Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-588-854/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-02
Bylos Nr.: e2A-588-854/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25345-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: M. V.
Atsakovas: R. M.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-588-854/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25345-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. V. individualios įmonės ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. V. individuali įmonė (toliau – IĮ) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. 17 973,40 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir atsakovo valdytos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „RM Group“ buvo išrašytos keturios PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas (medienos asortimento traukimo), pagal kurias nebuvo pilnai atsiskaityta. Bendra neapmokėta suma pagal sąskaitas – 18 017,78 Eur. Nuo 2016 metų ieškovė pradėjo su atsakovu derinti susidariusio įsiskolinimo apmokėjimo galimybes ir 2016 m. kovo 14 d. pasirašė skolų grąžinimo grafiką, pagal kurį bendrovė turėjo atsiskaityti su ieškove iki 2018 m. kovo mėnesio. Bendrovė jokių mokėjimų pagal grafiką taip ir neatliko. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, Vilniaus apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-42358-595/2016, pagal kurį UAB „RM Group“ skolinga ieškovei 18 118,78 Eur. Po teismo įsakymo išdavimo paaiškėjo, kad atsakovas suorganizavo bendrovės valdymo perdavimą asmeniui, kuris visiškai nėra susijęs nei su UAB „RM Group“, nei su verslu, kad išvengtų pareigos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais.

Žemesnės instancijos teismas

3. Ieškovė 2017 m. vasario 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „RM Group“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi iškėlė UAB „RM Group“ bankroto bylą. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriui nebuvo perduotas visas bendrovės turtas bei visi bendrovės dokumentai. Bankroto administratoriui vykdant bendrovės bankroto procedūras paaiškėjo, kad bendrovė prie bankroto privesta tyčia. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu. Šia nutartimi, be kita ko, buvo konstatuota, kad: 1) pagal Juridinių asmenų registro duomenis bendrovės vadovu (ir vieninteliu akcininku) nuo 2008 m. kovo 31 d. (bendrovės įregistravimo) iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo atsakovas, o nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo – V. F.. Minėtas vadovų pasikeitimas buvo fiktyvus; 2) bendrovė jau nuo 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes jos per vienerius metus mokėtinos sumos viršijo pusę į bankrutuojančios įmonės balansą įrašyto turto vertės. Iš bendrovės 2014 metų balanso, teikto valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras, matyti, kad bendrovė 2014 metų pabaigoje turėjo turto už 42 802,36 Eur (147 788,00 Lt), tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 35 776,47 Eur (123 529,00 Lt), t. y. faktiškai bendrovė buvo nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme. Be to, teismas, susipažinęs su bendrovės balansais, teiktais VĮ Registrų centras, pažymėjo, kad bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos kiekvienais metais nuo pat bendrovės įregistravimo (2008 metų) viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės; 3) buvusiems bendrovės valdymo organams neperdavus bankroto administratoriui visų bendrovės dokumentų (iš esmės perduota tik dalis dokumentų, kurie yra ginčijami), bankroto administratorius dėl jų trūkumo negali visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl šios aplinkybės teikia pagrindo pripažinti bendrovės bankrotą buvus tyčinį remiantis ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

4. Bendrovės bankroto administratoriui bankroto byloje paskirsčius gautas pinigines lėšas, ieškovei liko nepatenkinta 17 973,40 Eur kreditorinio reikalavimo suma. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

5. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir akcininkų sprendimo dėl vadovo pakeitimo pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp bendrovės ir atsakovo, kurios atsakovas neįvykdė. Bankroto administratorius nutarė skelbti varžytynes ir parduoti bendrovės reikalavimą į 14 370,34 Eur dydžio sumą ir 10 procentų metines palūkanas (skaičiuojamas nuo 2018 m. rugsėjo 26 d.), priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018. Bendrovės turimas reikalavimas 2019 m. sausio 23 d. varžytynių aktu buvo parduotas ieškovei. Bendrovės bankroto administratoriui paskirsčius gautas pinigines lėšas, kreditoriams išmokėti liko tik 1 104,31 Eur suma. Bankroto administratorius parengė bendrovės likvidavimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad liko nepatenkinta 23 636,36 Eur kreditorių reikalavimų suma. Taigi ieškovės reikalavimas buvo patenkintas maža dalimi – 145,38 Eur suma. Po bendrovės bankroto pabaigos, ieškovei liko nepatenkinta 17 973,40 Eur kreditorinio reikalavimo suma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalimi, CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, atsakovas turi atlyginti padarytą žalą.

6. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo R. M. ieškovei M. V. IĮ 17 973,40 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 973,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 404 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

7. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių, bylos nagrinėjimą atnaujinti ir bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi patenkino atsakovo R. M. pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-31539-433/2019, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsiliepimas

9. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovė ieškinį teikia tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, dėl ko yra įsiteisėjusi teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, todėl sprendimas už akių naikintinas ir byla nutrauktina. Taip pat nurodė, kad ieškovės ieškinys pareikštas siekiant nepagrįstai praturtėti atsakovo atžvilgiu dėl realiai nepatirtos žalos atlyginimo. Atsakovas pažymėjo, kad atsakovo atsakomybė pagal ĮBĮ yra ribota ir toje apimtyje, kiek jis atsakingas prieš kreditorius, jis civilinėn atsakomybėn jau buvo patrauktas ir iš jo pagal 2018 m. vasario 13 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir 2019 m. vasario 11 d. nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išieškotojo vykdymo procese pasikeitimo išieškoma reali visų UAB ,,RM group“ kreditorių realiai dėl jo veiksmų patirta žala. Atsakovas taip pat nurodė, kad žalą ieškovei padarė BUAB ,,RM Group“ bankroto administratorius, kuris neteisingai paskirstė kreditoriams gautas lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovės M. V. IĮ ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo R. M. ieškovei 17 973,40 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 973,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 530 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „RM Group“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Nacionalinis teisės centras. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo – 2 000 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi nutarė BUAB „RM Group“ taikyti supaprastintą bankroto procesą bei patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 24 740,67 Eur (tarp jų kreditoriaus M. V. IĮ – 18 118,78 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata visam bankroto proceso laikotarpiui – 3 140 Eur (1 140 Eur atlyginimas administratoriui ir 2 000 Eur kitos administravimo išlaidos). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi nutrauktas BUAB „RM Group“ supaprastintas bankroto procesas ir nutarta vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-3417-781/2017) pripažino BUAB „RM Group“ bankrotą tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. priėmė nutartį, kuria pripažino UAB „RM Group“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą BUAB „RM Group“ pripažinti pasibaigusia dėl bankroto ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. BUAB „RM Group“ bankroto byloje kreditoriui M. V. IĮ buvo išmokėta 145,38 Eur suma, likusi – 17 973,40 Eur kreditorinių reikalavimų suma bankroto procese nebuvo padengta.

12. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „RM Group“ ieškinį atsakovams R. M. ir V. F. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, 2018 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtino ieškovo BUAB „RM Group“ ir atsakovo R. M. pateiktą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas R. M. įsipareigojo sumokėti ieškovei BUAB „RM Group“ 1/2 kreditorinių reikalavimų, patvirtintų Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018, dydžio žalos atlyginimą (12 370,34 Eur) ir 2 000 Eur administravimo išlaidas. Iš teismui pateikto 2019 m. sausio 23 d. varžytynių akto Nr. 1 nustatyta, kad M. V. IĮ nupirko iš BUAB „RM Group“ reikalavimą į 14 370,34 Eur dydžio sumą ir 10 procentų metines palūkanas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9517-936/2019 patenkino pareiškėjos M. V. IĮ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Minėta nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė išieškotoją BUAB „RM Group“ civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018 pagal BUAB „RM Group“ ieškinį atsakovams R. M. ir V. F. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo pakeisti į M. V. IĮ bei išduoti M. V. IĮ vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Vykdomasis raštas yra pateiktas vykdyti antstoliui A. N. Priverstinis 14 370,34 Eur skolos išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0157/19/00991.

13. Teismas nurodė, kad BUAB „RM Group“ bankroto byla yra baigta. Įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo aspektu aktualu tai, kad BUAB „RM Group“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Pažymėjo, kad pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

14. Teismas nustatė, kad BUAB „RM Group“ vadovu (ir vieninteliu akcininku) nuo 2008 m. kovo 31 d. (įmonės įregistravimo) iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo atsakovas R. M., o nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo – V. F. Nustatyta, kad šis UAB „RM Group“ vadovų pasikeitimas buvo fiktyvus. BUAB „RM Group“ bendrovės bankroto administratoriui paskirsčius bankroto proceso metu gautas pinigines lėšas, kreditoriams išmokėti liko tik 1 104,31 Eur suma. BUAB „RM Group“ bankroto administratorius parengė bendrovės likvidavimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad liko nepatenkinta 23 636,36 Eur kreditorių reikalavimų suma, tarp jų ir ieškovės M. V. IĮ 17 973,40 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.

15. Teismas nurodė, kad atsakovas jo vadovavimo laikotarpiu nevykdė savo pareigų, numatytų tiek įmonės steigimo dokumentuose, tiek ĮBĮ, tiek CK, todėl ieškovė patyrė žalą. Atsakovas pažeidė ne tik bendro pobūdžio pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis protingai ir sąžiningai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), sukeliančios pareigą atlyginti žalą ieškovui (CK 2.87 straipsnio 7dalis), bet taip pat pažeidė ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 21 straipsnyje, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas neteisėtais veiksmais (neveikimu) (CK 6.246, 6.248 straipsniai) padarė žalos ieškovei iš viso už 17 973,40 Eur (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 17 973,40 Eur dydžio žalos atlyginimą.

16. Teismas atmetė atsakovo atstovo argumentus, kad ieškovė ieškinį teikia tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, dėl ko yra įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018 ieškinį atsakovams R. M. ir V. F. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo buvo pareiškusi pati BUAB „RM Group“, atstovaujama bankroto administratoriaus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018 patvirtino ieškovės BUAB „RM Group“ ir atsakovo R. M. pateiktą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas R. M. įsipareigojo sumokėti ieškovei BUAB „RM Group“ 1/2 kreditorinių reikalavimų, patvirtintų Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018, dydžio žalos atlyginimą (12 370,34 Eur) ir 2 000 Eur administravimo išlaidas. Iš teismui pateikto 2019 m. sausio 23 d. varžytynių akto Nr. 1 teismas nustatė, kad M. V. IĮ nupirko iš BUAB „RM Group“ reikalavimą į 14 370,34 Eur dydžio sumą ir 10 procentų metines palūkanas. Šios sumos ieškovė priteisti neprašo, nes antstolis ir toliau vykdo šios sumos priverstinį išieškojimą.

17. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovei žalą padarė BUAB „RM Group“ bankroto administratorė, kuri, pasak atsakovo, neteisingai paskirstė bankroto proceso metu gautas lėšas. Nurodė, kad BUAB „RM Group“ bankroto byla yra užbaigta, todėl teismas sprendė, kad jis negali kvestionuoti bankroto byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir iš atsakovo ieškovei M. V. IĮ priteistą žalos atlyginimą sumažinti nuo 17 973,40 Eur iki 6 785,26 Eur; proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, neatsižvelgė į visą naudą, kurią iš bankrutuojančios įmonės bankroto gavo ieškovė, todėl neteisingai apskaičiavo ieškovės patirtą žalą. Ieškovės patirta žala dėl atsakovo veiksmų yra ne 17 973,40 Eur, o 6 785,26 Eur (17 973,40 Eur – (5 748,14 Eur + 5 440 Eur).

18.2. Ieškovė iš BUAB „RM Group“ įsigijo 14 370,34 Eur dydžio reikalavimą į atsakovą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018. Kadangi už 14 370,34 Eur dydžio reikalavimą ieškovė sumokėjo 8 622,20 Eur, tai ji gavo 5 748,14 Eur naudą. Įgijimas didesnės vertės reikalavimo teisės nei sumokėta suma laikytina turtu, nauda, todėl ieškovės žalos dydis mažintinas gautos naudos dydžiu (5 748,14 Eur). Be to, ieškovei nepatogumus, susijusius su sąnaudomis išieškojimui atperka kitas iš taikos sutarties kylantis reikalavimas dėl 10 procentų metinių palūkanų išieškojimo. Atsakovas kartu su sutuoktine taip pat turi kelis hipoteka įkeistus nekilnojamojo turto objektus, daug kartų viršijančius reikalavimo sumą, todėl ieškovė visą reikalavimo sumą su palūkanomis turi realią galimybę išsiieškoti su dar didesne nauda.

18.3. Ieškovei priteistas žalos dydis turi būti sumažintas 5 440 Eur suma, t.y. kreditorių susirinkimo padidintų bankroto proceso administravimo išlaidų (7 157,69 Eur) ir teismo patvirtintų, faktiškai patirtų ir pagrįstų bankroto proceso administravimo išlaidų (2 197,69 Eur) skirtumu.

Žemesnės instancijos teismas

18.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi buvo susitarta, kad iš įgytos reikalavimo teisės į atsakovą bankroto proceso administravimo išlaidoms skiriama tik 2 000 Eur, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad šia suma bankroto administratorė apribos savo reikalavimus į bankroto proceso administravimo išlaidų atlyginimą.

18.5. Iš bankroto administratorės pateiktos ataskaitos matyti, kad visos bankroto proceso administravimo išlaidos, neskaitant bankroto administratorei priklausančio atlyginimo, sudarė tik 1057,69 Eurų, todėl faktinės ir pagrįstos bankroto proceso administravimo išlaidos sudaro 2 197,69 Eur (1 140 Eur + 1 057,69 Eur) sumą.

18.6. Tai, kad kreditorių susirinkime, kuriame ieškovė turėjo 73,23 proc. balsų, buvo patvirtintos didesnės negu teismo nustatytos bankroto proceso administravimo išlaidos, yra leistina, tačiau tas turi būti padaryta ieškovės, o ne atsakovo sąskaita. Sutikdama su bankroto administratorės ataskaita, ją patvirtindama, ieškovė pati savo veiksmais susimažino gautiną žalos atlyginimą, nes negalima mokėti didesnio atlyginimo administratorei atsakovo sąskaita be teismo sprendimo ar atsakovo sutikimo.

18.7. Didesnių, nei teismo nustatytų bankroto administravimo išlaidų klausimas nebuvo aptariamas Vilniaus apygardos teismo sprendime dėl BUAB „RM Group“ pabaigos, todėl prejudicijos dalyje dėl 7 157,69 Eur administravimo išlaidų patvirtinimo bankroto byloje nėra; prejudicija sietina tik su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3417-781/2017, kuria patvirtinta 3 140 Eur bankroto administravimo išlaidų suma visam bankroto procesui.

Atsiliepimas

19. Ieškovė M. V. IĮ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė dėl atsakovo kaltės patyrė tik 6 785,26 Eur dydžio žalą. Atsakovo vadovaujama UAB „RM Group“ buvo tyčia privesta prie bankroto, atsakovas netinkamai vykdė bendrovės veiklą, žinodamas, kad jo bendrovės finansinė padėtis yra prasta, toliau vykdė veiklą, t.y. pirko paslaugas už kurias atsiskaityti neturėjo kaip, nesąžiningai veikė prieš trečiuosius asmenis, todėl jis turi atlyginti žalą, lygią nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydžiui BUAB „RM Group“ bankroto byloje. Bankroto administratorei paskirsčius bankroto procese gautas pinigines lėšas, liko nepatenkinta 23 636,36 Eur kreditorių reikalavimų suma, iš kurių ieškovės –17 973,40 Eur.

Šalies argumentai

19.2. Ieškovė 2018 m. sausio 26 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu, aiškiai nurodė, kad nepritaria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018 patvirtintos taikos sutarties sudarymui, kadangi žinojo, jog atsakovas nėra patikimas ir stengiasi išvengti savo pareigos atsiskaityti su kreditoriais.

19.3. Atsakovui neįvykdžius taikos sutarties sąlygų, BUAB „RM Group“ reikalavimas į atsakovo įsiskolinimą (14 370,34 Eur suma ir 10 procentų metinės palūkanos) buvo parduotas iš varžytynių ieškovei. Už šį reikalavimą ieškovė sumokėjo 8 622,20 Eur. Tai, kad ieškovė bendrovės bankroto eigoje nusipirko bendrovės reikalavimą į atsakovo įsiskolinimą, nereiškia, jog automatiškai turėjo sumažėti ir ieškovės kreditorinis reikalavimas bendrovės byloje. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė pasinaudojo taikos sutartimi patvirtintu reikalavimu ir pasipelnymui jį įsigijo už pusę kainos, yra neatitinkantys tikrovės. Bankroto administratorė taikos sutartimi patvirtintą reikalavimą pardavė iš varžytynių, kadangi būtent atsakovas laiku neįvykdė mokėjimų. Šį reikalavimą galėjo nusipirkti ir pats atsakovas, kadangi varžytynėse galėjo dalyvauti visi norintys.

Atsiliepimas

19.4. Atsakovo nurodyti skaičiavimai dėl žalos dydžio ieškovei nėra suprantami. Neaišku, kodėl ieškovė turi prisiimti atsakomybę dėl bendrovės bankroto administratorei išmokėto atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad BUAB „RM Group“ bankroto byla užbaigta, todėl teismas negali kvestionuoti bankroto byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.

19.5. Bendrovės kreditoriai 2017 m. rugpjūčio 31 d. patvirtino 12 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios 6 460 Eur atlyginimas administratoriui. Ši sąmata buvo patvirtinta ne vien tik ieškovės, bet visų kreditorių, todėl atsakovo teiginiai, jog ieškovė privalo prisiimti atsakomybę dėl bankroto administratorei išmokėto atlyginimo dydžio yra klaidinantys ir neturintys jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

19.6. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo bankroto administratorei išmokėto atlyginimo dydžio, taip pat žalos dydžio. Atsakovas 2020 m. lapkričio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieškovei gali būti priteisiama 3 529,20 Eur suma, o apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovei turi būti priteisiama 6 785,26 Eur suma. Apeliaciniame skunde yra teikiami nauji skaičiavimai, kurių ieškovė negali paaiškinti, kadangi bylos nagrinėjimo metu nei teismui, nei ieškovei šie skaičiavimai nebuvo pateikti.

19.7. Žalos atlyginimui iš atsakovo yra visos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė, kurių, pripažinus bankrotą tyčiniu įrodinėti nereikia, taip pat žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kurie preziumuojami, ir atsakovas šių prezumpcijų nepaneigė. Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad atsakovas netinkamai vykdė savo kaip vadovo pareigas, t. y. tyčia privedė bendrovę prie bankroto – netinkamai vykdė bendrovės apskaitą, mokėjimus atliko pažeisdamas įstatymuose nustatytą tvarką, perdavė bendrovės valdymą asocialiam asmeniui, už 150 Eur pardavė savo turimas bendrovės akcijas asmeniui, kuris nieko bendro neturėjo su bendrovės vykdoma veikla, taip siekdamas išsisukti nuo pareigos atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo valdymo metu bendrovė tapo nemoki ir visi bendrovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai susidarė šiuo laikotarpiu, todėl atsakovas yra atsakingas dėl ieškovės patirtos 17 973,40 Eur žalos atsiradimo. Be to, atsakovas taip pat neneigė, kad yra atsakingas už kilusią žalą. Jei atsakovas nebūtų atlikęs išskirtinai savo naudai didelių sumų mokėjimų bei būtų laiku inicijavęs bendrovės bankroto bylą, kai bendrovė dar turėjo turto, administravimo išlaidos bei kreditorių finansiniai reikalavimai būtų buvę padengti iš šio turto, tačiau tas padaryta nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo iš bankrutavusios įmonės vadovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „RM Group“ bankroto administratorės VšĮ Nacionalinis teisės centras 2019 m. kovo 8 d. prašymą dėl įmonės pabaigos, adresuotą UAB „RM Group“ bankroto bylą nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. B2-1540-577/2019) ir kitus sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti reikalingus dokumentus.

24. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikta BUAB „RM Group“ 2019 m. vasario 25 d. likvidavimo ataskaitos bendroji dalis yra civilinėje byloje (ieškovės pateikta su ieškiniu), todėl papildomai ji prie bylos neprijungtina. Kita dalis dokumentų nėra teisiškai reikšmingi apeliaciniam skundui išnagrinėti, jie yra tiesiogiai susiję su BUAB „RM Group“ bankroto byla, o ne šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl juos atsisakytina priimti. Be to, pažymėtina ir tai, kad šie įrodymai buvo pateikti BUAB „RM Group“ bankroto byloje, todėl esant būtinybei, teismas turi galimybę pats naudoti duomenis iš viešų registrų, tarp jų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių bei ginčo ribų

26. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „RM Group“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė VšĮ Nacionalinis teisės centras.

27. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtinta 2 000 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo; 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi teismas nutarė taikyti supaprastintą UAB „RM Group“ bankroto procesą bei patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 24 740,67 Eur sumai, iš kurių M. V. IĮ finansinis reikalavimas sudarė 18 118,78 Eur; 2017 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtinta 3 140 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui: 1 140 Eur dydžio atlyginimas bankroto administratorei ir 2 000 Eur kitos administravimo išlaidos.

28. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi nutraukė supaprastintą BUAB „RM Group“ bankroto procesą ir nutarė vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka.

29. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3417-781/2017 BUAB „RM Group“ bankrotą pripažino tyčiniu.

30. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pripažino UAB „RM Group“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2019 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą BUAB „RM Group“ pripažinti pasibaigusia dėl bankroto ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

31. Ieškovės M. V. IĮ bankroto byloje nepadengtas kreditorinis reikalavimas sudaro 17 973,40 Eur.

32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 28 punktas).

33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčinio bankroto pripažinimas paprastai turėtų reikšti tai, kad jei nebūtų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai įmonė apskritai nebūtų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, įmonė būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 42 punktas; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

34. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas). Taigi specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas.

35. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama priteisti iš atsakovo bankroto byloje jos nepadengtą 17 973,40 Eur finansinį reikalavimą kaip jos tiesiogiai dėl atsakovo, buvusio BUAB „RM Group“ vadovo, veiksmų patirtą žalą. Ieškovė nurodė, kad BUAB „RM Group“ bankrotas pripažintas tyčiniu, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti.

36. Atsakovas nesutiko su tokiais ieškovės teiginiais, nurodydamas, kad civilinė byla turėtų būti nutraukta, nes tapatus ginčas jau buvo išspręstas atsakovui civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018 pasirašius taikos sutartį su įmonės bankroto administratore. Be to, pasak atsakovo, žalą ieškovei padarė BUAB ,,RM Group“ bankroto administratorė, kuri neteisingai paskirstė kreditoriams gautas lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

37. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus ir sprendė, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės ieškinį tenkino visa apimtimi ir priteisė iš atsakovo ieškovei 17 973,40 Eur žalos atlyginimą (nepadengtą ieškovės kreditorinį reikalavimą).

38. Atsakovas apeliaciniame skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis grindžia tuo, jog teismas neatsižvelgė į visą naudą, kurią iš bankrutuojančios įmonės bankroto gavo ieškovė, todėl neteisingai apskaičiavo ieškovės patirtą žalą. Pasak atsakovo, iš jo ieškovei priteistinas žalos dydis mažintinas nuo 17 973,40 Eur iki 6 785,26 Eurų. Atsakovo teigimu, konkrečiai žalos dydis turėtų būti sumažintas: 1) sumos, gavus 14 370,34 Eur reikalavimo teisę pardavus už 8 622,20 Eur (14 370,34 Eur – 8 622,20 Eur = 5 748,14 Eur), skirtumu, ir 2) skirtumu tarp BUAB „RM Group“ bankroto byloje teismo patvirtintų bankroto proceso administravimo išlaidų (1 140 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir 2 000 Eur kitos bankroto proceso administravimo išlaidos) bei kreditorių susirinkime patvirtintų bankroto proceso administravimo išlaidų (6 460 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir 5 540 Eur kitos bankroto proceso administravimo išlaidos), atsižvelgiant į faktiškai patirtas bankroto proceso administravimo išlaidas (1 057,69 Eur), t. y. žalos dydis mažintinas 5 440 Eur suma ((6 460 Eur + 1 057,69 Eur) – (1 140 Eur + 1 057,69 Eur)).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos) buvimo, tačiau nesutinka su žalos dydžiu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, toliau pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų, susijusių su ieškovei iš atsakovo priteistos žalos dydžiu.

Dėl žalos dydžio, ieškovei įsigijus reikalavimo teisę į atsakovo skolą

40. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad BUAB „RM Group“ nemokumo administratorė VšĮ Nacionalinis teisės centras 2017 m. liepos 3 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2016 m. rugpjūčio 19 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo R. M. ir atsakovo V. F., kuria perleista 25 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento; pripažinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. BUAB „RM GROUP“ priėmimo perdavimo aktą negaliojančiu nuo priėmimo perdavimo akto sudarymo momento; pripažinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. BUAB „RM GROUP“ visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimus, kuriais atsakovas R. M. atleistas iš BUAB „RM GROUP“ direktoriaus pareigų, o atsakovas V. F. skirtas bendrovės direktoriumi, negaliojančiais nuo sprendimų priėmimo momento; priteisti iš atsakovo R. M. 29 880,67 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo V. F. bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-1647-936/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

41. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. spalio 24 d. gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, t. y. padidino jos mastą nuo 29 880,67 Eur iki 36 740,67 Eur.

42. Ieškovė ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo grindė tuo, jog buvęs BUAB „RM GROUP“ vadovas R. M. neišsaugojo 2016 m. rugpjūčio 19 d. balanse nurodomo įmonės turto, neperdavė jo bankroto administratorei (dėl to padaryta 33 331 Eur žala), laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad buvo išmokėta 39 694 Eur suma, pažeidžiant atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, ir ši suma laikytina įmonei padaryta žala. Visgi, kadangi kreditorių reikalavimams patenkinti ir bankroto proceso administravimo išlaidoms padengti reikalinga 36 740,67 Eur suma (24 740,67 Eur kreditorių reikalavimai ir 12 000 Eur bankroto proceso administravimo išlaidos), ieškovė apsiribojo šia suma, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. žalos atlyginimą.

43. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. vasario 13 d. civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018 gautas ieškovės BUAB „RM GROUP“, atstovaujamos bankroto administratorės VšĮ Nacionalinis teisės centras, ir atsakovo prašymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.

44. Teisme 2018 m. vasario 13 d. gautas M. V. IĮ prašymas įstoti į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

45. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurios 1 punktą atsakovas R. M. įsipareigojo sumokėti ieškovei BUAB „RM GROUP“ 1/2 kreditorinių reikalavimų, patvirtintų Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018 dydžio žalos atlyginimą (12 370,34 Eur) ir 2 000 Eur administravimo išlaidas; pagal sutarties 2, 3 punktus, atsakovui nesumokėjus nurodytos sumos per 6 mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo, skaičiuojamos 10 procentų dydžio metinės palūkanos nuo nesumokėtos sumos; sutarties 4 punkte numatyta, kad jei nurodytos sumos nesumokamos per 9 mėnesius, tai ieškovė įgyja teisę į priverstinį išieškojimą; sutarties 8 punkte šalys numatė, kad atsakovui neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, numatytų taikos sutarties 1-4 punktuose, atsakovas neatšaukiamai ir besąlygiškai pripažįsta prievolę sumokėti 14 370,34 Eur, ir sutinka, kad teismas išduotų vykdomąjį raštą dėl turto priverstinio išieškojimo iš atsakovo.

46. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti M. V. IĮ prašymą įstoti į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi civilinė byla buvo išnagrinėta iki teismui pateikiant pareiškimą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu. Tačiau teismas nutartyje pažymėjo, kad jis 2018 m. vasario 13 d. nutartyje įvertino pateiktus BUAB „RM GROUP“ kreditorių susirinkimo protokolus ir balsavimo biuletenius, iš kurių buvo matyti, kad kreditorius M. V. IĮ nepritarė taikos sutarties sudarymui, tačiau bankroto administratorė išreiškė valią sudaryti taikos sutartį bei pateikė teismui prašymą ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimų nutarimai, kuriais kreditorių susirinkimas sprendžia dėl civilinių bylų užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę sudaryti taikos sutartis, įmonės bankroto administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio. Tik bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę teisme, sprendžia, ar sutikti taikiai užbaigti civilinę bylą, nagrinėjamą pagal bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218-823/2017).

47. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo byloje dėl to nekilo, kad atsakovas neįvykdė 2018 m. vasario 13 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Į bylą pateiktas 2019 m. sausio 23 d. varžytynių aktas Nr. 1 patvirtina, kad reikalavimo teisę į 14 370,34 Eur įsiskolinimą kartu su 10 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2018 m. rugsėjo 26 d., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018, iš varžytynių Nr. 164307 už 8 622,20 Eur sumą (sumokėta 2018 m. gruodžio 31 d.) įsigijo ieškovė M. V. IĮ.

48. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9517-936/2019 patenkino pareiškėjos M. V. IĮ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Be to, minėta nutartimi išieškotoja BUAB „RM Group“ civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018 buvo pakeista į M. V. IĮ, kuriai išduotas vykdomasis raštas pagal 2018 m. vasario 13 d. teismo nutartimi patvirtintą ir neįvykdytą taikos sutartį. Minėtą vykdomąjį raštą ieškovė pateikė vykdyti antstoliui A. N. (vykdomoji byla Nr. 0157/19/00991).

49. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 5 748,14 Eur skirtumas tarp reikalavimo teisės apimties ir už ją sumokėtos sumos (14 370,34 Eur – 8 622,20 Eur), yra ieškovės nauda, kuria šioje byloje turi būti mažinamas ieškovei iš atsakovo priteistinas žalos dydis. Be to, pažymi, kad papildomai ieškovė įgijo ir galimybę išsiieškoti 10 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kas taip pat laikytina ieškovės nauda. Atsakovas taip pat teigia, kad jis kartu su sutuoktine turi kelis hipoteka įkeistus nekilnojamojo turto objektus, daug kartų viršijančius reikalavimo sumą, todėl ieškovė visą reikalavimo sumą su palūkanomis turi galimybę išsiieškoti su dar didesne nauda. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka.

50. Iš byloje esančios 2019 m. vasario 25 d. BUAB „RM GROUP“ likvidavimo ataskaitos matyti, kad ieškovės BUAB „RM GROUP“ bankroto byloje nepadengtas kreditorinis reikalavimas sudaro 17 973,40 Eur, bankroto byloje ieškovei buvo išmokėta tik 145,38 Eur suma (dalis sumos, paskirsčius 8 622,20 Eur sumą, už kurią parduota 14 370,34 Eur reikalavimo teisė).

51. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai teigia, kad skirtumas tarp reikalavimo teisės dydžio ir sumos, už kurią ji parduota, yra ieškovės nauda, tiesiogiai išplaukianti iš BUAB „RM GROUP“ bankroto bylos ir todėl ieškovės prašoma priteisti žala (kreditorinio reikalavimo dydis) turėtų būti mažinamas šia suma. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje prašo priteisti tik žalos dydį, lygų jos nepatenkintam kreditoriniam reikalavimui bankroto byloje, ir žala nėra siejama su civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018 patvirtinta taikos sutartimi ir vėliau iš to kilusiais teisiniais padariniais. Šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai, ieškovei iš varžytynių nupirkus reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą, nėra šios bylos nagrinėjamo dalykas ir nelemia žalos – ieškovės nepadengto kreditorinio reikalavimo BUAB „RM GROUP“ bankroto byloje – dydžio.

52. Pažymėtina, kad reikalavimo teisė pagal 2018 m. vasario 13 d. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018 buvo parduota iš varžytynių, kuriose galėjo dalyvauti bet kuris asmuo atitinkantis CPK 710 straipsnyje numatytus reikalavimus. Tai, kad iš varžytynių reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą įsigijo būtent ieškovė, o ne bet kuris kitas asmuo, savaime nelemia to, jog esant skirtingiems teisiniams santykiams, vien dėl subjekto sutapties (tai, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą varžytynių metu ir kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, nepatenkinus jos kreditorinių reikalavimų bankroto byloje) ieškovei priteistinas žalos dydis turėtų būti mažinamas skirtumu tarp reikalavimo teisės dydžio ir sumos, už kurią ji parduota. Teigiant priešingai, nagrinėjamu atveju galėjo susidaryti tokia situacija, jog reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą iš varžytynių galėjo įsigyti kitas, nesusijęs asmuo, taigi tuo pagrindu mažinti ieškovei priteistinos žalos dydį būtų apskritai nelogiška.

53. Be to, paminėtina ir tai, kad aplinkybė, jog 14 370,34 Eur dydžio reikalavimo teisė iš varžytynių parduota už 8 622,20 Eur nėra nulemta ieškovės kaltų veiksmų. Priešingai, atsakovui nevykdant 2018 m. vasario 13 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų – laiku nesumokėjus 14 370,34 Eur, bankroto administratorė įgijo teisę inicijuoti priverstinį išieškojimą, dėl ko reikalavimo teisė buvo parduota iš varžytynių už tą kainą, kurią buvo pasirengę mokėti pirkėjai.

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini ir atsakovo argumentai dėl 10 procentų metinių palūkanų, kaip ieškovės naudos, taip pat dėl to, jog ieškovė turi galimybę išsiieškoti iš hipoteka įkeisto turto, kurio vertė daug kartų viršija reikalavimo sumą. Pabrėžtina, kad vykdymo procesas dėl 14 370,34 Eur reikalavimo teisės ir 10 procentų metinių palūkanų išieškojimo yra atskiras procesas ir nesietinas su šia civiline byla dėl žalos atlyginimo iš bankrutavusios įmonės vadovo. Be to, vykdant išieškojimą išieškotojui išieškoma tik ta suma, kuri priklauso pagal vykdomąjį dokumentą, taip pat padengiamos vykdymo išlaidos, todėl atsakovo argumentai apie galimybę ieškovei gauti daugiau naudos negu vykdomo išieškojimo mastas, atmestini kaip nepagrįsti.

55. Pažymėtina ir tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018 taikos sutartį sudarė ieškovė BUAB „RM GROUP“, atstovaujama bankroto administratorės VšĮ Nacionalinis teisės centras, ir atsakovas R. M.. Byloje esantys įrodymai – 2018 m. sausio 22 d. M. V. IĮ balsavimo biuletenis, 2018 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2 patvirtina, kad ieškovė M. V. IĮ nepritarė taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018, kuria buvo atsisakyta priimti M. V. IĮ prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

56. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2083-381/2017 nurodė, kad bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, be kita ko, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Sutiktina, kad bankroto administratoriui priskirta kompetencija įgyvendinti bankrutuojančios įmonės valią ir tais atvejais, kai kreditorių susirinkimas įgyvendina jam įstatymu priskirtą kompetenciją kreditorių susirinkimo nutarimai kreditoriams ir administratoriui yra privalomi vykdyti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktas, 24 straipsnio 4 dalis). Tačiau tai nepaneigia išvados, kad kreditorių susirinkimo nutarimai tais klausimais, kurie nepriskirti kreditorių susirinkimo kompetencijai, negali apriboti pavienių kreditorių subjektinių teisių, todėl, jei kreditoriai su tokiu sprendimu nesutinka, minėti sprendimai jų neįpareigoja.

57. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad materialiniams teisiniams santykiams taikomi šių santykių atsiradimo metu galioję įstatymai. ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje buvo įtvirtinta galimybė taikyti bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybę asmeniškai įmonės kreditoriams tuo atveju, kai bankrotas pripažintas tyčiniu. Kadangi kiekvienas kreditorius, kuriam žala buvo padaryta tyčiniu bankrotu, gali pareikšti individualų tiesioginį ieškinį žalą padariusiam asmeniui, nepagrįsta būtų teigti, kad kreditorius šios savo teisės atsisako, jei kreditorių susirinkime balsuoja prieš taikos sutarties sudarymą.

58. Nagrinėjamu atveju sudaryta taikos sutartis neatitiko ieškovės šioje byloje valios, be to, byloje iki ją baigiant taikos sutartimi, buvo pareikšti reikalavimai dėl žalos, kuri kildinama iš to, jog vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės balanse nurodyto turto, taigi iš ieškovės negali būti atimama teisė tiesioginiu ieškiniu asmeniškai kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusio bendrovės vadovo, tyčia privedusio įmonę prie bankroto, o taikos sutarties sąlygos, reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovės nesaisto (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-868-1120/2020).

59. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovei iš atsakovo priteistos žalos dydį mažinti 5 748,14 Eur suma, t.y. skirtumu tarp ieškovės įgytos reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą (14 370,34 Eur) ir pinigų sumos, už kurią buvo parduota minėto dydžio reikalavimo teisė (8 622,20 Eur).

Dėl žalos dydžio ir bankroto proceso administravimo išlaidų dydžio santykio

60. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovei priteistas žalos dydis turi būti sumažintas 5 440 Eur suma, t.y. skirtumu tarp BUAB „RM Group“ bankroto byloje teismo patvirtintų bankroto proceso administravimo išlaidų (1 140 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir 2 000 Eur kitos bankroto proceso administravimo išlaidos) bei kreditorių susirinkime patvirtintų bankroto proceso administravimo išlaidų (6 460 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas ir 5 540 Eur kitos bankroto proceso administravimo išlaidos), atsižvelgiant į faktiškai patirtas bankroto proceso administravimo išlaidas (1 057,69 Eur), t. y. ((6 460 Eur + 1 057,69 Eur) – (1 140 Eur + 1 057,69 Eur)). Atsakovas pažymi, kad taikos sutartimi buvo sutarta, kad iš įgytos reikalavimo teisės į atsakovą bankroto proceso administravimo išlaidoms skiriama tik 2 000 Eur, todėl jis pagrįstai tikėjosi, kad šia suma bankroto administratorė apribos savo reikalavimus į administravimo išlaidų atlyginimą. Teigia, kad faktinės bankroto proceso administravimo išlaidos yra 2 197,69 Eur (1 140 Eur + 1 057,69 Eur).

61. Pasak atsakovo, tai, kad kreditorių susirinkime, kuriame ieškovė turėjo 73,23 proc. balsų, buvo patvirtintos didesnės negu teismo nustatytos bankroto proceso administravimo išlaidos, yra leistina, tačiau tas turi būti padaryta ieškovės, o ne atsakovo sąskaita. Sutikdama su bankroto administratorės ataskaita, ją patvirtindama, ieškovė pati savo veiksmais susimažino gautiną žalos atlyginimą, nes negalima mokėti didesnio atlyginimo administratorei atsakovo sąskaita be teismo sprendimo ar atsakovo sutikimo. Be to, atsakovas nurodo, kad didesnių, nei teismo nustatytų bankroto proceso administravimo išlaidų klausimas nebuvo aptariamas Vilniaus apygardos teismo sprendime dėl BUAB „RM Group“ pabaigos, todėl prejudicijos dalyje dėl 7 157,69 Eur administravimo išlaidų patvirtinimo bankroto byloje nėra; prejudicija sietina tik su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3417-781/2017, kuria patvirtinta 3 140 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų suma visam bankroto procesui. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

62. Kaip jau buvo minėta nutarties 51 punkte, ieškovės pareikštas reikalavimas šioje byloje nėra susijęs su civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018 patvirtinta taikos sutartimi ir vėliau iš to kilusiais teisiniais padariniais, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovės prašomas atlyginti žalos dydis, lygus ieškovės nepatenkinto kreditorinio reikalavimo dydžiui, turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į civilinėje byloje Nr. e2-1647-936/2018 patvirtintos taikos sutarties sąlygas, taigi ir susijusias su bankroto proceso administravimo išlaidomis.

63. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi nutarė taikyti supaprastintą UAB „RM Group“ bankroto procesą, kas reiškia, jog supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami ir visus klausimus, kuriuos turėtų spręsti kreditorių susirinkimas, sprendžia teismas (ĮBĮ 2 straipsnio 13 dalis, 13¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtino 3 140 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui, kurią sudarė 1 140 Eur dydžio atlyginimas bankroto administratorei ir 2 000 Eur kitos bankroto proceso administravimo išlaidos.

64. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi buvo nutrauktas supaprastintas BUAB „RM Group“ bankroto procesas ir nutarta vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Ši aplinkybė reiškia, jog visus klausimus įgijo teisę spręsti kreditorių susirinkimas.

65. ĮBĮ 23 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).

66. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta 12 000 Eur administravimo išlaidų sąmata, iš kurios 6 460 Eur sudarė atlyginimas bankroto administratorei už visą įmonės administravimo laikotarpį (įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su administratoriumi sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos). Minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas įstatymo nustatyta tvarka apskųstas nebuvo (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis).

67. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini atsakovo teiginiai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata bankroto proceso eigoje negalėjo būti keičiama. Vilniaus apygardos teismui 2017 m. liepos 10 d. nutartimi nutraukus supaprastintą bankroto procesą, teismas kreditorių susirinkimui priskirtinų klausimų nebesprendė, todėl 2017 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkimas turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl kitokių bankroto proceso administravimo išlaidų dydžio. Tik bankroto administratoriui ar kreditoriams ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtintų bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).

68. Pažymėtina, kad bankroto procese teisinę galią turi ne tik teismo priimamos nutartys, tačiau ir kreditorių susirinkimo, kurie iš esmės ir sprendžia esminius bankrutuojančios įmonės klausimus, nutarimai, todėl atsakovo teiginiai, kad išimtinai tik teismo nutartimi nustatyta bankroto administravimo išlaidų sąmata turėtų būti vadovaujamasi, nepagrįsti. Be to, pažymėtina ir tai, kad apskritai supaprastinto bankroto proceso metu, atsižvelgiant į jo esmę, bankroto proceso administravimo išlaidos paprastai nustatomos ir patiriamos mažesne apimtimi negu bankroto procesą vykdant bendra tvarka. Taigi ta aplinkybė, kad supaprastinto bankroto proceso metu teismas nustatė 3 140 Eur administravimo išlaidų sąmatą, o supaprastintą procesą nutraukus, kreditorių susirinkimas numatė 12 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, savaime nelemia šios sąmatos nepagrįstumo, juolab, kad faktiškai patirtos bankroto proceso administravimo išlaidos sudarė mažesnę negu kreditorių susirinkimo nustatyta suma, t. y. sudarė 7 157,69 Eur sumą, iš kurios 6 460 Eur atlyginimas bankroto administratorei ir 1 057,69 Eur faktiškai patirtos kitos bankroto proceso administravimo išlaidos.

69. Kadangi bankroto proceso administravimo išlaidų dydis buvo padidintas kreditorių susirinkimo, kuriam įstatymas numato galimybę keisti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, nepagrįsti ir atsakovo teiginiai, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendime dėl BUAB „RM Group“ pabaigos turėjo pasisakyti dėl bankroto proceso administravimo išlaidų ar spręsti klausimą, kodėl kreditorių susirinkimas patvirtino didesnę nei 2017 m. birželio 26 d. teismo nutartimi patvirtintą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą.

70. Pažymėtina, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai įmonei iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Šių asmenų, tarp jų ir buvusio įmonės vadovo, vaidmuo bankroto procese apsiriboja tik bankroto procesui reikalingos informacijos teikimu. Taigi, atsižvelgiant į tai, nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad sprendžiant dėl bankroto proceso administravimo išlaidų dydžio, bankroto administratoriaus ataskaitos tvirtinimo, buvo reikalingas atsakovo – buvusio bankrutavusios įmonės vadovo, sutikimas.

71. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018, 20 punktas).

72. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo argumentai, kad kreditorių susirinkimui nusprendus numatyti didesnį atlyginimą bankroto administratorei, ieškovė turėtų prisiimti šias išlaidas, nes ji turėjo 73,23 proc. balsų, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys bankroto proceso esmės. Nepaisant procentinės balsų išraiškos, ieškovė buvo tik viena iš pavienių kreditorių, todėl asmeninė ieškovės, kaip vienos iš kreditorių, atsakomybė už kreditorių susirinkimo metu priimtus sprendimus nagrinėjamu atveju negalima.

73. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo ieškovei iš atsakovo priteistą žalos atlyginimą sumažinti bankroto administravimo išlaidų sumos skirtumu, atsižvelgiant į teismo nustatytą ir faktiškai patirtą 2 197,69 Eur (1 140 Eur + 1 057,69 Eur) ir kreditorių susirinkimo nustatytą ir faktiškai patirtą 7 157,69 Eur (6 460 Eur + 1 057,69 Eur) bankroto administravimo išlaidų sumą.

Dėl bylos baigties

74. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Atsakovo nurodyti argumentai dėl ieškovei iš jo priteistos žalos dydžio nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

75. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

77. Ieškovė į bylą pateikė prašymą priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.

78. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtos 363 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

79. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsakovo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei M. V. individualiai įmonei, juridinio asmens kodas 157511353, 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko