- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-15
- Bylos Nr.
- e2-611-892/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03295-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- R. G.
- Advokatai
- Dainius Židanavičius
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui A. G.
atsakovei R. G.
uždarame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei atsakovės R. G. priešieškinį ieškovui A. G. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas, ieškiniu bei 2024 m. sausio 1 d. patikslinęs reikalavimus prašė: 1) pakeisti 2021 m. lapkričio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11388-341/2021 nustatytą A. G. pareigą mokėti kiekvienam vaikui išlaikymą, nustatant, kad A. G. kas mėnesį iki kol vaikams V. G. ir V. G. sukaks po 18 (aštuoniolika) metų, turi mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui periodinius mokėjimus po 306,09 Eur, mokamus į R. G. banko sąskaitą; 2) nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 2.1) A. G. ir R. G. lygiomis teisėmis dalyvauja auklėjant jų nepilnamečius vaikus, vienodai rūpinasi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, fiziniu vystymusi, mokymu, lavinimu, bei tinkamai juos atstovauja įgyvendinant suteiktas teises ir laisves, netrukdo vienas kitam naudotis įstatyme nustatytomis teisėmis ir pareigomis; 2.2) A. G. ir R. G., nepažeisdami galiojančių teisės aktų reikalavimų, turi lygias teises nuspręsti dėl jų vaikų, kaip mokinių, neatvykimo į mokyklą ar nedalyvavimo pamokoje (ar jos dalyje) – ar tai nutiktų dėl ligos, apsilankymo pas gydytoją, svarbių asmeninių priežasčių, nepalankių oro sąlygų, įvykių, susijusių su transportu, kitų nenugalimos jėgos aplinkybių, dalyvavimo ugdomajame renginyje ar tikslinio kvietimo atvykti į valstybinę ar savivaldybės instituciją ar įstaigą. Tas iš tėvų, kurio iniciatyva vaikai neatvyko į mokyklą ar nedalyvavo pamokoje (ar jos dalyje), privalo pateisinti praleistas pamokas mokykloje; 2.3) Vaikų mokslo metų metu (išskyrus Vaikų rudens, Kalėdų, žiemos, Velykų ir vasaros atostogas) A. G. turi teisę bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais kas antrą penktadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaikus sekmadienį į jų gyvenamąją vietą 19 val.; tuo atveju jeigu atitinkamas A. G. bendravimui su vaikais priskirtas penktadienis – ne darbo diena, A. G. pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos 10 val.; tuo atveju, jeigu po A. G. bendravimo savaitgalio einantis pirmadienis yra ne darbo diena – A. G. bendravimas su vaikais atitinkamą savaitgalį prasitęsia ir A. G. vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą pirmadienį 19 val. Konkretūs savaitgaliai tarp vaikų atostogų parenkami taip, kad susidarytų įmanomai tolygiausias laiko pasiskirstymas abiem tėvams; 2.4) Vaikų mokslo metų metu (išskyrus vaikų rudens, Kalėdų, žiemos, Velykų ir vasaros atostogas) A. G. su vaikais taip pat bendrauja ir kiekvienos savaitės vieną darbo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams (tuo atveju, jeigu ta diena yra ne darbo diena – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17 val.), ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val. Konkrečią tokią savaitės darbo dieną A. G. pasirenka nedelsiant po to, kai tampa žinomi vaikų užsiėmimai (toks pasirinkimas galioja tol, kol pasikeičia vaikų užsiėmimų laikas – jiems pasikeitus A. G. bendravimo dieną pasirenka iš naujo); 2.5) Vaikų vasaros atostogų metu A. G. ir R. G. turi teisę su vaikais bendrauti po vienodą kalendorinių dienų skaičių. A. G. konkretų vasaros atostogų laiką su R. G. suderina iki tų metų gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas A. G. pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas R. G. pageidavimui dėl atostogų laiko. A. G. vaikus paima pirmąją atostogų laikotarpio dieną 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.; 2.6) Vaikų rudens, Kalėdų, žiemos ir Velykų atostogos apima ir savaitgalius bei nedarbo dienas, esančius prieš ir po šių atostogų. Vaikų rudens, Kalėdų, žiemos ir Velykų atostogų metu A. G. ir R. G. su nepilnamečiais vaikais laiką leidžia kintančiu grafiku: lyginiais metais vaikai žiemos, Velykų atostogas ir Kalėdų atostogų pirmąją dalį iki gruodžio 30 dienos 19 val. leidžia su R. G., rudens ir Kalėdų atostogų antrąją dalį nuo gruodžio 30 dienos 19 val. – su A. G., nelyginiais metais vaikai žiemos, Velykų atostogas ir Kalėdų atostogų pirmąją dalį iki gruodžio 30 dienos 19 val. leidžia su A. G., rudens atostogas ir Kalėdų atostogų antrąją dalį nuo gruodžio 30 dienos 19 val. – su R. G.; A. G. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos išvakarėse 18 val. (išskyrus lyginiais metais Kalėdų atostogų antrąją dalį, kai A. G. vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 30 dienos 19 val.) ir grąžina vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val.; 2.7) Atskirais atvejais prireikus pakeisti matymosi su vaikais tvarką (vaikų paėmimo ar parvežimo dieną ar laiką, matymosi su vaikais dienas, jų skaičių) – A. G. ir R. G. bendradarbiauja ir susiderina šios tvarkos pakeitimus, stengdamiesi kompensuoti vienas kitam atsiradusias matymosi su vaikais pertraukas. Atsisakyti daryti prašomus tvarkos pakeitimus leidžiama tik dėl svarbių priežasčių (jau suplanuotos kelionės, nupirkti bilietai, vyks konkretūs renginiai, išvykstama į komandiruotę ir pan.); 2.8) A. G. ir R. G. įsipareigoja visas vaikų veiklas, vizitus, šventes ir pan. organizuoti kiekvieno iš jų numatyto buvimo su vaikais metu, o jei toks planuojamas laikas sutampa su kito iš jų buvimo su vaikais metu – tai privaloma prieš planuojant gauti sutikimą ir užtikrinti vaikų pasiėmimą bei parvežimą; 2.9) R. G. užtikrina, kad A. G. numatytu vaikų pasiėmimo metu vaikai būtų jų gyvenamojoje vietoje (jei pasiėmimo diena nesutampa su mokslo diena), ir kad vaikai su savimi turėtų jų gyvenamosios vietos raktus (kad vaikai galėtų patekti į namus juos parvežus). Jei dėl kokių nors priežasčių R. G. (iš anksto suderinusi su A. G. ir gavusi jo sutikimą) pageidauja matytis su vaikais jų buvimo su A. G. metu – vaikus pasiima ir A. G. vėl atveža R. G.; 2.10) Tuo atveju, jei bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, būreliai, pasirodymai neformaliojo ugdymo įstaigose, tas iš tėvų (su kuriuo tuo metu yra vaikai) privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms bei galimybę vaikams sudalyvauti tuose neformaliojo ugdymo renginiuose ir būreliuose, kuriuose vaikų dalyvavimui tas iš tėvų yra davęs išankstinį pritarimą; 2.11) Ketinant išvykti su vaikais į kitą valstybę, vienas iš tėvų apie tai prieš protingą terminą turi elektroniniu paštu pranešti kitam, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo su vaikais laikotarpiu, išvykstant į užsienį būtina raštu (el. paštu ar SMS žinute) suderinti kelionės datą. Abu tėvai įsipareigoja pateikti vienas kitam reikalingą rašytinį (notarinį) sutikimą ir/arba atlikti kitus reikalingus veiksmus tam, kad bet kuris iš jų galėtų keliauti su vaikais į užsienį; 2.12) Jeigu vienas iš tėvų dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, artimo giminaičio netekties, komandiruotės ir pan.) negali atvykti nustatytu laiku pasiimti vaikų ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant apie tai informuoti kitą iš tėvų telefonu arba žinute. Tokiu atveju matymosi su vaikais laiką praradusiam tėvui ne vėliau kaip per du mėnesius nuo aplinkybių, sukliudžiusių jo ir vaikų bendravimą, atsiradimo dienos kitas iš tėvų kompensuoja prarastas bendravimo su vaikais dienas, jas susiderinant iš anksto; 2.13) A. G. ir R. G. turi teisę nevaržomai bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio bei kitomis susisiekimo priemonėmis; 2.14) A. G. ir R. G. turi vienas kitam perduoti (raštu, žinute ar el. paštu) vaikų naudojamus elektroninių įrenginių, paskyrų, programėlių ir pan. prisijungimo duomenis bei nedelsiant informuoti vienas kitą šiems duomenims pasikeitus. A. G. ir R. G. turi lygias teises valdyti vaikų elektroninius įrenginius, paskyras, programėles ir pan. tėvų teisėmis (tiek fiziškai, tiek elektroniniu būdu), prireikus kontroliuoti vaikų naudojimąsi jais ir nustatyti vaikų buvimo vietą; 2.15) Klausimai, susiję su vaikų išsilavinimu, laisvalaikiu, užklasiniu užimtumu ir ugdymu sprendžiami bendru A. G. ir R. G. sutarimu, maksimaliai atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų pageidavimą; 2.16) A. G. ir R. G. turi vienodas teises susipažinti su visa informacija bei dokumentais apie vaikų sveikatą, taip pat su kita informacija, esančia gydymo, švietimo, ugdymo ar kitose įstaigose, daryti atitinkamų dokumentų išrašus, nuorašus, kopijas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta 2021 m. lapkričio 26 d., kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ja ieškovas buvo įsipareigojęs mokėti po 500 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Ši suma buvo nustatyta šeimos išlaidas mėnesiui, kurios sudarė apie 2 000 Eur, padalinus jas 4. Į skaičiavimus neįtraukė išlaidų būsto paskolai, palėpės įrengimui, garažo remontui, pramogoms ir atostogoms, nes po santuokos nutraukimo kiekvienas su vaikais pramogauja ir atostogauja atskirai. Ieškovo sprendimą teikti minėto dydžio išlaikymą lėmė aplinkybė, kad santuokos nutraukimo metu atsakovė nusprendė išeiti iš darbo. Tačiau atsakovės turtinė padėtis pasikeitė iš esmės - nuo 2022 m. pabaigos atsakovė dirba, santuokos nutraukimo metu ieškovas padovanojo atsakovei ½ dalį buto su visais jame buvusiais baldais, buitine technika, atsakovei atiteko visos šalių santaupos. Vaikų poreikiai 2022 m., 2023 m. ženkliai nepakito. Ieškovo prašymus pateikti ataskaitą, kur išleidžiamos išlaikymui skirtos lėšos atsakovė ignoruoja. Ieškovas ne tik moka išlaikymą, bet ir patiria papildomas išlaidas bendravimo su vaikais metu. Ieškovas nuosavo būsto neturi, jį nuomoja, nuosavybės teise turi tik motociklą ir yra sudaręs lizingo sutartį dėl lengvo automobilio įsigijimo. Ieškovo pagrindinis pajamų šaltinis yra vykdoma individuali veikla, iš kurios 2022 m. gavo 49 313,16 Eur pajamų, nuo kurių turėjo sumokėti 17 194,03 Eur mokesčių, todėl pragyvenimui likusios lėšos sudarė po 2 676,59 Eur per mėnesį. Pagal ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką su vaikais praleidžiamas laikas sudarys apie 3 - 4 mėnesiai per metus (pusė visų atostogų, kas antras savaitgalis bei viena darbo diena kas savaitę), tai yra iki trečdalio viso jų laiko, būdamas su vaikais ieškovas papildomai turės patirti iki trečdalio visų jų išlaikymui reikalingų išlaidų. Ieškovas teigė, kad nepavyksta pasiekti bendro sutarimo su atsakove dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl prašė nustatyti konkrečią jo bendravimo su vaikais tvarką.
3. Atsakovė priešieškiniu su ieškovo reikalavimais nesutiko. Prašė nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) A. G. bendrauja su šalių nepilnamečiais vaikais kiekvienų neporinių metų porinių savaičių ir kiekvienų porinių metų neporinių savaičių penktadienį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į jų gyvenamąją vietą 19 val.; tuo atveju jeigu atitinkamas tėvo bendravimui su vaikais priskirtas penktadienis – ne darbo diena, tėvas vaikus pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos 10 val.; tuo atveju, jeigu po tėvo bendravimo savaitgalio einantis pirmadienis yra ne darbo diena – tėvo bendravimas su vaikais atitinkamą savaitgalį prasitęsia ir vaikai iš tėvo pusės turi būti pristatyti į jų gyvenamąją vietą pirmadienį 19 val.; 2) A. G. bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o tuo atveju, jeigu ta diena ne darbo diena – tėvas vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; 3) bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis moksleivių atostogų metu, vaikų vasaros atostogų metu ir žemiau nurodytomis švenčių dienomis; 4) tėvas bendrauja su vaikais pusę vaikų vasaros atostogų. Vienas nepertraukiamas tėvo bendravimo su vaikais laikotarpis negali viršyti 2 savaičių, o vaikų leidžiamas laikas su motina negali būti trumpesnis nei 1 savaitė. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikai paimami tėvo pirmąją atostogų laikotarpio dieną 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami tėvo atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę
atostogų laikotarpio dieną 19 val. 5) moksleivių rudens, pirmosios žiemos atostogos (Kalėdinės atostogos), antrosios žiemos ir Velykų atostogos apima ir savaitgalius, esančius prieš ir po šių atostogų. Vaikų rudens, Kalėdų, žiemos ir Velykų atostogų metu kiekviena iš šalių su nepilnamečiais vaikais laiką leidžia kintančiu grafiku: lyginiais metais vaikai per Velykų atostogas, žiemos atostogų pirmąją dalį iki gruodžio 30 dienos 19 val., antrąsias žiemos atostogas laiką leidžia su R. G., pirmųjų žiemos atostogų antrąją dalį (nuo gruodžio 30 dienos 19 val. iki pirmųjų žiemos atostogų pabaigos) ir rudens atostogas – su A. G., nelyginiais metais vaikai per Velykų,
žiemos atostogų pirmąją dalį iki gruodžio 30 dienos 19 val., antrąsias žiemos atostogas laiką leidžia su A. G., pirmųjų žiemos atostogų antrąją dalį (nuo gruodžio 30 dienos 19 val. iki pirmųjų žiemos atostogų pabaigos) ir rudens atostogas – su R. G.; tėvas pasiima vaikus pirmosios atostogų dienos šeštadienį 10 val. (išskyrus lyginiais metais pirmųjų žiemos atostogų antrąją dalį, kai tėvas vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima nuo gruodžio 30 dienos 19 val.) iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą paskutinę tėvui priskirtų atostogų dieną 19 val. į vaikų gyvenamąją vietą; 6) tuo atveju, jei tėvo ar motinos bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, būreliai, pasirodymai neformaliojo ugdymo įstaigose, atitinkama šalis (su kuria tuo metu yra vaikai) privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms bei galimybę vaikams sudalyvauti neformaliojo ugdymo renginiuose, būreliuose; 7) aukščiau nurodyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma Motinos dieną (kiekvienų metų pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį), Motinos gimimo dieną; 8) ketindama išvykti su vaikais į kitą valstybę, šalis apie tai prieš protingą terminą turi raštu (t. y. SMS žinute) informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos šalies bendravimo laikotarpiu, išvykstanti į užsienį šalis turi raštu (t. y. SMS žinute) gauti kitos šalies sutikimą (kitos šalies bendravimo laikotarpio dienoms) susiderinant kelionės datą su kita šalimi; 9) jeigu Tėvas dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, artimo giminaičio netekties) negali atvykti nustatytu laiku pasiimti vaikų ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei likus vienai parai iki bendravimo su vaikais pradžios, apie tai informuoti vaikų Motiną telefonu arba žinute. Tokiu atveju Tėvas tuo metu atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su vaikais aukščiau nurodytu atitinkamu laiku, tačiau Tėvas įsipareigoja ne vėliau kaip per du mėnesius nuo aplinkybių, sukliudžiusių Tėvo ir vaikų bendravimą, atsiradimo dienos kompensuoti prarastas bendravimo su vaikais dienas susiderindamas su vaikų motina atitinkamas dienas bendravimui su vaikais. Kilus nesutarimui, dėl lyginių mėnesių (kuriais neįvyko tėvo bendravimas) prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių, dėl nelyginių mėnesių (kuriais neįvyko tėvo bendravimas) prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl kompensuotinų dienų laikotarpių; 10) kiekviena šalis turi teisę nevaržomai bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio bei kitomis susisiekimo priemonėmis; 11) šalių susitarimu, vaikų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Apie numanomą vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos (adreso) pasikeitimą R. G. privalo informuoti A. G. likus ne mažiau kaip 1 (mėnesiui) iki pasikeitimo dienos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad teismo sprendimo priėmimo metu atsakovė dirbo ir gavo 1 250 Eur darbo užmokestį, atsakovė išėjo iš darbo po mėnesio, 2021 m. gruodį ir nedirbo 10 mėnesių, bet gavo 667,13 Eur išmoką, 61,14 Eur/mėn. profesinio mokymosi stipendiją, 15 Eur/mėn. automobilių aikštelės nuomos pajamų, todėl jos pajamos sudarė 743,27 Eur per mėnesį. Nuo 2022 m. vidurio atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 1 579,48 Eur darbo užmokestį bei 35 Eur už aikštelės nuomą. Todėl po santuokos nutraukimo atsakovės pajamos padidėjo 363,48 Eur, tačiau tai nelaikytina esminiu turtinės padėties pasikeitimu. Atsakovė po santuokos nutraukimo įgijo automobilį, ieškovas – automobilį ir motociklą. Santuokos nutraukimo sutartimi atsakovei buvo perleistas turtas, tačiau ieškovas su tokiu turto pasidalijimu sutiko, todėl minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Ieškovas santuokos nutraukimo metu nutarė prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi, nes jo pajamos buvo kelis kartus didesnės. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyto išlaikymo dydį lėmė realus šalių turtinės padėties įvertinimas. Ieškovas prie ieškinio pateikia nežinia kada sudarytą lentelę, kurioje net neįtraukta eilė išlaidų ir tokiu būdu mėgina pagrįsti savo prisidėjimą prie vaikų išlaikymo visa apimtimi. Šiuo metu išlaidos 12 metų dukros išlaikymui sudaro 1 163,64 Eur/ mėn., 9 metų sūnaus – 997,05 Eur. Abu vaikai lanko būrelius, vien jiems išlaidos per mėnesį sudaro 320 Eur, o ieškovas prašo sumažinti išlaikymo dydį 275 Eur. Toks pokytis stipriai paveiktų vaikų gyvenimo kokybę, kiekvieno vaiko poreikiai neturi apsiriboti MMA dydžiu. Ieškovo gaunamos pajamos leidžia ir toliau jam prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi. Be to, ieškovas nutyli apie savo pajamų augimą. Ieškovo pajamų mokesčio deklaracijoje nurodyta, kad deklaruota visų pajamų suma yra 70 194,06 Eur, o ne 49 313,16 Eur. Ieškovas taiko modelį, kad nuo gautų individualios veiklos pajamų atskaitoma 30 procentų turėtų išlaidų. Tokio atskaitymo nereikia pagrįsti, todėl atsakovei kyla abejonės, ar ieškovas iš viso turėjo tokias išlaidas, todėl vertinant ieškovo turtinę padėtį atsižvelgtina į jo gaunamą 70 194,06 Eur pajamų sumą. Atėmus sumokėtus mokesčius, matyti, kad ieškovas 2022 m. gavo 52 408,98 Eur pajamų, tai yra 2,7 karto daugiau nei atsakovė.
5. Pasisakydama dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos atsakovė atkreipė dėmesį, kad ji turi būti kuo tikslesnė, aiškesnė, visų pirma atitinkanti vaikų, o tada tik tėvų interesus. Ieškovo siūlomos tvarkos 1 ir 2 punktai nėra būtini, nes atkartoja įstatymo nuostatas. 3 punkto formuluotė netiksli, nes tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais. 4 punktas netikslus ir labiau atitinka ieškovo poreikius, o ne vaikų interesus, vaikams yra būtina žinoti konkrečią bendravimo su tėvu dieną. 5 punkto formuluotė tikslintina, nes vaikai nėra su tėvu praleidę ilgesnio laikotarpio, todėl manytina, kad pusė laiko vasarą maksimaliai 2 savaites nepertraukiamai (vienu bendravimo laikotarpiu) labiau atitiktų vaikų interesus. 7 punkto formuluotė neaiški ir sunkiai įgyvendinama, ieškovo nurodytos svarbios priežastys nėra objektyvios. Vaikai lanko būrelius 5 dienas iš 7, ieškovas negali siekti vien sau patogios bendravimo tvarkos. 9 punktas yra perteklinis, nes akivaizdu, kad atsakovė turi užtikrinti, jog vaikai būtų gyvenamojoje vietoje jų paėmimo metu. Vaikai šiuo metu patys sprendžia, kokius būrelius lankys, todėl tvarka, kai vaikai nebus vežami į būrelius, kuriuos tėvai nedavė sutikimo, neatitinka vaikų interesų. Bendravimas tarp šalių turi vykti viena forma – SMS, atsakovė neturi būti įpareigota kasdien tikrinti elektroninį paštą. 14,15,16 punktai naikintini, nes atkartoja įstatymo normas. Ieškovas turi teisę dalyvauti tėvų susirinkimuose, prisijungti prie vaikų klasės tėvų paskyrų, domėtis vaikų ugdymu.
Atsiliepimas
6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovė ignoruoja ieškovo kaip tėvo teises, viena sprendžia visus su vaikais susijusius klausimus. Atsakovė, priešingai nei jos atstovas, teisės aktų, reglamentuojančių tėvų ir vaikų santykius gerai nežino, todėl 1 punktas yra būtinas, jo įrašymas sumažintų nesutarimus, įneštų aiškumo į šalių bendravimą. 2 punkto įrašymą sąlygojo pastarieji įvykiai, kai atsakovė neleido dėl svarbių priežasčių nevesti vieną dieną į mokyklą. 3 punkte reglamentuota matymosi su vaikais savaitgaliais tvarka. Porinių ir neporinių savaičių ieškovas nesutiko įvardinti iš anksto, nes su atsakove kasmet keisis atostogomis. Vaikų mokslo metų atostogų datos nėra fiksuotos – kasmet jos kinta priklausomai nuo šventinių dienų išsidėstymo. Atsakovė su vaikais matosi ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir kiekvieną dieną, tuo tarpu ieškovas - tik kas antrą savaitgalį (ir tik po vieną darbo dieną per savaitę). Užfiksavus porinių ir neporinių savaičių savaitgalius – gali nutikti taip, kad, pavyzdžiui, pasibaigus atostogoms, per kurias vaikai bus su atsakove, ieškovas su vaikais laiką leis tik dar po dviejų savaičių (jei kitas po atostogų savaitgalis būtų iš anksto užfiksuotas kaip atsakovės savaitgalis), todėl nesimatymo su vaikais laikas gali išsitęsti ir iki mėnesio. Teisingiausia yra kiekvienais metais (pagal mokyklos paskelbtas atostogų datas) pasiskirstyti savaitgalius tarp atostogų taip, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės matymosi su vaikais pertraukos būtų trumpiausios. Atsakovė siekia, kad bendravimas su vaikais darbo dienų metu vyktų tik antradieniais, tačiau darbo dienomis vaikų užimtumas būna skirtingas – vaikai lanko įvairius būrelius, į juos išvyksta ir iš jų grįžta įvairiu metu. Todėl ieškovas nori turėti galimybę pasirinkti tokią darbo savaitės dieną, kuomet abu vaikai užsiėmimus baigtų vienodu (ar panašiu metu) ir būtų dar ne namuose – tokiu būdu jis turėtų daugiausiai laiko pasimatymui, parvežtų iš užsiėmimų namo. Ieškovas su vaikais gali bendrauti tik pasibaigus jo darbo laikui, t. y. po 17 val. Iki šiol tik istoriškai tokia diena būdavo antradienis, tačiau pasikeitus užsiėmimų laikui ar vaikams pasirinkus kitokius kitu metu vykstančius užsiėmimus – tokia savaitės diena gali būti ir nebe antradienis, o kažkuri kita. Ieškovas nesutiko su atsakovės priešieškinio teiginiais, kad vaikų bendravimas su juo šešias savaites iš eilės neatitiktų vaikų interesų. Ieškovas teigė, kad vaikus augina ir su jais bendrauja nuo jų gimimo, nepertraukiamas ilgesnis laikotarpis vasaros atostogų metu leistų šalims geriau suplanuoti laiką su vaikais, palaikyti artimus santykius, dalyvauti jų auklėjime ir kasdieniame gyvenime. 6 punktu ieškovas siekia nustatyti, kad vaikus galėtų pasiimti pirmos atostogų dienos išvakarėse, o ne pirmos atostogų dienos ryte, nes nori su vaikais matytis viena para ilgiau. Atsakovei tai didelio skirtumo nesudarys, o ieškovui, negyvenančiam kartu su vaikais, tai turi didelę reikšmę. Be to, tai bus panašu į vaikų pasiėmimą savaitgaliams ir prisidės prie vaikų bendravimo su ieškovu stabilumo. 7 punkte ieškovas nori akcentuoti labiau tai, kad pakeitimai yra galimi ir be pagrįstų priežasčių nebūtų atsisakoma juos daryti, tuo tarpu atsakovė siekia, kad apskritai jokie pakeitimai nebūtų daromi. Ieškovo ir atsakovės galimybės keisti matymosi su vaikais laiką nėra vienodos – vaikų gyvenamoji vieta yra numatyta su atsakove, vaikų drabužiai, asmeniniai ir mokslo daiktai yra jų namuose, jų mokykla yra šalia, žaidimų erdvė ir draugai yra aplink jų namus, vaikai nuolat gyvena su atsakove. Atsakovė nė karto nėra prašiusi susikeisti matymosi su vaikais laiku, nepaisant to, kad jai toks poreikis buvo kilęs, ji prioritetą tokiais atvejais visada teikia ne ieškovui, o savo giminaičiams (tėvams, seseriai ar sūnėnui), neinformuodama ieškovo, kad buvimo su ja laiku ji vaikus iš tiesų perduoda kitiems asmenims. 8 punktu ieškovas nori pasiekti, kad atsakovė neplanuotų ieškovo laiko su vaikais už ieškovą. 9 punktas reikalingas tam, kad vaikų paėmimo ir parvežimo procesas būtų kuo aiškesnis. 10 punktas susijęs su 8 ir 15 punktais, skirtas sureguliuoti atvejus, kai atsakovė viena pati su vaikais sprendžia apie jų užsiėmimus, būrelius, pasirodymus neformaliojo ugdymo įstaigose. Ieškovas siekia būti įtrauktas į šių klausimų sprendimą, o atsakovei to nepadarius arba į ieškovo nuomonę neatsižvelgus – jai ir turėtų tekti pareiga užtikrinti vaikų sudalyvavimą tokiuose užsiėmimuose, būreliuose, pasirodymuose neformaliojo ugdymo įstaigose. Dėl pasirengimo pamokoms užtikrinimo klausimų nekyla. 11 punkto formuluotė, pateikta ieškinyje, yra tikslesnė ir išsamesnė, nei priešieškinyje, pagrindinis bendravimas gali vykti ir SMS pagalba, tačiau bendravimas elektroniniu paštu suteikia galimybę persiųsti priedus, plačiau ir išsamiau aprašyti su planuojamomis kelionėmis susijusią informaciją. Šiame punkte kalbama apie iš anksto planuojamas keliones, todėl nėra būtinybės atsakovei dėl to kasdien tikrinti elektroninį paštą. 12 punktas turėtų būti taikomas ne tik ieškovo, tačiau ir atsakovės atžvilgiu. Jame kalbama apie nesuplanuotus atvejus, todėl beprasmiška numatyti ne vėlesnį kaip prieš parą perspėjimą – tokia šiame punkte aprašyta priežastis nesimatyti su vaikais gali atsirasti ir vėliau kaip prieš parą, esmė yra nedelsiant pranešti kitam iš tėvų, kad matytis su vaikais nepavyks. Numatyti sprendžiamojo balso teisę kuriam nors iš tėvų taip pat nelogiška, nes vienas iš tėvų negali privalomai nuspręsti dėl kito iš tėvų laiko planavimo – turi būti pasiekiamas bendras abiem tinkantis susitarimas. 13 punkto formuluotė, pasiūlyta ieškinyje, iš esmės niekuo nesiskiria nuo tos, kurią atsakovė siūlo priešieškinyje, todėl galima laikyti, kad atsakovė šiam punktui pritaria. 14 punktas yra susijęs ne su teisės į privatumą pažeidimu, bet ieškovo pareiga prižiūrėti savo vaikus. Vaikų elektroninių įrenginių ir paskyrų sukūrimu ir priežiūra visuomet rūpinosi ieškovas, atsakovė to daryti nemokėjo. Savo paskyras prie elektroninio dienyno ir klasių grupių ieškovas tvarko pats, tam jokios pagalbos ar informacijos iš atsakovės nereikia. 14 punktas yra susijęs tik su pačių vaikų elektroninių įrenginių ir naudojamų paskyrų priežiūra (telefonų užraktais, jų naudojamų paskyrų slaptažodžiais). Vaikai iki 2023 m. vasaros naudojosi ieškovo jiems sukurtais elektroniniais pašto adresais, iCloud paskyromis, iPhone telefonais. Nuo 2023 m. vasaros atsakovė vaikams nupirko Android telefonus, perdavė jiems naujas SIM korteles su visiškai kitais telefono numeriais ir vietoj anksčiau naudotų elektroninių pašto adresų, kuriuos ieškovas buvo sukūręs ir kurių slaptažodžius žinojo ir buvo perdavęs atsakovei, vaikams buvo sukurti nauji elektroninio pašto adresai, o vaikų telefonų Android paskyros buvo susietos tik su atsakovės FamilyLink paskyra, todėl šiuo metu tik ji viena turi teisę valdyti vaikų paskyras, o slaptažodžių ieškovui nėra perdavusi. Naujų elektroninių pašto adresų ir paskyrų sukūrimo bei susiejimo veiksmus atliko ne pati atsakovė, o jos sūnėnas. Ieškovas turi teisę (ir pareigą) žinoti vaikų naudojamų elektroninių pašto adresų, įrenginių ir paskyrų prisijungimo duomenis, turi turėti galimybę prireikus daryti pakeitimus. Elektroninio saugumo specialistai ir net policija ragina tėvus periodiškai prižiūrėti vaikų elgesį elektroninėje erdvėje, todėl ieškovas siekia turėti prieigas prie vaikų naudojamų įrenginių ir paskyrų. Vaikų telefonuose yra įjungta jų buvimo vietos nustatymo funkcija – atsakovė savo telefone mato vaikų buvimo vietą visada, net ir tuo metu, kai vaikai būna su ieškovu. Šis punktas nėra skirtas „kontroliuoti“, o tik prižiūrėti vaikus ir jais pasirūpinti, kilus neaiškumui ieškovas turi turėti galimybę nustatyti vaikų buvimo vietą pagal jų telefono duomenis, teisės aktai nedraudžia vaikų tėvui, žinoti kur yra vaikai. 15 punktas svarbus, kad atsakovė aiškiai suprastų, jog šalys abi sprendžia visus klausimus dėl vaikų išsilavinimo, laisvalaikio, užklasinio užimtumo ir ugdymo. Vaikų norai yra svarbūs, tačiau ar ir kiek į juos atsižvelgti – sprendžia tėvai. 16 punkto įtraukimas suteiktų daugiau aiškumo tolesniame bendravime. Ieškovas pripažino, kad jo bendravimas su vaikais pirmaisiais metais po skyrybų nebuvo sklandus, tačiau tam buvo pagrįstų priežasčių, nes atsakovės ir vaikų gyvenamoji vieta, sąlygos liko nepakitusios, o ieškovas išsikėlė iš ankstesnės gyvenamosios vietos į nuomojamą butą, su savimi turėjo tik būtiniausius asmeninius daiktus, buityje trūko praktiškai visko (patalynės, rankšluosčių, indų, stalo įrankių, buities prietaisų ir kt.), neturėdamas jokių santaupų neturėjo iš ko visko nusipirkti, neturėjo kaip pasirūpinti vaikų nakvyne. Netrukus po skyrybų atsakovė ir vaikai susirgo Covid infekcija, izoliavosi, o ieškovas 2021 m. gruodžio 22-27 d. išvyko į komandiruotę Londone. Kelis kartus susitikęs su vaikais – 2022 m. sausio viduryje, ieškovas susirgo Covid infekcija ir turėjo izoliuotis, tačiau nepaisant šių sunkumų, pagal turimas galimybes stengėsi su vaikais bendrauti ir palaikyti ryšį. Iki santuokos nutraukimo vaikus į ugdymo įstaigas vežiodavo ieškovas, po santuokos nutraukimo, pradėjus gyventi skyriumi, toliau vežioti vaikus į mokyklą buvo neįgyvendinama idėja. Bendravimą su vaikais 2022 m. vasarą apsunkino atsakovė. Nuo 2022 m. spalio mėn. pabaigos ieškovas su vaikais matosi kas antrą savaitgalį bei vieną darbo dieną kiekvieną savaitę, tačiau atsakovė ieškovo atžvilgiu yra nusiteikusi priešiškai: su vaikais susijusiais klausimais nebendradarbiauja, į klausimus dažnai neatsako, pati informacijos neteikia, reiškia įvairius priekaištus.
7. Ieškovas pažymėjo, kad santuokos metu jis apmokėdavo einamąsias išlaidas (pirkinius, paslaugas, įmokas ir pan.). Atsakovė taip pat atlikdavo kai kuriuos mokėjimus (mokėjo draudimo, paskolos įmokas, padengdavo savo mobiliojo telefono išlaidas, pirkdavo kuriuos pirkinius ir t.t.), tačiau kas mėnesį šalys peržiūrėdavo atsakovės atliktas įmokas ir ieškovas jai jas kompensuodavo. Taigi, visas išlaidas apmokėdavo ieškovas, atsakovė savo sąskaitoje kaupė santaupas (iš kurių atlikdavo priešlaikines paskolos grąžinimo įmokas ir apmokėdavo pastogės įrengimo išlaidas). Santuokos metu vidutinės išlaidos per mėnesį 4 asmenų šeimai (maistui ir buičiai, vaikų mokslams, 2 senų automobilių (2004 m. ir 2010 m. gamybos) kurui ir techniniam aptarnavimui, drabužiams, sveikatinimuisi, banko komisiniams, dovanoms, ryšių paslaugoms, kirpykloms, draudimams, būsto komunaliniams mokesčiams ir kitoms smulkioms išlaidoms) neviršijo 2 000 Eur. Į šiuos skaičiavimus sąmoningai nebuvo įtrauktos išlaidos būsto paskolai (nes ją 2021 m. viduryje šalys baigė mokėti), buto pastogės įrengimui (nes ji 2021 m. pabaigoje buvo baigta įrengti), garažo remontui (nes garažas po santuokos nutraukimo atiteko ieškovui), pramogoms bei atostogoms. Ieškovas teigė, kad jo pajamos nepaaugo, o sumažėjo - 2021 m. ieškovas gavo 57 642,34 Eur apmokestinamų metinių pajamų, 2022 m. – 49 313,16 Eur, nuo kurių 2021 m. turėjo sumokėti 21 791,84 Eur mokesčių, 2022 m. – 17 194,03 Eur mokesčių, todėl jo uždirbtos lėšos pragyvenimui 2021 m. sudarė 35 850,50 Eur, o 2022 m. – 32 119,13 Eur, arba po 2021 m. 2 987,54 Eur per mėn., 2022 m. – po 2 676,59 Eur per mėnesį. Dar santuokos metu vaikams atsiradus poreikiui turėti mobiliuosius telefonus ieškovas sudarė sutartis su Telia ir nuo to laiko iki šiol apmoka už vaikų ryšio paslaugas. Atsakovė 2023 m. vasarą nepasitarusi ir ieškovo neinformavusi vaikams nupirko naujus telefono aparatus ir sudarė naujas sutartis su ryšio tiekėju ryšio numeriais, tuo tarpu ieškovas, siekdamas pasinaudoti akcijomis, dar 2022 m. rugsėjo 8 d. pratęsė vaikų abonentines sutartis 24 mėn. terminui iki 2024 m. rugsėjo 8 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Bylos faktinės aplinkybės
8. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalių santuoka (duomenys neskelbtini) sprendimu. Juo ieškovas įsipareigojo mokėti 1 000 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. G. ir V. G.. Ieškovui nuosavybės teise atiteko garažas, esantis (duomenys neskelbtini), 35/2561 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , automobilis Toyota iQ. Atsakovei atiteko butas bei 13569/8146900 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).
Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo
9. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
10. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-196-614/2024).
11. Šioje byloje ieškovas prašė sumažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį nurodydamas, kad pasikeitė iš esmės atsakovės turtinė padėtis. Teigė, kad ieškovo sprendimą teikti 500 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui lėmė aplinkybė, kad atsakovė savo noru po santuokos nutraukimo nusprendė išeiti iš darbo ir liko beveik metams laiko be pajamų. Išlaikymo dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į šeimos vedamų mėnesio išlaidų paskaičiavimus. Nuo 2022 m. atsakovė dirba, todėl gali mokėti didesnį išlaikymą.
12. Vertinant minėtą argumentą visų pirmą pažymėtina, kad atsakovė nepatvirtino ieškovo paaiškinimų, jog nustatant išlaikymą buvo atsižvelgta į tai, kad atsakovė planuoja nedirbti, todėl visą išlaikymo naštą prisiėmė ieškovas. Šalis, teigianti aplinkybę buvus, turi ją įrodyti, o kitai prieštaraujant dėl nurodyto fakto, pateikti papildomų įrodymų (CPK 178 straipsnis), tačiau ieškovas duomenų, papildomai pagrindžiančių jo paaiškinimus, nepateikė. Ieškovas teigė, kad 2021 m. sausio – lapkričio mėnesį vedė šeimos išlaidų lentelę ir pagal ją nustatė vaikams teiktino išlaikymo dydį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pateiktoje lentelėje neatsispindi visos būtinos išlaidos vaikų išlaikymui, kaip pavyzdžiui išlaidos vaikų būreliams, vaikų pramogoms, stovykloms, laisvalaikiui, vaikų ugdymui būtinoms priemonėms ir pan. Be to, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovo pateiktų įrodymų, ieškovas tokią lentelę (suvestinę) vedė kiek mažiau nei metus iki santuokos nutraukimo ir atsakovei apie ją nebuvo žinoma. Todėl labiau įtikinami yra atsakovės argumentai, kad ieškovas, inicijavęs santuokos nutraukimą, įvertinęs šalių galimybę uždirbti pajamas (kuri, kaip pripažino ieškovas teismo posėdyje, nėra lygiavertė), šalių įprastą pragyvenimo lygį, savo iniciatyva nustatė išlaikymo vaikams dydį, su kuo atsakovė, suprasdama, kad jai taip pat neišvengiamai reikės dengti dalį vaikų išlaikymo išlaidų, sutiko.
13. Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos nutraukimo metu atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), jos pajamos atskaičius mokesčius sudarė 1 251 Eur. Išėjusi iš darbo 2022 m. atsakovė gavo vidutiniškai 667 Eur SODROS išmoką, taip pat nuomos pajamas. Nuo 2023 m. atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 1 579 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, laikinas nedarbas, apie kurį ieškovui buvo iš anksto žinoma, bei įsidarbinus gaunamos kiek didesnės pajamos, nesudaro pagrindo konstatuoti esminio atsakovės turtinės padėties pagerėjimo, sudarančio pagrindo didinti atsakovės bei atitinkamai mažinti ieškovo teiktino išlaikymo dalį. Ieškovui, kuris yra advokatas, buvo žinoma, kad atsakovė nedarbo metu gaus bedarbio pašalpą ir jeigu iš tiesų išlaikymo dydis sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo susietas su atsakovės sprendimu nedirbti, tokia aplinkybė būtų nurodyta sutartyje (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad po santuokos nutraukimo ieškovas įgijo dvi transporto priemones (2022 m. rugsėjo 4 d. įgijo transporto priemone Triumph bei 2023 m. kovo 9 d. sudarė automobilio Toyota GR išperkamosios nuomos sutartį), atsakovė – vieną transporto priemonę (2022 m. birželio 14 d. įgijo Peugeot), tačiau minėti duomenys nesuponuoja esminio šalių turtinės padėties pasikeitimo.
14. Ieškovas taip pat nurodė, kad po santuokos nutraukimo jis padovanojo atsakovei ½ dalį buto su baldais, buitine technika ir įranga bei paliko visas bendras santaupas (30 000 Eur), tuo tarpu jam liko tik apie 15 000 Eur vertės garažas bei 4 300 Eur vertės automobilis (kurį pardavė) bei asmeniniai daiktai). Tačiau turto pasidalijimo santuokos nutraukimo metu faktas nėra esminė aplinkybė, atsiradusi po santuokos nutraukimo, bet aplinkybė, žinoma pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Todėl turto pasidalijimo būdas nutraukiant santuoką nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės ieškovo argumentai ir įrodymai dėl nekilnojamo turto kainos pokyčių, nes ieškovas suvokė, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovei atitenka daugiau turto, laisva valia sutiko, kad atsakovei atitektų visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), negalėdamas nežinoti, kad nekilnojamo turto kainos turi tendencija didėti, o ieškovui reikės įgyti ar nuomoti gyvenamąjį būstą.
15. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad, mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Todėl sprendžiant, ar tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2022 metais jo pajamos po mokesčių sudarė 2 676,59 Eur, iš kurių jis moka vaikams 1 000 Eur išlaikymą, dengia įsipareigojimus lizingo bendrovei ir būsto nuomai, o iš likusių lėšų pragyvena, todėl jam vienam tenkinti vaikų poreikius yra nepakeliama našta. Tačiau teismo posėdyje atsakydamas į išvadą teikiančios institucijos atstovo klausimą ieškovas patvirtino, kad turi finansines galimybes teikti sutartyje numatyto dydžio išlaikymą. Ieškovas pateikė į bylą 2023 m. pajamų ir išlaidų lentelę, iš kurios matyti, kad jo pajamos 2023 m. per mėnesį vidutiniškai sudarė 8 978,17 Eur, veiklos sąnaudos – 2 693,45 Eur, veiklos mokesčiai – 2 199,65 Eur. Taigi, 2023 m. ieškovo pajamos sumokėjus mokesčius per mėnesį sudarė 4 085,07 Eur, todėl netgi indeksuoto išlaikymo mokėjimas (kaip teigė ieškovas baigiamojoje kalboje jis nuo 2024 m. vasario mėnesio sudaro 1 232 Eur) jam nėra nepakeliama našta, nes jį sumokėjus ieškovui asmeninėms reikmėms lieka apie 2 853,07 Eur per mėnesį. Detaliau nepasisakytina dėl atsakovės atstovo argumentų, susijusių su ieškovo pasirinktu mokesčių apskaičiavimo būdu, nes netgi laikant pagrįstais ieškovo argumentus dėl jo gaunamų pajamų dydžio matyti, kad ieškovo gaunamos pajamos yra pakankamos teikti sutartyje numatyto dydžio išlaikymą.
16. Ieškovas teigė, kad po santuokos nutraukimo turi nuomotis butą, tačiau apie būtinumą nuomotis būstą ieškovui buvo žinoma santuokos nutraukimo metu. Ieškovo argumentai dėl sudarytos lizingo sutarties nesudaro pagrindo keisti išlaikymo dydžio, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad šalis, prisiimdama finansinius įsipareigojimus, įsivertina savo finansinę padėtį bei galimybę vykdyti tiek prievolę kreditoriui, tiek ir prievolę teikti išlaikymą, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2226-562/2023). Kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimas patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, todėl jis gali teikti sutartyje numatyto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
17. Nors ieškovas ir patiria (ar patirs) išlaidas, kuomet jis praleidžia (praleis) laiką su vaikais, tačiau dėl to negali būti mažinamas vaikų išlaikymo dydis. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ji paskirta vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, todėl atsakovei tenka pareiga tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas lėšas, jas skirstyti ir naudoti išimtinai vaikų interesais. Papildomos išlaidos patiriamos kartu su vaikais praleidžiamo laiko metu, pramogoms ir pan., nepriskirtinos prie būtinų išlaidų, kadangi jas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimą (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1509-580/2023, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-196-614/2024). Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad sprendžiant dėl išlaikymo pakeitimo, būtina atsižvelgti į tai, kad jis su vaikais planuoja praleisti nuo 3 iki 4 mėnesių į metus. Ieškovo argumentai dėl jo patiriamų žymių išlaidų leidžiant laiką su vaikais (pvz. 2023 m. kelionių į Londoną, Palangą, Juodkrantę metu) nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindą mažinti išlaikymo dydį, nes organizuoti tokias kelionės nėra ieškovo pareiga.
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovo išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti 2021 m. lapkričio 26 d. sprendime numatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.
19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-339-357/2021).
20. Šioje byloje ieškovas aplinkybę dėl išlaikymo sumažinimo grindė esminiu atsakovės turtinės padėties pasikeitimu (pagerėjimu) po teismo sprendimo priėmimo (ieškinio 4, 7, 12, 13 punktai). Ieškovas neįrodinėjo, jog vaikų poreikiai bei išlaidos jiems po teismo sprendimo sumažėjo. Priešingai, teigė, kad jo žiniomis vaikų poreikiai per 2022 m. ir 2023 m. ženkliai nepakito, tačiau vaikai ūgtelėjo, dėl infliacijos pasikeitė prekių ir paslaugų kainos (ieškinio 14, 18 punktai). Todėl nevertintini šalių argumentai, susiję su vaikų išlaikymų dydžiu, nes 2021 m. lapkričio 26 d. sprendime numatyto išlaikymo dydžio pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Ši taisyklė taikoma CK 3.53 straipsnio 4 dalyse nurodytose bylose teismo priimtiems sprendimams dėl vaiko išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018. Teismų praktika. 2018, 49, p. 26-39). Minėta, ieškovas neįrodinėjo, kad vaikų poreikiai sumažėjo (tokių aplinkybių nenurodė ieškinyje). Baigiamųjų kalbų metu ieškovas pateikė lentelę, pagal kurią, jo teigimu, realūs V. poreikiai per mėnesį sudaro 597,47 Eur, Vk. – 521,99 Eur, tačiau: 1) baigiamųjų kalbų metu pateiktas byloje esančių įrodymų įvertinimas nereiškia ieškinio pagrindo papildymo, todėl nesudaro pagrindo analizuoti aplinkybių bei įrodymų, susijusių su vaikų poreikiais, nes ieškinyje ieškovas neįrodinėjo, kad būtina keisti išlaikymą dėl sumažėjusių vaikų poreikių, o teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; 2) nurodydamas realius vaikų poreikius ieškovas nepagrįstai iš patiriamų išlaidų atėmė vaiko išmokas, kurios, pagal kasacinio teismo praktiką, jei tėvų turtinė padėtis leidžia (kaip nagrinėjamu atveju), gali būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1074/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2226-562/2023); 3) pateiktoje lentelėje ieškovas neįtraukė dalies išlaidų vaikams (automobilio kuro, higienos prekėms, išlaidų vaikų gimtadieniams, vaikų draugų gimtadieniams, atostogoms ir kt.) neginčydamas jų poreikio, bet teigdamas, kad ir ieškovas tokias išlaidas patirs. Tačiau, kaip nurodyta anksčiau, aplinkybė, jog ieškovas, bendraudamas su vaikais patirs išlaidas, nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo dydį, nes papildomos išlaidos, patiriamos kartu su vaikais praleidžiant laiką, nepriskirtinos prie būtinų išlaidų, kadangi jas teikti nėra pareigos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovei, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka žymiai didesnė jų priežiūros našta, didesnė pareigų vaikams dalis. Todėl įvertinus aplinkybę, jog ieškovo gaunamos pajamos žymiai viršija atsakovės mėnesio pajamas (ieškovas pripažino, kad jo pajamos sudaro 4 085,07 Eur per mėnesį, atsakovės – 1 614,48 Eur) išlaikymo dydžio mažinimas neatitiktų protingumo, teisingumo principų. Atsakovė turi nekilnojamą turtą (būstą, kuriame gyvena) ir automobilį (kurį naudoja tiek savo, tiek vaikų poreikiams), tačiau minėtas būstas bei lėšos, už kurias įgytas automobilis, atsakovei atiteko santuokos nutraukimo sutartimi, kurią ieškovas pasirašė laisva valia. Atsakovė netgi nusprendusi parduoti nekilnojamą turtą, kaip įrodinėja ieškovas už žymiai didesnę nei buvo santuokos nutraukimo metu kainą, turės įgyti kitą būstą gyvenimui. Todėl nuosavybės teise turimo nekilnojamo turto pokyčiai nereiškia esminio atsakovės turtinės padėties pasikeitimo.
21. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo netenkintinas.
Dėl bendravimo tvarkos
22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).
23. Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 34 punktas)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).
24. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 50 punktas). Sutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovo prašomos nustatyti tvarkos 27.1., 27.2 punktai nenustato konkrečių ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygų, todėl jie netvirtinami. Tėvų teisės ir pareigos reglamentuojamos Civilinio kodekso III knygos XI skyriuje bei kituose teisės aktuose, todėl jų perrašinėti ir nustatyti tesimo sprendimu nėra tikslinga, juolab, kad pagal ieškovo suformuluotas nuostatas nė vienai iš šalių nėra nustatoma konkrečių teisių ir pareigų. Ieškovo prašomų įtvirtinti 27.1 ir 27.2 nuostatų nebus galima vykdyti priverstine tvarka, teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nėra skirtas šalių supažindinimui su pareigomis ar teisėmis. Ieškovas baigiamoje kalboje pažymėjo, kad jo interesai vaikų ugdymo, perdavimo kitiems asmenims ar laisvalaikio klausimai nėra užtikrinami, atsakovė viena sprendžia, ieškovo apie tai neinformuoja, į jo pageidavimus leisti laiką su vaikais vis dažniau neatsižvelgia, tačiau, kaip minėta, netgi įtvirtinus ieškovo prašomas nuostatas, atsakovei jos konkrečių pareigų nesukurs bei visų šalių ginčų neišspręs. Kita vertus, paminėti ieškovo argumentai deklaratyvūs, nes norėdamas daugiau laiko praleisti su vaikais, jis to gali konkrečiai prašyti (pavyzdžiui, dažniau bendrauti su vaikais darbo savaitės eigoje). Tuo tarpu visus vaikų priežiūros klausimus, kylančius ne ieškovo bendravimo su vaikais metu, atsakovė turi teisę spręsti savo nuožiūra. Netgi įtvirtinus abstrakčią atsakovės pareigą tartis su ieškovu dėl vaikų ugdymo, sveikatos, fizinio, dvasinio ar moralinio ugdymo ar pan., kylantys nesutarimai gali būti niekaip neišspręsti. Ieškovo nurodomą aplinkybę, kai, jam norint išvykti su vaikais į kelionę, atsakovė neleido to padaryti vaikų pamokų metu sąlygojo ne tai, kad nebuvo teismo sprendimu įtvirtintas abstraktus šalių teisių lygybės principas, o tai, kad nebuvo nustatyta konkreti ieškovo bendravimo su vaikais tvarka, kuomet dėl vaikų veiksmų jų bendravimo su ieškovu metu atsakomybę prisiima ieškovas.
25. Ieškovas ieškinio 27.3 punkte bei atsakovė priešieškinio reikalavimo II.1 punkte prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką savaitgaliais. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka reiškia ne tik ieškovo teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, nes kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus, šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas). Todėl teismo sprendimu nustatytina, kad ieškovas ne turi teisę, bet bendrauja su vaikais atitinkamu laiku. Be to, sutiktina su atsakove, kad bendravimo tvarkos pradžią, tai yra savaitgalius, kuriais ieškovas bendrauja su vaikais, būtina įvardinti konkrečiai, nes santykiams šalių esant konfliktiškiems, įtemptiems, kiekvieną kartą susitarti dėl nepilnamečių vaikų pasiėmimo pradžios gali būti bus sudėtinga. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad prašo pakeisti (nustatyti konkrečią) bendravimo su vaikais tvarką, nes bendro sutarimo dėl bendravimo su vaikais pasiekti nepavyksta, todėl ieškovo formuluotė, kad konkretūs savaitgaliai tarp atostogų bus parenkami taip, kad susidarytų įmanomai lygiausias laiko paskirstymas nėra tinkama, nes nėra aiški bei konkreti, neeliminuoja galimų ginčų tarp tėvų. Todėl nustatytina, kad ieškovas bendrauja su šalių nepilnamečiais vaikais V. G. ir V. G. kiekvienų neporinių metų porinių savaičių ir kiekvienų porinių metų neporinių savaičių savaitgalį penktadienį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į jų gyvenamąją vietą 19 val.; tuo atveju jeigu atitinkamas ieškovo bendravimui su vaikais priskirtas penktadienis – ne darbo diena, ieškovas vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos 10 val.; tuo atveju, jeigu po ieškovo bendravimo savaitgalio einantis pirmadienis yra ne darbo diena – ieškovo bendravimas su vaikais atitinkamą savaitgalį prasitęsia ir vaikai turi būti grąžinami į jų gyvenamąją vietą pirmadienį 19 val. Tačiau, įvertinus tai, kad atostogų metu bus nustatyta speciali bendravimo su vaikais tvarka, papildomai nustatytina, kad šiame punkte numatytas bendravimas negalioja atostogų metu.
26. Ieškovas 27.4 ieškinio punkte, atsakovė priešieškinio reikalavimo II.2 punkte prašė nustatyti bendravimo su vaikas tvarką darbo dienos metu neįvardijant konkrečios dienos, tačiau sutiktina su atsakovės argumentu, kad konkrečios dienos nustatymas labiau atitiks nepilnamečių vaikų interesus, nes vaikai, žinodami konkretų bendravimo su ieškovu laiką, galės jam pasiruošti ir planuoti kitas savo veiklas. Be to, tokia tvarka atitiks tikslumo, apibrėžtumo kriterijų. Ieškovas patvirtino, kad šiuo metu įprasta jo bendravimo su vaikais darbo diena yra antradienis. Ieškovas 27.3 punkte išreiškė nuogąstavimą dėl netolygaus laiko paskirstymo tarp vaikų bendravimo su tėvais, todėl siekiant ieškovui suteikti daugiau laiko bendravimui su vaikais nustatytina, kad tuo atveju, jei antradienis yra ne darbo diena, ieškovas vaikus pasiima 10 val. Taigi, nustatytina, kad ieškovas mokslo metų metu (tai yra išskyrus Vaikų atostogas, Kalėdų, Žiemos, Velykų ir vasaros atostogas) bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o tuo atveju, jeigu ta diena ne darbo diena – pasiimdamas vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.
27. Ieškovas 27.5 punktu, atsakovė priešieškinio II4 punktu siekia, kad būtų nustatyta bendravimo su vaikais vasaros metu tvarka. Šioje byloje nustatyta, kad nepilnametė V. šiuo metu nenori bendrauti su tėvu. Tačiau minėta aplinkybė nesudaro pagrindo riboti ieškovo bendravimą su dukra (leisti ieškovui bendrauti su vaikais vasarą ne ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui), nes reikalavimo nustatyti tokį ribojimą atsakovė iš esmės nepagrindė. Tuo atveju, jei vaikas atsisako bendrauti su ieškovu, nėra skirtumo, ar bendravimas vasaros metu ribojamas maksimaliai dviejų savaičių laikotarpiui, ar ne. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus, nukreiptus prieš nepilnamečius vaikus, todėl manytina, kad V. atsisakymas bendrauti su tėvu yra laikino pobūdžio, tėvo ir dukros santykis gali būti atstatytas, atsakovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą riboti bendravimą, nepagrindė, kodėl, kaip ji nurodo, ieškovo bendravimas su vaikais dvi savaites atitiktų, o šešias savaites – neatitiktų vaikų interesų. Bylos duomenų visuma pakankamai suponuoja manymą, kad nustačius bendravimą ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui vasaros metu, ieškovas sugebės vaikais tinkamai pasirūpinti. Taip pat niekaip nepagrįstas atsakovės reikalavimas, kad vienas buvimas su ja vasaros metu truktų ne mažiau vienos savaitės. Atsakovė prašo nustatyti, kad konkretus laikas bus nustatytas šalių sutarimu, o kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas būtų teikiamas A. G. pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais - prioritetas teikiamas R. G. pageidavimui dėl atostogų laiko. Taigi, nelyginiais metais atsakovė galės savo nuožiūra planuoti atostogų laiką, tame tarpe savaičių išdėstymo prasme, o lyginiais metais prioritetas bus teikiamas ieškovo pasirinkimui, tokiu būdu bus užtikrintas šalių teisių lygybės principas. Vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, todėl nėra būtina nustatyti jos bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiko. Todėl nustatytina, kad vaikų vasaros atostogų metu ieškovas turi teisę su vaikais pusę jų atostogų laiko. A. G. konkretų vasaros atostogų laiką su R. G. suderina iki tų metų gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas A. G. pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas R. G. pageidavimui dėl atostogų laiko. A. G. vaikus paima pirmąją atostogų laikotarpio dieną 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.
28. Ieškovas 27.6 punktu siekia, kad kitų atostogų metu jis galėtų vaikus paimti iš vakaro. Viena vertus, sutiktina su atsakove, kad vaikams gali tekti pasiruošti ilgesniam buvimui su tėčiu (susidėti daiktus ir pan.), tačiau atsakovė įtikinamai nepagrindė, dėl kokių priežasčių tokių veiksmų negalima atlikti dieną prieš paėmimą, juolab, jog atsakovė sutinka, kad prie bendravimo atostogų metu būtų prijungiami savaitgaliai, o dėl vaikų paėmimo penktadienio vakare atsakovė neprieštarauja, nors ir savaitgalio bendravimui su ieškovu vaikams taip pat gali tekti pasiruošti (susidėti rūbus ar kitus daiktus). Kaip ir ankstesniu atveju, į tvarką nėra įtrauktinas atsakovės bendravimo su vaikais laikas, nes tokios tvarkos nustatyti nereikia. Todėl nustatytina, kad ieškovo bendravimas su vaikais vaikų rudens, Kalėdų, žiemos ir Velykų atostogų metu apima ir savaitgalius bei nedarbo dienas, esančius prieš ir po šių atostogų. Vaikų rudens, Kalėdų, žiemos ir Velykų atostogų metu ieškovas su nepilnamečiais vaikais laiką leidžia kintančiu grafiku: lyginiais metais ieškovas bendrauja su vaikais rudens ir Kalėdų atostogų antrąją dalį nuo gruodžio 30 dienos 19 val., nelyginiais metais - žiemos, Velykų atostogų ir Kalėdų atostogų pirmąją dalį iki gruodžio 30 dienos 19 val. Ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos (jei prieš jas eina savaitgalis ar nedarbo diena, jų) išvakarėse 18 val. (išskyrus lyginiais metais Kalėdų atostogų antrąją dalį, kai A. G. vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 30 dienos 19 val.) ir grąžina vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną (jei po jų eina savaitgalis ar nedarbo diena, jų) 19 val.
29. Ieškovas 27.7 punkte siekia įtvirtinti bendravimo tvarkos pakeitimų tvarką, jei atsiranda būtinybė pakeisti dienas ar bendravimo laiką. Tačiau ieškovo prašomas patvirtinti tvarkos punktas nėra konkretus, jį patvirtinus nebūtų nustatytos konkrečios šalių pareigos, todėl jis netvirtinamas. Papildomai pažymėtina, kad šiame punkte ieškovo įvardintos svarbios priežastys, kaip, pavyzdžiui, suplanuotos kelionės, nupirkti bilietai ar renginiai įprastai nepriskiriamos prie svarbių priežasčių. Patvirtinus konkrečią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką šalys privalo savo ar vaikų keliones planuoti atsižvelgiant į numatytą bendravimo laiką, nebent kita šalis sutiktų ją pakeisti. Nustatytos tvarkos keitimus šalys gali daryti bendru sutarimu, tame tarpe ir sutarti papildomą ieškovo bendravimo su vaikais laiką (kompensacinį arba ne), tokios abstrakčios nuostatos įtvirtinti nėra būtinumo, nes ji nesukuria konkrečių pareigų kiekvienai iš šalių. Kaip būtų elgiamasi neįvykus bendravimui ieškovas prašo nustatyti 27.12 punkte, dėl tokių atsakovės argumentų pasisakyta sprendimo 34 punkte.
30. Ieškovas 27.8 punktu siekia, kad jo bendravimo su vaikais metu nekiltų jam pareiga užtikrinti vaikų popamokinių veiklų (būrelių ar kitų) lankymą. Su tokia ieškovo pozicija iš esmės sutiktina, nes bendravimo tvarka skirta išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), tuo tarpu, jei bendravimo laikas sutaps su būrelių laiku, tėvo ir vaiko bendravimo laikas sutrumpės ar taps neproduktyvus. Vaikų popamokinės veiklų skaičius dažnai gali būti nepagrįstas objektyviai, o trūkstant galimybių užtikrinti tiek vaikų poreikį popamokinėms veikloms, tiek bendravimą su tėvu, prioritetas teikiamas pastarajam. Bylos duomenys nesuponuoja manymo, kad ieškovas, žinodamas, kad vaikas nori lankyti atitinkamą popamokinę veiklą, kuri ypatingai atitiktų vaiko gebėjimus, nesutiktų į ją nuvežti netgi jo bendravimo su vaiku metu. Todėl nustatytina, kad ieškovas ir atsakovė privalo vaikų popamokines veiklas organizuoti kiekvieno iš jų numatyto buvimo su vaikais metu, o jei toks planuojamas laikas sutampa su kitos šalies buvimo su vaikais laiku - privaloma prieš planuojant gauti sutikimą. Nuostata, kad atsakovė pagal vaikų norus tik viena parenka vaikų lankytinus būrelius neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisių lygybės principo. Dalyvavimo mokyklinės ar popamokinės veikos organizuojamuose renginiuose (šventėse, varžybose) neįmanoma iš anksto numatyti, tačiau tokie renginiai įprastai nėra dažni, dalyvavimas juose vaikams gali būti svarbus, todėl ieškovas jo bendravimo su vaikais metu įpareigotinas užtikrinti vaikų dalyvavimą tokiuose renginiuose, jei vaikas pageidauja juose dalyvauti. Taip pat ieškovui sutikus dėl vaikų popamokinės veiklos jo bendravimo su vaikais metu, ieškovas turi į jas nuvežti ar iš jų paimti (jei jos vyksta numatytu bendravimo laiku). Be to, sutikimo reikalavimas netaikomas vaikų vizitams pas gydytojus, nes visuotinai žinoma, kad tokio laiko suderinimas objektyviai gali būti apsunkintas, o kuo greitesnis patekimas pas gydytojus labiau atitiktų vaikų interesus. Taip pat ši nuostata netaikoma šių (2023 m.- 2024 m.) mokslo metų pasirinktiems būreliams, į kuriuos nuvežti ar parvežti jo bendravimo su vaikais metu ieškovas turi pareigą. Šalių nurodyta nuostata dėl pamokų ruošos šalintina, nes nėra konkreti, aiški, nes nėra aiškiai apibrėžta, kada būtina vaikams būtina ruošti pamokas: dieną po to, kai juos užduotos, dieną prieš kitą užsiėmimą, anksčiau ar vėliau. Bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad tuo atveju, jei vaikas bendravimo su ieškovu metu pasisakys dėl būtinumo skirti laiko pamokų ruošai, ieškovas atsisakys tai padaryti. Todėl nustatytina, kad ieškovas turi pareigą jo bendravimo su vaikais laiku nuvežti vaikus į popamokinius užsiėmimus (būrelius) ir paimti iš jų, jei dėl tokių popamokinių veiklų buvo gautas ieškovo sutikimas. Tokia nuostata netaikoma iki 2023 m. - 2024 m. mokslo metų pabaigos pasirinktiems būreliams, vaikų mokykloje organizuojamiems, su popamokine veikla susijusiems renginiams (šventėms, varžyboms), jei vaikams nori juose dalyvauti, bei vizitams pas sveikatos priežiūros specialistus, į kuriuos nuvežti ieškovo bendravimo su vaikais metu turi pareigą ieškovas.
31. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad nėra poreikio įtvirtini ieškovo 27.9 punkte prašomas sąlygas. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl nėra būtinumo papildomai nustatyti, kad atsakovė turi pareigą užtikrinti vaikų buvimą gyvenamojoje vietoje jų paėmimo metu. Bendravimo su ieškovu laiku ieškovas turi pareigą pasirūpinti vaikais, ką jis, kaip nurodė teismo posėdyje, sugeba tinkamai padaryti, todėl vaikai negali būti įpareigoti turėti namų raktus. Nustačius ieškovo bendravimo su vaikais laiką, jis bus žinomas atsakovei, taigi, jai bus žinoma, nuo kada po ieškovo bendravimo su vaikais ji tampa vėl atsakinga už vaikų priežiūra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nesugebėtų tinkamai pasirūpinti, nesuprastų jai tenkančių pareigų už vaikų priežiūrą, todėl nustatinėti papildomų sąlygų dėl vaikų grąžinimo į namus įgyvendinimo nėra pagrindo. Priešingai nei nurodė ieškovas atsiliepime į priešieškinį, vaikų paėmimo ir grąžinimo procesas aiškus, todėl nėra būtina jį papildomai detalizuoti. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad nustatytas bendravimo laikas reiškia ieškovo pareigą būti su vaikais nustatytu metu, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę užtikrinti ieškovui galimybę grąžinti vaikus anksčiau nei numatyta pagal tvarką. Ieškovo argumentai dėl atsakovės teisių (noro pasimatyti su vaikais ieškovo bendravimo metu) užtikrinimo teisiškai nereikšmingi, ne ieškovas nėra atsakovės teisių gynėjas.
32. Atsakovė II.7 punkte prašė nustatyti, kad bendravimo tvarka netaikoma Motinos dieną ir jos gimimo dieną. Ieškovas baigiamųjų kalbų metu atkreipė dėmesį, kad tokia nuostata diskriminacinė, nes nustatoma išimtis tik Motinos dienai ir atsakovės gimtadieniui, bet to nedaroma Tėvo dienai ir ieškovo gimtadieniui. Įvertinus tai, kad Motinos diena yra pirmas gegužės sekmadienis, ieškovas bendraus su vaikais tik kas antrą savaitgalį, kurie keisis priklausomai nuo metų, nenustačius atsakovės prašomos išimties nebus iš esmės pažeisti jos interesai, nes vaikai turės galimybę pasveikinti atsakovę grįžę vakare arba telefonu, o ieškovo bendravimo su vaikais laikas nesutrumpės. Atsakovės gimimo diena retai sutaps su ieškovo bendravimo su vaikais laiku, todėl tokios išimties nepatvirtinimas taip pat iš esmės nepažeis vaikų ar atsakovės interesų, tačiau sąlygos vaikų bendravimo su ieškovu stabilumą.
33. Ieškovas 27.11 punkte siekia įtvirtinti pranešimo apie išvykimą su vaikais į užsienį tvarką. Kadangi ieškovas siūlo pranešti SMS žinute arba elektroniniu laišku, atsakovė – tik SMS žinute, pranešimas vienu iš ieškovo nurodytu būdu laikytinas pakankamu. Todėl nustatytina, kad ketindama išvykti su vaikais į kitą valstybę, šalis apie tai prieš protingą terminą turi raštu (t. y. SMS žinute) informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos šalies bendravimo laikotarpiu, išvykstanti į užsienį šalis turi raštu (t. y. SMS žinute) gauti kitos šalies sutikimą (kitos šalies bendravimo laikotarpio dienoms) susiderinant kelionės datą su kita šalimi. Abu tėvai įsipareigoja pateikti vienas kitam reikalingą rašytinį (notarinį) sutikimą ir/arba atlikti kitus veiksmus tam, kad bet kuris iš jų galėtų keliauti su vaikais į užsienį.
34. Ieškinio 27.12 punktu ieškovas siekia įtvirtinti nuostatas dėl bendravimo su vaikais kompensavimo tokiu atveju, jei bendravimas negalimas dėl objektyvių priežasčių. Atsakovė tokiai nuostatai iš esmė neprieštarauja, tačiau siekia, jog būtų įvirtinta ieškovo pareiga kompensuoti bendravimo dienas. Pažymėtina, kad nors, viena vertus, ieškovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais, tačiau tokios teises ir pareigos neįgyvendinimas dėl objektyvių priežasčių yra pateisinamas, todėl ieškovui negali kilti pareiga kompensuoti tokį laiką. Tačiau, remiantis protingumo, sąžiningumo, šalių lygybės principais, atsakovė kompensuoti tokį laiką taip pat neturi būti įpareigota, nes suderinti tokį laiką gali būti objektyviai sudėtinga netgi per du mėnesius (pavyzdžiui, dėl suplanuotų kelionių, kitų užsiėmimų). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-196-614/2024). Nebendravimas su vaikais dėl objektyvių priežasčių įprastai nebūna dažnas, todėl neįtvirtinus konkretaus kompensavimo mechanizmo, o palikus šalims susitarti, ieškovo bei nepilnamečių vaikų interesai iš esmės nenukentės. Sutiktina su ieškovu, kad pateisinama priežastis gali kilti ne tik dieną prieš bendravimą, bet ir vėliau. Todėl nustatytina, kad, jeigu ieškovas dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, artimo giminaičio netekties) negali atvykti nustatytu laiku pasiimti vaikų ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant apie tai informuoti atsakovę telefonu arba žinute.
35. Dėl ieškovo pasiūlyto 27.13 punkto ginčo nekilo, todėl nustatytina, kad šalys turi teisę nevaržomai
bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio bei kitomis susisiekimo priemonėmis.
36. Ieškovo siūloma 27.14 punkto nuostata netvirtintina, nes, visų pirma ji reglamentuoja ne ieškovo bendravimą su vaikais, o ieškovo kaip tėvo teisių ir pareigų įgyvendinimą. Antra, ieškovo prašomų perduoti prisijungimo duomenų atsakovė gali objektyviai neturėti, jei vaikai paskyras susikuria patys ar kitų asmenų pagalba. Trečia, vaikams augant, nei ieškovas, nei atsakovė objektyviai negalės sukontroliuoti visų vaikų veiksmų, todėl svarbus yra ne galimybių kontroliuoti vaikus užtikrinimas, bet artimas, pasitikėjimu paremtas ieškovo ryšio su vaikais sukūrimas, už kurį yra atsakingas kiekvienas iš tėvų.
37. Taip pat nėra būtina į tvarką įtraukti ieškovo 27.15 punkte nurodytas nuostatas, nes CK 3.156 straipsnyje numatyta, kad tėvų teisės lygios, pagal CK 3.1 straipsnį vaikų interesai yra prioritetiniai. Šalys neįrodinėjo, kad priešinga šalis tokias teises stengiasi įgyvendinti pažeidžiant vaikų interesus, o ieškovo siūloma formuluotė nereglamentuoja, kaip būtų sprendžiami ginčai tarp tėvų dėl, pavyzdžiui, ugdymo įstaigos vaikams parinkimo. Bendravimo tvarka nėra nustatoma tam, kad atsakovė, kaip teigia ieškovas, „aiškiau suprastų“, ką ji privalo daryti. Tokių abstrakčių nuostatų įtvirtinimas neturi praktinės reikšmės, nes pagal jas šalis negalėtų būti įpareigota priverstinai atlikti konkrečius veiksmus, tai yra jų vykdymas priverstine tvarka nebūtų įgyvendintas.
38. Ieškovo prašomas įtvirtinti 27.16 punktas taip pat nėra konkretus, tokios nuostatos įtvirtinimas kitai šaliai nesukurs jokių konkrečių pareigų. Antra, ieškovo teisės susipažinti su ugdymo, švietimo įstaigose esančia informacija įgyvendinimas negali būti perkeltas atsakovei. Trečia, ieškovas nepagrindė, kokiu būdu jo kaip tėvo teises susipažinti su informacija apie vaiką, daryti jos nuorašus, kopijas atsakovė gali riboti. Kaip jau minėta, bendravimo tvarka yra skirta ne pakeisti atsakovės supratimą apie ieškovo teises vaikų atžvilgiu, bet konkretizuoti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką.
39. Ieškovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta, todėl to pakartotinai įtvirtinti nėra būtinumo. Iš tiesų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu, tačiau vaikų gyvenamosios vietos adreso nustatymas suteiks aiškumo, iš kur ieškovas turi paimti vaikus ir juos grąžinti, todėl tokia nuostata tvirtintina.
40. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintini iš dalies.
41. Ieškovas, pateikdamas ieškinį sumokėjo 230,50 Eur žyminio mokesčio, 484 Eur už turto vertintojo paslaugas.
42. Atsakovė pateikdama priešieškinį 2023 m. lapkričio 28 d. sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio, patyrė 4 210,80 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
43. Atmetus reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, šalių reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 54,50 Eur žyminio mokesčio (pusę žyminio mokesčio, mokėtino už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo), o prašymas priteisti 484 Eur turto vertinimo išlaidas, susijusias su reikalavimu dėl išlaikymo pakeitimo, netenkintinas. Atsakovei iš ieškovo priteistina pusę žyminio mokesčio (54,50 Eur) bei 3 158,10 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ((4 210,80 Eur /2)+1/2 (4 210,80 Eur /2)), tai yra viso 3 212,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Atmesti ieškovo A. G. reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo.
Ieškovo A. G. ir atsakovės R. G. reikalavimus dėl bendravimo tvarkos tenkinti iš dalies.
Nustatyti tokią ieškovo A. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. G. ir V. G. tvarką:
1) ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienų neporinių metų porinių savaičių ir kiekvienų porinių metų neporinių savaičių savaitgalį penktadienį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į jų gyvenamąją vietą 19 val.; tuo atveju jeigu atitinkamas ieškovo bendravimui su vaikais priskirtas penktadienis yra ne darbo diena, ieškovas paima vaikus iš gyvenamosios vietos 10 val.; tuo atveju, jeigu po ieškovo bendravimo savaitgalio einantis pirmadienis yra ne darbo diena, ieškovas vaikus grąžina į gyvenamąją vietą pirmadienį 19 val. Šiame punkte numatyta bendravimo tvarka negalioja atostogų metu;
2) ieškovas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį (išskyrus Vaikų atostogas, Kalėdų, Žiemos, Velykų ir vasaros atostogas) pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o tuo atveju, jeigu ta diena ne darbo diena – pasiimdamas vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.;
3) vaikų vasaros atostogų metu ieškovas bendrauja su vaikais pusę jų atostogų laiko. A. G. konkretų vasaros atostogų laiką su R. G. suderina iki tų metų gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas A. G. pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas R. G. pageidavimui dėl atostogų laiko. A. G. vaikus paima pirmąją atostogų laikotarpio dieną 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.;
4) Vaikų rudens, Kalėdų, žiemos ir Velykų atostogų metu ieškovas su nepilnamečiais vaikais laiką leidžia kintančiu grafiku: lyginiais metais ieškovas bendrauja su vaikais rudens ir Kalėdų atostogų antrąją dalį nuo gruodžio 30 dienos 19 val., nelyginiais metais - žiemos, Velykų atostogų ir Kalėdų atostogų pirmąją dalį iki gruodžio 30 dienos 19 val. Ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos išvakarėse 18 val. (išskyrus lyginiais metais Kalėdų atostogų antrąją dalį, kai A. G. vaikus iš gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 30 dienos 19 val.) ir grąžina vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val. Ieškovo bendravimas su vaikais vaikų rudens, Kalėdų, žiemos ir Velykų atostogų metu apima ir savaitgalius bei nedarbo dienas, esančius prieš ir po šių atostogų, tokiu atveju vaikų paėmimo ir grąžinimo laikas pasiskirsto atitinkamai (paėmimo – 18 val. dieną prieš savaitgalio ar nedarbo dienos pradžią, grąžinama savaitgalio pabaigos ar nedarbo dienos 19 val.)
5) ieškovas turi pareigą jo bendravimo su vaikais laiku nuvežti vaikus į popamokinius užsiėmimus (būrelius) ir paimti iš jų, jei dėl tokių popamokinių veiklų buvo gautas ieškovo sutikimas. Tokia nuostata netaikoma iki 2023 m. - 2024 m. mokslo metų pabaigos pasirinktiems būreliams, vaikų mokykloje organizuojamiems, su popamokine veikla susijusiems renginiams (šventėms, varžyboms), kuriuose vaikai nori dalyvauti, bei vizitams pas sveikatos priežiūros specialistus;
6) ketindama išvykti su vaikais į kitą valstybę, šalis apie tai prieš protingą terminą turi raštu (t. y. SMS žinute) informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos šalies bendravimo laikotarpiu, išvykstanti į užsienį šalis turi raštu (t. y. SMS žinute) gauti kitos šalies sutikimą (kitos šalies bendravimo laikotarpio dienoms) susiderinant kelionės datą su kita šalimi. Abu tėvai įsipareigoja pateikti vienas kitam reikalingą rašytinį (notarinį) sutikimą ir/arba atlikti kitus veiksmus tam, kad bet kuris iš jų galėtų keliauti su vaikais į užsienį;
7) jeigu ieškovas dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, artimo giminaičio netekties) negali atvykti nustatytu laiku pasiimti vaikų ar kitaip vykdyti šios tvarkos, jis privalo nedelsiant apie tai informuoti atsakovę telefonu arba žinute;
8) šalys turi teisę nevaržomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio bei kitomis susisiekimo priemonėmis;
9) vaikų gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apie numanomą vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos (adreso) pasikeitimą atsakovė R. G. privalo informuoti ieškovą A. G. likus ne mažiau kaip 1 (mėnesiui) iki pasikeitimo dienos.
Priteisti ieškovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 54,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 212,60 Eur (trys tūkstančiai du šimtai dvylika Eur, 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.