- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-2583-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14718-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja R. V., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties, kuria ieškovės R. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies, o atsakovo R. M. – atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui R. M. bei atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei R. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo - AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. M., prašydama nutraukti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje duomenys neskelbtini tarp šalių sudarytą santuoką (įrašo Nr. duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės; nepilnamečių vaikų L. M. (gim. duomenys neskelbtini) ir J. M. (gim. duomenys neskelbtini.) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. M.; priteisti iš atsakovo R. M. nepilnamečių vaikų - L. M. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jo pilnametystės ir J. M. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jo pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą - 7 625 Eur J. M. naudai ir 9 150 Eur – L. M. naudai; taip pat išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimu.
2. Ieškovė byloje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo laikinąjį išlaikymą: J. M. – 250 Eur per mėnesį ir L. M. – 300 Eur per mėnesį.
2.1. Nurodo, kad šalys skyrium gyvena daugiau nei 30 mėnesių, atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo. Ieškovė nuomojasi būstą, viena išlaiko tris vaikus. L. M. reikalingas didesnis išlaikymas, nes jis turi specialiųjų poreikių.
3. Atsakovas R. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje duomenys neskelbtini. tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų šalių kaltės; nepilnamečių vaikų L. M. ir J. M. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. M.; priteisti iš ieškovės nepilnamečiams sūnums - L. M. ir J. M. išlaikymui kiekvienam po 180 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio pareiškimo dienos iki jo pilnametystės, nustatant, kad vaikų lėšas uzufrukto teise valdo atsakovas; nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su vaikais ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
4. Atsakovas priešieškiniu byloje taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – (i) nepilnamečių vaikų L. M. ir J. M. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu R. M.; (ii) nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką: ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais pasiimdama vaikus bendrauti metų porinių savaičių ketvirtadienį 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. pristatydama sūnus į jų gyvenamąją vietą; ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais metų neporinių savaičių antradieniais, pasiimdama vaikus 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės penktadienį iki 8 val. pristatydama sūnus į jų ugdymo vietą (sūnums nelankant ugdymo įstaigos, sūnūs iš motinos pusės pristatomi į gyvenamąją vietą iki 10 val.). (iii) priteisti iš ieškovės nepilnamečiams sūnums - L. M. ir J. M. laikinajam išlaikymui kiekvienam po 180 Eur kas mėnesį; (iv) iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos įpareigoti ieškovę dengti ½ dalį kredito įmokų bei kitų mokėjimų pagal 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. duomenys neskelbtini, kuri buvo pakeista 2008 m. vasario 12 d. susitarimu pakeisti 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. duomenys neskelbtini sąlygas Nr. 1 ir 2016 m. vasario 19 d. susitarimu pakeisti 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. duomenys neskelbtini sąlygas Nr. 2.
4.1. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog šalys jau daugiau nei 30 mėn. gyvena skyrium, kadangi vaikai jau mėnesį laiko gyvena išimtinai su atsakovu, o iki tol visa šeima gyveno kartu, abi šalys rūpinosi vaikais ir jų poreikiais, o vien ta aplinkybė, kad epizodiškai ir itin retais atvejais ieškovė viena arba su vaikais išeina gyventi atskirai, nesuponuoja fakto, kad šalys 30 mėnesių gyvena atskirai. Ieškovei žinoma, kad vaikai gyvena su atsakovu, o kai jis būdavo išvykęs visada palikdavo pinigų vaikų poreikiams tenkinti. Prasidėjus skyrybų procesui ieškovė vaikams pradėjo daryti spaudimą, riboti atsakovo bendravimą su vaikais, todėl siekiant išvengti galimų konfliktų, turėtų būti nustatyta laikina ieškovės ir vaikų bendravimo tvarka.
4.2. Pažymi, kad siekiant užtikrinti tiek ieškovės ieškinio, tiek atsakovo priešieškinio reikalavimą, pagal kurį abi šalys prašo pripažinti šalių kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. duomenys neskelbtini, kuri buvo pakeista 2008 m. vasario 12 d. susitarimu pakeisti 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. duomenys neskelbtini sąlygas Nr. 1 ir 2016 m. vasario 19 d. susitarimu pakeisti 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. duomenys neskelbtini sąlygas Nr. 2 solidaria R. M. ir R. M. prievole, atsakovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įpareigoti ieškovę dengti ½ dalį kredito įmokų bei kitus mokėjimų pagal 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. duomenys neskelbtini, kuri buvo pakeista 2008 m. vasario 12 d. susitarimu pakeisti 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. duomenys neskelbtini sąlygas Nr. 1 ir 2016 m. vasario 19 d. susitarimu pakeisti 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. duomenys neskelbtini sąlygas Nr. 2.
5. Ieškovė R. M. su atsakovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko.
5.1. Nurodė, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti vaikus, ieškovė pirmiausia gautas pajamas skiria vaikų išlaikymui. Atsakovas ne tik kad neskiria lėšų išlaikymui, tačiau ir nemoka paskolos. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuo atveju, jei jų taikymas būtinas teismo sprendimui įvykdyti. Atsakovas nepagrindžia prašomų taikyti laikinosios apsaugos priemonės tuo aspektu, kuo pasunkėtų ar pasidarytų neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, jei priemonės būtų nepritaikytos. Šalys turi dalintino turto, ir priimant teismo sprendimą, atsakovo sumokėtos įmokos galės būti įskaitytos į dalintino turto balansą. Šalys gyvena skyrium nuo 2018 m. spalio 17 d., kuomet ieškovė, neapsikentusi atsakovo smurto, išsikėlė į nuomojamą butą. Ten ji nuolat ir gyvena. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Jam grįžus, jis bendrauja su vaikais, tačiau vaikai nuolat negyvena su juo. Aplinkybę, kad tėvai kartu negyvena jau 2-3 metus, patvirtino ir abu vaikai, apklausiami vaiko teisių specialistės. Vaikų gyvenamoji vieta negali būti nustatoma su atsakovu ne tik dėl jo darbo pobūdžio (tolimųjų reisų vairuotojas), bet ir dėl to, kad atsakovas neužtikrina vaikams saugios ir pritaikytos aplinkos. 2021 m. birželio 21 d. Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei lankantis atsakovo namuose, kuomet vaikai buvo su juo, fiksuotos tokios gyvenimo sąlygos: daiktai išmėtyti, nėra grindų, sienos tik išbetonuotos, elektros instaliacija netvarkinga, kabantys laidai, palikti maisto likučiai, patalynė be užvalkalų, nešvari. Šios konstatuotos aplinkybės rodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta ne tik nesaugi vaikams, bet joje neužtikrinamos elementarios higienos sąlygos. Specialius poreikius turinčiam vaikui rekomenduojama specialistų pagalba, o atsakovas ją neigia, nurodydamas, kad tokią pagalba vaikas gauna mokykloje. Tai rodo, kad atsakovas nesidomi visa su vaikais susijusia informacija. Kaip matyti iš informacijos, surinktos vaikų teisių specialistų, ieškovė neriboja atsakovo galimybės bendrauti su vaikais.
Atsiliepimas
6. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaikų teisių apsaugos tarnyba, Tarnyba) pateikė atsiliepimą dėl atsakovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame nurodoma, kad, įvertinus bylos medžiagą ir atsižvelgus į vaikų interesus, nesutinka su reikalavimu vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų tėvu, tačiau vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu vis tik nustačius, tikslinga būtų nustatyti ir laikinąją bendravimo tvarką. Pažymėjo, kad Tarnybos atstovei iki šios išvados ruošimo nepavyko suderinti susitikimo su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje, tuo tarpu Tarnybos specialisčių 2021 m. birželio 8 d. apsilankymo metu pas atsakovą konstatuotos tokios gyvenimo sąlygos: grindų danga – betonas, elektros instaliacija netvarkinga (atstovių dėmesį atkreipė kabantys laidai).
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi nutarė atsakovo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; ieškovės R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies - iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė šalių nepilnamečių vaikų L. M. ir J. M. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove R. M.; priteisė iš atsakovo R. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiams šalių sūnums L. M. ir J. M. mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 200,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovui tik prašant įpareigoti ieškovę dengti ½ kredito įmokų, tačiau nenurodant jokios grėsmės būsimam teismo sprendimui, ir tik pažymint, kad šiuo metu ieškovė kredito įmokų nemoka, šioje proceso stadijoje, nesant surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti klausimą dėl to, kokio dydžio kredito įmokas kiekviena iš šalių turėtų mokėti, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę dengti ½ dalį kredito įmokų bei kitus mokėjimų pagal 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. duomenys neskelbtini, kuri buvo pakeista 2008 m. vasario 12 d. susitarimu pakeisti 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. duomenys neskelbtini sąlygas Nr. 1 ir 2016 m. vasario 19 d. susitarimu pakeisti 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. duomenys neskelbtini sąlygas Nr. 2, atmestinas.
9. Teismas, įvertinęs Tarnybos pateiktą išvadą ir duomenis apie tai, kad iki nutarties priėmimo dienos atsakovas nuolat Lietuvos Respublikoje nebūdavo, dirbdavo užsienyje, o šiuo metu gyvenimo sąlygos jo gyvenamojoje vietoje, tikėtina, nėra visiškai pritaikytos nepilnamečiams vaikams, tai, kad vaikai, gyvendami su atsakovu, ne visada būdavo tinkamai pasiruošę mokyklai, sprendė, kad nors ieškovė ir neprašė, tačiau yra tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę - bylos nagrinėjimo laikotarpiui šalių nepilnamečių sūnų laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. M..
10. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, galimai turimus kitus išlaikytinius, tuo tarpu esant duomenims, kad atsakovas gauna pajamų iš darbo santykių, kartu su ieškove turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę, t. y. nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo galimybės teikti išlaikymą būtų ribotos (pvz., sveikatos būklė, kiti išlaikytiniai ir pan.), taip pat nesant išsamių duomenų apie realius ir būtinus nepilnamečių vaikų poreikius, teismas, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinęs, kad išlaikymas vaikams turi būti teikiamas nuolat, sprendė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti protinga priteistino iš atsakovo laikino išlaikymo suma yra 200 Eur kiekvienam iš vaikų, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Pažymėjo, kad kadangi ieškovė šioje byloje yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
11. Teismas pažymėjo, kad byloje nesant konkrečių faktų apie tai, kad ieškovė vaikams draustų bendrauti su tėvu, apklausiami vaikai tokių aplinkybių taip pat nenurodė, pagal bylos medžiagą vaikų ir tėvo bendravimas pakankamai intensyvus, nesant nei vienos iš šalių prašymo nustatyti tėvo ir vaikų laikiną bendravimo tvarką, laikinos atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos teismas nenustatinėjo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) R. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 29 d. priimta nutartimi, kuria jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo bei įpareigojimo dengti kreditą) taikymo buvo atmestas ir iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir spręsti klausimą iš esmės: (i) nepilnamečių vaikų L. M. ir J. M. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu R. M.; (ii) nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką: ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais pasiimdama vaikus bendrauti metų porinių savaičių ketvirtadienį 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. pristatydama sūnus į jų gyvenamąją vietą; ieškovė bendrauja su nepilnamečiais vaikais metų neporinių savaičių antradieniais, pasiimdama vaikus 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės penktadienį iki 8 val. pristatydama sūnus į jų ugdymo vietą (sūnums nelankant ugdymo įstaigos, sūnūs iš motinos pusės pristatomi į gyvenamąją vietą iki 10 val.). (iii) priteisti iš ieškovės nepilnamečiams sūnums - L. M. ir J. M. laikinajam išlaikymui kiekvienam po 180 Eur kas mėnesį; (iv) iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos įpareigoti ieškovę dengti ½ dalį kredito įmokų bei kitų mokėjimų pagal 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. duomenys neskelbtini, kuri buvo pakeista 2008 m. vasario 12 d. susitarimu pakeisti 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. duomenys neskelbtini sąlygas Nr. 1 ir 2016 m. vasario 19 d. susitarimu pakeisti 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. duomenys neskelbtini sąlygas Nr. 2. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovė nevykdo savo pareigos dengti kreditą. Teismas šiuo atveju nustatęs, kad kredito įmokos iš ieškovės nemokamos, atsakovo pareikšto byloje priešieškinio reikalavimo neužtikrino jokia apimtimi, o apsiribojo formaliu motyvu, jog neįrodyta grėsmė būsimam teismo sprendimui, todėl teismas šioje vietoje padarė grubią klaidą, kadangi šiuo atveju atsakovui, esant sunkios turtinės padėties, turint daug skolų, išlaikant du vaikus, dar ir vienasmeniškai turint dengti solidarias su ieškove prievoles pagal kredito sutartis. Ilgainiui atsakovas to daryti negalės, todėl prievolių kreditoriams vykdymas būsimo sprendimo atveju akivaizdžiai gali pasunkėti ar net pasidaryti neįmanomas. Todėl teismas, siekdamas užtikrinti atsakovo priešieškinį bei siekdamas eliminuoti teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimą, turėjo įpareigoti ieškovę dengti kredito įmokas, juo labiau, kad ji ieškiniu deklaravo tokį savo siekį.
12.2. Pradėjus kalbėti su ieškove apie santuokos nutraukimo sąlygas, ieškovė pradėjo daryti nepilnamečiams vaikams psichologinį spaudimą, nuteikinėti vaikus prieš atsakovą ir piktybiškai riboti atsakovo bendravimą su vaikais. Ši ieškovės konkurencija dėl vaikų yra nepagrįsta jokiu objektyviu pagrindu, nes atsakovas niekada neribojo ieškovės bendravimo su vaikais, tikėtina, kad ieškovė siekia kenkti atsakovui per vaikus. Dėl tokių ieškovės veiksmų vaikai patiria psichologinę žalą, tačiau ieškovei tęsiant savo neteisėtus veiksmus vaikų atžvilgiu, vaikai ir toliau gyvena įtampoje. Atsakovas jau kuris laikas yra grįžęs į Lietuvą, vykti į Vokietiją atsakovas neplanuoja, vaikai nuolatos jau keli mėnesiai kaip gyvena vien su atsakovu, o iki tol gyveno su abiem šalimis, tad atsižvelgiant į tai, kad vaikai nori gyventi su atsakovu, su juo realiai gyvena bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vaikų atžvilgiu naudoja psichologinį spaudimą, nuteikinėja prieš tėvą, riboja vaikų ir tėvo bendravimą, rėkia ant vaikų, neskiria jiems dėmesio, piktnaudžiauja alkoholiu ir t.t., laikina vaikų gyvenamoji vieta nutartimi turėjo būti nustatyta su atsakovu.
12.3. Teismas netinkamai vertino Tarnybos išvadą dėl gyvenamosios vietos nepritaikymo vaikams gyventi. Tarnybos išvada teismui nėra privaloma, o yra tik rekomendacinio pobūdžio. Nepaisant to, teismas Tarnybos išvados nė nevertino kritiškai, kadangi iki bylos iškėlimo šeima ilgą laiką gyveno name, kur ir šiuo metu gyvena atsakovas su vaikais, pati ieškovė niekuomet nekėlė jokių priekaištų dėl gyvenimo sąlygų, tad aplinka vaikams yra tinkama gyventi. Šiuo atveju Tarnybos atstovės apžiūrėjo viso labo kelis kambarius iš viso namo, kurie galutinai nėra baigti įrengti (tačiau jokių nesaugių aspektų vaikams tuose kambariuose nėra - elektros instaliacija yra tvarkinga, be to visas namas apsaugotas elektros srovės nuotėkio relėmis). Be to, Tarnybos specialistės nėra akredituotos vertinti elektros instaliaciją bei jos atitiktį teisės aktų reikalavimams, todėl jų nuomonė apie elektros instaliacijos būklę name pagrįstai manytina, kad neturėtų tapti atitinkamų išvadų pagrindu teismui.
12.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jau kelis mėnesius vaikai gyvena vien su atsakovu, o ieškovė neprisideda prie vaikų išlaikymo, todėl turėjo priteisti būtent iš ieškovės laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 180 Eur/mėn.
12.5. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, nė nepasisakė dėl atsakovo pateikto prašymo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nors privalėjo siekti ne tik išspręsti atsakovo pareikštą prašymą, bet ir sureguliuoti situaciją eliminuodamas bet kokius vienos ar kitos šalies siekius riboti skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimą su vaikais. Rezultate teismui priėmus nutartį ir neišsprendus bendravimo su vaikais tvarkos klausimo ieškovė ėmėsi toliau visiškai nesiskaityti su atsakovu, kaip su vaikų tėvu, planuotis laiką su vaikais nepasitarusi ir neatsižvelgusi į atsakovo norą matytis su vaikais. Teismas, matydamas, kad abi šalys siekia vaikų gyvenamosios situacijos nustatymo, turėjo visus pagrindus modifikuoti atsakovo prašymą ir bent jau bendravimo su vaikais tvarką nustatyti jo kaip tėvo atžvilgiu, tačiau to nepadarė suteikdamas atitinkamus svertus ieškovei piktnaudžiauti jos kaip motinos valdžia.
Šalies argumentai
12.6. Teismas priteisė laikiną išlaikymą nuo 2021 m. gegužės 24 d., tačiau šis laikino išlaikymo pradžios momentas nustatytas nepagrįstai ir neatitinka teismų praktikos, sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo momento. Šios laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos tam, kad priteisti laikiną išlaikymą atgaline data, t. y. iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Išlaikymo priteisimo momentas turi būti nustatytas teismo sprendimu, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, todėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo momentas yra nutarties taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones priėmimo diena. Šiuo atveju negali susiklostyti tokia situacija, kuomet vaikams nuo pat ieškinio pareiškimo dienos gyvenus su atsakovu, jam vaikus de facto išlaikius, staiga atsakovas tampa skolingas išlaikymą vaikams daugiau nei už du mėnesius. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ginčijama nutartis mažų mažiausia keistina, nustatant, kad nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje atitinkama šalis privalo mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur, priklausomai nuo to, su kuria šalimi teismas nustatys laikiną vaikų gyvenamą vietą.
Atsiliepimas
13. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apelianto atskiruoju skundu, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei savo atskirajame skunde, atsakovas nenurodo, kuo pasunkės, ar pasidarys neįvykdomas teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sudarė turto balansus ieškinio pateikimo dienai, kuriuose numatyta, kaip turėtų būti padalintas turtas ir prievolės. Tik skiriasi turto ir prievolių padalijimo būdas. Ieškovė prašo tiek turtą, tiek prievoles priteisti jai ir sutinka kompensuoti atsakovui dalį turto vertės, tuo tarpu atsakovas prašo turtą priteisti tik jam, skolą padalinti per pusę ir nieko nekompensuoti ieškovei. Teismas, išnagrinėjęs bylą, padalins turtą, padalins kreditorinius įsipareigojimus ir bus pilnai aišku, ar ieškovė, ar atsakovas turi atsiskaityti su kreditoriais, kokia apimtimi ir kaip vienas kitam turi kompensuoti sumokėtas įmokas.
13.2. Su apelianto reikalavimais dėl šalių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų bendravimo su ieškove tvarkos nustatymo bei laikinojo vaikų išlaikymo priteisimo iš ieškovės ieškovė nesutinka. Jokio ribojimo atsakovui bendrauti su vaikais ieškovė nedaro ir neketina daryti. Aplinkybę, kad tėvai kartu negyvena jau 2-3 metus, patvirtino ir abu vaikai, apklausiami vaiko teisių specialistės. Vaikai taip pat patvirtino, kad jie bendrauja su abiem tėvais. Nors atsakovas pasakodamas apie itin glaudų ryšį su vaikais, akcentuoja, kad jis nuveždavo vaikus į darželį, juos paimdavo, tačiau vienas vaikas jau bus septintokas, kitas penktokas. Be to, didžioji dauguma fotonuotraukų, kurias prideda atsakovas, darytos 2018 metais, tai yra prieš trejus metus. Nors atsakovas teigia, kad jo namai saugūs, juose viskas gerai ir kad vaikų teisių specialistė neturi kvalifikacijos nustatinėti elektros instaliacijos saugumo, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad namai neįrengti, kai kur praėjimai padaryti tiesiog per permestas lentas, visose nuotraukose, darytuose namuose, matyti, kad visur vyrauja netvarka ir nešvara, ką savo išvadose pažymėjo ir vaikų teisių specialistės. Kartu su atsiliepimu į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė pateikė duomenis, kad vaikų teisių specialistai stebi šeimą būtent dėl vaikų netinkamos priežiūros, kuri pasireiškia, kai vaikai laiką leidžia su atsakovu. Jokių duomenų, įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais į bylą nepateikė nei atsakovas, nei vaikų teisių specialistai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
15. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinosios nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo vaikams priteisimo) taikymo buvo patenkintas iš dalies, t. y. teismas laikinąją gyvenamąją vietą nepilnamečių šalių vaikų nustatė kartu su ieškove ir iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinojo nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, priteisdamas iš atsakovo po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, o atsakovo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo tvarkos nustatymu, laikinojo išlaikymo priteisimu, (ne)taikymo
17. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina – ieškove, nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių, kad vaikai jau kelis mėnesius gyvena pas atsakovą ir nori likti pas jį gyventi, tuo tarpu ieškovė vaikų atžvilgiu naudoja psichologinį spaudimą, nuteikinėja vaikus prieš tėvą, riboja vaikų ir tėvo bendravimą ir t. t., todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.
18. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
19. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai (CPK 178 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos detaliai apelianto aprašomos aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų ryšio su vaikais, elgesio, dalyvavimo auklėjant vaikus intensyvumo, tinkamumo ir pan., bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžiant dėl ieškovės ieškiniu ir atsakovo priešieškiniu pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo ir pan. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai dar tik sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas preliminariai neturi duomenų dėl netinkamo ieškovės, kaip motinos, su kuria iki tol vaikai iš esmės nuolat ir nepertraukiamai faktiškai gyveno, teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu įgyvendinimo, kuris reikalautų nedelstino vaikų gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimo – jos nustatymo su tėvu. Tuo tarpu byloje yra Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, kurioje nurodoma, kad gyvenimo sąlygos atsakovo gyvenamojoje vietoje, tikėtina, nėra visiškai pritaikytos gyventi nepilnamečiams vaikams. Nors apeliantas ir nesutinka su tokiu išvados turiniu, tačiau priešingų, nei nurodoma išvadoje, duomenų ir įrodymų nepateikia, o tik deklaratyviai nurodo nesutikimo aplinkybes.
21. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad vaikai jau porą mėnesių gyvena faktiškai su atsakovu, negali sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo prašomu būdu, kadangi faktinis vaikų gyvenimas nėra vienintelis tokiu atveju reikšmingas kriterijus. Iš ginčo šalių procesinių dokumentų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad iki tol, praktiškai nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios 2018 m., t. y. jau keletą metų vaikai nuolat gyveno su motina. Atsakovas nei su priešieškiniu, nei atskiruoju skundo nepateikė duomenų, kad pasikeitė jo darbo pobūdis, t. y. kad atsakovas nebedirba tolimų reisų vairuotoju, kas suponuotų išvadą dėl atsakovo galimybės nepertraukiamai ilgą laiką būti su vaikais.
22. Taip pat apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nepasisakė dėl prašymo nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Priešingai – teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, jog byloje nėra konkrečių faktų apie tai, kad ieškovė vaikams draustų bendrauti su tėvu, ribotų atsakovo bendravimą su vaikais, apklausiami vaikai tokių aplinkybių taip pat nenurodė, pagal bylos medžiagą vaikų ir tėvo bendravimas pakankamai intensyvus, tokios tvarkos nenustatinėjo. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų bendravimo su tėvais tvarkos vykstant teismo procesui dėl santuokos nutraukimo: nei apeliantas, nei atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nenurodė, jog tarp šalių vyksta konfliktai ir nesutarimai dėl vaikų bendravimo su vienu ar kitu iš tėvų tvarkos. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padaryta išvada.
23. Pažymėtina, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Apeliacinis teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realus būtini vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir kt. Todėl šalių argumentai dėl vaikų poreikių apimties ir šalių turtinės padėties yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas, t. y. realūs vaikų poreikiai ir reali šalių turtinė padėtis išsamiai bus nustatyti ir įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, kuriuo teismas turi teisę vadovautis, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Tačiau niekas nedraudžia priteisti ir didesnį išlaikymą nei pusė minimaliosios mėnesinės algos.
26. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bendrąjį principą, kad tėvų pareigos vaikams turėtų būti vienodos, į tai, kad nei ieškovė, nei apeliantas nustatyto laikinojo išlaikymo dydžio iš esmės neginčija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteisto po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamo išlaikymo yra teisėta ir pagrįsta.
27. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikinąjį išlaikymą vaikams iš apelianto priteisė nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tačiau vertinant aplinkybes, jog laikinoji vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina, byloje nėra ginčo, kad vaikai su motina iš esmės gyvena, tuo tarpu apeliantas savo argumentų, kad vaikai jau kurį laiką (vieną, du ar tris mėnesius) gyvena su juo, nekonkretizuoja, t. y. apeliantas tik nurodo, kad vaikai jau mėnesį (atskirajame skunde nurodoma, kad kelis mėnesius) gyvena su apeliantu, tačiau nenurodo konkretaus laikotarpio, šių teiginių nepagrindžia (net neįrodinėja) jokiais leistinais įrodymais, taip pat nenurodo / neįrodinėja aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad vaikai pas apeliantą visą nurodomą laikotarpį gyvena nepertraukiamai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikino išlaikymo priteisimo momentą nustatė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo mokėti dalį kreditorinių įsipareigojimų – (ne)taikymo
28. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio (aptariamu atveju skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (skundo) faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (aptariamu atveju skundo) reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
29. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovė prašo pripažinti kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį Nr. duomenys neskelbtini, kuri buvo pakeista 2008 m. vasario 12 d. susitarimu pakeisti 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. duomenys neskelbtini sąlygas Nr. 1 ir 2016 m. vasario 19 d. susitarimu pakeisti 2006 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. duomenys neskelbtini sąlygas Nr. 2 solidaria R. M. ir R. M. prievole, tačiau vidiniuose šalių santykiuose nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytas kredito sutartis tenka ieškovei R. M.. Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu reiškia reikalavimą, kad minėtą prievolę vidiniame santykyje šalys vykdytų po ½ dalį. Taigi, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakomybė pagal šią kredito sutartį kreditoriaus atžvilgiu yra ir toliau turėtų išlikti solidari.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, bylos medžiagą, atsižvelgęs į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir tikslus, atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl įpareigojimo ieškovę mokėti ½ dalį kreditinių įsipareigojimų bankui laiko teisiškai nepagrįstais, bei sprendžia, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę mokėti pusę privalomų įmokų AB SEB bankui pagal kredito sutartį, kadangi kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, šalių atsakomybė bankui yra solidari ir nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo byloje taikytino nekilnojamojo turto padalinimo būdo, nesant kreditoriaus sutikimo modifikuoti prievolę, šalių prievolė AB SEB bankui ir toliau liktų solidari. Pabrėžtina, kad esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečiu atveju byloje nekeliamas klausimas dėl solidarios prievolės modifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad neįpareigojus ieškovės mokėti dalį kredito įmokų, nebūtų galima įvykdyti galutinio sprendimo byloje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
31. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė reiškiamu ieškiniu prašo vidiniuose solidarių bendraskolių santykiuose nustatyti, kad kredito įmokas moka būtent ieškovė vienasmeniškai, t. y. ieškovė savo pačios reikalavimu išreiškė valią mokėti įmokas ir vykdyti kredito sutartį. Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašo vidiniuose šalių santykiuose, kad kiekvienas iš bendraskolių mokėtų įmokas po ½ dalį, todėl nagrinėjamu atveju nėra aišku, kas atsakovui trukdo mokėti atitinkamą kredito įmokos dalį prievolių kreditoriui vykdymui.
32. Pažymėtina, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas tik nurodo, kad ieškovė savo prievolės dengti kredito įmokas nevykdo visiškai, tačiau nepateikia teismui jokių šias nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
33. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, jog nepritaikius jo prašomos konkrečios laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti ieškovę mokėti ½ dalį kreditorinių įsipareigojimų bankui, sprendimo šioje bylos dalyje įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.
34. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
35. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl esant pasikeitusioms aplinkybėms, asmuo turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba taikymo pakartotinai.
36. Įvertinus byloje esančias aplinkybes ir atsižvelgiant į visus nurodytus motyvus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos santykiuose teisinį reglamentavimą, šiuo klausimu suformuluotą teismų praktiką, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Tuo tarpu atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas, mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo ją keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atsakovo R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.