Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo atstovams A. R. ir advokatui Vaclovui Janušauskui

suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovui advokatui Sigitui Čepui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, T. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2018 m. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4972-1067/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo T. S.. 2018 m. liepos 24 d. sprendimu už akių teismas tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovo 1 212,82 Eur skolos, 43,41 Eur delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1256,23 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. kovo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 118 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

2018 m. lapkričio 29 d. gautas pareiškėjo J. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4972-1067-2018, išnagrinėtoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, ir 2018 m. liepos 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų priimtą sprendimą už akių pakeisti, ieškinį atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismui nutartimi atmetus pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui padavus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės, — tenkino pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2‑4972‑1067/2018, iškeltoje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui J. V., trečiasis asmuo T. S. dėl skolos priteisimo, ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai. Pareiškėjo atstovas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pažinojo T. S., stengėsi ją apginti, padėjo jai surašyti dokumentus; K. teigė, kad pilnai atsiskaitė su T. S. už butą, K. surado T. S. butą ( (duomenys neskelbtini)), butas buvo parduotas 2012 m. A. J. ( ją atstovavo A. R.). T. S. iš buto išsikėlė 2012 m. spalio mėnesį, buvo perdavusi raktus, buvo nurašyti skaitiklių parodymai. Tačiau butas A. J. netiko ir butas buvo perparduotas J. V., butui buvo uždėtas areštas, todėl butu nebuvo galima disponuoti. 2012 m. spalio mėn. T. S. buvo nupirktas bendrabutis. Gruodžio mėnesį pastebėjo, kad pakeista buto spyna, bute gyveno T. S., jis nebepateko į butą nuo 2012 m. lapkričio mėnesio. 2014 m. sausio mėnesį kreipėsi į teismą dėl T. S. iškeldinimo. Iškeldinta ji buvo 2016 m. liepos 4 d. Sutarčių su komunalines paslaugas teikiančiomis priemonėmis naujas buto savininkas nesudarinėjo, buvusią skolą už komunalines paslaugas (apie 900 Eur) sumokėjo jis. Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 4 d. iki buto pardavimo butu disponavo jis ir skolą už komunalines paslaugas už šį laikotarpį pripažįsta. J. V. pardavė butą, nes nusipirko kitą būstą. Pripažįsta ieškinio reikalavimą dėl 120,67 Eur sumos. Prašo, kad atsakove būtų pripažinta T. S., nes faktiškai ji ginčo metu valdė butą.

Suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovas advokatas Sigitas Čepas teismo posėdžio metu paaiškino, kad butas nebuvo parduotas iš varžytinių, faktiškai buvo perimtas, todėl savininkas kaip valdytojas faktiškai butą užvaldė, - laikoma, kad butas prijungtas prie energijos tinklų ir sudaryta energijos tiekimo sutartis, todėl atsakomybė tenka savininkui, kuris elgėsi pasyviai, nesiėmė veiksmų, kad užkirstų kelią skolos susidarymui. Mano, kad ieškinys pagrįstas, todėl prašo palikti sprendimą nepakeistą.

Suinteresuotas asmuo T. S., kuriai apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, pateikė raštą, kuriame nurodė, jog į teismo posėdį neatvyks, nurodė, kad Ž. K., L. K. ir A. R. jos butą (duomenys neskelbtini), pardavė J. V., jai nupirko kambarį bendrabutyje, atidavė 12 000 Lt, likusių pinigų neatidavė; ji grįžo gyventi į savo senąjį butą, gyveno nuo 2012 m. iki 2016 m., iki kol buvo iškeldinta antstolio; A. R. jai buvo leidęs gyventi bute, sakė, kad pinigų neims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso ( toliau CPK) 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. V. nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. priklausė butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7-9). 2016 m. rugpjūčio 17 d. J. V. kreipėsi į AB „Klaipėdos energiją“ su prašymu dėl susidarusių įsiskolinimų už suteiktas komunalines paslaugas, kuriame pateikė informaciją, jog nuo 2012 m. spalio 10 d. po buto, esančio Sausio 15-osios g. 10-17, Klaipėdoje, įsigijimo T. S. neperdavė atsakovui įsigyto buto, taip pat nemokėjo komunalinių mokesčių už suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 10-11). 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-631-265/2016 Klaipėdos apygardos teismas paliko nepakeistą 2015 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6918-796/2015, kuriuo buvo nuspręsta iškeldinti T. S. iš J. V. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12-14, 101-103, 96-100). 2016 m. liepos 4 d. iškeldinimo protokolu T. S. iškeldinta iš buto, esančio Sausio 15-osios g. 10-17, Klaipėda (t. 1, b. l. 115-116). 2014 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos trismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-691-777/2014 paliktas nepakeistas Klaidėdos apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-928-889/2019, kuriuo atmestas ieškovo V. E. ieškinys atsakovams T. S., A. J. ir J. V. dėl sandorių nuginčijimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K. ir Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė A. G., kuriuo ieškovas prašė pripažinti negaliojančias buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis nuo jų sudarymo momento, sudarytas: 2012 m. spalio 3 d. tarp atsakovių T. S. ir A. J. ir 2012 m. spalio 10 d. tarp atsakovų A. J. ir J. V.; taikyti restituciją ir grąžinti į pirmykštę padėtį nuosavybės teisę į butą paliekant atsakovei T. S. (t. 1, b. l. 104-111, 118-124). Iš 2014 m. balandžio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2677-826/2014 matyti, kad teisme byla buvo nagrinėjama ne tik dėl T. S., bet ir dėl J. R. iškeldinimo.

Šilumos energija tiekiama šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu (CK 6.383 straipsnis); šilumos vartotojo pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją siejama su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį. Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji. Kartu ši sutartis laikoma ir vartojimo sutartimi. Viešosios sutarties institutas atspindi viešąjį interesą, kad, įsikišant į sutarčių sudarymo procesą, būtų užtikrintas elektros energijos, šilumos, vandens ar kt. šalies ūkio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiškai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnioji sutartinio santykio šalis – transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas. Dėl to viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280). Remiantis byloje pateiktais duomenis J. V. nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. priklausė butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Su J. V. atskira rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jo butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014 ir 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje Nr. 3K-3-44/2014 yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją ( tai taikytina ir dėl šilumos energijos tiekimo) kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmeniui, įsigijus patalpas ir iš energijos tiekimo įmonės priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, tarp šalių atsiranda šilumos energijos tiekimo–vartojimo santykiai, šalių valia gauti ir tiekti šilumos energiją įgyvendinama konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004; 2002 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1618/2002). Tais atvejais, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas jose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko, buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad T. S. butas (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 3 d. buvo parduotas A. J.. Kaip teismo posėdžio metu teigė J. V. įgaliotas asmuo A. R., iš buto T. S. „išsikėlė 2012 m. spalio mėnesį, buvo perdavusi raktus, nurašyti skaitiklių parodymai“. Tai yra butas buvo perduotas naujai savininkei A. J., su kuria, pagal kasacinio teismo išaiškinimą ir buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais šilumos tiekimo sutartis. Po kelių dienų (2012 m. spalio 10 d.) šis butas buvo perparduotas J. V., atitinkamai nuo buto perdavimo momento buto savininkas tapo šilumos vartotoju pagal viešąją šilumos tiekimo sutartį. Teismo posėdžio metu J. V. įgaliotas atstovas nurodė, kad 2012 metų gruodžio mėnesį pastebėjo, kad bute neteisėtai gyvena T. S.; į teismą dėl iškeldinimo nesikreipė, nes 2012 m. spalio 29 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir butas areštuotas. Teismui pateiktame trečiojo asmens T. S. paaiškinime nurodyta, jog į butą ji sugrįžo padavusi pareiškimą prokuratūrai, bute jai gyventi leido A. R. ( J. V. atstovas), kuris lankėsi bute (duomenys neskelbtini), buto savininkui jau būnant J. V., tarėsi su T. S. dėl likusių pinigų už parduotą butą atidavimo, jei ši atsiims pareiškimą iš prokuratūros. A. R. teismo posėdžio metu neigė leidęs T. S. gyventi tuščiame J. V. nupirktame bute, tačiau teismui teigė, jog turi teisinį išsilavinimą ir stengėsi padėti T. S., stengėsi ją apginti. Įvertinus aukščiau išdėstytą, atsižvelgiant į T. S. paaiškinimą, A. R. teismui nurodytas aplinkybes, įvertinus jo atstovavimą tiek A. J., tiek J. V., jo norą padėti T. S., laikytina, kad T. S. ( galimai ir J. R.) bute (duomenys neskelbtini), po buto pardavimo J. V. gyveno A. R. sutikimu. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog dėl T. S. iškeldinimo buvo kreiptasi tik 2014 metų pradžioje. Be to, pažymėtina, kad 2012 m. spalio 29 d. teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių areštuoto buto savininkas buvo paskirtas turto saugotoju, kuriam buvo apribota teisė disponuoti nurodytu turtu, tačiau neuždrausta areštuoto turto valdyti ir naudotis juo, t.y. J. V. turėjo teisę bet kuriuo metu, nustatęs, kad pašaliniai asmenys gyvena jo nuosavybės teise priklausančiame bute, kreiptis į teisėsaugos įstaigas ar teismą dėl buto savininko nuosavybės teisių gynimo. Kaip teismui buvo nurodyta, ieškinys dėl T. S. iškeldinimo teismui buvo paduotas tik 2014 metų sausio mėnesį, T. S. priverstinai iškeldinta 2016 m. liepos 4 d. A. R. teigimu, J. V. nusipirktame bute niekada negyveno.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014 išaiškino, kad sprendžiant ginčą dėl įsiskolinimo paslaugų tiekėjui už patiektą šilumos energiją, kuomet buto savininkas, butą įgijęs iš varžytynių, juo negalėjo naudotis dėl neteisėtų ankstesniųjų buto savininkų veiksmų, šiems atsisakius išsikelti iš atsakovui nuosavybės teise perėjusio buto, nesant sudarytai šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai su teisėtu buto savininku, kurio nuosavybės teises į butą neteisėtai suvaržė tretieji asmenys iki jų priverstinio iškeldinimo su antstolio pagalba, teismas turi teisinį pagrindą išvadai, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ( naujajam savininkui). Šilumos vartotojo pareigą sumokėti už į pastatus tiekiamą šilumos energiją įstatymai sieja ne su patalpų savininko statusu, tačiau su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį. Taip apsaugomos patalpų savininko teisės, kai šis negali faktiškai valdyti jam nuosavybės teise priklausančių patalpų dėl kokių nors pateisinamų ir ne nuo jo priklausančių priežasčių, pvz., jas užėmusio asmens nepagrįsto delsimo grąžinti neteisėtai valdomas patalpas. Spręstina, kad atsakovas atsakingas už laikotarpį nuo tada, kada jis objektyviai pateko į jam nuosavybės teise priklausiusias patalpas ir pradėjo naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu bei konkliudentiniais veiksmais sudarė šilumos energijos vartojimo sutartį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą kasacinio teismo išaiškinimą teismas iš dalies sutinka su ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovo teiginiais, ir daro išvadą, jog naujasis buto savininkas ( atsakovas) neatsakytų už susidariusią skolą, jei jis būtų neperėmęs buto iš seno savininko A. J. , t.y. jei butas būtų įgytas iš varžytinių ir įsigytu butu naujasis savininkas galėtų naudotis tik po senųjų savininkų iškeldinimo. Šioje byloje svarbus tas faktas, kad po T. S. ir A. J. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo perduotas naujai savininkei, ši po savaitės butą perpardavė kitam pirkėjui J. V., perdavė jam raktus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats J. V. bute niekada negyveno, tačiau jo teises įgyvendino įgaliotas asmuo A. R., perimdamas nupirktą butą iš senųjų savininkų, sudarydamas konkliudentiniais veiksmais šilumos energijos sutartį ir t.t., t.y. įgyvendino buto savininko nuosavybės teises. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog konkliudentiniais veiksmais, priimdamas tiekiamą elektros energiją, neprašydamas jos tiekimą sustabdyti ar nutraukti, atsakovas išreiškė sutikimą ieškovui tiekti energiją, todėl ieškovui tiekiant, o atsakovui tiesiogiai ar nuo jo priklausomiems asmenims priimant ir naudojant elektros energiją, tarp ginčo šalių susiklostė faktiniai elektros energijos vartojimo teisiniai santykiai. Todėl būtent atsakovas, kaip turto savininkas, nesant rašytinės sutarties nei su savavališkai butą užėmusiais asmenimis, nei su turto patikėtiniu, pripažintinas atsakingu už suvartotą elektros energiją, nepaisant tos aplinkybės, kad tarp šių šalių nebuvo pasirašyta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis.

Iš mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad laikotarpiu nio 2012 m. spalio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio už akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ suteiktas paslaugas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), susidarė 1 212,82 Eur skola bei paskaičiuota 43,41 Eur dydžio delspinigiai (b. l. 4-5). 2018 m. liepos 24 d. teismo sprendimu už akių ( civilinė byla Nr.e2-4972-1067/2018) ieškinys patenkintas visiškai,- iš atsakovo J. V. ieškovei priteistas 1212,82 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012-10 mėn. iki 2016-09 mėn. 43,41 Eur delspinigių ir prašomos bylinėjimosi išlaidos, pažymint, jog atsakovas tuo laikotarpiu buvo nurodyto buto savininkas, atsakovas į teismą dėl T. S. iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančio buto bei jos įpareigojimo sumokėti komunalinius mokesčius už neteisėtą gyvenimą bute, kreipėsi tik 2015 metais, t.y. praėjus 3 metams nuo buto įsigijimo, elgėsi pasyviai ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų sumokėta.

2019 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi procesas byloje buvo atnaujintas, nurodžius, jog buvo padarytas esminis pažeidimas „ neišnaudojus visų galimybių atsakovą realiai informuoti apie prasidėjusį teisminį procesą, aplinkybė dėl trečiojo asmens faktinio naudojimosi Butu ir su tuo susiję įrodymai nebuvo išsamiai tiriami ir nagrinėjami, visapusiškai neištirta tokios aplinkybės įtaka ieškovės reikalavimo, grindžiamo šilumos vartotojo prievole atsiskaityti už paslaugas, pagrįstumui“. Atnaujinus procesą išnagrinėtoje byloje teismas turi teisę prašymą dėl sprendimo pakeitimo ar panaikinimo atmesti arba teismo sprendimą pakeisti arba priimti naują sprendimą ( CPK 371 str.1 d.). Atsižvelgiant į aukščiau cituojamą kasacinio teismo praktiką, bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog 2012 m. spalio 10 d. atsakovas J. V. ( galimai per savo įgaliotą asmenį A. R.) perėmė nusipirktą butą (duomenys neskelbtini), iš buto pardavėjos A. J., nors jame negyveno, tačiau pradėjus naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu konkliudentiniais veiksmais sudarė šilumos energijos vartojimo sutartį, „todėl būtent atsakovas, kaip turto savininkas, nesant rašytinės sutarties su savavališkai butą užėmusiais asmenimis, nei su turto patikėtiniu, pripažintinas atsakingu“ už suvartotą šilumos energiją, nepaisant tos aplinkybės, kad tarp šių šalių nebuvo pasirašyta šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog trečiojo asmens T. S. paaiškinimu, bute ( bent jau iki 2014 metų, kai buvo kreiptasi į teismą dėl jos ir J. R. iškeldinimo) ji gyveno A. R. leidimu laukdama visiško atsiskaitymo už butą iš Ž. K., L. K. ir A. R.. Tai iš dalies paaiškino ir J. V. įgaliotas asmuo A. R., teigdamas, jog jis stengėsi T. S. padėti. Nenustačius pagrindų 2018 m. liepos 24 d. sprendimo už akių panaikinimui ar pakeitimui, J. V. prašymas dėl sprendimo pakeitimo,- ieškinio atmetimo, netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas paduodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, sumokėjo 66 Eur žyminį mokestį. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 15,20 Eur. Prašymą atmetus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei priteistinos iš atsakovo J. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 371 straipsnio 1dalies 1 punktu, 2 dalimi, 290-291 straipsniais,

Teismas nutaria:

prašymą dėl 2018 m. liepos 24 d. teismo sprendimo už akių pakeitimo (panaikinimo) atmesti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo J. V., a.k(duomenys neskelbtini) 15,20 Eur (penkiolika eurų 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.