Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1323-513/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-19
Bylos Nr.: e2S-1323-513/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07183-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Čuchraj
Ieškovas: I. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1323-513/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07183-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.8 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui, atstovaujamai AB SEB banko Vakarų regiono filialo, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. L. dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. R. ieškiniu prašo pripažinti vienašališką kredito sutarčių, t. y. 2014 m. lapkričio 21 d. kredito sutarties Nr. 0461401020025-97 su vėlesniais jos pakeitimas, 2015 m. lapkričio 23 d. kredito sutarties Nr. 0491501020060-97, 2016 m. liepos 8 d. kredito sutarties Nr. 0441601020024-97, nutraukimą neteisėtu.

2. Ieškovė reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės Brigitos Tamkevičienės pradėtose vykdomosiose bylose: 1) Nr. 0005/20/01286 pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-8962 dėl 40 514 Eur skolos; 114,02 Eur vykdomojo įrašo atlikimo ir 288,59 Eur palūkanų išieškojimo AB SEB banko naudai; 2) Nr. 0005/20/01287 pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-8962 dėl 19 271,28 Eur skolos; 85,33 Eur vykdomojo įrašo atlikimo ir 39,60 Eur palūkanų išieškojimo AB SEB banko naudai; 3) Nr. 0005/20/01308 pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą MK-9172 dėl 16 619,45 Eur skolos; 52,76 Eur vykdomojo įrašo atlikimo ir palūkanų išieškojimo AB SEB banko naudai; 4) Nr. 0005/20/01309 pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-9191 dėl 291 559,21 Eur skolos; 352,63 Eur vykdomojo įrašo atlikimo ir palūkanų išieškojimo AB SEB banko naudai; 5) Nr. 0005/20/01310 pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-9187 dėl 291 559,21 Eur skolos; 336,81 Eur vykdomojo įrašo atlikimo ir palūkanų išieškojimo AB SEB banko naudai; 6) Nr. 0005/20/01311 pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-9189 dėl 291 559,21 Eur skolos; 336,81 Eur vykdomojo įrašo atlikimo ir palūkanų išieškojimo AB SEB banko naudai; 7) Nr. 0005/20/01312 pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-9185 dėl 291 559,21 Eur skolos; 336,81 Eur vykdomojo įrašo atlikimo ir palūkanų išieškojimo AB SEB banko naudai. Ieškovės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų pradėtas priverstinis skolos išieškojimas is? hipoteka įkeisto turto, t. y. turtas būtų parduotas ir jo nebebūtų galima išreikalauti is? trečiųjų asmenų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovės prašymas netenkintas.

4. Teismas pažymėjo, jog gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, o laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti, teismas neturėtų taikyti. Vien tik kreipimasis į teismą ir tam tikrų reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti bet kokias laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, nereiškia reikalavimo ir dėl sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. ieškovė siekia, kad jos su atsakove sudarytos kredito sutartys toliau galiotų tomis pačiomis sąlygomis. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atnaujinus sutartis ji būtų pajėgi jas vykdyti tokiomis pačiomis sąlygomis, nepateikė duomenų, ar mokėjo įmokas ir po sutarčių nutraukimo siekdama jas vykdyti, juolab kad dėl sutarčių nevykdymo pradėtos net septynios vykdomosios bylos. Teismas pažymėjo, kad vienašališkai nutraukus sutartis notaro išduoti vykdomieji įrašai, kurių pagrindu pradėtą priverstinį vykdymą prašoma stabdyti, yra nenuginčyti, neginčijami ir galiojantys.

6. Teismas sutiko su ieškove, kad nesustabdžius pradėto priverstinio skolos išieškojimo iki šio ginčo išnagrinėjimo išieškojimas gali būti iš dalies ar visiškai įvykdytas, tačiau pažymėjo, kad ieškovė galėtų ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl išieškotų lėšų grąžinimo ar turto išreikalavimo, t. y. neprarastų galimybės ginti savo interesus, o objektyvaus pagrindo teigti, kad atsakovė ieškinio patenkinimo atveju vengtų grąžinti išieškotas sumas, nėra. Teismas nurodė, kad sustabdžius vykdymo veiksmus iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, kreditoriaus, kurio naudai turtas įkeistas hipoteka, teisė atgauti skolą būtų sustabdyta neribotam laikui ir reikštų neproporcingą atsakovės teisių ribojimą.

7. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galbūt ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo tarpu ieškovė siekia taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prevenciniu tikslu, motyvuodama galimomis neigiamomis pasekmėmis ir galima žala. Teismas padarė išvadą, kad patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamu atveju būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai, pažeisti atsakovės hipotekos kreditorės interesai ir ekonomiškumo principas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė I. R. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

9. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš priežasčių, kurių pagrindu atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė tai, jog ji nepateikė įrodymų, kad yra pajėgi vykdyti sutartis, ir nepateikė duomenų, ar mokėjo įmokas po vienašališko sutarčių nutraukimo. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė ir dėl pačios ginčo esmės, t. y. dėl sutarčių nutraukimo vertinimo kriterijų, iš dalies pateikė įrodymų vertinimą.

10. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikė nepagrįstą prioritetą atsakovei, todėl pažeidė šalių lygiateisiškumo bei proporcingumo principus. Teigia, kad teismas nevertino jos argumentų, kad leidžiant antstoliui atlikti vykdymo veiksmus didėja ne tik vykdymo išlaidos, kurios, tikėtina, bus išieškomos iš jos, bet ir išieškojimas bus nukreiptas į įkeistą turtą, jis bus realizuotas, t. y. iš esmės bus prarastas turtas, kuris akizvaizdžiai yra susijęs su ginču.

11. Teigia, jog jeigu teismas priimtų jai palankų sprendimą ir pripažintų, kad vienašališkas kredito sutarčių nutraukimas buvo neteisėtas, sutarčių vykdymas būtų atnaujintas ir įkeisto turto realizavimas nebetektų prasmės. Jeigu teismas priimtų jai nepalankų sprendimą, prašomos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei nepagrįstai didelių apribojimų nesukeltų, nes antstolis galėtų pradėti įkeisto turto realizavimą iš karto įsiteisėjus procesiniam sprendimui. Pažymi, kad dauguma įkeisto turto yra nekilnojamasis turtas, todėl tikėtina, kad jis smarkiai nenuvertės, o priešingai, galbūt rinkos kaina net išaugtų. Teigia, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas leistų apsaugoti ją nuo nepagrįstai didelių nuostolių dėl prasidėjusio vykdymo proceso ir nuo realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kadangi kyla grėsmė, jog įkeistas turtas bus realizuotas.

12. Nurodo, kad pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Nesutinka su teismo išvada, kad jai nebus užkirstas kelias ginti savo teises ir interesus, jeigu nekilnojamieji daiktai bus realizuoti vykdymo procese ir perduoti sąžiningam įgijėjui. Taip pat nesutinka, kad galėtų ginti pažeistas teises reikšdama reikalavimą dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo, nes toks jos reikalavimas nebūtų tenkinamas. Pažymi, kad yra ūkininkė ir įkeistame nekilnojamame turte, t. y. žemės sklypuose, yra sėjamas ir auginamas derlius, pastatuose laikomas derliaus atsargos, todėl akivaizdu, kad jai turtas yra reikalingas profesinei veiklai vykdyti ir iš jo gauti pajamų. Jeigu vykdymo procese bus realizuotas įkeistas turtas, ji praras visas galimybes savo pažeistas teisės ginti ginčo tvarka ir liks ir be turto, ir be pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

16. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Duomenų, kad ieškovė reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje nėra.

17. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad nepritaikius ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas ar netaps neįmanomas.

18. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų pradėtas priverstinis skolos išieškojimas is? hipoteka įkeisto turto, t. y. turtas būtų parduotas ir jo nebebūtų galima išreikalauti is? trečiųjų asmenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, jog yra kilusi grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes visi ieškovės dėstomi argumentai nagrinėjamu atveju susiję su turto išsaugojimu, t. y. laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė siekia išsaugoti savo turtą.

19. Teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, siekdamas apsaugoti galimus bylos šalių reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti. Ieškovės teiginiai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones bus išvengta nuostolių, kurių ji galbūt patirs, jeigu bus parduotas kreditorei įkeistas turtas, prieštarauja CPK įtvirtintiems laikinųjų apsaugos priemonių tikslams, jomis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti ginčų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo tikslu prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei, kuri imperatyviai įtvirtinta CPK 144 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad iš su ieškiniu pateiktų priedų matyti, kad vykdomieji dokumentai priimti vykdyti 2020 m. rugpjūčio 20 d.–2020 m. rugsėjo 4 d. antstolės patvarkymais, 2020 m. spalio 5 d. antstolė turtą areštavo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šiuo metu jau yra atliekami konkretūs išieškojimo iš areštuoto turto veiksmai, priešingai, visi ieškovės argumentai grįsti ateityje galbūt atliktinais vykdymo veiksmais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra skirtas ne būsimam bylinėjimuisi išvengti, o teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

20. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet neturi sutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus.

21. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą vienašalį sutarčių nutraukimą. Tai reiškia, kad, teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, su ja sudarytos sutartys turės būti vykdomos toliau. Niekuo nepagrįsti apeliantės argumentai, kad patenkinus ieškinį ji negalėtų ginti savo galbūt pažeistų teisių reikšdama reikalavimą dėl išieškotų lėšų ar turto grąžinimo, žalos atlyginimo ir pan., juo labiau kad į išieškotas sumas, jeigu jos būtų realiai išieškotos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, būtų atsižvelgiama toliau vykdant kredito sutartis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė ieškinio patenkinimo atveju vengtų sprendimą vykdyti. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė, nepritaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas nebus apsunkintas.

22. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertinant jų paskirtį, visuomet turi būti siekiama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti kitų šalių interesų labiau, nei reikia teisėtiems tikslams pasiekti, užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą. Nors apeliantė teigia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bankas jokių suvaržymų ar nepatogumų nepatirtų, nes jai nepalankaus teismo sprendimo atveju vykdymo veiksmai galėtų būti atliekami įsiteisėjus teismo sprendimui, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokiu atveju kreditoriaus, kurio naudai turtas įkeistas hipoteka, teisė atgauti skolą būtų sustabdyta neribotam laikui ir reikštų neproporcingą atsakovės teisių ribojimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ir po vienašališko sutarčių nutraukimo jas vykdo, priešingai, iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad ieškovė savo įsipareigojimų nevykdo jau ilgą laiką. Taigi, ieškovei nepateikus pakankamai duomenų, akivaizdu, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tik abstrakčiu kredito sutarčių nutraukimo faktu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismas pasisakė ne dėl ginčo esmės, bet įvertino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą proporcingumo principo požiūriu. Kaip matyti iš ieškinio ir atskirojo skundo argumentų, apeliantė akcentuoja savo teises ir galbūt ateityje jai kilsiančius nuostolius, tačiau nepasisako apie kreditoriaus teisę gauti kredito įmokas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ir kreditoriui kilsiančius nuostolius jų negavus. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo aspektu, o apeliantės darbo veikla, profesija ar pan. savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ieškinyje prašo pripažinti kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu, tačiau neginčija savo sutartinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis egzistavimo, neginčija to fakto, kad ji pažeidė kredito sutartis nemokėdama atsakovei kredito įmokų ir palūkanų kredito sutartyse nustatytu grafiku. Kitaip tariant, byloje nėra ginčo, ar atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovę, ir nėra ginčo dėl sutartyse numatyto šių prievolių įvykdymo užtikrinimo hipoteka teisėtumo. Taigi darytina išvada, jog net ir ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovės reikalavimo teisė, užtikrinta hipoteka, išliktų. Apeliantei neginčijant savo skolinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis vykdytinumo, tačiau prašant sustabdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, yra nepagrįstai ignoruojama hipotekos instituto prasmė ir pažeidžiami atsakovės, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus, teisėti interesai ir lūkesčiai. Taigi darytina išvada, jog ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip neatitinkančias ieškinio reikalavimo pobūdžio ir masto.

24. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra pareiškėjo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet ir konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, pagrįstai netenkino ieškovės prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj