Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties atnaujintoje civilinėje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – T. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme 2018 m. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4972-1067/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo. 2018 m. liepos 24 d. sprendimu už akių teismas tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovo 1 212,82 Eur skolos, 43,41 Eur delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 256,23 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. kovo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 118 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, neatsiskaitė su ieškove už šiam butui patiektą šilumos energiją.

2. 2018 m. lapkričio 29 d. gautas pareiškėjo J. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo buvo prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4972-1067-2018 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimą už akių pakeisti, ieškinį atmesti.

3. Klaipėdos apylinkės teismui nutartimi atmetus pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui padavus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsakovo J. V. prašymą dėl 2018 m. liepos 24 d. teismo sprendimo už akių pakeitimo (panaikinimo) atmetė.

5. Teismas nusprendė, kad atsakovas yra atsakingas už laikotarpį nuo tada, kada jis objektyviai pateko į jam nuosavybės teise priklausiusias patalpas ir pradėjo naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu bei konkliudentiniais veiksmais sudarė šilumos energijos vartojimo sutartį. Teismas nustatė, jog 2012 m. spalio 10 d. atsakovas J. V. (galbūt per savo įgaliotą asmenį A. R.) perėmė nusipirktą butą (duomenys neskelbtini), iš buto pardavėjos A. J.. Nors atsakova bute negyveno, tačiau pradėjęs naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu, atsakovas konkliudentiniais veiksmais sudarė šilumos energijos vartojimo sutartį. Todėl būtent atsakovas, kaip turto savininkas, nesant rašytinės sutarties su savavališkai butą užėmusiais asmenimis, nei su turto patikėtiniu, pripažintinas atsakingu už suvartotą šilumos energiją, nepaisant tos aplinkybės, kad tarp šių šalių nebuvo pasirašyta šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad T. S. paaiškinimu, bute (bent jau iki 2014 metų, kai buvo kreiptasi į teismą dėl jos ir J. R. iškeldinimo) ji gyveno A. R. leidimu, laukdama visiško atsiskaitymo už butą iš Ž. K., L. K. ir A. R.. Tai iš dalies paaiškino ir J. V. įgaliotas asmuo A. R., teigdamas, jog jis stengėsi T. S. padėti.

6. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas nusprendė, kad nenustačius pagrindų 2018 m. liepos 24 d. sprendimo už akių panaikinimui ar pakeitimui, J. V. prašymas dėl sprendimo pakeitimo (ieškinio atmetimo) netenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimą už akių pakeisti – ieškinį atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie pateikti į bylą, nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad šilumos energija ir karštu vandeniu, ieškovo tiektu į butą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2016 m. liepos 4 d., už kurį ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą, išimtinai naudojosi trečiasis asmuo T. S..

7.2. Iš įsiteisėjusių teismų sprendimų matyti, kad pareiškėjas J. V. nuo 2012 nuo spalio mėnesio kaip savininkas neteko valdymo teisės bei egzistavo neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas. Teismai konstatavo, kad T. S. be teisėto pagrindo gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl ko nepagrįstai bei neteisėtai buvo varžoma J. V. teisė šį butą valdyti ir juo naudotis.

7.3. Iš byloje pateikto 2015 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr 2-6918-796/2015, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas bei T. S. priverstinai iškeldinta iš J. V. nuosavybes teise priklausančio buto, matyti, jog teismas jau nagrinėjo aplinkybes, susijusias su T. S. neteisėtu gyvenimu bute, adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatytas laikotarpis, kuriuo T. S. gyveno neteisėtai, iš ko seka, kad šiuo sprendimu nustatytos aplinkybės, kurių nebegali kvestionuoti bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą atnaujinus procesą, turėjo teisinį pagrindą daryti išvadą, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos energija“ prašo pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. J. V. įsigijo butą (duomenys neskelbtini)ne iš suinteresuoto asmens T. S., bet iš A. J.. T. S. 2012 m. spalio 3 d. pardavusi butą iš jo išsikėlė, taigi atsakovas J. V. iš A. J. butą įsigijo tuščią (be gyventojų). Tačiau kaip 2019 m. liepos 31 d. teismo posėdyje paaiškino J. V. atstovas A. R., 2012 gruodžio mėn. grįžęs J. V. pastebėjo, kad pakeista durų spyna t. y. į butą vėl įsikėlė T. S..

8.2. Atsakovas J. V. buto (duomenys neskelbtini), savininku tapo 2012 m. spalio 10 d., todėl AB „Klaipėdos energija“ jam kaip savininkui pagrįstai skaičiavo skolą nuo 2012 m. spalio 10 d. Pagal formuojamą teismų praktiką, savininkas, o ne valdytojas privalo mokėti už pateiktą šilumos energiją. J. V. 2012 m. spalio 10 d. butą užvaldė faktiškai, nes jį nupirkus iš A. J., bute T. S. nebegyveno. Taigi atsakovas J. V. ne tik įgijo nuosavybės teisę, bet ir faktiškai galėjo butą valdyti ir juo naudotis.

8.3. Nors su J. V. rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, tačiau jis nuosavybės teisę į butą įgijo 2012 m. spalio 10 d., t. y. nuo tada jo butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų. Sutartis su J. V. nuo 2012 m. spalio 10 d. buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, nustatytas bei viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše.

8.4. J. V. tik 2014 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo, kas rodo, kad ilgą laiką nesiėmė veiksmų dėl neteisėto valdymo nutraukimo. Toks ilgas savininko teisių neįgyvendinimas negali būti pateisinamas, nes naujasis savininkas, leisdamas ankstesniam savininkui dar kurį laiką gyventi įsigytame bute, turėjo atsakingai pasirūpinti, kad būtų apmokėta už tuo laikotarpiu butui suteiktas paslaugas. Priešingas teisės aiškinimas gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti naujam ir buvusiam buto savininkams, bei prisidengiant prasiskolinusio buvusio savininko neteisėtu valdymu, išvengti mokėjimų už šilumos energiją.

9. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. kovo 26 d. gauti suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos energija“ rašytiniai paaiškinimai dėl atsiliepimo papildymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl rašytinių paaiškinimų

11. 2020 m. kovo 26 d. ieškovė AB „Klaipėdos energija“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl atsiliepimo papildymo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens pateiktus rašytinius paaiškinimus, sprendžia, kad jais iš esmės nėra keičiamas ieškovės pateiktas atsiliepimas į atskirąjį skundą. Rašytiniais paaiškinimais ieškovė tik atkreipia teismo dėmesį į naujausią kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu. Kadangi byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, minėti rašytiniai paaiškinimai yra persiųsti kitiems proceso dalyviams susipažinti ir gali būti reikšmingi siekiant priimti visapusiškai pagrįstą teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia 2020 m. kovo 26 d. rašytinius paaiškinimus dėl atsiliepimo papildymo priimti ir vertinti juos kartu su kita bylos medžiaga.

Dėl ginčo esmės

13. Pareiškėjas J. V. atskiruoju skundu nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ir nurodo, kad už susidariusį įsiskolinimą AB „Klaipėdos energija“ atsakingas ne jis, o trečiasis asmuo T. S., kuri faktiškai naudojosi šilumos energija ir karštu vandeniu. Teigia, kad šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

14. Byloje iš esmės kyla ginčas, ar pareiga mokėti už šilumos energiją buto savininkui išlieka, kai jis faktiškai nevaldo buto, taip pat ar aptariama pareiga priklauso nuo valdymo netekimo priežasties (ar savininkas valdymo neteko dėl savo valinių veiksmų, ar valdymo neteko nepriklausomai nuo jo valios).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 19 d. nutaryje nagrinėjo klausimą dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių prievolę sumokėti šilumos tiekėjui už į daugiabučiame gyvenamajame name esantį butą centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, kai šis butas neteisėtai valdomas kito asmens. Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje atsakovė (buto savininkė) laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2016 m. gegužės 18 d. neturėjo galimybės patekti į butą bei juo naudotis, kadangi bute gyveno ankstesnė savininkė su šeima. Dėl pastarosios iškeldinimo iš buto 2015–2016 metais vyko teisminis procesas. 2016 m. gegužės 18 d. buvusi savininkė su šeima iškeldinta, todėl, pasak atsakovės minėtoje byloje, buvusi savininkė, o ne atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2016 m. gegužės 18 d. faktiškai naudojosi butui tiekiama šilumos energija ir karštu vandeniu.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs anksčiau minėtą bylą, išaiškino, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Kai šiluma tiekiama į daugiabučiame name esančias gyvenamąsias patalpas, dėl inžinerinių tinklų ypatumų bei bendrų patalpų tokiame name techniškai gali būti neįmanoma užtikrinti šilumos tiekimą daugiabučiam namui, netiekiant jos daliai patalpų. Tokiu atveju patalpų savininko prievolė mokėti už tiekiamą šilumą, be kita ko, gali kilti ir iš įstatyme įtvirtintos juridinių faktų sudėties, kai patalpų savininkas, įgydamas nuosavybės teisę į jas, kartu prisiima ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją. Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad atsakovė, perėmusi nuosavybės teisę į butą, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, tokiu būdu perėmė ir atsiskaitymo prievolę ieškovei už šios tiekiamą į butą šilumos energiją. Ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – tiekė šilumos energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą (CK 6.200–6.201 straipsniai). Buto valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovės ir trečiojo asmens, negali turėti įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams ginčo atveju gauti atlygį už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes ji nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020).

17. Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog T. S. be teisėto pagrindo gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovo teisė šį butą valdyti ir juo naudotis buvo suvaržyta, todėl už įsiskolinimą suinteresuotam asmeniui yra atsakinga T. S. ir ji turi būti atsakove, neturi teisinės reikšmės. Minėta atsakovo pozicija prieštarauja anksčiau paminėtai naujausiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir byloje nustatytoms aplinkybėms.

18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. V. nuosavybės teise nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. priklausė butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį butą J. V. įsigijo iš A. J., tačiau jame negyveno. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį bute apsigyveno T. S.. Vadinasi, remiantis anksčiau nurodyta kasacinio teismo nutartimi, darytina išvada, kad buto valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp J. V. ir T. S., nagrinėjamu atveju negali turėti reikšmės AB „Klaipėdos energija“ teisėms ir teisėtiems interesams ginčo atveju gauti atlygį už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes ji nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovo ir trečiojo asmens dalyvis. Savininko pareiga mokėti už šilumą išlieka net ir jam faktiškai nevaldant buto. Nagrinėjamu atveju prievolė atlyginti ieškovei įsiskolinimą už šilumos energijos tenka J. V. ir jis yra tinkamas atsakovas pagal AB „Klaipėdos energija“ pareikštą ieškinį.

19. Be to, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad atsakovas atskirajame skunde nurodo įsiteisėjusius teismo sprendimus bylose Nr. 2-928-889/2013, kuriuo buvo atmestas V. E. ieškinys dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, Nr. 2‑1018‑122/2015, kuriuo buvo atmestas T. S. ieškinys pripažinti negaliojančiomis dėl apgaulės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, Nr. 2-6918-796/2015, kurioje ieškinys tenkintas iš dalies ir priimtas sprendimas iškeldinti atsakovę T. S. iš ieškovui J. V. nuosavybės teise priklausančio buto, Nr. 2-3303-122/2014, kuriuo tenkintas ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinys atsakovei T. S. dėl skolos priteisimo ir Nr. e2‑9962-642/2016, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „Vėtrungės būstas“ ieškinys atsakovei T. S. dėl skolos priteisimo. Pasak atsakovo, minėtais teismų sprendimais patvirtintos aplinkybės, kad T. S. neteisėtai gyveno J. V. priklausančiame bute, taip suvaržydama jo teises šį butą valdyti ir naudotis juo.

20. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei vienoje iš atsakovo paminėtų civilinių bylų AB „Klaipėdos energija“ nedalyvavo, todėl jose priimti sprendimai AB „Klaipėdos energija“ nesukėlė teisinių padarinių. Vadinasi, aplinkybių, nustatytų atsakovo nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, negalima laikyti prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje ir šiuos faktus panaudoti prieš AB „Klaipėdos energiją“. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtuose teismų sprendimuose nebuvo konkrečiai nagrinėjamos, nebuvo įrodinėjimo dalyku ir nebuvo nustatytos tokios aplinkybės, kurios konkrečiai paneigtų pirmosios instancijos konstatuotą ir esminiu laikytą faktą, kad T. S. 2012 metų pabaigoje apsigyveno J. V. priklausančiame bute A. R. (J. V. įgalioto asmens) sutikimu. Vadinasi, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.