- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-1826-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14718-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, M. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) R. M. ir apelianto (atsakovo) R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui R. M. bei atsakovo R. M. patikslintą priešieškinį ieškovei R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ir abiejų sutuoktinių kaltės bei santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, M. V. individuali įmonė, M. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; nepilnamečių vaikų L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui J. M. po 313,25 Eur išlaikymą ir nepilnamečiui L. M. po 363,25 Eur išlaikymą nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą – 7 625 Eur J. M. ir 9 150 Eur L. M.; nustatyti prašomą vaikų su atsakovu bendravimo tvarką; pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe vienbutį gyvenamąjį namą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini); padalinti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą ir ieškovei priteisti: žemės sklypą, esantį, (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti: automobilinę priekabą Audria Toura 410A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę kompensaciją 43 060,33 Eur; pripažinti šalių kreditorinį įsipareigojimą akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui, pagal 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. 1750618010706-03, pakeistą 2008 m. vasario 12 d. susitarimu pakeisti kredito sutarties Nr. 1750618010706-03 sąlygas Nr. 1 ir 2016 m. vasario 19 d. susitarimu pakeisti kredito sutarties Nr. 1750618010706-03 sąlygas Nr. 2; 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. 1750718074767-03, kuri buvo pakeista 2016 m. vasario 19 d. susitarimu pakeisti kredito sutarties Nr. 1750718074767-03 sąlygas Nr. 1, solidaria šalių prievole, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo tenka ieškovei; priteisti ieškovei iš atsakovo 15 494,67 Eur kompensaciją už perduotą asmeninį turtą; įskaityti tarp šalių aukščiau nurodytas kompensacijas ir jas paskirstyti tokia tvarka: ieškovei priteisti atsakovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti iš ieškovės 10 925,67 Eur kompensaciją; palikti šalims turimas pavardes; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad po santuokos sudarymo ji su atsakovu ir jos sūnumi iš pirmos santuokos V. P. gyveno jai priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. Po pusmečio šalys persikraustė gyventi į sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Gyvenimo sąlygos ten buvo prastos (20 kv. m pirties namelis). Šalys paėmė paskolą, kurią panaudojo namo statybai, gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini)) pirkimui. Statybas organizavo atsakovas, pati buvo užsiėmusi vaikų priežiūra. Labai greitai statybos sustojo, nes vyro turėtas verslas bankrutavo. Lietuvoje tuo metu jau buvo krizė. Gyveno praktiškai iš jos gaunamos motinystės išmokos. Iki 2012 m. gyveno daugiau mažiau sutardami. 2012 m. pradžioje vyras pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko situacija šeimoje pradėjo keistis į blogąją pusę. Pradėjus vyrui dirbti, finansinė situacija pagerėjo; pratęsė namo statybas, įrengė šildymo sistemą, II aukšte sumontavo gipso kartono plokštes, pirmame aukšte įsirengė kambarį, kad bent gyvenamoji erdvė būtų didesnė, nors visur vis tiek liko betonas ir mūras. Atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, dažnai prieš ieškovę ir jos sūnų iš pirmos santuokos naudodavo psichologinį smurtą. Atsakovas trankydavo ieškovę į sieną, prispausdavo prie žemės, trankydavo kumščiais į galvą, naktimis neleisdavo miegoti, pasakodavo, kad ieškovė netikusi mama, žmona, darbuotoja, buvo atėmęs automobilį, todėl ieškovei tekdavo autobusu vežti vaikus iki darželio (duomenys neskelbtini), po to vykti į darbą (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkritį, būdamas neblaivus (gėrė keletą savaičių) atsakovas trenkė jos sūnui V.; ikiteisminis tyrimas baigėsi susitaikymu, kadangi jis įtikino prigąsdinęs, kad jei jį pasodins ar gaus teistumą, nebegalės mokėti paskolos ir pan. Kitas susidūrimas su teisėsauga įvyko 2018 m. sausio mėnesį, kai vaikų mokytojos parašė pranešimą mokyklos direktorei, kad vaikų akyse yra smurtaujama prieš vaikų motiną, vaikai ateina į mokyklą neišsimiegoję, pavargę. Vėl vyko ikiteisminis tyrimas, kuris vėl baigėsi susitaikymu, dėl tų pačių priežasčių, pasidavus vyro spaudimui ir gąsdinimams. Jiems skyrė lankytis pas psichologą, kad padėtų išspręsti problemas, tačiau niekas neišsisprendė. Ieškovė nuo 2018 m. spalio 17 d. persikraustė gyventi atskirai į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), su atsakovu bendro ūkio nebevedė. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas ir santuoka turi būti nutraukta dėl jo kaltės.
1.2. Ieškovė taip pat nurodė, kad su atsakovu 2013 m. lapkričio 7 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatyta, kad bet koks turtas, piniginės lėšos, kt., įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu po šios sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Santuokos metu, iki povedybinės sutarties sudarymo, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio reali rinkos vertė 58 000 Eur; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 22 500 Eur vertės; transporto priemonę – automobilinę priekabą Audria Toura 410A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (teismo posėdyje sutiko, kad šio turto vertė 200 Eur). Taip pat iki santuokos sudarymo ir santuokos metu, bet po povedybinės sutarties sudarymo, atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 23 200 Eur vertės; pastatą – pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), 1 520 Eur vertės; gyvenamąjį namą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini) (50 280 Eur vertės); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3 970 Eur vertės. Dalis šio turto realiai buvo įgyta anksčiau, iki povedybinės sutarties sudarymo ir turi būti pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas sodo sklypą su sodo nameliu, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2002 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, t. y. iki santuokos sudarymo. Tačiau jau po santuokos sudarymo, 2008-2012 m. laikotarpiu, šis sodo namelis buvo iš esmės perstatytas, rekonstruotas į gyvenamąjį namą, šalims gyvenant santuokoje ir iš bendrų santuokinių lėšų, imant bendras paskolas. 2017 m. buvo atlikta tik namo pripažinimo baigta statyba procedūra, padarant atitinkamus įrašus Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad todėl reiškia reikalavimą dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukimo į bendrą turto balansą.
1.3. Ieškovė pažymėjo, kad 2013 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovo vardu buvo įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas faktiškai buvo įsigytas panaudojant ir ieškovės asmenines lėšas, gautas iš asmeninės buto dalies pardavimo (2012 m. lapkričio 2 d. ieškovė pardavė jai ir ieškovės sūnui V. P. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt, ieškovės dalis sudarė 1/2 dalį, t. y. 45 000 Lt (13 032,90 Eur). 15 494,67 Eur ieškovė perdavė atsakovui žemės sklypo įsigijimui. Kadangi sutuoktiniui perduotos ieškovės lėšos išliko jos nuosavybe, jos turi būti grąžintos kompensacijos forma.
1.4. Ieškovė mano, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai; jai tenka vaikų priežiūra, auklėjimas, rūpinimasis ugdymu, sveikata ir kita, nes atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir priežiūros, neskiria jokių lėšų jų išlaikymui. Atsižvelgdama į teismų praktiką, prašo padalinti santuokoje įgytą turtą – atitinkamai jai priteisiant 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį. Taip pat nurodė, kad neturi lėšų mokėti kredito įmokų, atsakovas taip pat neturi arba nenori to daryti; tokiu būdu kaupiasi skola, kyla grėsmė, kad turtas bus parduotas iš varžytynių šalims nepalankiomis sąlygomis ir būdu. Tačiau yra ir kita grėsmė, kad kreditoriniai įsipareigojimai bus mokami nereguliariai, kredito sutartys nebus nutrauktos dar ilgą laiką, tačiau ieškovė liks suvaržytoje padėtyje labai ilgą laiką – negalės gauti naujo kredito, negalės įsigyti kito nekilojamojo turto, galimai bus priversta gyventi nebaigtame statyti name kartu su atsakovu. Tik turtą, kuris įkeistas bankui (žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) priteisus asmeniškai ieškovei, ji turėtų galimybę vienasmeniškai disponuoti šiuo turtu, ir jį pardavusi, atsiskaityti su banku. Viso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 131 580 Eur. Ieškovė prašo priteisti jai 2/3 dalis turto, o atsakovui – 1/3 dalį turto. Atsakovui priteistina automobilinė priekaba Audria Toura 410A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas su terasa, esantis (duomenys neskelbtini); pirtis, (duomenys neskelbtini), t. y. turto už 130 780 Eur, atsakovui priteisiant 43 060,33 Eur piniginę kompensaciją.
1.5. Dėl turimų kreditorinių įsipareigojimų ieškovė paaiškino, kad iki santuokos 2006 m. birželio 22 d. atsakovas su AB SEB banku buvo sudaręs kredito sutartį Nr. 1750618010706-03, kuri buvo pakeista jau santuokos metu – 2008 m. vasario 12 d. susitarimu ir 2016 m. vasario 19 d. susitarimu; taip pat 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. 1750718074767-03, kuri buvo pakeista 2016 m. vasario 19 d. susitarimu. Pagal pakeistas sutartis ieškovė tapo solidaria bendraskole. Pagal 2006 m. birželio 22 d. su AB SEB banku sudarytą kredito sutartį Nr. 1750618010706-03 negrąžinto kredito likutis yra 51 722,41 Eur; pagal 2007 m. lapkričio 21 d. su AB SEB banku sudarytą kredito sutartį Nr. 1750718074767-03 negrąžinto kredito likutis yra 27 958,75 Eur; bendra kreditų suma yra 79 681,16 Eur; kiekvienai iš šalių tenka po 39 840,58 Eur. Ieškovė prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai lieka solidaria abiejų sutuoktinių prievole, tačiau ji vykdys mokėjimus kreditoriui asmeniškai. Toks įsipareigojimų paskirstymas nepažeistų kreditoriaus interesų, o ieškovei leistų sumažinti atsakovui mokamos kompensacijos sumą bei asmeniškai disponuoti turtu (jį parduoti ir atsiskaityti su banku). Tokiu būdu ieškovė prisiimtų atsakovui tenkančią įsipareigojimų dalį už 39 840,58 Eur (79 681,16 Eur / 2). Susumavus visas šalių mokėtinas viena kitai kompensacijas, gaunama bendra kompensacijos suma – 22 731,47 Eur, kurią atsakovas turi sumokėti ieškovei: kompensacija už panaudotas ieškovės pinigines lėšas – 15 494,67 Eur; kompensacija už 1/3 turto dalį – 43 060,33 Eur; kompensacija už kreditorinius įsipareigojimus – 39 840,58 Eur. Bankui yra įkeistas ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, statinių nebūtų įmanoma parduoti atskirai, be žemės sklypo. Todėl ieškovė prašo vietoje 12 275,92 Eur piniginės kompensacijos iš atsakovo priteisti kompensaciją natūra – priteisiant jai 23 200 Eur vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutinka sumokėti atsakovui 10 925,08 Eur kompensaciją už didesnę nei kompensacijos dydis šio sklypo vertę.
1.6. Ieškovė akcentavo, kad vaikai gyvena su ja, ji jais rūpinasi. Atsakovas vaikų gyvenime dalyvauja tik epizodiškai – kartais susitinka. Sūnūs yra prisirišę prie ieškovės, pripratę gyventi su ja. Mano, kad atsakovas dėl savo būdo savybių ir minėto elgesio bei darbo (dirba (duomenys neskelbtini)) negalėtų tinkamai nuolat auklėti ir prižiūrėti vaikų, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsakovui pakeitus darbą, būnant Lietuvoje ilgesnį ar trumpesnį laiką, ieškovė nurodė neprieštaraujanti suderinti su atsakovu jo ir vaikų bendravimo tvarką, tačiau prašo teismo nustatyti minimalią bendravimo tvarką.
1.7. Ieškovė nurodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), jos vidutinės pajamos yra apie 1 200 Eur, atskaičius mokesčius. Pažymėjo, kad moka buto nuomos mokestį, komunalinius mokesčius; abu sūnūs lanko mokyklą, įvairius būrelius. Vaikų poreikius sudaro gyvenamojo būsto ir komunalinių mokesčių dalis, maistas, apranga ir avalynė, mokyklinės prekės, vaistai, vitaminai, dienpinigiai, transporto išlaidos, ekskursijos, pramogos ir kita. Nepilnametis L. M. turi (duomenys neskelbtini); jam reikalinga logopedo, psichologo, spec. pedagogo ir mokytojo padėjėjo pagalba; vaikui nustatyti (duomenys neskelbtini); privalo nešioti akinius. Po nudegimo, įvykusio bylos nagrinėjimo metu, vaikas periodiškai turi lankytis ligoninėje randų gydymui, jam nuolat naudojami specialūs tepalai.
1.8. Ieškovės skaičiavimu, J. M. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 700 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: maistui – 160 Eur; būstui (nuoma, mokesčiai vaiko daliai) – 130 Eur; transportui – 40 Eur; drabužiams ir avalynei – 30 Eur; namų apyvokos prekėms – 30 Eur; mokymosi ir lavinimosi priemonėms – 90 Eur; žaislams ir sporto priemonėms – 40 Eur; sveikatos priežiūrai – 30 Eur; higienai – 25 Eur; laisvalaikiui ir pramogoms – 25 Eur; šventėms (gimtadieniams, Šv. Kalėdoms, Šv. Velykoms) – 30 Eur; atostogoms, ekskursijoms ir stovykloms – 50 Eur; nenumatytoms išlaidoms – 20 Eur. L. M. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 800 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: maistui – 160 Eur; būstui (nuoma, mokesčiai vaiko daliai) – 130 Eur; transportui – 40 Eur; drabužiams ir avalynei – 30 Eur; namų apyvokos prekėms – 30 Eur; mokymosi ir lavinimosi priemonėms – 60 Eur; žaislams ir sporto priemonėms – 40 Eur; sveikatos priežiūrai – 60 Eur; higienai – 25 Eur; laisvalaikiui ir pramogoms – 25 Eur; šventėms (gimtadieniams, Šv. Kalėdoms, Šv. Velykoms) – 30 Eur; atostogoms, ekskursijoms ir stovykloms – 50 Eur; nenumatytoms išlaidoms – 20 Eur; psichologui, logopedui ir spec. pedagogui – 100 Eur.
1.9. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2018 m. spalio mėnesio. Nuo to laiko jokio išlaikymo vaikams atsakovas neteikia. Šiuo atveju išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 14 d. iki ieškinio padavimo dienos, t. y. už 30,5 mėnesių sudaro 7 625 Eur J. M. išlaikymui ir 9 150 Eur L. M. išlaikymui. Bendra išlaikymo įsiskolinimo suma yra 16 775 Eur.
1.10. Ieškovė nurodė, kad yra darbinga, todėl išlaikymo jos naudai nėra pagrindo reikalauti; tokio pagrindo neturi ir atsakovas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį bei atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; priteisti iš ieškovės vaikams po 180 Eur išlaikymą kas mėnesį nuo priešieškinio pareiškimo dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti prašomą vaikų su ieškove bendravimo tvarką; padalinti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą ir ieškovei priteisti: 14 519,06 Eur kompensaciją už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atitenkantį atsakovui po santuokos nutraukimo; atsakovui priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); automobilinę priekabą Audria Toura 410A, valst. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti 28 961,88 Eur sumą asmeniniu atsakovo indėliu įgyjant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš šio sklypo vertės atsakovo naudai atimti minėtą sumą; atsakovui iš ieškovės priteisti 8 283,88 Eur ir 6 107,60 Eur kompensaciją dėl po povedybinės sutarties sudarymo atsakovo dengtų solidarių įsipareigojimų pagal su AB SEB banku sudarytas kredito sutartis; pripažinti šalių kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui, pagal 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. 1750718074767-03, kuri buvo pakeista 2016 m. vasario 19 d. susitarimu pakeisti kredito sutarties Nr. 1750718074767-03 sąlygas Nr. 1 (negrąžinto kredito likutis yra 27 958,75 Eur) solidaria šalių prievole, vidiniuose santykiuose tarp šalių nustatant, kad solidari prievolė po santuokos nutraukimo tenka atsakovui; pripažinti kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. 1750618010706- 03, kuri buvo pakeista 2008 m. vasario 12 d. susitarimu pakeisti kredito sutarties Nr. 1750618010706-03 sąlygas Nr. 1 ir 2016 m. vasario 19 d. susitarimu pakeisti kredito sutarties Nr. 1750618010706-03 sąlygas Nr. 2 solidaria šalių prievole, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo tenka 3/4 dalimi atsakovui ir 1/4 dalimi ieškovei (pagal 2006 m. birželio 22 d. su AB SEB banku sudarytą kredito sutartį Nr. 1750618010706-03, negrąžinto kredito likutis yra 51 722,41 Eur); prievoles pagal 2018 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, kuria M. V. individualiai įmonei (toliau – M. V. IĮ) priteista 14 370,34 Eur suma ir 10 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 14 370,34 Eur sumos nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki visiško 2018 m. vasario 12 d. taikos sutarties įvykdymo iš atsakovo ir pagal 2020 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4538-433/2020, kuriuo priteistas iš atsakovo ieškovui M. V. IĮ 17 973,40 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 404 Eur žyminis mokestis bei 3 126 Eur išlaidos už teisines paslaugas, bei pagal 2021 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-588-854/2021, kuria priteistos iš atsakovo ieškovui M. V. IĮ 363 Eur bylinėjimosi išlaidos, pripažinti solidariomis šalių prievolėmis, vidiniuose santykiuose tarp šalių nustatant, kad po šalių santuokos nutraukimo pagal minėtas prievoles pareiga atsiskaityti tenka šalims po 1/2 dalį; prievolę dėl 50 000 Eur skolos sumokėjimo M. M. pagal 2016 m. kovo 1 d. paskolos sutartį Nr. 568 pripažinti asmenine atsakovo prievole ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui asmeniškai vykdys atsakovas; palikti šalims turimas pavardes; skirti ieškovei 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos skiriant atsakovui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsakovas nurodė, kad nuo pat sklypo su namu, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo (įsigijimo data – 2002 m. balandžio 18 d.) gyveno tame name su buvusia drauge dar iki santuokos su ieškove. Minėtas namas pastatytas dar gerokai iki vedybų su ieškove, santuokos sudarymo dienai trūko tik stogo, pirtelė irgi buvo. Ieškiniu ieškovė nepagrįstai teigia, jog turtas buvo pagerintas iš esmės šalių santuokos metu. Vėliau kaimynas šalia nusprendė parduoti savo sodo sklypą, kuris buvo įsigytas 2007 m. lapkričio 15 d., tam ir buvo paimtas kreditas; įkeitus nekilnojamąjį turtą, nusprendė refinansuoti jo turimą asmeninę paskolą. Buvo įkeistas papildomas turtas ir pasiėmė papildomą 140 000 Lt paskolą poreikiams tenkinti. Iš šių pinigų ne tik tvarkė pirktą sklypą, griovė ten buvusius pastatus, bet ir remontavo ieškovei priklausantį butą, ką ieškovė sąmoningai nutyli. Nurodė, kad nuo 2004 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vienu iš vadovų, atsakingu už pardavimus, pirkimus bei plėtrą. Įmonė specializavosi statybos ir pramonės įrankių prekyboje; buvo šios įmonės akcininku, 2007 m. pabaigoje nusišalino nuo vadovavimo ir 2008 m. įsteigė kitą įmonę (duomenys neskelbtini) UAB, per kurią pradėjo prekiauti statybų medžiagomis ir įrankiais. Uždarbio užteko šeimos pragyvenimui. 2009 m. pradžioje UAB (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas bankrotas, bet pats turėjo kitą įmonę. 2008 m. įmonėje (duomenys neskelbtini) UAB įdarbino ieškovę, kuri irgi dalyvavo įmonės veikloje, gavo darbo užmokestį. Be to, įmonės patalpos buvo jų gyvenamosios patalpos, tad visą laiką auginant vaikus buvo šalia.
2.2. Atsakovo teigimu, ieškovę domino tik finansinė atsakovo gyvenimo pusė. Visą šalių bendrą gyvenimą tik atsakovas mokėdavo už kreditą, maistą, pramogas, laisvalaikį, kt. Ieškovė išleisdavo tik mažą dalį savo atlyginimo, daugiausiai savo poreikiams. 2011 m. iš verslo pusės pradėjo domėtis miškais. 2012 m. pradžioje dirbdamas miškuose savoje įmonėje gavo pasiūlymą šalia savo verslo dirbti ir žmonos minimoje įmonėje (duomenys neskelbtini). Taip tris metus dirbo trejuose darbuose. 2012 m. vasarą jam pavyko įdarbinti ieškovę (duomenys neskelbtini). Pats nusipirko kitą automobilį, tinkamą darbui – važinėti po miškus. Turėtuoju šeimos automobiliu toliau naudojosi sutuoktinė, o automobiliu toliau rūpinosi jis (atsakovas) – remontavo, draudė kasko draudimu, pylė kurą ir pan. 2013 m. lapkričio 7 d. šalys pasirašė povedybinę sutartį, įtvirtinančią visiško atskirumo turto teisinį režimą. 2014 m. pradžioje ieškovė pradėjo spausti atsakovą įrenginėti namą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nesutiko prižiūrėti statybų atsakovui nesant, rinkosi geriau su kolegomis papietauti kavinėje; kaltino atsakovą, kad namą atsakovas įrenginėja lėtai. Priekaištavo dėl automobilio, nurodė, kad atsakovas netikęs, ne vyras, ir pan.; pradėjo žeminti atsakovą, elgtis su juo niekinamai, pradėjo savo vaiką iš pirmosios santuokos nuteikinėti prieš atsakovą, keldavo balsą, šaukė. Ieškovė pakeitė darbą, beveik kasdien grįždavo vėlai, toliau priekaištaudavo ir inicijuodavo konfliktus dėl smulkmenų, šmeiždavo atsakovą prieš giminaičius. Ieškovė išsinuomojo butą, nebandė išsaugoti santuokos. Ieškovė neteisingai teigia, kad nuo 2018 m. spalio 17 d. gyvena (duomenys neskelbtini), nes nuolat būdavo namuose, (duomenys neskelbtini). Atsakovui būnant Lietuvoje, vaikai gyvena su atsakovu, o šiltuoju metų laiku ieškovė tik kartais vyksta į nuomojamą butą, o beveik visą laiką šalys, vaikai ir ieškovės sūnus iš pirmos santuokos leido atsakovo name, (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir fizinio bei psichologinio smurto. Pažymėjo, kad dirba su didžiausia pasaulio kompanija (duomenys neskelbtini), turi budintį darbo-poilsio režimą, itin griežtą alkoholio bei darbo saugos kontrolę; nėra nei karto baustas už vairavimą išgėrus, nei karto nėra darbe ar už vairo pasirodęs neblaivus. Atsakovas švenčių metu išgerdavo, bet tai netapo priklausomybe. Atsakovas dėjo pastangas išsaugoti santuoką, tačiau dėl ieškovės nepagarbaus elgesio, finansinio išskaičiavimo šeimos išsaugoti nepavyko. Nurodė, jog prisiima dalį atsakomybės dėl šalių santuokos iširimo (tačiau ne dėl ieškovės nurodytų aplinkybių), todėl šalių santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų šalių kaltės.
2.3. Atsakovo teigimu, viso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė – 80 700 Eur. Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad atsakovo buvusiai draugei atsakovo motina buvo laikinai perrašiusi atgautą žemę, bet po išsiskyrimo draugė už šią žemę paprašė 100 000 Lt (28 962 Eur). Kadangi atsakovo motinai ši žemė tiek morališkai, tiek finansiškai buvo svarbi, be to jos sveikata buvo silpna, atsakovas nusipirko ją 2007 m. spalio 9 d., t. y. jau būdamas santuokoje su ieškove (duomenys neskelbtini). Tuo metu atsakovo atlyginimas buvo neblogas, buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, kreditorius, todėl paprašė įmonės sugrąžinti jai skolintus pinigus apyvartinėms lėšoms, iš kurių žemę ir įsigijo, kas matosi banko išrašuose (atsakovui grąžinta įmonei atsakovo suteikta paskola pavedimais: 2007 m. liepos 3 d. – 10 000 Lt, 2007 m. liepos 16 d. – 10 000 Lt, 2007 m. spalio 9 d. – 37 000 Lt, 2007 m. spalio 9 d. – 4 000 Lt, 2007 m. spalio 11 d. – 15 000 Lt; viso 76 000 Lt (22 011 Eur) paskolos. Likusi pirkimo suma padengta iš atsakovo asmeninių santaupų iki santuokos (6 950,88 Eur)). 22 011 Eur ir 6 950,88 Eur (viso 28 961,88 Eur) yra asmeninė atsakovo dalis minėtame turte, todėl minėtas sklypas turėtų būtų priteistas atsakovui, o iš turto vertės turėtų būti atimta 28 961,88 Eur. Minėtą turtą priteistus atsakovui, jis turėtų sumokėti ieškovei 14 519,06 Eur kompensaciją (58 000 Eur – 28 961,88 Eur / 2). Taip pat mano, kad jam priteistini ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 22 500 Eur vertės, transporto priemonė Audria Toura 410A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (200 Eur) vertės. Minėtam sklypui įsigyti buvo paimta paskola pagal kredito sutartį Nr. 1750718074767-03, negrąžinto kredito likutis 27 958,75 Eur. Atsakovui tenkanti turto vertė – 23 300 Eur. Šalių kreditorinis įsipareigojimas AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 1750718074767-03 bei papildomais pakeitimais (negrąžinto kredito likutis yra 27 958,75 Eur) pripažintinas solidaria šalių prievole, vidiniuose santykiuose tarp šalių nustatant, kad solidari prievolė po šalių santuokos nutraukimo tenka atsakovui. Kadangi kredito likutis viršija atsakovui priteistino turto vertę, kompensacija ieškovei nepriteistina. Kreditorinis įsipareigojimas AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 1750618010706-03 bei papildomus pakeitimus pripažintina solidaria šalių prievole, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė tenka 3/4 dalimi atsakovui ir 1/4 dalimi ieškovei (kredito likutis yra 51 722,41 Eur). Atsakovas 2006 m. birželio 22 d. pagal minėtą kredito sutartį buvo paėmęs 49 358,34 Eur paskolą, o 2008 m. vasario 12 d. kartu su ieškove papildomai šeimos ir bendriems šalių poreikiams bei iš dalies atsakovo asmeninio stogo remonto darbams pagal 2008 m. vasario 1 d. kredito sutartį paimta 58 068,64 Eur. Teikdama ieškinį ieškovė akivaizdžiai nutylėjo apie bendras jos ir atsakovo prievoles. 2008 m. (santuokoje) atsakovas įsteigė UAB (duomenys neskelbtini), per kurią pradėjo prekiauti statybų medžiagomis ir įrankiais. Iš gaunamų iš įmonės pajamų buvo išlaikoma visa šeima. Uždarbio užteko šeimos pragyvenimui. 2008 m. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbino ieškovę, kuri taip pat dalyvavo įmonės veikloje, gavo pajamas iš įmonės. Įmonės patalpos buvo ir šalių gyvenamosios patalpos, tad visą laiką auginant vaikus atsakovas buvo šalia. Todėl mano, kad ieškovė turėtų prisiimti solidarią atsakomybę dėl įsipareigojimų, susijusių su minėta įmone, nes kreditorinius įsipareigojimus iš UAB (duomenys neskelbtini) yra įsigijusi M. V. IĮ. Be to, atsakovas turi asmeninę 50 000 Eur skolą M. M., kurią po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai.
2.4. Atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieškovės prašymu pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe sodo sklypą su sodo namu, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas šį turtą įsigijo 2002 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. iki santuokos sudarymo. Nuo turto įsigijimo atsakovas gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame name atsakovas gyveno su buvusia drauge dar iki santuokos su ieškove. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), perstatytas ir rekonstruotas dar gerokai iki santuokos, trūko tik stogo, pastatyta pirtelė. Kai 2007 m. lapkričio 21 d. kartu su ieškove buvo imamas kreditas, atsakovo namas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su sklypu buvo įvertintas banko vertintojų 250 000 Lt (72 405 Eur) (namas buvo beveik baigtas statyti, statybų medžiagos buvo supirktos dar prieš santuoką). Pagal 2008 m. vasario 1 d. statybos rangos sutartį, stogo konstrukcijos darbai sudarė iki 35 000 Lt (10 136,70 Eur), t. y. iki 14 procentų viso turto vertės. Ieškovė neteisingai teigia, jog turtas buvo pagerintas iš esmės šalių santuokos metu. Ieškovė nepateikė statybos rangos sutarties priedų, kuriuose išvardinti detalūs darbai. Šalių santuokos metu iki povedybinės sutarties sudarymo nebuvo atliekami jokie namo statybos rangos darbai (išskyrus pagal 2008 m. vasario 1 d. statybų rangos sutartį). 35 000 Lt (10 136,70 Eur) buvo pasiskolinti iš banko ir šiai dienai dar negrąžinti. Namas pabaigtas įrenginėti jau po povedybinės sutarties sudarymo, todėl nėra pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovės pateiktose nuotraukose matosi, kad namo vidus santuokos metu iki povedybinės sutarties sudarymo yra neįrengtas. 2014 m. atsakovas pradėjo įrenginėti namo antrąjį aukštą: sudėtas stogo bei sienų apšiltinimas, susuktas gipsas, jis išglaistytas, ištinkuotos sienos, išvedžiota elektros instaliacija, kt. Tačiau minėti darbai buvo atlikti po povedybinės sutarties sudarymo, už asmenines atsakovo lėšas (galiojant visiško atskirumo turtiniam režimui). Dalis kreditorinių įsipareigojimų buvo imti atsiskaityti pagal 2008 m. vasario 1 d. statybos rangos sutartį, juos dengė išimtinai atsakovas. Ieškovė neprisidėjo prie turto statybų bei įrengimo nei lėšomis, nei darbu. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad vykstant įrengimui ji prisidėjo rūpindamasi vaikais, kadangi vaikų priežiūra šalys užsiėmė abi – atsakovas daugiausiai dirbo iš namų.
2.5. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 15 d. įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad faktiškai turtas buvo įsigytas panaudojant ir ieškovės asmenines lėšas. Ieškovė pateikė savo banko sąskaitų išrašus, iš kurių matosi išgryninti pinigai, tačiau kam minėti pinigai buvo panaudoti atsakovui nėra žinoma. Jie nebuvo panaudoti atsiskaitant už žemės sklypą, nes atsakovas atsiskaitė už sklypą skolintomis iš M. M. lėšomis. Ieškovė turėjo asmeninių skolų, kurias 2013 m. išgrynintais pinigais galimai ir grąžino. Po povedybinės sutarties sudarymo ieškovė neprisidėjo prie kreditų dengimo, nors ieškiniu prašo dalinti turtą, kuris buvo įgytas paėmus iš banko kreditą. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo buvo paimta paskola (kredito sutartis Nr. 1750718074767-03). Ieškovė pateikė duomenis, kad nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 3 d. pagal sutartį buvo sumokėta bankui 4 302,20 Eur. Iš banko atsakovas gavo duomenis, kad atsakovo buvo sumokėta 16 567,76 Eur įmokų nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. kovo 30 d. pagal minėtą sutartį. Todėl ieškovė turėtų kompensuoti atsakovui 8 283,88 Eur. Pagal 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. 1750618010706-03, su visais pakeitimais, ieškovė pateikė duomenis, kad nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 3 d. pagal minėtą sutartį buvo sumokėta bankui (sąskaitos numeris 70002449991) 3 781,12 Eur. Iš banko atsakovas gavo duomenis, kad nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. kovo 30 d. atsakovas sumokėjo 24 430,42 Eur. Ieškovė turėtų kompensuoti atsakovui 1/4 dalį įmokų, t. y. 6 107,60 Eur. Atsakovas 2006 m. birželio 22 d. pagal minėtą kredito sutartį buvo paėmęs 49 358,34 Eur paskolą, o 2008 m. vasario 12 d. kartu su ieškove papildomai šeimos ir bendriems šalių poreikiams bei iš dalies atsakovo asmeninio stogo remonto darbams pagal 2008 m. vasario 1 d. kredito sutartį paimta 58 068,64 Eur paskola, ieškovė turėjo pareigą dengti minėtą paskolą 1/4 dalimi, tačiau šią pareigą už ją po povedybinės sutarties pasirašymo vykdė atsakovas. Viso iš ieškovės atsakovui priteistina 8 283,88 Eur ir 6 107,60 Eur kompensacija dėl atsakovo dengtų solidarių įsipareigojimų pagal su AB SEB banku sudarytas kredito sutartis.
2.6. Atsakovo teigimu, ryšys tarp jo ir vaikų yra itin glaudus ir nepertraukiamas. Vaikų gyvenime atsakovas visada dalyvavo labai aktyviai, rūpinosi vaikų buitimi, laisvalaikiu, ugdymu. Rytais ieškovė nuveždavo vaikus į darželį, o atsakovas labai dažnai prieš pietų miegą pasiimdavo. Vaikai su atsakovu praleisdavo daug laiko. Ieškovė nuolat prieš vaikus kelia balsą, ypač prieš L. Jis yra lėtesnis, tad ieškovė labai dažnai netekusi kantrybės šaukia dėl nespėjimo apsirengti, nepavalgymo, pamokų neparuošimo, dantų neišsivalymo ar pan. Vaikas su ieškove nuolat yra įtampoje ir strese. Abu vaikai nori gyventi su atsakovu, nes turi daug erdvės, savo kiemą, vaikams iki mokyklos arti, tad nereikia anksti keltis, jie geriau išsimiega. Ieškovė po darbo 2-3 kartus per savaitę lanko treniruotes, vaikams nelieka daug laiko. Vaikai grįžta iš mokyklos per pietus, po mokyklos žaidžia telefonu, žiūri „youtube“ ir pan. Ieškovei grįžus iš darbo ir išėjus į treniruotę, jie toliau žaidžia telefonais. Tai neigiamai paveikia mokslo rezultatus bei aplinkos suvokimą. Vyresniojo sūnaus rega suprastėjo ir toliau prastėja. Ieškovė vaikų akivaizdoje dažnai geria alkoholį. Ieškovė vartoja antidepresantus, nuo kurių bendravimas su ieškove tiek vaikams, tiek atsakovui tampa itin apsunkintas. Ieškovė pradėjo daryti spaudimą vaikams, siekdama vaikų palankumo, sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Mano, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su juo (atsakovu).
2.7. Nustatant bendravimo su vaikais tvarką, ieškovo vertinimu, atsižvelgtina į tai, kad atsakovo darbo Vokietijoje ir atostogų Lietuvoje santykis yra maždaug per pusę. Vaikai, atsižvelgiant į jų norus, atsakovui būnant Lietuvoje, turėtų visą laiką praleisti su atsakovu. Į užsienį atsakovas neketina važiuoti, užsitikrins darbą Lietuvoje, todėl galės visą savo dėmesį skirti vaikams. Pažymėjo, kad sūnus J. tvirtai išreiškė norą gyventi su atsakovu ir kategoriškai atsisako ilgesniam laikui vykti ir bendrauti su ieškove, faktiškai gyvena su atsakovu. Ieškovė reikalauja, jog nuo pirmadienio iki ketvirtadienio J. būtų pas ieškovę, kuri nurodytomis dienomis dirba, turi daug vakarinių užsiėmimų. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, su atsakovu abu vaikai turėtų praleisti tiek laiko, kiek nori. Ieškovė nebendradarbiauja su atsakovu dėl vaikų bendravimo su tėvu, ignoruoja jo žinutes ir siekį nuotolinėmis priemonėmis bendrauti su vaikais, kai yra išvykęs iš Lietuvos. Ieškovė visais atvejais iš anksto informuojama dėl atsakovo atvykimo į Lietuvą.
2.8. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės prašomas nepilnamečiams vaikams priteisti išlaikymo dydis vertintinas kritiškai, be kita ko, nes ieškovė nurodo, jog jos realios pajamos per mėnesį sudaro 1 200 Eur, o vaikų išlaikymui ieškovė skiria viso 1 500 Eur. Tokiu atveju ieškovei lėšų pragyvenimui neturėtų likti. Nurodyti vaikų poreikiai yra pernelyg išplėsti, išlaidos vaikams nepagrįstos, deklaratyvios. Atsakovas pusę laiko praleidžia su vaikais, tad tuo metu atsakovas juos išlaiko ir perveda į ieškovės sąskaitą vaikų išlaikymui pinigus. Tuo metu, kai vaikai būna pas atsakovą, jis dengia tiek maisto, tiek komunalinių mokesčių, ekskursijų, transporto, kišenpinigių, higienos, sveikatos, laisvalaikio ir kitas išlaidas, kurios ieškovės nekompensuojamos. Atsakovo vertinimu, išlaidos vaikų maistui kiekvieno vaiko atveju yra ne didesnės nei 130 Eur vertinant dabartines kainas. Išlaidos būstui (dėl nuomos) nepagrįstos, nes vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu. Duomenų apie tai, kad ieškovė išleistų nuomai 230 Eur per mėnesį, nėra. Nėra duomenų, kad nuomos mokestis padidėjo. Būdama apdairi, ieškovė galėjo pasirašyti rašytinę nuomos sutartį ir būtų išvengusi galimo nuomos mokesčio padidinimo. Vaikų poreikių lentelėse ieškovė nurodo, kad kiekvieno vaiko būsto išlaidos siekia 130 Eur (viso 260 Eur). Tokiu atveju būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams turėtų būti išleidžiama viso 130 Eur x 4 = 520 Eur (kadangi bute gyvena 4 asmenys – įskaitant ieškovės sūnų V. iš pirmos santuokos). Jeigu buto nuoma kainuoja 230 Eur, komunalinėms paslaugoms per mėnesį turėtų būti išleidžiama 290 Eur/mėn. (3 480 Eur per metus), o tai nėra realu. 20 Eur suma nenumatytoms išlaidoms negali būti pagrįsta ir laikoma realia. Neatsiradus nenumatytų išlaidų, kiekvieną mėnesį vaikų išlaikymui bus permokama 40 Eur suma. Šiuo metu socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį yra 100 Eur, kuri išskaitoma iš ieškovės nurodomų kiekvieno vaiko poreikių sumos. Vokietijoje dirbantiems mokama po 219 Eur už vaiką. Pažymėjo, kad negali teikti prašymo dėl išmokų Vokietijos valstybei, kadangi ieškovė atsisako duoti sutikimą atsakovui gauti tokias išmokas. Progines išmokas (kurias kiekvienam vaikui ieškovė nurodo po 30 Eur) teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo, todėl negalima teigti, kad jos bus panaudotos būtent būtiniems vaikų poreikiams tenkinti. Išlaidos žaislams, sporto priemonėms (dviračiui) – 40 Eur mėnesiui, t. y. 480 Eur per metus vienam vaikui, nepagrįstos. Dviratis tokio amžiaus paaugliui perkamas ne vieneriems, o mažiausiai 4 metams. Neaišku, kokiems žaislams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų paaugliams ieškovė kasmet išleidžia po 480 Eur. Vaikai dviračius turi, nėra jų išaugę ir jų artimiausiu metu neplanuojama keisti. Nurodė, kad J. M. kirpimas – tik atsakovo išlaidos. Ieškovė pasyviai laukia, kol atsakovas grįš iš užsienio, specialiai neveda vaiko į kirpyklą, todėl ir šios išlaidos minusuotinos. Kokioms priemonėms kiekvienam vaikui išleidžiama dar po 15 Eur (per metus 180 Eur), neaišku; 5 Eur prausikliams ir kt. higienos priemonėms per mėnesį kiekvienam vaikui laiko pakankama suma. Abiejų vaikų sveikatos priežiūrai pakanka 15 Eur sumos. Išlaidos atostogoms, stovykloms (nurodoma 50 Eur mėnesiui kiekvienam vaikui) taip pat neskaičiuotinos prie vaikų poreikių, nes atsakovas praleis su vaikais pusę laiko ir pats savo ruožtu nuspręs kur ir kaip leisti laiką su vaikais. Ekskursijos per metus kiekvienam vaikui neviršija 5 Eur mėnesiui. L. M. turi psichologo, logopedo lankymo poreikį, tačiau pas šiuos specialistus sūnus lankosi mokykloje ir jų paslaugos yra nemokamos, todėl 100 Eur per mėn. išlaidos L. M. minėtiems poreikiams yra nepagrįstos. Nurodytos išlaidos transportui nepagrįstos. Vaikai į ugdymo įstaigą, veiklas, pas atsakovą ir kt. keliauja naudodamiesi viešuoju transportu. Viešo transporto nuolatinis mėnesinis bilietas vienam vaikui kainuoja 5,80 Eur per mėnesį. Kitos nepaminėtos išlaidos mažintinos iš esmės. Todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymas mažintinas iki 180 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
2.9. Atsakovo teigimu, ieškovės prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat nepagrįstas. Atsakovas nevengė pareigos išlaikyti vaikus, nuolat teikė vaikams išlaikymą, reguliariai savo iniciatyva vaikams pirko reikiamas prekes, rūpinosi vaikų užimtumu. Atsakovas pirmuosius 2022 m. mėnesius gavo maždaug apie 1 500 Eur darbo užmokestį. Būdamas Vokietijoje, atsakovas nuolat siunčia ir parveža vaikams žaislus, drabužius, kanceliarines prekes. Atsakovas pirkdavo tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje įvairias prekes, drabužius, avalynę, kameras kompiuteriams, remontavo telefonus ir kt. Nuolat ieškovei perduodavo grynus pinigus nuo 300 Eur iki 400 Eur per mėnesį išvykdamas į užsienį. Ieškovei likus atsakovo name, atsakovas nuolat moka visus komunalinius mokesčius. Ieškovė pridedamame garso įraše 2020 m. sausio 2 d. pripažįsta, kad atsakovas vaikų išlaikymui grynais pinigais yra perdavęs 250 Eur. Vaikai jau mėnesį laiko gyvena išimtinai su atsakovu, o iki tol gyveno su abiem šalimis. Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu (akivaizdžiai veikiant prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ir klaidinant teismą), todėl jai skirtina bauda (3 000 Eur), pusę iš šios sumos skiriant atsakovui.
3. Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį iš esmės palaikė savo ieškinio reikalavimus. Be kita ko nesutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, be kitų aplinkybių akcentuodama atsakovo negebėjimą užtikrinti vaikų saugumo, kai sūnus L. M., būdamas pas atsakovą patyrė nudegimus, dėl ko buvo hospitalizuotas.
4. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį nurodė, jog neprieštarauja tokiam prievolių padalinimui, paliekant prievoles solidariomis šalių prievolėmis. Taip pat pažymėjo, kad prievolių vykdymo tvarka neįtakoja kreditoriaus reikalavimo teisės į solidarius bendraskolius.
5. Tretieji asmenys M. V. IĮ ir M. M. atsiliepimų nepateikė.
6. M. V. IĮ pateikė byloje raštinius paaiškinimus, kuriuose be kita ko nurodė, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių.
7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje išdėstė poziciją, kad vaikų geriausius interesus atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Paaiškino, kad tokią galutinę Tarnybos nuomonę lėmė atvejo vadybos procesą vykdančių specialistų išvados, atvejo vadybos plano vykdymo rezultatai bei tai, kad atsakovas dalį savo gyvenimo laiko praleidžia dirbdamas užsienio valstybėje. Nurodė, jog vaikų apklausų metu atkreipė dėmesį į L. M. nuomonę, paaiškinimus. Pažymėjo, kad buvo pastebimas berniuko ir skyrium gyvenančio tėvo psichosocialinis, emocinis ryšių galimas suprastėjimas ar net nutrūkimas. Nors vaikas išreiškė nuomonę dėl galimos bendravimo tvarkos tuo atveju, jei teismas nustatys jo gyvenamąją vietą su ieškove, mano, kad L. M. ir atsakovo tarpusavio ryšio kūrimui ir/ar jo stiprinimui būtina nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Pažymėjo, kad J. M. pateikti paaiškinimai patvirtina jo psichoemocinį, socialinį prisirišimą prie atsakovo. Mano, kad vaikų interesus labiausiai atitiktų tokia tvarka, kuri būtų vykdoma pusę laiko su ieškove, pusę – atsakovu. Bendravimo tvarkos laikotarpiai galėtų trukti tiek po savaitę, tiek ilgesniais periodais. Pažymėjo, kad J. M. apklausos metu paaiškino, jog atsakovui būnant Lietuvoje, šis su juo praleidžia nepertraukiamai apie mėnesį laiko; L. M. apklausos metu teigė, kad bendravimo tvarka galėtų būtų nustatyta tokia, kurios metu jis su tėvu galėtų praleisti savaitę laiko nepertraukiamai. Mano, kad abu vaikai galėtų su kiekvienu iš tėvų būti kartu. Ieškovės prašoma L. 363,25 Eur per mėnesį suma ir J. 313,25 Eur per mėnesį suma galėtų patenkinti vaikų kasdieninius ir papildomus poreikius. Atsakovo prašomas nustatyti kiekvienam vaikui išlaikymo dydis – 180 Eur mėnesiui galimai nepatenkintų net kasdieninių nepilnamečių poreikių. Nurodė, kad dėl vaikų gyvenamosios vietos ir vaikų išlaikymo dydžio sutinka su ieškovės tikslinto ieškinio reikalavimais; dėl bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu / motina, sutinka su atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimais.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje šalys ir jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir atsikirtimus.
9. Teisme apklaustas J. M. nurodė, kad tuo atveju, kai atsakovas grįžta iš užsienio, jis gyvena pas atsakovą. Pas ieškovę jis gyvena su 2 broliais. Su ieškove sutaria gerai, bet kartais neklauso. Tuomet ieškovė paima telefoną, supyksta ant jo. Su ieškove jis pasikalba visomis temomis. Abiem tėvams pasakoja, kaip jam sekasi. Kai jam būna liūdina, su niekuo nekalba. Su mama važiuoja kartais pasivaikščioti, į rungtynes. Mėnesį su puse, o daugiausiai du mėnesius gyvena su ieškove. Tada pas atsakovą gyvena apie mėnesį laiko. Nepatinka, kai ieškovė būna pikta. Kai supyksta, jam liepia, kad stalą susitvarkytų. Kai jis nesupranta kaip daryti pamokas, jas padeda padaryti ieškovės sūnus iš pirmos santuokos V. Juo rūpinasi abu tėvai. Kai serga, rūpinasi tas iš tėvų, pas kurį serga. Ieškovė nekalba apie atsakovą, ji jo nemyli, nekenčia. Su atsakovu jis kalba kiekvieną dieną, susirašinėja. Parašo: „labas rytas“, „saldžių sapnų“. Su atsakovu kalbasi apie viską, atsiunčia nuotraukų, kaip žydi gamta. Atsakovas atveža drabužių iš Vokietijos. Atsakovas jam liepė užsirašyti, ką veiks, kai jis grįš. Grįžęs iš mokyklos padaro pamokas, kai nėra treniruotės. Kai nebūna treniruotės, su atsakovu važiuoja kur nors. Patinka važiuoti į kaimą su atsakovu, jo broliu. Jam patinka, kad atsakovas jį supranta, su juo kalba, jis linksmas. Atsakovo elgesys jam patinka. Atsakovas sako, kad nenori su ieškove susitikti. Kai būna pas atsakovą, susiskambina su ieškove. Jis norėtų būti visą laiką pas atsakovą, ne tik pas ieškovę. Kiekvieną dieną nori susitiktu su atsakovu. Nori pabūti pas abu tėvus. Nori atostogas su tėvais leisti pakaitomis. Jeigu gyventų su atsakovu, norėtų kartais susitikti su ieškove, kai turėtų laiko. Savaitgalį nelabai norėtų su ieškove susitikti, nes su atsakovu savaitgaliais negalėtų išvažiuoti kur nors. Atsakovas nuveža į būrelius, o ieškovė dirba. Būnant pas ieškovę, jam pačiam tenka nuvažiuoti autobusu. Tikisi, kad atsakovas pakeis darbą, nebedirbs Vokietijoje. Vienas brolis prie kompiuterio sėdi. V. būna su ieškove kambaryje. Kai jis būna pas atsakovą, L. būna pas ieškovę. Tik kai važiavo į Lenkiją, abu buvo pas atsakovą. L. jam sakė, kad nenori pas atsakovą. Ieškovė yra numetusi jo daiktus nuo stalo ant žemės, kai jis nesusitvarkė stalo. Jis stengiasi, kad ieškovė nebūtų pikta, tvarkosi stalą. Jis supyko ant ieškovės, bet ji vėliau jo atsiprašė. Atsakovas su juo elgiasi gražiai, lengvai. Šalys jo niekada nemušė. Brolis prie kompiuterio žaidžia, žiūri „youtobe“. Iš Vokietijos atsakovas atveža saldainių, o kai atsisveikino prieš išvažiuojant, nupirko dešrainį. Praeitą kartą atsakovas buvo atvežęs drabužių, apatinius rūbus, marškinius, L. batus, liemenes. Ieškovė jam pirko žieminius batus prieš mėnesį. Kai gyveno kartu, abu tėvai pirkdavo drabužius. Atrodo, kad atsakovas pirko drabužius. Atsimena, kad su atsakovu važiuodavo į maisto prekių parduotuves, o ieškovė gamino maistą. Gali būti, kad ir ieškovė pirko maistą. Su abiem tėvais važiuodavo pirkti drabužių. Atsakovas veda jį į kirpyklą. Ieškovė kartais anksčiau kirpdavo, bet daugiausiai atsakovas tuo rūpindavosi. Jam nepatinka tvarkytis stalą. Kai nesitvarko stalo, ieškovė būna pikta. Atsakovas niekada jam nesakė, kas jam nepatiktų. Ieškovė taip pat nesakė. Jaučia, kad tėvai jį myli. Ieškovė liepia padėti telefoną, kai jis nori atsakovui palinkėti labos nakties. Kai dieną bendrauja su atsakovu, ieškovė to nemato. Atsakovas leidžia bendrauti su ieškove. Su ja daug nesusirašinėja. Autobuse kartais, kai neturi ką veikti, tada paskambina atsakovui. Kartais nenori eiti į karatė būrelį, bet ten draugai yra, sportuoti nenori. Atsakovas leidžia neiti, o ieškovė liepia būtinai eiti. Nori kartais lankyti, bet tik 2 kartus per savaitę. Norėtų lankyti krepšinį. Seniai kalbėjo su tėvais apie tai, nepamena, ką sakė. Geriausiai jaustųsi gyvendamas pas abu tėvus. Pas atsakovą jam reikia atlikti namų darbus, susidėti kuprinę. Pas ieškovę reikia pavalgyti, padaryti namų darbus, nueiti į treniruotę, susidėti kuprinę, eiti miegoti. Žiemos metu pas tėtį gyvena pirtyje. Maistą tėtis gamina name, į antrą aukštą nelipa. Policija lankėsi pas juos po Tarnybos apsilankymo. Jis norėjo važiuoti pas atsakovą, o mama neleido, tada jis paskambino tėčiui, o jis iškvietė policiją. Buvo išsigandęs dėl policijos. Skundėsi atsakovui, kai ieškovė numetė jo daiktus nuo stalo. Ieškovė yra liepusi tuoj pat grįžti pas ją, nes pasiilgo. O jis jau buvo pas ją ir buvo pasiilgęs atsakovo. Atsakovas pasakydavo, kad grįš į Lietuvą, tačiau ieškovė nežinodavo, kada atsakovas grįš.
10. Teisme apklaustas L. M. nurodė, kad 4 metus gyvena su ieškove. Kartu gyvena V. ir J. (broliai). Kartu gyventi sekasi gerai. Jis eina į mokyklą, ieškovė į darbą. Su V. sutaria gerai, o su J. blogai, jie pykstasi dėl visko; kartais susitaiko, kartais ne. Su ieškove sutaria gerai. Su ja kartais tvarkosi, keliauja. Su ieškove pasikalba apie mokslus. Apie džiugias naujienas ir rūpesčius pasipasakoja ieškovei. Juo rūpinasi abu tėvai. Ieškovė gamina valgyti. Atsakovas kartais nuperka tušinukus, ieškovė dažniausiai drabužius ir mokyklos priemones. Ligos metu juo rūpinasi ieškovė. V. prašo pagalbos dėl mokslų. Paskutinį kartą žiemą ieškovė nupirko drabužių. Su ieškove patinka keliauti. Labiausiai patinka ieškovės draugiškas elgesys. Su ieškove jis kartais pykstasi dėl namų darbų. Kartais dėl to negauna telefono. Ieškovės namuose jis turi padaryti namų darbus, išnešti šiukšles, tvarkytis. Su atsakovu retai susitinka. Paskutinį kartą buvo susitikę prieš du mėnesius, prie mokyklos. Atsakovas atvežė jį prie ieškovės buto. Pas atsakovą nenori gyventi. Su atsakovu kalbasi apie pamokas. Telefonu bendrauja su atsakovu. Susiskambina su atsakovu, bet tai daro retai. Paskambina dažniausiai atsakovas. Jis tuo metu gerai jaučiasi. Nieko svarbaus su atsakovu nekalba. Prieš metus buvo atsakovo namuose, apie dvi savaites. Nepatinka, kai atsakovas būna piktas, šaukia ant visų. Gali tada bet ką sakyti. Jis labai retai paskambina atsakovui. Kai atsakovas grįžta į Lietuvą, jis norėtų būti dvi dienas per savaitę, arba savaitę laiko su atsakovu. Atostogas norėtų leisti kartais su atsakovu, kartais su ieškove. Žiemos atostogas norėtų leisti su ieškove. Šventes norėtų leisti su ieškove. Su ieškove norėtų bendrauti vieną – dvi savaites, jeigu gyventų pas atsakovą. Ieškovė dažniausiai perka kelnes, marškinius, šortus, pirko prieš du mėnesius. Vasaros gale atsakovas jam nupirko drabužių. Kai gyveno kartu, drabužius pirko abu tėvai. Žaislus ar kitus dalykus, kurių norėdavo, dažniausiai pirkdavo atsakovas. Maistą pirko abu tėvai. Maistą gamino ieškovė. Ligos atveju rūpinosi ieškovė. Pasakojo, kad atsakovas yra iškvietęs policiją, kai brolis norėjo pas jį važiuoti. Tada prastai jautėsi. Nieko nėra tėvai padarę, kad jis jaustųsi nemaloniai. Laisvalaikiu žaidžia kompiuterinius žaidinius. Žaidžia kasdien po 3-4 valandas. Ieškovė liepia baigti žaisti, tada jis baigia žaisti. Atsakovas nieko nesako apie kompiuterinius žaidimus. Dažniausiai keliauja su ieškove. Keliavo ir su atsakovu vasaros gale, jam patiko. Lankėsi su atsakovu vandens pramogų parke šią žiemą. Kai visi gyveno kartu, keliavo per Lietuvą. Jis būna laimingas, kai J. būna pas atsakovą. Nebendrauja tuo metu su J. Jis myli abu tėvus. Nenorėtų pas atsakovą dažniau važiuoti. Ieškovė nieko nesako, kai jis nevažiuoja pas atsakovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
11.1. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
11.2. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes;
11.3. Nustatė ieškovės ir atsakovo vaikų J. M. ir L. M. gyvenamąją vietą su ieškove;
11.4. Priteisė J. M. iš atsakovo po 212 Eur išlaikymą, nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d.; po 286 Eur išlaikymą, nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; ir po 143 Eur išlaikymą nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės; išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
11.5. Priteisė L. M. iš atsakovo po 212 Eur išlaikymą, nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d.; po 296 Eur išlaikymą, nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; ir po 345 Eur išlaikymą nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės; išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę;
11.6. Nustatė tokią atsakovo su vaikais bendravimo tvarką:
11.6.1. Šalys bendrauja su vaikais keturių savaičių laikotarpiais pakaitomis. Atsakovas bendrauja su J. M. keturias savaites, vaikui nuolat būnant su atsakovu. Atsakovas bendrauja su L. M. atsakovui priklausančiu keturių savaičių laikotarpiu, nuo kiekvienos savaitės trečiadienio 17 val. iki 20 val. bei nuo kiekvienos savaitės šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio 18 val. vakaro;
11.6.2. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia tokia tvarka: lyginiais metais gruodžio 24-25 d. – su atsakovu, gruodžio 26 d. – su ieškove; nelyginiais metais vaikai praleidžia gruodžio 24-25 d. su ieškove, o gruodžio 26 d. – su atsakovu. Ieškovė vaikus pristato atsakovui šventės dieną 10 val., o atsakovas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą numatytą dieną 19 val.;
11.6.3. Šv. Velykas nelyginiais metais vaikai praleidžia su atsakovu, o lyginiais – su ieškove. Ieškovė vaikus pristato atsakovui šventės dieną 10 val., o atsakovas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.;
11.6.4. Ieškovė bendrauja su vaikais kiekvieną Motinos dieną bei ieškovės gimimo dieną; atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną. Ieškovė, vaikams bendraujant su atsakovu, vaikus pristato atsakovui šventės dieną 10 val., o atsakovas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.;
11.6.5. Kiekvienais metais šalys bendrauja su vaikais 30 kalendorinių dienų (skaidomų po dvi savaites), laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d., atsižvelgiant į vaikų poreikius. Šalys konkretų vasaros atostogų laiką suderina tarpusavyje iki einamųjų metų gegužės 15 d. Kilus nesutarimui, nelyginiais metais prioritetas teikiamas atsakovo pageidavimui dėl atostogų laiko, lyginiais metais prioritetas teikiamas ieškovės pageidavimui dėl atostogų laiko;
11.6.6. Vaikų bendravimo su atsakovu dieną arba laikotarpiu, ieškovė vaikus pristato atsakovui, o atsakovas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą;
11.6.7. 1 punkte nurodyta bendravimo su vaikais tvarka netaikoma 2-5 punktuose nustatytais atvejais;
11.6.8. Vaikai ligos metu būna su tuo iš tėvų, pas kurį susirgo. Apie vaikų ligą, nelaimingus atsitikimus ugdymo įstaigoje ar buityje šalys viena kitą informuoja nedelsiant;
11.6.9. Jeigu tėvai šioje tvarkoje aptartu laiku dėl išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, jos turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti sms žinute arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis kitą iš tėvų;
11.6.10. Šalys įsipareigoja perduoti vienas kitam visus reikalingus vaikų dokumentus, papildomo ugdymo, sporto, laisvalaikio ir pan. reikmenis, aprangas, uniformas, drabužius, avalynę, knygas ir kt.;
11.6.11. Mokslo metų eigoje abu tėvai pagal galimybes užtikrina vaikų dalyvavimą mokykloje, būreliuose bei būrelių ir mokyklos, klasės renginių veikloje;
11.6.12. Šalys užtikrina vienas kitam su vaikais bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, kai vaikai būna su kitu iš tėvų, pagal vaikų poreikius;
11.6.13. Šalių susitarimu, gali būti nustatyta ir kitokia bei papildoma bendravimo tvarka;
11.7. Po santuokos nutraukimo padalino santuokoje įgytą turtą:
11.7.1. Atsakovo R. M. asmeninėn nuosavybėn priteisė:
11.7.1.1. 0,0601 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (27 000 Eur);
11.7.1.2. 1,3100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (15 700 Eur);
11.7.1.3. automobilinę priekabą Audria Toura 410A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 200 Eur);
11.7.2. Priteisė ieškovei iš atsakovo 100 Eur kompensaciją už jam atitekusią automobilinę priekabą Audria Toura 410A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);
11.8. Pripažino šalių kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui, pagal 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. 1750718074767-03, kuri buvo pakeista 2016 m. vasario 19 d. susitarimu pakeisti kredito sutarties Nr. 1750718074767-03 sąlygas Nr. 1, solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, vidiniuose santykiuose tarp šalių nustatant, kad solidari prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka atsakovui;
11.9. Pripažino kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui, pagal 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. 1750618010706-03, kuri buvo pakeista 2008 m. vasario 12 d. susitarimu pakeisti 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. 1750618010706-03 sąlygas Nr. 1 ir 2016 m. vasario 19 d. susitarimu pakeisti 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. 1750618010706-03 sąlygas Nr. 2 solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka atsakovui;
11.10. Pripažino atsakovo 50 000 Eur prievolę M. M. pagal 2016 m. kovo 1 d. paskolos sutartį Nr. 568, asmenine R. M. prievole nustatant, kad po santuokos nutraukimo šią prievolę kreditoriui asmeniškai vykdys atsakovas;
11.11. Kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalių netenkino;
11.12. Priteisė ieškovei iš atsakovo 821,42 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovui iš ieškovės –4 123,40 Eur bylinėjimosi išlaidų;
11.13. Priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės 488,40 Eur žyminio mokesčio; iš atsakovo – 1 238,70 Eur žyminio mokesčio;
11.14. Priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės 42,81 Eur išlaidų, iš atsakovo – 18,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;
11.15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
12. Spręsdamas dėl šalių santuokos nutraukimo, teismas nurodė, kad šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Teismas vertino šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, taip pat šalių pasisakymus teismo posėdyje. Teismas be kita ko nustatė, kad atsakovui buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose Nr. 01-1-62994-15; 02-2-00463-17 (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį), tačiau buvo nutraukti šalims susitaikius arba kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo; ieškovė nurodė, kad šie tyrimai pradėti dėl smurto artimoje aplinkoje. Šalių vaikai 2020 m. spalio 20 d. tarnybai nurodė, kad tėtis dažnai būna išgėręs; jie prašo negerti; tėtis buvo pažadėjęs daugiau negerti, nerūkyti, bet pažado neištesėjo. Iš šalių ir jų vaikų paaiškinimų, byloje pateiktų duomenų apie nutrauktus ikiteisminius tyrimus matyti, kad atsakovas vis tik piktnaudžiavo alkoholiu, šeimoje būta ir smurto atvejų. Ieškovė su vaikais buvo priversta išsikraustyti iš šeimos namų į nuomojamą butą. Tuo tarpu ieškovė atsakovui rodė nepagarbą, vadino net 32 epitetais, keiksmažodžiais. Ieškovė ignoravo ir pareigą prisidėti prie šeimos išlaidų pagal galimybes, atitinkamu laikotarpiu esant sunkiai finansinei padėčiai. Namuose nuolat kildavo konfliktai dėl didelių šeimos išlaidų, po kurių ieškovė su atsakovu nekalbėdavo net po kelias savaites, o tai laikoma psichologiniu smurtu. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas siekė daugiau laiko praleisti šeimoje, tačiau ieškovei tai buvo nesvarbu. Teismo vertinimu, abi šalys pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas – atsakovas smurtavo, piktnaudžiavo alkoholiu, o ieškovė atsakovo negerbė, nerėmė moraliai bei materialiai. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės paramos teikimo pareigas, nesistengė išsaugoti santuokos, todėl tenkino atsakovo šią reikalavimo dalį visiškai ir nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių prašymu teismas šalims paliko turimas pavardes.
13. Spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas be kita ko vertino šalių nurodytas aplinkybes, tarnybos poziciją, vaikų nuomonę. Teismas nustatė, kad L. M. turi (duomenys neskelbtini), jam reikalingas ieškovės, prie kurios yra prisirišęs, rūpestis ir globa. Ieškovė gali nuolat rūpintis ir vaikų sveikatos priežiūra. Atsakovas, dirbdamas užsienyje, negalėtų nuolat rūpintis vaikų sveikata ar ugdymu. Teismas sutiko su Tarnybos išvada, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriau atitinka vaikų interesus ir poreikius.
14. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, vertino ir atsižvelgė į J. M. norą dažniau leisti laiką su atsakovu, o L. M. norą – dažniau laiką leisti su ieškove, todėl nustatė skirtingą bendravimo intensyvumą kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutiko suderinti darbo grafiką pagal „50:50 proc. laiko modelio“ bendravimo tvarką, į skirtingus vaikų poreikius bendrauti su tėvais, teismas nustatė, kad J. M. bendrauja su tėvais 4 savaičių iš eilės laikotarpiais pakaitomis, o L. M. – 4 savaičių iš eilės laikotarpiais pakaitomis, bendraudamas su atsakovu minėtu laikotarpiu kiekvienos savaitės trečiadieniais, nuo 17 val. iki 20 val. vakaro bei nuo šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio 18 val. vakaro. Teismas nustatė, kad vaikus bendravimui nuveža ieškovė, o grąžina – atsakovas. Teismas įvertino šalių reikalavimus, nustatė bendravimo su vaikais tvarką, kuri, teismo vertinimu, užtikrins atsakovo teisę bendrauti su vaikais.
15. Spręsdamas dėl priteistino vaikams išlaikymo dydžio, teismas įvertino šalių turtinę padėtį. Nustatė, kad ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir per mėnesį gauna nuo 2 103,12 Eur iki 2 786,96 Eur darbo užmokestį (bruto). Atsakovas, Sodros duomenimis, niekur nedirba, jo pajamos užsienio įmonėje sudaro skirtingas pinigų sumas – 2 585 Eur, 1 130 Eur, 2 025 Eur. Teismas sprendė, kad nustatytas visas vaikams reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – Išmokų vaikams įstatymas) valstybės mokamomis vaikams išmokomis, kadangi pagal šalių gaunamas pajamas, šios išmokos šalims yra reikšminga pinigų suma. Atkreipęs dėmesį, kad tiek vaikų poreikiai, tiek MMA, tiek išmokų vaikams dydis nuo pradinio ieškinio pateikimo kito, teismas sutiko su ieškove, kad išlaikymas vaikams priteistinas tam tikrais laikotarpiais. Be to, nustatęs atsakovo bendravimo su J. M. tvarką pagal „50:50 proc. laiko“ modelį, priteisiant išlaikymą nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, teismas sprendė, kad šiam vaikui priteistina išlaikymo suma iš atsakovo mažintina 50 procentų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas faktiškai tenkins vaiko poreikius jam esant su atsakovu 50 procentų laiko. Teismas išlaikymą vaikams priteisė šiais laikotarpiais: nuo 2021 m. gegužės 24 d. (pradinio ieškinio pateikimo) iki 2022 m. rugsėjo 29 d., skaičiuojant išlaikymą vaikams, atsižvelgiant į pradiniame ieškinyje nurodytus vaikų poreikius; nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. (patikslinto ieškinio pateikimo) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, skaičiuojant išlaikymą vaikams, atsižvelgiant į patikslintame ieškinyje nurodytus vaikų poreikius; nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės. Teismas įvertino šalių pareikštas pozicijas dėl kiekvienam vaikui reikalingo išlaikymo dydžio ir nusprendė J. M. iš atsakovo priteisti po 212 Eur išlaikymą, nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d., po 286 Eur išlaikymą, nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir po 143 Eur išlaikymą, nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės; L. M. iš atsakovo priteisti po 212 Eur išlaikymą, nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d., po 296 Eur išlaikymą, nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir po 345 Eur išlaikymą, nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės.
16. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimo, teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog vaikams pirko drabužius ir avalynę viso už 923 Eur, taip pat, kad pirko maisto produktus vaikams. Iš pateikto susirašinėjimo ir vaizdo įrašų nustatyta, kad atsakovas, būdamas Vokietijoje ir Lietuvoje, pirko vaikams įvairius reikalingus daiktus ir drabužius, įrengė namo kieme baseiną, pirko vaikams mokymosi priemones, kanceliarines prekes, žaislus, avalynę, kitus daiktus bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė minėtuose garso įrašuose neginčija šio fakto ir prašo atsakovo vaikams nupirkti daiktus arba perduoti pinigus. Šalys tariasi dėl atsakovo perkamų daiktų vaikams. Faktą, kad atsakovas vaikams pirko drabužius ir daiktus byloje patvirtino ir šalių vaikai, kurie nurodė, kad abu tėvai tenkino jų poreikius išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas vaikus vedė į kirpyklą. Byloje nustatyta, kad Tarnyba bendravo su ieškove ir vaikais 2020 m. spalio 20 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovas leidžia laiką su vaikais, duoda vaikams pinigų, perka drabužius ir kitais būdais prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, yra davęs apie 300 Eur. Teismas pažymėjo, kad šalių vaikai dalį laiko gyveno su atsakovu, kuris tenkino vaikų poreikius jiems esant su atsakovu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė nurodyto dydžio išlaidas vaikų poreikių tenkinimui išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu. Atsakovas nuosekliai viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jis neįsiskolinęs ieškovei dėl vaikų išlaikymo. Ieškovės pozicija bylos nagrinėjimo metu keitėsi: ieškovė pradžioje laikėsi pozicijos, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo nurodytu laikotarpiu, tačiau vėliau poziciją pakeitė ir nurodė, kad iš dalies atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėdavo, bet šis prisidėjimas nebuvo reikšmingas. Teismas sprendė, kad atsakovas prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, o ieškovė galimai buvo nesąžininga, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, kurio metu atsakovas prie vaikų poreikių tenkinimo prisidėjo. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors abu tėvai tenkino vaikų poreikius, teismas neturi galimybės nustatyti, kokia dalimi prie vaikų poreikių patenkinimo prisidėjo ieškovė, o kokia atsakovas. Įrodyti konkretų išlaikymo įsiskolinimo dydį šioje byloje turėjo būtent ieškovė, tačiau jo neįrodė. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo abiem vaikams priteisimo yra nepagrįstas, todėl šio ieškovės reikalavimo netenkino.
17. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekilo ginčas dėl transporto priemonės padalijimo ir vertės (200 Eur), teismas po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui automobilinę priekabą Audria Toura 410A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovo už šią priekabą 100 Eur kompensaciją.
18. Dėl ieškovės prašomo jai priteisti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teismas nurodė nustatęs, kad žemės sklypas buvo įgytas 2007 m. spalio 9 d. (po santuokos sudarymo) už 100 000 Lt (28 962 Eur) sumą iš J. Č. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovo motinai nurodytas turtas morališkai buvo svarbus ir atsakovui turi moralinę vertę; ieškovei šis turtas neturi jokios moralinės vertės ir ji ketina realizuoti šį turtą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad ji neturi lėšų paskolos mokėjimui. Byloje nėra ginčo, kad sklypo įsigijimo metu atsakovas buvo įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkas. Atsakovas viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad akcininkai į įmonės sąskaitą įnešdavo apyvartines lėšas, o prireikus, jas susigrąžindavo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pirmiau teigė, kad jokių paskolų atsakovas šiai įmonei nebuvo suteikęs, vėliau jau aiškino, kad šios įmonės akcininkai, o pagrinde atsakovas, iš įmonės sąskaitos sau persivesdavo lėšas, atlikdavo įvairias finansines operacijas, dėl to UAB (duomenys neskelbtini) ir bankrutavo. Teismas nustatė, kad iki 2007 m. spalio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir pats atsakovas į savo sąskaitą pervedė iš viso net 114 513,26 Lt. Tuo tarpu, šalių santuoka buvo sudaryta tik (duomenys neskelbtini) ir sutuoktiniai akivaizdžiai negalėjo būti sukaupę bendrų 114 513,26 Lt, iš kurių ir buvo įsigytas šis sklypas. Akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsakovui pervestos lėšos niekaip nebuvo susijusios su ieškovės ar bendrosios jungtinės nuosavybės lėšomis. Atsakovas gautas lėšas išgrynino; išgrynintų lėšų (2007 m. gegužės 17 d. – 2007 m. spalio 13 d.) suma panaši į sandorio vertę, todėl darytina išvada, kad minėtas žemės sklypas įsigytas išimtinai atsakovo lėšomis. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas įsigytas 2007 m. spalio 10 d. Tuo tarpu, Kredito sutartis Nr. 1750718074767-03 sudaryta tik 2007 m. lapkričio 21 d. ir kredito paskirtyje nurodyta, kad paskola suteikiama žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) pirkti. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovė buvo gavusi paskolą buto remontui, 14 000 Lt išgrynino prieš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sandorį ir perdavė grynus pinigus atsakovui. Ieškovė į bylą neteikė jokių įrodymų, susijusių su jos asmeninio turto panaudojimu įsigyjant šį ar kitą turtą. Teismas padarė išvadą, kad aptariamas žemės sklypas apmokėtas atsakovo asmeninėmis lėšomis, todėl priteisė jį atsakovui. Dėl atsakovo prašomos ieškovei priteisti 14 519,06 Eur kompensacijos už minėtą žemės sklypą, teismas nurodė tokį reikalavimą laikantis matematine ir logine atsakovo klaida, kadangi tiek atsakovo piniginis įnašas, tiek turto vertė pasikeitė po jo įsigijimo ne dėl santuokos metu šalių investicijų ar sklypo pagerinimo, o dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčių ir infliacijos. Teismui pripažinus, kad šis sklypas įgytas už atsakovo asmenines lėšas, teismas sprendė, jog neturi teisinio pagrindo ieškovei priteisti jokios kompensacijos už šio sklypo vertės padidėjimą per 16 metų nuo jo įsigijimo iki sprendimo priėmimo, todėl teismas šio atsakovo reikalavimo netenkino.
19. Teismas taip pat nusprendė netenkinti ir ieškovės reikalavimo dėl gyvenamojo namo su terasa, (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų namo nuotraukų matyti namo statybos eiga, o iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių nurodytų kreditų pinigai nebuvo investuoti į atsakovo vardu registruotą gyvenamąjį namą, kad šis namas galėtų būti pripažintas šalių bendra jungtine nuosavybe. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė neprisidėjo darbu prie šio turto sukūrimo ar pagerinimo; abi šalys tenkino šeimos poreikius, o atsakovas dar ir mokėjo visus komunalinius mokesčius ir dengė kreditus, todėl teismas atmetė šią ieškovės reikalavimo dalį ir laikė, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas su terasa, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Be to, ieškovei patvirtinus, jog šiame sklype pastatyta pirtis atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, atsakovui nurodžius, kad šią pirtį pastatė dar iki santuokos sudarymo, aiškumo dėlei, teismas ir šią pirtį pripažino atsakovo turima asmeninės nuosavybes teise.
20. Teismas nustatė, kad šalys 2007 m. lapkričio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad sklypas įsigytas kredito lėšomis, gautomis pagal 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. 1750718074767-03, kuri pakeista 2016 m. vasario 19 d. Šalių santuokos metu kredito įmokas mokėjo tik atsakovas. Ieškovės teigimu, paskolos dengimui ji neturi lėšų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad būtina parduoti visą turtą, grąžinti bankui paskolas tam, kad ieškovė galėtų nuosavybės teise įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, vėliau jau ieškovė teigė, nežinanti, ar ketina parduoti šį nekilnojamąjį turtą. Teismas vadovavosi turto verte, nustatyta bylos nagrinėjimo pabaigoje. Pagal AB SEB banko 2022 m. kovo 17 d. pažymą, negrąžintas kredito likutis sudaro 25 781,99 Eur pagal šią kredito sutartį. Teismas laikė, kad šis turtas priteistinas atsakovui, kadangi jis susijęs su kitu atsakovo nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovė realizavusi šį turtą, nepadengtų visų įsipareigojimų bankui pagal paskolos sutartis ir liktų bendraskole pagal kitas kredito sutartis ir finansine prasme liktų tokioje pačioje finansinėje padėtyje. Be to, ieškovei priteisus šį turtą, ieškovė atsakovui turėtų kompensuoti 8 283,88 Eur sumokėtų kredito įmokų su palūkanomis ir delspinigiais, kuriuos atsakovas dengė po povedybinės sutarties sudarymo. Tuo tarpu atsakovui priteisus šį turtą, iš ieškovės nebūtų priteista atsakovui kompensacija, atsakovas pagal šią kredito sutartį ir toliau dengtų prievoles bankui, todėl šio turto priteisimas atsakovui labiau atitinka tiek kreditoriaus, tiek pačios ieškovės interesus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, jog turtas priteistinas atsakovui, šalių kreditorinis įsipareigojimas AB SEB bankui, pagal 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. 1750718074767-03, kuri buvo pakeista 2016 m. vasario 19 d. susitarimu, laikomas šalių solidaria prievole, vidiniuose santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolę po šalių santuokos nutraukimo vykdys atsakovas. Teismas nesutiko su atsakovo reikalavimu dėl 8 283,88 Eur kompensacijos priteisimo, kadangi atsakovas mokėjo kredito įmokas pagal šią sutartį, šis turtas priteistinas atsakovui, todėl nesąžininga ir neteisinga būtų laikyti, kad už atsakovui atitenkantį turtą, atsakovui iš ieškovės turėtų būti dar priteista ir kompensacija.
21. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 15 494,67 Eur kompensacijos už perduotą asmeninį turtą (lėšas) sklypo, (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Teismas nustatė, kad ieškovė 2012 m. lapkričio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ieškovei ir jos sūnui V. P. asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt. Atkreipė dėmesį, kad minėtas žemės sklypas įgytas 2013 m. lapkričio 15 d., t. y. beveik praėjus metams laiko po ieškovės pinigų išgryninimo, nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigai šiam sandoriui buvo nuimti skubos tvarka, ją įkalbėjo atsakovas, o į bankomatą ją vežė direktorius S. Finansinių operacijų kiekis, jų datos labai atitolusios nuo 2013 m. lapkričio 15 d. šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir ieškovės paaiškinimų apie pinigų nuėmimą bankomate ir atidavimą atsakovui. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė ilgą laiką svarstė dėl povedybinės sutarties pasirašymo, iš pradžių nesutiko, vėliau tarėsi su advokatais, kol galiausiai apsisprendė ją sudaryti dėl „neaiškių“ atsakovo sudaromų sandorių. Taigi mažai tikėtina, kad atsakovė, šeimoje neprisidėdama prie didesnių pirkinių apmokėjimo, svarstant povedybinės sutarties sudarymo galimybes, siekdama apsidrausti nuo atsakovo sudaromų sandorių, konsultuodamasi su advokatais, ieškinyje nurodant, kad šalių santykiai nuo 2012 m. pradžios pradėjo labai blogėti, grynais pinigais atsakovui atidavė reikalaujamą iš atsakovo priteisti pinigų sumą. Šiuo klausimu ieškovė liudytojų neprašė apklausti, papildomų įrodymų neteikė. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, jog byloje atsakovas pateikė suklastotus dokumentus (susijusius su M. M.); aptariamam žemės sklypui įsigyti nebuvo gauta jokia paskola. Tačiau iš šalių kreditų kiekio, paaiškinimų, jog šeima neturėjo savo lėšų šiam sandoriui, šio sandorio kainos (sklypas įsigytas už 70 000 Lt), ieškovės nurodomos sumos atsakovui neva perdavimo (53 500 Lt), 2022 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje ieškovės duotų paaiškinimų, kad visą gautą pinigų sumą už butą ji yra „sukišusi“ į buitį, sutartinės hipotekos, kuria atsakovas M. M. įkeitė aptariamą sklypą, teismas nurodė darantis išvadą, kad šis sklypas buvo įsigytas vis tik už paskolos lėšas, o ne ieškovės perduotas lėšas.
22. Dėl šalių prievolių padalijimo pagal 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. 1750618010706-03 su vėlesniais pakeitimais, teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad gautos lėšos pagal 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį, kuri buvo pakeista 2008 m. vasario 12 d., skirta vartojimo poreikiams tenkinti, statybinėms medžiagoms pirkti ir sodo pastatui rekonstruoti, sodo namo „nepasiekė“, kadangi buvo išleistos kitiems šeimos tikslams ir poreikiams tenkinti. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino šio kredito panaudojimo aplinkybes, jog šis kreditas nebuvo naudojamas namo statybai/įrengimui, o buvo tiesiog šeimos „pravalgytas“; kredito suma buvo nedidelė, vaikui iš šių pinigų buvo perkami vežimėliai, buičiai mikrobangų krosnelė, muzikinis centras ir kt. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo šių aplinkybių. Todėl ieškovė turėtų būti iš dalies atsakinga už šios prievolės vykdymą. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad gautas lėšas už buto pardavimą „sukišo“ į buitį; atsakovo teigimu, ieškovė jam neperdavė savo asmeninių lėšų žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Todėl atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laikė labiau tikėtina, kad vis tik ieškovė šias lėšas (ar dalį jų) išleido šeimos poreikių tenkinimui, todėl laiko, jog taip pat prisidėjo asmeniniu turtu prie buities, atitinkamai sprendė, kad nėra pagrindo vidiniame šalių teisiniame santykyje nustatyti, kad minėta prievolė po šalių santuokos nutraukimo tenka 3/4 dalimi atsakovui ir 1/4 dalimi ieškovei ir nustato, kad ši prievolė bankui yra solidari šalių prievolė, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo tenka atsakovui.
23. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo reikalavimą dėl 6 107,60 Eur kompensacijos priteisimo. Byloje nustatyta, kad minėtą 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartimi buvo refinansuotas atsakovo 2002 m. gegužės 7 d. būsto ir vartojimo kreditas Nr. 251-02IV. 2006 m. birželio 22 d. kreditas buvo naudotas iš esmės atsakovo namo statybai. Gyvenamasis namas laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dalį šio kredito „pravalgė“ ir panaudojo kitiems šeimos poreikiams, tačiau tai nebuvo didelė pinigų suma. Pirmiau nustatyta, kad ieškovė taip pat prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo iš savo asmeninių lėšų. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog būtų neteisinga iš ieškovės atsakovui priteisti dar ir kompensaciją, todėl šio atsakovo reikalavimo netenkino.
24. Teismas taip pat laikė nepagrįstu atsakovo reikalavimą dėl prievolių pagal 2018 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018 patvirtintą taikos sutartį, pagal 2020 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4538-433/2020, 2021 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-588-854/2021, pripažinimo solidariomis šalių prievolėmis, vidiniuose santykiuose tarp šalių nustatant, kad po šalių santuokos nutraukimo pagal minėtas prievoles pareiga atsiskaityti tenka šalims po 1/2 dalį, kadangi tarp šalių prievolių susidarymo metu buvo sudaryta povedybinė sutartis, numatanti asmeninę šalių atsakomybę pagal prievoles, minėtose bylose ieškovė nedalyvavo ir iš jos solidariai su atsakovu nebuvo priteistos skolos, atsakovas nesiekė minėtų prievolių pripažinti solidariomis ir neginčijo povedybinės sutarties.
25. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekilo ginčas dėl prievolės M. M. vykdymo, teismas nustatė, kad prievolę dėl 50 000 Eur skolos sumokėjimo M. M. pagal 2016 m. kovo 1 d. paskolos sutartį Nr. 568 po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo atsakovas. Dėl atsakovo prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) (vykdomojoje byloje Nr. 0139/22/01029) teismas nustatė, kad skola sumokėta.
26. Teismas sprendime be kita ko nematė pagrindo skirti ieškovei atsakovo prašomą baudą už piktnaudžiavimą procesu, todėl šio reikalavimo netenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 821,42 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovui iš ieškovės – 4 123,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės 488,40 Eur žyminio mokesčio; iš atsakovo – 1 238,70 Eur žyminio mokesčio; priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės 42,81 Eur išlaidų, iš atsakovo – 18,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
27. Atsakovas pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 8 283,88 Eur kompensacijos iš ieškovės priteisimo ryšium su nuo povedybinės sutarties sudarymo atsakovo dengtais solidariais įsipareigojimais pagal 2007 m. lapkričio 21 d. su AB SEB banku sudarytą kredito sutartį ir šioje dalyje priimti naują teismo sprendimą – tenkinti šį atsakovo priešieškinio reikalavimą; priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.
27.1. Nurodo, kad vien tai, jog žemės sklypas priteistas atsakovui nėra pagrindas teismui atmesti atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos už jo asmeniškai dengtą kreditą priteisimo. Nurodo, kad ne jo (atsakovo) valioje yra jam priteisto turto (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė, kuri teismo nustatyta kaip lygi 27 000 Eur ir šiuo atveju, atsakovo įsitikinimu, netgi aplinkybė, kuriai šaliai priteistas minėtas žemės sklypas ir pareiga vidiniame santykyje dengti kreditorinį įsipareigojimą, neturi jokios įtakos atsakovo reikalavimui priteisti iš ieškovės 8 283,88 Eur sumokėtų kredito įmokų su palūkanomis ir delspinigiais, kuriuos atsakovas dengė po povedybinės sutarties sudarymo. Atsakovas savo asmeninėmis lėšomis dengė kreditorinį įsipareigojimą tame tarpe ir už ieškovę, ir nepriklausomai nuo to, kuriai iš šalių teismas priteisė turtą, pareiga tarpusavyje atsiskaityti bet kuriuo atveju kyla vien povedybinės sutarties pagrindu.
27.2. Pažymi, kad teismas pastato ieškovę į geresnę padėtį ir laiko, kad jeigu būtų ieškovei priteistas žemės sklypas, ji jau turėtų atsakovui sumokėti kompensaciją už jo dengtą kreditą, tačiau tuo pačiu nemotyvuotai pagaili ieškovės ir kaip ydingą argumentą pateikia ieškovės turtinę padėtį, kuri atsakovo įsitikinimu neturi jokios įtakos jos pareigai kompensuoti atsakovui jo vienasmeniškai vykdytus kreditorinius įsipareigojimus asmeninėmis lėšomis už abi šalis.
Atsiliepimas
28. Ieškovė atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad nors atsakovas savo skunde remiasi šalių pareigomis povedybinės sutarties pagrindu, tačiau sutartyje nenurodyta dėl solidariųjų šalių iki povedybinės sutarties atsiradusių prievolių vykdymo. Paskola, gauta pagal 2007 m. lapkričio 21 d. su AB SEB banku sudarytą kredito sutartį, buvo gauta jiems būnant santuokoje, prisiimta šeimos poreikių tenkinimui, t. y. įsigyti žemės sklypą bei pasidalinti šalia namo esančią teritoriją (už skolintas lėšas įsigytas žemės sklypas besiriboja su atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kuriame stovi šeimos namas). Mano, kad povedybinėje sutartyje aptarus tik turto, įgyto po sutarties sudarymo teisinį režimą, nenustačius teisinio režimo dėl santuokos metu įgytų prievolių ir atsakomybės prieš kreditorius, negalima teigti, kad atsakovas turi teisę iš jos reikalauti priteisti jo sumokėtas sumas pagal kredito sutartį. Atkreipia dėmesį, kad minėtos sutarties 2.2 punkte kalbama apie šalių bendrąją dalinę nuosavybę, ko konkrečiu atveju byloje nenustatyta. Be to, vien ta aplinkybė, kad paskolos įmokos būdavo nurašomos iš atsakovo banko sąskaitos, neįrodo, kad visas įmokas nagrinėjamu santuokos laikotarpiu atsakovas vykdė iš savo asmeninių lėšų. Nurodo, kad su atsakovu ir po povedybinės sutarties sudarymo gyveno kartu santuokoje, vedė bendrą ūkį, augino vaikus, ką patvirtino ir pats atsakovas savo priešieškiniuose. Pažymi, kad tarp jų buvo susitarimas, jog atsakovas šeimoje mokės už gautas paskolas bei visas su tuo susijusias išlaidas, o ji rūpinsis namų ruoša, buitimi, vaikais. Abu dirbo, gaudavo pajamas, kas patvirtina, kad konkrečiu atsakovo nurodomu laikotarpiu turėjo nuolatines pajamas ir jomis prisidėjo prie bendro ūkio vedimo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas nėra įvykdęs visos prievolės bankui, todėl negalima laikyti, kad vienas iš bendraskolių įvykdė prievolę ir įgijo regreso teisę į kitą bendraskolį.
Šalies argumentai
29. Ieškovė pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.
29.1. Nesutinka su teismo pozicija dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei. Pažymi, kad teismas nemotyvavo savo išvadų, neįvertino, kad jos elgesys su atsakovu, galimai nepagarbus bendravimas buvo sąlygotas iš esmės atsakovo priklausomybės alkoholiui ir besaikio alkoholio vartojimo. Kaip prieštaringą laiko teismo poziciją neva ieškovė ignoravo pareigą prisidėti prie šeimos išlaidų pagal galimybes, atitinkamu laikotarpiu esant sunkiai finansinei padėčiai, nors kitoje sprendimo vietoje nurodoma apie ieškovės lėšų panaudojimą šeimos poreikiams. Teismas taip pat nevertino byloje esančių įrodymų, kad ji (ieškovė) nepažeidė lojalumo pareigos, kadangi būtent ji visą bendro gyvenimo laikotarpį tvarkė bei prižiūrėjo namus, rūpinosi vaikais, jų sveikata; tuo tarpu atsakovas rūpinosi išimtinai savo turtinės padėties gerinimu, įmonių steigimu, veikla joje ir pan.; neskyrė laiko ir dėmesio šeimai, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Todėl mano, kad teismui buvo pagrindas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.
29.2. Iš dalies nesutinka su teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog šalys bendrauja su vaikais keturių savaičių laikotarpiais pakaitomis; atsakovas bendrauja su J. M. keturias savaites, vaikui nuolat būnant su atsakovu. Teismas, nustatydamas tokią itin plačią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgė i tai, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaikais, kad dar 2021 m. birželio 2 d. Tarnyboje gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta informacija apie mokyklos darbuotojų pastebėtus vaiko teisių pažeidimus – galimą L. nepriežiūrą. Nustatydamas J. M. 4 nepertraukiamų savaičių buvimą pas tėvą, teismas neįvertino atsakovo vaikui daromos žalos vaikų akivaizdoje vartojant alkoholį. Pažymi, kad atsakovas nesirūpina vaikų saugumu, bylos nagrinėjimo metu 2021 m. lapkričio 27 d. šalių sūnus L. M. buvo hospitalizuotas ir ligoninėje praleido iki 2021 m. gruodžio 16 d. dėl to, kad būdamas pas atsakovą, užsidegus degiam skysčiui, labai stipriai nusidegino veidą, krūtinę, rankas, ko pasekmės yra ilgalaikis ir nuolatinis gydymas. Mano, kad atsakovo namuose nėra tinkamų ir saugių sąlygų ilgai būti vaikui, namas nepritaikytas vaikų gyvenimui, neapšiltintas, nėra tinkamų baldų, netvarkinga elektros instaliacija. Teismas neįvertino, kad atsakovas dirba Vokietijoje, jo darbo grafikas nenormuotas, nėra tiksliai žinomas, kintantis. Be to, peržengdamas ieškinio ir priešieškinio ribas, teismas nepagrįstai nustatė, kad bendravimo su vaiku dieną ieškovė pristato vaikus atsakovui, o atsakovas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą; taip nustatė jai papildomą vaikų priežiūros naštą.
29.3. Ieškovės vertinimu, teismas, spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, netinkamai nustatė vaikų poreikius, jiems patiriamas išlaidas, poreikius nepagrįstai sumažino. Vaikų poreikius vertindamas tik minimaliomis sumomis teismas neatsižvelgė į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams ir kt. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Tarnybos išvadą dėl ieškovės prašomo išlaikymo dydžio. Mano, kad teismas nepagrįstai sumažino sūnaus J. išlaidas karate būreliui, kuriam reikia ne mažiau nei 35/40 Eur per mėnesį, mokymosi ir lavinimosi priemonėms, neįvertinus, kad vaikas lanko dailės būrelį, mėgsta piešti namie, tam jam perkami dažai, drobės ir kt., kas sudaro apie 90 Eur. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai sumažino iki 20 Eur išlaidas sūnaus žaislams ir sporto priemonėms, nevertindamas, kad reikalingos įvairios priemonės ir įrenginiai, mažiausiai 40 Eur per mėnesį; nepagrįstai sumažino išlaidas vaiko atostogoms, ekskursijoms, stovykloms nuo 50 iki 30 Eur, neįvertinus, kad vaikai kasmet vyksta į stovyklas, šiemet stovykla kainuoja 330 Eur kiekvienam, kas sudaro 27,50 Eur mėnesiui, o dar mokykloje nuolat vyksta ekskursijos, išvykos. Taip pat teismas nepagrįstai sumažino išlaidas stomatologo konsultacijoms. Mano, kad teismas nepagrįstai abiejų sūnų maitinimui nustatė vos 160 Eur sumą, kas sudaro vos 5 Eur dienai, kas akivaizdžiai neatitinka paauglio vaiko sveiko maitinimosi raciono bei galimybių užtikrinti pilnavertę sportuojančio ir augančio organizmo mitybą. Be to, teismui nusprendus taikyti atsakovo bendravimo su sūnumi J. tvarką „50:50 proc. laiko“ modelį, liko neįvertinta, kad jai teks našta išlaikyti jų sūnų bei mokėti visas jo patiriamas išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai įvertino ir kiekvieno iš tėvų turtines galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atkreipė dėmesį, kad jos darbo užmokestis sudaro apie 1 200 Eur, o atsakovas gauna didesnį nei 2 000 Eur darbo užmokestį. Teismas neįvertino, kad atsakovas turi didelės vertės asmeninio nekilnojamojo turto, kuriuo gali disponuoti. Mano, kad teismas nepagrįstai vaikams priteistino išlaikymo dydį sumažino valstybės teikiama parama – išmokų vaikams dydžiu. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, nenustatė atsakovo turtinės padėties. Mano, kad teismas nepagrįstai ir neproporcingai perkėlė vaikų išlaikymo pareigą jai ir valstybei bei suteikė galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės tinkamo vykdymo. Be kita ko teismas neįvertino, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, jai teks didesnė kasdienio rūpesčio vaikais dalis, pareiga iš teikiamo išlaikymo mokėti už vaikų ugdymo įstaigas, užklasinės veiklos užsiėmimus, aprūpinti vaikus pagrindiniais pirkiniais.
29.4. Akcentuoja, kad teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nors teismas nurodė, neva atsakovas pateikė įrodymus apie kai kurių daiktų pirkimą vaikams, tačiau byloje nepateikti duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad atsakovas tinkamai ir visapusiškai prisidėjo prie vaikų išlaikymo nurodytu laikotarpiu, priešingai, atsakovas nuo savo pareigų buvo praktiškai nusišalinęs. Teismas neįvertino, kad vienkartinės pramogos, leidžiant su vaikais laisvalaikį, nepatvirtina, kad atsakovas prisidėjo prie jų kasdienių, būtinųjų poreikių patenkinimo, tokių kaip būsto nuoma, komunalinės išlaidos, mityba, būrelių apmokėjimas, ir pan.
29.5. Ieškovės teigimu, teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, netinkamai padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, nenurodė, kokiomis įstatymo normomis remiasi jį dalindamas. Nesutikdama su teismo sprendimu dalyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priteisimo atsakovui, pažymi, kad nors teismas vertino, neva atsakovui iki santuokos pervesti 24 222,45 Lt buvo panaudoti žemės sklypo įgijimui, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad sklypas buvo įgytas tik 2007 m. spalio 9 d., tad atsakovui gaunant pinigus iš įmonės, net minties nebuvo apie šio sklypo įgijimą. Be to, gauti pinigai buvo panaudoti pirties ir namo „dėžei“ jam priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Iš teismui pateikto sąskaitos išrašo nėra galimybės nustatyti, kokios sąskaitos tai išrašas, kam ši sąskaita priklauso, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis šiuo įrodymu. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė atsitinkamo laikotarpio sąskaitos išrašo (27-28 lapų), nuslėpė nuo teismo informaciją apie tų pačių iš UAB (duomenys neskelbtini) gautų lėšų grąžinimą atgal į sąskaitą ir jų išgryninimą, ieškovės jam perduotą 14 000 Eur įnešimą į savo sąskaitą. Be to, teismas nepagrįstai atsakovo iš minėtos įmonės santuokos metu gautas 69 717,80 Lt lėšas vertino kaip jo asmenines. Taip pat pažymi, kad bylos medžiaga nustatyta, jog žemės klypo rinkos vertė yra 58 000 Eur, todėl būtent ši suma ir turėjo būti vertinama dalinant žemės sklypą. Ieškovės vertinimu, nors teismas byloje ir nustatė šalių konfliktinius santykius, tačiau byloje nebuvo nustatyta pagrindų atsisakyti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo. Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypo padalijimas natūra negalimas dėl jo techninių savybių ar kitų svarbių aplinkybių.
29.6. Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe vienbutį gyvenamąjį namą su terasa, (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog liko neįvertinta, kad pagal kredito sutartį su atsakovu įsipareigojo rekonstrukcijos darbus atlikti per 12 mėnesių nuo kredito gavimo dienos, kas ir patvirtina jos teiginius, kad namo statybos darbai vyko santuokoje dar iki pasirašant povedybinę sutartį. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas, siekdamas nuslėpti šią informaciją, sąmoningai nuslėpė nuo teismo pilną sąskaitos išrašą, kadangi iš jo aiškiai matytųsi santuokos metu namo rekonstrukcijai gautos paskolos panaudojimas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys gautas paskolos lėšas išleido pragyvenimui, o ne namo statyboms/įrengimui. Teismas neįvertino paties atsakovo tiek 2021 m. birželio 29 d., tiek 2022 m. balandžio 5 d. patikslintuose priešieškiniuose išdėstytų aplinkybių, kad jų šeima gyveno gana gerai, abu dirbo, gaudavo pajamas. Spręsdamas aptariamą klausimą teismas rėmėsi iš esmės atsakovo pateiktomis nuotraukomis. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad ieškovė neturėjo galimybių pateikti įrodymų apie namo statybas, atliktus pagerinimus, kadangi visi su tuo susiję įrodymai liko namuose, kuriuose liko gyventi atsakovas; teismas nevertino jos paaiškinimų, kad namo statybų metu iš bendrų lėšų dengė namo stogą, įstatė naujus langus, išklojo perdangas, ir kt. Teismas nepagrįstai nevertino jos nuotraukų, padarytų name vaikams augant, patvirtinančių namo statybos ir įrengimo darbus; neįvertino, kad name jie gyveno praktiškai iš karto po santuokos įregistravimo. Kaip ir liko neįvertinta, kad pagal VĮ Registrų centro išrašą, gyvenamojo namo rekonstrukcija vyko 2000-2017 m., 2017 m. buvo atlikta tik namo pripažinimo baigta statybų procedūra.
29.7. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai atsakovui priteisė 2007 m. lapkričio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), motyvuojant, kad jis susijęs su kitu atsakovo nekilnojamuoju turtu, (duomenys neskelbtini). Byloje nebuvo nustatyta pagrindų atsisakyti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo. Pažymi, kad nors šie sklypai yra gretimi, tačiau tai yra du atskiri turto objektai, vienas nuo kito nepriklausomi, tad negalėjo būti tapatinami ir siejami.
29.8. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas atsakovo už paskolintas lėšas, o ne jos asmenines jam perduotas lėšas. Teismas neįvertino žemės sklypo įsigijimo aplinkybių, to, kad byloje nebuvo pateikta jokių realių pinigų perdavimą pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra pateikta nei atsakovo, nei jam neva pinigus skolinusio M. M. pajamų deklaracijų, iš kurių būtų galima nustatyti tiek apie M. M. turtinę padėtį bei galimybes skolinti tokią ženklią 80 000 Lt sumą, tiek apie atsakovo realų tokių pinigų gavimą.
29.9. Ieškovės vertinimu, teismas neteisingai apskaičiavo atsakovo patirtas išlaidas, dėl ko jas neteisingai paskirstė, t. y. nepagrįstai įskaitė atsakovo patirtas 765 Eur plius PVM, viso 925,65 Eur išlaidas, kurias sudarė 2021 m. kovo 16 d. konsultacija, 2021 m. kovo 29 d. elektroninio laiško rengimas, pokalbis su klientu (40 Eur plius PVM), kadangi jos patirtos iki bylos inicijavimo; 2021 m. rugpjūčio 4 d. atskirojo skundo parengimas (275 Eur plius PVM), nors jis buvo atmestas; 2021 m. rugsėjo 6 d, 2021 m. rugsėjo 13 d. derybos 300 Eur plius PVM), kas nėra susiję su bylos nagrinėjimu.
Atsiliepimas
30. Atsakovas atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ieškovės skundžiamose dalyse palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepimą grindžia žemiau nurodytais motyvais,
30.1. Pažymi, kad ieškovės apeliaciniu skundu įrodinėjama išimtinai atsakovo kaltė yra visiškai nepagrįsta. Teismo vertinimas, jog ieškovė atsakovo negerbė, nerėmė moraliai bei materialiai yra teisingas ir pagrįstas bei sudarantis pagrindą laikyti, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės. Nesutikdamas su ieškovės argumentais dėl teismo pozicijos nustatant bendravimo su vaikais tvarką, akcentuoja, kad iš savo pusės prižiūri vaikus ir tą daro tinkamai, skatina vaikų savarankiškumą, o dėl sūnaus L. sykį ar kelis pamirštų atsinešti ugdymui skirtų priemonių atkreipia dėmesį, kad jis paauglys ir tiek atsakovas, tiek pati ieškovė jau seniai netikrina sūnaus kuprinės. Kritiškai vertina ieškovės argumentus apie alkoholio vartojimą, pažymėdamas, kad šie epizodai nėra aktualūs, kadangi atsakovas jau ilgą laiką nevartoja alkoholio, be to, apklausiant vaikus tiesiogiai teisme bei aiškinantis priežastis, dėl kurių išsiskyrė vaikų nuomonės, pas kurį iš tėvų vaikai norėtų gyventi, nė vienas iš vaikų nesirėmė ir net neužsiminė apie aplinkybę, kad atsakovas šiai dienai turėtų kokių nors problemų su alkoholiu. Dėl sūnaus L. patirtų nudegimų, pažymi, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, kas gali nutikti bet kuriam iš tėvų. Dėl atsakovės nurodytų aplinkybių apie netinkamas sąlygas vaikams atsakovo namuose, pažymi, kad Tarnyba galutinėje išvadoje nenurodė jokių ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių apie netinkamas sąlygas vaikams, priešingai, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ne sykį atsakovo namuose apsilankiusios specialistės įsitikino, kad atsakovo sukurtos gyvenimo vaikams sąlygos yra puikios ir nėra jokių indikacijų ar aplinkybių priešingai išvadai. Dėl darbo grafiko Vokietijoje paaiškina, kad į Vokietiją vyksta dirbti kas antrą mėnesį, taigi Lietuvoje jis būna taipogi kas antrą mėnesį, priešingu atveju atsakovas tikrai nebūtų pats siūlęs bendratėvystės modelio, pagal kurį bendravimas su vaikais vyktų keturias nepertraukiamas savaites. Mano, kad ieškovei, kaip ir atsakovui, nustatyta našta kelis kartus ir viso labo kas antrą mėnesį pristatyti vaikus pas kitą iš tėvų, niekaip nepažeidžia ieškovės interesų. Laiko, kad teismas dalyje dėl vaikų išlaikymo priėmė ne tik teisėtą ir teisingą, tačiau ir LAT praktiką atitinkantį sprendimą, pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo.
30.2. Laiko teisėtu teismo sprendimą dalyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priteisimo atsakovui. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsakovui pervestos lėšos niekaip nebuvo susijusios su ieškovės ar bendrosios jungtinės nuosavybės lėšomis. Kaip nustatė teismas, atsakovas gautas lėšas išgrynino; išgrynintų lėšų (2007 m. gegužės 17 d. – 2007 m. spalio 13 d.) suma panaši į sandorio vertę, todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, kad minėtas žemės sklypas įsigytas išimtinai atsakovo lėšomis. Pažymi, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nė neginčijo sąskaitų išrašų priklausomybės atsakovui, nereikalavo pilnų sąskaitų išrašų, todėl apeliacinės instancijos teisme negali remtis šia aplinkybe ir siekti tokiu būdu pakartotinio proceso. Taipogi ieškovė nutyli, kad į bylą atsakovas pateikė ir tuometinio UAB (duomenys neskelbtini) direktorius patvirtinimą, kuris aiškiai pagrindė atsakovo poziciją. Ieškovė į bylą neteikė jokių įrodymų, susijusių su jos asmeninio turto panaudojimu įsigyjant šį ar kitą turtą. Nurodo, jog sutinka su teismo pozicija dėl jo reikalavimo priteisti iš ieškovės 14 519,06 Eur kompensaciją, pripažindamas, kad teismas tokį reikalavimą pagrįstai laikė matematine ir logine atsakovo klaida, kadangi tiek atsakovo piniginis įnašas, tiek turto vertė pasikeitė po jo įsigijimo ne dėl santuokos metu šalių investicijų ar sklypo pagerinimo, o dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčių ir infliacijos.
30.3. Pažymi, kad iš byloje pateiktų namo nuotraukų matyti namo statybos eiga, o iš šalių paaiškinimų teismo nustatyta, kad šių kreditų pinigai nebuvo investuoti į atsakovo vardu registruotą gyvenamąjį namą, kad šis namas galėtų būti pripažintas šalių bendra jungtine nuosavybe. Mano, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą ir laikė, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas su terasa, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Taip pat teismas pagrįstai laikė, kad ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui, kadangi jis susijęs su kitu atsakovo nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė realizavusi šį turtą, nepadengtų visų įsipareigojimų bankui pagal paskolos sutartis ir liktų bendraskole pagal kitas kredito sutartis ir finansine prasme liktų tokioje pačioje finansinėje padėtyje. Be to, ieškovei priteisus šį turtą, ieškovė atsakovui turėtų kompensuoti 8 283,88 Eur sumokėtų kredito įmokų su palūkanomis ir delspinigiais, kuriuos atsakovas dengė po povedybinės sutarties sudarymo. Nurodo, kad už sklypą (duomenys neskelbtini), atsiskaitė skolintomis iš M. M. lėšomis. Be kita ko pažymi, kad nors apeliaciniame skunde ieškovė kelia klausimus, kad byloje nepateiktos M. M. pajamų deklaracijos, tačiau tokių deklaracijų ieškovė net neprašė teismo išreikalauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors buvo atstovaujama profesionalios atstovės, todėl apeliacinėje instancijoje negali remtis niekuo nepagrįstomis dvejonėmis.
30.4. Akcentuoja, kad visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant, bet neapsiribojant eigoje proceso vestomis derybomis ir kt., yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla, todėl teismo pagrįstai įvertintos kaip susijusios su procesu atsakovo bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
33. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys susilaukė dviejų vaikų – L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl šalių santuokos nutraukimo ir kiti su tuo susiję klausimai (dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos, išlaikymo vaikams priteisimo, turto ir prievolių padalijimo, ir kt.).
34. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas ieškovės apeliaciniame skunde ir atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo
35. Nagrinėjamoje byloje ieškovei prašant nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovui – dėl abiejų šalių kaltės, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abi šalys pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas – atsakovas smurtavo, piktnaudžiavo alkoholiu, o ieškovė atsakovo negerbė, nerėmė moraliai bei materialiai; teismo vertinimu, abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės paramos teikimo pareigas, nesistengė išsaugoti santuokos, todėl nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė su tokia teismo pozicija nesutinka, akcentuodama, kad pati lojalumo pareigos nepažeidė, kadangi būtent ji visą bendro gyvenimo laikotarpį tvarkė bei prižiūrėjo namus, rūpinosi vaikais, jų sveikata, tuo tarpu atsakovas rūpinosi išimtinai savo turtinės padėties gerinimu, įmonių steigimu, ir pan., neskyrė laiko ir dėmesio šeimai, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Anot apeliantės, teismas neįvertino, kad jos elgesys su atsakovu, galimai nepagarbus bendravimas, buvo sąlygotas iš esmės atsakovo priklausomybės alkoholiui ir besaikio alkoholio vartojimo, t. y. tik pradėjus irti santuokai dėl atsakovo kaltės jos elgesys galimai ir buvo netinkamas, o jį paskatino, iššaukė būtent atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, sistemingo smurto vartojimas nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nepagarba ir daroma žala jai ir vaikams, nesirūpinimas vaikais, todėl būtent šis elgesys, anot jos, buvo santuokos iširimo priežastimi.
36. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad nustačius vieno sutuoktinio kaltę, gali būti pripažįstamas kaltu ir kitas sutuoktinis, jei jis nesiėmė priemonių šeimai išsaugoti, negynė šeimos vertybių ir tai lėmė jo, kaip sutuoktinio, pareigų nesilaikymą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
38. Spręsdamas dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo, pirmosios instancijos teismas be kita ko vertino šalių bylos nagrinėjimo metu pateiktus paaiškinimus. Ieškovės teigimu, ji iš namų išėjo dėl pastovaus atsakovo psichologinio smurto prieš ją ir jos sūnų V. Ieškovė akcentavo, kad atsakovui buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, mokytojai policijai pranešė apie namuose esantį smurtą, kadangi vaikai mokykloje pasakojo apie atsakovo smurtą prieš ieškovę. Nesutikdama, kad pati psichologiškai smurtavo prieš atsakovą, ieškovė visgi pripažino, kad ir pati ne visada buvo teisi, gal kada ir įžeidė vyrą; tvirtino, kad mėgino išsaugoti santuoką, kalbėjo, kad atsakovas gydytųsi, o jis teigė, kad uždirbs pinigus; gąsdino paskola. Ieškovės teigimu, vaikais pagrinde rūpinosi ji, tačiau ji taip pat pripažino, kad ir atsakovas prižiūrėjo vaikus. Anot atsakovo, ieškovė norėjo geriau gyventi, tačiau pastangų jokių nedėjo; pagrindinės išlaidos, paskolos, komunaliniai mokesčiai, dantų gydymas (breketai), buvo apmokami tik atsakovo. Atsakovo teigimu, konfliktai prasidėdavo, kai ieškovei užsimindavo dėl išlaidų, tada kildavo nepasitenkinimas, ignoravimas; atsakovas turėjo įmonę, o ieškovė vengdavo prisidėti prie šeimos verslo. Atsakovas nepripažino piktnaudžiavimo alkoholiu, smurto; tvirtino, kad buvo įžeidinėjamas ieškovės; pats siekė išsaugoti santuoką, nusileisdavo ieškovei.
39. Įvertinusi bylos duomenis, šalių argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamu atveju šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
40. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė akcentavo atsakovo netinkamą elgesį šeimoje, psichologinį ir fizinį smurtą, dėl ko netgi buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Byloje esantis 2022 m. lapkričio 29 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad atsakovo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai 2015 m. ir 2017 m. (bylos Nr. 01-1-62994-15 ir Nr. 02-2-00463-17), tačiau jie buvo nutraukti, kaip patvirtino ir pati ieškovė, šalims susitaikius. Kitų duomenų (apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, ir pan.), patvirtinančių atsakovo smurtą prieš ieškovę ar kitus šeimos narius byloje nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad taip pat Tarnyba ne kartą yra gavusi pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje, be kita ko, ir iš ieškovės. Pavyzdžiui, iš byloje esančios Tarnybos 2021 m. sausio 14 d. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 2021 m. sausio 15 d. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, matyti, kad į Tarnybą 2020 m. spalio 19 d. kreipėsi ieškovė, prašydama suteikti konsultaciją, nurodydama, kad sutuoktinis vartoja alkoholį, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu. Minėto pranešimo pagrindu 2020 m. spalio 20 d. Tarnybos atstovai bendravo ir su šalių vaikais, kurie be kita ko nurodę, kad gerai sutaria su abiem tėvais, kartu abu patvirtino, kad tėvas vartoja alkoholį, jie prašė jo negerti, tačiau šis pažado nesilaikė. J. M. nurodė, kad jam nepatinka, kai tėvas būna išgėręs, nes tada dažniausiai miega. L. M. irgi nurodė, kad išgėręs tėvas užmiega ir gali miegoti visą dieną, taip pat prisiminė, jog ir praėjusią žiemą tėvas jiems žadėjo, kad negers ir mes rūkyti. Taigi bylos duomenų visuma patvirtina atsakovo netinkamą elgesį savo šeimos atžvilgiu, be kita ko ir alkoholio vartojimo epizodus vaikų akivaizdoje. Vertinant paminėtas ieškovės akcentuotas aplinkybes apie smurto ir alkoholio vartojimą, kiek tai susiję su santuokos nutraukimo pagrindų nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, jog neabejoja, kad dėl atsakovo alkoholio vartojimo, kurio intensyvumo iš byloje esančių įrodymų visgi nėra galimybės nustatyti, šeima patyrė dvasinių išgyvenimų, tačiau kartu akcentuoja, jog sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos nutraukimą, svarbus ne atskirų pavienių epizodų, bet kompleksiškas sutuoktinių tarpusavio santykių, elgesio įvertinimas viso santuokinio gyvenimo metu. Ieškovė akcentavo smurtinį atsakovo elgesį dar 2014 m., 2017 m., alkoholio vartojimo problemą, po ko ji 2018 m. išsikraustė gyventi atskirai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ieškovė į teismą kreipėsi tik 2021 m. gegužės mėnesį, kas, manytina, kaip tik byloja apie tai, jog atsakovo alkoholio vartojimas galimai prisidėjo, bet nelėmė santuokos iširimo. Iš visos bylos duomenų, šalių pateiktų paaiškinimų, jų bendravimo teisminio nagrinėjimo metu, matyti, jog pagrindiniai konfliktai šeimoje kildavo būtent dėl šeimos finansinių klausimų, šiame kontekste kritiškai vertinant ir ieškovės argumentus, kad atsakovas nesirūpino vaikais, neskyrė laiko šeimai. Vien tai, kad atsakovui dirbant ir finansiškai dengiant pagrindines šeimos išlaidas, ieškovė, bylos nagrinėjimo metu iš esmės to neneigdama, tuo pačiu šias aplinkybes vertino kaip atsakovo rūpinimąsi tik savo interesais, tokiu būdu paneigdama jo indėlį ir į rūpinimąsi vaikais, šeima, kas rodo, kad ji nebuvo visiškai lojali, bent moraliai palaikanti sutuoktinį. Sutuoktiniai nuolat pykosi dėl finansinių dalykų, ką matė ir jų nepilnamečiai vaikai. Iš byloje pateiktos Tarnybos 2021 m. birželio 30 d. išvados „Dėl L. M. ir J. M.“ matyti, kad Tarnybos specialistei bendraujant su šalių nepilnamečiais vaikais, J. M. be kita ko nurodė, kad tėvai apsigyveno atskirai, nes nuolat pykdavosi dėl pinigų, konfliktų metu jie rėkdavo vienas ant kito, dėl ko vaikas jausdavosi liūdnas ir neramus, o tėvams apsigyvenus atskirai jis jaučiasi geriau. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad šalys konfliktavo, pykosi vaikų akivaizdoje, tokiu būdu rodydamos nepagarbą ne tik viena kitai, bet ir apskritai savo šeimai. Taigi gyvenant santuokoje ilgainiui tarp sutuoktinių sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas. Be to, šalys nors ir akcentavo pastangas išsaugoti šeimą, visgi duomenų apie konkrečias priemones šeimos išsaugojimui nepateikė. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės paramos teikimo pareigas ir pagrįstai laikė, kad šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, o aplinkybės dėl kiekvienos iš šalių kaltės dydžio tokiu atveju neturi esminės įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.
Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos
41. Pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (ginčo apeliacinėje instancijoje šiuo klausimu nėra) ir spręsdamas dėl vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, vertino ir atsižvelgė į šalių vaiko J. M. norą dažniau leisti laiką su atsakovu bei L. M. norą dažniau laiką leisti su ieškove, todėl nustatė skirtingą bendravimo intensyvumą kiekvienam vaikui. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas sutiko suderinti darbo grafiką pagal „50:50 proc. laiko modelio“ bendravimo tvarką, į skirtingus vaikų poreikius bendrauti su tėvais, ir nustatė, kad J. M. bendrauja su tėvais 4 savaičių iš eilės laikotarpiais pakaitomis, o L. M. – 4 savaičių iš eilės laikotarpiais pakaitomis, bendraudamas su atsakovu minėtu laikotarpiu kiekvienos savaitės trečiadieniais nuo 17 val. iki 20 val. vakaro bei nuo šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio 18 val. vakaro, be to, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir pateiktą poziciją teismo posėdyje, teismas nustatė ir kitas bendravimo su vaikais sąlygas.
42. Apeliantė su teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nesutinka iš dalies, mano, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad šalys bendrauja su vaikais 4 savaičių laikotarpiais pakaitomis; o su vaiku J. M. atsakovas bendrauja 4 savaites, vaikui nuolat būnant su atsakovu. Taigi apeliantė kritiškai vertina tokį teismo pritaikytą bendravimo su vaikais keturių savaičių pakaitomis modelį ir ypač nesutinka su vaiko J. M. atžvilgiu nustatyta bendravimo tvarka, kai keturias savaites vaikas nuolat būna su atsakovu. Visgi apeliantės nurodytus šią apeliacinio skundo dalį pagrindžiančius argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai.
43. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
44. Apeliantės vertinimu, atsakovas netinkamai rūpinasi šalių vaikais, ką, anot jos, įrodo 2021 m. birželio 2 d. Tarnyboje gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) apie mokyklos darbuotojų pastebėtus vaiko teisių pažeidimus – galimą L. M. nepriežiūrą (vaikas nepailsėjęs, nešvarus, pamiršęs atsinešti ugdymui skirtas priemones, nuotaika slogi), daroma žala vaikų akivaizdoje vartojant alkoholį, ką patvirtina 2021 m. sausio 15 d. vaikų duoti paaiškinimai.
45. Pasisakant dėl nurodytų aplinkybių, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė remiasi dviejų metų senumo aplinkybėmis. Neneigiant nurodytų aplinkybių nei apie Tarnybai prieš du metus pateiktą pranešimą dėl galimos vaiko nepriežiūros, nei aplinkybės, kad atsakovas yra vartojęs alkoholį vaikų akivaizdoje, visgi svarbu yra įvertinti visą bylos duomenų visumą tiek tėvų pareigų tinkamo vykdymo, tiek vaikų ir tėvų susiklosčiusių tarpusavio santykių kontekste, siekiant priimti geriausią vaikų interesus atitinkantį sprendimą dėl bendravimo su jais tvarkos. Iš byloje pateiktų Tarnybos išvadų ir duomenų matyti, kad nuo 2021 m. vasario 25 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Tarnybos specialistai ne kartą bendravo su šalimis ir jų vaikais, vertino šeimoje susiklosčiusią padėtį. Šalių nepilnamečiai vaikai Tarnybos specialistams ne kartą patvirtino, kad jų santykiai su abiem tėvais yra geri, abu tėvai jais rūpinasi, vaikai nori bendrauti su abiem tėvais. Be kita ko iš byloje esančių užfiksuotų vaikų paaiškinimų taip pat matyti, kad šalių sūnus L. M. ilgainiui išreiškė norą pas tėvą lankytis rečiau. Pavyzdžiui, 2022 m. lapkričio 18 d. Tarnybos surašytame vaikų nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad vaikas J. M. nurodė, jog jis norėtų visą laiką gyventi su tėvu, kai šis būna Lietuvoje; vaikas akcentavo, kad laikas su tėvu jam labai brangus. Vaikas L. M. paaiškino, kad norėtų gyventi su motina, o su tėvu susitikinėti retkarčiais, pagal galimybes. Iš teismo posėdyje apklaustų abiejų vaikų paaiškinimų matyti, kad vaikų vertinimu, jais rūpinasi abu tėvai; J. M. vėl labiau akcentavo savo santykius su tėvu, teigė norintis būti visą laiką pas atsakovą, ne tik pas ieškovę. Iš L. M. paaiškinimų teismo posėdyje labiau jaučiasi jo artimesnis ryšys su motina, vaikas be kita ko nurodė, kad tėvui grįžus į Lietuvą, jis norėtų su juo būti dvi dienas per savaitę arba savaitę laiko; nenorėtų pas atsakovą dažniau važiuoti; patvirtino, kad myli abu tėvus. Tarnyba galutinėje teismui pateiktoje savo 2023 m. kovo 29 d. išvadoje taip pat akcentavo, vaikų apklausų metu atkreipusi dėmesį į vaiko L. M. nuomonę, paaiškinimus; pažymėjo, kad buvo pastebimas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo psichosocialinis, emocinis ryšių galimas suprastėjimas ar net nutrūkimas, todėl mano, kad vaiko L. M. ir atsakovo tarpusavio ryšio kūrimui ir / ar stiprinimui būtina nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. O J. M. pateikti paaiškinimai, Tarnybos nuomone, patvirtina jo psichoemocinį, socialinį prisirišimą prie tėvo. Tarnybos vertinimu, vaikų interesus labiausiai atitiktų tokia tvarka, kuri būtų vykdoma pusė laiko su ieškove, pusę – su atsakovu; bendravimo laikotarpiai galėtų trukti tiek po savaitę, tiek ilgesniais periodais.
46. Vertinant apeliantės argumentą dėl atsakovo vaikams daromos žalos jų akivaizdoje vartojant alkoholį, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jei dar 2020 m. vaikai, bendraudami su Tarnybos atstovais minėjo, jog jiems nepatinka, kai atsakovas buvo išgėręs, tai paskutinių bendravimų su jais metu jie tokios problemos jau neakcentavo (nors 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdyje vaikų buvo klausiama ir apie juos neraminantį ar jiems nepatinkantį be kita ko ir tėvo elgesį). Šiame kontekste taip pat būtina pastebėti, kad byloje yra pateiktas bylos nagrinėjimo metu, 2022 m. lapkričio 16 d. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas (pranešėjas – atsakovas) apie galimą ieškovės smurtą vaiko J. M. atžvilgiu (nurodyta, kad smurtas nepasitvirtino), iš kurio (pranešimo) taip pat matyti, kad atsakovui buvo nustatytas 1,63 promilių neblaivumas. Visgi duomenų, kad atsakovas neblaivus buvo tą kartą su vaikais, nenustatyta. Pats atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą užtikrino, kad apeliantės paminėti epizodai nėra aktualūs, kadangi atsakovas jau ilgą laiką nevartoja alkoholio. Atsakovas dirba, byloje nėra duomenų, kad jis būtų baustas administracine tvarka už vaiko teisių pažeidimus, ar padaręs nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu (iš byloje esančio 2022 m. lapkričio 29 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad yra užfiksuoti atsakovo nusižengimai, susiję su leistino greičio viršijimu (2022 m. rugsėjo 13 d. (nėra priimto sprendimo), 2021 m. rugpjūčio 27 d.). Tarnyba, ne kartą nagrinėjusi padėtį aptariamoje šeimoje, taip pat nematė pagrindo riboti atsakovo bendravimo su vaikais.
47. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, be kita ko vaikų išreikštą nuomonę bendravimo su tėvais klausimu, Tarnybos pateiktą poziciją, manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė būtent tokį bendravimo su vaikais modelį, numatant šalių bendravimą su vaikais keturių savaičių laikotarpiais pakaitomis, o J. M. tuo laikotarpiu būnant nuolat su atsakovu. Šiame kontekste atmestinas ir apeliantė argumentas apie teismo neįvertintą aplinkybę dėl atsakovo darbo Vokietijoje nenormuoto grafiko, pažymint, kad būtent pats atsakovas sutiko suderinti savo darbo grafiką pagal „50:50 proc. laiko modelio“ bendravimo tvarką, į ką teismas ir atsižvelgė priimdamas sprendimą aptariamu klausimu. Manytina, kad minėtos apeliantės akcentuotos aplinkybės nesudarė pagrindo labiau riboti vaikų bendravimo su atsakovu. Kaip tokio pagrindo nesudaro ir apeliantės nurodytas atsakovo neva nesirūpinimas vaikų saugumu, šią aplinkybę grindžiant 2021 m. lapkričio 27 d. įvykiu, kai vaikas L. M. būdamas pas atsakovą, užsidegus degiam skysčiui, patyrė nudegimus, dėl ko buvo hospitalizuotas ir gydomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas įvykis negali būti pagrindu išvadai apie atsakovo nesirūpinimą vaikų saugumu, kadangi tas įvykis laikytinas nelaimingu atsitikimu, ką patvirtina ir byloje pateikta Tarnybos 2022 m. sausio 3 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (pranešimą apie minėto vaiko patirtus nudegimus pateikė gydymo įstaiga). Minėtame dokumente nurodyta, kad vaiko teisių pažeidimų šeimoje nenustatyta, įvyko nelaimingas atsitikimas. Kaip atmestini ir apeliantės argumentai apie tinkamų ir saugių sąlygų ilgai būti atsakovo namuose nebuvimą. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į pačios ieškovės dviprasmišką šių aplinkybių vertinimą, kai akcentuodama tinkamų sąlygų ilgai būti vaikui pas atsakovą nebuvimą, savo reikalavime dėl vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos pati prašė nustatyti nepertraukiamą vaiko J. M. dviejų savaičių buvimo pas tėvą laiką, vadinasi laikė, kad būti pas atsakovą dviejų savaičių pakaitomis laikotarpiais sąlygos yra saugios ir tinkamos, tuo tarpu nustačius dviem savaitėmis ilgesnį laikotarpį gyvenimo sąlygas jau pabrėžia kaip netinkamas, tai pateikdama kaip vieną iš argumentų nesutikimo su teismo nustatytu bendravimo su vaikais modeliu. Šiuo klausimu taip pat pažymėtina, kad tokios aplinkybės kaip, pavyzdžiui, namo neapšiltinimas ar tinkamų baldų nebuvimas yra subjektyviai vertintinos sąlygos, juo labiau, kad ir Tarnyba šiuo aspektu jokių kliūčių vaikams būti pas tėvą nematė, pateikdama išvadą, kad vaikų interesus labiausiai atitiktų tokia tvarka, kuri būtų vykdoma pusę laiko su ieškove, pusę – su atsakovu.
48. Nesutiktina ir su ieškovės nurodyta aplinkybe apie ieškinio ir priešieškinio ribų peržengimą, teismui nustačius, kad vaikų bendravimo su atsakovu dieną arba laikotarpiu ieškovė vaikus pristato atsakovui, o atsakovas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą, pažymėdama, kad nei viena iš šalių tokios sąlygos neprašė nustatyti, be to, vertindama, kad tokiu būdu teismas jai nustatė papildomą vaikų priežiūros naštą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtos sąlygos nustatymas šalių bendravimo su vaikais tvarkoje nelaikytinas ieškinio ar priešieškinio ribų peržengimu. Atsižvelgiant į konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, be kita ko skirtingas nuomones ir kai kuriais bendravimo su vaikais aspektais, manytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aptariamą sąlygą dėl vaikų pristatymo atsakovui ir grąžinimo ieškovei. Tokiu būdu, aiškiai įtvirtinus vaikų pristatymo tvarką, užkertamas kelias kilti nereikalingiems ginčams ateityje, juolab, kad kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo, ginčas šiuo klausimu galimai ir būtų kilęs. Kartu atmestinas ir apeliantės argumentas dėl neva jai nustatytos papildomos vaikų priežiūros naštos, pažymint, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis), kiekvienas iš tėvų be kita ko privalo užtikrinti vaikų teisę bendrauti su kitu iš tėvų ir tai, kad teismas numatė ieškovei pareigą pristatyti vaikus atsakovui, o šiam pareigą grąžinti juos į gyvenamąją vietą, nesudaro jokio pagrindo vertinti šios sąlygos kaip nustatančios papildomą naštą būtent ieškovei ar kažkaip pažeidžiančios jos interesus, nelaikant reikšmingomis šiuo atveju ir apeliantės nurodytų aplinkybių, susijusių su šalių darbo vieta ar darbo valandomis.
49. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamoje dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nėra pagrindo keisti.
50. Kartu pažymėtina, kad priimtas procesinis sprendimas šalims neužkerta kelio, iškilus poreikiui ar pasikeitus aplinkybėms kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
51. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
52. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami ir pan.).
53. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui J. M. po 313,25 Eur išlaikymą ir nepilnamečiui vaikui L. M. po 363,25 Eur išlaikymą nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki jų pilnametystės. Ieškovei bylos nagrinėjimo metu išreiškus poziciją dėl išlaikymo vaikams priteisimo laikotarpiais, teismas su tuo sutiko, atkreipęs dėmesį, kad tiek vaikų poreikiai, tiek MMA, tiek išmokų vaikams dydis nuo ieškinio pateikimo kito, bei priteisė išlaikymą vaikams laikotarpiais nuo 2021 m. gegužės 24 d. (pradinio ieškinio pateikimo) iki 2022 m. rugsėjo 29 d., skaičiuojant išlaikymą vaikams atsižvelgiant į pradiniame ieškinyje nurodytus vaikų poreikius; nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. (patikslinto ieškinio pateikimo) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, skaičiuojant išlaikymą vaikams atsižvelgiant į patikslintame ieškinyje nurodytus vaikų poreikius; nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės.
54. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, pirmosios instancijos teismas vertino šalių turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir per mėnesį gauna nuo 2 103,12 Eur iki 2 786,96 Eur darbo užmokestį (bruto); atsakovas, Sodros duomenimis, niekur nedirba; jo pajamos užsienio įmonėje sudaro skirtingas pinigų sumas – 2 585 Eur, 1 130 Eur, 2 025 Eur. Atsižvelgęs į teismų praktiką, šalių kreditorinių įsipareigojimų apimtį ir galimybes išlaikyti vaikus bei dengti kreditorinius įsipareigojimus, teismas sprendė, kad nustatytas visas vaikams reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikams išmokomis, kadangi pagal šalių gaunamas pajamas, šios išmokos šalims yra reikšminga pinigų suma. Be to, teismas atsižvelgė į nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku J. M. modelį, todėl priteisiant išlaikymą nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, šiam vaikui priteistiną išlaikymo sumą iš atsakovo sumažino 50 procentų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas faktiškai tenkins vaiko poreikius jam esant su atsakovu 50 procentų laiko.
55. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai nustatė vaikų poreikius, jiems patiriamas išlaidas, nepagrįstai jas sumažindamas. Savo apeliaciniame skunde ji detalizavo kai kurias, anot jos, teismo netinkamai įvertintas reikalingas išlaidas, akcentuodama, kad sūnaus J. M. karate būreliui reikia ne mažiau nei 35/40 Eur per mėnesį, mokymosi ir lavinimosi priemonėms, įvertinus, kad vaikas lanko dailės būrelį, mėgsta piešti namie, tam jam perkami dažai, drobės ir kt., kas sudaro apie 90 Eur; taip pat mano, kad teismas nepagrįstai sumažino iki 20 Eur išlaidas sūnaus žaislams ir sporto priemonėms, neįvertindamas, kad reikalingos įvairios priemonės ir įrenginiai, mažiausiai 40 Eur per mėnesį; nepagrįstai sumažino išlaidas vaiko atostogoms, ekskursijoms, stovykloms nuo 50 iki 30 Eur, neįvertinus, kad vaikai kasmet vyksta į stovyklas, šiemet stovykla kainuoja 330 Eur kiekvienam, kas sudaro 27,50 Eur mėnesiui, o dar mokykloje nuolat vyksta ekskursijos, išvykos; taip pat nepagrįstai sumažino išlaidas stomatologo konsultacijoms, nepagrįstai abiejų sūnų maitinimui nustatė vos 160 Eur sumą, kas akivaizdžiai neatitinka paauglio vaiko sveiko maitinimosi raciono bei galimybių užtikrinti pilnavertę sportuojančio ir augančio organizmo mitybą. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės apeliacinio skundo turinio nėra visiškai aišku, kurio iš teismo priteisto laikotarpio išlaikymo dydį vaikų poreikiams patiriamų išlaidų kontekste ieškovė skundžia (nors pagal aukščiau paminėtas kai kurias detalizuotas vaikų poreikiams reikalingų išlaidų sumas tikėtina, kad iš esmės yra nesutinkama su laikotarpiu nuo patikslinto ieškinio pateikimo priteisto išlaikymo dydžiu), apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl kiekvienu teismo išskirtu laikotarpiu priteisto išlaikymo vaikams dydžio pagrįstumo.
56. Apskaičiuodamas laikotarpiu nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos nustatytiną išlaikymo vaikams dydį, pirmosios instancijos teismas ieškovės pradiniame ieškinyje nurodytas vaikų poreikiams reikalingas išlaidas laikė arba pagrįstomis, arba protingo dydžio, išskyrus nurodytas 100 Eur dydžio išlaidas, anot ieškovės reikalingas L. M. psichologo ir logopedo paslaugoms, todėl teismui nustačius, kad aptariamu laikotarpiu tokios išlaidos nebuvo patirtos, jų į bendrą šio laikotarpio išlaikymo sumą neįtraukė. Ir apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu neturi pagrindo nesutikti. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pačios ieškovės pradiniame ieškinyje vaiko J. M. poreikiams buvo nurodyta reikalinga 500 Eur suma, o vaiko L. M. poreikiams – 600 Eur suma ir pirmosios instancijos teismas iš esmės su nurodytomis sumomis sutiko, pagrįstai atmesdamas tik nepatirtas nurodytas išlaidas vaiko L. M. psichologo, logopedo konsultacijoms.
57. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas iš nustatytos 500 Eur išlaikymo sumos atėmė vaikams tuo laikotarpiu mokėtų išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą, vidurkį, tokiu būdu kiekvieno vaiko išlaikymui nurodytu laikotarpiu iš atsakovo priteisiant po 212 Eur kas mėnesį sumą. Šiuo aspektu sutiktina su apeliantės pozicija, kad nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai iš vaikų išlaikymo mėnesinio dydžio minusavo valstybės skiriamas išmokas vaikams ir tokia apimtimi mažino atsakovo prievolės išlaikyti vaikus mėnesinę sumą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, jog valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Be to, teismo vertinimu, vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turi būti užtikrinami ne tik būtinieji jų poreikiai, bet ir poilsis, laisvalaikis, saviraiška ir pan., todėl teismas, atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, įvertinus bylos duomenis, be kita ko atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, nesant pagrindo teigti apie tėvų galimybių išlaikyti vaikus neturėjimą, iš nustatytos minimalios vaikų poreikių sumos nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikams skiriamų išmokų sumos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismų praktikos nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir iš atsakovo vaikams priteistino išlaikymo, mokamo periodinėmis, suma padidintina teismo minusuota pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikams mokamų išmokų suma. Taigi, aptariamu laikotarpiu nuo pradinio ieškinio pateikimo iki 2022 m. rugsėjo 29 d. abiem vaikams iš atsakovo priteisiama po 250 Eur išlaikymo kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
58. Patikslintu ieškiniu ieškovei prašant priteisti iš atsakovo vaikui J. M. po 313,25 Eur išlaikymą ir vaikui L. M. po 363,25 Eur išlaikymą nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė J. M. iš atsakovo po 286 Eur išlaikymą nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir po 143 Eur išlaikymą nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, o L. M. iš atsakovo priteisė po 296 Eur išlaikymą nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir po 345 Eur išlaikymą nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės. Ieškovė, nesutikdama su tokiu priteisto išlaikymo dydžiu, mano, kad teismas netinkamai nustatė vaikų poreikius ir jiems patiriamas išlaidas. Visgi su tokia apeliantės pozicija (dėl teismo nustatytos kas mėnesį vaikų poreikiams reikalingos sumos) nėra pagrindo sutikti.
59. Įvertinus skundžiamą teismo sprendimo dalį aptariamų ieškovės apeliacinio skundo argumentų kontekste, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas nustatytino išlaikymo dydį detaliai įvertino ieškovės pateiktus vaikų poreikius ir jiems reikalingas išlaidas, tame tarpe įvertino ir ieškovės papildomai nurodytas išlaidas, pavyzdžiui, vaikų lankomiems būreliams, stomatologo konsultacijoms, atsižvelgdamas ir į vaikų sveikatos būklę, vaikui L. M. papildomai reikalingas išlaidas dėl jo turimų didesnių nei brolio sveikatos poreikių. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime pagrįstai nustatyta, jog J. M. poreikiams per mėnesį yra reikalinga 655 Eur suma, o L. M. poreikiams – 676 Eur suma (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos numatant 776 Eur sumą, įtraukus teismo pripažintą pagrįsta ir protinga 100 Eur sumą logopedo, psichologo ir spec. pedagogo pagalbai). O tai, kad ieškovė nesutinka su teismo pozicija dėl neva mažesnių paskaičiuotų išlaidų vaiko J. M. karate būrelio reikmėms, ar išlaidų vaiko žaislams ir sporto priemonėms, stomatologo paslaugoms, mokymosi ir lavinimosi priemonėms, atostogoms, ekskursijoms, iš esmės remiantis labiau teoriniu tokių išlaidų poreikiu, šiuo momentu nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą dėl nustatytos vaikų poreikiams kas mėnesį reikalingos išlaidų sumos. Be to, kritiškai vertintina ir apeliantės pozicija dėl neva nepagrįstai vaikų maitinimui nustatytos 160 Eur sumos, atkreipiant dėmesį, kad tokią sumą maistui, detalizuodama vaikų poreikius, nurodė ir pati ieškovė.
60. Atsižvelgiant į jau anksčiau išdėstytą poziciją (šios nutarties 57 punktas), kad nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai iš vaikų išlaikymo mėnesinio dydžio minusavo valstybės skiriamas išmokas vaikams ir tokia apimtimi mažino atsakovo prievolės išlaikyti vaikus mėnesinę sumą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir dalyje dėl vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo laikotarpiu nuo patikslinto ieškinio pateikimo, numatant, kad J. M. iš atsakovo laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priteisiama 328 Eur išlaikymo suma, ir 164 Eur išlaikymas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės (atsižvelgiant į tai, kad vaikas 50 procentų laiko bus su atsakovu), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o L. M. iš atsakovo laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priteisiama 338 Eur išlaikymo suma ir 388 Eur išlaikymas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Aptartame kontekste atitinkamai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl vaiko J. M. išlaikymui iš atsakovo priteistos sumos, atsižvelgiant į nustatytą šio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką, numačius, kad pusė laiko vaikas praleis pas atsakovą, todėl atmestini ir apeliantės argumentai apie tai, kad jai neva atiteks visa našta išlaikyti sūnų ir mokėti visas jo patiriamas išlaidas, be kita ko nuomą, komunalinius mokesčius, būrelį, ir visas kitas išlaidas. Tokia apeliantės pozicija vertintina kritiškai, pažymint, kad gyvenant pas atsakovą jis rūpinsis vaiko išlaikymu, taip pat bus patiriamos ir būsto išlaikymo ir kitos būtinos išlaidos, todėl kitoks sprendimas šiuo atveju nebūtų teisingas ir atsakovo atžvilgiu. Kitos apeliantės skunde aptariamu klausimu (dėl vaikų išlaikymo) nurodytos aplinkybės, pavyzdžiui, apie jos nuomone, netinkamai atliktą atsakovo turtinės padėties įvertinimą (šiuo aspektu pažymint, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, o vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo darant pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu), apie galimybes gauti išmokas vaikams Vokietijoje, neturi esminės reikšmės apeliacinio skundo dalyje dėl priteisto vaikams išlaikymo išnagrinėjimui, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.
61. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šis procesinis sprendimas niekaip neužkerta kelio, iškilus poreikiui ar pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, atsiradus pagrįstų vaikams reikalingų išlaidų, šalims kreiptis į teismą dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo.
62. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ir dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo, akcentuodama, kad teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą – 7 625 Eur J. M. ir 9 150 Eur L. M.. Apeliantės vertinimu, nors teismas ir nurodė, kad atsakovas pateikė įrodymus apie kai kurių daiktų pirkimą vaikams, tačiau byloje nepateikti duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad atsakovas tinkamai ir visapusiškai prisidėjo prie vaikų išlaikymo ieškovės nurodytu laikotarpiu.
63. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šis momentas kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatinėjamas individualiai, tai yra bylos dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo įrodinėjimo dalykas. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
64. Aptariamu atveju ieškovei tvirtinant susidarius išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. spalio 17 d., atsakovas su tuo viso bylos nagrinėjimo metu nesutiko, akcentuodamas, kad niekada nevengė pareigos išlaikyti vaikus, nuolat teikė jiems išlaikymą, pirko įvairius dalykus, rūpinosi vaikų užimtumu, duodavo grynų pinigų ieškovei, išvykdamas į užsienį, mokėjo komunalinius mokesčius, ir pan. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys, be kita ko nuotraukos, vaizdo įrašai, šalių tarpusavio susirašinėjimas, patvirtina, kad atsakovas tiek būdamas Lietuvoje, tik užsienyje, pirko vaikams reikalingus daiktus (drabužius, avalynę, žaislus, kanceliarines prekes, ir kt.), kai kuriuos pirkinius derindamas ir su ieškove, ir tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pateikė įrodymus apie vaikams pirktus drabužius ir avalynę už 923 Eur. Be to ir šalių vaikai tiek bendraudami su Tarnybos atstovais, tiek teismo posėdyje patvirtino, kad jais rūpinasi abu tėvai, perka įvairius daiktus. Bylos duomenys, be kita ko šalių parodymai, vaikų paaiškinimai, byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad atsakovas leido laiką su vaikais, tiek namuose, tiek keliaudavo, pramogaudavo, daug laiko kartu praleisdavo vasaromis, taigi vaikams būnant su juo, jis užtikrindavo jų poreikius maistui, būstui, ir pan. Tokiu būdu byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo paneigti aplinkybės, kad šalims apsigyvenus skyrium, atsakovas prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, taip pat kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog aptariamu atveju iš byloje esančių duomenų visumos nėra galimybės nustatyti, kokia dalimi prie vaikų poreikių patenkinimo prisidėjo abi ginčo šalys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manytina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo netenkino pagrįstai.
Dėl turto padalijimo
65. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
66. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas iki santuokos su ieškove sudarymo, 2002 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype atsakovo vardu yra registruotas gyvenamasis namas su terasa. Santuokos metu šalys įgijo šį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys 2013 m. lapkričio 7 d. sudarė povedybinę sutartį (notarinio registro Nr. 7667), kurios 1.1 punktu numatė, kad bet koks turtas, piniginės lėšos, ir kitas turtas, įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu po sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Po povedybinės sutarties sudarymo, 2013 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)
67. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė priteisti jai nuosavybės teise santuokos su atsakovu metu įgytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas gi priešiniu reikalavimu minėtą žemės sklypą prašė priteisti jam, ieškovei priteisiant 14 519,06 Eur kompensaciją. Atsakovo teigimu, jo buvusiai draugei atsakovo motina buvo laikinai perrašiusi atgautą žemę, kuri, po išsiskyrimo su atsakovu už šią žemę pareikalavo jai sumokėti 100 000 Lt (28 962 Eur); kadangi atsakovo motinai ši žemė morališkai buvo labai svarbi, be to jos sveikata buvo silpna, atsakovas ją nusipirko būdamas santuokoje su ieškove. Atsakovas įrodinėjo, kad aptariamą žemės sklypą jis nusipirko iš jam sugrąžintų įmonės (duomenys neskelbtini), kurios jis buvo akcininkas, kreditorius, skolintų (įneštų) pinigų apyvartinėms lėšoms (76 000 Lt), o likusią sumą padengė iš savo asmeninių santaupų iki santuokos.
68. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas aptariamą žemės sklypą po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui, padaręs išvadą, kad žemės sklypas buvo apmokėtas atsakovo asmeninėmis lėšomis. Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, be kita ko kritikuodama teismo atliktą įrodymų vertinimą nustatant atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo faktą, taip pat akcentuodama nukrypimą nuo sutuoktinių lygių dalių principo, turto padalijimo natūra principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
Žemesnės instancijos teismas
69. Kaip jau minėta aukščiau, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
70. Iš byloje esančios aptariamo žemės sklypo 2007 m. spalio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad žemės sklypas buvo įgytas iš J. Č. Taip pat pateiktas 1,31 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas (savininkė nurodyta M. M.). Manytina, kad byloje esančių duomenų, atsakovo paaiškinimų pagrindu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis apie jo motinai ir jam moralinę vertę turintį aptariamą sklypą. Be to, iš 2021 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 14 d. (paskyrimo data) iki 2009 m. kovo 24 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. balandžio 6 d. – ir akcininkas, prieš tai minėtos įmonės direktoriumi buvo V. V. (paskyrimo (išrinkimo) data 2007 m. rugpjūčio 1 d., įgaliojimų pabaigos data – 2008 m. lapkričio 13 d.). Byloje pateiktas V. V. rašytinis patvirtinimas, kad R. M. 2007 m. pradžioje buvo suteikęs UAB (duomenys neskelbtini) paskolą, kuri buvo grąžinta anksčiau laiko – 2007 m. birželio – spalio mėnesiais, žemės sklypui pirkti. Iš atsakovo sąskaitos AB SEB banke išrašo matyti, kad atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. birželio 6 d. pervedė 1 409,61 Lt; 2007 m. liepos 3 d. pervedė 10 000 Lt ir 2 812,84 Lt sumą; 2007 m. liepos 16 d. pervedė 10 000 Lt; po santuokos su ieškove sudarymo 2007 m. spalio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsakovui pervedė 6 858,90 Lt, 2007 m. spalio 9 d. – 37 000 Lt ir 4 000 Lt, o 2007 m. spalio 11 d. – 15 000 Lt, iš viso 87 081,35 Lt, be to, 2007 m. gegužės 31 d. atsakovas į savo sąskaitą pervedė 500 Lt, 2007 m. birželio 4 d. – 6 000 Lt, 2007 m. liepos 24 d. 2 000 Lt, 2007 m. spalio 8 d. – 1 251,91 Lt ir 17 680 Lt, iš viso 27 431,91 Lt, tokiu būdu iki 2007 m. spalio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir pats atsakovas į savo sąskaitą pervedė iš viso 114 513,26 Lt. Remiantis byloje esančių paminėtų įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) iki aptariamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sutuoktiniai per tokį laiką negalėjo būti sukaupę bendrų pinigų sklypo įsigijimui, kaip ir pagrįstai vertino, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsakovui pervestos lėšos nebuvo susijusios su ieškovės ar sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lėšomis, tokiu būdu atmetant ir apeliantės argumentus dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendrosios nuosavybės prezumpcijos. Juolab, kad savo nurodytų argumentų, apie sklypo pirkimui neva panaudotas kredito lėšas, ieškovės atsakovui perduotus pinigus iš ieškovės gautos paskolos asmeninės nuosavybės teise turimo buto remontui ieškovė byloje jokiais įrodymais nepagrindė. Atitinkamai aptariamame kontekste atmestini kaip neįrodyti ieškovės argumentai apie jos apeliaciniame skunde nurodytų atsakovo gautų pinigų panaudojimą pirties, namo „dėžės“ statyboms, kaip ir ieškovės argumentai apie teismo neva netinkamai atliktą įrodymų vertinimą dėl pateiktų atsakovo sąskaitų išrašų neaiškumo ar tam tikro laikotarpio sąskaitos išrašo nepateikimo, pažymint, kad dėl įrodymų pakankamumo sprendžia tik teismas, o bylos šaliai manant, kad pateikti byloje įrodymai yra neaiškūs, nepakankami ar pan., ji turi teisę būtent bylos nagrinėjimo metu teikti prašymus dėl vienų ar kitų įrodymų išreikalavimo, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Be to, nustačius, kad aptariamas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas atsakovo asmeninėmis lėšomis, atmestinas ir apeliantės argumentas dėl nukrypimo nuo turto padalijimo natūra principo, kadangi, nustačius paminėtas aplinkybes, tam neliko teisinio pagrindo.
71. Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, manytina, kad dėl aptariamo žemės sklypo pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, be kita ko padarytos išvados, dėl sklypo įsigijimo atsakovo lėšomis, kontekste pagrįstai pripažindamas ir pagrindo atsakovo nurodytai 14 519,06 Eur kompensacijai nebuvimą, sklypo vertei padidėjus ne dėl bendrų šalių investicijų, o dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų ir infliacijos. Todėl skundžiamas teismo sprendimas aptartoje dalyje paliktinas nepakeistas.
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
72. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.90 straipsnis). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatyti šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: 1) kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019; kt.).
73. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe vienbutį gyvenamąjį namą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti jį ieškovei, be to, įskaičius tarp šalių mokėtinas kompensacijas, ieškovei priteisti atsakovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad šalių nurodytų kreditų pinigai nebuvo investuoti į atsakovo vardu registruotą gyvenamąjį namą, kad šis namas galėtų būti pripažintas šalių bendra jungtine nuosavybe; ieškovė neprisidėjo darbu prie šio turto sukūrimo ar pagerinimo; abi šalys tenkino šeimos poreikius, o atsakovas dar ir mokėjo visus komunalinius mokesčius ir dengė kreditus, todėl teismas atmetė šią ieškovės reikalavimo dalį ir laikė, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas su terasa, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, iš esmės vėlgi akcentuodama teismo netinkamai atliktą byloje esančių įrodymų vertinimą, be kita ko, sprendžiant dėl namo rekonstrukcijai bendrų lėšų, gautos paskolos naudojimo ir pan.
74. Kaip jau minėta, dar iki santuokos su ieškove sudarymo, 2002 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, atsakovas įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype atsakovo vardu yra registruotas gyvenamasis namas su terasa (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad pastato vienbučio gyvenamojo namo statybos pradžios metai yra 1988 m., rekonstravimo pradžios metai yra 2000 m., rekonstravimo pabaigos metai – 2017 m.). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas su AB SEB banku 2006 m. birželio 22 d. sudarė kredito sutartį Nr. 1750618010706-03, kurioje nurodyta kredito paskirtis – refinansuoti būsto kreditą pagal 2002 m. gegužės 7 d. kreditavimo sutartį, ir įvairiems vartojimo poreikiams tenkinti. Minėta sutartis buvo pakeista 2008 m. vasario 12 d. susitarimu pakeisti 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. 1750618010706-03 sąlygas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad papildomai suteikiama kredito dalis, skirta statybinėms medžiagoms pirkti ir sodo pastatui rekonstruoti, ir 2016 m. vasario 19 d. susitarimu dėl 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. 1750618010706-03 sąlygų pakeitimo Nr. 2, kuriu be kita ko buvo susitarta dėl kredito sumos grąžinimo atidėjimo.
75. Nors ieškovė akcentavo, kad santuokos metu buvo statomas, įrenginėjamas namas iš bendrų lėšų ir paskolų, tačiau byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo pritarti tokiai pozicijai. Pavyzdžiui, iš kartu su patikslintu priešieškiniu pateiktų nuotraukų matyti, kad dar iki santuokos su ieškove sudarymo namas jau buvo pastatytas, išlieta perdanga (trūko stogo). Be to, nors iš paminėtos kredito sutarties 2008 m. vasario 12 d. pakeitimo ir matyti, kad papildoma kredito dalis šalims buvo suteikta statybinėms medžiagoms pirkti ir sodo pastatui rekonstruoti, tačiau bylos nagrinėjimo metu abi šalys iš esmės patvirtino, kad minėto kredito lėšos buvo panaudotos kitiems šeimos poreikiams tenkinti, buičiai ir pan., ir šių aplinkybių, jas nors ir kritiškai vertindama apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepaneigė. Be to bylos nagrinėjimo metu, be kita ko iš šalių paaiškinimų teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neprisidėjo ir darbu prie aptariamo turto sukūrimo ar pagerinimo, atsakovas pagrinde mokėjo komunalinius mokesčius, dengė kreditus. Taigi, aptartų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aptariamas žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Kitokiai išvadai aptariamu atveju nesudaro pagrindo ir kitos ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, pavyzdžiui, apie šalių gaunamas darbo pajamas, kas savaime dar neįrodo paskolos panaudojimo pagal paskirtį aplinkybės, ar apie neva sąmoningai atsakovo nuslėptus sąskaitų išrašus, dar kartą akcentuojant teismo vaidmenį įrodymų vertinime ir šalių pareigą įrodinėjimo procese būti aktyvioms bei teisę proceso metu be kita ko teikti prašymus dėl vienų ar kitų įrodymų išreikalavimo, ar aplinkybės apie VĮ Registrų centro išraše užfiksuotą namo rekonstrukcijos laikotarpį, kas tik patvirtina viešame registre įregistruotus tam tikrus faktus, tačiau savaime niekaip neįrodo vienokio ar kitokio šalių indėlio į sukurtą ar rekonstruotą turtą, kaip to esmės šiuo atveju neatskleidžia ir ieškovės pateikti įrodymai apie gyvenimo sąlygas name.
76. Be aukščiau aptartų aplinkybių atkreiptinas dėmesys į byloje esančią šalių santuokos metu, 2008 m. vasario 1 d. atsakovo sudarytą rangos sutartį su UAB „Dainasta“ dėl aptariamo namo mūro ir stogo darbų, 35 000 Lt sumai, ir duomenų, kad ieškovė tokiam sandoriui nepritarė byloje nėra. Tačiau net ir ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą dėl aptariamo namo su terasa nuosavybės, juolab, kad ir visas kreditorinis įsipareigojimas AB SEB bankui pagal minėtą 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį, kuri buvo pakeista 2008 m. vasario 12 d. susitarimu ir 2016 m. vasario 19 d. susitarimu teismo buvo pripažintas solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka būtent atsakovui, kuriam ir liko aptariamo turto nuosavybės teisė.
Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)
77. Bylos duomenimis, atsakovas su AB SEB banku 2007 m. lapkričio 21 d. sudarė kredito sutartį Nr. 1750718074767-03, kurioje nurodyta kredito paskirtis žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Minėto kredito lėšomis šalys 2007 m. lapkričio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad šalių santuokos metu kredito įmokas mokėjo tik atsakovas. Šalių nurodyta sklypo vertė – 22 500 Eur, skundžiamo sprendimo priėmimo metu VĮ Registrų centro duomenimis teismo nustatyta sklypo vidutinė rinkos vertė 27 000 Eur, šalių nurodytas negrąžinto kredito likutis – 27 958,75 Eur (pagal AB SEB banko 2022 m. kovo 17 d. pažymą – 25 781,99 Eur).
78. Ieškovei prašant aptariamą žemės sklypą po santuokos nutraukimo nuosavybės teise priteisti jai, pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, tokią savo poziciją motyvuodamas tuo, kad šis turtas susijęs su kitu atsakovo nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini), be to, ieškovė realizavusi šį turtą, nepadengtų visų įsipareigojimų bankui pagal paskolos sutartis ir liktų bendraskole pagal kitas kredito sutartis ir finansine prasme, liktų tokioje pačioje finansinėje padėtyje. Apeliantė, nesutikdama su tokiu procesiniu sprendimu, mano, kad teismas šiuo atveju priteisdamas sklypą atsakovui nepagrįstai nukrypo nuo turto padalijimo natūra principo.
79. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
80. Įvertinus minėtus šalių pareikštus reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė sutuoktinių turto padalijimą reglamentuojančių nuostatų. Viena vertus pažymint, kad aplinkybė, jog aptariamas žemės sklypas yra susijęs su kitu atsakovo nekilnojamuoju turtu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina esmine, lėmusia priimtą sprendimą, tačiau kitos teismo akcentuotos aplinkybės, susijusios su šalių turimais kreditoriniais įsipareigojimais, atsižvelgiant ir į paminėtą aptariamo turto vidutinę rinkos vertę, be kita ko ieškovei nurodžius neturint lėšų kredito dengimui, sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, o būtent, kad ieškovė realizavusi šį turtą, galimai nepadengtų visų įsipareigojimų bankui pagal paskolos sutartis ir liktų bendraskole pagal kitas kredito sutartis ir finansine prasme liktų tokioje pačioje finansinėje padėtyje, kadangi be kita ko jos prašymo patenkinimo atveju, ji dar turėtų kompensuoti atsakovui 8 283,88 Eur sumokėtų kredito įmokų su palūkanomis ir delspinigiais, kuriuos atsakovas dengė po povedybinės sutarties sudarymo. Būtent tokią sumą atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės pagal šalių 2013 m. lapkričio 7 d. sudarytą povedybinę sutartį, kurios 2.2 punkte be kita ko numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Įvertinus paminėtas aplinkybes, aptariamą turtą nuosavybės teise priteisus atsakovui, be to, pripažinus ir šalių kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal minėtą 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį, kuri buvo pakeista 2016 m. vasario 19 d. susitarimu, solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, vidiniuose santykiuose tarp šalių nustatant, kad solidari prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka atsakovui, teismas pagrįstai netenkino ir atsakovo reikalavimo dėl 8 283,88 Eur kompensacijos priteisimo. Be to atkreiptinas dėmesys, kad šalių povedybinėje sutartyje visgi nebuvo aptartas iki povedybinės sutarties atsiradusių šalių solidariųjų prievolių vykdymo klausimas. Todėl šiame kontekste atmestinas ir atsakovo apeliacinis skundas dėl minėto jo reikalavimo (8 283,88 Eur kompensacijos priteisimo) nepatenkinimo. Teisėjų kolegija nelaiko, kad šiuo atveju buvo priimtas nesąžiningas sprendimas atsakovo atžvilgiu, juolab, kad kaip minėta, turtas, už kurio įsigijimą kredito įmokas mokėjo ir toliau mokės atsakovas, jam ir yra priteistas.
81. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas aptartoje dalyje paliktinas nepakeistas.
Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)
82. Kaip jau minėta, po šalių povedybinės sutarties sudarymo, 2013 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti jai iš atsakovo 15 494,67 Eur kompensaciją už perduotą asmeninį turtą (lėšas) minėto sklypo įsigijimui. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino, padaręs išvadą, kad aptariamas sklypas atsakovo buvo įsigytas už paskolintas lėšas, o ne ieškovės jam perduotas lėšas. Nesutikdama su priimtu sprendimu šioje dalyje, ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo teismą netinkamai įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus apie jai su sūnumi V. P. priklausančio buto pardavimą ir lėšų perdavimą atsakovui sklypo įsigijimui, taip pat teismui neįvertinus žemės sklypo įsigijimo aplinkybių, byloje nesant realių nurodyto kreditoriaus pinigų perdavimą atsakovui pagrindžiančių įrodymų.
83. Iš byloje esančios 2012 m. lapkričio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė ir jos sūnus V. P. pardavė jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt. Byloje pateiktas ieškovės AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad ieškovė 2012 m. lapkričio 2 d. gavo 45 000 Lt, 2012 m. lapkričio 6 d. į kitą savo sąskaitą persivedė 44 000 Lt, 2012 m. lapkričio 19 d. iš V. P. sąskaitos į savo sąskaitą persivedė 8 500 Lt. 2012 m. lapkričio 20 d. į kitą savo sąskaitą pervedė 3 000 Lt, 2012 m. lapkričio 21 d. – lapkričio 22 d. išsigrynino 11 000 Lt, 2012 m. gruodžio 23 d. - 7 000 Lt. Paminėti bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sudarė jos nurodytą sandorį, savo sąskaitoje atliko tam tikras operacijas su pinigais, dalį jų išgrynino, tačiau jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių neva jos atsakovui perduotus 53 500 Lt (15 494,67 Eur) bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo pateikta, nors ieškovė ir minėjo, kad pinigai aptariamam sandoriui buvo nuimami skubos tvarka, nurodė į bankomatą ją vežusį asmenį. Manytina, jog pirmosios instancijos teismas aptariamu atveju pagrįstai atkreipė dėmesį į ieškovės nurodytų aplinkybių apie pinigų išgryninimą, finansinių operacijų datas, pagrįstai pastebėdamas, kad jos gana atitolusios nuo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datos (praėję metai laiko). Kaip sutiktina ir su kitu teismo pastebėjimu, kad mažai tikėtina, jog jau blogėjant šalių tarpusavio santykiams, svarstydama povedybinės sutarties sudarymo klausimą, ieškovė grynais pinigais būtų atidavusi atsakovui jos nurodytą sumą. Negana to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė vos prieš savaitę iki aptariamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo sudarė su atsakovu povedybinę sutartį, kurios 7.1 punkte įtvirtinama, kad santuoką nutraukus, sutuoktinių turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, nedalijamas ir toliau išlieka kiekvieno jų asmenine nuosavybe. Taigi, mažai tikėtina, kad būdama finansiškai gana reikšminga suma prisidėjusi prie aptariamo žemės sklypo pirkimo, savo asmeninių lėšų aptariamam objektui klausimo nebūtų sprendusi prieš pasirašant povedybinę sutartį, apie kurios ginčijimą duomenų taip pat nėra, ir šį klausimą (dėl jos asmeninių lėšų panaudojimo minėto žemės sklypo pirkimui) iškėlė tik praėjus daugiau nei 7 metams po sandorio sudarymo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad už parduotą savo butą gautomis lėšomis prisidėjo prie aptariamo žemės sklypo pirkimo.
84. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, be kita ko byloje pateiktą jau bylos nagrinėjimo metu (2021 m. birželio 18 d.) surašytą M. M. patvirtinimą apie atsakovui 2013 m. lapkričio 12 d. paskolintą 80 000 Lt sumą žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), pirkti, 2016 m. kovo 1 d. sutartinę hipoteką (notarinio registro Nr. 570), ieškovei neįrodžius jos akcentuotos aplinkybės apie jos asmeninių lėšų sandoriui panaudojimą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo žemės sklypas buvo įsigytas už atsakovo skolintas lėšas. Aptartame kontekste atmestini ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai apie realų minėto kreditoriaus pinigų perdavimą atsakovui pagrindžiančių įrodymų nebuvimą, atsakovo ir M. M. pajamų deklaracijų nepateikimą, kas, anot apeliantės, patvirtintų asmens galimybę skolinti itin ženklią pinigų sumą bei aplinkybę apie atsakovo realų tokių pinigų gavimą. Minėti argumentai, vėlgi pažymint, kad dėl įrodymų byloje pakankamumo sprendžia tik teismas, o šalys įrodinėjimo procese privalo būti aktyvios ir turi teisę proceso metu teikti prašymus dėl, jų manymu, reikalingų įrodymų išreikalavimo, nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą, duomenų apie tam tikrus neteisėtus atsakovo ir minėto kreditoriaus veiksmus taip pat nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas aptartoje dalyje paliktinas nepakeistas.
Dėl procesinės bylos baigties
85. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o ieškovės – tenkina iš dalies, ginčijamą pirmosios instancijos sprendimą pakeisdamas dalyje dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
86. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skunduose nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes tai neturi esminės reikšmės apeliacinės instancijos teismo priimtam procesiniam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
87. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
88. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 821,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės 4 123,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, be to, į valstybės biudžetą iš ieškovės buvo priteista 488,40 Eur žyminio mokesčio ir 42,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo – 1 238,70 Eur žyminio mokesčio ir 18,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
89. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo atsakovo patirtas išlaidas, nepagrįstai į jas įskaitydamas 765 Eur plius PVM sumą, susidedančią iš išlaidų 2021 m. kovo 16 d. konsultacijai, 2021 m. kovo 29 d. elektroninio laiško rengimui, pokalbiui su klientu, kas patirta iki bylos inicijavimo ir nesusiję su nagrinėjama byla; 2021 m. rugpjūčio 4 d. išlaidų atskirojo skundo parengimui, nors jis buvo atmestas; išlaidų 2021 m. rugsėjo 6 d., 2021 m. rugsėjo 13 d. deryboms, kas nėra susiję su bylos nagrinėjimu.
90. Apeliacinės instancijos teismas minėtus apeliantės argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad visos aukščiau nurodytos ieškovės ginčytinos atsakovo patirtos teisinės išlaidos yra nurodytos byloje pateiktoje atsakovo atstovo darbo apskaitos lentelėje ir apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų neturi pagrindo abejoti, kad nurodytos išlaidos yra susijusios su šia byla, tiek atsakovui teiktos konsultacijos, iki bylos iškėlimo teisme ar vėliau, nurodytos derybos, kaip ir išlaidos atskirojo skundo parengimui, nepaisant jo išnagrinėjimo rezultato. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad minėtos patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 8.15 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atskirojo skundo parengimą, ar 8.19, 8.20 punktuose numatytų maksimalaus užmokesčio dydžių už teisines konsultacijas, ir kt. Be to, pažymėtina, kad aptariamu atveju buvo priteista ne visa šalių nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma, tačiau dalis, paskaičiuota atsižvelgiant į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentai dėl neva nepagrįstai įskaitytų atsakovo patirtų 765 Eur plius PVM bylinėjimosi išlaidų atmetami.
91. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, turėtų būti pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmos instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pakeisto sprendimo dalį pinigine išraiška, tai, kad išnagrinėto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų visumos kontekste tai reikšmingai neįtakoja šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų apimties, pirmosios instancijos teisme atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeistinas.
92. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
93. Ieškovės atstovė pateikė prašymą dėl 2 700 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimo, kartu su 2023 m. balandžio 27 d., 2023 m. gegužės 26 d., 2023 m. liepos 4 d., 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d. sąskaitomis už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymais, viso 2 700 Eur sumai. Įvertinus tai, kad minėtos ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį parengimą, taip pat atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalį, laikant, kad buvo patenkinta dalis vieno iš keturių pagrindinių reikalavimų (dalyje dėl vaiko pinigų neįskaitymo į priteistino išlaikymo dydį), ieškovei iš atsakovo priteistina 338 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
94. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi atidėjo apeliantei (ieškovei) 1 246 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą (iš viso mokėtinas 1 346 Eur žyminis mokestis, iš kurio 100 Eur sumokėta) iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas tik toje dalyje, už kurią žyminis mokestis nebuvo mokėtas (dėl išlaikymo priteisimo), valstybei iš ieškovės priteistina likusi nesumokėto žyminio mokesčio dalis (1 246 Eur).
95. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, už šį reikalavimą, skaičiuojant nuo padidintos išlaikymo sumos (taikant šiuo metu mokamą išmokos vaikui dydį – 85,75 Eur), valstybei iš atsakovo priteisiama 23 Eur žyminio mokesčio suma (85,75 x 12 x 3 procentai x 75 procentai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ieškovės R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir priteisti vaikui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur išlaikymą nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d., po 328 Eur išlaikymą nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir po 164 Eur išlaikymą nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti vaikui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. M. po 250 Eur išlaikymą nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d., po 338 Eur išlaikymą nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir po 388 Eur išlaikymą nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. M. 338 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės R. M. 1 246 Eur žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į pasirinktą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo R. M. 23 Eur žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į pasirinktą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.