- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-19
- Bylos Nr.
- e2S-947-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11127-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- UAB ,,LEA lpg“
- Atsakovas
- UAB „Medicinos bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB ,,LEA lpg“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,LEA lpg“ ieškinį atsakovei UAB „Medicinos bankas“ dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB Medicinos bankui, prašydama pripažinti atsakovės atliktą vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei pripažinti 2017 m. balandžio 7 d. kreditavimo sutartį galiojančia.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti UAB Medicinos bankui perleisti reikalavimo teisę, kylančią iš 2017 m. balandžio 7 d. kreditavimo sutarties į ieškovę tretiesiems asmenims iki bus išnagrinėta ši byla ir sustabdyti skolos pagal kreditavimo sutartį išieškojimo veiksmus, įskaitant skolos išieškojimo veiksmus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio 1, 9052 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 20/81 dalių 4, 0505 ha žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Prašymą uždrausti perleisti reikalavimo teisę į ieškovę ieškovė grindė padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo išsaugojimu. Pripažinus 2017 m. balandžio 7 d. kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, jei UAB „Medicinos bankas“ jau būtų perleidęs reikalavimo teisę pagal kreditavimo sutartį tretiesiems asmenims, toks teismo sprendimas nebetektų prasmės ieškovei, kadangi derybos su reikalavimo teisę įgijusiu trečiuoju asmeniu dėl grąžintinos skolos sumos sumažinimo faktiškai būtų neįmanomos. Ši laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepakenktų atsakovės interesams, tačiau užkirstų kelią atsirasti aplinkybėms, kurios smarkiai apsunkintų tiek galimą taikų sprendimą šioje byloje, tiek galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. UAB Medicinos bankas ėmėsi skolos išieškojimo veiksmų iš bankui įkeisto ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto. Jei šis turtas būtų realizuotas ir gautos lėšos būtų skirtos ieškovės skolai pagal kreditavimo sutartį padengti, teismo sprendimas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu netektų prasmės, kadangi skola būtų išieškota, o žemės sklypas parduotas ir grįžti atgal prie kreditavimo sutarties vykdymo po šių veiksmų nebebūtų įmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės vienašališkai atliktą 2017 m. balandžio 7 d. kredito sutarties nutraukimą bei pripažinti minėtą kreditavimo sutartį galiojančia, jokių kitų reikalavimų nėra reiškiama. Ieškinio tenkinimo atveju būtų atkurtas šalių sudarytos kredito sutarties galiojimas tomis pačiomis sąlygomis. Toks teismo sprendimas nereikalauja priverstinio vykdymo. Ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymu. Nors priverstinai pardavus įkeistą turtą ieškovė jo netektų, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad realizavus turtą ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas netektų prasmės, kadangi byloje nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė, būdama finansų įstaiga, dėl kokių nors priežasčių būtų nepajėgi ir (ar) vengtų ieškinio tenkinimo atveju inicijuoti išieškotų pinigų grąžinimo. Vien ieškinio pateikimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios atidėtų kredito davėjo teisę atgauti skolą neribotam laikui, tokiu būdu pažeidžiant CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tokių priemonių taikymo ekonomiškumo principą, juo labiau kad, kaip minėta, ieškiniai dėl pripažinimo nereikalauja priverstinio vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Ieškovė UAB „LEA lpg“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kuriais teigiama, kad dėl to, jog ieškiniu reikalaujama tik pripažinti vienašališkai įvykdytą 2017 m. balandžio 7 d. kreditavimo sutarties Nr. LOAN 269543 nutraukimą neteisėtu ir pripažinti šią sutartį galiojančia, ieškinį tenkinus toks teismo sprendimas nereikalauja priverstinio įvykdymo. UAB „LEA lpg” laikinai sustabdė savo įsipareigojimų pagal 2017 m. balandžio 7 d. kreditavimo sutartį vykdymą tik tam, kad tarp šalių prasidėtų konstruktyvios derybos dėl viso komplekso santykių, kurie buvo apibrėžti ne tik kreditavimo sutartimi, bet ir kitomis sutartimis. Dar derybų metu ieškovei susidarė įspūdis, kad UAB „Medicinos bankas” skolų valdymo skyriui vadovaujantys asmenys vietoje to, kad stengtųsi ieškoti sprendimo, leidžiančio ieškovei toliau tinkamai vykdyti su banku kreditavimo sutartį, kaip tik stengėsi kuo greičiau ją nutraukti.
5. UAB „Medicinos bankas“ ėmėsi skolos išieškojimo veiksmų iš bankui įkeisto ieškovės nekilnojamojo turto. Kad vykdymo procese būtų gauta ir ieškovei grąžinta suma, lygi tikrajai parduotų varžytynėse sklypų rinkos vertei, galėtų įvykti tik idealiomis sąlygomis, bet ne realiai vykdomame varžytynių procese. 2020 m. kovo mėnesį žemės sklypų sandorių skaičius sumažėjo apie 35 procentus. Didelė tikimybė, kad ieškovės turto kaina būtų nustatyta žemesnė nei kitomis aplinkybėmis taip siekiant turtą parduoti. Yra didelė tikimybė, kad ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas būtų parduotas už gerokai žemesnę kainą nei reali jo rinkos vertė esant ne karantino sąlygoms ir parduodant jį ne varžytynėse. Vykdymo procesas nėra nemokamas. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra konservacinės t. y. jų tikslas yra išsaugoti esamą padėtį bylos nagrinėjimo metu. Dėl šių priemonių UAB „Medicinos bankas“ nenukentėtų. Jei būtų priimtas palankus ieškovei sprendimas, jis nebeturėtų prasmės ieškovei taip pat ir dėl to, kad jai priklausantis nekilnojamasis turtas būtų parduotas už žemesnę nei rinkos kainą. Jei UAB „Medicinos bankas” jau būtų perleidus reikalavimo teisę pagal kreditavimo sutartį tretiesiems asmenims, toks teismo sprendimas didele dalimi nebetektų prasmės UAB „LEA lpg“, kadangi derybos su reikalavimo teisę įgijusiu trečiuoju asmeniu dėl grąžintinos skolos sumos sumažinimo faktiškai būtų neįmanomos.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė nėra pajėgi įvykdyti finansinius įsipareigojimus, atsiradusius iš kreditavimo sutarties, todėl reikšdama ieškinį ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia vilkinti išieškojimo procesą bei stabdyti bankui įkeisto turto realizavimą. Kreditavimo sutarties nutraukimo dienai 2020-01-24 skolininkė buvo 3-4 mėnesiais pradelsus finansinių įsipareigojimų vykdymo terminus. Jokių mokėjimų skolininkė nevykdė ir nuo kreditavimo sutarties nutraukimo dienos 2020-01-24 iki šiol. Pagrindo peržiūrėti kreditavimo sutarties, sudarytos 2017-04-07, sąlygas nėra. Tai, kad skolininkė negavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos leidimo sklypo padalijimui, neatleidžia jos nuo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį vykdymo ir nesudaro pagrindo reikalauti pakeisti kreditavimo sutartį. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Šiuo atveju pareikštas ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo ir ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo, būtų savaime atstatytas kreditavimo sutarties galiojimas ir tai nereikalautų jokio priverstinio vykdymo. Ieškovė skunde nurodo, kad skundžiama nutartis prieštarauja teismų praktikai, tačiau jokios konkrečios teismų praktikos nenurodo.
Šalies argumentai
7. Ieškovės teiginiai yra vien tik prielaidos ir jie nepagrįsti jokiais įrodymais, o prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi su pareikštu ieškinio reikalavimu. Ieškinyje ieškovė jokių banko atliktų išieškojimo veiksmų neginčija. Šie motyvai iš esmės susiję su vykdymo procesu, kurį vykdo antstolis, todėl jeigu ieškovės netenkins antstolio atliekami vykdymo veiksmai realizuojant įkeistą turtą (pvz. turto įkainojimas ir pan.), tai jis juos galės skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Skolos išieškojimo pagal kreditavimo sutartį sustabdymas neproporcingai suvaržytų banko kaip išieškotojo teises. Ieškinyje ieškovė neginčija banko teisės perleisti reikalavimo teisę, atsiradusią iš kreditavimo sutarties, į ieškovę. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kad bankas iš tikrųjų ketintų perleisti reikalavimo teisę į ieškovę. Perleidžiant reikalavimą kartu pereitų ir visos teises ir pareigos, kurias šiuo metu turi bankas, o ieškovės nuogąstavimai, kad naujajam kreditoriui pereitų nevisos pareigos, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo iš esmės vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos sprendimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo pripažinti atsakovės atliktą vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei pripažinti 2017 m. balandžio 7 d. kreditavimo sutartį galiojančia. Ieškinys grindžiamas jame nurodytais argumentais bei prie jo pridėtais įrodymais. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas. Atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomos detalios aplinkybės, susijusios su kreditavimo sutartimi, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl jų nepasisako.
11. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui, status quo (išlaikyti poziciją, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).
12. Šiuo atveju apeliantė teigia, jog grėsmė būsimam teismo sprendimui pasireiškia taip, kad jeigu atsakovė perleis reikalavimo teisę kitam asmeniui, tai derybos su reikalavimo teisę įgijusiu trečiuoju asmeniu dėl grąžintinos skolos sumos sumažinimo faktiškai būtų neįmanomos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka ir pažymi, jog atsakovei perleidus reikalavimo teisę kitam asmeniui, jam pereitų tos pačios teisės ir pareigos, kurias turėjo atsakovė. Šis ieškovės prašymas yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių grėsmę, jog atsakovė ketintų perleisti reikalavimo teisę į ieškovę. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog ši ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su pareikštu ieškiniu, kadangi ieškinyje ieškovė neginčija atsakovės teisės perleisti reikalavimo teisę trečiajam asmeniui. Taip pat apeliantė įrodinėja, jog egzistuoja grėsmė būsimam teismo sprendimui, nes varžytynių metu būtų pigiai parduotas jos turtas, kadangi dėl karantino sumažėjo žemės sklypų sandorių skaičius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai neįrodo būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jie yra nukreipti į vykdymo proceso ypatumus. Ieškovė, nesutikdama su vykdymo procese antstolio atliekamais veiksmais, nustatyta turto verte, turės teisę skųsti antstolio veiksmus įstatymų nustatyta tvarka. Vien ieškinio pateikimas nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios sustabdytų kreditoriaus teisę atgauti skolą iš ieškovės.
13. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės UAB ,,LEA lpg“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.