Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“ ir T. S. dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4972-1067/2018, iškeltoje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui J. V., trečiasis asmuo T. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

9. Pareiškėjas J. V. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodyta įstatymo nuostata numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida. Svarbu tai, kad tokia aiški klaida turi būti ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, būtina įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑204/2008; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

11. Pareiškime pareiškėjas aiškią teisės taikymo klaidą grindė motyvais, kad nuo 2012 m. spalio 11 d. prieš savo valią buvo netekęs Buto valdymo, nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, dėl to jam negalėjo kilti pareiga atsiskaityti su ieškove AB „Klaipėdos energija“. Pareiškėjo teigimu, priimant 2018 m. liepos 24 d. sprendimą už akių netinkamai taikytos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 9 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, CK 1.5 straipsnio 4 dalies ir 6.38 straipsnio nuostatos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad apie 2018 m. liepos 24 d. sprendimą už akių sužinojo tik gavęs antstolės 2018 m. spalio 29 d. raginimą įvykdyti sprendimą, todėl kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl sprendimo už akių nuorašo gavimo.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio proceso normos, reglamentuojančios proceso dalyvių informavimą apie teismo posėdį, yra skirtos asmens teisės būti išklausytam teisme, teisės į teisingą teismą užtikrinimui. Civilinio proceso normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, aiški taikymo klaida gali būti pagrindas atnaujinti procesą, jeigu yra kitos šio instituto taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016).

13. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis nieko nežinojo apie vykstantį procesą, negali būti vertinami kaip proceso teisės normos taikymo klaida. Atskirajame skunde pareiškėjas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Apeliantas teigia, kad sprendimą už akių priėmęs teismas, nusprendęs pareiškėjui (atsakovui) procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, neišnaudojo visų galimybių nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą, taip pažeidė proceso teisės normas, nes nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo procesinį dokumentą. Apeliantui teigiant, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie prasidėjusį teisminį procesą, ir civilinėje byloje esant priimtam pareiškėjui nepalankiam teismo sprendimui už akių, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teisingai įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo.

14. Bendroji taisyklė numato, kad byloje dalyvaujančiam fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Remiantis CPK 130 straipsnio 1 dalimi, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir yra pagrindas įteikti dokumentus viešojo paskelbimo būdu. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti, ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tik kraštutinė priemonė tiems atvejams, kai išnaudojamos visos kitos protingos priemonės informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą (CPK 130 straipsnis). Dėl šios priežasties, nustatęs, kad ieškinyje ar kitame procesiniame dokumente nurodytu adresu šaliai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas turėtų ne iškart taikyti minėtą procesinių dokumentų įteikimo būdą, o dėti protingas pastangas išsiaiškinti realų asmens adresą ar kontaktinius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018). CPK tiesiogiai nenustato draudimo priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus ir įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti atsakovą apie teismo procesą, ir užtikrinti, kad jam nebūtų užkirsta teisė būti išklausytam.

16. Nustatyta, kad ieškovė AB „Klaipėdos energija“ 2018 m. kovo 16 d. ieškinyje nurodė atsakovo J. V. adresą (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje išreiškė prašymą teismo procesinius dokumentus atsakovui įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, o jeigu atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismo procesinius dokumentus jam įteikti viešo paskelbimo būdu. Lietuvos teismų informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑4972-1067/2018, kurioje priimtas sprendimas už akių, atsakovo J. V. deklaruotas adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Byloje procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti nurodytu adresu (ieškinys, teismo pranešimas), tačiau grįžo neįteikti su žyma, kad adresatas neatsiėmė siuntos pašte per jos saugojimo terminą. Byloje esančiame Gyventojų registro išraše pateikti duomenys, kad 2017 m. vasario 10 d. J. V. išvyko į užsienio valstybę, konkretus adresas nenurodytas. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs duomenis apie atsakovo darbovietę, nustatė, kad atsakovas nedirba. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi nutarta procesinius dokumentus atsakovui J. V. įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovui viešo paskelbimo būdu 2018 m. balandžio 26 d. ir 2018 m. liepos 12 d. įteikti ir šaukimai į parengiamuosius teismo posėdžius.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš kartu su ieškiniu pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog pareiškėjas J. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ir nuo 2016 m. spalio 5 d. šio buto nuosavybės teisė įregistruota kitam asmeniui. Taigi butas, kurio adresu atsakovui (pareiškėjui) byloje buvo siunčiami procesiniai dokumentai, pareiškėjui nebepriklausė.

18. Be to, Lietuvos teismų informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ buvo duomenų, jog pareiškėjas buvo dalyvaujantis asmuo kitose civilinėse bylose (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3952-323/2016 ir civilinėje byloje Nr. e2‑9962-642/2016, taip pat iškeltose dėl skolų už komunalines paslaugas dėl to paties Buto, kuriose J. V. dalyvavo kaip trečiasis asmuo, deklaruotas jo gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Šis pareiškėjo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas nurodytas ir Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2‑18371-1032/2016, kurioje AB „Klaipėdos energija“ buvo kreditorė, o J. V. skolininkas. Taigi faktiškai buvo duomenų apie kitą atsakovo adresą, kuriuo galbūt buvo galima įteikti atsakovui procesinius dokumentus.

19. Apeliantas nurodo, kad teismas nebandė procesinių dokumentų įteikti atsakovo šeimos nariui ar jo įgaliotam atstovui A. R., kuris J. V. vardu teikė pranešimą AB „Klaipėdos energija“. Byloje nėra duomenų apie procesinių dokumentų įteikimo adresu gyvenusius atsakovo šeimos narius (CPK 123 straipsnio 3 dalyje). Tačiau, vertinant anksčiau nurodytus Gyventojų registro duomenis apie atsakovo išvykimą į užsienį, reikšminga aplinkybe laikytini byloje esantys duomenys, kad ieškovei AB „Klaipėdos energija“ 2016 m. rugpjūčio 17 d. prašymą dėl susidariusių įsiskolinimų už Butui suteiktas paslaugas pateikė J. V. įgaliotas asmuo A. R.. Matyti, kad ieškovei kartu su nurodytu prašymu buvo pateiktas ir įgaliojimas. Šis įgaliojimas į bylą nepateiktas, jį pateikti ieškovės nepareikalauta. Matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3952-323/2016 buvo pateikti duomenys apie trečiojo asmens J. V. atstovą A. R. (adresas).

20. Pareiškėjui nei procesiniai dokumentai, nei teismo sprendimo už akių patvirtinta kopija asmeniškai nebuvo įteikti. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimas už akių išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), t. y. adresu, kuriuo iki tol byloje siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Byloje taikius procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, sprendimas už akių pareiškėjui viešo paskelbimo būdu neįteiktas (CPK 285 straipsnio 7 dalis, 130 straipsnis). Nenustatyta, kad užtikrintas realus atsakovo žinojimas apie pradėtą teismo procesą ar priimtą teismo procesinį sprendimą.

21. Įvertinus konkrečių bylos duomenų visumą sutiktina su apelianto pozicija, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepatikrinta joje esama informacija ir byloje neišnaudotos visos galimybės įteikti pareiškėjui procesinius dokumentus ir taip realiai informuoti pareiškėją (atsakovą) apie prasidėjusį teisminį procesą. Yra pagrindas pripažinti, kad pagal esamus duomenis neišnaudojus protingų priemonių, siekiant užtikrinti atsakovo (pareiškėjo) realų informavimą apie bylą, nebuvo pakankamo pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma ir yra pagrindas procesinius dokumentus jam įteikti viešo paskelbimo būdu.

22. Vertindamas, ar yra pagrindas tokį proceso teisės normų pažeidimą pripažinti esminiu, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti ne tik dėl proceso, bet ir dėl materialiosios teisės normų aiškios taikymo klaidos ir šią poziciją grindžia argumentais dėl faktinių aplinkybių, jog prieš pareiškėjo valią Butą buvo užvaldęs ir ieškovės paslaugomis naudojosi trečiasis asmuo T. S.. Įstatymas numato, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas su prašymu atnaujinti procesą pateikė rašytinių įrodymų, kuriais jis grindžia savo nurodomas faktines aplinkybes.

23. Atskirajame skunde apeliantas nesutinka, kad jam kilo pareiga mokėti už ieškovės AB „Klaipėdos energija“ tiektą šilumos energiją ir akcentuoja, kad šiuo atveju T. S. pareiškėjo Butą užvaldė be pareiškėjo sutikimo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kadangi tarp pareiškėjo ir T. S. nebuvo susiklostę nei nuomos, nei panaudos teisiniai santykiai, pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo išviešinti šiuos santykius viešame registre.

24. Nustatyta, kad priimant 2018 m. liepos 24 d. teismo sprendimą už akių taikyta Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2018 m. liepos 24 d. sprendimą už akių byloje, kurios procesą apeliantas prašo atnaujinti, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas J. V. ginčo laikotarpiu buvo Buto savininkas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskiruoju skundu apskųstoje 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, susijusiais su patalpų savininku ir šių patalpų nuomininku, kaip šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimis. Pareiškėjas (atsakovas) neigia trečiojo asmens naudojimosi Butu teisėtumą.

25. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neišnaudojus visų galimybių atsakovą realiai informuoti apie prasidėjusį teisminį procesą, aplinkybė dėl trečiojo asmens faktinio naudojimosi Butu ir su tuo susiję įrodymai nebuvo išsamiai tiriami ir nagrinėjami, visapusiškai neištirta tokios aplinkybės įtaka ieškovės reikalavimo, grindžiamo šilumos vartotojo prievole atsiskaityti už paslaugas, pagrįstumui. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad anksčiau nustatytas teismo procesinių dokumentų įteikimo atsakovui (pareiškėjui) tvarkos pažeidimas yra esminis.

26. Kaip minėta, aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama ir kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas. Sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, konkrečiu atveju neišnaudojus visų galimybių atsakovą realiai informuoti apie bylą ir joje atlikus tik formalų įrodymų vertinimą, priimant byloje sprendimą už akių, galėjo būti neištirtos ir nenustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ir dėl to galėjo būti neteisingai pritaikytos materialinį santykį reglamentuojančios teisės normos ir padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, turinti reikšmės bylos baigčiai. Pripažintina, kad pareiškėjo nurodyti motyvai sudaro pagrindą, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2‑4972-1067/2018.

27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašymą atnaujinti procesą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio pareiškėjo prašymo, netinkami taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas ir, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas civilinėje byloje atnaujintinas, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28. Pažymėtina, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles. Išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę priimti CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytus procesinius sprendimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2‑4972‑1067/2018, iškeltoje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui J. V., trečiasis asmuo T. S. dėl skolos priteisimo, ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.