Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovams akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui, atstovaujamai AB SEB banko Vakarų regiono filialo, ir Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notarui M. K. dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vykdomųjų įrašų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Reikalavimams užtikrinti ieškovas A. L. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus antstolės B. T. vykdomose vykdomosiose bylose: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 19 271,28 Eur skolos, 85,33 Eur už vykdomojo įrašo atlikimą ir 39,60 Eur palūkanų išieškojimo AB SEB banko naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 19 271,28 Eur skolos, 58,22 Eur už vykdomojo įrašo atlikimą išieškojimo AB SEB banko naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 77 585,35 Eur skolos, 178,18 Eur už vykdomojo įrašo atlikimą išieškojimo AB SEB banko naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 141 116,87 Eur skolos, 313,21 Eur už vykdomojo įrašo atlikimą, 270,64 Eur palūkanų išieškojimo AB SEB banko naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 141 116,87 Eur skolos, 313,47 Eur už vykdomojo įrašo atlikimą, 270,64 Eur palūkanų išieškojimo AB SEB banko naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 141 116,87 Eur skolos, 311,47 Eur už vykdomojo įrašo atlikimą, 270,64 Eur palūkanų išieškojimo AB SEB banko naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 141 116,87 Eur skolos, 323,84 Eur už vykdomojo įrašo atlikimą, 270,64 Eur palūkanų išieškojimo AB SEB banko naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 141 116,87 Eur skolos, 311,47 Eur už vykdomojo įrašo atlikimą, 270,64 Eur palūkanų išieškojimo AB SEB banko naudai.

3. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nurodė, kad jog tarp ieškovo ir atsakovės AB SEB banko buvo sudarytos kredito sutartys, sutartinės hipotekos sutartys, kuriomis buvo užtikrintas prievolių pagal kredito sutartis tinkamas įvykdymas. Ginčo iš esmės nėra, kad ieškovas kredito sutartis vykdė, t. y. atliko mokėjimus. Tačiau, ieškovo manymu, atsakovė neteisingai nuo 2015 m. balandžio 23 d. nustatė mokėtinų palūkanų dydį, t. y. apskaičiavo didesnes palūkanas, nei turėjo būti apskaičiuotos, atsakovė neteikė ieškovui palūkanų mokėjimų grafikų, neteikė duomenų apie ieškovo sumokėtų įmokų paskirstymą, o pasinaudojusi ieškovui atsiradusiomis sunkiomis aplinkybėmis, parengė kredito sutarčių pakeitimus, kuriais tris kartus padidino palūkanų maržą. Pažymėjo, jog ieškovas ginčija notaro išduotus vykdomuosius įrašus, kurių pagrindu yra pradėtos vykdomosios bylos, taip pat ginčija turtinės prievolės dydį, kuris gerokai sumažės arba prievolės bus įvykdytos visiškai. Todėl teismui pripažinus, kad kredito sutartys nutrauktos neteisėtai, nebebūtų pagrindo vykdymo procesui. Palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju, leidus tęsti išieškojimą, antstolis parduos daugiau nekilnojamojo turto, nei jo reikėtų kreditorių reikalavimams patenkinti, ieškovo turto išvaržymas sukeltų neproporcingai didelių praradimų ieškovui, vykdymo procesas neatitiktų savo paskirties – išieškoti tokią sumą, kuri yra būtina kreditorių reikalavimams patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, todėl ieškovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.3. Atsakovė pažymi, kad vykdomosios bylos, kurias prašoma stabdyti, yra pradėtos vykdomųjų raštų, išduotų pagal hipotekos / įkeitimo sandorius, pagrindu. Ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas pripažinti hipotekos / įkeitimo sandorius negaliojančiais. Vykdomųjų procesų, kurie pradėti teisėtai pagal galiojančius vykdomuosius įrašus, išduotus teisėto sandorio pagrindu, stabdymas niekaip neužtikrins galbūt palankaus teismo sprendimo byloje įvykdymo. Vien tai, kad apeliantas siekia išsaugoti hipoteka / įkeitimu apsunkintą turtą pareikšto ieškinio, kuriuo reikalaujama pripažinti kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu (vienos jų įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. gruodžio 16 d.) ir tuo pagrindu pripažinti negaliojančiais vykdomuosius įrašus, pagrindu, nesuteikia teisės teigti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų

14. CPK 144 straipsnio nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo galimybę. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju – sustabdant vykdymo veiksmus, būtina siekti proceso šalių – išieškotojo ir skolininko – interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus pagal bylos aplinkybes siekiamam tikslui.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

16. Aptardamas preliminarų ieškinio pagrįstumą kaip sąlygą, būtiną norint taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju tik patikrinama, ar reikalavimai galėtų būti patenkinti, jeigu pasitvirtintų ieškinio faktiniu pagrindu įvardijamos aplinkybės.

17. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013).

18. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, atsižvelgdamas į aplinkybes, ar pasunkės būsimas galutinis teismo sprendimas, jeigu nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

19. Pažymėtina, kad galutinis teismo sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies arba ieškinys atmetamas. Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Vien tik kreipimasis į teismą ir tam tikrų reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti bet kokias laikinąsias apsaugos priemones.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas antrą kartą. 2020 m. spalio 22 d. nutartimi teismas atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, jog teisinės galimybės ginti savo interesus ir teises ieškovas neprarastų, o objektyvaus pagrindo teigti, kad atsakovas ieškinio tenkinimo atveju vengtų išsiieškotų sumų grąžinimo, nėra. 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovo atskirojo skundo, ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus. Patikslintu ieškiniu ieškovas papildomai pareiškė reikalavimus: pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento visų kredito sutarčių pakeitimų punktus, kuriais pakeista marža; panaikinti Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro M. K. išduotus vykdomuosius įrašus pagal hipotekos / įkeitimo sandorius, kurie sudaryti prievolių pagal kredito sutartis įvykdymui užtirtinti. Apelianto nuomone, patikslinto ieškinio reikalavimai turi būti užtikrinti, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes, jų nepritaikius, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebus galimas.

21. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarčiai, neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi pripažinus, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl reikalavimo pripažinti kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu yra negalimas, patikslintu ieškiniu reiškiamam reikalavimui taip pat nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi, kaip teisingai nurodė atsakovė savo atsiliepime į atskirąjį skundą, reikalavimas dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo laikytinas išvestiniu reikalavimu, kylančiu iš reikalavimo dėl kredito sutarčių nutraukimo neteisėtumo. Apeliantas, teikdamas patikslintą ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodo jokių naujų aplinkybių, suteikiančių pagrindą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodomos detalios aplinkybės, susijusios su kreditavimo sutartimis, jų pakeitimais, tariamu netinkamu palūkanų skaičiavimu, tačiau tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl jų nepasisako.

22. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad patikslinto ieškinio reikalavimų galimas patenkinimas gali turėti įtakos ieškovo prievolės atsakovei dydžiui ar egzistavimui, yra teismo sprendimo galimas rezultatas, tačiau savaime nėra reali grėsmė tokio teismo sprendimo įvykdymui. Byloje nėra duomenų, kad dėl galbūt jam palankaus teismo sprendimo galinčių atsirasti ieškovo turtinių teisių nebūtų įmanoma apginti įstatymuose numatytais teisiniais būdais.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovo atskirajame skunde nurodytus teiginius, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimas neteks prasmės, nes bus išieškota iš hipoteka įkeisto turto, o jis siekia išsaugoti turtą. Teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamu atveju siekia taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prevenciniu tikslu, t. y. motyvuodamas galimomis neigiamomis pasekmėmis ir galima žala, bet ieškovas nereiškė prevencinio ieškinio. Patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pareikštus reikalavimus, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai, o teismas, spręsdamas tarpinį procesinį klausimą, neteisėtai ir nepagrįstai a priori išspręstų šalių ginčą, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės įsiterptų į materialiuosius teisinius santykius bei sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų pagal sandorį vykdymą, taip akivaizdžiai būtų pažeisti atsakovo, hipotekos kreditoriaus, interesai ir pažeistas ekonomiškumo principas (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

24. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad priverstinai pardavus įkeistą turtą išieškojimo procese apeliantas netektų turto, tačiau vien ta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros principas ir turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (kurios neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo), kadangi apeliantas turėtų teisę ginti savo pažeistas teises kitais būdais (pvz., reikšti prevencinį ieškinį, prašyti pripažinti išduotą vykdomąjį įrašą neteisėtu, prašyti sugrąžinti išieškotas lėšas ir pan.), o byloje nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė – bankas, būdama finansų įstaiga, dėl kokių nors priežasčių būtų nepajėgi ir (ar) vengtų ieškinio tenkinimo atveju inicijuoti išieškotų pinigų grąžinimą (o šių negrąžinus, tai jau būtų kito ginčo dalykas), dėl to ieškovo interesai būtų iš esmės užtikrinti ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.