Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1204-905/2025 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ETN Baltic“ dėl negautų pajamų ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ETN Baltic“ 79 369 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog atsakovei 2007 m. rugpjūčio 31 d., 2008 m. liepos 21 d. ir 2008 m. spalio 17 d. buvo išduoti trys terminuoti, galiojantys iki 2023 m. vasario 1 d., leidimai įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų. Pasibaigus leidimų galiojimo terminui, atsakovė toliau be teisinio pagrindo nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2024 m. liepos 10 d. naudojosi reklamos vietomis, jų neatlaisvino ir neperdavė ieškovei ir tokiu būdu ieškovei sukėlė 79 369 Eur dydžio nuostolius.

3. Atsakovė UAB „ETN Baltic“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2023 m. sausio 3 d. ji galiojančių leidimų pagrindu pateikė ieškovei paraiškas gauti leidimą įrengti išorinę reklamą ant viadukų. Ieškovė 2023 m. sausio 10 d. sprendimu atsisakė išduoti atsakovei naujus leidimus anksčiau išduotų leidimų pagrindu. Dėl šio ieškovės sprendimo atsakovė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiuo metu ginčas dėl leidimų neišdavimo vis dar nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, atšaukė 2025 m. balandžio 30 d. posėdį, kurio metu turėjo būti skelbiamas sprendimas ir sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje, kurios proceso Nr. 3-61-3-01202-2023-5, bei pasiūlė dalyvaujantiems byloje asmenims informuoti teismą apie aplinkybių, dėl kurių byla sustabdyta, išnykimą.

5. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovė reikalauja priteisti negautas pajamas laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2024 m. liepos 10 d., taip pat į atsakovės argumentus, kad ji 2023 m. sausio 3 d. kreipėsi į ieškovę dėl atitinkamų leidimų išdavimo, tačiau ieškovė 2023 m. sausio 10 d. atsisakė išduoti atsakovei naujus leidimus, nustatęs, jog atsakovė apskundė nurodytą ieškovės atsisakymą ir vis dar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-1126-596/2024 atsakovės pareikštų reikalavimų panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. A256-28/23(3.3.18.1E-AD24) ir įpareigoti ieškovę iš naujo išnagrinėti atsakovės 2023 m. sausio 3 d. pateiktas paraiškas dėl leidimų išdavimo, teismas sprendė, jog nurodytos administracinės bylos išnagrinėjimas gali turėti esminės reikšmės šioje civilinėje byloje sprendžiant dėl atsakovės veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, atsakovės kaltės (sąžiningumo) ir (arba) dėl priežastinio ryšio (ar dėl leidimų neišdavimo nėra ir pačios ieškovės kaltės, neteisėtų veiksmų, kurie teiktų pagrindą mažinti atsakovės atsakomybę arba iš viso jos netaikyti).

6. Teismas pažymėjo, kad nurodytoje administracinėje byloje ginčijamų ieškovės veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo klausimas negali būti skirtingai kvalifikuojamas atskirose bylose. Atsižvelgęs į tai, jog Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, t. y. dar neįsiteisėjęs, teismas konstatavo pagrindą sustabdyti šią civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas nurodytoje administracinėje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria buvo nuspręsta sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-1204-905/2025.

8. Apeliantės teigimu, skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatuota, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindas, kadangi teismas gali išnagrinėti civilinę bylą nelaukiant kol bus išspręsta administracinė byla.

9. Nurodo, kad teismas priėmė siurprizinę nutartį, o tai nėra suderinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2023 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023. Teismas nepranešė šalims, kad svarstys civilinės bylos sustabdymo klausimą. Be to, nei viena iš šalių neprašė stabdyti civilinės bylos, o toks klausimas nebuvo įtrauktas į nagrinėtinų klausimų apimtį ar apskritai aptartas viso proceso metu. Šalys neturėjo galimybės pateikti savo argumentų dėl galimo civilinės bylos sustabdymo, jo pagrįstumo ar teisinių pasekmių. Tai reiškia, kad buvo pažeista šalių teisė būti išklausytoms visais civilinei bylai reikšmingais klausimais.

10. Apeliantės vertinimu, skundžiamos nutarties dėl bylos stabdymo motyvai yra nepagrįsti, neišsamūs, nėra aišku, kokie administracinėje byloje nustatinėjami faktai bus reikšmingi šioje civilinėje byloje.

11. Pažymi, kad administracinė byla negali turėti net teorinės reikšmės ieškovės reikalavimų daliai, kurią atsakovė yra pripažinusi. Dėl dalies ieškinio reikalavimų (9 524 Eur) civilinėje byloje net nėra ginčo (atsakovė pripažino savo pareigą ieškovei atlyginti 9 524 Eur dydžio negautas pajamas), todėl šio reikalavimo dalis (9 524 Eur) nepatenka ir negali patekti į administracinės bylos apimtį.

12. Apeliantės tvirtinimu, teismas priėmė nutartį sustabdyti civilinę bylą, nors tam nebuvo jokių įstatyme numatytų sąlygų, kadangi visus faktus teismas gali ir turi nustatyti savarankiškai, nelaukdamas kitų bylų nagrinėjimo.

13. Nurodo, jog atsakovės reikalavimo įpareigoti ieškovę iš naujo išnagrinėti atsakovės pateiktas paraiškas dėl leidimų išdavimo administracinėje byloje patenkinimas nėra orientuotas į praeitį, t. y., net patenkinus šį reikalavimą, nebūtų nustatyta, kad atsakovė iki 2024 m. liepos 10 d. stendais naudojosi teisėtai. Priešingai – sprendimas, patenkinus skundą, galiotų tik į ateitį. Jei administracinė byla atsakovei palankiai bus išnagrinėta 2026 m., tai ieškovė turės vertinti, ar 2026 m. tenkinti atsakovės prašymą dėl leidimų galiojimo. Tačiau tai neturės jokios retrospektyvios įtakos.

14. Teigia, jog teismas civilinėje byloje visus faktus, reikšmingus teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, gali ir turi nustatyti pats. Civilinėje byloje nustatinėtini faktai skiriasi nuo administracinėje byloje nustatinėtinų faktų. Procesinis sprendimas administracinėje byloje bus orientuotas į ateitį ir niekaip nepakeis praeityje įvykusių įvykių/faktų, kurie turi būti vertinami civilinėje byloje, egzistavimo, t. y. sprendimas administracinėje byloje nepakeis fakto, kad atsakovė naudojosi reklamos įrenginiais (reklaminiais plotais) ginčo laikotarpiu (nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2024 m. liepos 10 d.) dėl ko atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove, o ginčo leidimų terminai buvo pasibaigę.

15. Apeliantės tvirtinimu, administracinės bylos išnagrinėjimo baigtis apskritai nėra reikšminga, kadangi, atitinkamai jei ginčo laikotarpiu reklamos įrenginiais buvo naudotasi neteisėtai, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės negautas pajamas, o jei būtų sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu reklamos įrenginiais atsakovė naudojosi teisėtai, atsakovei vis tiek kiltų pareiga sumokėti ieškovei analogišką sumą rinkliavos forma.

16. Nurodo, kad teismas nutartyje taip pat nepagrįstai nurodė, kad administracinėje byloje ginčijamų ieškovės veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo klausimas negali būti skirtingai kvalifikuojamas atskirose bylose. Atkreipia dėmesį, kad civilinėje byloje ginčas dėl ieškovės veiksmų teisėtumo nekyla ir niekada nebuvo kilęs, todėl objektyviai neįmanoma ieškovės veiksmų (ne)teisėtumo klausimą kvalifikuoti skirtingai atskirose bylose, kuomet toks klausimas yra kilęs tik vienoje byloje (administracinėje).

17. Tvirtina, jog administracinės bylos išnagrinėjimas negali turėti esminės reikšmės civilinėje byloje sprendžiant dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, kadangi pati atsakovė civilinėje byloje niekada nesirėmė administracine byla savo veiksmų teisėtumui pagrįsti. Atsakovė niekada neprašė teismo atleisti jos nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti tokios atsakomybės apimtį; taip pat nebandė paneigti savo kaltės prezumpcijos. Apeliantės vertinimu, tokiu būdu teismas faktiškai perėmė atsakovės įrodinėjimo pareigą ir veikė aktyviai ieškovės nenaudai, kas laikytina procesiniu šališkumu ir esminiu civilinio proceso principų pažeidimu.

18. Apeliantės teigimu, skundžiama nutartis priimta nesilaikant operatyvumo ir ekonomiškumo reikalavimų, be to, stabdymas nėra proporcinga procesinė priemonė. Mano, jog teismo veiksmai rodo akivaizdų proceso šalių nelygiavertišką traktavimą. Pažymi, jog dar pirmojo posėdžio metu teismas be jokio teisinio pagrindo nutraukė ieškovės baigiamąją kalbą, pasiūlė atsakovei teikti naujus įrodymus, tuo pažeisdamas teisę į tinkamą gynybą. Apeliantės vertinimu, tokie veiksmai ne tik kelia pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo, bet ir iš esmės pažeidžia rungimosi principą, suponuoja šališkumą bei mažina pasitikėjimą teisingumo vykdymu.

19. Atsiliepimu į ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą atsakovė UAB „ETN Baltic“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

20. Nurodo, kad teismas pagrįstai sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pažymi, jog byloje kilo ginčas dviem aspektais: (1) dėl laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2024 m. liepos 10 d. mokėtino rinkliavų dydžio. Ginčas kilo dėl 2022 m. gruodžio 12 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „ETN Baltic“ sudaryto susitarimo Nr. A72-540/22 (toliau – ir Susitarimas), kuriuo atsakovei suteikta 40 proc. vietinės rinkliavos nuolaida. Jeigu administracinėje byloje bus nustatyta, kad ieškovė neteisėtai atsisakė atsakovei išduoti/pratęsti leidimą, tai neabejotinai darys įtaką vertinant Susitarimo galiojimo/negaliojimo klausimą, atitinkamai ir 40 proc. nuolaidos rinkliavai taikymą ar netaikymą. (2) Ieškovė įrodinėjo, kad tuo laikotarpiu, kai ginčo reklamos vietos ant viadukų buvo užimtos atsakovės, ieškovė neturėjo galimybės jų išnuomoti kitiems verslo subjektams, atitinkamai negalėjo gauti pajamų už šį laikotarpį. Tačiau po Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo, t. y. 2021 m. birželio 2 d., tik 10 iš 22 vietų ant viadukų atitinka Bendrojo plano ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taigi tik 10 vietų (ant viadukų) gali būti eksploatuojamos. Taigi, net tuo atveju, jeigu atsakovė būtų demontavusi reklamos įrenginius 2023 m. vasario 1 d. (leidimų pasibaigimo dieną), ieškovė ginčo laikotarpiu neturėtų galimybių gauti pajamų už naudojimąsi reklamos vietomis, esančiomis ant viadukų, nurodytų ieškinio priede Nr. 22.

21. Pažymi, jog teismas turėjo šioje byloje vertinti ar ieškovė apskritai turėjo teisę ginčo laikotarpiu (nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2024 m. liepos 10 d.) suteikti kitam ūkio subjektui leidimus skleisti reklamą ginčo viadukuose (tas pats klausimas nagrinėjamas ir administracinėje byloje eI3-1126-596/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01202-2023-5)). Tuo atveju, jeigu administracinėje byloje būtų nustatyta, kad ieškovė pagrįstai atsisakė išduoti leidimus atsakovei, nes reklamos įrenginių eksploatavimas 12 (iš 22 vietų) neatitinka Bendrojo plano ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tai neabejotinai keistų situaciją šioje civilinėje byloje, nes negautos pajamos negalėtų būtų priteisiamos už šių 12 reklamos vietų eksploatavimą.

22. Atsakovės tvirtinimu, ieškovės argumentas, kad administracinės bylos sprendimas bus orientuotas tik į ateitį, yra klaidingas. Nors sprendimas dėl leidimų išdavimo galiotų į ateitį, jis nustatytų ieškovės atsisakymo pratęsti leidimus teisėtumą praeityje. Jei ieškovės veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo taptų absoliučiai nepagrįstas. Tokiu atveju būtų sprendžiamas klausimas dėl atsakovės pareigos mokėti rinkliavą ir dėl tokios pareigos apimties, o ne atlyginti žalą, ir tai visiškai pakeistų bylos esmę.

23. Nurodo, kad civilinės bylos sustabdymas yra būtinas, siekiant išvengti prieštaringų teismų sprendimų ir užtikrinti tinkamą bylos išsprendimą. Atsakovės nuomone, administracinėje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su leidimų teisėtumu ir reklaminių vietų tinkamumu, tiesiogiai paveiks ieškinio pagrįstumą dėl negautų pajamų.

24. Atsakovės vertinimu, ieškovės argumentas dėl siurprizinės nutarties yra nepagrįstas, kadangi atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė šią administracinę bylą ir jos reikšmę, kas rodo, kad administracinės bylos egzistavimas nebuvo „siurprizas“ bylos šalims. Be to, teismas turėjo pakankamą pagrindą savo iniciatyva spręsti bylos sustabdymo klausimą, siekiant išvengti prieštaringų teismų sprendimų ir užtikrinti teisinį aiškumą. Teismas nėra saistomas šalių procesinės valios spręsti dėl proceso sustabdymo – jo pareiga yra užtikrinti materialinio teisingumo įgyvendinimą, o ne tik formalią procesinę spartą.

25. Pažymi, kad teismo veiksmai nepažeidė šalių teisės būti išklausytoms, kadangi šalys turėjo galimybę pateikti argumentus dėl administracinės bylos reikšmės šiai civilinei bylai. Be to, teismas siūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus/argumentus, susijusius su administracinėje byloje išdėstyta pačios ieškovės pozicija, tačiau ieškovė tokia teise nepasinaudojo.

26. Atsakovės teigimu, ieškovės argumentas, kad 9 524 Eur suma yra neginčijama ir nesusijusi su administracine byla, yra klaidinantis. Nors atsakovė sutinka sumokėti šią sumą, tai nereiškia, kad ji pripažįsta ieškovės reikalavimą kaip negautas pajamas. Atsakovė nurodė, kad šios lėšos nėra sumokėtos, nes ieškovė neatsiuntė jokio buhalterinio dokumento – pagrindo atlikti mokėjimą. Tai rodo, kad net ir dėl šios sumos egzistuoja ginčas dėl jos teisinės kvalifikacijos, kuri gali priklausyti nuo administracinės bylos rezultato.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

28. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria civilinė byla Nr. e2-1204-905/2025 sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje, kurios proceso Nr. 3-61-3-01202-2023-5, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismo (ne)šališkumo

29. Teisė į teisminę gynybą yra asmens teisė, kuri apima teisę į teisingą teismo procesą. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga.

30. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko, nurodo, kad, jos manymu, teismas yra šališkas, kadangi teismas, sustabdydamas civilinę bylą, faktiškai perėmė atsakovės įrodinėjimo pareigą ir veikė aktyviai ieškovės nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

31. Nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina, ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 27 punktas; 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 34–37 punktai).

32. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl bylą nagrinėjančio teismo šališkumo. Atskirajame skunde pateikiamas apeliantės subjektyvus situacijos ir bylos faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime neįrodo teismo, nagrinėjančio bylą, šališkumo fakto, kadangi nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (sprendžiant dėl bylos sustabdymo) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinę bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjančio teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai taip pat negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

34. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyta realių faktų dėl teisėjo subjektyvaus ar objektyvaus nešališkumo, o apeliantės teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista (CPK 21 straipsnis, 42 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

35. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl bylos sustabdymo instituto taikymo ir aiškinimo. Pagal CPK 162³ straipsnį bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas rinktis nebegali ir turi sustabdyti savo nagrinėjamą bylą. Bylą sustabdyti remiantis fakultatyviaisiais bylos sustabdymo pagrindais teismas gali, bet nėra įpareigotas, tokiu atveju pats teismas nusprendžia dėl sustabdymo poreikio, derindamas operatyvaus ir kartu teisingo ginčo išnagrinėjimo principus. Nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011).

36. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio dalies 3 punkto pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo buvimą, padaręs išvadą, kad kitos, susijusios administracinės bylos išnagrinėjimas gali turėti esminės reikšmės šioje civilinėje byloje sprendžiant dėl atsakovės veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, atsakovės kaltės (sąžiningumo) ir (arba) dėl priežastinio ryšio (ar dėl leidimų neišdavimo nėra ir pačios ieškovės kaltės, neteisėtų veiksmų, kurie teiktų pagrindą mažinti atsakovės atsakomybę arba iš viso jos netaikyti).

39. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog nagrinėjamu atveju nėra įstatyme numatytų sąlygų privalomam bylos sustabdymui CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi visus faktus teismas gali ir turi nustatyti savarankiškai, nelaukdamas Regionų administracinio teismo nagrinėjamos administracinės bylos baigties. Apeliantės teigimu, administracinės bylos išnagrinėjimo baigtis neturi reikšmės šiai civilinei bylai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

40. Įvertinęs nagrinėjamam klausimui dėl bylos stabdymo aktualias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalyje 3 punkte įtvirtintas privalomas bylos sustabdymo pagrindas. Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylos sustabdymo motyvai nėra išsamūs, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingos pirmosios instancijos teismo nutarties.

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl negautų pajamų priteisimo grindžiama tuo, jog atsakovė, pasibaigus ieškovės išduotų leidimų įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą ant ieškovei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų galiojimo terminui, toliau be teisinio pagrindo nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2024 m. liepos 10 d. naudojosi reklamos vietomis, jų neatlaisvino ir neperdavė ieškovei ir tokiu būdu ieškovei sukėlė nuostolius. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės ieškinį, nurodė, kad ji 2023 m. sausio 3 d. galiojančių leidimų pagrindu pateikė ieškovei paraiškas gauti leidimą įrengti išorinę reklamą ant viadukų, tačiau ieškovė 2023 m. sausio 10 d. sprendimu atsisakė išduoti atsakovei naujus leidimus. Dėl šio ieškovės sprendimo atsakovė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

42. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI3-1126-596/2024 buvo išnagrinėtas pareiškėjos UAB „ETN Baltic“ skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. A256-28/23(3.3.18.1E-AD24) „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. sausio 3 d. kartu su lydraščiu Nr. PR15-72 pateiktas tris paraiškas dėl leidimų išdavimo. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Tačiau sprendimas neįsiteisėjo, nes buvo apskųstas apeliacine tvarka ir šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eA-632-789/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01202-2023-5) (toliau – ir Administracinė byla) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų bylų ginčų ribas bei įrodinėjimo dalyką, daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos yra susijusios ir Administracinėje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.

44. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė savo reikalavimą iš esmės grindė tuo, jog nurodytu laikotarpiu, kai reklamos vietos ant viadukų buvo užimtos atsakovės, ieškovė neturėjo galimybės jų išnuomoti kitiems verslo subjektams, atitinkamai negalėjo už šį laikotarpį gauti pajamų, kurios ir sudaro ieškovės prašomą priteisti negautų pajamų sumą. Tačiau atsakovė teigia, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas) tik 10 iš 22 vietų ant viadukų atitinka Bendrojo plano ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tad net tuo atveju, jeigu atsakovė būtų laiku demontavusi reklamos įrenginius, ieškovė ginčo laikotarpiu neturėtų galimybių gauti pajamų už naudojimąsi neatitinkančiomis minėtų reikalavimų reklamos vietomis, esančiomis ant viadukų. Atsakovės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl reklamos vietų (ne)atitikimo Bendrojo plano reikalavimams, kadangi Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendime konstatavo, jog nauji leidimai anksčiau galiojusių leidimų pagrindu atsakovei nebegali būti išduodami, kadangi tai prieštarautų imperatyviems Bendrojo plano reikalavimams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Administracinėje byloje sprendžiamo klausimo dėl leidimų neišdavimo (ne)teisėtumo tuo aspektu, jog 12 (iš 22 vietų) reklamos įrenginių eksploatavimas neatitinka Bendrojo plano ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų, baigtis turės reikšmės šioje civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų dydžio (ne)pagrįstumo.

45. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, jog administracinės bylos išnagrinėjimo baigtis nėra reikšminga, nes, atitinkamai jei ginčo laikotarpiu reklamos įrenginiais buvo naudotasi neteisėtai, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės negautas pajamas, o jei būtų sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu reklamos įrenginiais atsakovė naudojosi teisėtai, atsakovei vis tiek kiltų pareiga sumokėti ieškovei analogišką sumą rinkliavos forma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į Administracinės bylos baigtį, t. y. ar bus iš esmės nustatyta, kad atsakovė ginčo laikotarpiu reklamos įrenginiais naudojosi teisėtai, ar – neteisėtai, tai turės esminės teisinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai. Civilinė byla nagrinėjama dėl negautų pajamų, o ne dėl nesumokėtos rinkliavos, priteisimo. Jeigu Administracinėje byloje ieškovės veiksmai bus pripažinti neteisėtais, tokiu atveju turėtų būtų sprendžiamas klausimas dėl atsakovės pareigos mokėti rinkliavą ir dėl tokios pareigos apimties, o ne dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje, be kita ko, tarp šalių kilęs ginčas ir dėl laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2024 m. liepos 10 d. mokėtino rinkliavų dydžio. Ieškovė teigė, kad tarp šalių 2022 m. gruodžio 12 d. sudarytas susitarimas Nr. A72-540/22, kuriuo atsakovei suteikta 40 proc. vietinės rinkliavos nuolaida, galiojo tik iki leidimų galiojimo pabaigos (iki 2023 m. vasario 1 d.), o atsakovė – kad nors leidimai baigė galioti, Susitarimas toliau buvo vykdomas šalių valia. Taigi, tuo atveju, kaip pagrįstai atsiliepime nurodo atsakovė, jeigu Administracinėje byloje bus nustatyta, kad ieškovė neteisėtai atsisakė atsakovei išduoti/pratęsti leidimus, tai neabejotinai darys įtaką vertinant Susitarimo galiojimo/negaliojimo klausimą, atitinkamai ir 40 proc. nuolaidos rinkliavai taikymą ar netaikymą.

46. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nestabdant civilinės bylos, galėjo pats nustatyti visus reikalingus faktus, būtinus išnagrinėti civilinę bylą, tačiau tokios apeliantės nurodytos aplinkybės nepaneigia tarp minėtų administracinės ir civilinės bylų egzistuojančio prejudicinio ryšio. Kaip minėta, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikytinas būtent tam, kad būtų išvengta prieštaringų teismų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose priėmimo, siekiant, jog nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, kad būtų sumažintos byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo finansinės ir laiko sąnaudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sustabdžius nagrinėjamą civilinę bylą, bus pasiekti nurodyti tikslai – išvengta galbūt skirtingo tapačių faktinių aplinkybių vertinimo ir sudaryta galimybė išvengti papildomų laiko bei finansinių sąnaudų, šalims įrodinėjant iš esmės tapačias aplinkybes skirtingose bylose.

47. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat grindžia tuo, jog skundžiama nutartis yra siurprizinė, kadangi teismas nepranešė šalims, kad svarstys civilinės bylos sustabdymo klausimą; nei viena iš šalių neprašė stabdyti civilinės bylos, o toks klausimas nebuvo įtrauktas į nagrinėtinų klausimų apimtį; šalys neturėjo galimybės pateikti savo argumentų dėl galimo civilinės bylos sustabdymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

48. Atsakovės argumentai dėl nagrinėjamos Administracinės bylos ir jos reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai buvo nurodyti jau atsiliepime į ieškinį, taigi buvo žinoma bylos šalims. Ieškovė turėjo galimybę tiek dublike, tiek kituose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžiuose pateikti savo poziciją dėl Administracinės bylos reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, jog teismo nutarties dalis dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta Administracinė byla, buvo siurprizinė bylos šalims.

49. Pažymėtina ir tai, jog pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka. Tai reiškia, kad teismas, konstatavęs bylas siejančio ryšio pobūdį, atitinkantį CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus kriterijus, neturi diskrecijos teisės, o privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad teismas šalims nepranešė apie civilinės bylos sustabdymo klausimo svarstymą ir nesudarė joms galimybės šiuo klausimu pateikti savo argumentų ir kad šalys tokio prašymo neteikė, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylos sustabdymo nurodytais pagrindais.

50. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

51. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygas ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą šiuo pagrindu iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje, kurios proceso Nr. 3-61-3-01202-2023-5. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylos sustabdymo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.