- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-339-357/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04744-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- U. N.
- Ieškovas
- B. N.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės U. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. N. ieškinį atsakovei U. N., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. L., dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (sumažinimo), institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas B. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8475-1003/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių punktą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti periodinėmis išmokomis sūnų J. N. ir E. N. išlaikymui po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos; priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad buvo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 250 Eur, realiai šalys buvo sutarusios dėl išlaikymo po 150 Eur. Jis ketino pradėti apeliacinį procesą ir kreipėsi į advokatą, tačiau vaikų motina prašė nebevilkinti proceso ir nurodė, kad realiai turės teikti savo vaikams 300,00 Eur išlaikymą, t. y. po 150,00 Eur kiekvienam vaikui, t. y. tiek, kiek iš tiesų šalys ir buvo susitarusios. Pažymėjo, kad pervedus išlaikymo sumas nepilnamečiams vaikams, vaikų senelis G. K. (atsakovės tėvas) grąžindavo į sąskaitą po 200,00 Eur ar 210,00 Eur. Tokiais veiksmais G. K. iš esmės patvirtino, kad reali išlaikymo suma, kurią turi teikti vaikams, yra po 150,00 Eur kiekvienam vaikui, ir, kad tokios sumos visiškai pakanka išlaikyti vaikus. Priteisiant išlaikymą jis dirbo, o nuo 2020 m. kovo 17 d. jam suteiktas bedarbio statusas. Kadangi iš esmės pablogėjo turtinė padėtis, jis neteko darbo, atsirado sveikatos problemos, gimė dukra, o vaikų išlaikymui iš esmės reikalinga mažesnė suma per mėnesį, mano, kad šios priežastys laikytinos svarbiomis, nes jos lemia jo turtinės padėties esminį pablogėjimą ir yra pagrindas pakeisti vaikams priteistą išlaikymą, jį sumažinant iki 150,00 Eur dydžio kiekvienam vaikui per mėnesį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė U. N. prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepateikė argumentų ar duomenų, kurie įrodytų esminį jo padėties ar vaikų poreikių pasikeitimą. Pažymėjo, jog prieš trejus metus, šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir joje nusimatant vaikams teiktino išlaikymo dydį, ieškovas įvertino savo padėtį, taip pat galimybes teikti išlaikymą tiek sutarties pasirašymo metu, tiek ateityje, vertinant tai, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja. Nesutiko, jog santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje buvo įrašyta visai kitokia vaikų išlaikymo suma nei šalys buvo susitarusios. Atsakovės skaičiavimais, sūnaus J. N. minimaliausių bei būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga 630,00 Eur suma per mėnesį, o E. N. – 620,00 Eur.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. L. su ieškovo ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog ieškovas yra jos sužadėtinis ir jie augina dukrą V. N., gim. (duomenys neskelbtini). B. N. labai išgyvena, jog prasidėjus COVID–19 koronaviruso pandemijai neteko darbo užsienyje. Pažymėjo, jog šiuo metu jis turi sveikatos problemų, kurios apriboja jo galimybes įsidarbinti. Mano, jog dėl darbo netekimo ir sveikatos pablogėjimo B. N. negali teikti išlaikymo kiekvienam vaikui po 250,00 Eur.
Atsiliepimas
5. Institucija teikiant išvadą byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, į ieškovo ieškinyje, atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, mano, jog netikslinga patenkinti ieškovo prašymą sumažinti iš jo priteisto išlaikymo dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8475-1003/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.3. punktą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisė periodinėmis išmokomis sūnų J. N. ir E. N. išlaikymui po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Likusias 2017 m. rugpjūčio 2 d. teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo B. N. 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei U. N.; priteisė iš ieškovo B. N. 6,83 Eur teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovės U. N. 27,00 Eur žyminio mokesčio ir 6,83 Eur teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
7. Teismas nurodė, kad nors ieškovas teigia, jog turi sveikatos problemų, tačiau sutiktina su atsakove, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ieškovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar neįgalumas, kas galėtų riboti jo galimybę dirbti bei užsidirbti. Pažymėjo, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, siekia įgyti profesiją, kad galėtų gauti darbą ir didesnes pajamas. Sprendė, kad šiuo atveju ieškovas, nors ir registruotas bedarbiu, tačiau pasveikęs ir baigęs pradėtus kursus darbo rinkos mokymo centre ras gerai apmokamą darbą. Tačiau šiuo metu atsakovas jau turi pagal įstatymą tris išlaikomus asmenis. Teismas nurodė, jog ieškovas ir trečiasis asmuo byloje žinojo apie ieškovo išlaikymo prievolę dviem sūnums. Šalys nutraukdamos santuoką nenumatė konkrečios bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl teismas vertindamas aukščiau atmestą argumentą, pripažįsta, jog vaikų motinai, su kuria gyvena du nepilnamečiai vaikai, yra didesnis kasdienis, o kartu ir finansinis rūpestis jų poreikių tenkinimui. Teismas vertino, kad ieškovas nenurodė, kaip galėjo sumažėti sūnų poreikiai per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kas sudarytų pagrindą dar labiau mažinti jiems priteistą išlaikymo dydį. Tačiau darė išvadą, jog yra pagrindas vertinti nepilnamečių vaikų poreikius ir kiekvienos šalies pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Sutiko su atsakove, kad nėra įrodyti jokie šalių papildomi susitarimai, kuriais teismo patvirtintas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams būtų mažesnis nei 500,00 Eur suma per mėnesį. Atsakovės tėvo G. K. susitarimą su B. N. dėl išlaikymo permokos grąžinimo teismas vertino kaip savarankišką šių šalių susitarimą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jau trejus metus turi skolintis, teismo sprendimu priteisto išlaikymo padengimui. Teismas vertino, jog atsakovės skaičiuotėje pateiktos išlaidos maistui, darželiui, batams, drabužiams, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, kanceliarijai darželiui, vaistams ir vitaminams nėra padidintos ir atitinka nepilnamečių vaikų poreikius pagal jų amžių, įgyjamą išsilavinimą. Tačiau nepateikus įrodymų ir paskaičiavimų dėl kuro, komunalinių išlaidų, draudimo įmokų (vieną draudimo įmoką sumokėjus G. K.), išlaidų kas mėnesį vasaros atostogoms, teismas šias išlaidas vertino kaip iš dalies pagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovas turi kitą pagal įstatymą išlaikomą asmenį, – dukrą, gim. (duomenys neskelbtini), atsakovė kitų išlaikytinių pagal įstatymą neturi. Todėl vertino, kad minimaliausių ir būtiniausių J. Ir E. N. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga ne mažesnė negu 400,00 Eur suma kiekvienam vaikui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė U. N. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą pakeisti – ieškovo B. N. ieškinį atmesti, priteisti atsakovei U. N. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad per visą laikotarpį nuo 2017-08-02, t. y. nuo tada, kai buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas kur nors oficialiai būtų dirbęs.
8.2. Į bylą buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad ieškovas šiuo metu mokosi paklausioje krovinių vežimo specialybėje, kad numatoma mokslų baigimo data už nepilnų 4 mėnesių, t. y. 2021-06-18. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti apie esminį bei ilgalaikį ieškovo turtinės padėties suprastėjimą. Ieškovo vaiko motinos vardu yra registruotas butas.
8.3. Ieškovo elgesys, kai jis staiga pradėjo skųstis sveikatos negalavimais būtent tuomet kai tik prasidėjo bylos nagrinėjimas teisme, t. y. nuo 2020-09-24 iki 2021-01-08 yra abejotinas, nes apie tai, kad ieškovas būtų turėjęs kokių nors sveikatos problemų iki pareiškiant ieškinį teisme, įrodymų į bylą pateikta nebuvo. Byloje, jokių įrodymų apie kokias nors aktyvias ieškovo darbo paieškas, apart užsiregistravimo užimtumo tarnyboje, nėra.
8.4. Atsakovė į bylą pateikė vaikų poreikių paskaičiavimo lenteles bei išlaidas poreikių tenkinimui pagrindžiančius įrodymus, kas patvirtino, kad 2017-08-02 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo prieš daugiau nei tris metus priteistas išlaikymo dydis faktiškai šiai dienai jau yra net mažesnis už tą, kuris objektyviai yra reikalingas šiuo metu nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui. Todėl atitinkamai dar jį mažinti, kaip pageidavo ieškovas, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
8.5. Kaip patvirtina bylos duomenys, ieškovas dukros susilaukė tuomet, kai jau turėjo du išlaikytinius ir buvo sudaręs minėtą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria prisiėmė pareigą savo vaikams teikti po 250 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Ta aplinkybė, kad ieškovas turėdamas vaikų, susilaukė dar vienos dukros, patvirtina, kad būdamas suaugęs ir subrendęs žmogus, jis įvertino ir savo galimybes teikti vaikams reikalingą išlaikymą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas B. N. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir ieškovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovas B. N. pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs mokesčių deklaracijas, kurios patvirtina, kad ieškovas oficialiai dirbdavo ir gaudavo pajamas. B. N. ir trečiasis asmuo R. L. nėra sutuoktiniai. Nekilnojamą turtą R. L. yra įgijusi asmeninės nuosavybės teise, ieškovas B. N. į minėtą nekilnojamą turtą neturi nuosavybės teisės, be to, nėra prisiėmęs jokių kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovo turtine padėtimi.
9.2. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas mokosi krovinių vežimo specialybėje, neįrodo ir vienareikšmiškai nepatvirtina, kad baigus kursus ieškovas iškart įgis darbą ir jo turtinė padėtis pagerės.
9.3. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo pajamos sumažėjo dėl jo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir pan.). Ieškovas buvo pateikęs teismui medicininius dokumentus, išrašus, epikrizes, kurios patvirtina ieškovo B. N. sveikatos problemas. Vien tai, kad ieškovui nedarbingumas buvo tęsiamas 107 dienas iš eilės, patvirtina, kad ieškovas sveikatos problemų turi. Akivaizdu, kad byloje pateikti medicininiai dokumentai, pvz. (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizė, kurioje nurodoma, kad ieškovas buvo gydytas kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje įrodo, kad sveikatos problemų ir jų atsiradimo momento pasirinkti neįmanoma.
9.4. Tuo metu, kai teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8475-1003/2017 patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą, išmokos vaikams nebuvo mokamos, šiuo metu universali išmoka kiekvienam vaikui siekia 70 Eur per mėnesį, todėl akivaizdu, kad nepilnamečių vaikų interesai nėra pažeidžiami, nes kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra skiriama po 470 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
11. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį ir sumažino vaikams skiriamo išlaikymo dydį.
12. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų
13. Apeliantė kartu su apeliacinius skundu pateikė naują įrodymą – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas apie trečiojo asmens R. L. vardu įgytą butą bei jam taikytą hipoteką.
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės naują įrodymą, nes juo yra remiamasi vertinant ieškovo turtinę padėtį, tačiau dėl jo pasisako tik tiek, kiek šis įrodymas yra reikšmingas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui įvertinti.
Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8475-1003/2017 buvo nutraukta B. N. ir U. N. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 3.3. punktu B. N. įsipareigojo kiekvieną mėnesį nepilnamečiams sūnums J. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017-08-01 iki jų pilnametystės periodinėmis išmokomis mokėti kiekvienam vaikui po 250,00 Eur vaikų išlaikymui, atitinkamai indeksuojant mokamas sumas Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 23 – 25). Iš 2020 m. rugpjūčio 19 d. Profesinio mokymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad B. N. pagal pateiktą prašymą (duomenys neskelbtini) darbo rinkos mokymo centre mokosi (kursai vyksta 2020-09-01 – 2021-06-18) valstybės finansuojamoje vietoje Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo modulinėje mokymo programoje. Nuo 2020 m. kovo 17 d. B. N. įregistruotas Užimtumo tarnyboje, jam suteiktas bedarbio statusas. Byloje yra pateikti duomenys apie B. N. 2020-06-29 atliktą kelio sąnario magnetinio rezonanso tyrimą ir jo vertinimą (sveikatos būklę), 2020-09-24 – 2020-09-29 laikotarpio epikrizės kopiją, 2020-12-31 ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopiją ir teismo išreikalauti duomenys apie B. N. sveikatos būklę. Atsakovė U. N. pateikė įrodymus, patvirtinančius išlaidas vaikų poreikių tenkinimui (mokesčių už vaikų draudimą (mokėtojai G. K. ir U. N.), už darželį, išlaidas gydytojų konsultacijoms ir kitiems būtiniausiems poreikiams), pateikė duomenis apie nepilnamečių vaikų J. ir E. N. sveikatos būklę.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (sumažinimo).
17. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 33 punktas). Pagal bendrą CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti: CPK 279 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Teismo sprendimu priteistos vaiko išlaikymo prievolės pakeitimo galimybę tiesiogiai nustato CK 3.201 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ir CK 3.201 straipsnio 3 dalis, leidžianti pakeisti išlaikymo formą. Tais atvejais, kai dėl vaiko išlaikymo buvo susitarta teismo patvirtinta sutuoktinių sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių, taikytina taip pat ir CK 3.53 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Kasacinio teismo praktikoje patikslinta, kad dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamąja vieta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
18. Teismas visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismų procesinių sprendimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo res judicata galios neįgijimo ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas).
19. Kaip jau minėta išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš ieškovo (tėvo) buvo nustatytas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8475-1003/2017 (nutarties 16 punktas). Taigi, nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nėra pagrindo svarstyti, ar minėtu teismo sprendimu buvo priteistas nepilnamečių vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas, nes teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
20. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).
21. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad, mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Todėl sprendžiant, ar tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, lyginant ją su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-8475-1003/2017 priėmimo metu. Ieškovas byloje nurodė, kad iš esmės sumažėjo jo pajamos, nes dėl COVID – 19 koronaviruso pandemijos neteko darbo, atsirado sveikatos problemos, (duomenys neskelbtini) gimė dukra, todėl pagal įstatymą turi dar vieną išlaikomą vaiką, o vaikų išlaikymui per mėnesį iš esmės reikalinga mažesnė suma.
23. Byloje nustatyta, kad nuo 2020 m. kovo 17 d. B. N. įregistruotas Užimtumo tarnyboje, jam suteiktas bedarbio statusas. Apeliantė teigia, kad byloje, jokių įrodymų apie kokias nors aktyvias ieškovo darbo paieškas, apart užsiregistravimo užimtumo tarnyboje, nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas sąmoningai vengtų dirbti. Teismas įvertina aplinkybę, kad byloje pateikti duomenys apie ieškovo pablogėjusią sveikatą ir turėtą daugiau nei 107 dienų nedarbingumą. Apeliantė teigia, kad ieškovo elgesys, kai jis staiga pradėjo skųstis sveikatos negalavimais būtent tuomet kai tik prasidėjo bylos nagrinėjimas teisme, t. y. nuo 2020-09-24 iki 2021-01-08, yra abejotinas, nes apie tai, kad ieškovas būtų turėjęs kokių nors sveikatos problemų iki pareiškiant ieškinį teisme, įrodymų į bylą pateikta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog vien tai, kad ieškovui nedarbingumas buvo tęsiamas 107 dienas iš eilės, patvirtina, kad ieškovas sveikatos problemų turi. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančių ieškovo sveikatos būklę apibūdinančių įrodymų pagrįstumu. Kaip teisingai nurodo ieškovas, byloje nėra duomenų, kad ieškovo pajamos sumažėjo dėl jo nerūpestingo elgesio. Ieškovas B. N., netekęs darbo užsienyje, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, mokosi (duomenys neskelbtini) darbo rinkos mokymo centre Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo modulinėje profesinio mokymo programoje, todėl jo elgesio negalima laikyti nerūpestingu.
24. Apeliantė teigia, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog per visą laikotarpį nuo 2017-08-02, t. y. nuo tada, kai buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas kur nors oficialiai būtų dirbęs. Pažymėtina, kad ieškovas B. N. pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs mokesčių deklaracijas, kurios patvirtina, kad ieškovas oficialiai dirbdavo ir gaudavo pajamas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad iki ieškinio pateikimo teismui 2020-01-07 mokesčių deklaracija rodo apie ieškovo 2018 – 2019 m. gautas 3,560,00 Eur pajamas bei 11,580,00 Eur asmeninę pašalpą.
25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovo tariamas darbo netekimas yra laikino pobūdžio aplinkybės, kadangi kaip ir jis pats patvirtino, vos už kelių mėnesių jis įgis itin finansiškai gerai apmokamą krovinių vežimo specialybę, kurios specialistų nuolat trūksta, darbdaviai yra priversti juos samdytis net iš užsienio šalių. Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Nepaisant to, kad ieškovas mokosi krovinių vežimo specialybėje, neįrodo ir vienareikšmiškai nepatvirtina, kad baigus kursus ieškovas iškart įgis darbą ir jo turtinė padėtis pagerės. Kaip teisingai pažymi ieškovas, šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje siaučia COVID 19 pandemija, ieškovas nurodė, kad jo turtinės padėties pablogėjimui turėjo įtakos būtent ir paskelbtas karantinas dėl kurio ieškovas neteko darbo užsienyje ir buvo priverstas grįžti į Lietuvą.
26. Apeliantė nepagrįstai remiasi ieškovo B. N. vaiko, t. y. V. N., motinos, trečiojo asmens R. L. 2018-11-23 nuosavybės teise įgytu dviejų kambarių butu, kuriam yra registruota hipoteka. Kaip teisingai pažymi ieškovas, B. N. ir trečiasis asmuo R. L. nėra sutuoktiniai, nekilnojamą turtą R. L. yra įgijusi asmeninės nuosavybės teise, ieškovas B. N. į minėtą nekilnojamą turtą neturi nuosavybės teisės, be to nėra prisiėmęs jokių kreditorinių įsipareigojimų. Taigi, trečiojo asmens turtas neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškovo turtinės padėties.
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė leistinais įrodymais nenuginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo ir to pablogėjimo negalima vertinti vien kaip laikino.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovės vaikų poreikių skaičiuotėje pateiktos išlaidos vaikų maistui, darželiui, batams, drabužiams, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, kanceliarijai darželiui, vaistams ir vitaminams nėra padidintos ir atitinka nepilnamečių vaikų poreikius pagal jų amžių, įgyjamą išsilavinimą; nepateikus įrodymų ir paskaičiavimų dėl kuro, komunalinių išlaidų, draudimo įmokų (vieną draudimo įmoką sumokėjus G. K.), išlaidų kas mėnesį vasaros atostogoms, šios išlaidos tik iš dalies pagrįstos; ieškovas turi kitą pagal įstatymą išlaikomą asmenį, – dukrą, gim. 2019-11-27; atsakovė kitų išlaikytinių pagal įstatymą neturi. Šių aplinkybių visuma daro pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog minimaliausių ir būtiniausių J. Ir E. N. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga ne mažesnė negu 400,00 Eur suma kiekvienam vaikui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, jog ieškovui gimė dukra, nors jis ir trečiasis asmuo byloje žinojo apie ieškovo išlaikymo prievolę dviem sūnums, neturi įtakos faktui, kad ieškovas turi išlaikyti tris vaikus.
29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir valstybės skiriamą išmoką vaikams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje išaiškino, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
30. Kaip teisingai pažymi ieškovas, tuo metu, kai teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8475-1003/2017 patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą, išmokos vaikams nebuvo mokamos, o šiuo metu universali išmoka kiekvienam vaikui siekia 70 Eur per mėnesį, ši aplinkybė, teismui sumažinant priteisto išlaikymo dydį, pagrįstai teismo buvo įvertinta.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako ir pažymi, kad tėvų ginčo atveju jų turtinė padėtis vertinama teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė apeliacinį skundą pateikė vaikų interesais, jog teikdama šį skundą apeliantė patyrė teisinės pagalbos išlaidas, siekdamas apsaugoti vaikų interesus, ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepriteisia, šalis palikdamas prie jų turėtų išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.