- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-528-544/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13554-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-05 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-20948-905/2024 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ETN Baltic“ dėl negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-20948-905/2024 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir ieškovė) 2024-08-05 pateiktą ieškinį atsakovei UAB „ETN Baltic“ (toliau – ir atsakovė) dėl 79 369 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
2. Ieškovė kartu su pateiktu ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir kitą turtą 79 369 Eur sumai.
3. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentavo tuo, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o atsakovė yra nesąžininga. Ieškovė nurodė, kad, nors atsakovė iš dalies ir pripažįsta savo pareigą kompensuoti jai padarytus nuostolius, tačiau to nedaro ir, vietoje visiško nuostolių atlyginimo, įsigijo itin prabangų naują automobilį. Be to, ieškovei kyla abejonių ir dėl atsakovės finansinės padėties stabilumo, nes atsakovės darbuotojų skaičius sumažėjo beveik dvigubai. Šios aplinkybės, ieškovės teigimu, patvirtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-08-05 nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ieškovė pateikė nepakankamai argumentų, patvirtinčių realią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tokią savo išvadą teismas argumentavo tuo, kad, nors ieškovė apeliuoja į atsakovės nesąžiningumą, tačiau iš pačios ieškovės pridėtų įrodymų (ieškinio priedas Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog atsakovė laikosi pozicijos, kad šalių 2021-12-01 sudarytas susitarimas buvo pratęstas ir 2023 metais. Todėl, atsakovės teigimu, ji pagrįstai mokėjo vietinę rinkliavą taikant susitarime nustatytas nuolaidas. Teismas pabrėžė, kad tokia atsakovės pozicija dėl ginčo faktinių aplinkybių vertinimo savaime neteikia pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo savo teisėmis, o atsakovė dalį nuostolių ieškovei yra atlyginusi.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir apeliantė) pateiktu atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-05 nutartį panaikinti ir jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalį reikalavimų, nes yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar atsakovė yra nesąžininga, įvertino tik vieną aplinkybę, t. y. dalies atsakovės nuostolių neatlyginimą ieškovei, tačiau kitų aplinkybių, rodančių atsakovės nesąžingumą (turto švaistymo itin prabangiems automobiliams ir veiklos tolimesnės perpektyvos nebuvimo), netyrė ir nevertino. Todėl mano, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, o tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra absoliutaus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas.
6.2. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas suklydo dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui vertinimo, nes neteisingai įvertino būtiną sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – atsakovės nęsažingumą siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove, kurį patvirtina:
Atsiliepimas
- atsakovei baigėsi suteiktų leidimų terminai ir ji demontavo reklamos įrenginius, todėl ji nebegali vykdyti anksčiau vykdytos reklaminių plotų nuomos tretiesiems asmenims veiklos;
- po įvykusio reklamos įrenginių demontavimo atsakovės darbuotojų skaičius sumažėjo per pusę;
- atsakovė, netekusi galimybės vykdyti savo veiklą ir sumažinusi darbuotojų kiekį, nusprendė ne atsisaikyti su ieškove, bet 2024-04-25 įsigyti prabangų automobilį Mercedes Maybach GLS600, kuriuo pagal viešai skelbiamus duomenis nebeturi.
2. Atsakovė UAB „ETN Baltic“ pateiktu atsiliepimu ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Ieškovės argumentas, kad, netekus galimybės talpinti reklamą ant viadukų, jai kyla abejonių dėl atsakovės finansinės padėties perspektyvos, nepagrįstas, nes atsakovė vykdo reklamos veiklą visoje Lietuvoje ir įvairiose srityse, be to, prekiauja automobiliais. Atsakovės finansinė padėtis yra stabili (jos ilgalaikis turtas sudaro 1 524 655 Eur, trumpalaikis turtas sudaro 1 513 909, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 45 618, pardavimo pajamos 903 587 Eur), o ieškinio suma (79 369 Eur), palyginus su jos turtu (daugiau negu 3 000 000), nėra didelė.
7.2. Ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad atsakovė švaisto lėšas (išlaidauja), nes įsigijo prabangų automobilį, kurį vėliau pardavė, yra nepagrįstas, nes prekyba automobiliais yra įprasta įmonės vykdoma komercinė veikla.
7.3. Tvirtinimas, kad atsakovės darbuotojų skaičiaus sumažėjimas patvirtina sunkią finansinę padėtį, nepagrįstas, kadangi darbuotojų skaičius nuolat kinta nuo 4 iki 8 priklausomai nuo sezoniškumo ir darbų apimties.
7.4. Aplinkybė, kad atsakovė iki ieškinio pareiškimo nepadengė visos reikalaujamos sumos, taip pat nepatvirtina jos nesąžingumo, nes 2024-04-15 padengė dalį ieškovės reikalavimo ir sumokėjo jai 21 010 Eur.
7.5. Atsakovė vertina, kad ieškovė iekšiniu šioje byloje siekia daryti jai spaudimą, nes Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1898-614/2024 pagal jos pareikštą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl viešo konkurso pripažinimo neteisėtu (dėl reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų ant viadukų) įrengimo Vilniaus mieste).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos jos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės (apeliantės) prašymas atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo
9. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų (nutartis yra be motyvų), o tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Ieškovė tokį savo argumentą motyvavo tuo, kad teismas, spręsdamas, ar atsakovė yra nesąžininga, įvertino tik vieną aplinkybę, t. y. dalies atsakovės nuostolių neatlyginimą ieškovei, tačiau kitų aplinkybių, rodančių atsakovės nesąžingumą (turto švaistymo itin prabangiems automobiliams ir veiklos tolimensės perpektyvos nebuvimo), netyrė ir nevertino.
10. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad teismo nutartis turi atitikti ne CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kaip kad tvirtina apeliantė, bet CPK 291 straipsnio reikalavimus, o nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) – dar ir CPK 147 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės argumentą dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo (nutartis yra be motyvų), pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais remiantis pirmosios instancijos atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra lakoniški ir glausti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Todėl vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų ieškovės nurodytų argumentų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis turi absoliutų jos negaliojimą pagrindą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).
13. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (liet. preliminaraus) – buvimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimu.
14. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktinių aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
15. Teismų praktikoje grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdymui siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022).
16. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020; 2021-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-798/2021; 2021-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021; 2023-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023).
17. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo, galimai ir jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl netenkino prašymo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovė dėl jos pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus duomenis, patvirtinančius, jog atsakovė nesąžiningai siekia išvengti atsiskaitymo su ieškove.
18. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą argumentuoja tuo, kad atsakovė: 1) nebegali vykdyti savo anksčiau vykdytos veiklos – reklaminių plotų nuomos tretiesiems asmenims Vilniaus mieste; 2) atsakovė, netekusi galimybės vykdyti reklaminių plotų nuomos verslą, per pusę sumažino savo darbuotojų skaičių, todėl jos finansinė padėtis abejotina; 3) nebegalėdama vykdyti savo veiklos visų pirma ne atsiskaitė su ieškove, tačiau įsigijo prabangų automobilį, kurio nebeturi.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė šiuo metu ieškovės sprendimu nebeturi teisės vykdyti reklaminių plotų nuomos tretiesiems asmenims Vilniaus mieste ant viadukų (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1898-614/2024 duomenys). Ši alinkybė galėjo sąlygoti ir atsakovės darbuotojų skaičiaus sumažėjimą.
20. Tačiau nutarties 19 punkte nurodyta aplinkybė nesudaro pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad atsakovės turtinės padėties perspektyva yra neigiama. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenys apie atsakovę patvirtina, jog bendrovė, be reklamos veiklos, vykdo ir kitas ūkines komercines veiklas (statybos veiklą, nekilnojamojo turto prekybą) ir, kaip nurodė pati atsakovė, prekybą automobiliais. Iš viešų registrų duomenų nustatyta, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai stabili ir gera, nes jos įstatinis kapitalas sudaro 231 696 Eur, turimo turto vertė – 3 334 289 Eur ir ženkliai viršija ieškinio sumą, grynasis pelnas ataskaitiniu laikotariu nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31 sudarė 74 536 Eur. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė vien dėl to, kad nebevykdo veiklos vienoje iš sričių, nebegaus ar nebeturės turto ir / ar pajamų, iš kurių, palankaus ieškovei sprendimo atveju galėtų atsiskaityti su ieškove.
21. Byloje esant aukščiau nurodytiems duomenims apie atsakovės turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentą, kad atsakovė vietoje to, jog atsiskaitytų su ieškove, nusipirko prabangų automobį, kurį vėliau pardavė, kas, ieškovės teigimu, rodo atsakovės nesąžingumą, vertina kaip nepagrįstą, nes, minėta, prekyba automobiliais yra viena iš atsakovės veiklos rūšių, o preliminariai įvertinti bylos duomenys rodo, kad atsakovė su ieškove pilnai neatsiskaitė ne dėl to, kad jos turtinė padėtis yra prasta, o todėl kad ginčija ieškovės reikalavimą priteisti iš jos skolą (negautas pajamas).
22. Kadangi šalys civiliniame procese yra lygios, tai vien tik ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
23. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, teikiančių pagrindą nuspręsti, kad atsakovė sąmoningai ir nesąžiningai vengia vykdyti prievoles ir (ar) atlieka veiksmus, siekdama sumažinti savo turtą, taip siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Kadangi nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų taikymo sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui), taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimui aktualius įrodymus, tinkamai aiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-05 nutartis paliekama nepakeista (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-05 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.