- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2S-1456-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei SEB bankui, atstovaujamai akcinės bendrovės SEB banko Vakarų
- Kategorijos
- 3.1.18.1Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui, atstovaujamai akcinės bendrovės SEB banko Vakarų regiono filialo, dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu, prašydamas pripažinti vienašališką kreditavimo sutarčių, t. y. 2014 m. lapkričio 21 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 0461401020026-97 su vėlesniais jos pakeitimais; 2015 m. liepos 16 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 04615010240-97; 2016 m. liepos 8 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 0441601020023-97, nutraukimą neteisėtu ir atlyginti ieškovo byloje patirtas išlaidas.
2. Ieškovas A. L. 2020 m. spalio 13 d. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės B. T. užvestose vykdomosiose bylose Nr. 0005/20/01287, Nr. 0005/20/01288, Nr. 0005/20/01289, Nr. 0005/20/01290, Nr. 0005/20/01291, Nr. 0005/20/01292, Nr. 0005/20/01293 ir Nr. 0005/20/01294, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia grėsmė, jog, tęsiant vykdymo veiksmus antstolės B. T. užvestose vykdomosiose bylose, kai ginčai dėl sutarčių vienašališko nutraukimo ir prievolės dydžio, delspinigių ir palūkanų apskaičiavimo teisingumo nėra išspręsti, ieškovas patirs nuostolių – atsakovo apskaičiuota skola, susidarę delspinigiai, su kuriais ieškovas nesutinka, bus nepagrįstai išieškoti iš turto, kuriam nustatyta hipoteka. Atitinkamai hipoteka įkeistas turtas bus parduotas už mažesnę nei rinkos kainą ir jo nebus galima išreikalauti iš sąžiningų trečiųjų asmenų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašo laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovo A. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrindė vykdomųjų bylų, kuriose išieškojimą prašoma sustabdyti, ryšio su byloje pareikštais reikalavimais. Pažymėjo, kad vykdomieji įrašai, kurių pagrindu pradėtą priverstinį vykdymą prašoma stabdyti nagrinėjamoje byloje, nėra ginčijami.
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad, nesustabdžius atsakovo pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimo veiksmai gali būti iš dalies įvykdyti arba pabaigti įvykdžius vykdomuosius dokumentus, tačiau, teismo vertinimu, teisinės galimybės ginti savo interesus ir teises ieškovas neprarastų, o objektyvaus pagrindo teigti, kad atsakovas ieškinio tenkinimo atveju vengtų išsiieškotų sumų grąžinimo, nėra.
7. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, todėl ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Ieškovas A. L. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovo vertinimu, prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu, nepažeidžia proporcingumo principo, nes, tik taikant prašomas laikinąsias apsaugos priemones, yra užtikrinama minimali ieškovo teisių ir interesų apsauga, užkardomas nuostolių atsiradimas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
8.2. Ieškovo vertinimu, teismas neįvertino prašymo motyvų, prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo įvertinti teisingumo ir proporcingumo aspektu ir įvertinti šių priemonių taikymo padarinius esant skirtingam procesiniam rezultatui, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
8.3. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti turtą, kuriam yra nustatyta hipoteka, užtikrinanti ieškovo finansinių įsipareigojimų atsakovei įvykdymą.
8.4. Pažymėjo ir tai, kad CK 4.192–4.196 straipsniuose nustatyta kreditoriaus reikalavimo patenkinimo iš turto, kuriam nustatyta hipoteka, tvarka, t. y. kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, kai sueina prievolės įvykdymo terminas. Nagrinėjamu atveju, kreditoriaus vertinimu, prievolės įvykdymo terminas suėjo, kreditoriui nutraukus vienašališkai kredito sutartis. Tačiau, kaip matyti iš ieškinio pagrindo, ieškovas ginčija sutarčių nutraukimo teisėtumą, t. y. teismui patenkinus ieškinį nebus jokio teisinio pagrindo kreditoriaus reikalavimą tenkinti ir kartu turto priverstinis pardavimas būtų neteisėtas. Be to, iki teismo sprendimo priėmimo pardavus turtą, jo išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo būtų negalimas.
8.5. Teigia, kad, vykdymo procese realizavus hipoteka įkeistą turtą, ieškovas praras visas galimybes ginti savo pažeistas teises, nes parduoto įkeisto turto išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo neturės teisės. Nagrinėjamu atveju ieškovo turtinis interesas yra konkretus turtas, o ne pinigai, kaip savo nutartyje samprotauja teismas.
Atsiliepimas
9. Atsakovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atskirojo skundo motyvai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
9.2. Teigia, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebus reikalingas priverstinis vykdymas, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju užtikrintų ne galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o ieškovo pareigų, kylančių iš ginčo sutarties, tolesnį ir nepertraukiamą vykdymą.
9.3. Pažymėjo, kad vykdomosios bylos, kurias prašoma stabdyti, yra pradėtos vykdomųjų raštų, išduotų pagal hipotekos / įkeitimo sandorius, pagrindu. Ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas pripažinti hipotekos / įkeitimo sandorius ar vykdomuosius raštus negaliojančiais. Vykdomųjų procesų, kurie pradėti teisėtai pagal galiojančius vykdomuosius įrašus, išduotus teisėto sandorio pagrindu, stabdymas niekaip neužtikrins galimai palankaus teismo sprendimo byloje įvykdymo. Vien tai, kad apeliantas siekia išsaugoti hipoteka / įkeitimu apsunkintą turtą pareikšto ieškinio, kuriuo reikalaujama pripažinti kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu, pagrindu, nesuteikia teisės teigti, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta ir naikintina.
9.4. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas nagrinėjamu atveju siekia taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prevenciniu tikslu, t. y. motyvuodamas galimomis neigiamomis pasekmėmis ir galima žala (pasireiškiančia tuo, kad jis nori išsaugoti turtą), tačiau nereiškia prevencinio ieškinio. Patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pareikštus reikalavimus, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai, o teismas, spręsdamas tarpinį procesinį klausimą, neteisėtai ir nepagrįstai a priori išspręstų šalių ginčą.
9.5. Mano, kad vien aplinkybė, kad vykdymo procese galimai bus realizuotas ieškovo turtas, kurį jis siekia išsaugoti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros principas ir turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (kurios neužtikrina būsimo teismo sprendimo), kadangi ieškovas turėtų teisę ginti savo pažeistas teises kitais būdais (pvz., reikšti prevencinį ieškinį, prašyti pripažinti išduotą vykdomąjį įrašą neteisėtu, prašyti sugrąžinti išieškotas lėšas ir pan.). Be to, byloje nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas – bankas, būdamas finansų įstaiga, dėl kokių nors priežasčių būtų nepajėgus ir (ar) vengtų ieškinio tenkinimo atveju inicijuoti išieškotų pinigų grąžinimo (o šių negrąžinus, tai jau būtų kito ginčo dalykas), dėl to ieškovo interesai būtų iš esmės užtikrinti ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo galimybę. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju – sustabdant vykdymo veiksmus, būtina siekti proceso šalių – išieškotojo ir skolininko – interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus pagal bylos aplinkybes siekiamam tikslui.
15. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio dalyku. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimas neteks prasmės, nes bus išieškota iš hipoteka įkeisto turto, o jis siekia išsaugoti ir tęsti šalių sutartinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
16. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, atsižvelgdamas į aplinkybes, ar pasunkės būsimas galutinis teismo sprendimas, jeigu nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
17. Pažymėtina, kad galutinis teismo sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies ar ieškinys atmetamas. Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Vien tik kreipimasis į teismą ir tam tikrų reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį bei savaime nesudaro pagrindo taikyti bet kokias laikinąsias apsaugos priemones.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto prašomų pripažinti kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu pagrindu yra išduoti vykdomieji įrašai Nr. MK-8962, MK-8964, MK-9043, MK-9053, MK-9045, MK-9051, MK-9049, MK-9047, kurie pateiktas antstoliui ir jo pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. 0005/20/01287, Nr. 0005/20/01288, Nr. 0005/20/01289, Nr. 0005/20/01290, Nr. 0005/20/01291, Nr. 0005/20/01292, Nr. 0005/20/01293 ir Nr. 0005/20/01294. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu vienašalį 2014 m. lapkričio 21 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 0461401020026-97 su vėlesniais jos pakeitimais, 2015 m. liepos 16 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 04615010240-97 ir 2016 m. liepos 8 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 0441601020023-97, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės AB SEB banko, nutraukimą ir atnaujinti jos vykdymą. Ieškovas ieškiniu nereiškia reikalavimų dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo ar vykdomojo įrašo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reiškiamas reikalavimas pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, nereiškiant kitų materialinių teisinių reikalavimų, ieškinio patenkinimo atveju reikštų tik prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą ir toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai. Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį (t. y. pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu (negaliojančiu) nuo ab initio (nuo pradžios)), būtų pratęstas (atstatytas) ieškovo su atsakove sudarytų sutarčių galiojimas tomis pačiomis sąlygomis ir atsakovė negalėtų remtis aplinkybėmis, kad šalių sutartis buvo nutraukta teisėtai. Teismų praktikoje pažymima, jog ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2498-661/2015; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2893-450/2018). Taigi ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebus reikalingas priverstinis vykdymas, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju užtikrintų ne galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o ieškovo pareigų, kylančių iš ginčo sutarties, tolimesnį ir nepertraukiamą vykdymą.
19. Pažymėtina, ieškovas nagrinėjamu atveju siekia taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prevenciniu tikslu, t. y. motyvuodamas galimomis neigiamomis pasekmėmis ir galima žala, bet ieškovas nereiškė prevencinio ieškinio. Patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pareikštus reikalavimus, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai, o teismas, spręsdamas tarpinį procesinį klausimą, neteisėtai ir nepagrįstai a priori išspręstų šalių ginčą, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės įsiterptų į materialiuosius teisinius santykius bei sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų pagal sandorį vykdymą, taip akivaizdžiai būtų pažeisti atsakovo, hipotekinio kreditoriaus, interesai ir pažeistas ekonomiškumo principas (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
20. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad priverstinai pardavus įkeistą turtą išieškojimo procese apeliantas netektų turto, tačiau vien ta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros principas ir turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (kurios neužtikrina būsimo teismo sprendimo), kadangi apeliantas turėtų teisę ginti savo pažeistas teises kitais būdais (pvz., reikšti prevencinį ieškinį, prašyti pripažinti išduotą vykdomąjį įrašą neteisėtu, prašyti sugrąžinti išieškotas lėšas ir pan.), o byloje nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas – bankas, būdamas finansų įstaiga, dėl kokių nors priežasčių būtų nepajėgus ir (ar) vengtų ieškinio tenkinimo atveju inicijuoti išieškotų pinigų grąžinimo (o šių negrąžinus, tai jau būtų kito ginčo dalykas), dėl to ieškovo interesai būtų iš esmės užtikrinti ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
21. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.