Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės-firmos „VITI“ ieškinį atsakovei L. M. dėl sutarties nutraukimo, palūkanų priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės atstovo – advokato padėjėjo pasirašytą apeliacinį skundą.

Ieškovas AB-firma „VITI“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

nutraukti 2009 m. balandžio 27 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo AB-firmos „VITI“ ir atsakovės L. M.;priteisti ieškovui iš atsakovės 25 978,08 Lt palūkanų, 1 725,88 Lt už energetinių resursų (šilumos energijos) sunaudojimą bei 17 482,67 Lt tiesioginių nuostolių, patirtų pagal 2009 m. balandžio 24 d. Preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0424-S.B.-017;priteisti ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė L. M. sutiko su ieškiniu dalyje dėl sutarties nutraukimo, o kitoje dalyje ieškinį prašė atmesti.

Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - nutraukė 2009 m. balandžio 27 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo AB-firma „VITI“ ir atsakovės L. M.; priteisė ieškovui iš atsakovės 703,96 Lt; priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovui buto spyną su raktais (1 komplektas), akutę, 2 raktus nuo pašto dėžutės, 4 raktus nuo apatinės spynos, raktą nuo kolektoriaus.

Atsakovė L. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovui 9 792 Lt palūkanų ir 725,88 Lt skolos už komunalines paslaugas bei įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei 9 482,12 Lt. Atsakovės apeliacinį skundą pasirašė jos atstovas – advokato padėjėjas K. P..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės L. M. apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad apeliantės vardu apeliacinį skundą pasirašė advokato padėjėjas K. P.. Teismas nurodė, kad CPK XVI skyriaus normos reguliuoja bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, iš kurių matyti, jog apeliacinio skundo padavimas yra apeliacinio proceso dalis, dėl ko pasirašyti (paduoti) apeliacinio skundo advokato padėjėjas neturi teisės (CPK 315 str. 2 d. 2 p., Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas advokato padėjėjo K. P. apeliantės L. M. vardu paduoto apeliacinio skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas atkreipė dėmesį, kad prie apeliacinio skundo nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė L. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį ir atsakovės apeliacinį skundą priimti. Atsakovė nurodo, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 315 str. 1 d.). Atskirasis skundas yra CPK XVI skyriaus reguliavimo dalyku, tačiau apeliacinės instancijos teismas jo gali net nenagrinėti (CPK 344 str. 1 d.). Tuo tarpu Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato ne funkcinį, bet instancinį ribojimą. Šis įstatymas nedraudžia advokato padėjėjui atlikti veiksmus, kuriuos reglamentuoja CPK XVI skyriaus normos, nes pagal šias normas tam tikrus apeliacinio proceso veiksmus atlieka pirmosios instancijos teismas.

Ieškovas AB-firma „VITI“ pateikė atsiliepimą į atsakovės L. M. atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad advokato padėjėjui sudarius sutartį dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, įskaitant ir apeliacinio skundo pasirašymą, atsiranda atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai, kas yra draudžiama advokato padėjėjui (CPK 56 str., XVI skyrius, Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

CPK 315 - 316 straipsniuose yra įtvirtinta apeliacinio skundo kaip procesinio dokumento priėmimo tvarka ir trūkumų šalinimo procedūra. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui 3 atvejais. Vienas iš tokių atvejų yra kuomet apeliacinį skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jo paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Vadovaujantis šiuo pagrindu apeliacinį skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jį padavė asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso ir šio apeliacinio skundo trūkumo nėra įmanoma pašalinti. Tuo tarpu tais atvejais, kai apeliacinį skundą paduoda asmuo, turintis teisę inicijuoti apeliacinį procesą, tačiau jį pasirašo netinkamas atstovas – advokato padėjėjas, kuris pagal įstatymą neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme, laikoma, kad apeliacinis skundas turi formos trūkumą, kuris pasireiškia tuo, kad procesinį dokumentą pasirašė tinkamai neįgaliotas asmuo (CPK 111 str. 5 d., 306 str. 1 d., Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.). Toks apeliacinio skundo formos trūkumas turi būti šalinamas pagal CPK 316 straipsnyje nustatytą apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūrą, tai yra teismo nutartimi nustatant apeliantui terminą trūkumui pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-317/2012, 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-360/2011 ir t.t.). Tik tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo minėto apeliacinio skundo formos trūkumo nepašalina per teismo nutartyje nustatytą terminą, teismas apeliacinį skundą laiko nepaduotu ir nutartimi grąžina jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė asmuo, galintis būti apeliacijos subjektu – atsakovė L. M., tačiau apeliacinį skundą pasirašė netinkamas atsakovės atstovas – advokato padėjėjas K. P., kuris pagal įstatymą neturi teisės atstovauti byloje dalyvaujančio asmens apeliacinės instancijos teisme (CPK 56 str. 1 d. 2 p., 60 str. 4 p., Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.). Kaip aukščiau nutartyje nustatyta, dėl šio apeliacinio skundo formos trūkumo, kuris gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu, negali būti varžoma byloje dalyvaujančio asmens teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turėjo nutartimi nustatyti atsakovei terminą apeliacinio skundo formos trūkumui pašalinti, o ne atsisakyti apeliacinį skundą priimti (CPK 111 str. 5 d., 306 str. 1 d., 315-316 str.). Tuo tarpu laikyti apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžinti jį atsakovei teismas galėjo tik tuo atveju, jei atsakovė per teismo nutartyje nustatytą terminą nebūtų pašalinusi nutartyje nurodyto apeliacinio skundo formos trūkumo (CPK 316 str. 2 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais toje dalyje, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės apeliacinį skundą prieš tai nenustatęs atsakovei termino pašalinti apeliacinio skundo trūkumą dėl netinkamo atstovo (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms atsakovės atskirojo skundo argumentus, jog advokato padėjėjas turi teisę atstovauti byloje dalyvaujančius asmenis apeliacinės instancijos teismuose, pasirašant apeliacinį skundą. Apeliacinis procesas yra pradedamas nuo apeliacinio skundo priėmimo (CPK 301 str. 1 d., 315 str.). Todėl teisės atstovaujamojo vardu pasirašyti apeliacinį skundą įgyvendinimas yra vienas iš atstovaujamojo vardu atliekamų procesinių veiksmų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 56 str., 59 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujantį asmenį apeliacinės instancijos teisme, advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, įskaitant ir apeliacinio skundo pasirašymą (CPK 56 str. 1 d. 2 p., 60 str. 4 p., Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija nustačiusi, kad skundžiama nutartimi buvo neteisingai pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios apeliacinio skundo formos trūkumų šalinimo procedūrą, atsakovės L. M. atskirąjį skundą dalyje dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarties panaikinimo tenkina. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nenustatė termino apeliacinio skundo trūkumui dėl atsakovės netinkamo atstovavimo pašalinimo, bet ir neišsprendė žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo klausimo, daro išvadą, kad nėra galimybės apeliacinio skundo priėmimo klausimo išspręsti apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 str. 4 d., 306 str.). Todėl atsakovės L. M. apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir atsakovės L. M. apeliacinio skundo, paduoto dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo, priėmimo klausimą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.