Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1526-1097/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-30
Bylos Nr.: e2A-1526-1097/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03295-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rūta Latvelė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: A. G.
Atsakovas: R. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1526-1097/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03295-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei atsakovės R. G. priešieškinį ieškovui A. G. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. G. (toliau – atsakovė), ieškiniu bei 2024 m. sausio 1 d. patikslinęs reikalavimus, prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11388-341/2021 nustatytą ieškovo A. G. pareigą mokėti kiekvienam nepilnamečiam vaikui išlaikymą, nustatant, kad A. G. kas mėnesį iki kol vaikams V. G. ir V. G. sukaks po 18 metų, turi mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui periodinius mokėjimus po 306,09 Eur, mokamus į atsakovės banko sąskaitą; 2) nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 2.1) ieškovas ir atsakovė lygiomis teisėmis dalyvauja auklėjant jų nepilnamečius vaikus, vienodai rūpinasi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, fiziniu vystymusi, mokymu, lavinimu, bei tinkamai juos atstovauja įgyvendinant suteiktas teises ir laisves, netrukdo vienas kitam naudotis įstatyme nustatytomis teisėmis ir pareigomis; 2.2) ieškovas ir atsakovė, nepažeisdami galiojančių teisės aktų reikalavimų, turi lygias teises nuspręsti dėl jų vaikų, kaip mokinių, neatvykimo į mokyklą ar nedalyvavimo pamokoje (ar jos dalyje) – ar tai nutiktų dėl ligos, apsilankymo pas gydytoją, svarbių asmeninių priežasčių, nepalankių oro sąlygų, įvykių, susijusių su transportu, kitų nenugalimos jėgos aplinkybių, dalyvavimo ugdomajame renginyje ar tikslinio kvietimo atvykti į valstybinę ar savivaldybės instituciją ar įstaigą. Tas iš tėvų, kurio iniciatyva vaikai neatvyko į mokyklą ar nedalyvavo pamokoje (ar jos dalyje), privalo pateisinti praleistas pamokas mokykloje; 2.3) vaikų mokslo metų metu (išskyrus vaikų rudens, Kalėdų, žiemos, Velykų ir vasaros atostogas) ieškovas turi teisę bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais kas antrą penktadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaikus sekmadienį į jų gyvenamąją vietą 19 val.; tuo atveju jeigu atitinkamas ieškovo bendravimui su vaikais priskirtas penktadienis – ne darbo diena, ieškovas pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos 10 val.; tuo atveju, jeigu po ieškovo bendravimo savaitgalio einantis pirmadienis yra ne darbo diena – ieškovo bendravimas su vaikais atitinkamą savaitgalį prasitęsia ir ieškovas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą pirmadienį 19 val. Konkretūs savaitgaliai tarp vaikų atostogų parenkami taip, kad susidarytų įmanomai tolygiausias laiko pasiskirstymas abiem tėvams; 2.4) vaikų mokslo metų metu (išskyrus vaikų rudens, Kalėdų, žiemos, Velykų ir vasaros atostogas) ieškovas su vaikais taip pat bendrauja ir kiekvienos savaitės vieną darbo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams (tuo atveju, jeigu ta diena yra ne darbo diena – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17 val.), ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val. Konkrečią tokią savaitės darbo dieną ieškovas pasirenka nedelsiant po to, kai tampa žinomi vaikų užsiėmimai (toks pasirinkimas galioja tol, kol pasikeičia vaikų užsiėmimų laikas – jiems pasikeitus ieškovas bendravimo dieną pasirenka iš naujo); 2.5) vaikų vasaros atostogų metu ieškovas ir atsakovė turi teisę su vaikais bendrauti po vienodą kalendorinių dienų skaičių. Ieškovas konkretų vasaros atostogų laiką su atsakove suderina iki tų metų gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas ieškovo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas atsakovės pageidavimui dėl atostogų laiko. Ieškovas vaikus paima pirmąją atostogų laikotarpio dieną 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.; 2.6) vaikų rudens, Kalėdų, žiemos ir Velykų atostogos apima ir savaitgalius bei nedarbo dienas, esančius prieš ir po šių atostogų. Vaikų rudens, Kalėdų, žiemos ir Velykų atostogų metu ieškovas ir atsakovė su nepilnamečiais vaikais laiką leidžia kintančiu grafiku: lyginiais metais vaikai žiemos, Velykų atostogas ir Kalėdų atostogų pirmąją dalį iki gruodžio 30 dienos 19 val. leidžia su atsakove, rudens ir Kalėdų atostogų antrąją dalį nuo gruodžio 30 dienos 19 val. – su ieškovu, nelyginiais metais vaikai žiemos, Velykų atostogas ir Kalėdų atostogų pirmąją dalį iki gruodžio 30 dienos 19 val. leidžia su ieškovu, rudens atostogas ir Kalėdų atostogų antrąją dalį nuo gruodžio 30 dienos 19 val. – su atsakove; ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos išvakarėse 18 val. (išskyrus lyginiais metais Kalėdų atostogų antrąją dalį, kai ieškovas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 30 dienos 19 val.) ir grąžina vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val.; 2.7) atskirais atvejais prireikus pakeisti matymosi su vaikais tvarką (vaikų paėmimo ar parvežimo dieną ar laiką, matymosi su vaikais dienas, jų skaičių) – ieškovas ir atsakovė bendradarbiauja ir susiderina šios tvarkos pakeitimus, stengdamiesi kompensuoti vienas kitam atsiradusias matymosi su vaikais pertraukas. Atsisakyti daryti prašomus tvarkos pakeitimus leidžiama tik dėl svarbių priežasčių (jau suplanuotos kelionės, nupirkti bilietai, vyks konkretūs renginiai, išvykstama į komandiruotę ir pan.); 2.8) šalys įsipareigoja visas vaikų veiklas, vizitus, šventes ir pan. organizuoti kiekvieno iš jų numatyto buvimo su vaikais metu, o jei toks planuojamas laikas sutampa su kito iš jų buvimo su vaikais metu – tai privaloma prieš planuojant gauti sutikimą ir užtikrinti vaikų pasiėmimą bei parvežimą; 2.9) atsakovė užtikrina, kad ieškovo numatytu vaikų pasiėmimo metu vaikai būtų jų gyvenamojoje vietoje (jei pasiėmimo diena nesutampa su mokslo diena), ir kad vaikai su savimi turėtų jų gyvenamosios vietos raktus (kad vaikai galėtų patekti į namus juos parvežus). Jei dėl kokių nors priežasčių atsakovė (iš anksto suderinusi su ieškovu ir gavusi jo sutikimą) pageidauja matytis su vaikais jų buvimo su ieškovu metu – vaikus pasiima ir ieškovui vėl atveža atsakovė; 2.10) tuo atveju, jei bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, būreliai, pasirodymai neformaliojo ugdymo įstaigose, tas iš tėvų (su kuriuo tuo metu yra vaikai) privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms bei galimybę vaikams sudalyvauti tuose neformaliojo ugdymo renginiuose ir būreliuose, kuriuose vaikų dalyvavimui tas iš tėvų yra davęs išankstinį pritarimą; 2.11) ketinant išvykti su vaikais į kitą valstybę, vienas iš tėvų apie tai prieš protingą terminą turi elektroniniu paštu pranešti kitam, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo su vaikais laikotarpiu, išvykstant į užsienį būtina raštu (el. paštu ar SMS žinute) suderinti kelionės datą. Abu tėvai įsipareigoja pateikti vienas kitam reikalingą rašytinį (notarinį) sutikimą ir/arba atlikti kitus reikalingus veiksmus tam, kad bet kuris iš jų galėtų keliauti su vaikais į užsienį; 2.12) jeigu vienas iš tėvų dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, artimo giminaičio netekties, komandiruotės ir pan.) negali atvykti nustatytu laiku pasiimti vaikų ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant apie tai informuoti kitą iš tėvų telefonu arba žinute. Tokiu atveju matymosi su vaikais laiką praradusiam tėvui ne vėliau kaip per du mėnesius nuo aplinkybių, sukliudžiusių jo ir vaikų bendravimą, atsiradimo dienos kitas iš tėvų kompensuoja prarastas bendravimo su vaikais dienas, jas susiderinant iš anksto; 2.13) ieškovas ir atsakovė turi teisę nevaržomai bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio bei kitomis susisiekimo priemonėmis; 2.14) ieškovas ir atsakovė turi vienas kitam perduoti (raštu, žinute ar el. paštu) vaikų naudojamus elektroninių įrenginių, paskyrų, programėlių ir pan. prisijungimo duomenis bei nedelsiant informuoti vienas kitą šiems duomenims pasikeitus. Ieškovas ir atsakovė turi lygias teises valdyti vaikų elektroninius įrenginius, paskyras, programėles ir pan. tėvų teisėmis (tiek fiziškai, tiek elektroniniu būdu), prireikus kontroliuoti vaikų naudojimąsi jais ir nustatyti vaikų buvimo vietą; 2.15) klausimai, susiję su vaikų išsilavinimu, laisvalaikiu, užklasiniu užimtumu ir ugdymu sprendžiami bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu, maksimaliai atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų pageidavimą; 2.16) ieškovas ir atsakovė turi vienodas teises susipažinti su visa informacija bei dokumentais apie vaikų sveikatą, taip pat su kita informacija, esančia gydymo, švietimo, ugdymo ar kitose įstaigose, daryti atitinkamų dokumentų išrašus, nuorašus, kopijas.

2. Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ja ieškovas buvo įsipareigojęs mokėti po 500 Eur / mėn. išlaikymą kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui (du vaikai). Ši suma buvo nustatyta šeimos išlaidas mėnesiui, kurios sudarė apie 2 000 Eur, padalinus iš 4. Į skaičiavimus neįtrauktos išlaidos būsto paskolai, palėpės įrengimui, garažo remontui, pramogoms ir atostogoms, nes po santuokos nutraukimo kiekvienas su vaikais pramogauja ir atostogauja atskirai. Ieškovo sprendimą teikti minėto dydžio išlaikymą lėmė aplinkybė, kad santuokos nutraukimo metu atsakovė nusprendė išeiti iš darbo. Santuokos nutraukimo metu ieškovas prisiėmė visą vaikų išlaikymo naštą, nes atsakovė planavo išeiti iš darbo, ką ir padarė. Tačiau po nurodyto dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymo, atsakovės turtinė padėtis pasikeitė iš esmės – nuo 2022 m. pabaigos atsakovė vėl dirba ir gauna pajamas. Be to, santuokos nutraukimo metu ieškovas padovanojo atsakovei ½ dalį buto su visais jame buvusiais baldais, buitine technika, atsakovei atiteko visos šalių santaupos. Vaikų poreikiai 2022 m., 2023 m. ženkliai nepakito. Šiuo metu (nuo 2024 m. sausio 1 d.) MMA yra 924 Eur, atskaičius mokesčius – 708,42 Eur, o universali išmoka vaikui – 96,25 Eur. Perskaičiavus pagal atnaujintus dydžius ieškovo prašoma nustatyti išlaikymo vienam vaikui suma yra 306,09 Eur ((708,42 Eur – 96,25 Eur) / 2). Pažymėjo, kad ieškovas ne tik moka išlaikymą vaikams, bet ir patiria papildomas išlaidas bendravimo su vaikais metu. Ieškovas nuosavo būsto neturi, jį nuomoja, nuosavybės teise turi tik motociklą ir yra sudaręs lizingo sutartį dėl lengvo automobilio įsigijimo. Ieškovo pagrindinis pajamų šaltinis yra vykdoma individuali veikla, iš kurios 2022 m. ieškovas gavo 49 313,16 Eur pajamų, nuo kurių turėjo sumokėti 17 194,03 Eur mokesčių, todėl pragyvenimui likusios lėšos sudarė po 2 676,59 Eur per mėnesį. Pagal ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką su vaikais praleidžiamas laikas sudarys apie 3-4 mėnesiai per metus (pusė visų atostogų, kas antras savaitgalis bei viena darbo diena kas savaitę), tai yra iki trečdalio viso jų laiko, būdamas su vaikais, ieškovas papildomai turės patirti iki trečdalio visų jų išlaikymui reikalingų išlaidų. Ieškovas taip pat teigė, kad nepavyksta pasiekti bendro sutarimo su atsakove dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl prašė nustatyti konkrečią jo bendravimo su vaikais tvarką.

3. Atsakovė priešieškiniu su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė nustatyti jos nurodytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) ieškovas bendrauja su šalių nepilnamečiais vaikais kiekvienų neporinių metų porinių savaičių ir kiekvienų porinių metų neporinių savaičių penktadienį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į jų gyvenamąją vietą 19 val.; tuo atveju jeigu atitinkamas tėvo bendravimui su vaikais priskirtas penktadienis – ne darbo diena, tėvas vaikus pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos 10 val.; tuo atveju, jeigu po tėvo bendravimo savaitgalio einantis pirmadienis yra ne darbo diena – tėvo bendravimas su vaikais atitinkamą savaitgalį prasitęsia ir vaikai iš tėvo pusės turi būti pristatyti į jų gyvenamąją vietą pirmadienį 19 val.; 2) ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o tuo atveju, jeigu ta diena ne darbo diena – tėvas vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; 3) bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis moksleivių atostogų metu, vaikų vasaros atostogų metu ir nurodytomis švenčių dienomis; 4) tėvas bendrauja su vaikais pusę vaikų vasaros atostogų. Vienas nepertraukiamas tėvo bendravimo su vaikais laikotarpis negali viršyti 2 savaičių, o vaikų leidžiamas laikas su motina negali būti trumpesnis nei 1 savaitė. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikai paimami tėvo pirmąją atostogų laikotarpio dieną 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami tėvo atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.; 5) moksleivių rudens, pirmosios žiemos atostogos (Kalėdinės atostogos), antrosios žiemos ir Velykų atostogos apima ir savaitgalius, esančius prieš ir po šių atostogų. Vaikų rudens, Kalėdų, žiemos ir Velykų atostogų metu kiekviena iš šalių su nepilnamečiais vaikais laiką leidžia kintančiu grafiku: lyginiais metais vaikai per Velykų atostogas, žiemos atostogų pirmąją dalį iki gruodžio 30 dienos 19 val., antrąsias žiemos atostogas laiką leidžia su atsakove, pirmųjų žiemos atostogų antrąją dalį (nuo gruodžio 30 dienos 19 val. iki pirmųjų žiemos atostogų pabaigos) ir rudens atostogas – su ieškovu, nelyginiais metais vaikai per Velykų, žiemos atostogų pirmąją dalį iki gruodžio 30 dienos 19 val., antrąsias žiemos atostogas laiką leidžia su ieškovu, pirmųjų žiemos atostogų antrąją dalį (nuo gruodžio 30 dienos 19 val. iki pirmųjų žiemos atostogų pabaigos) ir rudens atostogas – su atsakove; tėvas pasiima vaikus pirmosios atostogų dienos šeštadienį 10 val. (išskyrus lyginiais metais pirmųjų žiemos atostogų antrąją dalį, kai tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima nuo gruodžio 30 dienos 19 val.) iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą paskutinę tėvui priskirtų atostogų dieną 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą; 6) tuo atveju, jei tėvo ar motinos bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, būreliai, pasirodymai neformaliojo ugdymo įstaigose, atitinkama šalis (su kuria tuo metu yra vaikai) privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms bei galimybę vaikams sudalyvauti neformaliojo ugdymo renginiuose, būreliuose; 7) aukščiau nurodyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma Motinos dieną (kiekvienų metų pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį), motinos gimimo dieną; 8) ketindama išvykti su vaikais į kitą valstybę, šalis apie tai prieš protingą terminą turi raštu (t. y. SMS žinute) informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos šalies bendravimo laikotarpiu, išvykstanti į užsienį šalis turi raštu (t. y. SMS žinute) gauti kitos šalies sutikimą (kitos šalies bendravimo laikotarpio dienoms) susiderinant kelionės datą su kita šalimi; 9) jeigu tėvas dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, artimo giminaičio netekties) negali atvykti nustatytu laiku pasiimti vaikų ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei likus vienai parai iki bendravimo su vaikais pradžios, apie tai informuoti vaikų motiną telefonu arba žinute. Tokiu atveju tėvas tuo metu atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su vaikais aukščiau nurodytu atitinkamu laiku, tačiau tėvas įsipareigoja ne vėliau kaip per du mėnesius nuo aplinkybių, sukliudžiusių tėvo ir vaikų bendravimą, atsiradimo dienos kompensuoti prarastas bendravimo su vaikais dienas susiderindamas su vaikų motina atitinkamas dienas bendravimui su vaikais. Kilus nesutarimui, dėl lyginių mėnesių (kuriais neįvyko tėvo bendravimas) prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių, dėl nelyginių mėnesių (kuriais neįvyko tėvo bendravimas) prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių; 10) kiekviena šalis turi teisę nevaržomai bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio bei kitomis susisiekimo priemonėmis; 11) šalių susitarimu, vaikų gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apie numanomą vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos (adreso) pasikeitimą atsakovė privalo informuoti ieškovą likus ne mažiau kaip 1 (mėnesiui) iki pasikeitimo dienos.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad teismo sprendimo priėmimo metu atsakovė dirbo ir gavo 1 250 Eur darbo užmokestį, atsakovė išėjo iš darbo po mėnesio, 2021 m. gruodį ir nedirbo 10 mėnesių, bet gavo 667,13 Eur išmoką, 61,14 Eur/mėn. profesinio mokymosi stipendiją, 15 Eur/mėn. automobilių aikštelės nuomos pajamų, todėl jos pajamos sudarė 743,27 Eur per mėnesį. Nuo 2022 m. vidurio atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 1 579,48 Eur darbo užmokestį bei 35 Eur už aikštelės nuomą. Todėl po santuokos nutraukimo atsakovės pajamos padidėjo 363,48 Eur, tačiau tai nelaikytina esminiu turtinės padėties pasikeitimu. Atsakovė po santuokos nutraukimo įgijo automobilį, ieškovas – automobilį ir motociklą. Santuokos nutraukimo sutartimi atsakovei buvo perleistas turtas, tačiau ieškovas su tokiu turto pasidalijimu sutiko, todėl minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Ieškovas santuokos nutraukimo metu nutarė prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi, nes jo pajamos buvo (ir tebėra) kelis kartus didesnės. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyto išlaikymo dydį lėmė realus šalių turtinės padėties įvertinimas. Ieškovas prie ieškinio pateikia nežinia kada sudarytą lentelę, kurioje net neįtraukta eilė išlaidų, ir tokiu būdu mėgina pagrįsti savo prisidėjimą prie vaikų išlaikymo visa apimtimi. Šiuo metu išlaidos 12 metų dukros išlaikymui sudaro 1 163,64 Eur/ mėn., 9 metų sūnaus – 997,05 Eur. Abu vaikai lanko būrelius, vien jiems išlaidos per mėnesį sudaro 320 Eur, o ieškovas prašo sumažinti išlaikymo dydį 275 Eur. Toks pokytis stipriai paveiktų vaikų gyvenimo kokybę, kiekvieno vaiko poreikiai neturi apsiriboti MMA dydžiu. Ieškovo gaunamos pajamos leidžia ir toliau jam prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi. Be to, ieškovas nutyli apie savo pajamų augimą. Ieškovo pajamų mokesčio deklaracijoje nurodyta, kad deklaruota visų pajamų suma yra 70 194,06 Eur, o ne 49 313,16 Eur. Ieškovas taiko modelį, kad nuo gautų individualios veiklos pajamų atskaitoma 30 procentų turėtų išlaidų. Tokio atskaitymo nereikia pagrįsti, todėl atsakovei kyla abejonės, ar ieškovas iš viso turėjo tokias išlaidas, todėl vertinant ieškovo turtinę padėtį atsižvelgtina į jo gaunamą 70 194,06 Eur pajamų sumą. Atėmus sumokėtus mokesčius, matyti, kad ieškovas 2022 m. gavo 52 408,98 Eur pajamų, tai yra 2,7 karto daugiau nei atsakovė.

5. Pasisakydama dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, atsakovė atkreipė dėmesį, kad ji turi būti kuo tikslesnė, aiškesnė, visų pirma atitinkanti vaikų, o tik tada tėvų interesus. Ieškovo siūlomos tvarkos 1 ir 2 punktai nėra būtini, nes atkartoja įstatymo nuostatas. 3 punkto formuluotė netiksli, nes tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais. 4 punktas netikslus ir labiau atitinka ieškovo poreikius, o ne vaikų interesus, vaikams yra būtina žinoti konkrečią bendravimo su tėvu dieną. 5 punkto formuluotė tikslintina, nes vaikai nėra su tėvu praleidę ilgesnio laikotarpio, todėl manytina, kad pusė laiko vasarą maksimaliai 2 savaites nepertraukiamai (vienu bendravimo laikotarpiu) labiau atitiktų vaikų interesus. 7 punkto formuluotė neaiški ir sunkiai įgyvendinama, ieškovo nurodytos svarbios priežastys nėra objektyvios. Vaikai lanko būrelius 5 dienas iš 7, ieškovas negali siekti vien sau patogios bendravimo tvarkos. 9 punktas yra perteklinis, nes akivaizdu, kad atsakovė turi užtikrinti, jog vaikai būtų gyvenamojoje vietoje jų paėmimo metu. Vaikai šiuo metu patys sprendžia, kokius būrelius lankys, todėl tvarka, kai vaikai nebus vežami į būrelius, kuriuos tėvai nedavė sutikimo lankyti, neatitinka vaikų interesų. Bendravimas tarp šalių turi vykti viena forma – SMS, atsakovė neturi būti įpareigota kasdien tikrinti elektroninį paštą. 14,15,16 punktai naikintini, nes atkartoja įstatymo normas. Ieškovas turi teisę dalyvauti tėvų susirinkimuose, prisijungti prie vaikų klasės tėvų paskyrų, domėtis vaikų ugdymu.

Atsiliepimas

6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovė ignoruoja ieškovo, kaip tėvo, teises, viena sprendžia visus su vaikais susijusius klausimus. Atsakovė, priešingai nei jos atstovas, teisės aktų, reglamentuojančių tėvų ir vaikų santykius gerai nežino, todėl 1 punktas yra būtinas, jo įrašymas sumažintų nesutarimus, įneštų aiškumo į šalių bendravimą. 2 punkto įrašymą sąlygojo pastarieji įvykiai, kai atsakovė neleido dėl svarbių priežasčių nevesti vaikų vieną dieną į mokyklą. 3 punkte reglamentuota matymosi su vaikais savaitgaliais tvarka. Porinių ir neporinių savaičių ieškovas nesutiko įvardinti iš anksto, nes su atsakove kasmet keisis atostogomis. Vaikų mokslo metų atostogų datos nėra fiksuotos – kasmet jos kinta priklausomai nuo šventinių dienų išsidėstymo. Atsakovė su vaikais matosi ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir kiekvieną dieną, tuo tarpu ieškovas – tik kas antrą savaitgalį (ir tik po vieną darbo dieną per savaitę). Užfiksavus porinių ir neporinių savaičių savaitgalius – gali nutikti taip, kad, pavyzdžiui, pasibaigus atostogoms, per kurias vaikai bus su atsakove, ieškovas su vaikais laiką leis tik dar po dviejų savaičių (jei kitas po atostogų savaitgalis būtų iš anksto užfiksuotas kaip atsakovės savaitgalis), todėl nesimatymo su vaikais laikas gali išsitęsti ir iki mėnesio. Teisingiausia yra kiekvienais metais (pagal mokyklos paskelbtas atostogų datas) pasiskirstyti savaitgalius tarp atostogų taip, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės matymosi su vaikais pertraukos būtų trumpiausios. Atsakovė siekia, kad bendravimas su vaikais darbo dienų metu vyktų tik antradieniais, tačiau darbo dienomis vaikų užimtumas būna skirtingas – vaikai lanko įvairius būrelius, į juos išvyksta ir iš jų grįžta įvairiu metu. Todėl ieškovas nori turėti galimybę pasirinkti tokią darbo savaitės dieną, kuomet abu vaikai užsiėmimus baigtų vienodu (ar panašiu metu) ir būtų dar ne namuose – tokiu būdu jis turėtų daugiausiai laiko pasimatymui, parvežtų iš užsiėmimų namo. Ieškovas su vaikais gali bendrauti tik pasibaigus jo darbo laikui, t. y. po 17 val. Iki šiol tik istoriškai tokia diena būdavo antradienis, tačiau pasikeitus užsiėmimų laikui ar vaikams pasirinkus kitokius, kitu metu vykstančius užsiėmimus – tokia savaitės diena gali būti ir nebe antradienis, o kažkuri kita. Ieškovas nesutiko su atsakovės priešieškinio teiginiais, kad vaikų bendravimas su juo šešias savaites iš eilės neatitiktų vaikų interesų. Ieškovas teigė, kad vaikus augina ir su jais bendrauja nuo jų gimimo, nepertraukiamas ilgesnis laikotarpis vasaros atostogų metu leistų šalims geriau suplanuoti laiką su vaikais, palaikyti artimus santykius, dalyvauti jų auklėjime ir kasdieniame gyvenime. 6 punktu ieškovas siekia nustatyti, kad vaikus galėtų pasiimti pirmos atostogų dienos išvakarėse, o ne pirmos atostogų dienos ryte, nes nori su vaikais matytis viena para ilgiau. Atsakovei tai didelio skirtumo nesudarys, o ieškovui, negyvenančiam kartu su vaikais, tai turi didelę reikšmę. Be to, tai bus panašu į vaikų pasiėmimą savaitgaliams ir prisidės prie vaikų bendravimo su ieškovu stabilumo. 7 punkte ieškovas nori akcentuoti labiau tai, kad pakeitimai yra galimi ir be pagrįstų priežasčių nebūtų atsisakoma juos daryti, tuo tarpu atsakovė siekia, kad apskritai jokie pakeitimai nebūtų daromi. Ieškovo ir atsakovės galimybės keisti matymosi su vaikais laiką nėra vienodos – vaikų gyvenamoji vieta yra numatyta su atsakove, vaikų drabužiai, asmeniniai ir mokslo daiktai yra jų namuose, jų mokykla yra šalia, žaidimų erdvė ir draugai yra aplink jų namus, vaikai nuolat gyvena su atsakove. Atsakovė nė karto nėra prašiusi susikeisti matymosi su vaikais laiku, nepaisant to, kad jai toks poreikis buvo kilęs, ji prioritetą tokiais atvejais visada teikia ne ieškovui, o savo giminaičiams (tėvams, seseriai ar sūnėnui), neinformuodama ieškovo, kad buvimo su ja laiku ji vaikus iš tiesų perduoda kitiems asmenims. 8 punktu ieškovas nori pasiekti, kad atsakovė neplanuotų ieškovo laiko su vaikais už ieškovą. 9 punktas reikalingas tam, kad vaikų paėmimo ir parvežimo procesas būtų kuo aiškesnis. 10 punktas susijęs su 8 ir 15 punktais, skirtas sureguliuoti atvejus, kai atsakovė viena su vaikais sprendžia apie jų užsiėmimus, būrelius, pasirodymus neformaliojo ugdymo įstaigose. Ieškovas siekia būti įtrauktas į šių klausimų sprendimą, o atsakovei to nepadarius arba į ieškovo nuomonę neatsižvelgus – jai ir turėtų tekti pareiga užtikrinti vaikų sudalyvavimą tokiuose užsiėmimuose, būreliuose, pasirodymuose neformaliojo ugdymo įstaigose. Dėl pasirengimo pamokoms užtikrinimo klausimų nekyla. 11 punkto formuluotė, pateikta ieškinyje, yra tikslesnė ir išsamesnė, nei priešieškinyje, pagrindinis bendravimas gali vykti ir SMS pagalba, tačiau bendravimas elektroniniu paštu suteikia galimybę persiųsti priedus, plačiau ir išsamiau aprašyti su planuojamomis kelionėmis susijusią informaciją. Šiame punkte kalbama apie iš anksto planuojamas keliones, todėl nėra būtinybės atsakovei dėl to kasdien tikrinti elektroninį paštą. 12 punktas turėtų būti taikomas ne tik ieškovo, tačiau ir atsakovės atžvilgiu. Jame kalbama apie nesuplanuotus atvejus, todėl beprasmiška numatyti ne vėlesnį kaip prieš parą perspėjimą – tokia šiame punkte aprašyta priežastis nesimatyti su vaikais gali atsirasti ir vėliau kaip prieš parą, esmė yra nedelsiant pranešti kitam iš tėvų, kad matytis su vaikais nepavyks. Numatyti sprendžiamojo balso teisę kuriam nors iš tėvų taip pat nelogiška, nes vienas iš tėvų negali privalomai nuspręsti dėl kito iš tėvų laiko planavimo – turi būti pasiekiamas bendras abiem tinkantis susitarimas. 13 punkto formuluotė, pasiūlyta ieškinyje, iš esmės niekuo nesiskiria nuo tos, kurią atsakovė siūlo priešieškinyje, todėl galima laikyti, kad atsakovė šiam punktui pritaria. 14 punktas yra susijęs ne su teisės į privatumą pažeidimu, bet ieškovo pareiga prižiūrėti savo vaikus. Vaikų elektroninių įrenginių ir paskyrų sukūrimu ir priežiūra visuomet rūpinosi ieškovas, atsakovė to daryti nemokėjo. Savo paskyras prie elektroninio dienyno ir klasių grupių ieškovas tvarko pats, tam jokios pagalbos ar informacijos iš atsakovės nereikia. 14 punktas yra susijęs tik su pačių vaikų elektroninių įrenginių ir naudojamų paskyrų priežiūra (telefonų užraktais, jų naudojamų paskyrų slaptažodžiais). Vaikai iki 2023 m. vasaros naudojosi ieškovo jiems sukurtais elektroniniais pašto adresais, iCloud paskyromis, iPhone telefonais. Nuo 2023 m. vasaros atsakovė vaikams nupirko Android telefonus, perdavė jiems naujas SIM korteles su visiškai kitais telefono numeriais ir vietoj anksčiau naudotų elektroninių pašto adresų, kuriuos ieškovas buvo sukūręs ir kurių slaptažodžius žinojo ir buvo perdavęs atsakovei, vaikams buvo sukurti nauji elektroninio pašto adresai, o vaikų telefonų Android paskyros buvo susietos tik su atsakovės FamilyLink paskyra, todėl šiuo metu tik ji viena turi teisę valdyti vaikų paskyras, o slaptažodžių ieškovui nėra perdavusi. Naujų elektroninių pašto adresų ir paskyrų sukūrimo bei susiejimo veiksmus atliko ne pati atsakovė, o jos sūnėnas. Ieškovas turi teisę (ir pareigą) žinoti vaikų naudojamų elektroninių pašto adresų, įrenginių ir paskyrų prisijungimo duomenis, turi turėti galimybę prireikus daryti pakeitimus. Elektroninio saugumo specialistai ir net policija ragina tėvus periodiškai prižiūrėti vaikų elgesį elektroninėje erdvėje, todėl ieškovas siekia turėti prieigas prie vaikų naudojamų įrenginių ir paskyrų. Vaikų telefonuose yra įjungta jų buvimo vietos nustatymo funkcija – atsakovė savo telefone mato vaikų buvimo vietą visada, net ir tuo metu, kai vaikai būna su ieškovu. Šis punktas nėra skirtas „kontroliuoti“, o tik prižiūrėti vaikus ir jais pasirūpinti, kilus neaiškumui ieškovas turi turėti galimybę nustatyti vaikų buvimo vietą pagal jų telefono duomenis, teisės aktai nedraudžia vaikų tėvui žinoti, kur yra vaikai. 15 punktas svarbus, kad atsakovė aiškiai suprastų, jog šalys abi sprendžia visus klausimus dėl vaikų išsilavinimo, laisvalaikio, užklasinio užimtumo ir ugdymo. Vaikų norai yra svarbūs, tačiau ar ir kiek į juos atsižvelgti – sprendžia tėvai. 16 punkto įtraukimas suteiktų daugiau aiškumo tolesniame bendravime. Ieškovas pripažino, kad jo bendravimas su vaikais pirmaisiais metais po skyrybų nebuvo sklandus, tačiau tam buvo pagrįstų priežasčių, nes atsakovės ir vaikų gyvenamoji vieta, sąlygos liko nepakitusios, o ieškovas išsikėlė iš ankstesnės gyvenamosios vietos į nuomojamą butą, su savimi turėjo tik būtiniausius asmeninius daiktus, buityje trūko praktiškai visko (patalynės, rankšluosčių, indų, stalo įrankių, buities prietaisų ir kt.), neturėdamas jokių santaupų, neturėjo iš ko visko nusipirkti, neturėjo kaip pasirūpinti vaikų nakvyne. Netrukus po skyrybų atsakovė ir vaikai susirgo Covid infekcija, izoliavosi, o ieškovas 2021 m. gruodžio 22-27 d. išvyko į komandiruotę Londone. Kelis kartus susitikęs su vaikais – 2022 m. sausio viduryje, ieškovas susirgo Covid infekcija ir turėjo izoliuotis, tačiau nepaisant šių sunkumų, pagal turimas galimybes stengėsi su vaikais bendrauti ir palaikyti ryšį. Iki santuokos nutraukimo vaikus į ugdymo įstaigas vežiodavo ieškovas, po santuokos nutraukimo, pradėjus gyventi skyriumi, toliau vežioti vaikus į mokyklą buvo neįgyvendinama idėja. Bendravimą su vaikais 2022 m. vasarą apsunkino atsakovė. Nuo 2022 m. spalio mėn. pabaigos ieškovas su vaikais matosi kas antrą savaitgalį bei vieną darbo dieną kiekvieną savaitę, tačiau atsakovė ieškovo atžvilgiu yra nusiteikusi priešiškai: su vaikais susijusiais klausimais nebendradarbiauja, į klausimus dažnai neatsako, pati informacijos neteikia, reiškia įvairius priekaištus.

7. Ieškovas pažymėjo, kad santuokos metu jis apmokėdavo einamąsias išlaidas (pirkinius, paslaugas, įmokas ir pan.). Atsakovė taip pat atlikdavo kai kuriuos mokėjimus (mokėjo draudimo, paskolos įmokas, padengdavo savo mobiliojo telefono išlaidas, pirkdavo kuriuos pirkinius ir t.t.), tačiau kas mėnesį šalys peržiūrėdavo atsakovės atliktas įmokas ir ieškovas jai jas kompensuodavo. Taigi, visas išlaidas apmokėdavo ieškovas, atsakovė savo sąskaitoje kaupė santaupas (iš kurių atlikdavo priešlaikines paskolos grąžinimo įmokas ir apmokėdavo pastogės įrengimo išlaidas). Santuokos metu vidutinės išlaidos per mėnesį 4 asmenų šeimai (maistui ir buičiai, vaikų mokslams, 2 senų automobilių (2004 m. ir 2010 m. gamybos) kurui ir techniniam aptarnavimui, drabužiams, sveikatinimuisi, banko komisiniams, dovanoms, ryšių paslaugoms, kirpykloms, draudimams, būsto komunaliniams mokesčiams ir kitoms smulkioms išlaidoms) neviršijo 2 000 Eur. Į šiuos skaičiavimus sąmoningai nebuvo įtrauktos išlaidos būsto paskolai (nes ją 2021 m. viduryje šalys baigė mokėti), buto pastogės įrengimui (nes ji 2021 m. pabaigoje buvo baigta įrengti), garažo remontui (nes garažas po santuokos nutraukimo atiteko ieškovui), pramogoms bei atostogoms. Ieškovas teigė, kad jo pajamos nepaaugo, o sumažėjo – 2021 m. ieškovas gavo 57 642,34 Eur apmokestinamų metinių pajamų, 2022 m. – 49 313,16 Eur, nuo kurių 2021 m. turėjo sumokėti 21 791,84 Eur mokesčių, 2022 m. – 17 194,03 Eur mokesčių, todėl jo uždirbtos lėšos pragyvenimui 2021 m. sudarė 35 850,50 Eur, o 2022 m. – 32 119,13 Eur, arba po 2021 m. 2 987,54 Eur per mėn., 2022 m. – po 2 676,59 Eur per mėnesį. Dar santuokos metu vaikams atsiradus poreikiui turėti mobiliuosius telefonus, ieškovas sudarė sutartis su Telia ir nuo to laiko iki šiol apmoka už vaikų ryšio paslaugas. Atsakovė 2023 m. vasarą, nepasitarusi ir ieškovo neinformavusi, vaikams nupirko naujus telefono aparatus ir sudarė naujas sutartis su ryšio tiekėju ryšio numeriais, tuo tarpu ieškovas, siekdamas pasinaudoti akcijomis, dar 2022 m. rugsėjo 8 d. pratęsė vaikų abonentines sutartis 24 mėn. terminui iki 2024 m. rugsėjo 8 d.

8. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad nepalaiko ieškovo prašymo dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Šalių pozicija dėl bendravimo tvarkos iš esmės sutampa (išskyrus kai kuriuos neesminius nesutikimus), tėvo ir vaikų bendravimas iki šiol nėra visiškai nutrūkęs, todėl Tarnyba iš esmės neprieštaravo dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos, bet Tarnybos manymu, yra pagrindas atsižvelgti į atsakovės siūlymus sukonkretinti bendravimo tvarką pagal priešieškinyje nurodytas pastabas dėl tėvo ir vaikų bendravimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-611-892/2024, ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Atmetė ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo. Ieškovo A. G. ir atsakovės R. G. reikalavimus dėl bendravimo tvarkos tenkino iš dalies, nustatydamas tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. G. ir V. G. tvarką: 1) ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienų neporinių metų porinių savaičių ir kiekvienų porinių metų neporinių savaičių savaitgalį, penktadienį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į jų gyvenamąją vietą 19 val.; tuo atveju, jeigu atitinkamas ieškovo bendravimui su vaikais priskirtas penktadienis yra ne darbo diena, ieškovas paima vaikus iš gyvenamosios vietos 10 val.; tuo atveju, jeigu po ieškovo bendravimo savaitgalio einantis pirmadienis yra ne darbo diena, ieškovas vaikus grąžina į gyvenamąją vietą pirmadienį 19 val. Šiame punkte numatyta bendravimo tvarka negalioja atostogų metu; 2) ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį (išskyrus vaikų atostogas, Kalėdų, Žiemos, Velykų ir vasaros atostogas), pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o tuo atveju, jeigu ta diena ne darbo diena – pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; 3) vaikų vasaros atostogų metu ieškovas bendrauja su vaikais pusę jų atostogų laiko. Ieškovas konkretų vasaros atostogų laiką su atsakove suderina iki tų metų gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas ieškovo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas atsakovės pageidavimui dėl atostogų laiko. Ieškovas vaikus paima pirmąją atostogų laikotarpio dieną 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.; 4) vaikų rudens, Kalėdų, žiemos ir Velykų atostogų metu ieškovas su nepilnamečiais vaikais laiką leidžia kintančiu grafiku: lyginiais metais ieškovas bendrauja su vaikais rudens ir Kalėdų atostogų antrąją dalį nuo gruodžio 30 dienos 19 val., nelyginiais metais – žiemos, Velykų atostogų ir Kalėdų atostogų pirmąją dalį iki gruodžio 30 dienos 19 val. Ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos išvakarėse 18 val. (išskyrus lyginiais metais Kalėdų atostogų antrąją dalį, kai ieškovas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 30 dienos 19 val.) ir grąžina vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val. Ieškovo bendravimas su vaikais vaikų rudens, Kalėdų, žiemos ir Velykų atostogų metu apima ir savaitgalius bei nedarbo dienas, esančius prieš ir po šių atostogų, tokiu atveju vaikų paėmimo ir grąžinimo laikas pasiskirsto atitinkamai (paėmimo – 18 val. dieną prieš savaitgalio ar nedarbo dienos pradžią, grąžinama savaitgalio pabaigos ar nedarbo dienos 19 val.); 5) ieškovas turi pareigą jo bendravimo su vaikais laiku nuvežti vaikus į popamokinius užsiėmimus (būrelius) ir paimti iš jų, jei dėl tokių popamokinių veiklų buvo gautas ieškovo sutikimas. Tokia nuostata netaikoma iki 2023 m.-2024 m. mokslo metų pabaigos pasirinktiems būreliams, vaikų mokykloje organizuojamiems, su popamokine veikla susijusiems renginiams (šventėms, varžyboms), kuriuose vaikai nori dalyvauti, bei vizitams pas sveikatos priežiūros specialistus; 6) ketindama išvykti su vaikais į kitą valstybę, šalis apie tai prieš protingą terminą turi raštu (t. y. SMS žinute) informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos šalies bendravimo laikotarpiu, išvykstanti į užsienį šalis turi raštu (t. y. SMS žinute) gauti kitos šalies sutikimą (kitos šalies bendravimo laikotarpio dienoms) susiderinant kelionės datą su kita šalimi. Abu tėvai įsipareigoja pateikti vienas kitam reikalingą rašytinį (notarinį) sutikimą ir/arba atlikti kitus veiksmus tam, kad bet kuris iš jų galėtų keliauti su vaikais į užsienį; 7) jeigu ieškovas dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, artimo giminaičio netekties) negali atvykti nustatytu laiku pasiimti vaikų ar kitaip vykdyti šios tvarkos, jis privalo nedelsiant apie tai informuoti atsakovę telefonu arba žinute; 8) šalys turi teisę nevaržomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio bei kitomis susisiekimo priemonėmis; 9) vaikų gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apie numanomą vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos (adreso) pasikeitimą atsakovė privalo informuoti ieškovą likus ne mažiau kaip 1 (mėnesiui) iki pasikeitimo dienos. Taip pat teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 54,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei iš ieškovo – 3 212,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 5 punkte, jį išdėstant taip: ieškovas turi pareigą jo bendravimo su vaikais laiku nuvežti vaikus į popamokinius užsiėmimus (būrelius) ir paimti iš jų, jei dėl tokių popamokinių veiklų buvo gautas ieškovo sutikimas. Tokia nuostata netaikoma iki 2023 m.-2024 m. mokslo metų pabaigos pasirinktiems būreliams, vaikų mokykloje organizuojamiems, su popamokine veikla susijusiems renginiams (šventėms, varžyboms), kuriuose vaikai nori dalyvauti, bei vizitams pas sveikatos priežiūros specialistus, į kuriuos nuvežti ieškovo bendravimo su vaikais metu turi pareigą ieškovas.

11. Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) sprendimu. Juo ieškovas įsipareigojo mokėti 1 000 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. G. ir V. G.; dalinant turtą ieškovui nuosavybės teise atiteko garažas, esantis (duomenys neskelbtini), 35 / 2 561 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilis Toyota iQ; atsakovei atiteko butas bei 13 569 / 8 146 900 dalys žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini).

12. Teismas, konstatavęs, jog ieškovas neįrodė esminio atsakovės turtinės padėties pasikeitimo (pagerėjimo) po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, bei, kad ieškovas neįrodinėjo, jog vaikų poreikiai bei išlaidos jiems po teismo sprendimo sumažėjo, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog ieškovo gaunamos pajamos žymiai viršija atsakovės mėnesio pajamas (ieškovas pripažino, kad jo pajamos sudaro 4 085,07 Eur per mėnesį, atsakovės – 1 614,48 Eur), sprendė, kad išlaikymo dydžio mažinimas neatitiktų protingumo, teisingumo principų, todėl ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo netenkino.

13. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog nutraukiant santuoką visą nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą prisiėmė ieškovas, nes, nustatant išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, buvo atsižvelgta į tai, jog atsakovė planuoja nedirbti. Ieškovas duomenų, papildomai pagrindžiančių jo paaiškinimus, nepateikė. Be to, ieškovo vestoje 2021 m. sausio – lapkričio mėnesio šeimos išlaidų lentelėje, pagal kurią ieškovas nustatė vaikams teiktino išlaikymo dydį, neatsispindi visos būtinos išlaidos vaikų išlaikymui, kaip pavyzdžiui išlaidos vaikų būreliams, vaikų pramogoms, stovykloms, laisvalaikiui, vaikų ugdymui būtinoms priemonėms ir pan. Teismas laikė, kad labiau įtikinami yra atsakovės argumentai, jog ieškovas, inicijavęs santuokos nutraukimą, įvertinęs šalių galimybę uždirbti pajamas (kuri, kaip pripažino ieškovas teismo posėdyje, nėra lygiavertė), šalių įprastą pragyvenimo lygį, savo iniciatyva nustatė išlaikymo vaikams dydį, su kuo atsakovė, suprasdama, kad jai taip pat reikės dengti dalį vaikų išlaikymo išlaidų, sutiko.

14. Teismas konstatavo, kad laikinas atsakovės nedarbas, apie kurį ieškovui buvo iš anksto žinoma, bei įsidarbinus gaunamos kiek didesnės pajamos, nesudaro pagrindo konstatuoti esminio atsakovės turtinės padėties pagerėjimo, sudarančio pagrindą didinti atsakovės bei atitinkamai mažinti ieškovo teiktino išlaikymo vaikams dalį. Ieškovui, kuris yra advokatas, buvo žinoma, kad atsakovė nedarbo metu gaus bedarbio pašalpą ir jeigu iš tiesų išlaikymo dydis sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo susietas su atsakovės sprendimu nedirbti, tokia aplinkybė būtų nurodyta sutartyje (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos nutraukimo metu atsakovė dirbo ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini), jos pajamos, atskaičius mokesčius, sudarė 1 251 Eur. Išėjusi iš darbo 2022 m. atsakovė gavo vidutiniškai 667 Eur SODROS išmoką, taip pat nuomos pajamas. Nuo 2023 m. atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 1 579 Eur per mėnesį. Po santuokos nutraukimo ieškovas įgijo dvi transporto priemones (2022 m. rugsėjo 4 d. įgijo transporto priemone „Triumph“ bei 2023 m. kovo 9 d. sudarė automobilio „Toyota GR“ išperkamosios nuomos sutartį), atsakovė – vieną transporto priemonę (2022 m. birželio 14 d. įgijo „Peugeot“), tačiau minėti duomenys nesuponuoja esminio šalių turtinės padėties pasikeitimo.

15. Teismas nurodė, kad turto pasidalijimo santuokos nutraukimo metu faktas nėra esminė aplinkybė, atsiradusi po santuokos nutraukimo, bet aplinkybė, kuri buvo žinoma pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl turto pasidalijimo būdas nutraukiant santuoką nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.

Šalies argumentai

16. Teismas konstatavo, kad ieškovas turi finansines galimybes šalių nepilnamečiams vaikams teikti sutartyje numatyto dydžio išlaikymą. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2022 metais jo pajamos po mokesčių sudarė 2 676,59 Eur, iš kurių jis moka vaikams 1 000 Eur išlaikymą, dengia įsipareigojimus lizingo bendrovei ir būsto nuomai, o iš likusių lėšų pragyvena, todėl, ieškovo teigimu, jam vienam tenkinti vaikų poreikius yra nepakeliama našta, tačiau ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad turi finansines galimybes teikti sutartyje numatyto dydžio išlaikymą. Ieškovas pateikė į bylą 2023 m. pajamų ir išlaidų lentelę, iš kurios matyti, kad jo pajamos 2023 m. per mėnesį vidutiniškai sudarė 8 978,17 Eur, veiklos sąnaudos – 2 693,45 Eur, veiklos mokesčiai – 2 199,65 Eur. Taigi, 2023 m. ieškovo pajamos sumokėjus mokesčius per mėnesį sudarė 4 085,07 Eur, todėl, teismo vertinimu, net indeksuoto išlaikymo mokėjimas ieškovui nėra nepakeliama našta, nes, jį sumokėjus, ieškovui asmeninėms reikmėms lieka apie 2 853,07 Eur per mėnesį. Ieškovo argumentai dėl sudarytos lizingo sutarties taip pat nesudaro pagrindo keisti išlaikymo dydžio, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad šalis, prisiimdama finansinius įsipareigojimus, įsivertina savo finansinę padėtį bei galimybę vykdyti tiek prievolę kreditoriui, tiek ir prievolę teikti išlaikymą. Kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimas patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, todėl, teismo vertinimu, ieškovas gali teikti sutartyje numatyto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas nurodė, kad nors ieškovas ir patiria (ar patirs) išlaidas, kai jis praleidžia (praleis) laiką su vaikais, tačiau dėl to negali būti mažinamas vaikų išlaikymo dydis. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Papildomos išlaidos, patiriamos kartu su vaikais praleidžiamo laiko metu, pramogoms ir pan., nepriskirtinos prie būtinų išlaidų, nes jas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo.

18. Pasisakydamas dėl ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos, teismas sprendė, kad ieškovo prašomos nustatyti tvarkos 27.1, 27.2 punktai nenustato konkrečių šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygų, teisių ir pareigų, tai yra įstatyme įtvirtintos nuostatos dėl tėvų teisių ir pareigų, ieškovo prašomų įtvirtinti 27.1 ir 27.2 nuostatų nebus galima vykdyti priverstine tvarka, todėl jų netvirtino.

19. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo 27.4 ieškinio punktu, atsakovės priešieškinio reikalavimo II.2 punktu prašomos nustatyti bendravimo su vaikas tvarkos darbo dienų metu, konstatavo, kad konkrečios dienos nustatymas labiau atitiks nepilnamečių vaikų interesus, tokia tvarka atitiks tikslumo, apibrėžtumo kriterijų. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu įprasta ieškovo bendravimo su vaikais darbo diena yra antradienis, bei į ieškovo 27.3 punkte išreikštą nuogąstavimą dėl netolygaus laiko paskirstymo tarp vaikų bendravimo su tėvais, teismas nustatė, kad ieškovas mokslo metų metu (išskyrus atostogas) bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o tuo atveju, jeigu ta diena ne darbo diena – pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.

20. Teismas netvirtino ieškovo 27.7 punktu siekiamos įtvirtinti bendravimo tvarkos pakeitimų atvejais, jei atsiranda būtinybė pakeisti dienas ar bendravimo laiką, nurodydamas, kad ieškovo prašomas patvirtinti tvarkos punktas nėra konkretus, jį patvirtinus nebūtų nustatytos konkrečios šalių pareigos. Be to, šiame punkte ieškovo įvardintos svarbios priežastys, kaip, pavyzdžiui, suplanuotos kelionės, nupirkti bilietai ar renginiai, įprastai nepriskiriamos prie svarbių priežasčių.

21. Teismas sprendė, kad nėra poreikio įtvirtini ieškovo 27.9 punkte prašomas sąlygas. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl nėra būtinumo papildomai nustatyti, kad atsakovė turi pareigą užtikrinti vaikų buvimą gyvenamojoje vietoje jų paėmimo metu.

22. Teismas netenkino ieškinio 27.12 punkte nurodyto ieškovo prašymo įtvirtinti nuostatas dėl bendravimo su vaikais kompensavimo tokiu atveju, jei bendravimas negalimas dėl objektyvių priežasčių. Teismas vertino, kad nebendravimas su vaikais dėl objektyvių priežasčių įprastai nebūna dažnas, todėl neįtvirtinus konkretaus kompensavimo mechanizmo, o palikus šalims susitarti, ieškovo bei nepilnamečių vaikų interesai iš esmės nenukentės.

23. Teismas netvirtino ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 27.14 punkto nuostatos, nurodydamas, kad ji reglamentuoja ne ieškovo bendravimą su vaikais, o ieškovo, kaip tėvo, teisių ir pareigų įgyvendinimą. Be to, ieškovo prašomų perduoti prisijungimo duomenų atsakovė gali objektyviai neturėti, jei vaikai paskyras susikuria patys ar kitų asmenų pagalba, o vaikams augant, nei ieškovas, nei atsakovė objektyviai negalės sukontroliuoti visų vaikų veiksmų elektroninėse paskyrose.

24. Teismas į tvirtinamą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką neįtraukė ieškovo 27.15 punkte nurodytų nuostatų, nurodydamas, kad jos įtvirtintos CK 3.156, 3.1 straipsniuose.

25. Teismas į tvirtinamą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką neįtraukė ir ieškovo prašomų įtvirtinti 27.16 punkto nuostatų, nurodydamas, kad šio punkto nuostatos nėra konkrečios, tokios nuostatos įtvirtinimas kitai šaliai nesukurs jokių konkrečių pareigų. Be to, ieškovo teisės susipažinti su ugdymo, švietimo įstaigose esančia informacija įgyvendinimas negali būti perkeltas atsakovei. Ieškovas nepagrindė, kokiu būdu jo, kaip tėvo, teises susipažinti su informacija apie vaiką, daryti jos nuorašus, kopijas, atsakovė gali riboti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26. Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-611-892/2024, dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą patenkinti ir pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11388-341/2021 nustatytą A. G. pareigą mokėti kiekvienam vaikui išlaikymą, nustatant, kad A. G. kas mėnesį iki kol vaikams V. G. ir V. G. sukaks po 18 metų, turi mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui periodinius mokėjimus po 306,09 Eur, mokamus į atsakovės banko sąskaitą; 2) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2, 5 ir 9 punktus; patenkinti ieškovo reikalavimą patvirtinti ieškinio 27.1, 27.2, 27.4, 27.7, 27.8, 27.9, 27.14, 27.15 ir 27.16 punktuose nurodytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką; 3) likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-611-892/2024 dalį palikti nepakeistą (išskyrus bylinėjimosi išlaidų paskirstymą); 4) priteisti iš atsakovės ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas (230,50 Eur žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme, 214,71 Eur žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme ir 484 Eur turto vertinimo išlaidų).

Žemesnės instancijos teismas

27. Apeliaciniame skunde ieškovas argumentuoja, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, dėl to netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, jas netinkamai įvertino bei skundžiamoje sprendimo dalyje priėmė neteisingą ir naikintiną sprendimą. Be to, ieškovo teigimu, teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias priteistino išlaikymo vaikams dydžio nustatymą ir pakeitimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys, 3.198 straipsnio 1 ir 2 dalys) bei bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 3.175 straipsnio 2 dalis); teismas nustatė tik itin glaustą bendravimo su vaikais tvarką, tačiau neatsižvelgė į tai, kad privaloma buvo nustatyti ir dalyvavimo vaikus auklėjant tvarką. Detalizuodamas nurodytus argumentus, ieškovas nurodė, kad:

27.1. Teismo išvada, jog labiau įtikinami yra atsakovės argumentai, kad esą ieškovas, inicijavęs santuokos nutraukimą, įvertinęs šalių galimybę uždirbti pajamas (kuri, kaip neva ieškovas pripažino, nėra lygiavertė), šalių įprastą pragyvenimo lygį, savo iniciatyva nustatė išlaikymo vaikams dydį – nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su tuo, kodėl nutraukiant santuoką apskritai buvo nustatytas toks (t. y. 500 Eur vienam vaikui) išlaikymo dydis. Santuokos nutraukimo metu atsakovė nusprendė savo noru išeiti iš darbo. Šis jos sprendimas buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs tai, kad ieškovas įsipareigojo vienas tenkinti visus vaikų poreikius. Teismo išvados apie skirtingas šalių galimybes uždirbti pajamas neatitinka bylos aplinkybių.

27.2. Teismas nepagrįstai kritikavo į bylą ieškovo pateiktus 2021 m. šeimos išlaidų skaičiavimus, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovas į bylą kartu su ieškiniu pateikė suminę 2021 m. išlaidų lentelę. Atsakovei atsiliepime iškėlus abejonių dėl šios lentelės parengimo aplinkybių, ieškovas su atsiliepimu į priešieškinį pateikė pirmines 2021 m. sausio – spalio mėn. (kiekvieno mėnesio) apskaitos lenteles, apie kurių pildymą atsakovė žinojo ir kritikos dėl jų byloje nebereiškė. Santuokos su atsakove metu visas šeimos einamąsias išlaidas atlikdavo ieškovas. Atsakovė atlikdavo kai kuriuos mokėjimus, tačiau kas mėnesį šalys peržiūrėdavo atsakovės atliktas įmokas ir ieškovas jai visa tai kompensuodavo. Atsakovė savo sąskaitoje kaupė tik santaupas (iš kurių atlikdavo priešlaikines paskolos grąžinimo įmokas ir apmokėdavo pastogės įrengimo išlaidas). Minėtose 2021 m. sausio – spalio mėn. (kiekvieno mėnesio) apskaitos lentelėse yra susistemintos visos šio laikotarpio šeimos išlaidos, kurios buvo patirtos iš ieškovo banko sąskaitos. Teismo kritika, esą ieškovo pateiktoje lentelėje neatsispindi visos būtinos išlaidos vaikų išlaikymui, kaip pavyzdžiui išlaidos vaikų būreliams, vaikų pramogoms, stovykloms, laisvalaikiui, vaikų ugdymui būtinoms priemonėms ir pan. – neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Santuokos metu išlaidos pramogoms, stovykloms ar laisvalaikiui lentelėse buvo apskaitomos bendrai visiems 4 asmenims eilutėse „Pramogos/atostogos“, o išlaidos būreliams ir ugdymui buvo apskaitomos eilutėse „V. mokykla“ ir „V. mokykla“. Teismo išvada apie tai, esą ieškovas tokią lentelę (suvestinę) vedė tik kiek mažiau nei metus iki santuokos nutraukimo ir atsakovei apie ją nebuvo žinoma, neatitinka faktinių aplinkybių.

27.3. Teismo išvada, kad atsakovės pajamų padidėjimas nesudaro pagrindo konstatuoti esminio atsakovės turtinės padėties pagerėjimo, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Atsakovei įsidarbinus, jos pajamos padidėjo daugiau nei du kartus, lyginant su tomis pajamomis, kurias atsakovė gavo po santuokos nutraukimo, todėl byloje pakanka įrodymų konstatuoti esminį atsakovės turtinės padėties pasikeitimą. Atsakovės pajamos po santuokos nutraukimo buvo vidutiniškai po 743,27 Eur per mėnesį. Po santuokos nutraukimo atsakovės gaunamų pajamų (per 10 mėnesių laikotarpį, iki kol ji susirado naują darbą) vos pakako jos vienos poreikiams patenkinti, todėl ji, net ir gaudama nurodytas pajamas, vis vien nebūtų galėjusi skirti dar ir po 250 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovei susiradus darbą, nuo 2022 spalio m. atsakovė ėmė gauti po 1 579 Eur per mėnesį, taip pat ji toliau gauna 35 Eur per mėnesį turto nuomos pajamų, viso 1 614 Eur, t. y. daugiau nei dvigubai didesnes pajamas nei per 10 mėnesių laikotarpį po santuokos nutraukimo. Atsakovės pajamos 29 procentais viršija jos iki santuokos nutraukimo gautas pajamas. Nuo 2022 spalio m. atsakovės gaunamų pajamų jau pilnai pakanka ir jos pačios poreikiams tenkinti, ir skirti po 306,09 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui.

27.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad turto pasidalijimo būdas nutraukiant santuoką nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Atsakovei santuokos nutraukimo metu atiteko gerokai daugiau turto (visas butas su žemės sklypu bei santaupos, o ne jų pusė – t. y. buvo aiškiai nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo atsakovės naudai), nei ieškovui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai, t. y. ne vien tik gaunamoms pajamoms, bet ir turimam turtui. Aplinkybę, kad šiuo metu ieškovo gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovės (nors atsakovė taip pat turi visas galimybes gauti panašias ar net ir didesnes pajamas, nei ieškovo), atsveria didesnis atsakovės turimas turtas.

Žemesnės instancijos teismas

27.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje analizuojamas vaikui nustatyto išlaikymo dydžio sumažinimas iš esmės pablogėjus tėvo turtinei padėčiai, nes šios bylos aplinkybės yra kitokios. Šioje byloje ieškovas kelia klausimą dėl iš esmės pagerėjusios atsakovės turtinės padėties, bet ne dėl ieškovo turtinės padėties pablogėjimo. Patenkinus ieškinį, bendras vaikų išlaikymui reikalingas dydis nesumažėtų, o tik būtų perskirstytas: vietoj pareigos ieškovui vienam mokėti visą vaikų išlaikymui skirtą dydį, ši pareiga būtų padalinta šalims po lygiai. Vaikų poreikių padidėjimą tinkamai atspindėtų nuo 500 Eur iki 612,18 Eur kiekvienam vaikui padidinta jų poreikių tenkinimui nustatyta suma, kurią šalys turėtų tenkinti lygiomis dalimis, kiekvieno vaiko išlaikymui skirdamos po 306,09 Eur per mėnesį išlaikymą. Atsakovės pateikti vaikų poreikių paskaičiavimai yra nelogiški. Atsakovė į bylą pateikė savo parengtus vaikų poreikiams reikalingų lėšų skaičiavimus, tačiau tai padarė tik už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio iki 2023 m. gruodžio, ir teigia, esą nuo 2023 m. rugpjūčio staiga vien dviejų vaikų poreikiams jau reikalinga 2 160,69 Eur per mėnesį suma, t. y. pasak atsakovės, vaikų poreikiai nuo 2023 m. rugpjūčio, lyginant juos su 2021 m., išaugo daugiau nei dvigubai. Iš tiesų vaikų poreikiai taip ženkliai nepakito – vaikai gyvena tame pačiame bute, lanko tą pačią mokyklą, sunkių sveikatos problemų neturi.

27.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo su vaikais praleidžiamas laikas neturi įtakos vaikų išlaikymo dydžiui nustatyti – kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios priklauso iš skyrium gyvenančio tėvo priteistino išlaikymo dydis. Pagal skundžiamame sprendime patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką ieškovo su vaikais praleidžiamas laikas sudaro viso 3-4 mėn. per metus, t. y. bendraudamas su jais ieškovas patiria 25-30 procentų visų jų išlaikymui reikalingų metinių išlaidų. Tai yra ženkli išlaikymo dydžio dalis.

27.7. Teismas neįvertino faktinės aplinkybės, jog ieškovas išlaikymą moka ne vienam, bet dviem vaikams, o išlaikomų vaikų skaičius taip pat yra svarbi aplinkybė nustatant priteistino išlaikymo dydį.

27.8. Teismas nepagrįstai pritarė atsakovės argumentams, kad ieškinio 27.1 ir 27.2 punktai esą nenustato konkrečių bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygų, todėl nepagrįstai jų netvirtino. Teismas neįvertino, kad ieškovas prašo nustatyti ne tik bendravimo su vaikais, bet ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką – ieškinio 27.1 ir 27.2 punktai skirti lygių šalių teisių dalyvauti auklėjant nepilnamečius vaikus įtvirtinimui. Atsakovė ignoruoja lygias ieškovo, kaip vaikų tėvo, teises, viena sprendžia visus su vaikais susijusius klausimus (kokius būrelius vaikams lankyti, kokius mokslo dalykus rinktis, kaip prižiūrėti sveikatą ir kt.).

27.9. Teismas, nustatęs bendravimo su vaikais tvarką ateinančiam dešimtmečiui, neaptarė jokios bendravimo tvarkos pakeitimų darymo galimybės. Aiškios taisyklės bendravimo tvarkoje numatymas leistų išvengti ginčų kilimo ateityje. Teismas neatidžiai ir dėl to netinkamai įvertino ieškinio 27.7 punktą – ieškovas jame akcentavo, kad bendravimo tvarkos pakeitimai yra galimi ir kad be pagrįstų priežasčių nebūtų atsisakoma juos daryti, o atsakovė priešieškiniu siekė akcentuoti tai, kad apskritai jokie pakeitimai nebūtų daromi.

27.10. Teismas nepagrįstai apribojo ieškovo galimybę pasirinkti savaitės darbo dieną pagal vaikų dienotvarkę (kuri kiekvienais mokslo metais būna vis skirtinga). Teismas neįvertino, kad darbo dienomis vaikų užimtumas būna skirtingas – vaikai lanko įvairius būrelius, į juos išvyksta ir iš jų grįžta įvairiu metu, todėl ieškovas siekė turėti galimybę pasirinkti tokią darbo savaitės dieną, kuomet abu vaikai užsiėmimus baigtų vienodu (ar panašiu metu) ir būtų dar ne namuose – tokiu būdu ieškovas su vaikais turėtų daugiausiai laiko pasimatymui. Ieškovas teismui nurodė, kad su vaikais gali pasimatyti tik pasibaigus jo darbo laikui, t. y. po 17 val. Teismas šių argumentų neįvertino, todėl nustatė ydingą tvarką, pagal kurią ieškovas antradieniais privalės vaikus pasiimti iš mokyklos pasibaigus jų užsiėmimams (jei kitais metais vaikai antradieniais nelankys būrelių – tai turės juos iš mokyklos pasiimti, pavyzdžiui, 12-13 val.), nepriklausomai nuo ieškovo darbo laiko pabaigos, ir vaikus grąžinti 19 val. (pavyzdžiui, abiem vaikams ar vienam iš jų būrelių laikas antradieniais gali būti ir iki 19 val. – tuomet nebus galimybės pasimatyti). Ieškinio 27.4 punkte nurodyta tvarka leistų pasirinkti tokią savaitės dieną, kurią abu vaikai užsiėmimus baigia panašiu metu, ir jau pasibaigus ieškovo darbo laikui (t. y. po 17 val.). Jei tokia savaitės diena būtų ne darbo diena – ieškovas vaikus taip pat pasiimtų po 17 val. Teismo motyvai dėl vaikų pasiėmimo ne darbo dieną 10 val., priešingai, sukurtų skirtumus pasiimant vaikus tokiomis dienomis, be to, ieškovas nuogąstavimų dėl šio punkto laiko netolygumų byloje nereiškė. Ieškinio 27.4 punkte nurodyta tvarka taip pat atitinka ir nepilnamečių vaikų interesus, nes vaikai, žinodami konkrečią bendravimo su ieškovu savaitės dieną, nustatytą visiems mokslo metams į priekį (arba iki kol pasikeis jų pačių užsiėmimų laikas mokykloje), galės pasiruošti susitikimui ir netrukdomi planuotis kitas savo veiklas.

Šalies argumentai

27.11. Ieškovas nesutinka su dalimi teismo motyvų, susijusių su ieškinio 27.8 punktu, ir sprendimo rezoliucinės dalies 5 punkto formuluote. Ieškinio 27.8 punktu ieškovas siekia, kad atsakovė neplanuotų ieškovo laiko su vaikais už ieškovą (ar bent jau to nedarytų nepasitarusi su ieškovu), ir kad tas iš tėvų, kuris suorganizuoja veiklas vaikams, turėtų pasirūpinti ir vaikų nuvykimu bei parvykimu – teismas nepateikė jokių motyvų dėl to, kodėl tokia siūloma tvarka yra netinkama. Teismas, pasisakęs dėl pareigos vaikų popamokines veiklas organizuoti kiekvieno iš tėvų numatyto buvimo su vaikais metu, o jei toks planuojamas laikas sutampa su kitos šalies buvimo su vaikais laiku – privalomumo prieš planuojant gauti sutikimą, taip pat pasisakęs ir dėl atsakovės vienašalio vaikų lankytinų būrelių parinkinėjimo neatitikimo protingumo, sąžiningumo, teisių lygybės principams – neperkėlė šių formuluočių į sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktą. Teismo sprendimo motyvai dėl nuostatos išlygos 2023-2024 m. mokslo metais pasirinktiems būreliams, į kuriuos nuvežti ar parvežti ieškovo bendravimo su vaikais metu turi pareigą ieškovas, nėra pagrįsti jokiais argumentais ar byloje ištirtomis aplinkybėmis. Jei teismas turėjo omenyje susiklosčiusią situaciją su plaukimo būreliu kiekvieną šeštadienį (net ir ieškovo matymosi su vaikais metu) – tai ieškovas neprieštaravo jo lankymui tik todėl, kad buvo informuotas ne iš anksto, o jau po fakto, nenorėjo nuvilti vaikų ir sutiko tik su ta sąlyga, kad į šį būrelį vaikus vežios atsakovė. Todėl sprendimo 30 paragrafo ir rezoliucinės dalies 5 punkto (su 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi atliktu rašymo apsirikimo ištaisymu) išlyga dėl 2023-2024 m. mokslo metais pasirinktų būrelių yra naikintina. Ieškinio 27.8 punkte nurodyta formuluotė yra tinkamesnė: ji leistų tiek ieškovui, tiek atsakovei drausmingiau planuoti vaikų laiką vienam kito metu (įskaitant net ir vizitus pas gydytojus, vykimą į būrelius ir kitas veiklas) bei prisiimti tokio planavimo pasekmes (vaikų nuvykimo ir parvykimo užtikrinimą).

27.12. Teismo motyvai dėl poreikio įtvirtinti ieškinio 27.9 punkte numatytas sąlygas nebuvimo yra nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių. Byloje buvo nagrinėtos aplinkybės, kad praeityje yra pasitaikę atvejų, kai ieškovas sūnų turėjo pasiimti ne iš jo gyvenamosios vietos, o iš atsakovės tėvų sodybos (duomenys neskelbtini), ar vaikus iš atsakovės tėvų buto (duomenys neskelbtini). Poreikis vaikams turėti jų namų raktus yra pagrįstas (lygiai taip, kaip jie raktus turi su savimi kasdien eidami į mokyklą). Taip pat gali nutikti situacijų, kai atsakovė pageidaus trumpam pasimatyti su vaikais ieškovui skirtu laiku – tokiems atvejams sureguliuoti ieškovas siekia numatyti išankstinę pareigą atsakovei gauti ieškovo sutikimą ir pasirūpinti vaikų pasiėmimu bei parvežimu.

27.13. Teismo sprendimo 36 paragrafo motyvai yra nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių. Mokyklos vadovybė, elektroninio saugumo specialistai ir net policija ragina tėvus periodiškai prižiūrėti vaikų elgesį elektroninėje erdvėje, todėl ieškovas šiuo punktu siekia turėti prieigas prie vaikų naudojamų įrenginių ir paskyrų (tas, kurias žino atsakovė). Teismas nesirėmė jokia bylos medžiaga ar teisės aktais, o pateikė tik bendrus samprotavimus.

27.14. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą į bendravimo tvarką įtraukti ieškinio 27.15 punktą. Byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad iki šiol atsakovė viena sprendžia visus su vaikų išsilavinimu, laisvalaikiu, užklasiniu užimtumu ir ugdymu susijusius klausimus, ieškovo apie tai neinformuodama ir neatsiklausdama. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja poreikis šias taisykles įtvirtinti bendravimo su vaikais tvarkoje.

27.15. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą į bendravimo tvarką įtraukti ieškinio 27.16 punktą. Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad atsakovė vienašališkai nusprendė kreiptis dėl psichologo konsultacijų abiem vaikams. Su ieškovu tokio sprendimo atsakovė nederino, specialisto parinkimo klausimo su ieškovu nesprendė, apie vykstančius užsiėmimus, jų rezultatus ieškovo neinformuoja. Todėl ieškinio 27.16 punkto įtraukimas į bendravimo tvarką nustatytų aiškias taisykles dėl ieškovo ir atsakovės turimų teisių jame aptartais klausimais.

27.16. Teismas pateikė nepagrįstus motyvus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo rezoliucinės dalies 9 punkte. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiame (duomenys neskelbtini) sprendime – šioje byloje jis nėra keičiamas. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nėra ir bendravimo tvarkos dalykas. Atsižvelgiant į tai, sprendimo rezoliucinės dalies 9 punktas yra naikintinas.

Atsiliepimas

28. Atsakovė R. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Šalies argumentai

28.1. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad šalys nutraukdamos santuoką žinojo apie tai, jog atsakovė savo noru praras pragyvenimo šaltinį ir, anot ieškovo, šis atsakovės sprendimas buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs tai, kad ieškovas įsipareigojo vienas tenkinti visus vaikų poreikius. Ieškovas norėjo itin staigių skyrybų, todėl manytina, kad tikrai ne dėl atsakovės darbinės padėties ar gaunamų pajamų buvo nuspręsta mokėti nepilnamečiams vaikams 1 000 Eur išlaikymą. Ieškovas skyrybų ir vėlesniu laikotarpiu visiškai nesidomėjo, kokias pajamas gauna atsakovė. Ieškovo argumentai dėl išlaikymo dydžio sumažinimo yra itin subjektyvūs ir neatitinkantys realybės. Ieškovas pats savo noru pasiūlė prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi, nes tuo metu ieškovo pajamos buvo didesnės kelis kartus (ieškovo pajamos ir šiai dienai išlieka didesnės, tačiau jau daugiau nei kelis kartus), o santuokoje šalys nieko negailėjo savo vaikams, priešingai, tenkino visiškai visus vaikų poreikius, pirkdamos kokybišką maistą, pramogas, kokybiškus drabužius, avalynę, atostogaudamos su vaikais.

28.2. Teismas teisingai vertino, kad laikinas nedarbas, apie kurį ieškovui buvo iš anksto žinoma, bei įsidarbinus gaunamos kiek didesnės pajamos nesudaro pagrindo konstatuoti esminio atsakovės turtinės padėties pagerėjimo, sudarančio pagrindą didinti atsakovės bei atitinkamai mažinti ieškovo teiktino išlaikymo dalį. Santuokos nutraukimo metu atsakovė dirbo ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini), jos pajamos, atskaičius mokesčius, buvo 1 251 Eur, taigi, skyrybų momentu atsakovė gavo pajamas. Nuo 2023 m. atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos pajamos, atskaičius mokesčius, yra apie 1 579 Eur per mėnesį. Ne atsakovės, o būtent ieškovo turtinė padėtis pagerėjo iš esmės: 2022 metais ieškovas gavo 70 194,06 Eur pajamų, tuo tarpu 2023 metais jo pajamos sudarė net 104 882 Eur (PVM deklaracijų 11 eilučių suma) (2023 metais per mėnesį vidutiniškai ant popieriaus ieškovo pajamos sudarė 8 740,16 Eur lyginant su vidutiniškai 5 800,25 Eur/mėn. ieškovo pajamomis 2022 metais), t. y. ieškovo pajamos per metus padidėjo net 33,08 proc. arba 34 687,94 Eur (ieškovo vieno mėnesio pajamos padidėjo net 2 890,66 Eur suma). 2023 m pirmą pusmetį ieškovas susigrąžino 1 580 Eur PVM, o 2023 m. antrą pusmetį ieškovas susigrąžino 1 404 Eur PVM (25 ir 35 langeliai PVM deklaracijoje). Ieškovas viso įsigijo prekių ir paslaugų savo veiklai, sumokėdamas ir atskaitydamas (susigrąžindamas) per 2023 metus už 2 984 Eur PVM. Duomenų, kad ieškovas savo veiklai būtų patyręs ne PVM‘inių išlaidų, į bylą nepateikta. Remiantis skaičiuoklės tax.lt duomenimis, ieškovas per 2023 metus realiai pirko prekių ir paslaugų savo veiklai viso 14 210 Eur plius PVM (2 984 Eur) sumoje, savo veiklai patyrė 14 210 Eur išlaidų. Ir nors mokesčių administratorius ieškovui sudaro galimybę atskaityti 30 procentų išlaidų nuo visų gautų metinių pajamų be jokio dokumentalaus pagrindimo ir šia teise ieškovas naudojasi, tačiau akivaizdu, kad nuo visų savo pajamų ieškovas faktiškai patyrė viso labo 13,55 proc. (arba 14 210 Eur) veiklos išlaidų (nuo 104 882 Eur pajamų), o ne 30 proc. (arba 31 464,60 Eur) išlaidų. Pagal skaičiuoklės, esančios www.tax.lt, duomenis, ieškovas iki 2024 m. gegužės 2 d. turės sumokėti viso 23 897,36 Eur mokesčių. Taigi, viso ieškovui nuo 104 882,00 Eur pajamų minusavus realias 14 210 Eur išlaidas ir 23 897,36 Eur mokesčius, lieka 66 774,64 Eur grynojo pelno už 2023 metus (arba 5 564,55 Eur/mėn., kas yra 3,5 karto daugiau, nei per mėnesį gauna atsakovė). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, manytina, kad likutis, liekantis ieškovo pragyvenimui ir vaikų išlaikymui, yra ne mažesnis nei 4 267,21 Eur (jau minusavus ieškovo patiriamas lizingo ir būsto nuomos išlaidas) (5 564,55 Eur – 597,34 Eur (ieškovo mokamas lizingas) – 700 Eur (ieškovo mokama nuoma)), ko pasėkoje palikus dabartinį išlaikymą vaikams, ieškovui vis vien lieka apie 3 000 Eur/mėn. jo paties pragyvenimui. Ieškovas pasirinko nutylėti savo tikrąją turtinę padėtį, paklaustas apie jo sutuoktinės gaunamas pajamas (kurios yra bendroji jungtinė ieškovo ir jo žmonos nuosavybė), ir tokiu būdu sudarydamas sąlygas teismui esant reikalui visas dvejones dėl ieškovo turtinės padėties vertinti vaikų interesų naudai. Teismas pagrįstai nurodė, kad 2023 m. ieškovo pajamos, sumokėjus mokesčius, per mėnesį sudarė 4 085,07 Eur, todėl net indeksuoto išlaikymo mokėjimas (1 232 Eur) jam nėra nepakeliama našta, nes, jį sumokėjus, ieškovui asmeninėms reikmėms lieka apie 2 853,07 Eur per mėnesį.

Atsiliepimas

28.3. Atsakovės turtinė padėtis nesikeitė ir vertinant disponuojamo turto dydį. Kaip teisingai nurodė teismas, šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) sprendimu. Apeliacinio skundo teikimo dieną atsakovė disponuoja tuo pačiu turtu, kuriuo disponavo ir įvykus skyryboms (vienintelis įsigytas brangesnis daiktas – automobilis).

28.4. Teismas teisingai įvertino turto pasidalijimo aplinkybes – ieškovas pats parengė skyrybų sutartį ir, būdamas profesionalus teisininkas, suprato turto padalijimo proporcijas, todėl ieškinio argumentai dėl turto nelygiavertiškumo, kuriais siekiama pagrįsti turto pokyčius, vertinami kaip gynybinė pozicija ir teismo klaidinimas. Tai, kaip šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi pasidalino turtą, vaikų išlaikymo dydžio klausimo sprendimui šioje byloje negali turėti įtakos. Turto pasidalijimo santuokos nutraukimo metu faktas nėra esminė aplinkybė, atsiradusi po santuokos nutraukimo, bet aplinkybė, žinoma pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė dėl atsakovo skiriamo išlaikymo vaikams po 500 Eur kiekvienam vaikui būtent įvertinus, kuriai šaliai koks turtas po skyrybų atitenka. Ieškovas pats savo noru pasiūlė prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi, nes tuo metu ieškovo pajamos buvo didesnės kelis kartus (ieškovo pajamos ir šiai dienai išlieka didesnės), nes santuokoje šalys nieko negailėjo savo vaikams, priešingai, tenkino pilnai visus vaikų poreikius, pirkdamos kokybišką maistą, pramogas, kokybiškus drabužius, avalynę, atostogaudamos su vaikais. Po tėvų skyrybų vaikų gyvenimo standartas turi būti išlaikytas ir neturi suprastėti.

28.5. Nors ieškovas ypatingai akcentuoja vaikų išlaikymui reikalingą sumą, tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo teismas, ieškovas neįrodinėjo, jog vaikų poreikiai bei išlaidos jiems sumažėjo. Vaikams skiriamų pinigų dydžio mažinimas dabar, kai nepilnamečiams vaikams augant išlaidos tik didėja, neatitinka protingumo principo. Atsakovė pateikė detalias vaikų poreikių lenteles už penkis mėnesius (2023 m. 08 mėn.-12 mėn.), pagrindė skaičius dokumentais, ką ieškovas stengėsi nuginčyti, tačiau nenuginčijo. Iš pateiktų lentelių matyti, kad vaikų poreikiai tikrai nemaži – išlaidos abiem vaikams per nurodytą laikotarpį yra net 10 245,09 Eur (2023 m. 08 mėn.-12 mėn.), todėl, tenkinat ieškovo reikalavimą ir nusprendus taip drastiškai mažinti vaikams skiriamų išlaidų dydį, vaikų gyvenimo kokybė ir standartas, prie kurio įpratę vaikai, stipriai suprastėtų, nes atsakovė iš savo pusės tiesiog nesugebėtų padengti didesnės dalies vaikų poreikių. Ieškovo reikalavimas mažinti vaikų išlaikymui skiriamus pinigus nelogiškas ir neatitinkantis realių vaikų poreikių ir gyvenimo standarto, kurį vaikai visuomet turėjo ir turi. Atsakovė pagrindė 5 mėnesių vaikų išlaikymo išlaidas abiem vaikams bendrai per mėnesį viršijančias 2 100 Eur, ko ieškovas nepaneigė. Į bylą pateiktos ieškovo lentelės turėtų būti vertinamos atsargiai – lentelėse nepateiktos visos išlaidos, visiškai neužsimenama apie faktą, kad ieškovas gaudavo ir pajamas grynaisiais pinigais. Be to, siekiant, kad vaikai taptų visavertėmis asmenybėmis, vaikams priteistas išlaikymas neturi būti vien fiziologiniams poreikiams tenkinti būtina suma.

28.6. Teismas teisingai sprendė, jog, nors ieškovas ir patiria (ar patirs) išlaidas, kai jis praleidžia (praleis) laiką su vaikais, tačiau dėl to negali būti mažinamas vaikų išlaikymo dydis. Vaikai su atsakove gyvena nuolatos, todėl atsakovės vaikams išlaikyti patiriamos išlaidos kur kas didesnės, nei ieškovas bando deklaruoti. Buvimas su savo vaikais negali tapti pagrindu mažinti jiems skiriamą išlaikymo dydį, juo labiau, kai pvz. su dukra ieškovas jau metai laiko kaip nebendrauja apskritai (taigi ir išlaidų savo laiku nepatiria); tuo tarpu tai, kad savo laiku jis vietoj nemokamų pramogų ar laisvalaikio su sūnumi pagal savo turtinę padėtį renkasi mokamas paslaugas, tai yra ieškovo sprendimas ir pasirinkimas, kuris nuo atsakovės valios nepriklauso ir negali tapti pagrindu mažinti išlaikymo dydį.

Šalies argumentai

28.7. Ieškovo teiginiai apie vienodas galimybes užsidirbti vertintini skeptiškai, nes ieškovas vykdo individualią veiklą, dirba savo paties įsteigtoje advokato kontoroje bei savo veiklą, darbo valandas ir užimtumą (į kurį atsižvelgia ir teismai) planuojasi pats. Atsakovė yra samdoma darbuotoja, dirba pagal darbdavio patvirtintą grafiką pagal iš anksto suderintą darbo užmokestį. Atsakovė neužima vadovaujančių pareigų, po darbo skuba namo, nes turi pasirūpinti vaikų gerbūviu. Atsakovė pagal dabartinį užimtumą neturi objektyvių galimybių ieškotis antro darbo.

28.8. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo prašomų įtvirtinti bendravimo tvarkos 27.1 ir 27.2 punktų nuostatų nebus galima vykdyti priverstine tvarka, atsakovei jos konkrečių pareigų nesukurs. Minėti punktai atkartoja įstatymo normas. Ieškovas siekia įrodyti, kad atsakovė riboja jo galimybes dalyvauti vaikų auklėjime, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas visiškai nededa pastangų dalyvauti vaikų gyvenime – vaikų lankomi būreliai ieškovo laiku jam yra nepatogumas ir trukdis, nes reikia rūpintis nuvežimu/parvežimu, vaikų sveikata yra ta sritis, kuri galimai turėtų rūpėti tik atsakovei (nes ieškovas paskirtu laiku pas gydytoją sūnaus nenuvežė), vaikų psichologinė būklė ieškovui įdomi tiek, kiek aktuali teisminės pozicijos sustiprinimui ir apskritai vaikams, kurie išsakė baimę tėvo atžvilgiu ir kitus nuogąstavimus, anot ieškovo, psichologo nereikia, nes jo santykis su vaikais toliau turbūt turėtų būti grindžiamas baime. Taip pat svarbi aplinkybė, kad ieškovas praktiškai visiškai nebendrauja su atsakove, todėl kyla pagrįstas klausimas, kokiu būdu atsakovė turėtų įtraukti ieškovą į vaikų gyvenimą.

28.9. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas neatidžiai ir netinkamai įvertino ieškinio 27.7 punktą. Teismas pagrįstai sprendė, kad 27.7 punktas nėra konkretus, jį patvirtinus nebūtų nustatytos konkrečios šalių pareigos. Atsakovė argumentavo, kad ieškovo siūloma formuluotė nei konkreti, nei aiški ir teisiškai neįgyvendinama. Be to, svarbios priežastys nėra objektyvios priežastys. Kaip matyti iš ieškovo pateikto svarbių priežasčių sąrašo, dalis jų yra itin subjektyvios, o tai gali tapti pagrindu piktnaudžiavimui ir tvarkos nesilaikymui.

28.10. Teismas tinkamai įvertino daugiau nei metus susiklosčiusią bendravimo su vaikais praktiką tėvui bendraujant su vaikais būtent antradieniais, o konkrečios dienos nustatymas labiau atitinka abiejų vaikų interesus, todėl keisti šią sprendimo dalį nėra pagrindo. Ieškovo prašytas reikalavimas (27.4 punktas) netikslus ir taikomas labiau ieškovo poreikių tenkinimui ir patogumui, o ne vaikų interesų įgyvendinimui. Vaikų interesas yra žinoti, kuri darbo savaitės diena yra tėvo bendravimo su vaikais diena. Tokiu būdu ir tarp šalių bus išvengta konfliktų. Būtent tokiam teisiniam neaiškumui teismas užkirto kelią nustatydamas tikslią dieną – antradienį. Vaikai įpratę prie tokios bendravimo tvarkos, todėl staigus pasikeitimas turėtų tik žalos ir būtų naudingas ne vaikams, o ieškovui.

28.11. Ieškovas negali siekti vien sau patogios bendravimo tvarkos. Vaikai lanko būrelius 5 dienas iš 7 savaitės dienų – toks vaikų interesas ir kiekvieno jų noras. Dalintis pareigą užtikrinanti vaikų būrelių lankymą turi abu tėvai. Ieškovas pagal pareigą taip pat turi būti ne vien pramogaujančiu, bet ir vaikų būtinus poreikius ir būrelių lankymą užtikrinančiu tėvu. Ieškovas siekia sau daug teisių, tačiau pareigų vaikams vykdyti nenori arba siekia įtvirtinti legalaus pareigų vykdymo išvengimo mechanizmą.

28.12. Teismas pagrįstai nustatė vaikų gyvenamosios vietos adresą ir tai nesukels neigiamų pasekmių. Pats ieškovas piktinosi, kad kelis sykius jam sukelti nepatogumai, nes vaikus reikėjo paimti ar grąžinti kitu adresu, todėl manytina, jog, priimdamas šią nuostatą, teismas išsprendė galimus ateities ginčus.

28.13. Ieškovo formuluotė, kad konkretūs savaitgaliai tarp atostogų bus parenkami taip, kad susidarytų įmanomai lygiausias laiko paskirstymas, nėra tinkama, nes nėra aiški bei konkreti, neeliminuoja galimų ginčų tarp tėvų.

28.14. Ieškovo keliamos prielaidos dėl raktų turėjimo vertinamos kaip siekis piktnaudžiauti teise, t. y. parvežti vaikus anksčiau, negu bus nustatyta teismo sprendimu. Ieškovas vaikus turi į namus parvežti būtent konkrečią valandą, kada nustatyta teismo sprendimu. O tuo laiku atsakovė visuomet būna ir bus namuose. Tad raktų turėjimo būtinybė vaikams neegzistuoja.

28.15. Teismas teisingai argumentavo, jog ieškovo siūloma 27.14 punkto nuostata netvirtintina, nes ji reglamentuoja ne ieškovo bendravimą su vaikais, o ieškovo, kaip tėvo, teisių ir pareigų įgyvendinimą; ieškovo prašomų perduoti prisijungimo duomenų atsakovė gali objektyviai neturėti, jei vaikai paskyras susikuria patys ar kitų asmenų pagalba; vaikams augant, nei ieškovas, nei atsakovė objektyviai negalės sukontroliuoti visų vaikų veiksmų, todėl svarbus yra ne galimybių kontroliuoti vaikus užtikrinimas, bet artimas, pasitikėjimu paremtas ieškovo ryšio su vaikais sukūrimas, už kurį yra atsakingas kiekvienas iš tėvų.

28.16. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra būtina į bendravimo tvarką įtraukti ieškovo 27.15 punkte nurodytas nuostatas, nes CK 3.156 straipsnyje numatyta, kad tėvų teisės lygios, pagal CK 3.1 straipsnį vaikų interesai yra prioritetiniai, o ieškovo siūloma formuluotė nereglamentuoja, kaip būtų sprendžiami tėvų ginčai. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad 27.16 punktas jau yra apibrėžtas teisės aktuose, todėl yra perteklinis.

28.17. Teismas atsižvelgė į prioritetinius vaikų interesus – ieškovo reikalavimai pagrįsti tik savo poreikių tenkinimu ir neatitinka šio teisinio instituto esmės – tinkamo vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimo, kuris reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

31. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-11388-341/2021, kuriuo patvirtinta 2021 m. lapkričio 13 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis).

33. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad nepilnamečių vaikų V. G. ir V. G. gyvenamoji vieta nustatoma su R. G., adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 4 punkte nustatyta, kad skyrium gyvensiantis A. G. nepilnamečiams vaikams skirs 1 000 Eur (po 500 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui) per mėnesį išlaikymą. Sutarties 5 punktu nustatyta, kad visus klausimus, susijusius su nepilnamečių vaikų auginimu bei auklėjimu, taip pat ir klausimus dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, šalys spręs bendru sutarimu.

34. Pagal Sutarties 7 punktą iki santuokos sudarymo R. G. įgytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka R. G.. Sutarties 8 ir 9 punktais nustatyta, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), 13 569 / 8 146 900 dalys žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka R. G.. Sutarties 10, 11, 12 punktuose nustatyta, kad santuokos metu įgyti garažas, esantis (duomenys neskelbtini), 35 / 2 561 dalys žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), automobilis Toyota iQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atitenka A. G.. Sutarties 13 punktu susitarta, kad piniginės lėšos, Sutarties sudarymo metu esančios kiekvienos iš šalių banko sąskaitose bei grynaisiais pinigais, taip pat kiekvieno sutuoktinio pensijų fonduose, gyvybės ar kituose draudimuose sukauptos lėšos ir/ar gautinos išmokos lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.

35. Atsakovė sutarties dėl teisinių pasekmių sutarties pasirašymo dieną (2021 m. lapkričio 13 d.) ir teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dieną ((duomenys neskelbtini)) dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) filiale, jos mėnesio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo 1 251 Eur. Atsakovė iš darbo išėjo 2021 m. gruodžio mėnesį ir nedirbo 10 mėnesių. Atsakovės nedarbo laikotarpiu jos gaunamos pajamos sudarė 667,13 Eur, tarp jų: Sodros išmoka (vidutiniškai 667,13 Eur / mėn.), profesinio mokymo stipendija (611,42 Eur, t. y. 61,14 Eur /mėn.) ir 150 Eur automobilio stovėjimo vietos (parkingo) nuomos pajamos (15 Eur/mėn.). Atsakovė dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) ir vidutiniškai gauna 1 579,48 Eur, atskaičius mokesčius. Be to, atsakovė kas mėnesį gauna 35 Eur turto nuomos pajamų.

36. Po santuokos nutraukimo ieškovas 2022 m. rugsėjo 4 d. įgijo transporto priemonę „Triumph“ bei 2023 m. kovo 9 d. sudarė automobilio „Toyota GR“ išperkamosios nuomos sutartį, atsakovė įgijo vieną transporto priemonę (2022 m. birželio 14 d. įgijo automobilį „Peugeot“). Ieškovas pateikė į bylą 2023 m. pajamų ir išlaidų lentelę, iš kurios matyti, kad jo pajamos 2023 m. per mėnesį vidutiniškai sudarė 8 978,17 Eur, veiklos sąnaudos – 2 693,45 Eur, veiklos mokesčiai – 2 199,65 Eur. 2023 m. ieškovo pajamos sumokėjus mokesčius per mėnesį sudarė 4 085,07 Eur.

37. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti nepilnamečiams vaikams nustatytą išlaikymo dydį ir patvirtinti bendravimo su vaikais tvarką; atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama patvirtinti jos nurodytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: atmetė ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo; ieškovo A. G. ir atsakovės R. G. reikalavimus dėl bendravimo tvarkos tenkino iš dalies.

38. Ieškovas (apeliantas), ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kelia klausimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo ir ieškovo siūlytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos punktų nustatymo. Šie klausimai apibrėžia apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio (ne)sumažinimo

39. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovas neįrodė esminio atsakovės turtinės padėties pasikeitimo (pagerėjimo) po teismo sprendimo priėmimo, bei tai, kad ieškovas neįrodinėjo, jog vaikų poreikiai bei išlaidos jiems po teismo sprendimo priėmimo būtų sumažėję, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog ieškovo gaunamos pajamos žymiai viršija atsakovės mėnesio pajamas (teismo teigimu, ieškovas pripažino, kad jo pajamos sudaro 4 085,07 Eur per mėnesį, atsakovės – 1 614,48 Eur), sprendė, kad išlaikymo dydžio mažinimas neatitiktų protingumo, teisingumo principų, todėl ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo netenkino. Teismas argumentavo, kad: 1) ieškovas neįrodė, jog, nustatant išlaikymą, buvo atsižvelgta į tai, jog atsakovė planuoja nedirbti, todėl visą išlaikymo naštą prisiėmė ieškovas; 2) laikinas atsakovės nedarbas, apie kurį ieškovui buvo iš anksto žinoma, bei įsidarbinus gaunamos kiek didesnės pajamos, nesudaro pagrindo konstatuoti esminio atsakovės turtinės padėties pagerėjimo; 3) turto pasidalijimo būdas nutraukiant santuoką nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, nes tai nėra aplinkybė, atsiradusi po santuokos nutraukimo; 4) ieškovas turi finansines galimybes šalių nepilnamečiams vaikams teikti Sutartyje nustatyto dydžio išlaikymą; 5) nors ieškovas ir patiria (ar patirs) išlaidas, kai jis praleidžia (praleis) laiką su vaikais, tačiau dėl to negali būti mažinamas vaikų išlaikymo dydis.

40. Nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo, naikintina. Ieškovas argumentavo, kad: 1) teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su tuo, kodėl nutraukiant santuoką apskritai buvo nustatytas toks (t. y. 500 Eur vienam vaikui) išlaikymo dydis – būtent atsakovės sprendimas išeiti iš darbo buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs, kad ieškovas įsipareigojo vienas tenkinti visus vaikų poreikius, o kritika ieškovo į bylą pateiktiems 2021 m. šeimos išlaidų skaičiavimams yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių; 2) byloje pateikti įrodymai prieštarauja teismo padarytai išvadai, esą atsakovės pajamų padidėjimas nesudaro pagrindo konstatuoti esminio atsakovės turtinės padėties pagerėjimo; 3) teismas nepagrįstai sprendė, kad turto pasidalijimo būdas nutraukiant santuoką nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį; 4) teismo išvados apie skirtingas šalių galimybes uždirbti pajamas neatitinka bylos aplinkybių, nes jos nėra skirtingos; 5) teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo su vaikais praleidžiamas laikas neturi įtakos vaikų išlaikymo dydžiui nustatyti – pagal sprendime nustatytą bendravimo tvarką ieškovo su vaikais praleidžiamas laikas sudaro viso 3-4 mėn. per metus, t. y. bendraudamas su jais ieškovas patiria 25-30 proc. visų jų išlaikymui reikalingų metinių išlaidų, tai yra ženkli išlaikymo dydžio dalis; 6) teismas neįvertino faktinės aplinkybės, jog ieškovas išlaikymą moka ne vienam, bet dviem vaikams, o išlaikomų vaikų skaičius yra svarbi aplinkybė nustatant priteistino išlaikymo dydį; 7) vaikų poreikių padidėjimą tinkamai atspindėtų nuo 500 Eur iki 612,18 Eur kiekvienam vaikui padidinta jų poreikių tenkinimui nustatyta suma, kurią šalys turėtų tenkinti lygiomis dalimis.

41. Šiais aspektais įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo teiginiai, grindžiami kitokia jo nuomone dėl byloje esančios medžiagos vertinimo, nepaneigia teismo išvadų dėl ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo netenkinimo.

42. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

43. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui, taip pat pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023).

44. Kasacinio teismo pažymėta tai, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pokytį, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo – tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

45. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi, toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018).

46. Ieškovas, prašydamas sumažinti šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalių sutartą ieškovo dviem šalių nepilnamečiams vaikams mokėtiną išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, – esminį atsakovės turtinės padėties pagerėjimą (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, todėl šio ieškinio reikalavimo netenkino. Ieškovas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiko, nurodydamas, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

47. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su priežastimi, dėl kurios santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo nustatytas ieškovo mokėtinas 500 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui, bei su ieškovės turtine padėtimi, tačiau teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nors ieškovas teigia, kad ieškovo sprendimą teikti 500 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui lėmė aplinkybė, jog atsakovė savo noru po santuokos nutraukimo nusprendė išeiti iš darbo ir liko beveik metų laikotarpiui be pajamų, todėl, ieškovo teigimu, visą išlaikymo naštą prisiėmė ieškovas, o išlaikymo dydis buvo nustatytas, atsižvelgiant į šeimos vedamų mėnesio išlaidų paskaičiavimus, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepatvirtino šių ieškovo paaiškinimų ir teigė, jog ieškovas pats savo noru pasiūlė prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi, nes tuo metu ieškovo pajamos buvo kelis kartus didesnės už atsakovės, o ieškovas įrodymų, papildomai pagrindžiančių jo paaiškinimus, nepateikė. Pastebėtina ir tai, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jeigu iš tiesų išlaikymo dydis Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo susietas su atsakovės sprendimu nedirbti, tokia aplinkybė būtų nurodyta Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ypač įvertinus tai, jog ieškovas yra profesionalus teisininkas. Be to, kaip nurodė ieškovas, nutraukiant šalių santuoką, atsakovei liko visos šeimos santaupos, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė laikino nedarbo laikotarpiu, net ir negaudama pajamų, iš minėtų santaupų būtų turėjusi galimybę išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus. Be to, nors ieškovas pateikė 2021 m. sausio – lapkričio mėnesio šeimos išlaidų lentelę ir pagal ją nustatė vaikams teiktino išlaikymo dydį, bendrą šeimos išlaidų sumą dalindamas iš keturių, tačiau ši lentelė teismo pagrįstai įvertinta kritiškai, nes pats ieškovas nurodė, kad pateiktoje lentelėje neatsispindi visos būtinos išlaidos vaikų išlaikymui, kaip, pavyzdžiui, išlaidos vaikų pramogoms, stovykloms. Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad labiau įtikinami yra atsakovės argumentai, jog ieškovas, inicijavęs santuokos nutraukimą, įvertinęs šalių uždirbamas pajamas ir galimybes gauti tam tikro dydžio pajamas, šalių įprastą pragyvenimo lygį ir vaikų poreikiams įprastai skirtas sumas, savo iniciatyva nustatė jo skiriamo išlaikymo vaikams dydį, su kuo atsakovė sutiko. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovas, nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtino, taigi, ieškovas įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys taip pat nesudarė pagrindo konstatuoti, kad atsakovės turtinė padėtis iš esmės pasikeitė (iš esmės pagerėjo) per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymas, priėmimo iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovė sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pasirašymo dieną (2021 m. lapkričio 13 d.) ir teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dieną ((duomenys neskelbtini)) dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) filiale, ir jos mėnesio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo 1 251 Eur. Taigi, santuokos nutraukimo metu atsakovės pajamos buvo 1 251 Eur / mėn. Atsakovė iš darbo išėjo 2021 m. gruodžio mėnesį ir nedirbo 10 mėnesių. Atsakovės nedarbo laikotarpiu jos gaunamos pajamos buvo 743,27 Eur. Šiuo metu atsakovė dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) ir vidutiniškai gauna 1 579,48 Eur, atskaičius mokesčius, taip pat atsakovė kas mėnesį gauna 35 Eur turto nuomos pajamų. Atsakovės mėnesio pajamos ieškovo kreipimosi į teismą metu buvo 1 614,48 Eur. Tai yra, atsakovės pajamos ieškovo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo metu, lyginant su atsakovės gautomis pajamomis teismo sprendimo, kuriuo priteistas nustatyto dydžio išlaikymas, priėmimo metu, padidėjo vidutiniškai 363,48 Eur, arba, kaip nurodo ieškovas, 29 procentais. Toks atsakovės pajamų pokytis, vertinant jo dydį, bei tai, kad su atsakove nustatyta dviejų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, taip pat atsižvelgiant į visuotinai žinomą pasikeitusį (išaugusį) pragyvenimo lygį šalyje, padidėjusias maisto ir kitų prekių, taip pat paslaugų kainas, nelaikytinas esminiu. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad, atsakovė gauna daugiau nei dvigubai didesnes pajamas (743,27 x 2 < 1 614) nei laikino nedarbo laikotarpiu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes, vadovaujantis minėtomis CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šiuo atveju teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakovės pajamų, gautų teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis, priėmimo metu pokyčiu lyginant su ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio sumažinimo gautomis atsakovės pajamomis. Pritartina teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė, jog ieškovo sprendimą teikti 500 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui lėmė aplinkybė, kad atsakovė savo noru po santuokos nutraukimo nusprendė išeiti iš darbo ir liko be pajamų, todėl visą išlaikymo naštą prisiėmė ieškovas. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų, rėmėsi tik savo paaiškinimais, kuriems atsakovė prieštaravo; be to, kaip minėta, esant tokiai sąsajai tarp ieškovo prisiimto mokėti išlaikymo dydžio ir atsakovės ketinimo išeiti iš darbo, tai galėjo būti pažymėta ir Sutartyje, ko padaryta nebuvo. Taigi, ieškovas neįrodė, kad išlaikymo vaikams dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į būsimą atsakovės išėjimą iš darbo. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties sudarymo ir santuokos nutraukimo metu atsakovė dirbo ir gavo šiuo metu gaunamoms pajamoms artimas pajamas, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovo teiginius dėl iš esmės pasikeitusios atsakovės turtinės padėties po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo.

49. Be to, atsakovės turtinė padėtis nesikeitė ir vertinant turimo turto dydį, nes atsakovė ieškovo kreipimosi į teismą metu disponavo iš esmės tuo pačiu turtu, kuriuo disponavo ir teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką priėmimo metu – ieškovė po santuokos nutraukimo įgijo automobilį, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje duomenų apie didelę atsakovės įgytos transporto priemonės vertę, taip pat duomenų, jog automobilis įgytas ne iš turėtų santaupų, nelaikytina esminiu turtinės padėties pagerėjimu.

50. Pritartina teismo išvadai, kad tai, kaip šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi pasidalino turtą, negali turėti įtakos vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo klausimo sprendimui šioje byloje. Turto pasidalijimo santuokos nutraukimo metu faktas nėra esminė aplinkybė, atsiradusi po santuokos nutraukimo, nes tai buvo žinoma pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė tiek dėl atsakovo skiriamo išlaikymo vaikams po 500 Eur kiekvienam vaikui, tiek dėl turto padalijimo nutraukiant santuoką. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi, toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018).

51. Pažymėtina ir tai, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros principus, ne tik kad nėra pagrindo, bet ir netikslinga mažinti teismo sprendimu patvirtinto šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, o tokio ieškovo reikalavimo patenkinimas pažeistų šalių nepilnamečių vaikų interesus, vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros principus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Bylos duomenys nepatvirtina, jog 500 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui teikimas ieškovui yra nepakeliama našta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas turi finansines galimybes teikti šalių nepilnamečiams vaikams kas mėnesį po 500 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą. Iš ieškovo pateiktos į bylą 2023 m. pajamų ir išlaidų lentelės matyti, kad jo pajamos 2023 m. per mėnesį vidutiniškai buvo 8 978,17 Eur, veiklos sąnaudos – 2 693,45 Eur, veiklos mokesčiai – 2 199,65 Eur. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2023 m. ieškovo grynosios pajamos, atmetus nurodomas veiklos sąnaudas ir sumokėtus mokesčius, per mėnesį buvo 4 085,07 Eur, todėl ir indeksuoto išlaikymo mokėjimas jam nėra nepakeliama našta. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo grynosios pajamos ženkliai, beveik 2,53 karto, 2 470,59 Eur viršija atsakovės pajamas. Atsižvelgiant į paminėtą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-101/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo pajamos ženkliai viršija atsakovės pajamas, ieškovas turi finansines galimybes teikti kiekvienam šalių vaikui 500 Eur dydžio išlaikymą, ieškovas byloje nesirėmė ir neįrodinėjo vaikų poreikių sumažėjimo, ieškovas gali prisidėti didesne dalimi prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, o išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams sumažinimas iki minimalus darbo užmokesčio dydžio, užtikrinant tik minimalius, būtinus vaikų poreikius, prieštarautų vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, proporcingumo principams. Sutiktina ir su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog vaikams skiriamų pinigų dydžio mažinimas, kai nepilnamečiams vaikams augant išlaidos tik didėja, neatitinka protingumo principo, o taip pat turi būti siekiama, jog ir tėvams išsiskyrus vaikų turėtas pragyvenimo ir jų poreikių tenkinimo lygis ženkliai nesikeistų.

52. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas išlaikymą moka ne vienam, bet dviem vaikams. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę, minėta, įvertino ir pagrįstai pripažino, jog ieškovas turi finansines galimybes teikti šalių nepilnamečiams vaikams kas mėnesį po 500 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.198 straipsnio nuostatas.

53. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais metu taip pat patirs išlaidų, nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą faktinių aplinkybių, nėra pagrindas sumažinti teismo patvirtintą, šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams mokamą išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad nors teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis, tačiau, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimu nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka, kai vaikų tėvas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, taip pat keletą valandų vieną darbo dieną per savaitę, šalys iš esmės vienodą laiką bendrauja su vaikais šventinėmis dienomis bei vaikų atostogų laiku, neturi lemiamos reikšmės nustatant išlaikymo vaikams dydį, nes, esant tokiai bendravimo tvarkai, atsižvelgiant į vaikų faktiškai praleidžiamą laiką su kiekvienu iš tėvų, būtent atsakovė tenkina daugumą vaikų poreikių. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su atsakove, tam ieškovas neprieštarauja, dėl ko atsakovė patiria kasdienių, nenumatytų išlaidų vaikų poreikiams patenkinti ir atsakovei tenka didesnė rūpinimosi vaikais našta. Be to, atsakovei, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tenka prievolė apmokėti ir ne kasdienes, o periodines ar vienkartines išlaidas, reikalingas vaikų poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1“. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Vertintina ir tai, kad jei būtų tenkintas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams sumažinimo, nustatant ieškovui pareigą mokėti pusės minimalios algos išlaikymą kiekvienam šalių vaikui, toks išlaikymas tenkintų tik būtinuosius vaikų poreikius, kas tik patvirtina minėto ieškovo argumento nepagrįstumą.

54. Apibendrinant nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų tyrimą bei vertinimą nustatančias proceso teisės normas bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą, ir pagrįstai sprendė nesant teisinio pagrindo taikyti CK 3.201 straipsnio nuostatas, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl ieškovo mokėtino šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio sumažinimo, pripažintina teisėta ir pagrįsta.

Dėl ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos

55. Apeliantas iš dalies nesutinka su teismo nustatyta jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka – nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2, 5 ir 9 punktais bei su tuo, kad teismas sprendime atmetė ieškovo reikalavimus nustatyti ieškinio 27.1, 27.2, 27.4, 27.7, 27.8, 27.9, 27.14, 27.15 ir 27.16 punktuose nurodytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką.

56. Įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo nesutikimu su teismo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, grindžiami kitokia jo nuomone dėl byloje esančios medžiagos vertinimo, nepaneigia teismo išvadų dėl ieškovo prašomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo.

57. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

58. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

59. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams – tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam – randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas).

60. Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Remdamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020). Pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

61. Pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

62. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus nustatyti ieškinio 27.1, 27.2, 27.15 ir 27.16 punktuose nurodytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškinio 27.1 punktu ieškovas prašė nustatyti, kad šalys lygiomis teisėmis dalyvauja auklėjant jų nepilnamečius vaikus, vienodai rūpinasi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, fiziniu vystymusi, mokymu, lavinimu, bei tinkamai juos atstovauja įgyvendinant suteiktas teises ir laisves, netrukdo vienas kitam naudotis įstatyme nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Ieškinio 27.2 punktu buvo prašoma nustatyti, kad šalys, nepažeisdamos galiojančių teisės aktų reikalavimų, turi lygias teises nuspręsti dėl jų vaikų, kaip mokinių, neatvykimo į mokyklą ar nedalyvavimo pamokoje (ar jos dalyje) – ar tai nutiktų dėl ligos, apsilankymo pas gydytoją, svarbių asmeninių priežasčių, nepalankių oro sąlygų, įvykių, susijusių su transportu, kitų nenugalimos jėgos aplinkybių, dalyvavimo ugdomajame renginyje ar tikslinio kvietimo atvykti į valstybinę ar savivaldybės instituciją ar įstaigą; tas iš tėvų, kurio iniciatyva vaikai neatvyko į mokyklą ar nedalyvavo pamokoje (ar jos dalyje), privalo pateisinti praleistas pamokas mokykloje. Ieškinio 27.15 punktu buvo prašoma nustatyti, kad klausimai, susiję su vaikų išsilavinimu, laisvalaikiu, užklasiniu užimtumu ir ugdymu, sprendžiami bendru šalių sutarimu, maksimaliai atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų pageidavimą. Ieškinio 27.16 punktu buvo prašoma nustatyti, kad šalys turi vienodas teises susipažinti su visa informacija bei dokumentais apie vaikų sveikatą, taip pat su kita informacija, esančia gydymo, švietimo, ugdymo ar kitose įstaigose, daryti atitinkamų dokumentų išrašus, nuorašus, kopijas.

63. Įvertinus nurodytų ieškiniu prašytos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos punktų turinį, pripažintinos pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovo prašoma ieškinio 27.1, 27.2, 27.15 ir 27.16 punktuose nurodyta bendravimo tvarka nenustato konkrečių ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygų, konkrečių bylos šalių pareigų, todėl jie netvirtintini. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Tuo tarpu minėtais punktais yra atkartojamos įstatymo nuostatos, t. y. pvz. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvų teisės lygios, pagal CK 3.1 straipsnį vaikų interesai yra prioritetiniai, ir kt., todėl, kaip pagrįstai nurodė teismas, nurodyti punktai yra pertekliniai ir neįtrauktini į bendravimo tvarką. Bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nėra skirta supažindinti šalis su įstatymo nuostatomis.

64. Ieškinio 27.4 punktu ieškovas prašė nustatyti, kad vaikų mokslo metų metu (išskyrus vaikų rudens, Kalėdų, žiemos, Velykų ir vasaros atostogas) ieškovas su vaikais taip pat bendrauja ir kiekvienos savaitės vieną darbo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams (tuo atveju, jeigu ta diena yra ne darbo diena – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17 val.), ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; konkrečią tokią savaitės darbo dieną ieškovas pasirenka nedelsiant po to, kai tampa žinomi vaikų užsiėmimai (toks pasirinkimas galioja tol, kol pasikeičia vaikų užsiėmimų laikas – jiems pasikeitus ieškovas bendravimo dieną pasirenka iš naujo). Pirmosios instancijos teismas sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 2 punkte nustatė, kad ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį (išskyrus Vaikų atostogas, Kalėdų, Žiemos, Velykų ir vasaros atostogas), pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o tuo atveju, jeigu ta diena ne darbo diena – pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val. Taigi, šiuo punktu ieškovas prašė nustatyti bendravimo su vaikas tvarką darbo dienos metu, neįvardijant konkrečios savaitės darbo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad konkrečios savaitės darbo dienos nustatymas labiau atitiks nepilnamečių vaikų interesus, nes vaikai, žinodami konkretų bendravimo su ieškovu laiką, galės jam pasiruošti ir planuoti kitas savo veiklas. Be to, tokia tvarka atitiks tikslumo, apibrėžtumo kriterijų, juolab, kad ieškovas patvirtino, jog šiuo metu įprasta jo bendravimo su vaikais darbo diena yra antradienis. Pažymėtina, jog pasikeitus vaikų užsiėmimų grafikui, šalys turi teisę bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus, nustatyti kitą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais darbo dieną, o nepavykus susitarti, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo. Vertintina ir atsakovės atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybė, kad ieškovo vykdomos individualios veiklos pobūdis daugeliu atvejų leidžia jam planuotis darbo dieną paties ieškovo nuožiūra.

65. Pastebėtina, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovo bendravimo su vaikais darbo dieną (antradieniais), savo iniciatyva nustatė, kad, jei tokia diena yra ne darbo diena, ieškovas vaikus pasiima 10 val. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, ieškovas nurodė, jog ir tais atvejais, jei tokia savaitės diena būtų ne darbo diena, jis vaikus taip pat pasiimtų po 17 val. Ieškovo teigimu, tokiu būdu teismas savo iniciatyva nustatė netolygią bendravimo su vaikais tvarką, kuri turėtų būti tikslinama nustatant, jog ieškovas vaikus pasiimta 17 val. Atsižvelgiant į tai, jog nė viena iš šalių neprašė bendravimo su vaikais įprastą savaitės darbo dieną tvarkoje nustatyti skirtingą bendravimo laiką, priklausomai nuo to, ar ta diena nėra ne darbo diena, teismo nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktas tikslintinas, nurodant, kad: ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį (išskyrus Vaikų atostogas, Kalėdų, Žiemos, Velykų ir vasaros atostogas), pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o tuo atveju, jeigu ta diena ne darbo diena – pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 17 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.

66. Ieškinio 27.7 punktu ieškovas siekė nustatyti, kad, atskirais atvejais prireikus pakeisti matymosi su vaikais tvarką (vaikų paėmimo ar parvežimo dieną ar laiką, matymosi su vaikais dienas, jų skaičių), šalys bendradarbiauja ir susiderina šios tvarkos pakeitimus, stengdamiesi kompensuoti vienas kitam atsiradusias matymosi su vaikais pertraukas; atsisakyti daryti prašomus tvarkos pakeitimus leidžiama tik dėl svarbių priežasčių (jau suplanuotos kelionės, nupirkti bilietai, vyks konkretūs renginiai, išvykstama į komandiruotę ir pan.). Pirmosios instancijos teismas šio punkto netvirtino, nes, teismo nuomone, ieškovo prašomas patvirtinti tvarkos punktas nėra konkretus, jį patvirtinus, nebūtų nustatytos konkrečios šalių pareigos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Ieškovo prašomo turinio nustatytą bendravimo tvarką įtvirtinantis teismo sprendimas negalės būti vykdomas priverstine tvarka, nes juo nėra nustatyti konkretūs įpareigojimai šalims. Tokiu atveju nebus pasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Nustatytos tvarkos keitimus šalys gali daryti bendru sutarimu, taip pat ir sutarti papildomą ieškovo bendravimo su vaikais laiką (kompensacinį arba ne). Pažymėtina ir tai, kad bendravimo tvarkos formuluotės „atskirais atvejais prireikus pakeisti matymosi su vaikais tvarką“, „tik dėl svarbių priežasčių“, yra vertinamojo pobūdžio bei nekonkrečios, ateityje sudarysiančios prielaidas subjektyviam šalių vertinimui, todėl galėtų lemti naujus tėvų konfliktus, neabejotinai neigiamai paveiksiančius ir šalių vaikus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei vaikai, nei atsakovė neturi visiškai derintis prie ieškovo galimybių bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką, o ieškovas taip pat turi savo gyvenimą organizuoti taip, kad jo vaikai justų kasdieninio gyvenimo ritmą pagal savo, o ne tėvo, poreikius ir veiklas. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra maži, jiems yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, dėl tėvų konfliktiškumo kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos menkos, todėl teismo nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo laiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais ir/ar išplečiančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes. Pažymėtina, kad šalys gali konkrečiu atveju pačios susitarti dėl ieškovo nebendrauto laiko su vaikais kompensavimo, be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo bendravimo su vaikais tvarka nustatyta adekvačiai atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiko ir kito užimtumo ypatumus.

67. Ieškinio 27.8 punktu ieškovas prašė nustatyti, kad šalys įsipareigoja visas vaikų veiklas, vizitus, šventes ir pan. organizuoti kiekvieno iš jų numatyto buvimo su vaikais metu, o jei toks planuojamas laikas sutampa su kito iš jų buvimo su vaikais metu – tai privaloma prieš planuojant gauti sutikimą ir užtikrinti vaikų pasiėmimą bei parvežimą. Pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarkos 5 punkte nustatė, kad: ieškovas turi pareigą jo bendravimo su vaikais laiku nuvežti vaikus į popamokinius užsiėmimus (būrelius) ir paimti iš jų, jei dėl tokių popamokinių veiklų buvo gautas ieškovo sutikimas; tokia nuostata netaikoma iki 2023 m.-2024 m. mokslo metų pabaigos pasirinktiems būreliams, vaikų mokykloje organizuojamiems, su popamokine veikla susijusiems renginiams (šventėms, varžyboms), kuriuose vaikai nori dalyvauti, bei vizitams pas sveikatos priežiūros specialistus, į kuriuos nuvežti ieškovo bendravimo su vaikais metu turi pareigą ieškovas. Teismas argumentavo, kad vaikų popamokinės veiklų skaičius dažnai gali būti nepagrįstas objektyviai, o trūkstant galimybių užtikrinti tiek vaikų poreikį popamokinėms veikloms, tiek bendravimą su tėvu, prioritetas teikiamas pastarajam, todėl nustatytina, kad ieškovas ir atsakovė privalo vaikų popamokines veiklas organizuoti kiekvieno iš jų numatyto buvimo su vaikais metu, o jei toks planuojamas laikas sutampa su kitos šalies buvimo su vaikais laiku, privaloma prieš planuojant gauti sutikimą. Dalyvavimo mokyklinės ar popamokinės veikos organizuojamuose renginiuose (šventėse, varžybose) neįmanoma iš anksto numatyti, tačiau tokie renginiai įprastai nėra dažni, dalyvavimas juose vaikams gali būti svarbus, todėl ieškovas jo bendravimo su vaikais metu įpareigotinas užtikrinti vaikų dalyvavimą tokiuose renginiuose, jei vaikas pageidauja juose dalyvauti. Taip pat ieškovui sutikus dėl vaikų popamokinės veiklos jo bendravimo su vaikais metu, ieškovas turi į jas nuvežti ar iš jų paimti (jei jos vyksta numatytu bendravimo laiku). Be to, sutikimo reikalavimas netaikomas vaikų vizitams pas gydytojus, nes visuotinai žinoma, kad tokio laiko suderinimas objektyviai gali būti apsunkintas, o kuo greitesnis patekimas pas gydytojus labiau atitiktų vaikų interesus.

68. Apelianto nuomone, ieškinio 27.8 punkte nurodyta formuluotė yra tinkamesnė, ji leistų šalims drausmingiau planuoti vaikų laiką vienam kito metu (įskaitant net ir vizitus pas gydytojus, vykimą į būrelius ir kitas veiklas) bei prisiimti tokio planavimo pasekmes (vaikų nuvykimo ir parvykimo užtikrinimą). Teismas, pasisakęs dėl pareigos vaikų popamokines veiklas organizuoti kiekvieno iš tėvų numatyto buvimo su vaikais metu, o jei toks planuojamas laikas sutampa su kitos šalies buvimo su vaikais laiku – privalomumo prieš planuojant gauti sutikimą, taip pat pasisakęs ir dėl atsakovės vienašalio vaikų lankytinų būrelių parinkinėjimo neatitikimo protingumo, sąžiningumo, teisių lygybės principams – neperkėlė šių formuluočių į sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktą, o teismo sprendimo motyvai dėl nuostatos išlygos 2023-2024 m. mokslo metais pasirinktiems būreliams, į kuriuos nuvežti ar parvežti ieškovo bendravimo su vaikais metu turi pareigą ieškovas – nėra pagrįsti jokiais argumentais ar byloje ištirtomis aplinkybėmis, todėl naikintina.

69. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovo 27.8 punkte nurodyta formuluotė yra tinkamesnė. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovui sutikus dėl vaikų popamokinės veiklos jo bendravimo su vaikais metu, ieškovas turi pareigą į jas nuvežti ar iš jų paimti (jei jos vyksta numatytu bendravimo laiku), nes ieškovas taip pat turi pareigą prisidėti prie vaikų poreikių popamokinei veiklai tenkinimo, tokia tvarka atitinka šalių interesų pusiausvyros principą. Visiškai sutiktina su teismo išvada, kad sutikimo reikalavimas netaikomas vaikų vizitams pas gydytojus, nes kuo greitesnis patekimas pas gydytojus labiau atitiktų vaikų interesus. Teismo išlyga dėl 2023-2024 m. mokslo metais pasirinktų būrelių, į kuriuos nuvežti ar parvežti ieškovo bendravimo su vaikais metu turi pareigą ieškovas, taip pat visiškai pagrįsta, nes priešingu atveju bendravimo tvarkos punktas atsakovės atžvilgiu būtų taikomas atgaline tvarka, kas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų. Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nustatytos bendravimo tvarkos 5 punkto formuluotė yra tinkamesnė, nei prašoma nustatyti ieškovo ieškinio 27.8 punktu. Tačiau, teismo nustatytos bendravimo tvarkos 5 punktas tikslintinas, jį papildant nuostata, dėl kurios pirmosios instancijos teismas pasisakė, tačiau neįtraukė į teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą bendravimo tvarką, t. y. nurodant, kad: ieškovas ir atsakovė privalo vaikų popamokines veiklas organizuoti kiekvieno iš jų numatyto buvimo su vaikais metu, o jei toks planuojamas laikas sutampa su kitos šalies buvimo su vaikais laiku, privaloma prieš planuojant gauti sutikimą.

70. Ieškinio 27.9 punktu ieškovas siekė nustatyti, kad atsakovė užtikrina, jog ieškovo numatytu vaikų pasiėmimo metu vaikai būtų jų gyvenamojoje vietoje (jei pasiėmimo diena nesutampa su mokslo diena), ir kad vaikai su savimi turėtų jų gyvenamosios vietos raktus (kad vaikai galėtų patekti į namus juos parvežus); jei dėl kokių nors priežasčių atsakovė (iš anksto suderinusi su ieškovu ir gavusi jo sutikimą) pageidauja matytis su vaikais jų buvimo su ieškovu metu – vaikus pasiima ir ieškovui vėl atveža atsakovė. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra poreikio įtraukti šį ieškovo nurodomą punktą į bendravimo tvarką. Sutiktina su teismo argumentais, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl nėra būtinumo papildomai nustatyti, jog atsakovė turi pareigą užtikrinti vaikų buvimą gyvenamojoje vietoje jų paėmimo metu, o bendravimo su ieškovu laiku ieškovas turi pareigą pasirūpinti vaikais, todėl vaikai negali būti įpareigoti turėti gyvenamosios vietos raktus, kad, ieškovui juos grąžinus anksčiau ar kitomis aplinkybėmis, galėtų pasilikti gyvenamojoje vietoje joje nesant atsakovei. Esant būtinybei vaikus į namus parvežti anksčiau, ieškovas turi galimybę dėl to susitarti su atsakove.

71. Ieškinio 27.14 punktu ieškovas prašė nustatyti, kad šalys turi vienas kitam perduoti (raštu, žinute ar el. paštu) vaikų naudojamus elektroninių įrenginių, paskyrų, programėlių ir pan. prisijungimo duomenis bei nedelsiant informuoti vienas kitą šiems duomenims pasikeitus; šalys turi lygias teises valdyti vaikų elektroninius įrenginius, paskyras, programėles ir pan. tėvų teisėmis (tiek fiziškai, tiek elektroniniu būdu), prireikus kontroliuoti vaikų naudojimąsi jais ir nustatyti vaikų buvimo vietą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo siūlomos 27.14 punkto nuostatos netvirtintino, nes: ji reglamentuoja ne ieškovo bendravimą su vaikais, o ieškovo, kaip tėvo, teisių ir pareigų įgyvendinimą; ieškovo prašomų perduoti prisijungimo duomenų atsakovė gali objektyviai neturėti, jei vaikai paskyras susikuria patys ar kitų asmenų pagalba; vaikams augant, nei ieškovas, nei atsakovė objektyviai negalės sukontroliuoti visų vaikų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Ieškovo argumentas, kad šiuo punktui jis siekia prižiūrėti vaikų elgesį elektroninėje erdvėje, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo siūlomos 27.14 punkto nuostatos reglamentuoja ne ieškovo bendravimą su vaikais, o ieškovo, kaip tėvo, teisių ir pareigų įgyvendinimą. Pritartina atsakovės argumentams, kad, vaikams augant, nurodytų ieškovo, kaip tėvo, teisių ir pareigų įgyvendinimą būtina grįsti abipusiu tėvo ir vaikų ryšiu bei pasitikėjimu, kartu abipusių susitarimų pagrindu pasidalinant prašomais prisijungimo duomenimis.

72. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nors vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta teismo sprendimu su motina, tačiau vaikų gyvenamosios vietos adreso nustatymas ieškovo bendravimo su vaikais tvarkoje suteiks aiškumo, iš kur ieškovas turi paimti vaikus ir juos grąžinti, todėl tokia nuostata teismo patvirtinta pagrįstai. Šios išvados pagrįstumą ir nuostatos reikalingumą patvirtina ir ieškovo nurodoma aplinkybė, jog dėl vaikų paėmimo vietos buvo kilę ginčų.

73. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkai, kuri atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrina vaikų teisę matytis su abiem tėvais. Pripažintina, kad apeliaciniame skunde nurodomi argumentai šios išvados nepaneigia, yra susiję ne tiek su nepilnamečių vaikų, kiek su ieškovo patogumo poreikiu, dėl to atmestina apeliacinio skundo dalis, susijusi su ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymu. Apeliacinės instancijos teismo nurodyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos patikslinimai, susiję su ieškovo ieškinio 27.4 ir 27.8 punktais, iš esmės laikytini ne bendravimo tvarkos pakeitimais, bet neesminiais patikslinimais, nekeičiančiais pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės.

Dėl procesinės bylos baigties

74. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

75. Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

76. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimą, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymą, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka iš esmės nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

77. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

78. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovo (apelianto) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovei iš apelianto priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

79. Atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-35996).

80. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovo (apelianto).

81. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-611-892/2024, palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinės dalies, kuria nustatyta ieškovo A. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. G. ir V. G. tvarka, 2 ir 5 punktus, juos išdėstant taip:

„2) A. G. bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį (išskyrus Vaikų atostogas, Kalėdų, Žiemos, Velykų ir vasaros atostogas), pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o tuo atveju, jeigu ta diena ne darbo diena – pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 17 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.;“

,,5) A. G. ir R. G. privalo vaikų popamokines veiklas organizuoti kiekvieno iš jų numatyto buvimo su vaikais metu, o jei toks planuojamas laikas sutampa su kitos šalies buvimo su vaikais laiku, privaloma prieš planuojant gauti tos šalies sutikimą. Ieškovas turi pareigą jo bendravimo su vaikais laiku nuvežti vaikus į popamokinius užsiėmimus (būrelius) ir paimti iš jų, jei dėl tokių popamokinių veiklų buvo gautas ieškovo sutikimas. Tokia nuostata netaikoma iki 2023 m. – 2024 m. mokslo metų pabaigos pasirinktiems būreliams, vaikų mokykloje organizuojamiems, su popamokine veikla susijusiems renginiams (šventėms, varžyboms), kuriuose vaikai nori dalyvauti, bei vizitams pas sveikatos priežiūros specialistus, į kuriuos nuvežti ieškovo bendravimo su vaikais metu turi pareigą ieškovas.“

Priteisti atsakovei R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Rūta LatvelėRamunė MikonienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė