Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, T. S. išnagrinėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjo J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“, T. S.. 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nutarta pareiškėjo J. V. prašymą dėl 2018 m. liepos 24 d. teismo sprendimo už akių pakeitimo (panaikinimo) atmesti ir priteisti valstybei iš pareiškėjo J. V. 15,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

2. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjo J. V. įgalioto asmens A. R. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – 2018 m. liepos 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų priimtą sprendimą už akių pakeisti – ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kaip pateiktą neturinčio teisės jį paduoti asmens.

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka detaliai reglamentuota CPK normomis ir jų reikalavimai privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tinkamas ir įrodymais pagrįstas atstovavimas bylą vedant per atstovą yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Todėl atstovas privalo tinkamai pagrįsti atstovaujamojo atstovavimo teisėtumą (CPK 111 straipsnio 5 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atskirąjį skundą pasirašė ir teismui pateikė A. R., kuris save nurodo pareiškėjo įgaliotu asmeniu, tačiau kartu su atskiruoju skundu nėra pateiktas joks dokumentas, patvirtinantis šio asmens tinkamumą būti pareiškėjo atstovu, surašyti ir pateikti atskirąjį skundą, kaip tai numatyta CPK 306 straipsnio 3 dalyje. Atskiruoju skundu pareiškėjas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo atskirasis skundas pasirašytas ir teismui pateiktas neturinčio teisės jį paduoti asmens, tačiau mano, jog siekiant užtikrinti jo teisę į teisminę gynybą, teismas privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą.

10. CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo arba neturintis teisės jį paduoti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacinį skundą nurodytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti dėl to, kad jį padavė asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso ir šio apeliacinio skundo trūkumo nėra įmanoma pašalinti; tais atvejais, kai apeliacinį skundą paduoda asmuo, turintis teisę inicijuoti apeliacinį procesą, tačiau jį pasirašo netinkamas atstovas, kuris pagal įstatymą neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme, laikoma, kad apeliacinis skundas turi formos trūkumą (CPK 111 straipsnio 5 dalis, 306 straipsnio 1 dalis); toks apeliacinio skundo formos trūkumas turi būti šalinamas pagal CPK 316 straipsnyje nustatytą apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūrą, tai yra teismo nutartimi nustatant apeliantui terminą trūkumui pašalinti. Tik tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo minėto apeliacinio skundo formos trūkumo nepašalina per teismo nutartyje nustatytą terminą, teismas apeliacinį skundą laiko nepaduotu ir nutartimi grąžina jį padavusiam asmeniui (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-742/2012, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1382/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012).

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjo J. V. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – 2018 m. liepos 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų priimtą sprendimą už akių pakeisti – ieškinį atmesti. Nustatyta, kad minėtą atskirąjį skundą pasirašė A. R., kuris tame pačiame skunde pasirašymo vietoje nurodo: „Įgaliotas asmuo A. R.“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog šiuo atveju atskirąjį skundą padavė asmuo, turintis teisę inicijuoti apeliacinį procesą (pareiškėjas J. V.), tačiau jo atskirąjį skundą pasirašė A. R., kuris nepateikė įrodymų, jog yra tinkamas atstovas. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atskirasis skundas pasirašytas netinkamo atstovo, privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir tik tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo minėto atskirojo skundo formos trūkumo nepašalina per teismo nutartyje nustatytą terminą, teismas sprendžia klausimą dėl atskirojo skundo grąžinimo jį padavusiam asmeniui.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl papildomai dėl jų nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009, išaiškino, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo atmetė (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkte), gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu, kadangi priimdamas vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų, teismas pasisako dėl ginčo baigties. Kolegija išaiškino, jog CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 bei 3 punktuose nurodytų teismų priimamų procesinių sprendimų skirtumas yra tas, kad pirmuoju atveju teismas galutinai nusprendžia, jog šalių teisės ir pareigos, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturi būti keičiamos, o antruoju – šias teises ir pareigas pakeičia. Tai reiškia, kad išnagrinėjus bylą dėl proceso atnaujinimo priimto teismo sprendimo (kai įsigaliojęs teismo sprendimas pakeičiamas arba panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas) ir teismo nutarties (kai prašymas dėl sprendimo panaikinimo atmetamas) procesinė reikšmė yra vienoda ta prasme, kad tai yra procesiniai sprendimai dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės. CPK 334 straipsnyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso nustatytais atvejais, taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 371 straipsnyje nenustatyta, kad, vadovaujantis šiuo straipsniu, priimta nutartis atmesti prašymą dėl sprendimo pakeitimo arba panaikinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į nutarties, kuria toks prašymas atmestas, procesinę reikšmę bei vadovaujantis CPK 301 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendrąja taisykle, tokia pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1687-524/2013; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-141-777/2015).

15. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. apžvalgos „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai“ Nr. 1-2007 5.4 punkte (skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 26, 2007 m.): nepaisant to, kokį procesinį sprendimą teismas priėmė pagal CPK 371 straipsnio 2 dalį: nutartį ar sprendimą, jo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis), t. y. taikomos CPK XVI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, išskyrus atvejus, kai teismas pagal CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktą panaikina teismo sprendimą (nutartį) ir priima nutartį nutraukti bylą, patvirtinęs šalių pateiktą taikos sutartį (CPK 293 straipsnio 5 puntktas) ar priėmęs ieškovo atsisakymą nuo ieškinio (CPK 293 straipsnio 4 dalis). Dėl nurodytų nutarčių gali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 295, 298 straipsniai).

16. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis skundžiama ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodyta neteisinga jos apskundimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. V. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.