- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-384-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00188-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „SEB bankas“
- Ieškovas
- G. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „SEB bankas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB bankas“ dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo antstolis J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovo, būsimų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemones – iki ieškinio pareiškimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmai antstolio J. P. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/01290.
Šalies argumentai
2. Ieškovas 2020 m. kovo 6 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti vienašališką kredito sutarties Nr. 1660618010715-78, sudarytos 2006 m. rugpjūčio 17 d. tarp ieškovo ir atsakovės akcinės bendrovės „SEB bankas“, nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog nesutinka su pareikštu ieškovo ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei.
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2021 m. vasario 8 d. pateikė prašymą, kurio prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartyje ištaisyti rašymo apsirikimą ir patikslinti nutarties rezoliucinę dalį arba nutartį išaiškinti, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Nurodo, kad antstolis priėmė patvarkymą atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/01290. Patvarkymas motyvuojamas tuo, kad išieškotojas pateikė prašymą atnaujinti vykdymo veiksmus. Teigia, kad iš antstolio gautų dokumentų ieškovas sužinojo, jog kredito davėjas priėmė sprendimą nutraukti su ieškovu sudarytą kredito sutartį. Joks pranešimas, kuriuo kredito gavėjui (ieškovui) būtų buvę pranešta apie susidariusios pradelstos skolos dydį, suteikiant terminą skolą grąžinti, nebuvo išsiųstas, atsakovė nepateikė kredito gavėjui įspėjimo apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą. Šiuo atveju atsakovė su kredito gavėju sutartį nutraukė skubotai, neįspėdamas kredito gavėjo, neįvertindamas ieškovo galimybių įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, tai yra, grąžinti kreditą iki sutartyje nustatyto termino – 2046 m. rugpjūčio 17 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi nutarė ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio J. P. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/01290 dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. R. kreditoriaus akcinės bendrovės „SEB bankas“ naudai. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės nurodė, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo atveju jis būtų priverstas inicijuoti naujus teisminius ginčus, siekdamas apginti savo nuosavybės teises į hipoteka šiuo metu apsunkintą turtą. Pažymi, kad šiuo atveju hipoteka įkeistos ieškovo gyvenamosios patalpos, todėl, antstoliui tęsiant priverstinį išieškojimą, kyla rizika, kad ieškovas būtų iškeldintas iš jos gyvenamosios vietos, prieš tai nepatikrinus atsakovo atlikto vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo. Be to, antstoliui tęsiant vykdymo veiksmus, kyla rizika, kad ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas bus parduotas viešose varžytinėse, todėl vėliau, net ir nustačius, jog vartojimo kredito sutartis atsakovo nutraukta neteisėtai, nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo, ieškovas neturės galimybių atgauti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą.
5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl taikytinų apribojimų nurodė, kad parenkamos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio J. P. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/01290 dėl skolos išieškojimo iš ieškovo (skolininko) G. R. atsakovo (kreditoriaus) akcinės bendrovės „SEB bankas“ naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė akcinė bendrovė SEB bankas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nutartį, panaikinančią laikinąsias apsaugos priemones, leisti vykdyti skubiai. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Apeliantė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pats vykdymo procesas (kaip visuma) iš esmės gali pasunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovas pareiškė reikalavimus dėl atsakovės sprendimo nutraukti vienašališkai kredito sutartį, byloje nėra pareikšti reikalavimai dėl piniginių lėšų priteisimo ar išieškotų lėšų sugrąžinimo, todėl šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ne galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą, o ieškovo kylančių pareigų iš sutarties nevykdymą.
6.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog ieškovas galimai bus iškeldintas iš gyvenamųjų patalpų, nes ieškovas teikdamas prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo yra nurodęs, kad dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra bankas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą. Pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.
Atsiliepimas
7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovas nurodo, kad įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: turi būti tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Ieškovas teigia, kad pateiktas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl yra įrodyta pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
7.2. Ieškovas dėl grėsmės būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba jo neįvykdymo nurodo, kad dėl kredito sutarties nutraukimo ieškovui atsiranda dideli, neproporcingi nuostoliai, kadangi už skolą pardavus ieškovui priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą, ieškovas ne tik liktų be gyvenamosios vietos, tačiau, atsižvelgiant į antstolio nustatytą varžytinėse parduodamo turto kainą, ieškovas po turto pardavimo išliktų skolingas atsakovei, likusi grąžinti skola viršytų pusę atsakovės ieškovui pagal kredito sutartį suteiktos paskolos. Tuo tarpu atnaujinus sutarties vykdymą, ieškovas vykdytų mokėjimus kiekvieną mėnesį ir prievoles įvykdytų sutartyje nustatytais terminais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymo – taikymo netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, galimą grėsmę ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas su apeliante nesutikdamas nurodo, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės ieškovui kyla dideli ir neproporcingi nuostoliai, kadangi pardavus už skolą įkeistą turtą, ieškovas galimai liktų be gyvenamosios vietos.
10. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovas teikdamas ieškinį pareiškė atsakovei šiuos reikalavimus - pripažinti vienašališką kredito sutarties Nr. 1660618010715-78, sudarytos 2006 m. rugpjūčio 17 d. tarp ieškovo ir apeliantės, nutraukimą neteisėtu, priteisti iš apeliantės ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog iki ieškinio pateikimo byloje, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iki ieškinio pareiškimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmai antstolio J. P. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/01290 dėl skolos išieškojimo iš skolininko (ieškovo) kreditoriaus (apeliantės) naudai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas 2021 m. vasario 8 d. pateikė prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą ir patikslinti nutarties rezoliucinę dalį arba nutartį išaiškinti, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki civilinės bylos išnagrinėjimo (teismo sprendimo įsiteisėjimo). Skundžiama nutartimi, teismas įvertinęs ieškovo argumentus nutarė, jog ieškovo prašymas yra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki civilinės bylos išnagrinėjimo (teismo sprendimo įsiteisėjimo), todėl įvertinęs prašymo argumentus nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nutarties 5 punktas).
12. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas įvertinęs ieškovo 2021 m. vasario 8 d. prašymo dalyką ir pagrindą nutarė, kad ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šalys apeliaciniame procese, jog teismas tinkamai įvertino ieškovo 2021 m. vasario 8 d. teikiamo prašymo dalyką neginčija, todėl laikoma, kad dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškovas teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą nurodė aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
13. Teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), tai yra turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į byloje atskiruoju skundu keliamus klausimus (nutarties 10 punktas), pareikštus reikalavimus ir faktines bylos aplinkybes (nutarties 11 punktas), atsižvelgiama į precedentus, suformuotus Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-180-642/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1456-613/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1323-513/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-500-538/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-947-560/2020,Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-210-430/2018.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
15. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Duomenų, kad ieškovas reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje nėra.
16. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad nepritaikius ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas ar netaps neįmanomas.
17. Ieškovas nesutikdamas su apeliantės atskiruoju skundu nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, tai yra ieškovo gyvenamoji vieta galimai bus parduota.
18. Pirmiausia, pasisakant dėl ieškovo prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus, pažymėtina, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1718-943/2016). Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti kredito sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu, tačiau neginčija savo sutartinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis egzistavimo. Kitaip tariant, byloje nėra ginčo, ar apeliantė turi reikalavimo teisę į ieškovą, ir nėra ginčo dėl sutartyse numatyto šių prievolių įvykdymo užtikrinimo hipoteka teisėtumo. Taigi darytina išvada, jog net ir ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju apeliantės reikalavimo teisė, užtikrinta hipoteka, išliktų. Ieškovui neginčijant savo skolinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis vykdytinumo, tačiau prašant sustabdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, yra nepagrįstai ignoruojama hipotekos instituto prasmė ir pažeidžiami apeliantės, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus, teisėti interesai ir lūkesčiai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu sustabdyti išieškojimo iš įkeisto hipoteka turto vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/01290 veiksmus nėra pagrindo.
19. Antra, reiškiamas reikalavimas pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, nereiškiant kitų materialinių teisinių reikalavimų, ieškinio patenkinimo atveju reikštų tik prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą ir toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai. Pirmosios instancijos teismui galimai tenkinus ieškinį ( galimai pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu (negaliojančiu) nuo ab initio (nuo pradžios)), būtų pratęstas (atstatytas) ieškovo su apeliante sudarytų sutarčių galiojimas tomis pačiomis sąlygomis ir apeliantė negalėtų remtis aplinkybėmis, kad šalių sutartis buvo nutraukta teisėtai. Teismų praktikoje pažymima, jog ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2498-661/2015; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2893-450/2018). Taigi ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebus reikalingas priverstinis vykdymas, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju užtikrins galbūt ieškovui palankų teismo sprendimo įvykdymą.
20. Trečia, kaip minta, teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, siekdamas apsaugoti galimus bylos šalių reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti. Ieškovo argumentai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones bus išvengta nuostolių, kurių jis galbūt patirs, jeigu bus parduotas kreditorei įkeistas turtas, prieštarauja CPK įtvirtintiems laikinųjų apsaugos priemonių tikslams, jomis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti ginčų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo tikslu prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei, kuri imperatyviai įtvirtinta CPK 144 straipsnyje. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su argumentais, kad priverstinai pardavus įkeistą turtą išieškojimo procese apeliantas netektų turto, tačiau vien ta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros principas ir turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (kurios neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo), kadangi apeliantas turėtų teisę ginti savo pažeistas teises kitais būdais (pvz., reikšti prevencinį ieškinį, prašyti pripažinti išduotą vykdomąjį įrašą neteisėtu, prašyti sugrąžinti išieškotas lėšas ir pan.), o byloje nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė – bankas, būdama finansų įstaiga, dėl kokių nors priežasčių būtų nepajėgi ir (ar) vengtų galimo ieškinio tenkinimo atveju inicijuoti išieškotų pinigų grąžinimą (o šių negrąžinus, tai jau būtų kito ginčo dalykas), dėl to ieškovo interesai būtų iš esmės užtikrinti ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
21. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nesivadovavo aktualia teismų praktika, todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
23. Esant nustatytoms nutarties 9–21 punktuose nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas - skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.