- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-05
- Bylos Nr.
- 1S-158-737/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37720-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Advokatai
- Nerijus Stukas
- Kategorijos
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nukentėjusiojo J. R. atstovo advokato Nerijaus Stuko (toliau – nukentėjusiojo atstovas) ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Genovaitės Ročienės (toliau – prokurorė) skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 6 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-254-725/2024, kurioje E. N. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, perduota prokurorui nutartyje nustatytiems trūkumams pašalinti.
1.1. Byloje E. N. kaltinama dėl to, kad ji, žinodama apie įsiteisėjusį Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021, kuriuo buvo nustatyta tvarka, kaip J. R. gali bendrauti su G. R., t. y., jos ir J. R. mažamečiu sūnumi, tyčia nevykdė šio teismo sprendimo nuo 2021 m. liepos 20 d., be svarbios priežasties nesudarydama galimybės, kaip numatyta teismo sprendime, J. R. pasiimti sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), meluodama apie savo ir sūnaus buvimo vietą, slėpdama ją, taip pat nesudarydama J. R. galimybės, kaip nurodyta teismo sprendime, kasdien įvairiomis ryšio priemonėmis – elektroninio ryšio, nuotoliniu būdu – bendrauti su sūnumi, taip pažeidė J. R. teisę bendrauti su savo sūnumi, matytis su juo, dalyvauti jo auklėjime, o mažamečio G. R. teisę bendrauti su tėvu, matytis su juo bei jų abiejų teisę į tarpusavio ryšio išsaugojimą.
1.2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartyje nurodė, jog kaltinamajame akte pateiktas kaltinimas E. N. yra nekonkretus, neaiškus, abstraktus, inkriminuota veika yra be pabaigos. Teismas kaltinimo abstraktumą, konkrečių, reikšmingų aplinkybių nenurodymą vertino kaip BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, kuris trukdo nagrinėti bylą, taip pat pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas.
Šalies argumentai
2. Skunde nukentėjusiojo gynėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį ir kaltinamosios prašymą dėl bylos grąžinimo prokurorui atmesti.
2.1. Skunde nurodoma, jog nutartyje nėra jokių argumentų, kodėl teismo įvardinti tariami kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, kodėl tariamų trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Nusikalstamos veikos aprašymas yra pakankamai aiškus ir suprantamas, aplinkybės gali būti tiksliai nustatomos ištiriant bylą teisme, todėl teismas turėjo galimybę nagrinėti bylą ir nagrinėjimo teisme metu išaiškinti visas aplinkybes, dėl kurių kelia abejones kaltinamoji.
2.2. Skunde teigiama, jog kaltinamajame akte pateiktas visiškai suprantamas ir aiškus nusikalstamos veikos aprašymas. Nusikalstama veika yra padaryta neveikimu, t. y. vengimu vykdyti teismo sprendimą. Kaltinamajame akte yra nurodytos datos, detaliai aprašyta nevykdomu teismo sprendimu nustatyta tvarka ir pateikti argumentai, kad kaltinamoji jo nevykdė. Kaltinamosios noras ar nuspėjamas teismo argumentas, kad turėtų būti detaliai aprašomas kiekvienas teismo sprendimo nevykdymo atskiras atvejis, yra neadekvatus ir neprotingas reikalavimas. Objektyviai nėra įmanoma aprašyti kiekvienos dienos už dvejų metų laikotarpį nuo 2021 m. liepos 20 d., kuomet nukentėjusysis nebendravo su savo sūnumi, iki kaltinamojo akto surašymo datos 2023 m. liepos 19 d. Teismas skundžiama nutartimi kelia neprotingą ir neįgyvendinamą reikalavimą.
2.3. Skunde pažymima, kad kaltinamosios veiksmai yra labai konkrečiai nurodyti – melavimas apie savo buvimo vietą, buvimo vietos slėpimas, nesudarymas galimybės bendrauti ryšio priemonėmis. Tokie veiksmai yra aiškūs ir suprantami. Nėra adekvatu ir protinga reikalauti, kad nukentėjusysis ar prokuroras nurodytų konkrečias vietas, kur buvo nukentėjusioji, kai ji atsisako duoti parodymus, meluoja dėl savo buvimo vietos ir ją slepia.
2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog tariamas kaltinamojo akto trūkumas, kad inkriminuojama veika yra be pabaigos, kaip tik atitinka faktinę situaciją, nes kaltinamoji iki šiol nevykdo teismo sprendimo ir be svarbios priežasties nesudaro galimybės nukentėjusiajam bendrauti su sūnumi. Nusikalstama veika iki šiol tęsiama ir nėra pabaigta.
2.5. Skundo autorius teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nuo 2023 m. liepos turėdamas kaltinamosios prašymą dėl kaltinamojo akto trūkumų, dar dešimt mėnesių vilkino bylos nagrinėjimą, kurio metu kaltinamoji ir toliau netrukdoma tęsė nusikalstamą veiką. Teismo posėdžiai neįvyko, nes kaltinamoji be pateisinamos priežasties į juos neatvyko. Teismas ignoravo kaltinamosios akivaizdų vengimą dalyvauti teismo posėdžiuose, o vietojo to nusprendė grąžinti bylą prokurorui. Vietoje sankcijos už neatvykimą į teismo posėdį taikymo kaltinamajai, teismas tiesiog nusprendė visai nenagrinėti bylos.
3. Skunde prokurorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.
3.1. Skunde nurodoma kad, E. N. kaltinama, padariusi BK 245 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Šio baudžiamojo nusižengimo esmė – nevykdymas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Jeigu pagal teismo sprendimą turintys perduoti vaiką asmenys nebendradarbiauja, ruošiant vaiką perdavimui, vaiko perdavimas, nesukeliant vaikui neigiamų pasekmių, tampa neįmanomas. Taigi, pareigos bendradarbiauti sąmoningas nevykdymas yra pakankamas pagrindas traukti baudžiamojon atsakomybėn, nes šios pareigos vykdymas išimtinai priklauso nuo ją privalančių vykdyti asmenų valios.
3.2. Skunde teigiama, jog E. N. kaltinime yra aiškiai įvardintas teismo sprendimas, kurio jau nuo 2021 m. liepos 20 d. ji, turėdama objektyvią galimybę jį vykdyti, neteisėtai nevykdo. Tai įsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021, kuriuo detaliai nustatyta tvarka, kaip J. R. gali bendrauti su savo mažamečiu sūnumi G. R.. Kadangi G. R. gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. N., būtent ji turi suruošti bei nustatytu laiku, nustatyta tvarka perduoti mažametį tėvui J. R., bendradarbiauti su juo, ruošiant vaiką perdavimui, ir šios teismo nustatytos pareigos vykdymas priklauso išimtinai nuo jos valios.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog sutiktina, jog kaltinamajame akte iš tiesų padaryta techninė klaida, nes nenurodyta kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pabaiga. Kaltinamosios nusikalstamų veiksmų galutinė data, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, laikantis teisingumo principo, kaltinime turėtų būti nurodyta pranešimo apie įtarimą jai įteikimo data – 2023 m. birželio 19 d.
3.4. Skunde pažymima, jog Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 nurodyta daugybė atvejų, konkrečių datų, suteikiančių nukentėjusiajam J. R. teisę bei galimybes bendrauti su savo mažamečiu sūnumi, tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2023 m. birželio 19 d. savo teise ir galimybėmis jis negalėjo pasinaudoti visiškai, ir ne dėl to, kad nenorėjo, bet būtent dėl kaltinamosios tam valios nebuvimo. Kaltinamajame akte tai patvirtinantys duomenys pateikti detaliau kaip įrodymai, ir teismas turėtų juos tirti teisiamuosiuose posėdžiuose.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundus kaltinamosios E. N. gynėja advokatė D. B. prašo skundus atmesti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad dėl ankščiau vykusių teisminių procesų nukentėjusiajam ir jo atstovui neabejotinai būtų priimtinas ilgas teismo procesas, kuriame E. N. būtų priversta įrodinėti savo nekaltumą, jiems neaktualios kaltinamosios teisės, tinkamas procesas ir BPK 2019 straipsnio reikalavimus atitinkantis kaltinamasis aktas. Toks kaltinimas, koks pateiktas E. N. šios bylose kaltinamajame akte, yra ydingas, rodo itin atsainų požiūrį į reikalavimus kaltinamajam aktui, o apeliaciniame skunde tinkamo kaltinimo formulavimo naštą bandoma perkelti teismui. Šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. jam keliamų reikalavimų, tokio kaltinamojo akto pateikimas teismui yra bylos nagrinėjimą trukdantis esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.
4.2. Atsiliepime teigiama, jog kaltinamoji dėl 2023 m. birželio 19 d. pranešimo apie įtarimą pateiktuose rašytiniuose parodymuose nurodė, kad įtarimas (kuris pažodžiui perkeltas į kaltinamąjį aktą), jai yra neaiškus: pranešime apie įtarimą nurodyta, kad 2021 m. birželio 18 d. teismo sprendimo E. N. nevykdo nuo 2021 m. liepos 20 d., bet nėra nurodyta, kodėl inkriminuotos veikos pradžia siejama su šia data. Pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes teismo sprendime nėra nurodyta, kad J. R. vaiką turi pasiimti iš jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), joks adresas sprendime nėra nurodytas. Pranešime apie įtarimą nurodytos E. N. inkriminuotos veikos aplinkybės aprašytos abstrakčiai, nenurodytos jokios konkrečios datos, laikotarpiai ir įvykiai, dėl to E. N. negali suprasti, kuo ji kaltinama, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai (ar neveikimas) jai yra inkriminuojami, dėl to nežino kaip ginantis nuo tokio kaltinimo (įtarimo).
4.3. Atsiliepime pažymima, jog nors kaltinime nurodytas sprendimas įsiteisėjo 2021 m. liepos 20 d., vykdomasis raštas bendravimo tvarkos vykdymui J. R. buvo išduotas 2022 m. kovo 16 d., todėl neaišku, kuo remiantis prokurorė darė išvadą, kad tuo laiku teismo sprendimas nebuvo vykdomas.
4.4. Atsiliepime pažymima, jog prokurorė ignoravo objektyvius duomenis apie tai, dėl ko J. R. bendravimas su vaiku nevyko ir teismui perdavė bylą su visiškai nepagrįstu, neaiškiu kaltinimu. Iš prokurorės apeliacinio skundo teiginių, kad G. R. gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. N., būtent ji turi suruošti bei nustatytu laiku, nustatyta tvarka perduoti mažametį tėvui J. R., galima daryti išvadą, kad prokurorė nėra susipažinusi su bylos medžiaga, nes G. R. gyvenamoji vieta su motina teismo sprendimu nėra nustatyta, vaikas gyvena su motina todėl, kad tėvas juos iškraustė iš šeimos namų kai vaikui buvo keli mėnesiai, o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra įpareigojimų E. N. suruošti ir perduoti vaiką tėvui.
4.5. Atsiliepimo autorius nurodo, jog kaltinamajame akte nurodyta ir kita tikrovės neatitinkanti informacija (duomenys), kad E. N. parodymus duoti atsisakė, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-387-408/2023 nutarimas E. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį skirti įspėjimą paliktas nepakeistas, taip pat neteisingai nurodytos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26275-18 nutraukimo pagrindo.
4.6. Atsiliepimo autorius teigia, jog baudžiamoji byla pagal surašytą 2023 m. liepos 19 d. kaltinamąjį aktą negalėtų būti operatyviai išnagrinėta, kaltinamojo akto trūkumai laikytini esminiais, todėl byla pagrįstai perduota prokurorui. Be to, E. N. atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą klausimas buvo nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, bei sprendžiant administracinio nusižengimo bylas, tačiau E. N. netaikius civilinės ir administracinės atsakomybės, negali būti sprendžiamas ir baudžiamosios atsakomybės klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo skundai tenkinami.
5. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundų dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, kaltinamojo akto turinį, taip pat susipažinęs su skundams išnagrinėti reikšmingais baudžiamosios bylos duomenimis, sprendžia, kad teismo nutartis baudžiamąją bylą perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti yra nepagrįsta, todėl naikintina ir baudžiamoji byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
6. Perduoti bylą prokurorui teismas gali bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 3 dalis) arba bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Svarbu paminėti, jog ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama, esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-223/2013, Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-34-303/2017, Nr. 2K-141-693/2018, Nr. 2K-8-699/2019).
7. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir teisė pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinamos tinkamai įgyvendinus BPK 219 straipsnyje nustatytus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-532/2010, Nr. 2K-339/2010, Nr. 2K-7-648/2019). Tinkamas BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytų reikalavimų įgyvendinimas užtikrina paminėtas kaltinamojo teises ir kartu apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, t. y. pagal kaltinamame akte suformuotą kaltinimą vyksta bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-435/2013, Nr. 2K-132-511/2019). Visgi, kaltinamame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Be to, kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
8. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Tačiau kaltinamame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tai reiškia, kad nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentai dėl jos, todėl jame neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
9. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad priešingai nei konstatavo žemesnysis teismas, šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą.
10. Žemesnysis teismas sprendimą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui grindė tuo, kad iš kaltinimo nėra aišku, kodėl kaltinime minima data – 2021 m. liepos 20 d., yra siejama su E. N. galimos nusikalstamos veikos pradžia, pateiktame kaltinime inkriminuotos veikos aplinkybės aprašytos abstrakčiai, nenurodytos jokios konkrečios datos, laikotarpiai, įvykiai, konkretūs kaltinamosios veiksmai, nenurodyta nusikalstamos veikos pabaigos data.
11. Su šiais skundžiamos nutarties argumentais aukštesnysis teismas sutinka tik iš dalies. Iš kaltinamojo akto matyti, kad jame išdėstytos iš esmės visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą. Nurodyta, kokiu būdu, kada nusikalstama veika padaryta tiek, kiek šios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis. Galima sutikti, kad kaltinamajam surašytame kaltinime nusikaltimo dalykas nedetalizuotas, nėra nusikalstamos veikos pabaigos datos, ką savo skunde pripažino ir prokurorė, bei šią datą nurodė, tačiau priešingai, nei nurodė žemesnysis teismas, nėra pagrindo sutikti, kad tai trukdo teismui nagrinėti bylą. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek prokuroro, tiek teismo iniciatyva gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255, 256 straipsniuose nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014, Nr. 2K-469-648/2015, Nr. 2K-415-677/2016, Nr. 2K-40-895/2016). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai ir jų negalima ištaisyti teisme. Deklaratyviais laikytini ir skundžiamos nutarties argumentai, jog nustatyti kaltinamojo akto trūkumai trukdė kaltinamajai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nes iš kaltinamosios atsiliepimo turinio akivaizdu, jog ji supranta dėl ko iš esmės yra kaltinama, tačiau ginčija kaltinime nurodytas arba ir kitas nenurodytas baudžiamosios bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog visos kaltinamosios ginčijamos aplinkybės bus išnagrinėtos nagrinėjant bylą teisme ir priimant galutinį procesinį sprendimą.
12. BPK normose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia (be kita ko) prokurorams (Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Tiek įstatymas, tiek susiformavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir kvalifikaciją arba, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, jas keisti, tikslinti, konkretinti, šalinti.
13. Iš to seka, kad žemesnysis teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo išvadai apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą. Tačiau žemesnysis teismas bylos nagrinėjimo metu to nepadarė, o ir skundžiamoje nutartyje motyvus, kodėl išdėstyti kaltinamojo akto trūkumai apsunkina įrodinėtinų aplinkybių nustatymą, kas sutrukdė jam šiuos galimus kaltinamojo akto trūkumus (esant pagrindui) ištaisyti pačiam, nurodė deklaratyviai.
14. Aukštesnysis teismas taip pat pastebi, kad nukentėjusiojo skunde, taip pat kaip ir kaltinamosios atsiliepime yra pasisakoma dėl tam tikrų kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių atitikties įstatymo reikalavimams ir byloje nustatytiems duomenims, tai pat jie savaip vertinami ir pateikiamos šalių nuomonės vienu ar kitu klausimu. Pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje teismas įrodymų vertinimo neatlieka. Sprendimas dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto neturi būti susijęs su duomenų, kaip įrodymų, pakankamumo vertinimu, nes tai daroma tik baigiamuosiuose teismo sprendimuose. Tiek įstatymas, tiek suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Teismui priėjus išvados, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, jis pats turėtų atlikti papildomus veiksmus kilusiems prieštaravimams pašalinti, o jų nepašalinus arba nesant pakankamai duomenų, priimti išteisinamąjį nuosprendį.
15. BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamojo proceso paskirtis – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas teisingumą, taip pat turi prisidėti prie šios paskirties įgyvendinimo, pasinaudodamas BPK normose įtvirtintomis galimybėmis pagal bylą išnagrinėjusio teismo kompetenciją padaryti išvadas, ar surinkti įrodymai patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, jas paneigia arba patvirtina iš dalies, taip pat nustatyti kitokias aplinkybes, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir, laikydamasis kaltinimo pakeitimo procedūrai teisme nustatytų BPK reikalavimų (BPK 256, 303 straipsniai), priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Tuo tarpu byla prokurorui perduodama tik nustačius ne bet kokius, o esminius kaltinamojo akto trūkumus ar kitus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
16. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nenurodyti kaltinamojo akto trūkumai, kurių nebūtų galima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, t. y. negrąžinus bylos prokurorui. Todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, naikinama, o baudžiamoji byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
nukentėjusiojo J. R. atstovo advokato Nerijaus Stuko ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Genovaitės Ročienės skundus tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.