas katilas – nėra ilgalaikė investicija ir nepadidina buto vertės. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad neturi jokios finansinės galimybės sumokėti kompensaciją už atsakovui priteisiamą buto dalį. Ieškovės teigimu, atsakovas bendras sutuoktinių santaupas šiuo metu slepia (duomenys neskelbtini), pas mamą bute esančiame seife. Ieškovė tiksliai nežinojo santaupų sumos, tačiau 2022 m. pabaigoje atsakovas jas parodė dukrai, kuri padarė nuotraukas. Tuo metu santaupų buvo 10 000 Eur. Be to, ieškovei nežinant, atsakovas iš namų išnešė jo iniciatyva ilgą laiką kauptą proginių monetų kolekciją. Nors monetų kolekcionavimas buvo asmeninis atsakovo interesas, tačiau šalys tai darydavo bendrai iš sutuoktinių lėšų, būdavo, kad paskelbus apie monetos išleidimą jie per naktį stovėdavo eilėje prie Lietuvos banko. Ieškovė keletą monetų yra dovanojusi atsakovui, todėl į jas nepretenduoja. Atsakovas pateikė savo manomą monetų vertę, kuri, ieškovės teigimu, yra ne tik, kad žymiai sumažinta, bet ir monetų sąraše nėra įtrauktos auksinės monetos. Bendra dalijamų monetų vertė yra 2 494 Eur. Ieškovės žiniomis, šalys neturi kreditinių įsipareigojimų. Ieškovė po santuokos nutraukimo pasilieka santuokos metu įgytą pavardę „G.“.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame pakartojo priešieškinyje nurodytus motyvus. Papildomai nurodė, kad ieškovė pateikia tariamas aplinkybes dėl šeimos ir sutuoktinių abipusio pareigų ir moralės normų laikymosi, o tai suprantama kaip jos civilinė gynyba nuo atsakovo jai pareikšto reikalavimo dėl santuokos nutraukimo išvykus į kitą valstybę gyventi ir dirbti pas kitą vyrą. Atsakovas, vertindamas, kad tai yra ieškovės gynybinė pozicija nuo jai pareikšto reikalavimo dėl santuokos nutraukimo teisinio pagrindo, atskirai dėl ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos nepasisako. Atsakovo teigimu, ieškovė sąmoningai nutyli tam tikras aplinkybes ir jų neatskleidžia, o 2022 m. rugsėjo 4 d. išduotos sveikatos pažymos nepatvirtina aplinkybių, susijusių su atsakovo veiksmais ar neveikimu, jos nesudaro pagrindo teigti, kad tą dieną ir valandą ieškovei teiktos sveikatos priežiūros paslaugos yra tiesiogiai susijusios su atsakovo veiksmais, apie kuriuos nurodo pati ieškovė. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė pateikė nepagrįstą jokiomis faktinėmis ir objektyviomis aplinkybėmis informaciją apie proginių monetų kolekcijos sudėtį ir vertę. Ieškovė nepateikė jokių faktinių duomenų, kad atsakovas disponavo auksinėmis monetomis. Be to, atsakovas pažymėjo, kad pateikė proginių monetų rinkos vertes kaip šio savo asmeninio pomėgio žinovas, o ieškovės statistiškai pateiktos monetų kainos iš kitų informacijos šaltinių nėra pagrįstas pagrindas įkainoti šias monetas ieškovės nurodytomis kainomis, nes patikrinus informacinius portalus matyti, jog šių monetų kainos svyruoja įvairiai, bet dar nereiškia, kad jų vertė yra tokia, kokią nurodo ieškovė. Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas bendras sutuoktinių santaupas šiuo metu slepia (duomenys neskelbtini), pas mamą bute esančiame seife. Atsakovas pažymėjo, kad visada seifą turėjo ir laikė tik savo tėvų bute. Atsakovas šiame seife laikė ne tik jam priklausančius asmeninius daiktus, bet ir jo tėvų, įskaitant ir šių asmenų pinigus. Ieškovė nurodo, kad tai yra slapta nuo jos sukauptos sutuoktinių santaupos, bet, atsakovo nuomone, tokie jos teiginiai prieštarauja ir kitoms faktinėms aplinkybėms, pvz., iki 2018 m. atsakovas kelerius metus buvo bedarbis ir šeima tuo laikotarpiu gyveno iš jo bedarbio pašalpos ir ieškovės darbo pajamų, nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje kaip visame pasaulyje buvo COVID pandemija, kuri tęsėsi iki 2021 m. birželio 30 d., ir kurios metu ieškovės ir atsakovo darbo santykiai buvo ribojami, atitinkamai dėl to buvo sumažėjęs darbo užmokestis, kol ieškovė apskritai neteko darbo. Ieškovės pateikta fotonuotrauka su atsakovo asmeniniu seifu ne jų šeimos bute dar nepagrindžia ieškovės teiginių dėl santaupų realumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:
4.1. santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės kaltės;
4.2. ieškovei po santuokos nutraukimo palikti pavardę „G.“;
4.3. pripažinti patalpos / buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio: (duomenys neskelbtini), ½ dalį, kuri asmenine nuosavybe priklauso ieškovei, bendrąja jungtine sutuoktinių ieškovės ir atsakovo nuosavybe;
4.4. nutraukus santuoką:
4.4.1. priteisti patalpos / buto – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio: (duomenys neskelbtini), ½ dalį asmenine atsakovo nuosavybe;
4.4.2. priteisti patalpos / buto – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio: (duomenys neskelbtini), ½ dalį asmenine ieškovės nuosavybe.
Alternatyvūs reikalavimai:
4.4.3. po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti patalpas / butą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį: (duomenys neskelbtini), asmenine jos nuosavybe, o atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 97 500 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę nuosavybės dalį;
arba:
4.4.4. po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti patalpas / butą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį: (duomenys neskelbtini), asmenine jo nuosavybe, o ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 97 500 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę nuosavybės dalį;
4.5. po santuokos nutraukimo transporto priemonę OPEL Zafira AA, 2005 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui asmenine nuosavybe, o ieškovės naudai iš atsakovo priteisti ½ dalies automobilio vertės 698,50 Eur kompensaciją.
4.6. priteisti iš ieškovės žyminį mokestį, kitas teismo išlaidas valstybės naudai.
4.7. priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje nurodė, kad su ieškove (duomenys neskelbtini) sudarė civilinę santuoką. Atsakovui su ieškove (duomenys neskelbtini) gimė dukra, kuri yra suaugusi ir jos atžvilgiu šalių nekeliami jokie teisiniai reikalavimai. Atsakovo teigimu, jis santuokos metu puoselėjo šeimos ryšius, rūpinosi vienturte dukra ir šeimos gerove. Abu sutuoktiniai turėjo darbo santykius ir dirbo, turėjo stabilių darbo pajamų, atsakovas savo rankomis ir gebėjimais tvarkė jų šeimos namus – 3 kambarių butą, esantį: (duomenys neskelbtini), į kurio 1 kambarį įsikėlė gyventi nuo 2003 m., o kai ieškovei 2007 m. atiteko ½ šio buto dalis pagal 2007 m. sausio 12 d. dovanojimo sutartį, pradėjo šia buto dalimi rūpintis kruopščiau, šiame bute (įskaitant jo atskirą dalį) sutuoktiniai pragyveno apie 19 metų iki ieškinio pateikimo dienos. Atsakovo teigimu, iki ieškinio pateikimo dienos šalių gyvenimas buvo buitiškai konfliktinis, kuris iš esmės pasikeitė, kai ieškove melo pagrindu 2022 m. liepos 5 d. išvyko į užsienio valstybę – Nyderlandus (ieškoti darbo), tačiau atsakovas išsiaiškino, kad ji išvyko pas kitą vyriškį, kuris net organizavo jos kelionę, ir ieškovė su juo gyvena. Atsakovas pažymėjo, kad iki to momento, kol jam tapo žinomas faktas apie ieškovės meilužį, šalių santykiai buvo normalūs, šalys vedė bendrą ūkį kaip šeima, užsiėmė dukros auklėjimu ir įprastine kasdienine darbine veikla, o jeigu ir kildavo kokie nors šeiminiai konfliktai, jie nebuvo kažkuo esminiai ar išskirtiniai ir būdavo greitai išsprendžiami. Jokios grėsmės santuokai iširti nebuvo kilę iki atsakovui tapo žinomas faktas apie ieškovės turimą meilužį. Atsakovas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu kvalifikuotinas ne tariamai nepagarbus atsakovo elgesys su ieškove, o paties ieškovės neištikimybė. Atsakovas taip pat nurodo, kad nesutinka su ½ buto dalimi, kuri asmenine nuosavybės yra ieškovės, ir mano, kad jam ¼ buto dalis turėtų būtų pripažinta kaip jo asmeninė nuosavybė, nes jis iš esmės nuo 2003 m. prisidėjo prie šio buto pagerinimo, kuris pagal turto vertinimo konsultaciją yra įvertintas 195 000 Eur. Atsakovo teigimu, sutuoktiniai į ginčo buto ½ dalį (vienas kambarys ir bendrai su kitu asmeniu naudojamasi dar vienu kambariu, vonios kambariu, virtuve, 2-iais koridoriais, tualetu) įsikėlė gyventi ir juo rūpintis nuo 2007 m., kai ieškovei jis atiteko pagal 2007 m. sausio 12 d. dovanojimo sutartį. Kai sutuoktiniai įsikėlė į šią buto dalį, jis buvo neprižiūrėtas, jam reikėjo remonto ir kitų investicijų. Tokiu atveju pirmiausia buvo sudarytos įvairios komunalinių paslaugų sutartys ieškovės vardu, taip pat buvo įsigytas išperkamosios nuomos pagrindu dujinis katilas, kurio vertė buvo 3 370 Lt, ir prie kurio išsimokėjimo atsakovas prisidėjo bendromis šeimos pajamomis. Atsakovo nuomone, esminius šio buto pagerinimus nulėmė sudėtingi buto remonto darbai, kuriuos savo pajėgomis ir asmeniniais gebėjimais savarankiškai atliko pats atsakovas tiek savo, tiek bendrai šeimos pajamų pagrindu. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nuo 2007 m. įvyko įvairių aplinkybių, kurios nulėmė privalomus buto pagerinimo veiksmus, kuriuos savarankiškai ir savo pajėgomis atliko atsakovas. Atsakovo teigimu, jei ginčo butas būtų menkai prižiūrėtas arba su minimaliomis sutuoktinių pastangomis dėl jo priežiūros ir esminių buto dalių, tokių kaip išorinių sienų „kosmetinė“ remonto apdaila, galima daryti prielaidas, kad jis nebūtų šiandien tokios vertės, maža to, jo nepriežiūra būtų nulėmusi paskesnes statinio ir buto eksploatacijos pasekmes. Atsakovas savarankiškais veiksmais (statybos rangos ir apdailos, statybinių medžiagų įgijimo ir pan.) prisidėjo prie to, kad šis butas yra iš esmės pagerintas, ir tai patvirtina buto vertė šiomis dienomis.
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame prašo priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad didžioji dalis atsakovo nurodytų subjektyvių aplinkybių yra visiškas melas, jo reikalavimai nėra nei teisiškai, nei moraliai pagrįsti. Atsakovo nenoras taikiai ir civilizuotai spręsti santuokos nutraukimo klausimų bei melas tik patvirtina ankstesnį žodžiu ne kartą išsakytą „keršto planą“ „neduoti skyrybų ir jas vilkinti“, taip finansiškai ir moraliai nubausti ieškovę, kad ji tik ilgiau bylinėtųsi. Ieškovės teigimu, atsakovas žino, kad ieškovė yra labai jautri ir išgyvenimai daro didelę žalą jos fizinei ir psichinei sveikatai. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo nurodytomis santuokos nutraukimo priežastimis ir aplinkybėmis. Atsakovo kaltinimus neištikimybe ieškovė absoliučiai neigia. Jokios neištikimybės nėra ir nebuvo, ieškovė važiavo dirbti į užsienį, jų bendras pažįstamas ją pasitiko ir padėjo pirmas dienas svetimoje šalyje, nes ten jau seniai gyvena. Be to, ieškovė nurodo, kad kategoriškai nesutinka su atsakovo reikalavimu dėl ½ 3 kambarių buto, esančio: (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovės teigimu, įsigijus šį butą buvo remontuotas tik vienas jo kambarys ir pakeistos lauko durys bei dujų katilas. Visa tai buvo padaryta iš asmeninių ieškovės lėšų, visa kita buto dalis iki šiol yra neremontuota. Atsakovas, kaip specialistas, su draugu įdėjo išorines ir kambario duris, tačiau net nepabaigė apdailos darbų po šių durų pakeitimo. Atsakovas su priešieškinyje minimu draugu susirinkdavo šiame bute pagerti, bet tai reikėjo pateisinti, todėl kartais sienas patepliodavo tinku. Tad kiti du buto kambariai iš apleistų įgavo dar blogesnę būklę. Iki šalių gyvenimo skyrium pradžios visos šalių lėšos buvo bendros arba ieškovės asmeninės, atsakovas neturėjo jokių asmeniniams galėtų būti priskirtų pinigų. Taigi, jokie esminiai pagerinimai nebuvo padaryti, remontas, kuris buvo padarytas, buvo padarytas iš ieškovės asmeninių lėšų arba bendrų sutuoktinių lėšų išsimokėtinai (katilas). Tačiau jis buvo naudojamas abiejų sutuoktinių, tai nėra ilgalaikis, o greitai nusidėvintis turtas ir niekaip nepadidina buto vertės, todėl šis ir visi išvestiniai priešieškinio reikalavimai nėra pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus bei argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
8. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė E. G. ir atsakovas N. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi vieną bendrą pilnametį vaiką.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
9. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1– 2 dalys) bendrumas.
10. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.
11. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
12. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020; ir kt.), tai gali būti pagrindas pripažinti, kad toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.
13. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
15. Šalys sutaria, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas, tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu pateikė savo pozicijas ir pasidalijo išgyvenimais, nuoskaudomis. Ieškovė reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės akcentavo, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis – atsakovo ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu, dėl kurio neigiamai pasikeitė atsakovo charakteris, pakito moralinės vertybės, šeimoje buvo nuolatinis psichologinis ir ne kartą fizinis smurtas, be to, atsakovas išnešė visus vertingus daiktus į savo motinos namus.
16. Atsakovas su tuo nesutiko ir tvirtino, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kurią atsakovas grindė ieškovės melu, neištikimybe bei bendru gyvenimu su kitu vyru.
17. Teismas pripažįsta, kad nesaikingas alkoholio vartojimas nėra priimtinas elgesys teisės ir moralės požiūriu, kuris ilgainiui pradeda neigiamai veikti ne tik patį alkoholį vartojantį asmenį, bet ir su juo susijusius artimus asmenis, griauna šeimos santykius. Ir nors byloje nėra priklausomybės ligų centro ir (ar) kitų medicininių dokumentų, patvirtinančių atsakovą turtint priklausomybę nuo alkoholio, tačiau, įvertinęs abiejų šalių paaiškinimus bei jų pobūdį (konkrečiai atsakovas negalėjo paaiškinti savo alkoholio vartojimo ypatumų, rėmėsi abstrakčiais paaiškinimais, kita vertus, pripažino apie ieškovės gimtadienį gėręs tris dienas iš eilės), byloje esančią rašytinę bei vaizdo medžiagą, teismas daro išvadą, kad atsakovas yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, ypač laisvalaikiu, ir tuo metu nesirūpina tinkamos gyvenamosios aplinkos palaikymu. Kita vertus, ieškovė ieškinyje pati pripažino, kad šalių santuoka pradėjo byrėti apie 2017 metus, kai iki tol atrodęs tik blogas atsakovo įprotis atsipalaiduoti geriant alkoholinius gėrimus tapo jo kasdienybe. Taigi, pagal pačios ieškovės pripažintas aplinkybes, atsakovo potraukis alkoholio vartojimui yra susiformavęs jau seniai, dar iki faktinio šalių santuokos iširimo, toks buvo šalių šeimos modelis, kuris ieškovei iš esmės tiko. Tai nereiškia, kad ieškovė yra kalta dėl vėlesnio atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau teigti, jog atsakovui vienam taikytina atsakomybė už santuokos ryšių nutrūkimą, taip pat nėra pagrindo.
18. Įrodymų, patvirtinančių atsakovo vartotą psichologinį ir fizinį smurtą, byloje nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Be kita ko, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. gruodžio 15 d. nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nesant atsakovo veiksmuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui), 233 straipsnio 1 dalyje (Poveikis nukentėjusiam asmeniui) ir 145 straipsnio 2 dalyje (Sistemingas asmens bauginimas) numatytų nusikalstamų veikų požymių, pateiktas vertinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu nagrinėtas įvykis iš esmės yra paprastas šeimos narių tarpasmeninis konfliktas, šeima nesiėmė visų įmanomų priemonių kaip galėtų taikiai ir šeimyniškai išspręsti tarpusavio ginčus, buvo laikomasi pozicijos kviesti policijos pareigūnus (el. b. 1 t., b. l. 81).
19. Dėl ieškovės argumento, kad atsakovas išnešė visus vertingus daiktus – monetų kolekciją, santaupas, iš bendrų šeimos namų, pažymėtina, kad, kaip bus nurodyta toliau, piniginių santaupų turėjimo fakto ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu monetų kolekcija yra padalijama šioje byloje kaip sutuoktinių bendras turtas, todėl esminės reikšmės sprendžiant kaltės klausimą šie atsakovo veiksmai neturi, juo labiau kad jie atlikti po to, kai šalių santuoka galutinai iširo.
20. Atsakovas ieškovės neištikimybę bei bendrą gyvenimą su kitu vyru įrodinėjo savo paaiškinimais ir A. B. el. laišku ieškovei, kuriame jis žadėjo pasitikti ją oro uoste (el. b. 1 t., b. l. 62–64). Ieškovė atsakovo teiginius apie neištikimybę kategoriškai neigė, paaiškino, kad jų bendras pažįstamas A. B., kuris jau anksčiau apsigyveno Nyderlanduose, padėjo jai įsikurti šioje užsienio valstybėje, ieškovė, kaip ir kiti asmenys, nuomojo iš jo būstą. Kadangi atsakovo pateiktame el. laiške nėra jokių užuominų apie romantinius ieškovės ir kito vyro santykius, atsakovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad tai yra jo subjektyvus ieškovės ir minėto asmens santykių vertinimas, ieškovė su tokiu vertinimu nesutiko, teismas konstatuoja, kad ieškovės neištikimybės fakto atsakovas neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai). Kita vertus, jau minėtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuoti šalių dukros parodymai, kad santykiai tarp tėvų paprastai yra normalūs, tačiau problema ta, kad tėvas linkęs vartoti alkoholį; kai išgeria tėvas tampa labai įkyrus, plepus, lenda prie motinos kalbėtis, kas ją pykdo, kai ji nori pailsėti; tokiais atvejais jie barasi vienas ant kito įvairiais negražiais žodžiais (el. b. 1 t., b. l. 71). Be to, iš atsakovo paaiškinimų spręstina, kad ieškovė neatskleisdavo atsakovui tam tikrų paprastai abiem sutuoktiniams reikšmingų dalykų, kaip, pavyzdžiui, testamento sudarymas; pirmą kartą išvykusi į užsienį nepalaikė su atsakovu ryšio. Taigi tarp sutuoktinių jau tam tikrą laiką nebuvo pasitikėjimo vienas kitu.
21. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ilgalaikis besitęsiantis negeranoriškas santykių aiškinimasis tiek bendraujant betarpiškai, tiek teisme ir kitose įstaigose galėjo pradėti emociškai varginti šalis. Tačiau toks elgesys buvo būdingas abiem sutuoktiniams. Nė vienos iš šalių pozicija, nei byloje esantys įrodymai nepatvirtina išskirtinai vienos kurios nors šalies kaltės dėl santuokos iširimo (CPK 185 straipsnis). Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės (CPK 12, 178 straipsnis).
22. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro išvadą, kad abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, siekdamos palaikyti santuokinius, šeimos ryšius, juos modifikuoti keičiantis situacijai ir išsaugoti santuoką, todėl pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių pareigas. Įvertinus šalių paaiškinimus dėl šalių bendro gyvenimo ypatumų, akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų išimtinai ieškovės ir (ar) atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo daryti išvados, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl kito sutuoktinio kaltės.
23. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, nenoras dėti maksimalias pastangas, kad būtų išsaugoti darnūs santuokiniai santykiai, šalių lūkesčių neatitiktis ir pasirinkto santykių modelio nulemtas tarpusavio fizinis ir emocinis atitolimas. Taigi viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas (nebenorėjimas) šių požiūrių suderinti tarpusavyje, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas (CK 3.27 straipsnis).
24. Teismas nevertina, kurio iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė, nes, kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; ir kt.).
25. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl sutuoktinių pavardžių
26. Šalims prašant, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „G.“, o atsakovui paliekama turima pavardė „G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą
27. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda labai svarbių teisinių padarinių. Kadangi pripažįstama, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, nė vienas negali reikalauti kokios nors satisfakcijos ir kito sutuoktinio atsakomybės. Tai reiškia, kad nė vienas iš jų neturi teisės prisiteisti iš kito turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkina.
Dėl buto dalies pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
28. Byloje pareikštu priešieškiniu atsakovas prašo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančią ieškovei asmeninės nuosavybės teise (pagal 2007 m. sausio 12 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės motinos padovanotą asmeniškai ieškovei), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu, t. y. dėl esminio pagerinimo.
29. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
30. Taigi, sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita); antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012). Sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020, 26 ir 27 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Atsakovas prašymą pripažinti ieškovei jos motinos padovanotą ½ buto dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, motyvavo tuo, kad: 1) atsakovas bendromis lėšomis prisidėjo prie išperkamosios nuomos pagrindu įsigyto katilo, kurio vertė – 3 370 Lt, išmokėjimo; 2) esminius buto pagerinimus nulėmė sudėtingi buto remonto darbai, kuriuos savo jėgomis ir asmeniniais gebėjimais savarankiškai atliko pats atsakovas tiek savo, tiek bendromis šeimos pajamomis.
32. Iš byloje pateiktos 2007 m. gegužės 14 d. išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Lateko lizingas“ ir ieškovė E. G. buvo sudariusios 3 370 Lt vertės dujų katilo išperkamosios nuomos sutartį vienerių metų laikotarpiui. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė neneigė, kad dujų katilo kaina buvo išmokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų, tačiau pažymėjo, kad katilas buvo naudojamas abiejų sutuoktinių, tai nėra ilgalaikis, o greitai nusidėvintis turtas, kuris nepadidina buto vertės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kita ½ buto dalis šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (iš viso – 36,81 kv. m), taigi minėtas katilas tarnavo ir šalių bendro turto naudojimui, įvertinęs katilo įsigijimo datą, kainą, aplinkybę, kad šis turtas yra nusidėvintis, daro išvadą, kad katilo išmokėjimo bendromis sutuoktinių lėšomis prieš 15 metų aplinkybė nepagrindžia ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios buto dalies esminio pagerinimo (CPK 185 straipsnis).
33. Atsakovo teigimu, 2005–2006 metais vykusios (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos metu išorinėje ginčo buto sienoje įvyko sienos deformacija su įtrūkimais, kurių remonto ir apdailos darbus savarankiškai atliko atsakovas tiek savo, tiek ieškovės kaip šeimos bendromis lėšomis. Tai, anot atsakovo, patvirtina Turto vertinimo konsultacijoje pateiktos nuotraukos. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad galimi išorinės buto (namo) sienos remonto darbai vertintini kaip viso namo bendrosios dalinės nuosavybės tvarkymo darbai. Antra, iš atsakovo kartu su priešieškiniu pateiktų nuotraukų matyti, kad viename iš kambarių iš tiesų buvo įtrūkusi siena, kuri buvo tinkuojama ūkiniu būdu (el. b. 1 t., b. l. 158–159). Nei nurodytos nuotraukos, nei minėtos Turto vertinimo konsultacijoje esančios nuotraukos (el. b. 1 t., b. l. 89–94) nepagrindžia nei atliktų darbų vertės, nei jų esminio pobūdžio (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Įrodymų, kad į šiuos remonto darbus atsakovas būtų investavęs asmenines lėšas, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
34. Atsakovo teigimu, apie 2011–2012 metus ginčo butą vandeniu apipylė jų kaimynė, dėl ko reikėjo daryti atskirų buto dalių remontą, įskaitant vonios kambarį; atsakovas nurodo, kad savo gebėjimais savarankiškai atliko vonios kambario remontą, įskaitant dušo kabinos pastatymą ir apdailą aplink ją. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kaip nurodo atsakovas, atskirų buto dalių remontą dėl minėto įvykio (jo pobūdį, vertę ir pan.), atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (pirkėjas – ieškovė E. G.) ir jos apmokėjimo dokumentus dėl 1 329 Lt vertės dušo kabinos įsigijimo, iš ko darytina išvada, kad bute santuokos metu buvo įrengta dušo kabina. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kita ½ buto dalis šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taigi minėta dušo kabina tarnavo ir šalių bendro turto naudojimui, neturi pagrindo daryti išvados, jog dušo kabinos pastatymas ir apdaila aplink ją esmingai pagerino ginčo buto dalį (CPK 185 straipsnis). Kaip minėta, kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių vonios kambario remonto pobūdį, vertę, atsakovas nepateikė, o ieškovės pateikti įrodymai apie dabartinę vonios kambario būklę patvirtina, kad vonios kambarys yra remontuotinos būklės (el. b. 2 t., b. l. 114–115).
35. Atsakovo teigimu, buto pagerinimą nulėmė ir įvykis, susijęs su kaimyninio buto remontu, lėmęs buto sienos deformaciją. Atsakovas pripažįsta, kad padarytos žalos atlyginimo klausimas buvo išspręstas, tačiau nurodo atlikęs buto sienos remonto ir apdailos darbus kartu su savo draugu. Iš kartu su priešieškiniu pateiktos 2018 m. rugpjūčio 16 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos matyti, kad butui padarytos žalos atstatymo kaštai buvo įvertinti 1 108,36 Eur, žala padaryta 12,81 kv. m kambariui. Abi šalys pripažino, kad padarytą žalą kaimynas atlygino, ieškovė parodė ir atsakovas neginčijo, kad į minėto kambario remontą buvo investuotos ne tik nurodytos žalos atlyginimo lėšos, tačiau ir lėšos, gautos pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusią palėpę. Ieškovė neginčijo, kad atsakovas atliko šio kambario remonto darbus (įdėta gipso kartono plokštė, dažytos sienos ir pan.), tačiau parodė, jog pagal galimybes taip pat prisidėjo prie šių remonto darbų atlikimo, tvirtino, kad tai buvo paprastasis buto remontas. Atsakovas, kuriam šioje byloje ir teko įrodinėjimo našta, objektyviais įrodymais nepagrindė, kad atlikti remonto darbai atitinka esminio buto pagerinimo požymius (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), atliktų darbų kainos taip pat neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis), be to, kaip minėta, ½ buto šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
36. Atsakovas taip pat teigė, kad buto pagerinimą nulėmė ir kiti buto remonto darbai, būtent, pakeitus langus atsakovas atliko apdailos aplink juos darbus, pakeitė vidaus ir išorines duris. Abi šalys parodė, kad turimas omenyje trijų langų pakeitimas, atsakovas pripažino, kad išmokos už ieškovės motinos slaugą (t. y. tikslinės išmokos) buvo investuotos į durų ir langų įsigijimą, ieškovės gautas neturtinės žalos atlyginimas (t. y. asmeninės lėšos) investuotas į langų įsigijimą. Atsakovas nurodė, kad iš dalies prisidėjo prie durų įsigijimo (bendromis lėšomis), tačiau konkretaus dydžio (t. y. kiek prisidėjo) neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Įrodymų, kad minėti apdailos darbai ar durų įstatymas (kaip darbas) atitinka esminio buto pagerinimo požymius (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), atsakovas nepateikė, taip pat neįrodinėjo šių atliktų darbų kainos (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pateikė nuotrauką, iš kurios matyti, kad ne visų durų apdaila buvo baigta (el. b. 1 t., b. l. 193), o, kaip minėta, ½ buto šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
37. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nors byloje yra duomenų, ir ieškovė to neginčijo, jog atsakovas bute atliko tam tikrus remonto darbus (vienas ir (ar) su draugo pagalba), tačiau atsakovas, kuriam ir teko šioje byloje įrodinėjimo našta, objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrindė, jog atlikti darbai kvalifikuotini kaip esminis ½ buto pagerinimas (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Atsakovas neįrodė, kad į minėtus remonto darbus būtų investavęs asmeninių lėšų, tačiau pripažino, jog asmenines lėšas investavo ieškovė, ir nors dalis darbų ar prekių (pavyzdžiui, katilo, dušo kabinos įsigijimas) yra susiję su bendrų sutuoktinių lėšų (darbo užmokesčio) panaudojimu, tačiau šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ½ dalis buto šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl minėti darbai negali būti siejami išimtinai su ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimu. Nors atsakovas taip pat pateikė Valstybinio socialinio fondo valdybos pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, kurioje atsispindi atsakovo gautos pajamos, tačiau ši aplinkybė nevertintina kaip turinti lemiamą įtaką sprendžiant reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagrįstumo klausimą. Atsakovas turėjo įrodyti ne tik tai, kad jis turėjo pajamų buto pagerinimams atlikti, bet ir tai, jog šias išlaidas jis faktiškai patyrė sumokėdamas už (esminius) pagerinimus. Kadangi esminę reikšmę šiuo atveju turi ne lėšų turėjimo, o jų išleidimo būtent ginčo turtui pagerinti faktas, nesant įrodymų, pagrindžiančių šio fakto buvimą, vien pajamų gavimo aplinkybė neįrodo atsakovo finansinio indėlio gerinant ginčo turtą aplinkybės. Taip pat minėta, kad atsakovas objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrindė, jog jo nurodyti remonto darbai kvalifikuotini kaip esminis turto pagerinimas, o dabartinė buto vertė savaime to neįrodo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kita vertus, atsakovo pateiktoje UAB „OBER-HAUS“ konsultacijoje dėl galimos turto kainos pažymima, kad ši konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, turto vertinimas pagal įstatymo reikalavimus nebuvo atliktas (el. b. 1 t., b. l. 90). Be to, nors atsakovas, įrodinėdamas esminį turto pagerinimą, pabrėžė jo atliktus remonto darbus, tačiau jau minėtoje konsultacijoje dėl galimos turto kainos, įvertinant patalpų apdailos būklę, nurodoma, kad butui reikalingas einamasis remontas (el. b. 1 t., b. l. 90). Pagal šalių paaiškinimus, santuokos metu bute buvo atliktas tik vieno (mažiausio) iš trijų kambarių remontas, o atliktas vonios kambario remontas, pagal ieškovės pateiktus įrodymus, jau yra netekęs savo pridėtinės vertės (el. b. 2 t., b. l. 114–115).
38. Dėl išdėstytų priežasčių atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ buto dalį CK 3.90 straipsnio pagrindu netenkinamas.
Dėl bendro turto padalijimo
39. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aktyvaus teismo vaidmens tikslas – maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais teismo būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Teismas, įvertinęs tai, kad abi šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų, viso proceso metu aktyviai gynė savo pozicijų pagrįstumą, teismo būtinybės veikti aktyviai sprendžiant šalių ginčą dėl bendro turto padalijimo nagrinėjamu atveju nekonstatuoja.
41. Byloje nėra ginčo, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis OPEL Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir proginių monetų kolekcija. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, taip pat prašo priteisti iš atsakovo ½ šeimos santaupų (5 000 Eur), kurių buvimą atsakovas neigia.
42. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nė viena iš šalių neprašė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl bendras turtas dalijamas po lygiai.
43. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
44. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).
45. Taigi pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.
46. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo padalyti ½ buto natūra, po ko ieškovei atitektų ¾ buto (kartu su asmeninės nuosavybės teise valdoma ½ buto dalimi), o atsakovui ¼ buto. Atsakovas priešieškinyje pateikė alternatyvius reikalavimus dėl šio buto padalijimo, kurių esmė – kad visas butas būtų priteistas natūra vienam iš sutuoktinių, o kitam sutuoktiniui išmokėta piniginė kompensacija už jo buto dalį. Ieškovė byloje neigė turinti finansinių galimybių išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už jo buto dalį (priešingų įrodymų teismui nepateikta), atsakovas taip pat neįrodinėjo turintis finansinių galimybių išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad nė viena iš šalių neturi finansinių galimybių išmokėti kitam sutuoktiniui piniginės kompensacijos už jo turto dalį, turto padalijimas natūra yra prioritetinis, byloje nepateikta įrodymų, jog toks padalijimas būtų objektyviai neįmanomas, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir po santuokos nutraukimo priteisia abiem šalims natūra ½ buto lygiomis dalimis, t. y. po ¼ buto.
47. Dėl automobilio padalijimo ginčo tarp šalių nebuvo, todėl, nenustačius esminio prieštaravimo sutuoktinių teisėms ir teisėtiems interesams, šalių prašymu automobilis po santuokos nutraukimo priteisiamas natūra atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei iš atsakovo priteisiama 698,50 Eur piniginė kompensacija už ½ automobilio.
48. Dėl proginių monetų kolekcijos kiekviena iš šalių pateikė atskirus proginių monetų ir jų vertės sąrašus. Nors ieškovės pateiktame Proginių monetų ir medalių sąraše įtrauktos dvi auksinės monetos, tačiau duodama paaiškinimus teisme ieškovė patvirtino, kad auksinių monetų į bylą pateiktoje proginių monetų kolekcijos nuotraukoje nėra, jų buvimą grindė tik savo paaiškinimais, atsakovas tokių monetų turėjimą neigė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad auksinių monetų kaip bendro šalių turto buvimo ieškovė neįrodė, todėl jos neįtraukiamos į bendro šalių turto balansą (CPK 178, 185 straipsniai). Pagal ieškovės pateiktą Proginių monetų ir medalių sąrašą, kolekcijos vertė (neįskaitant minėtų auksinių monetų) yra 1 731 Eur (el. b. 2 t., b. l. 42–43), pagal atsakovo sąrašą – 1 162 Eur (el. b. 2 t., b. l. 25). Kadangi oficialių proginių monetų kolekcijos dokumentų atsakovas nepateikė, savo nuožiūra nurodė monetų vertes, tuo tarpu ieškovė, duodama paaiškinimus teisme, taip pat pripažino, kad nurodė tik preliminarią kolekcijos vertę, teismas sprendžia, jog bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka proginių monetų kolekcijos vertės nustatymas pagal abiejų šalių nurodytų verčių vidurkį, t. y. 1 446,50 Eur (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad proginių monetų kolekcionavimas buvo atsakovo pomėgis, išsikraustęs iš bendrų šeimos namų atsakovas minėtą kolekciją išsivežė su savimi, kaip minėta, oficialių proginių monetų įsigijimo dokumentų nepateikė, teismas proginių monetų kolekciją natūra priteisia atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei iš atsakovo priteisia 723,25 Eur piniginę kompensaciją (1 446,50 Eur / 2 = 723,25 Eur).
49. Ieškovė, kaip minėta, prašo priteisti iš atsakovo taip pat ½ šeimos piniginių santaupų, iš viso 5 000 Eur. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei nežinant atsakovas bendras sutuoktinių santaupas slepia jo tėvams priklausančiame bute esančiame seife; ieškovė tiksliai nežino santaupų sumos, tačiau, anot ieškovės, 2022 m. pabaigoje atsakovas jas parodė dukrai, kuri padarė nuotraukas, tuo metu santaupų buvo 10 000 Eur. Duodama paaiškinimus teisme ieškovė pripažino, kad dėl santaupų kilmės ir jų dydžio sprendžia iš dukros žodžių. Atsakovas tuo tarpu nurodytas aplinkybes neigė ir teigė, kad nuotraukoje matomos piniginės lėšos yra jo tėvų santaupos, be to, kur kas mažesnė suma, nei nurodo ieškovė.
50. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018).
51. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).
52. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 44 punktas).
53. Teismas, įvertinęs tai, kad bendrų santaupų turėjimą ir jų galimą dydį ieškovė įrodinėjo tuo, ką ji, kaip teigė, sužinojo iš dukros žodžių, taip pat nuotrauka, kurioje matomas seifas ir jame esantys pinigai (el. b. 2 t., b. l. 57–58), tuo tarpu atsakovas ieškovės nurodytas aplinkybes neigė, vadovaudamasis minėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžia, kad bendrų santaupų egzistavimo ieškovė neįrodė, todėl jos reikalavimas dėl piniginių santaupų padalijimo atmetamas (CPK 178 straipsnis).
54. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise natūra priteisiama ¼ dalis buto, atsakovui asmeninės nuosavybės teise natūra priteisiama ¼ dalis buto, automobilis OPEL Zafira ir proginių monetų kolekcija, taip pat iš atsakovo ieškovei priteisiama 1 421,75 Eur (698,50 Eur + 723,25 Eur = 1 421,75 Eur) piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
56. Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 773 Eur žyminio mokesčio, patyrė 2 570 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. 2 t., b. l. 190–194), iš viso – 3 343 Eur.
57. Atsakovas patyrė 2 580 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. 2 t., b. l. 196–199). Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė antstolio ir UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau nepateikė šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, t. y. neįrodė šių išlaidų realumo, todėl dėl šių išlaidų priteisimo nesprendžiama. Civilinio proceso kodekse taip pat nėra numatyta galimybė priteisti teisinės pagalbos, kurią teikia ne advokatai ar advokato padėjėjai, išlaidas, todėl dėl teisinių paslaugų išlaidų priteisimo pagal 2023 m. balandžio 3 d. sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 96) priteisimo taip pat nesprendžiama.
58. Šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o tai reiškia, kad šioje dalyje šalių reikalavimai patenkinti po 50 proc., ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas, reikalavimai, susiję su turtu, patenkinti 80 proc. ((22 096,75 Eur x 100 proc.) / 27 620,50 Eur = 80 proc.). Taigi ieškinys patenkintas 43 proc., todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 1 437,49 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 343 Eur x 43 proc. = 1 437,49 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai).
59. Atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas 50 proc., reikalavimai, susiję su turtu, patenkinti 51 proc. ((50 147 Eur x 100 proc.) / 98 897 Eur = 50,71 proc.). Taigi atsakovo priešieškinis patenkintas 51 proc., todėl proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina 1 315,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 580 Eur x 51 proc. = 1 315,80 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai).
60. Įskaičius abiem šalims priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 121,69 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
61. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
62. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovui atidėtas 1 818 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimas. Proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteisiama 890,82 Eur atidėto žyminio mokesčio (1 818 Eur x 49 proc. = 890,82 Eur) (CPK 84, 96 straipsniai). Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 56 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (109 Eur x 51 proc. = 55,59 Eur). Likusios atidėto žyminio mokesčio dalies teismas iš ieškovės nepriteisia, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo turtinių reikalavimų patenkinimas faktiškai atitinka ieškovės šioje byloje pareikštą poziciją (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
63. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 19,92 Eur, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 11,35 Eur (19,92 Eur x 57 proc. = 11,35 Eur), o iš atsakovo – 8,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98 straipsniais, 268– 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei E. G. palikti santuokinę pavardę „G.“, atsakovui N. G. (N. G.) palikti pavardę „G.“.
Priteisti ieškovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ ½ buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ¾ buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ ½ buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį OPEL ZAFIRA-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir proginių monetų kolekciją.
Priteisti ieškovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 421,75 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt vieno euro, 75 ct) piniginę kompensaciją už atsakovui priteisto kilnojamojo turto vertę, viršijančią jo dalį bendrame turte.
Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti ieškovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121,69 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą, 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 890,82 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų, 82 ct) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Priteisti iš ieškovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,35 Eur (vienuolika eurų, 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,57 Eur (aštuonis eurus, 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei „Regitra“.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.