Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

- M. I. su E. I. ir M. I. bendrauja kiekvieną lyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;

- M. I. su E. I. ir M. I. bendrauja lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis nepertraukiamai, nuo 18.00 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos;

- M. I. su E. I. ir M. I. bendrauja nelyginiais metais Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, nuo 18.00 val. pirmos buvimo su vaikais dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaikais dienos;

- nustatytu laiku M. I. paima dukras iš jų gyvenamosios ar kitos su L. N. – I. sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina dukteris j jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

- nustatyti, jog bendravimo su vaikais Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis grafikas turi pirmenybę prieš paprastų savaičių savaitgalių bendravimo tvarką.

6) nekilnojamąjį turtą - butą adresu (duomenys neskelbtini), padalinti natūra, M. I. bei L. N. – I. priteisiant po 1/2 šio nekilnojamojo turto nuosavybės dalį;

7) nustatyti šią naudojimosi nekilnojamuoju turtu - butu adresu (duomenys neskelbtini) tvarką:

- L. N. – I. su nepilnametėmis dukterimis E. I. ir M. I. naudojasi kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 15-3 (11,61 m2 ploto) - buto plane padaryta klaida, du kambarius pažymint tuo pačiu indeksu - 15-3, ir nepažymint nė vieno kambario indeksu 15-2, todėl nurodomas ir kambarių plotas, bei kambarys, pažymėtas indeksu 15-4 (13,91 m2 ploto);

- M. I. naudojasi kambariu pažymėtu indekse Nr.15-3 (19,33 m2 plotas);

- L. N. – I. su nepilnametėmis dukterimis E. ir M. I. ir M. I. bendrai naudojasi kitomis buto patalpomis: koridoriumi (indeksas 15-1), holu (indeksas 15-5), virtuve (indeksas 15-6), koridoriumi (indeksas 15-7), vonia (indeksas 15-8), tualetu (indeksas 15-9) bei sandėliuku (indeksas 15-10).

8) priteisti atsakovui M. I. asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą - Mercedes Benz GL450 (valst. Nr.(duomenys neskelbtini));

9) priteisti atsakovui M. I. asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą, nurodytą patikslinto ieškinio 41 punkte, t.y. skalbyklė Whirlpool, garų puodas, televizorius, namų kino sistema, stacionarus kompiuteris, fotoaparatas Lumix, dviratis, įrankiai Makita, įrankiai Boch, stiklinis staliukas, teniso raketė Wilson, sekcija, dulkių siurblys Philips, nešiojamasis kompiuteris, planšetinis kompiuteris, dronas, šviestuvas, siurblys, kompiuterinių žaidimų priedai;

10) priteisti ieškovei L. N. – I. asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą, nurodytą patikslinto ieškinio 42 punkte, t.y. džiovyklė Bosch, mikrobangė Samsung, vaikų kambario televizorius, fotoaparatas Canon, dviratis (moteriškas), teniso raketė Wilson, indaplovė, virtuvės kombainas, stumdoma spinta;

11) nustatyti, kad pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui M. I. ir L. N. – I., kiekvienas vykdys lygomis dalimis (po 1/2 kreditorinio įsipareigojimo dalį);

12) už turto padalinimą (atsižvelgiant į turto balanso lentelę) ir jos paaiškinimus, iš atsakovo M. I. ieškovės L. N. – I. naudai priteisti 7192,50 Eur kompensaciją;

13) iš atsakovo M. I. ieškovės L. N. – I. naudai priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nurodė, kad atsakovas yra jūreivis, todėl jis neturi galimybės kasdien prižiūrėti nepilnametes dukteris, todėl jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir nukrypimo nuo lygių dalių principo nurodė, kad atsakovo gaunamas atlyginimas vidutiniškai yra ne mažiau 4000,00 Eur, todėl jis turėtų mokėti didesnį nei pusės minimalios mėnesinės algos kasmėnesinį išlaikymą, t.y. po 450 Eur kiekvienai iš dukterų. Ieškovė nurodė, jog dirba AB „LP“, jos atlyginimas „į rankas“ yra apie 340,00 Eur kiekvieną mėnesį, t.y. šalių finansinės padėtys ženkliai skiriasi. Nurodo, jog dukros turi ne tik minimalius fiziologinius poreikius, bet ir papildomus dėl sveikatos būklės – E. nustatyta toliaregystė, nutukimas bei jaunatvinė (juvenilinė) čiurnikaulio osteochondrozė, M. nustatyta toliaregystė, dėl šių sveikatos problemų būtinas papildomas išlaikymas dukterims - pirkti vaistus, akinius ir kt.

2. Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas, 2020 m. lapkričio 18 d. galutinai patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašo:

1) santuoką tarp M. I. ir L. N. – I. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nustatyti nepilnamečių dukrų E. l. ir M. I. gyvenamąją vietą su ieškove L. N.-l.;

3) priteisti iš atsakovo dukterų E. I. ir M. I. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 240 Eur kiekvienai, viso 480 Eur iki jų pilnametystės, šias lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti ieškovę L. N. I.;

4) nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimis E. I. ir M. I., tvarką: kiekvieną lyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.; lyginiais metais Šv.Kūčių ir Kalėdų bei Naujųjų Metų dienomis nuo pirmos buvimo dienos 18 val. iki paskutinės buvimo dienos 18 val.; nelyginiais metais Šv.Velykų dienomis nuo pirmos dienos 18 val. iki paskutinės buvimo dienos 18 val., praleisti su dukromis 2 savaites jų vasaros atostogų metu. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių (darbo, ligos) atsakovas negali pasiimti dukterų numatytomis dienomis, šios dienos perkeliamos į pirmą savaitgalį po priežasties pasibaigimo, apie tai ieškovei pranešus prieš 7 dienas SMS arba elektroniniu paštu. Visais atvejais atsakovas dukras paima iš jų gyvenamosios vietos ir pristato į jų gyvenamąją vietą;

5) padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį „Mersedes Benz“ valst. Nr.nr,(duomenys neskelbtini) skalbyklę „Whirpool, televizorių “Samsung“, garų puodą, dviratį, suktuką „Makita“, diskinį pjūklą „Bosch“ , įrankius Milwaukee“, stiklinį staliuką, teniso raketę „Wilson Federer“, dulkių siurblį „Philips“, sekciją, nešiojamą kompiuterį, planšetinį kompiuterį, droną, šviestuvą, kompiuterinių žaidimų priedus;

6) ieškovei L. N. I. priteisti džiovyklę „Bosch“ ,mikrobangų krosnelę „Samsung“, televizorių, moterišką dviratį, teniso raketes „Wilson“Nr, 1 ir Nr.2, indaplovę, virtuvės kombainą, spintą stumdomomis durimis, videokamerą „Sony ; fotoaparatą „Lumix“, teniso raketę „Babolat“, krepšį teniso raketėms;

7) prievolę pagal 2006 metų rugsėjo 20 dienos kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su AB SEB bankas po santuokos nutraukimo palikti solidaria, nustatant, kad įmokas mokėsi atsakovas vienas be teisės jas regreso tvarka išsiieškoti iš ieškovės L. N. – I.;

8) pavardes palikti „ I.“ ir „N.-I.“;

9) išlaikymo vienas kitam nepriteisti.

Dėl bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos, atsakovas nurodė, kad dėl bendravimo su dukromis jokių problemų nebuvo, nemano, kad jos galėtų kilti ateityje. Ieškovės siūlymas nustatyti bendravimo tvarką kiekvieną lyginės metų savaitės savaitgalį ar lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis gali būti neįgyvendinamas, nes tuo metu atsakovas gali būti jūroje, o nelyginį savaitgalį - namuose.

Dėl išlaikymo dydžio atsakovas nesutinka, nurodo, kad ieškovė nededa jokių pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, arba slepia savo pajamų šaltinį. Nurodė, kad vienas moka banko paskolos įmokas ir lizingo įmokas už daiktus, sutinka mokėti dukroms išlaikymą po 240 Eur.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašomu turto padalijimu, kadangi santykiai su ieškove yra konfliktiški gyventi vienam bute bus neįmanoma. Sutinka, kad butas liktų ieškovei ir paskola bankui pereitų ieškovei, o jam išmoka piniginę kompensacijų už jam tenkančių nuosavybes dalį.

Dėl kilnojamojo turto padalinimo atsakovas nurodė, kad turtas turi būti dalinamas ta verte, kuri yra teismo sprendimo priėmimo dienai, kadangi nuo ieškinio ir priešieškinio pateikimo dienos daiktų vertė sumažėjo, dalies jų nebėra, nes jie buvo sulūžę ir yra išmesti, dalį jų jau yra pasiėmusi išeidama ieškovė.

Dėl kreditorių įsipareigojimų atsakovas nurodė, kad sutinka po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2006 metų rugsėjo 20 dienos Kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB bankas vykdytų jis vienas, nes ieškovės materialinė padėtis neleidžia jai vienai vykdyti prievolės bankui. Mano, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į l/2 dalį buto yra nepagrįstas.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo, ieškovė nurodė, jog neturi galimybių įgyti kitą nekilnojamąjį turtą, kuriame galėtų gyventi ji pati bei dvi nepilnametės dukros, butas adresu (duomenys neskelbtini), yra dalus, todėl šalių bendro nekilnojamojo turto - buto adresu (duomenys neskelbtini) dalybos natūra yra racionaliausias ir geriausiai šalių poreikius atitinkantis variantas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų ieškovė nurodė, kadangi patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas turtą - butą adresu (duomenys neskelbtini) kuris įgytas pasinaudojus minėtą paskolą, kiekvienai iš šalių priteisti po 1/2 dalį, prašoma nustatyti, jog kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui šalys vykdys lygiomis dalimis.

Dėl kilnojamojo turto padalinimo ieškovė nurodė, kad nors atsakovas iš dalies pripažįsta kilnojamųjų daiktų vertes bei padalijimo būdą, tačiau atsakovas patikslintu priešieškiniu pakeitė reikalavimus dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo. Atkreipia dėmesį, jog brangiausias kilnojamasis daiktas yra automobilis „Mercedes Benz“ GL450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog turtinių santykių nutrūkimo momentu šio automobilio vidutinė rinkos vertė buvo 10500,00 Eur vertė. 2019 m. kovo 26 d. atsakovas nurodė, jog šio automobilio vertė yra 10000,00 Eur, tokią pat sumą nurodė 2019 m. balandžio 2 d. priešieškinyje, tačiau jau 2020 m. lapkričio 18 d. patikslintu priešieškiniu atsakovas teigia, jog automobilis vertas tik 7 000,00 Eur. Tokia situacija negalima, kadangi atsakovas nuo šalių turtinių santykių nutrūkimo dienos naudojosi automobiliu, todėl būtent dėl atsakovo veiksmų turto vertė galimai sumenko, o turtas privalo būti dalinamas vertėmis, kurios galiojo šalių turtinių santykių nutrūkimo momentu - t.y., 2019 m. kovo 8 d., kuomet ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Todėl teismo prašo nurodytus kilnojamuosius daiktus padalinti ir kompensacijas paskirstyti pagal ieškovės 2020 m. spalio 5 d. patikslintame ieškinyje nurodytas vertes ir daiktų paskirstymą.

Dėl būsto kredito įmokų ir būstui teiktų paslaugų su atsakovo reikalavimu nesutinka, mano, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo - šiuo atveju nuo 2019 m. kovo 8 d., todėl atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 1.896,81 Eur kompensaciją yra atmestinas. Ieškovė nesutinka kompensuoti pusės UAB "Splius" įsiskolinimo atsakovui, kadangi įsipareigojimas UAB "Splius" buvo sudarytas atsakovo vardu, todėl tik jis galėjo nutraukti paslaugų tiekimą, tačiau to nepadarė. Dėl kitų atsakovo nurodytų būsto išlaikymo 566,97 Eur įmokų, ieškovė sutinka kompensuoti atsakovui pusę šios sumos, t.y., 283,48 Eur.

11. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas buvo neištikimas, jis piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovas su tuo nesutinka, teigia, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės. Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, motyvuoja tuo, kad ieškovė buvo neištikima, nesirūpino buitimi, bendravo pakeltu tonu ir nuolat priekaištavo atsakovui, dėl ko atsakovas buvo priverstas išeiti iš namų, kad išvengti didesnių konfliktų. Atsakovo manymu, santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nesugebėjus išsaugoti tarpusavio supratimo bei pagarbos.

12. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30 str., 3.35–3.36 str. ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.); teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių.

14. Byloje yra duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį. Apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, nurodė ne tik ieškovė, bet ir teisme apklaustos liudytojos. Nors į bylą pateiktose fotonuotraukose socialiniame tinkle Facebook atsakovas užfiksuotas su moterimi bei pateiktas susirašinėjimas, tačiau tokie įrodymai objektyviai nepatvirtina atsakovo neištikimybės santuokos metu. Nors ieškovė teigia, kad atsakovo kaltė akivaizdi neištikimybė, tačiau kita vertus ieškovė nurodo, kad gyvenimas kartu su atsakovu tapo neįmanomas dėl skirtingų charakterių, požiūrio į šeimos gyvenimą, nei vieno iš sutuoktinių pastangų nebuvimo išsaugoti šeimą. Atsakovas gi neįrodė teiginių apie ieškovės neištikimybę, jos netinkamą elgesį šeimoje. Šalys neneigia, kad tarp jų susiklostė įtempti ir konfliktiški santykiai, tačiau bylos duomenys nepatvirtina, jog išskirtinai vien kurio nors sutuoktinio elgesys buvo santuokos iširimo priežastimi.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Šiuo atveju bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamų pastangų, jog išsaugotų santuoką, nebuvo pakankamai lojalūs ir atsidavę vienas kitam, dėl tarpusavio konfliktų ir nesutarimų santuokinis gyvenimas nesusiklostė, todėl visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išanalizavus visas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (neišskiriant nei vieno iš sutuoktinių kaltės) (CK 3.61 str. 2 d.). Todėl tenkinti ieškovės prašymą priteisti 2500 Eur neturtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas.

16. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų šiuo metu turimos pavardės, ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 str. 1 d.).

17. Po santuokos nutraukimo šalims vienas iš kito išlaikymas nepriteistinas, kadangi abi šalys yra darbingos ir gali save išlaikyti.

18. Ieškovė prašo nepilnamečių dukrų E. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. I., gim. (duomenys neskelbtini). gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka. Kadangi ginčo byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų interesus, šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168 str., 3.169 str.).

19. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

21. Ieškovė pradiniu ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą nustatyti atsakovo bendravimo su dukromis E. I. ir M. I. tvarką, pagal kurią kiekvieną lyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.; lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų bei Naujųjų Metų dienomis nuo pirmos buvimo dienos 18 val. iki paskutinės buvimo dienos 18 val.; nelyginiais metais Šv. Velykų dienomis nuo pirmos dienos 18 val. iki paskutinės buvimo dienos 18 val., praleisti su dukromis 2 savaites jų vasaros atostogų metu. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių (darbo, ligos) atsakovas negali pasiimti dukterų numatytomis dienomis, šios dienos perkeliamos į pirmą savaitgalį po priežasties pasibaigimo, apie tai ieškovei pranešus prieš 7 dienas SMS arba elektroniniu paštu, atsakovui dukras paimant iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas nurodė, kad dėl bendravimo su dukromis jokių problemų nebuvo, nemano, kad jos galėtų kilti ateityje, todėl nustatyti konkrečią bendravimo tvarką nėra būtinybės dėl atsakovo darbo specifikos, ieškovė turi netrukdyti jam bendrauti su dukromis E. ir M.. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog dėl bendravimo tvarkos prašymas kompensuoti bendravimo su vaikais laiką jam neįvykus yra perteklinis. Mergaitės dėl savo amžiaus jau pačios gali pareikšti nuomonę dėl bendravimo.

22. Tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai teisės aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad įrodymų, jog maksimalus bendravimas su atsakovu kenktų vaikų interesams, nagrinėjamoje byloje nėra.

28. Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių ir priteisti iš atsakovo po 450 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dukrų išlaikymui. Atsakovas sutinka dukterų išlaikymui skirti po 240 Eur kas mėnesį.

29. Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

33. Šalių dukroms E. I. yra 15 metų, M. I. yra 11 metų. Mergaitės lanko mokyklą. Ieškovė nurodė, kad dukros šiai dienai turi ne tik minimalius fiziologinius poreikius, bet ir papildomus dėl sveikatos būklės – E. nustatyta toliaregystė, nutukimas bei jaunatvinė (juvenilinė) čiurnikaulio osteochondrozė, M. nustatyta toliaregystė, taigi akivaizdu, jog dėl šių sveikatos problemų būtinas papildomas išlaikymas dukterims - pirkti vaistus, akinius ir kt. Lėšų reikia ir vitaminams, vaistams įprastų ligų (peršalimų, gripų ir pan.) atvejais, rūbams, avalynei, pietums ugdymo įstaigose, suruošti dukras į mokyklą vasaros pabaigoje, be to, vaikams tenka ir dalis transporto bei būsto išlaikymo išlaidų. Visa tai reikalauja didesnių išlaidų nei viena minimali mėnesinė alga. Iš 2020 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos pažymos matyti, kad E. I. mokosi muzikos fortepijono IV klasėje, kurios mėnesinis mokestis yra 17,50 Eur, o M. I. mokosi šokio ugdymo I klasėje, kurios mėnesinis mokestis yra 14 Eur. Neabejotina, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, higienos ir kiti buities reikmenys, vaistai, mokymo priemonės, taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Duomenų, kad dukros turėtų kokių nors rimtesnių sveikatos problemų ar kokių kitų ypatingų poreikių byloje nėra. Ieškovė nurodė, kad nepilnametėms dukroms M. reikia 600 Eur, E. – 640 Eur per mėnesį, todėl atsakovas turėdamas paklausią bei gerai apmokamą profesiją yra pajėgus teikti 450 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį kiekvienai nepilnametei dukrai.

35. Šalių dukros gyvena su ieškove, kuri teikia kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas. Visgi įvertinus šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, tai, kad ieškovė yra darbinga ir turi dėti visas pastangas gauti kuo didesnes pajamas, darytina išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių bei nuo teismų praktikoje nustatyto orientacinio kriterijaus. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsakovo šiuo metu teikiamo išlaikymo dydį, atsižvelgiant į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių bei būtinumo proporcingumą, vaiko amžių, išvadą teikiančios institucijos atstovo pateiktą išvadą, įvertinant ieškovės gaunamų išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą dydį, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukroms dukrai E. I. ir M. I., mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 274 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. kovo 8 d.) iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str. 1 d.).

36. Ieškovė prašė nustatyti, kad išlaikymo periodinės išmokos atsakovo būtų pervedamos į ieškovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Atsakovas dėl to prieštaravimų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad atsakovas vaikų išlaikymui skirtas lėšas moka pervesdamas į ieškovės banko sąskaitą už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

37. Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t. y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas.

38. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 d., 3.118 straipsnio 4 d., 3.123 straipsnis).

39. Minėta, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko butą, butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Mercedes Benz GL450, valst Nr. (duomenys neskelbtini).

40. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo nekilnojamąjį turtą - butą adresu (duomenys neskelbtini), padalinti natūra, ieškovei ir atsakovui priteisiant po 1/2 šio nekilnojamojo turto nuosavybės dalį bei nustatyti šią naudojimosi nekilnojamuoju turtu - butu adresu (duomenys neskelbtini)tvarką: L. N. – I. su nepilnametėmis dukterimis E. I. ir M. I. naudojasi kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 15-3 (11,61 m2 ploto) - buto plane padaryta klaida, du kambarius pažymint tuo pačiu indeksu - 15-3, ir nepažymint nė vieno kambario indeksu 15-2, todėl nurodomas ir kambarių plotas, bei kambarys, pažymėtas indeksu 15-4 (13,91 m2 ploto); M. I. naudojasi kambariu pažymėtu indekse Nr.15-3 (19,33 m2 plotas); L. N. – I. su nepilnametėmis dukterimis E. ir M. I. ir M. I. bendrai naudojasi kitomis buto patalpomis: koridoriumi (indeksas 15-1), holu (indeksas 15-5), virtuve (indeksas 15-6), koridoriumi (indeksas 15-7), vonia (indeksas 15-8), tualetu (indeksas 15-9) bei sandėliuku (indeksas 15-10). Atsakovas patikslintame priešieškinyje prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo jog padalijus butą taip, kaip prašo atsakovė, nebus įmanoma gyventi dėl konfliktiškų tarpusavio santykių.

40. CK 3.127 straipsnio nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais, tai reiškia, kad turimo turto atžvilgiu pasikeičia jų nuosavybės teisinis santykis. Kai sutuoktinių turtas padalijamas ir buvę sutuoktiniai tampa bendrosios dalinės nuosavybės savininkais, jie įgyja du nuosavybės objektus: dalį bendrosios nuosavybės teisėje, kuri tampa individualiu konkretaus bendraturčio nuosavybės teisė objektu, ir daiktą (turtą), kuris yra jų bendrosios nuosavybės objektas. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis)..

41. Remiantis kasacinio teismo praktika konfliktiški santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to, santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu įgytas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė 2019 m. kovo 8 d. ieškinio pateikimo metu 43972 Eur. Minėta, kad butas įgytas 2006 m. rugsėjo 20 d. su AB SEB banku sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš pateiktos 2019 m. vasario 20 d. AB SEB bankas pažymos apie įsipareigojimus matyti, kad kredito likutis yra 70 649,30 Eur, nurodyta, jog įmokos pagal minėtą kredito sutartį mokamos iš M. I. sąskaitos AB SEB banke. Ieškovė teikdama pradinį ieškinį prašė priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau civilinės bylos nagrinėjimo pasikeitus aplinkybėms, ieškovė prašo padalinti šį butą natūra, nustatant nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką. Teismo posėdžio metu motyvavo, jog atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas bei į tai, jog dalijamo buto vertė ir kredito likutis yra panašūs, priteisus butą natūra atsakovui, ieškovės gaunamos kompensacijos nepakaktų kito nekilnojamojo turto įsigijimui.

49. Atsakovas iš esmės sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti atsakovui nurodytus daiktus, tačiau papildomai prašo atsakovui priteisti įrankius Milwaukee – 400 Eur vertės bei nepriteisti fotoaparato Lumix – 120 Eur vertės. Nurodo jog viso priteistino atsakovui turto vertė yra 1455 Eur. Taip pat nėra ginčo ir dėl ieškovei prašomų priteisti daiktų, tačiau papildomai prašo ieškovei priteisti videokamerą Sony – 15 Eur vertės, fotoaparato Lumix – 120 Eur vertės, teniso raketę Wilson Nr. 2 – 60 Eur vertės, teniso raketę Babolat – 80 Eur vertės, krepšį raketėms – 30 Eur vertės. Nurodo, kad viso priteistino turto ieškovei vertė yra 3030 Eur.

50. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016)

50. Analogiškai nustatytinos ir kito dalintino kilnojamojo turto vertės. Ieškovė prašo priteisti atsakovui kilnojamojo turto kurio vertė yra 5745 Eur (atėmus fotaparato Lumix vertę 120 Eur), atsakovas sutinka, tačiau nurodo, jog dalintino turto vertė yra 1155 Eur (atėmus įrankių Milwaukee vertę 300 Eur). Vadovaujantis šalių pateiktų kilnojamojo turto vertėmis, išvedant jų vidurkius, nustatytina, kad daiktų, kuriuos prašo priteisti ieškovė atsakovui ir dėl kurių nėra ginčo vertė yra tokia: skalbyklės Whirlpool – 125 Eur, garų puodo – 50 Eur, televizoriaus – 200 Eur, namų kino sistema – 185 Eur, stacionaraus kompiuterio – 85 Eur, dviratį, įrankiai Makita – 865 Eur, įrankiai Boch – 220 Eur vertės, stiklinis staliukas – 60 Eur vertės, teniso raketė Wilson – 70 Eur vertės, sekcija – 50 Eur vertės, dulkių siurblys Philips – 35 Eur vertės, nešiojamasis kompiuteris – 225 Eur vertės, planšetinis kompiuteris – 300 Eur vertės, dronas – 65 Eur vertės, šviestuvas – 15 Eur vertės, siurblys – 20 Eur vertės, kompiuterinių žaidimų priedai – 30 Eur vertės. Kiti daiktai, dėl kurių yra ginčas įrankiai Milwaukee – 300 Eur vertės, fotaparatas Lumix – 120 Eur vertės, teniso raketė Wilson 2 – 60 Eur vertės taip pat priteistini atsakovui. Taigi, visų paminėtų priteistinų atsakovui daiktų vertė sudaro – 3080 Eur. Tokiu būdu, visi minėti daiktai priteistini atsakovui asmeninės nuosavybės teise, iš atsakovo ieškovei priteisiant 1540 Eur kompensaciją.

51. Vadovaujantis šalių pateiktų kilnojamojo turto vertėmis, išvedant jų vidurkius, nustatytina, kad daiktų, kuriuos prašo priteisti atsakovas ieškovei ir dėl kurių nėra ginčo vertė yra tokia: džiovyklė Bosch – 250 Eur, mikrobangė Samsung – 55 Eur, vaikų kambario televizorius – 200 Eur, fotoaparatas Canon – 750 Eur, dviratis (moteriškas) – 100 Eur, teniso raketė Wilson – 60 Eur, indaplovė – 75 Eur, virtuvės kombainas – 70 Eur, stumdoma spinta – 600 Eur. Kiti daiktai, dėl kurių yra ginčas videokamera Sony - 150 Eur, teniso raketė Babolat – 80 Eur vertės, krepšys raketėms – 30 Eur vertės taip pat priteistini ieškovei. Taigi, visų paminėtų priteistinų ieškovei daiktų vertė sudaro – 2420 Eur. Tokiu būdu, minėti daiktai priteistini ieškovei asmeninės nuosavybės teise, iš ieškovės atsakovui priteisiant 1210 Eur kompensaciją.

53. Ieškovė prašo nustatyti, kad pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui ieškovė ir atsakovas kiekvienas vykdys lygomis dalimis (po 1/2 kreditorinio įsipareigojimo dalį). Atsakovas prašo prievolę pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB bankas po santuokos nutraukimo palikti solidaria, nustatant, kad įmokas mokėsi atsakovas vienas be teisės jas regreso tvarka išsiieškoti iš ieškovės. Kreditorius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad turtas po santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovo būtų padalintas teismo nuožiūra, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad vienoks ar kitoks turto paskirstymas tarp ieškovės ir atsakovo nereiškia, kad sutuoktinių solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abi šalys bendrai ar bet kuri viena jų.

54. Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas šioje civilinėje byloje nereiškia reikalavimų dėl solidarios prievolės pagal minėtą kredito sutartį modifikavimo, ją pripažįsta ir jos neginčija, t.y. ginčo dėl prievolės pobūdžio pagal kredito sutartį tarp šalių nėra, įvertinus tai, kad šalims turtas priteistas natūra po ½ turto nuosavybės dalį, ieškovės reikalavimas, jog įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui ieškovė ir atsakovas kiekvienas vykdys lygomis dalimis po 1/2 kreditorinio įsipareigojimo dalį, tenkinamas. Atitinkamai atsakovo reikalavimas mokėti vienam be teisės jas regreso tvarka išsiieškoti iš ieškovės, atmetamas.

55. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, nei pirminiu ieškiniu, nei patikslintu ieškiniu bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.