Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms E. Š. (Marijampolės skyriaus vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė) ir G. P. (Kauno skyriaus vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė),

nuotoliniu būdu viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei E. N. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo nustatyti ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką tokiomis sąlygomis :

1. Ieškovas turi teisę nuolatos bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. R. ir dalyvauti jo auklėjime.

2. Kiekvieną metų lyginių savaičių ketvirtadienį 9 val. J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės šeštadienį 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų dienų, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

3. Kiekvieną metų nelyginių savaičių ketvirtadienį 9 val. J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės šeštadienį 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų dienų, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

4. Kiekvienais nelyginiais metais J. R. kartu su sūnumi G. R. praleidžia Šv. Velykų antra dieną, Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio mėnesio 24 ir 25 diena), o kiekvienais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kalėdų antra dieną (gruodžio mėnesio 26 d.), Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 diena). J. R. atitinkamą šventės dieną 9 val. J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos ir atitinkamą šventės dieną 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų švenčių, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

5. Kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir per E. N. gimtadienį (lapkričio 23 d.) E. N. bendrauja su sūnumi G. R. neskaitant eiliškumo, todėl J. R. gegužės mėnesio pirmąjį šeštadienį ir lapkričio 22 d, 18 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir per J. R. gimtadienį (vasario 11 diena) J. R. bendrauja su sūnumi G. R. neskaitant eiliškumo, todėl J. R. birželio mėnesio pirmąjį šeštadienį ir vasario 10 d. 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį ir vasario 11 d. 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų švenčių, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

6. Kiekvienais metais per sūnaus G. R. gimtadienį (balandžio 26 d.) J. R. bendrauja su sūnumi kelias valandas – tikslus sūnaus paėmimo, grąžinimo laikas, vieta suderinama iš anksto bendru J. R. ir E. N. sutarimu, atsižvelgiant į sūnaus interesus.

7. Kiekvienais metais J. R. kartu su sūnumi G. R. praleidžia ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų atostogų. Šios atostogos gali būti dalinamos į kelias dalis. J. R. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi G. R. išvykti atostogų į užsienį ir laisvai keliauti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apie pasirinktą atostogų laiką, trukmę ir vietą J. R. ir E. N. praneša vienas kitam iš anksto, kai tik atostogų data jiems tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 14 (keturiolikai) kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. J. R. pirmą atostogų dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą – tikslus sūnaus paėmimo, grąžinimo laikas, vieta suderinama iš anksto bendru J. R. ir E. N. sutarimu, atsižvelgiant į sūnaus interesus.

8. J. R. ir E. N. turi vienas kitam suteikti prašomą informaciją apie svarbias priežastis, dėl kurių neįvyksta J. R. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi G. R. teismo nustatyta tvarka, pateikdami svarbias priežastis pagrindžiančius dokumentus (jų kopijas).

Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovas nuo 2019 m. gegužės mėnesio, kuomet atsakovė su sūnumi G. R. išsikraustė iš ieškovo namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir persikėlė gyventi į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo susidurti su sunkumais, bendraujant su sūnumi, kadangi atsakovė pradėjo riboti ieškovo bendravimą su sūnumi. 2020 metais ieškovo bendravimas su sūnumi tapo epizodinis. Tam, kad bendravimas nenutrūktų, ieškovas 2020 m. birželio mėnesį kreipėsi į Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl tėvo ir sūnaus bendravimo. Buvo atliktos atsakovės ir ieškovo gyvenamųjų vietų apžiūros, pas abu nustatytos geros sąlygos. Nors atsakovė teigė, jog ieškovui nekliudo bendrauti su sūnumi, faktiškai elgiasi priešingai. Liepos mėnesį ieškovas kreipėsi dėl privalomosios mediacijos, pateikė taikos sutarties projektą, bandė išvengti teisminio ginčo. Atsakovė su mediacija nesutiko. Institucijos nėra nustačiusios kokių nors komplikacijų, sūnui bendraujant su tėvu, sūnus pats yra išreiškęs norą bendrauti su tėvu. Net ir pareiškus ieškinį teisme, atsakovė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pasiūlyta bendravimo tvarka yra netinkama, nepateikė. Atsakovė pozicijos dėl ieškinio apskritai nėra išreiškusi. Dėl prašomos bendravimo tvarkos 2.1 punkto ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo punktu turėjo mintyje, jog tėvas turi teisę su sūnumi bendrauti nuolat per nuotolines ryšio priemones. Dėl 2.5 punkto, kai sūnus lankys mokyklą, ieškovas sutinka jį tiek nuvežti į mokyklą, tiek parvežti. Dėl 2.6 punkto ieškovas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas davė naudos, šalys taikiau sprendžia bendravimo laiką, todėl mano, jog šalys ateityje sugebės suderinti laiką tarpusavio sutarimu. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, jog teismui nustačius laikinąją tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, per šių metų gegužės mėnesį buvo įvykę septyni susitikimai, iš kurių šešis kartus tėvas sūnų pasiimdavo iš atsakovės gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą iš namelio, esančio Trakų miškuose. Bendravimai vyksta gražiai, ryte pažaidžiama, pasimokoma, tada sūnus eina miegoti pietų miego. Sūnus ieškovo namuose jaučiasi laisvai, turi artimą ryšį. Kai reikia atsisveikinti su sūnumi, sūnus tampa liūdnas, sako, kad nori būtu su tėčiu. Atsakovė, paskirdama susitikimą su vaiku, pastoviai laiką derindavo atsižvelgdama tik į savo dienotvarkę, tuo tarpu į ieškovo užimtumą atsižvelgiama nebūdavo. Dėl to reikalinga, jog teismas nustatytų konkrečią ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką. 2020 m. balandžio mėnesį su sūnumi ieškovas susitiko apie septynis / aštuonis kartus. Mano, jog vaikas pasirengęs likti pas ieškovą ir su nakvyne, kadangi vaikas miega pietų miego, ieškovas jį užmigdo, vaikas pats atsikelia, pats pasako, kada nori žaisti. Visai nesenai atsakovė E. N. norėjo, kad sūnus savaitgalį praleistų su tėčiu ir naktį iš šeštadienio į sekmadienį, kas iš esmės rodo, jog atsakovė neprieštarauja tam, kad sūnus liktų pas ieškovą ir naktimis. Dėl bendravimo tvarkos punkto, kuriame prašo leisti su vaiku būti nuo ketvirtadienio iki penktadienio, ieškovas sutinka, jog kai sūnus lankys ugdymo įstaigą, bendravimas bus derinamas atsižvelgiant į sūnaus interesus, ieškovas įsipareigoja nuvežti ir parsivežti sūnų iš ugdymo įstaigos. Jei sūnus norės susitikti tik šeštadienį ir sekmadienį, problemų tame nebus. Nurodė, kad su sūnumi jis bendrauja ir telefonu. Sūnus moka bendrauti telefonu, bendravimas būna pilnavertis. Bendravimo tvarkos 2.1 punktu prašo užtikrinti, jog su vaiku būtų galimybė bendrauti ir ryšio priemonėmis. Nurodė, kad su sūnumi yra nutarę, jog sūnus lankys futbolą, kadangi pats to nori. Ieškovas jį nuveš į treniruotes ir parveš. Dėl bendravimo tvarkos 2.6 punkto ieškovas sutinka, jog šis punktas teismo būtų tikslinamas, siekiant tinkamai įtvirtinti atsakovės pareigą nedrausti ir neriboti tėvo ir sūnaus bendravimo nurodytu metu.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie parengiamąją teismo posėdį bei teismo posėdį informuota teismo šaukimais bei pranešimais. Iš Lietuvos Teismų Informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, matyti, jog atsakovei teismo šaukimas apie parengiamąjį teismo posėdį ir teismo pranešimas išsiųsti 2021 m. balandžio 8 d. elektroninių ryšių priemonėmis ir laikomi įteiktais 2021 m. balandžio 9 d.; atsakovei 2021 m. gegužės 10 d. buvo siųstas teismo šaukimas apie teismo posėdį ir teismo pranešimas dėl nuomonės dalyvauti jame nuotoliniu būdu, laikomi įteiktais 2021 m. gegužės 11 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175 ¹ straipsnio 10 dalis). Atsakovė nuomonės dėl dalyvavimo parengiamajame bei teismo posėdžiuose nėra pateikusi, atsakovės neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos, todėl nėra pagrindo laikyti, jog atsakovė nedalyvavo dėl svarbių priežasčių. Prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo neatvykus atsakovei nepareikšta.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovas ilgą laiką buvo labai lankstus, derindavosi prie atsakovės keliamų sąlygų. Atstovės sutinka, jog būtų nustatyta konkreti sūnaus ir tėvo bendravimo tvarka. Nurodė, jog buvo gauti keli pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kurių esmė – jog tėvas nesusitinka su vaiku, jam nėra užtikrinama tokia galimybė. Atsakovė apie nesutikimą bendrauti tėvui su sūnumi neigė, sakydavo, jog jiems bendrauti netrukdo, kaip tik skatina jų bendravimą arba sugalvodavo tokias priežastis kaip vaiko liga, tėvas laiku neatvažiavo, tėvas nežino vaiko dienotvarkės. Atsakovės teiginiai dėl tėvo netinkamo elgesio su vaiku institucijos duomenimis nėra pagrįsti. Su ieškovu daugiausiai institucijos atstovai bendraudavo telefonu. Kauno skyrius teigė, jog ieškovas su vaiku bendrauti sugeba. Ieškovo gyvenimo sąlygos buvo tikrintos, jos atitinka vaiko interesus. Pas ieškovą įrengti net du kambariai, skirti vaikui. Atstovės nurodė, jog ieškovas išmano kaip bendrauti su vaiku, jį auginti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, jog ieškovas J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovė E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai. Nepilnametis sūnus G. R. gyvena kartu su motina E. N., tėvas J. R. teikia materialinį išlaikymą.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007).

Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, tiksliai nustatant, kuriomis dienomis ir kokiomis aplinkybėmis tėvas galėtų pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir atitinkamai grąžinti jį į vaiko gyvenamąją vietą. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas paaiškino, jog jau daugiau nei metai laiko atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su sūnumi, sūnaus ir tėvo susitikimus derina atsižvelgdama išskirtinai tik į savo nuotaiką, emocijas, savo laisvą bei užimtą laiką, tuo tarpu ieškovo užimtumas ir jo darbinė veiklą, kuri laiko atžvilgiu yra kruopščiai planuojama, atsakovei nesudaro reikšmės.

Teismas, išklausęs paaiškinimus, susipažinęs su pateiktais įrodymais, sprendžia, jog šalių santykiai yra konfliktiški, šalys ginčo taikiai išspręsti neketina (tai patvirtina byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos raštas, iš kurio matyti, jog privalomoji mediacija neįvyko, taikos sutarties projektas nepasirašytas). Toks konfliktiškas šalių, tai yra nepilnamečio vaiko G. R. tėvų, elgesys gali turėti įtakos santykiams tarp nepilnamečio sūnaus ir skyrium gyvenančio tėvo. Kol kas ieškovas su sūnumi bendrauja artimai, randa bendrų interesų, tačiau, užkertant kelią jų bendravimui bei susitikimams, bendravimas gali tapti įtemptas. Nepilnametis sūnus noriai bendrauja su tėvu, tėvo elgesys sūnaus atžvilgiu yra tinkamas. Šias aplinkybes patvirtina tiek parengiamajame, tiek teismo posėdyje dalyvavusios institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės, kurios patikino, jog ieškovas vaiko atžvilgiu elgiasi tinkamai, vaiko teisių pažeidimų iš tėvo pusės nėra užfiksuota.

Atsakovės nenorą ir kliudymą leisti ieškovui susitikti su sūnumi patvirtina ir byloje pateikti ieškovo bei atsakovės susirašinėjimai, iš kurių jaučiamas atsakovės bendravimo stilius, manipuliacijos, atsakovė dažnu atveju dėl neaiškių priežasčių nukelia ieškovo ir jo sūnaus susitikimus kitam kartui. Taip pat matyti, jog atsakovė dažnu atveju kalba apie materialinius dalykus, tai yra pinigines lėšas, kurių neva iš ieškovo pastoviai stinga. Tuo tarpu iš byloje pateikto akcinės bendrovės „SEB“ banko išrašo matyti, jog ieškovas atsakovei sūnaus tiesioginiams poreikiams tenkinti pavedimu pinigines lėšas perveda net kelis kaltus per mėnesį. Pervedamos sumos sūnaus poreikiams tenkinti paprastai siekia 200 Eur.

Pažymėtina, jog teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – laikiną ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones susitikimai su sūnumi vyko ganėtinai sklandžiai, bendrauti tapo paprasčiau. Šios aplinkybės patvirtina, jog bendravimo tvarkos nustatymas daro teigiamą įtaką ieškovo ir atsakovės bendravimui, kalbant apie tėvo ir sūnaus susitikimų derinimą, todėl teismas sprendžia, jog tam, kad tėvo ir sūnaus ryšys ir toliau liktų artimas, tikslinga nustatyti ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, kokia vaiko bendravimo tvarka su tėvais geriau atitiktų jo interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, nustatydamas tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, pasisako dėl ieškovo prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje išdėstyto 2.1, 2.2, 2.3, 2.5 bei 2.6 punktų. Teismo vertinimu, ieškovo bendravimo tvarka su sūnumi negali būti nustatoma „nuolatos“, kadangi tarp šalių šiuo klausimu yra kilęs ginčas, sūnus nuolat gyvena su motina (atsakove), todėl, akivaizdu, jog ieškovas su sūnumi bendraus ne nuolat, o tam tikru teismo nustatytu laiku. Ieškovas bei jo atstovas, pasisakydami dėl šio punkto, paaiškino, jog turi mintyje nuolatinį tėvo ir sūnaus bendravimą, palaikomą ryšio priemonėmis ar nuotoliniu būdu. Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką taip, kad šis galėtų bet kada susisiekti su sūnumi telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Ieškovas paaiškino ir tai, jog su sūnumi jau yra kalbėję telefonu, sūnus geba tiek užduoti klausimus, tiek į juos atsakyti per ryšio priemones, be to, tai gerintų / lavintų vaiko gebėjimą bendrauti kitokiomis sąlygomis. Tuo tarpu kituose punktuose, teismo vertinimu, bendravimo tvarka tikslintina, kadangi neatsižvelgta į aplinkybę, jog sūnus ateityje lankys ugdymo įstaigą, galbūt turės užklasinę veiklą, todėl ieškovo numatyta bendravimo tvarka gali būti sunkiai įgyvendinama, pasiimant vaiką ketvirtadieniais 9 val. Ieškovas teismo posėdyje tikino, jog kai sūnus pradės lankyti ugdymo įstaigą, jis įsipareigoja sūnų nuvežti į ugdymo įstaigą ir iš jos parsivežti, taip pat sutinka sūnų nuvežti bei parvežti iš būrelių, jei šis tokius pageidaus lankyti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei įvertinus tai, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovo J. R. bendravimas su sūnumi kenktų sūnaus interesams, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje buities sąlygos nebūtų tinkamos nepilnamečiam vaikui lankytis pas tėvą, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, kuri, teismo nuomone, geriausiai atitiktų vaiko interesus, tokiomis sąlygomis:

1. Ieškovas turi teisę kasdien, nepažeidžiant vaiko teisių bei teisėtų interesų, įvairiomis ryšio / elektroninio ryšio priemonėmis / nuotoliniu būdu bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. R. ir dalyvauti jo auklėjime.

2. Kiekvieną metų lyginių savaičių ketvirtadienį J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte, netrukdant vaikui lankyti ugdymo įstaigos, ir tos pačios savaitės šeštadienį 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. J. R. įsipareigoja netrukdyti vaikui lankyti ugdymo įstaigos, esant poreikiui įsipareigoja sūnų G. R. nuvežti į ugdymo įstaigą ir iš jos parsivežti. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų dienų, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

3. Kiekvieną metų nelyginių savaičių ketvirtadienį J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte, netrukdant vaikui lankyti ugdymo įstaigos, ir tos pačios savaitės šeštadienį 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. J. R. įsipareigoja netrukdyti vaikui lankyti ugdymo įstaigos, esant poreikiui įsipareigoja sūnų G. R. nuvežti į ugdymo įstaigą ir iš jos parsivežti. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų dienų, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

4. Kiekvienais nelyginiais metais J. R. kartu su sūnumi G. R. praleidžia Šv. Velykų antra dieną, Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio mėnesio 24 ir 25 diena), o kiekvienais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kalėdų antra dieną (gruodžio mėnesio 26 d.), Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 diena). J. R. atitinkamą šventės dieną 9 val. J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos ir atitinkamą šventės dieną 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų švenčių, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

5. Kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir per E. N. gimtadienį (lapkričio 23 d.) E. N. bendrauja su sūnumi G. R. neskaitant eiliškumo, todėl J. R. gegužės mėnesio pirmąjį šeštadienį ir lapkričio 22 d. 18 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei lapkričio 22 d. būtų darbo diena ir sūnus lankytų ugdymo įstaigą, J. R. įsipareigoja lapkričio 22 d. sūnų G. R. nuvežti į ugdymo įstaigą ir iki 18 val. parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir per J. R. gimtadienį (vasario 11 diena) J. R. bendrauja su sūnumi G. R. neskaitant eiliškumo, todėl J. R. birželio mėnesio pirmąjį šeštadienį bei vasario 10 d. 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį bei vasario 11 d. 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei vasario 10 d. bei vasario 11 d. būtų darbo dienos ir sūnus lankytų ugdymo įstaigą, J. R. įsipareigoja, netrukdant sūnaus ugdymui, sūnų G. R. vasario 10 d. 18 val. pasiimti iš jo gyvenamosios vietos ir vasario 11 d. nuvežti į ugdymo įstaigą bei iki 18 val. parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų švenčių, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

6. Kiekvienais metais per sūnaus G. R. gimtadienį (balandžio 26 d.) J. R. dvi – tris valandas bendrauja su sūnumi pagal sūnaus pageidavimą, apie tai iš anksto informavęs sūnaus motiną E. N..

7. Kiekvienais metais J. R. kartu su sūnumi G. R. praleidžia ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų atostogų. Šios atostogos gali būti dalinamos į kelias dalis. J. R. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi G. R. išvykti atostogų į užsienį ir laisvai keliauti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepažeidžiant reikalavimo turėti vaiko motinos sutikimą išsivežti vaiką į užsienį. Apie pasirinktą atostogų laiką, trukmę ir vietą J. R. ir E. N. praneša vienas kitam iš anksto, kai tik atostogų data jiems tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 14 (keturiolikai) kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. J. R. pirmą atostogų dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą – tikslus sūnaus paėmimo, grąžinimo laikas, vieta suderinama iš anksto bendru J. R. ir E. N. sutarimu, atsižvelgiant į sūnaus interesus.

8. J. R. ir E. N. turi vienas kitam suteikti prašomą informaciją apie svarbias priežastis, dėl kurių neįvyksta J. R. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi G. R. teismo nustatyta tvarka, pateikdami svarbias priežastis pagrindžiančius dokumentus (jų kopijas).

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 str. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką tenkinimas su nežymiu patikslinimu negali būti laikomas pagrindu nustatinėti patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporcijas, teismas mano, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteisiamos pilna apimtimi, kadangi iš esmės ieškinys dėl tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo yra tenkinamas. Ieškovas už neturtinio pobūdžio reikalavimą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (2020 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodymas), taip pat patyrė 700 Eur išlaidas už sutiektą advokato teisinę pagalbą (sąskaita, sąskaitos išrašas, atstovavimo sutartis), todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos 775 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos kiekvienam atsakovui (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti ieškovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką tokiomis sąlygomis:

1. Ieškovas turi teisę kasdien, nepažeidžiant vaiko teisių bei teisėtų interesų, įvairiomis ryšio / elektroninio ryšio priemonėmis / nuotoliniu būdu bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. R. ir dalyvauti jo auklėjime.

2. Kiekvieną metų lyginių savaičių ketvirtadienį J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte, netrukdant vaikui lankyti ugdymo įstaigos, ir tos pačios savaitės šeštadienį 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. J. R. įsipareigoja netrukdyti vaikui lankyti ugdymo įstaigos, esant poreikiui įsipareigoja sūnų G. R. nuvežti į ugdymo įstaigą ir iš jos parsivežti. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų dienų, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

3. Kiekvieną metų nelyginių savaičių ketvirtadienį J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte, netrukdant vaikui lankyti ugdymo įstaigos, ir tos pačios savaitės šeštadienį 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. J. R. įsipareigoja netrukdyti vaikui lankyti ugdymo įstaigos, esant poreikiui įsipareigoja sūnų G. R. nuvežti į ugdymo įstaigą ir iš jos parsivežti. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų dienų, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

4. Kiekvienais nelyginiais metais J. R. kartu su sūnumi G. R. praleidžia Šv. Velykų antra dieną, Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio mėnesio 24 ir 25 diena), o kiekvienais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kalėdų antra dieną (gruodžio mėnesio 26 d.), Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 diena). J. R. atitinkamą šventės dieną 9 val. J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos ir atitinkamą šventės dieną 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų švenčių, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

5. Kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir per E. N. gimtadienį (lapkričio 23 d.) E. N. bendrauja su sūnumi G. R. neskaitant eiliškumo, todėl J. R. gegužės mėnesio pirmąjį šeštadienį ir lapkričio 22 d. 18 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei lapkričio 22 d. būtų darbo diena ir sūnus lankytų ugdymo įstaigą, J. R. įsipareigoja lapkričio 22 d. sūnų G. R. nuvežti į ugdymo įstaigą ir iki 18 val. parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir per J. R. gimtadienį (vasario 11 diena) J. R. bendrauja su sūnumi G. R. neskaitant eiliškumo, todėl J. R. birželio mėnesio pirmąjį šeštadienį bei vasario 10 d. 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį bei vasario 11 d. 20 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei vasario 10 d. bei vasario 11 d. būtų darbo dienos ir sūnus lankytų ugdymo įstaigą, J. R. įsipareigoja, netrukdant sūnaus ugdymui, sūnų G. R. vasario 10 d. 18 val. pasiimti iš jo gyvenamosios vietos ir vasario 11 d. nuvežti į ugdymo įstaigą bei iki 18 val. parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie svarbias priežastis (sūnaus ir / ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), dėl kurių J. R. ir / ar sūnus negali kartu praleisti nurodytų švenčių, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomomis.

6. Kiekvienais metais per sūnaus G. R. gimtadienį (balandžio 26 d.) J. R. dvi – tris valandas bendrauja su sūnumi pagal sūnaus pageidavimą, apie tai iš anksto informavęs sūnaus motiną E. N..

7. Kiekvienais metais J. R. kartu su sūnumi G. R. praleidžia ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų atostogų. Šios atostogos gali būti dalinamos į kelias dalis. J. R. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi G. R. išvykti atostogų į užsienį ir laisvai keliauti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepažeidžiant reikalavimo turėti vaiko motinos sutikimą išsivežti vaiką į užsienį. Apie pasirinktą atostogų laiką, trukmę ir vietą J. R. ir E. N. praneša vienas kitam iš anksto, kai tik atostogų data jiems tampa žinoma, bet ne vėliau kaip likus 14 (keturiolikai) kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. J. R. pirmą atostogų dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą – tikslus sūnaus paėmimo, grąžinimo laikas, vieta suderinama iš anksto bendru J. R. ir E. N. sutarimu, atsižvelgiant į sūnaus interesus.

8. J. R. ir E. N. turi vienas kitam suteikti prašomą informaciją apie svarbias priežastis, dėl kurių neįvyksta J. R. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi G. R. teismo nustatyta tvarka, pateikdami svarbias priežastis pagrindžiančius dokumentus (jų kopijas).

Priteisti iš atsakovės E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 775 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2021 m. kovo 2 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną ieškovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.