Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rūtos Veniulytės Jankūnienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. ir atsakovo N. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui N. S. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. S. prašė: 1) padidinti iš atsakovo N. S. priteisto išlaikymo dydį nepilnametei dukrai G. S. iki 513 Eur dydžio per mėnesį iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) padidinti iš atsakovo N. S. priteisto išlaikymo dydį nepilnametei dukrai G. S. iki 513 Eur dydžio per mėnesį iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1.1. šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir susilaukė 2 dukrų: G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-30186-1040/2020 santuoka nutraukta, patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, sutarta, kad tėvas moka po 200 Eur išlaikymą, indeksavus moka 220 Eur;

1.2. pasikeitė vaikų poreikiai ir pagerėjo tėvų turtinė padėtis, todėl išlaikymas turi būti padidintas. Atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo: tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį jo uždarbis siekė 2 000 Eur, šiuo metu – apie 5 000 Eur. Lyginant 2019 m. ir 2022 m., pasikeitė vaikų poreikiai. Vienos dukters išlaikymui reikalinga 1 026 Eur, tėvas turėtų teikti po 513 Eur išlaikymą;

1.3. sprendimo priėmimo metu ieškovės atlyginimas buvo apie 2 300 Eur, turėjo 2 asmeninius žemės sklypus. Nuo 2021-07-09 išvyko į Jungtinę Karalystę, atlyginimas siekia 3 400 svarų, iš kurių turi sumokėti 800 svarų kelionei į darbą, 750 svarų buto nuomai, 550 svarų motinai už vaikų priežiūrą, 120 svarų maistui per savaitę. Butą Lietuvoje pardavė 2021-07-09 už 77 000 Eur, padengus paskolą, liko 44 000 Eur santaupų. Ieškovės turtinė padėtis išliko ta pati. G. lanko šokius (24 svarai), baseiną (30 svarų). G. lanko gimnastiką, baseiną (po 30 svarų), futbolą (24 svarai), skautus (24 svarai). Bendrai būreliai vaikams per mėnesį sudaro apie 158 Eur. Atsirado vaikų maitinimo mokykloje išlaidos (pusryčiai, pietūs). Išlaidos kanceliarinėms prekėms 9 Eur, lėšų rinkimas klasėje 12 Eur, pramogos savaitgaliais 45 Eur per mėnesį, išlaidos stovykloms 24 Eur. Būste gyvena 5 asmenys, tai kiekvienam tenka 150 svarų nuomos ir 60 svarų komunalinėms išlaidoms. Vaiko pinigų atsisakė, nes ieškovės atlyginimas yra daugiau nei 50 000 svarų, todėl reikėtų mokėti pajamų mokestį nuo vaikų pinigų.

2. Atsakovas N. S. prašo atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

2.1. nuo 2021 m. ieškovė išvyko su vaikais gyventi į Jungtinę Karalystę, nesuderinusi su atsakovu, todėl atsakovo išlaidos, bendraujant su vaikais, ženkliai išaugo. Atsakovas turi pirkti lėktuvo bilietus, nuomoti viešbutį. Siekdamas vaikus atsivežti vaikus į Lietuvą, turi vaikams pirkti lėktuvo bilietus. Vaikų poreikiai iš esmės nepasikeitė. Maisto, drabužių, pramogų kainos Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje yra panašios. Didelė dalis vaikų išlaidų, buvo aptartos derinant išlaikymo dydį iki sprendimo priėmimo, kai kurios išlaidos sumažėjo. Lietuvoje G. S. lankė privačią mokyklą, išlaidos metams buvo apie 2 650 Eur, maitinimo išlaidos sudarė dar 1 530 Eur. Dukra G. S. lankė darželį, kurio kaina metams siekė 500 Eur. Šiuo metu dukros lanko valstybines mokymo išlaidas. Nėra pagrindo peržiūrėti prieš dvejus metus priteisto išlaikymo dydį;

2.2. atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, siekia 2 900 Eur ir atitinka tą, kurį atsakovas uždirbo sprendimo priėmimo metu. Atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo. Priešingai, atsakovas sudarė naują santuoką, susilaukė vaiko, moka būsto paskolą, kurios likutis 94 000 Eur. Ieškovė pati išvyko gyventi iš Lietuvos, todėl turi prisiimti išlaidas. Ieškovė gauna didesnes pajamas (3 360–3 474,20 svarų). Mokėjimai N. Ž. už būsto nuomą ir (ar) nepilnamečių vaikų prižiūrą, vertintini kritiškai, nes ji yra ieškovės motina, vaikų močiutė. Tikėtina, kad N. Ž. pervesto lėšos yra grąžinamos ieškovei. Už du nepilnamečius vaikus ieškovė gautų apie 145 svarus vaiko pinigų, tačiau jų savo iniciatyva atsisakė;

2.3. sprendimo priėmimo metu atsakovo atlygis buvo 2 270 Eur, o ieškovės – 2 381 Eur, atsakovas papildomai gavo 4 489 Eur (210 Eur per mėnesį). Ieškovė gavo pajamas iš buto nuomos bei žemės sklypo nuomos. Dabar atsakovas gauna 2 898 Eur. Nėra esminio pasikeitimo. Dabartinis ieškovės atlyginimas yra 3 500 svarų, o dabartinės pajamos su pensijos kaupimu yra 4 500 Eur. Atsakovo išlaidos yra 538 Eur išlaikymas; 570 Eur būsto paskola su privalomuoju draudimu (2018 m. paimta paskola, 2020 m. paskolos dengimas po skyrybų liko atsakovui); dujos šildymui 130 Eur; elektra 40–50 Eur; internetas 20 Eur; šiukšlių išvežimas 10 Eur sį; 50 Eur gyvybės draudimas; kita 1 000–1200 Eur. Atsakovas neturi santaupų, transporto priemonių, turi žemės sklypą su namu, kuriame gyvena. Kartu gyvena sutuoktinė ir vaikas (vaikui 1 metai ir 9 mėnesiai). Atsakovo sutuoktinė gauna 1 800 Eur. Su vaikais 2022 metais atsakovas bendravo 3 kartus (1 savaitę Tenerifėje; 2 savaites prieš Velykas; 1 mėnuo vasaros atostogos), skrydžiams išleido 300 Eur. Kitam vaikui perka sauskelnes (70 Eur), maistą (40 Eur), kita 20 Eur, gydymo išlaidos 15 Eur.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, jog yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Prašomas nustatyti išlaikymo dydis būtų pakankamas kasdieniams mergaičių poreikiams tenkinti. Teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis yra mažesnis nei minimalus Lietuvos teismų praktikoje nustatytas vaiko išlaikymo dydis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio mėn. 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtintos sutarties nustatytą mokėtino išlaikymo dydį ir priteisė G. S. po 296 Eur kas mėnesį, o G. S. priteisė po 305 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurias uzfrukto teise tvarko motina L. S. nuo ieškinio padavimo dienos (2022-03-25) iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš N. S. L. S. naudai 2 207,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš N. S. į valstybės biudžetą 54,27 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad:

4.1. ieškovė su šalių nepilnametėmis dukromis G. ir G. S. gyvena Jungtinėje Karalystėje kartu su ieškovės tėvais N. Ž. ir J. Ž. (išvyko iš Lietuvos 2021 m. vasarą). Atsakovas N. S. gyvena Lietuvoje, yra sudaręs naują santuoką su R. S., turi dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini);

4.2. ieškovė pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad per mėnesį abiem dukroms išlaikyti reikia 1 833 svarų (2 053 Eur), pokytis yra 792 Eur. Atsakovo teikiamas 200 Eur periodinis išlaikymas, kuris nesiekia orientacinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, neužtikrina visų dabartinių šalių nepilnamečių vaikų poreikių. Nuo teismo sprendimo praėjo daugiau kaip du metai. Santuokos nutraukimo metu vienas iš šalių nepilnamečių vaikų dar lankė darželį, o šiuo metu jau lanko mokyklą, vaikai paaugo. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas būtinąsias išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendraudamas su dukromis išleisdavo dukrų poreikiams per savaitę apie 100–150 Eur, t. y. apie 400–600 Eur per mėnesį. Ieškovė ir liudytoja N. Ž. detaliai papasakojo aplinkybes apie maisto pirkimą vaikams ir šeimai. Laikytinos pagrįstomis ir protingomis išlaidos avalynei ir drabužiams: G. 57 svarai (63,84 Eur), G. 25 svarai (28 Eur); vaikų maitinimo mokykloje: G. 43 svarai (48,16 Eur), G. 41 svaras (45,92 Eur); pratyboms: G. 4,8 svarai (5,38 Eur), G. 8 svarai (8,96 Eur); būreliams: G. 54 svarai (60,48 Eur), ir G. 87 svarai ir pramogoms po 20 svarų (22,40 Eur). Teismas laikė, jog 120 Eur suma gimtadieniams, pramogoms yra tinkama;

4.3. atsižvelgdamas į šalių teisę bendrauti su vaikais atostogų metu teismas išlaidų atostogoms nepripažino būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis, laikė, jog tokio pobūdžio išlaidas vaikui kiekvienas iš tėvų turi teisę skirti savarankiškai, bendravimo su vaiku metu;

4.4. pripažino pagrįstomis lėšų rinkimo klasėje išlaidas po 5,3 svarus (5,94 Eur); išlaidas stovykloms 22 svarai (24,64 Eur) išlaidų; išlaidas kurui, kad vaikai galėtų nuvykti į būrelius, užsiėmimus, mokymo įstaigas ir į kitas pramogų vietas: G. 39,30 svarai (44,02 Eur), G. 39,20 svarai (43,90 Eur). Mokyklinėms uniformoms, kuprinėms abiem vaikams, sportinei avalynei (pagal mokyklos reikalavimus), paso ir akinių išlaidas nustatė kiekvienai dukrai po 50 Eur vienkartinėms išlaidoms;

4.5. išlaidų vaikų draudimui nepriteisė. Išlaidų būsto nuomai nepriteisė, nes ieškovė 2021-07-09 pardavė po santuokos nutraukimo likusį butą. Išlaidas komunaliniams mokesčiams vertino kaip pagrįstas po 60 svarų (67,20 Eur) kiekvienam vaikui. Išlaidas popamokinei veiklai po 255 svarus (285,60 Eur) vertino kaip išlaidas už vaikų priežiūrą. Nurodė, kad ieškovė yra susitarusi su savo motina N. Ž., kad ši prižiūrės vaikus, motina išėjo iš darbovietės (2021 m. rugsėjo mėn.), tačiau šias išlaidas vertino kaip kilusias dėl ieškovės sprendimo išvykti į Jungtinę Karalystę priteisė po 120 Eur kiekvienam vaikui (tokia pačia suma, kuri buvo popamokinės veiklos išlaidomis Lietuvoje);

4.6. vaikų poreikiai iš esmės pasikeitę. G. poreikiai sudaro: 168 Eur maistas, higiena, skalbimo priemonės ir vaistai; 63,84 Eur avalynė ir drabužiai; 48,16 Eur maitinimas mokykloje; 5,38 Eur pratybos, 60,48 Eur būreliams; 22,40 Eur pramogoms; 10 Eur vaikų gimtadienio išlaidos; 5,94 Eur lėšų rinkimas klasėje; 24,64 Eur stovykla; 44,02 Eur kuro (vežimo) išlaidos; 50 Eur vienkartinės išlaidos; 67,20 Eur komunaliniams mokesčiams tenkanti dalis; 120 Eur vaikų priežiūros išlaidos. Iš viso 690,06 Eur. G. poreikiai sudaro: 168 Eur maistas, higiena, skalbimo priemonės ir vaistai; 28 Eur avalynė ir drabužiai; 45,92 Eur maitinimas mokykloje; 8,96 Eur pratybos; 105,28 Eur būreliams; 22,40 Eur pramogoms; 10 Eur vaikų gimtadienio išlaidos; 5,94 Eur lėšų rinkimas klasėje; 43,90 Eur kuro (vežimo) išlaidos; 50 Eur vienkartinės išlaidos; 67,20 Eur komunaliniams mokesčiams tenkanti dalis; 120 Eur vaikų priežiūros išlaidos. Iš viso 675,60 Eur;

4.7. ieškovė, gaudama daugiau nei 60 000 svarų, negautų finansinės naudos iš vaiko pinigų, todėl vaikų pinigai neįskaityti į vaikų poreikius, bet skaičiuojant atsakovui mokėtino išlaikymo dydį, mažintinas bendras vaikų poreikių dydis vaiko pinigų dalimis, skaičiuojant, kad mėnuo turi 4 savaites, G. bendra 97,68 Eur suma (24,42 Eur x 4 savaitės) ir G. bendra 64,72 Eur suma (16,18 Eur x 4 savaitės);

4.8. atsakovas santuokos nutraukimo metu gavo apie 3 174 Eur (atskaičius mokesčius apie 1 825 Eur) darbo užmokestį, kuris didėdavo dėl papildomų išmokų už viršvalandžius. Nuo 2019-01-01 iki 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovo pajamos siekė apie 2 270,69 Eur. Dienpinigiai sudarė apie 213,79 Eur per mėnesį, viso gaudavo apie 2 484,48 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovas dirbo UAB „Krasta Auto“ ir UAB „Inchcape Motors“, šiuo metu dirba UAB „Krasta Auto“ ir gauna apie 5 040 Eur (atskaičius mokesčius apie 2 900 Eur). Po santuokos nutraukimo atsakovas susilaukė dukters, moka būsto paskolą (apie 570 Eur mėnesines įmokas), turi nekilnojamojo turto. Ieškovės pajamos nuo 2019-01-01 iki 2020-09-01 „Danske Bank“ buvo apie 2 400 Eur (po mokesčių). Nuo 2021-09-01 iki 2021-12-01 sudarė apie 2 100 Eur. Nuo 2021-12-01 iki 2022-07-01 ieškovė gauna apie 3 900 Eur pajamas, atskaičius mokesčius. Ieškovė kitų išlaikytinių ir finansinių įsipareigojimų neturi, turi daugiau nei 60 000 Eur santaupų, už 6 895 svarų įsigijo automobilį Jungtinėje Karalystėje. Išlaikymas dalintinas lygiomis dalimis, t. y. po 296 Eur G. per mėnesį, o G. po 305 Eur per mėnesį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5. Ieškovė L. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-11 sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies: dukros G. S. išlaikymui priteisti 464,16 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų; dukros G. S. išlaikymui priteisti 480,64 Eur mėnesį mokamų periodinių išmokų. Prašo prijungti prieduose nurodytus papildomus rašytinius įrodymus ir iš naujo paskirstyti apeliantės bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:

5.1. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sumažintų išlaidų šiems vaikų poreikiams: laisvalaikio, vaikų gimtadienių, būsto, vaikų priežiūros ir kuro. Ieškovė neskundžia sprendimo dalyje dėl vaikų poreikių sumažinimo gautinomis vaikų pinigų dalimis. Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. S. nustatyti poreikiai gali būti sumažinti 97,68 Eur suma, o G. S. nustatyti poreikiai mažintini 64,72 Eur. G. S. kas mėnesį mokamas išlaikymo dydis turėjo būti padidintas iki 464,16 Eur ((1 026 Eur – 97,68 Eur) / 2 = 464,16 Eur), o G. S. kas mėnesį mokamas išlaikymo dydis turėjo būti padidintas iki 480,64 Eur ((1 026 Eur – 64,72 Eur) / 2 = 480,64 Eur);

5.2. dėl laisvalaikio nurodė, kad teismo motyvai neaiškūs. Ieškovė pateiktais dokumentais įrodė, kad organizuojant vaikų gimtadienius, perkant dovanas, išleidžiant į draugų gimtadienius, patiria po 26 Eur per mėnesį vienam vaikui, o priteista tik 10 Eur mėnesiui, iš tėvo po 5 Eur. Atsakovas vaikų gimtadienių neorganizuoja. Teismas nepagrįstai apjungė išlaidas vaikų gimtadieniams su išlaidomis dalyvaujant gimtadieniuose;

5.3. vaikų poreikiai dėl atostogų išlaidų yra 15 Eur per mėn. vienam vaikui. Atsakovas reguliariai neatostogauja su vaikais, atostogavo tik 6 dienas 2022 m. Tenerifės saloje, ieškovė vaikams nupirko lėktuvo bilietus. Vaikai tėvo nematė nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas nedovanojo dovanų 2022 m. Kalėdų proga, 2023 m. kovo mėn. Velykų proga;

5.4. dėl išlaidų būstui nurodė, kad atsakovas sutiko su ieškovės ir vaikų persikraustymu gyventi į kitą valstybę pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.13 punktą. Ieškovė išsikraustė į Jungtinę Karalystę, nes negalėjo viena išlaikyti vaikų Lietuvoje ir dirbti visu etatu, nes atsakovas neprisidėjo prie vaikų pristatymo / paėmimo iš darželio / mokyklos, nuvežimo į būrelius, buvimo ligų atveju. Ieškovė su vaikais nuomojo senos statybos 3 kambarių butą, o atsakovas liko gyventi 5 kambarių name, kuris buvo įsigytas iš bendrų šeimos santaupų bei pajamų. Apeliantei priklausęs butas buvo itin mažas (36 kv. m), todėl nebuvo galima gyventi su dviem vaikais. Išvykimas gyventi į užsienį neturėjo įtakos išlaidų atsiradimui, nes šalys ir santuokoje gyveno nuomojamame bute ir mokėjo nuomos mokestį. Po ištuokos ieškovė iki 2021 m. liepos mėn. gyveno nuomojamame bute, nuoma siekė 450 Eur (neįskaitant komunalinių išlaidų);

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas dėl nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo dydžio pakeitimo, kai nepilnamečiai vaikai kartu su motina išvyko nuolat gyventi į užsienio valstybę.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė L. S. ir atsakovas N. S. yra buvę sutuoktiniai. Šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka nutraukta bendru sutikimu Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-30186-1040/2020 ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Sutartyje šalys susitarė, kad šalių santuokoje gimusių dukrų G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina (ieškove) L. S..

13. Sutarties 5.2. – 5.12 punktuose susitarta dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

14. Sutarties 5.13. punkte nustatyta, kad tėvas N. S. sutinka, kad keičiantis dukrų motinos L. S. gyvenamajai vietai ir (ar) jai išvykstant gyventi į užsienio valstybę, dukros G. S. ir G. S. gali išvykti gyventi į užsienio valstybę kartu su motina L. S..

15. Sutarties 6.1. punkte tarp šalių susitarta, kad vaikų poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis ir kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaikų ugdymo apmokėjimas) abi šalys sutaria, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo yra patvirtinama ši Sutartis, priėmimo dienos, iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos N. S. nepilnametėms dukroms iki jų pilnametystės, G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti mokės po 200 Eur kiekvienai kas mėnesį. Sutarties 6.2.punkte nustatyta, kad išlaikymo, skiriamo nepilnamečiams vaikams, suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16. Ieškovė L. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui nuomos sutarties kopija ir nuomos sutarties vykdymą patvirtinančius mokėjimo pavedimus.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nėra pagrindo priimti į bylą ir nagrinėti ieškovės papildomai pateiktus rašytinius įrodymus – nepasirašytos 2019-10-14 nuomos sutarties ir mokėjimo nurodymų kopijas.

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktų įrodymų turinį, aplinkybes, kurias jais siekiama pagrįsti (nepilnamečių vaikų poreikius, jų padidėjimą), sprendžia, kad šie įrodymai yra susiję su ginčo klausimu, todėl, atsižvelgdamas į teismo aktyvų vaidmenį bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, tai, kad šių įrodymų pateikimas neužvilkins apeliacinių skundų nagrinėjimo, siekdamas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, ieškovės pateiktus įrodymus priima ir vertina jį kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo pagrindų ir vaikų poreikių vertinimo

20. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatymuose nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

21. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).

24. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad šalių santuoka nutraukta bendru sutikimu Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje šalys susitarė, kad N. S. nepilnametėms dukroms iki jų pilnametystės mokės po 200 Eur kiekvienai kas mėnesį, sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos nutraukimo metu viena duktė dar lankė vaikų darželį, šiuo metu jau lanko mokyklą, vaikai paaugo. Kita šalių duktė taip pat paaugo, jos poreikiai keitėsi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė ir 200 Eur atsakovo teikiamas išlaikymo dydis neatitinka prioritetinių vaikų poreikių šios bylos iškėlimo dieną.

25. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka, kad ieškovė įrodė nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimą. Vien tai, jog vaikas paaugo, savaime nepagrindžia padidėjusių vaikų poreikių. Atsakovui nepagrįstai buvo perkeltos išlaidos, susidariusios dėl to, kad ieškovė ir nepilnamečiai vaikai ieškovės iniciatyva išvyko iš Lietuvos.

26. Ieškovė nurodo, kad pateikė itin detalius ir didelės apimties rašytinius įrodymus, pagrindžiančius padidėjusius šalių vaikų poreikius. Prašoma priteisti suma buvo apskaičiuota tik remiantis turimais rašytiniais įrodymais. L. S. išlaidos, susijusios su šalių nepilnamečių dukrų išlaikymu, buvo ir yra didesnės. Dėl objektyvių priežasčių, neišlikus ir nekaupiant įrodymų apie tokias išlaidas, ieškovė pateikė reikalavimą tik dėl rašytiniais įrodymais pagrįstų išlaidų priteisimo. Nuo šalių ištuokos patvirtinimo teisme vaikai ne tik fiziškai paaugo, tačiau ir atsirado ženklus jų poreikių ir išlaidų pasikeitimas. Pabrėžė, kad G. S. pradėjo lankyti mokyklą, G. S. tapo paaugle ir jai nauji drabužiai bei batai perkami suaugusiųjų skyriuose, juose kainos yra didesnės, be to, pasikeitė G. S. regėjimas, dėl ko patiriamos naujai atsiradusios išlaidos, taip pat suprastėjo stuburo būklė, būtini masažai ir laikyseną koreguojantis įtvaras.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikams augant didėja jų poreikiai, platėja socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau. Šalių dukroms paaugus ir vienai jų pradėjus lankyti mokyklą, atsiranda papildomos išlaidos maistui, aprangai, laisvalaikiui, ugdymui. Šalių dukrai G. šiuo metu yra 8 metai, ji pradėjo lankyti mokyklą. Šalių dukrai G. yra 12 metų, ji yra paauglė. Vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui nuo 2020 m. turėjo įtakos ne tik vaikų amžius ir dėl to pasikeitę poreikiai, tačiau ir pasikeitusi ekonominė padėtis, kuri lėmė kainų augimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuo šalių ištuokos momento iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės – ieškovė ir šalių dukros apsigyveno Jungtinėje Karalystėje, dukros paaugo ir padidėjo jų išlaidos, taip pat pasikeitė šalių turtinė padėtis. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju buvo pagrindas peržiūrėti nustatytą išlaikymo dydį.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.13 punktu neprieštaravo, kad šalių dukros, keičiantis dukrų motinos L. S. gyvenamajai vietai ir (ar) jai išvykstant gyventi į užsienio valstybę, gali išvykti gyventi į užsienio valstybę kartu su motina. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, pasikeitus šalių dukrų gyvenamajai vietai, pretenzijų dėl to iki šiol nereiškė. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus (pagal kvituose nurodytas sumas), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ir šalių dukrų išvažiavimas į Jungtinę Karalystę neturi įtakos išlaidų padidėjimui, kadangi vaikų poreikių tenkinimui tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje reikalingos panašios išlaidos. Spręstina, kad šalių nepilnamečių vaikų išvykimas yra teisėtas ir tai nėra laikoma išlaikymo padidėjimo priežastimi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovės nurodyta priežastimi, kad po ištuokos gyvenant Lietuvoje, jai teko didesnė pareigos, rūpintis dukromis, dalis. Ieškovės argumentai, jog atsakovas neskyrė pakankamo dėmesio vaikų priežiūrai, vežiojant į ugdymo įstaigas, prižiūrint ligos atveju, nebuvo paneigti. Taigi ieškovės sprendimas pakeisti gyvenamąją vietą ir gyventi kartu su galinčiais teikti ir teikiančiais pagalbą tėvais, yra racionalus sprendimas, kuris neturi turėti neigiamų pasekmių, kiek tai susiję su nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiu.

29. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką bylose dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros principus, bei į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas peržiūrėti nustatytą išlaikymo dydį.

30. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, kad teismas sumažino vaikų poreikiams laisvalaikiui skiriamą sumą. Nurodo, kad dėl nepilnamečių vaikų poreikių organizuojant šalių vaikų gimtadienius, perkant jiems dovanas, šalių vaikus leidžiant į draugų gimtadienius ir pan. ieškovė patiria po ~26 Eur per mėnesį, t. y. ~312 Eur per metus vienam vaikui. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sujungė ir tokiu būdu sumažino nepilnamečių vaikų poreikius laisvalaikiui bei pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas su vaikais švęstų vaikų gimtadienius, organizuotų vaikų pramogas gimimo dienos proga, dovanotų dovanas ir pan.

31. Atsakovas nesutinka su ieškovės deklaruojama pozicija, kad turėjo būti priteista didesnė išlaidų dalis dėl nepilnamečių vaikų poreikių laisvalaikiui (gimtadieniams) tenkinimo.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išlaidos vaikų gimtadienio šventei yra objektyvios ir įprastos bei gali būti įskaičiuotos į vaikų poreikių lentelę, o išlaidas vaikų draugų gimtadienių progomis laikė įtrauktas į vaikų pramogoms skiriamas išlaidas, todėl sprendė, kad išlaidos antrą kartą neturėtų būti įtraukiamos į poreikius dėl vaikų pramogų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 120 Eur suma (bendrai abiejų tėvų 240 Eur vaikui arba po 120 Eur kiekvienam vaikui per metus) būtų protinga fiksuota suma, t. y. po 10 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.

33. Ieškovė įrodinėja vaikų poreikius vaikų gimtadieniams ir draugų gimtadieniams – G. 22,80 svarų (25,54 Eur) ir G. 22,90 svarų (25,65 Eur). Ieškovė patikslintame ieškinyje ir nepilnamečių vaikų išlaikymui patiriamų išlaidų lentelėje nurodė, kad vaikų gimtadienių išlaidas sudaro žaidimų kambarių nuoma, išlaidos draugų gimtadieniams, išlaidos papildomai atsirado dėl G. S. draugų gimtadienių ir dėl pasikeitusios bendravimo tvarkos – vaikų gimtadienius organizuoja ir dovanas į draugų gimtadienius perka tik mama. Lentelėje taip pat papildomai nurodyta, kad pramogos apima pramogas savaitgaliais, išvykas mokykloje, pramogas darželyje, kurios papildomai atsirado dėl bendravimo tvarkos pasikeitimo, nes vaikai daugiau laiko leidžia su mama.

34. Neginčijama, jog vaikams turi būti užtikrinamas turiningas laisvalaikis, sudarant jiems galimybes dalyvauti renginiuose, šventėse, eiti į draugų gimtadienius ir kt. Nustatyta, kad atsakovas nėra lankęs savo dukrų Jungtinėje Karalystėje, 2022 m. gyvai bendravo su dukromis tik 3 kartus, atsakovas dažniausiai bendrauja su dukromis nuotoliniu būdu. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad jai ir nepilnamečiams vaikams pakeitus gyvenamąją vietą ir pasikeitus atsakovo ir šalių dukrų bendravimo tvarkai, šalių dukros daugiau laiko praleidžia su ieškove, kuri turi užtikrinti dukrų laisvalaikį ir dėl to patiria daugiau išlaidų.

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išlaidos vaikų draugų gimtadienių progomis neapima skiriamų išlaidų vaikų pramogoms, tai yra skirtingos išlaidos. Ieškovė pagrindė išlaidas pramogoms – pateikė bankinių pavedimo išrašus, pirkimo kvitus (kelionė specialiu senoviniu traukiniu; pramogos batutų žaidimų kambaryje, apsilankymai kavinėse). Taip pat ieškovė pagrindė vaikų gimtadienio išlaidas – G. gimtadienio išlaidos 239,25 svarai, G. gimtadienio išlaidos 191,57 svarai (DOK-160924). Kartu su kitais įrodymais ieškovė pateikė ir pirkimo kvitus, kuriuose pirktos dovanos dukrų draugų gimtadieniams –2022-03-02 dovana G. S. draugų gimtadieniui (žaislas) 10 svarų; 2022-03-08 dovana G. S. draugų gimtadieniui (žaislas) 7,50 svarai; 2022-03-25 dovana G. S. draugų gimtadieniui 5 svarai; 2022-06-03 dovanos G. S. draugų gimtadieniui 16,27 svarai (DOK-160924). Išlaidas, kurios susidaro dėl vaikų poreikio lankytis draugų gimtadieniuose, ieškovė įtraukė poreikių lentelėje prie išlaidų gimtadieniams, šios išlaidos nebuvo paskaičiuotos prie išlaidų vaikų pramogoms ir laisvalaikiui.

36. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, matyti, kad išlaidos vaikų draugų gimtadienių progomis neapima vaikų pramogoms skiriamų išlaidų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašant priteisti išlaidas gimtadieniams, pakartotinai prašoma priteisti į išlaidas pramogoms įtrauktas išlaidas draugų gimtadieniams, nėra pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos sumos vaikų gimtadieniams ir draugų gimtadieniams – G. 22,80 svarų (25,54 Eur) ir G. 22,90 svarų (25,65 Eur) yra protingos ir realios bei atitinkama vaikų poreikius.

37. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas paneigė vaikų teisę į poilsį ir atostogas. Ieškovė pateikė minimalius apskaičiavimus, susijusius su padidėjusiais vaikų poreikiais dėl atostogų išlaidų ~ 15 Eur per mėn., t. y. 180 Eur per metus vienam vaikui. Šias išlaidas ieškovė pagrindė, pateikdama rašytinius įrodymus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas reguliariai atostogautų su vaikais, yra pateikti duomenys tik apie tai, kad atsakovas vieną kartą po šalių ištuokos, 2022 m. atostogavo su vaikais Tenerifės saloje, Ispanijoje. Tačiau šios atostogos buvo ieškovės prašymu, ieškovė pirko lėktuvo bilietus į Tenerifę, kur atsakovas su vaikais pabuvo 6 dienas.

38. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad stengiasi užtikrinti kokybišką nepilnamečių vaikų gyvenimą: vežasi nepilnamečius vaikus atostogauti į užsienį, apmoka jų kelionės ir nakvynės išlaidas. Tiek atostogų užsienyje metu, tiek leisdamas laiką su vaikais Lietuvoje, atsakovas tenkina vaikų poreikius – perka maistą ir kitas būtinas prekes, užtikrina tinkamą aplinką vaikų poilsiui ir laisvalaikiui.

39. Pirmosios instancijos teismas išlaidų atostogoms neįtraukė į vaikų poreikių lentelę. Sprendė, kad organizuoti vaikų poilsį yra kiekvienos šalies teisė, todėl tokio pobūdžio išlaidas vaikams kiekvienas iš tėvų turi teisę skirti savarankiškai ir šių išlaidų nepripažino būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis.

40. Ieškovė patikslintame ieškinyje ir nepilnamečių vaikų išlaikymui patiriamų išlaidų lentelėje nurodė, kad yra būtinos išlaidos vaikų atostogoms, kad jie galėtų vieną kartą per metus išvykti vienai savaitei į kitą valstybę, į kurortą. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie vaikų pavasario atostogų išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, kad vaikai per metus 5 kartus turi atostogas, todėl būna organizuojamos kelionės.

41. Byloje nustatyta, kad ieškovei su dukromis išsikrausčius gyventi į užsienį, nauja atsakovo ir dukrų bendravimo tvarka nebuvo nustatyta, tarp šalių ji nebuvo suderinta, o santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi suderinta bendravimo tvarka nėra vykdoma. Todėl vertinant atsakovo patiriamas išlaidas bendravimo su vaikais metu ir atostogų metu svarbu atskirti kada jos yra patiriamos dėl vykdomos bendravimo su vaikais tvarkos, o kada dėl atostogų su vaikais.

42. Atsakovas teismo posėdžio (2023-02-27 teismo posėdžio garso įrašas 17.02 min. ir 22.05 min.) metu nurodė, kad su vaikais 2022 m. matėsi 3 kartus / periodus. Ieškovas akcentuoja, kad neskaičiuojamos jo patiriamos išlaidos, kuomet jis leidžia laiką su vaikais (2023-02-01 teismo posėdžio garso įrašas 2.20.19 val.). Akcentuoja, kad vaikų išlaikymui skiria lėšas, kai vaikai būna su juo, 2 mėnesius vaikai praleido pas atsakovą. Atsakovas tuo metu apmoka vaikų maisto išlaidas, pramogas, papildomai kainuoja jo kelionės išlaidos, kad galėtų pamatyti vaikus. Teismo posėdžio metu atsakovas patikslino, kad atostogavo savaitę Tenerifėje, kitų atostogų nenurodė. Ar atostogavo, kuomet vaikai lankėsi pas atsakovą 2022 metų rugpjūčio mėnesį – neatsimena. Atsakovas paaiškino, kad vaikams būnant Lietuvoje, jie laiką leidžia ir pas močiutę, senelį, susitinka su pusbroliais. Nurodė, kad, vaikams lankantis Lietuvoje, važiavo į Anykščius, į Lenkiją plaukti baidarėmis, važiavo prie ežero.

43. Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. atsakovas su dukromis buvo susitikęs 3 kartus – 1 savaitę Tenerifėje, 2 savaites prieš Velykas ir 1 mėnesį vasaros atostogų metu. Atsakovas atostogavo su savo šeima mėnesį Tenerifėje, todėl dukros galėjo 6 dienas praleisti su tėvu Tenerifės saloje, Ispanijoje. Ieškovė nupirko lėktuvo bilietus į Tenerifę, kad dukros būtų pristatymos atsakovui – 408,95 svarų (DOK-160924). Atsakovo susitikimai su dukromis vertintini kaip bendravimo su vaikais tvarkos vykdymas. Atsakovo deklaruojamos patiriamos kelionės išlaidos susitikimams su vaikais yra retos, jis papildomų išlaidų patyrė tik 3 kartus per 2022 metus, duomenų apie minėtas išlaidas, patirtas 2023 metais, byloje nėra, todėl atsakovo teiginiai, kad jis patiria dideles išlaidas susitikimams su šalių vaikais, yra laikytini nepagrįstais. Be to, nors atsakovas ir patiria išlaidų, kuomet šalių dukros laiką leidžia su atsakovu, tačiau dėl to negali būti mažinamas vaikų išlaikymo dydis. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ji paskirta vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, todėl ieškovei tenka pareiga tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas lėšas, jas skirstyti ir naudoti išimtinai vaikų interesais. Papildomos išlaidos patiriamos kartu su vaikais praleidžiamo laiko metu, pramogoms ir pan., nepriskirtinos prie būtinų išlaidų, kadangi jas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo.

44. Nors nustatyta, kad atsakovas su dukromis atostogavo savaitę Tenerifėje 2022 m., tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuolat ir / ar reguliariai po ištuokos atostogauja su dukromis. Atsakovas kartu nei su apeliaciniu skundu (pateiktu 2023-05-12), nei su atsiliepimu į apeliacinį skundą (pateiktu 2023-06-02) nepateikė duomenų apie šalių dukrų ir atsakovo atostogas 2023 m. žiemos, pavasario ar vasaros atostogų metu ar įrodymų apie atostogų su dukromis metu patirtas išlaidas. Tad nėra ginčo, kad atsakovas su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja nereguliariai, dažniausiai ryšio priemonėmis ir realiai vaikų ir atsakovo atostogų nebūna. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jam nekyla pareiga prisidėti prie nepilnamečių vaikų patiriamų išlaidų atostogoms.

45. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos atostogoms ~15 Eur per mėn., t. y. 180 Eur per metus vienam vaikui, yra pagrįstos ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktais įrodymais – 639 svarų mokėjimo pavedimu ir užsakymo patvirtinimo laišku, todėl šios išlaidos laikytinos realiomis.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad išlaidos vaikų atostogoms yra nepriteistinos. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nėra duomenų, jog atsakovas su vaikais atostogautų nuolat ir / ar reguliariai, apeliacinės instancijos teismas tenkina ieškovės prašymą priteisti išlaidas vaikų atostogoms – 15 Eur per mėn. kiekvienam vaikui.

47. eškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad būsto poreikis nepilnamečiams šalių vaikams atsirado dėl ieškovės išvykimo gyventi į užsienį. Nurodo, kad ir santuokoje šalys gyveno nuomojamame bute ir mokėjo nuomos mokestį. Ieškovė po ištuokos nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. gyveno nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurio mėnesinis nuomos mokestis siekė 450 Eur (neįskaitant komunalinių išlaidų).

48. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovei ir nepilnamečiams vaikams įsikėlus gyventi į ieškovės tėvų nuomojamą būstą, tėvų patiriama nuomos mokesčių našta nepasikeitė.

49. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išlaidos būsto nuomai susidarė išimtinai dėl ieškovės sprendimo išvažiuoti gyventi į Jungtinę Karalystę. Ieškovė galėjo išvengti būsto nuomos išlaidų, jeigu būtų likusi gyventi Lietuvoje jai priklausančiame būste.

50. Ieškovė į vaikų poreikių lentelę įtraukė išlaidas būstui – būsto nuomai po 150 svarų (168 Eur) kiekvienai dukrai tenkanti dalis. Ieškovė su vaikais apsigyveno pas savo tėvus Jungtinėje Karalystėje, kur jie nuomojasi būstą. Būsto nuoma per mėnesį yra 750 svarų, iš viso būste gyvena 5 asmenys, todėl tenkanti kiekvienam asmeniui (tarp jų ir vaikams) dalis yra 150 svarų.

51. Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaidas už komunalines paslaugas, kadangi tai yra su vaikų poreikių tenkinimu tiesiogiai susijusios išlaidos, kurios turi būti atlyginamos. Pažymėtina, kad yra neginčytina tai, kad vaiko išlaidos maistui, higienai, aprangai, ugdymui ir kitiems būtiniesiems poreikiams yra savaime suprantamos ir būtinos. Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Išlaidos susijusios su komunalinėmis paslaugomis priskirtinos prie būtinųjų, savaime suprantamų vaiko poreikių, tokios išlaidos yra realios, todėl ieškovė neturi įrodinėti visiems žinomų aplinkybių apie patiriamas išlaidas komunalinėms paslaugoms. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti išlaidas už komunalines paslaugas ir atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog ieškovė, dėl to, kad gyvena su tėvais nepatiria išlaidų už komunalines paslaugas.

52. Ieškovė nurodė, kad jai priklausęs butas buvo itin mažas (36 kv. m.), todėl ieškovei nebuvo galimybės jame gyventi su dviem nepilnamečiais vaikais. Paaiškino, kad ieškovės išvykimas gyventi į užsienį neturėjo įtakos būsto nuomos išlaidų atsiradimui, t. y. išlaidos padidėjo ne dėl išvykimo. Ginčo šalys ir gyvendamos santuokoje gyveno nuomojamame bute ir mokėjo nuomos mokestį. Be to, ieškovė ir po šalių ištuokos kurį laiką (nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2021 m. liepos mėn.) gyveno nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o mėnesinis nuomos mokestis siekė 450 Eur.

53. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog ieškovei nebuvo galimybės asmeninės nuosavybės teise turėtame bute gyventi su dviem nepilnamečiais vaikais. Tėvai turi užtikrinti vaikų teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai. Negalima versti vaikų gyventi netinkamomis sąlygomis, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės sprendimas po šalių ištuokos gyventi nuomojamame bute buvo pagrįstas. Kaip jau aptarta aukščiau, ieškovės sprendimas išvykti gyventi su dukromis į užsienį taip pat buvo racionalus veiksmas ir neturėjo įtakos šalių vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui.

54. Ieškovė turėtą butą 2021-07-09, gavo 77 000 Eur. Iš šios sumos buvo padengta būsto paskola ir liko apie 44 000 Eur santaupų. Paaiškino, kad jei galimybės leis, planuoja įsigyti nekilnojamą turtą (2023-01-09 teismo posėdžio garso įrašas nuo 21.15 min.). Paaiškino, kad šiuo metu būsta nuomojasi, būsto nuomos sutartis sudaryta su ieškovės tėvais ir pateikė įrodymus – pavedimus savo motinai N. Ž. už būsto nuomą.

55. Byloje liudytoja apklausta ieškovės motina N. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino (2023-02-27 teismo posėdžio garso įrašas nuo 56.27 min. iki 58.05 min. ir nuo 1.04.30 val. iki 1.05.55 val.), kad anksčiau už nuomą mokėjo 650 svarų, bet prieš 2 metus nuomą pakėlė iki 750 svarų. Iki dukros atsikraustymo už buto nuomą mokėjo 750 svarų, ieškovė kompensuoja 500 svarų būsto nuomos išlaidų, todėl liudytojos faktinės išlaidos būsto nuomai sumažėjo.

56. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamo turto savininko pranešimu su naujuoju nuomos mokesčio pasiūlymu pagal Anglijoje esančių patalpų užtikrintos periodinės nuomos sutartį 2020-04-10 su ieškovės tėvai sutiko dėl 750 svarų būsto nuomos mokesčio dydžio (CBP-7030). Ieškovė su vaikais į Jungtinę Karalystę atsikraustė tik 2021 m. liepos mėn. Kadangi ieškovės prašomos priteisti išlaidos už būsto nuomą nepadidino buvusių iki to laiko nuomos išlaidų, tai teisėjų kolegija, sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovės tėvai realiai padidėjusių nuomos išlaidų dėl nepilnamečių vaikų gyvenimo kartu su jais – nepatiria.

57. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad ieškovei ir nepilnamečiams vaikams įsikėlus gyventi į ieškovės tėvų nuomojamą būstą, nuomos mokesčio dydis nepasikeitė, todėl šios išlaidos nagrinėjamu atveju nepriteistinos. Ieškovės susitarimas su tėvais dėl būsto nuomos išlaidų dalies mokėjimo nelaikytinas pagrindu

58. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti išlaidas vaikų priežiūrai, mano, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines ir teisines aplinkybes bei padarė skaičiavimo klaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas klaidingai nurodo apskaičiuojamą vaikams priteistiną padidėjusią išlaikymo sumą, susijusią su vaikų popamokine priežiūra – teismas konstatavo, kad tėvas prie vieno nepilnamečio vaiko išlaikymo (susijusio su popamokine veikla turi prisidėti bent 120 Eur per mėnesį, tai reikštų, kad vaiko poreikis per mėn. su priežiūra po pamokų yra 240 Eur (per abu tėvus vienam vaikui), bet skaičiuojant bendrą vieno vaiko poreikius per mėnesį atitinkančią sumą, nurodė, kad vaikų priežiūros išlaidos – 120 Eur, tai reiškia, kad iš kiekvieno tėvo priteisė ne po 120 Eur, o po 60 Eur, nors konstatavo, kad pagrįstas poreikis yra 240 Eur. Pažymėjo, kad net jei ieškovė gyventų Lietuvoje, tai nekeistų fakto, kad ieškovės darbo laiku vaikus po pamokų turėtų prižiūrėti auklė. Lietuvoje G. S. lankė privačią mokyklą, kurios išlaidos metams buvo apie 2 650 Eur, G. S. lankė darželį, kurio kaina metams siekė apie 500 Eur. Šiuo metu dukros lanko valstybines mokymo įstaigas, todėl nurodytų išlaidų nepatiria. Dėl to, kad šalių nepilnametės dukros neina į privačią mokyklą ir darželį, kur jomis iki vakaro pasirūpindavo mokytojos ir auklėtojos, ieškovė turi mokėti už popamokinę vaikų priežiūrą. Be to, išlaidos kurui ir išlaidos, susijusios su popamokine vaikų priežiūra, yra skirtingos ir nėra subendrintos.

60. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tėvas prie šių vaikų priežiūros išlaidų turi prisidėti bent po 120 Eur suma per mėnesį dalimi kiekvienam vaikui (tokia pačia suma, kuri buvo popamokinės veiklos išlaidomis Lietuvoje iki ieškovės su vaikais išvažiavimo į Jungtinę Karalystę). Nustatė, kad ieškovė du kartus kuro (vežimo) išlaidas įtraukė į skirtingus vaikų poreikius, t. y. buvo nurodžiusi patiriamas išlaidas kurui (vežimui) kaip atskirą poreikį – G. 44,02 Eur, o G. 43,90 Eur per mėnesį, kurios pripažintos pagrįstomis. Tačiau, kaip paaiškino ieškovė ir liudytoja N. Ž., į vaikų priežiūrą ir gaunamą atlygį 510 svarų (571,20 Eur) kartu įeidavo ir kompensacija kurui už vaikų vežimą. Tiksliai atskirti kiek sudaro kuro (vaikų vežimo) išlaidos dalyje, kurią patyrė motina, o kur patyrė ieškovės motina – nėra galimybių, bet vertinama, kad bent po 35 Eur kiekvienam vaikui turi būti atimta iš vaiko priežiūros išlaidų, jeigu kuro išlaidos įtrauktos atskirai į vaikų poreikius, todėl pagrįsta laikoma 501,20 Eur suma vaikų priežiūros poreikiui.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos popamokinės priežiūros išlaidos yra būtinos ir adekvačios vaikų minimalių poreikių tenkinimui. Vaikų priežiūros poreikis yra objektyvus, kadangi, kaip nurodo ieškovė, ji 7 val. ryto vyksta į darbą traukiniu, grįžta tik vėlai vakare, todėl N. Ž. prižiūri vaikus nuo ryto iki vėlaus vakaro (19 val. ar net kartais 21 val.). Net kai pirmadienį ir penktadienį ieškovė dirba iš namų, vaikams vis tiek reikalinga priežiūra – dėl ieškovės griežto grafiko vaikus į mokyklą paruošia ir nuveža N. Ž., vėliau ieškovės motina juos pasiima ir nuveža į popamokines veiklas, pasirūpina vaikų pamaitinimu, pagalba su namų darbais ir pan. Ieškovė pabrėžė, kad atsisakius vaikų priežiūros, ji negalėtų dirbti pilnu etatu ir neturėtų galimybės vaikų išlaikyti finansiškai, neturėtų lėšų mokėti už vaikų būrelius, pramogas su draugais, būsto nuomą ir komunalinius mokesčius. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu (2023-02-01 teismo posėdžio garso įrašas 2.50.45 val.) nurodė, kad kuomet ieškojo auklės savo jauniausiai dukrai iš antros santuokos Lietuvoje, gavo auklių pasiūlymus už 1 200 Eur per mėnesį. Todėl konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog kitoks vaikų priežiūros organizavimas būtų pigesnis, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas ir nedidelis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės nurodytų popamokinės veiklos išlaidas ir laiko pagrįstomis išlaidas kiekvienam vaikui po 255 svarus (285,60 Eur) per mėnesį.

69. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia abejones, kad rašytiniai įrodymai turėjo būti įvertinti kritiškai. Ieškovės pateiktų čekių analizė rodo, kad buvo atsiskaityta 9 skirtingomis banko kortelėmis, iš kurių 7 ieškovei nepriklauso. Nors, ieškovės teigimu, jos giminaičių pirkiniai skirti vaikams, o už juos ieškovė atsiskaitė grynaisiais pinigais, tokios aplinkybės neįrodytos. Ieškovė per mėnesį vidutiniškai išgrynina 500 svarų. Buvo perkami dideli kiekiai mėsos, žuvies, aliejaus, kurių vaikai nesuvartoja ir nemėgsta, gyvūnų priežiūros prekės, kurių vaikai neaugina. Detali ieškovės čekių analizė rodo, kad kas savaitę buvo perkami dideli kiekiai tualetinio popieriaus, dažnai perkama daug grietinės, kuri yra greitai gendantis produktas;

70. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visos į bylą pateiktos išlaidos ir jas pagrindžiantys dokumentai, yra susiję su vaikų poreikių tenkinimu. Ieškovės tėvai (kortelių Nr. 5046, 5038, 5480, 5472) taip pat vaikams perka maistą bei kitas prekes, o ieškovė už šiuos pirkinius vėliau tėvams atsiskaito grynaisiais pinigais arba pavedimais į tėvų banko sąskaitas. Banko kortelės – kurių paskutiniai Nr. 2831, 5914 ir 4076 – priklauso ieškovės sesėms, kurios yra vaikų tetos ir taip pat perka mergaitėms drabužių, maisto ar kitų prekių, už kurias ieškovė atsiskaito bankiniu pavedimu ar grynais pinigais.

71. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas būtinąsias išlaidas šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti ir pateiktus rašytinius įrodymus dėl maisto, higienos priemonių, skalbimo priemonių, vaistų, drabužių ir avalynės. Tarnyba pateikė byloje žodinę išvadą, kurioje pateikė tokį patį vertinimą. Tarnyba pažymėjo, kad palaiko ieškovės šioje byloje nurodytus vaikų poreikius ir jų dydžius, šie dydžiai yra protingi, pagrįsti, būtini, nėra nurodyta neprotingų ir pernelyg didelių šių išlaidų dydžių.

72. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo nėra pagrįstos. Ieškovė pateikė išsamius paaiškinimus (DOK-46190), įrodymus (maisto pirkimo kvitus (DOK-160924, CBP-7030)). Be to, suprantama, jog ieškovė neturi įrodymais pagrįsti, o teismas neprivalo nustatyti, vaikų suvalgomo maisto kiekio ir konkrečiai kiekvieną mėnesį patiriamų išlaidų šiam poreikiui tenkinti. Detalus vaikų poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas. Toks reikalavimas neproporcingai sunkintų ieškovės įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų vertinti šalies įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad abejonės (tarp jų ir dėl čekių) vertinamos vaikų naudai, o iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas galimai tiksliai nežino ką ir kiek valgo šalių vaikai Jungtinėje Karalystėje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės vaikų poreikių lentelėje išlaidos po 150 svarų (arba 168 Eur) kiekvienam vaikui (maistui, higienos priemonėms, skalbimo priemonėms, vaistams) yra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl maisto pirkimo kvitų, maisto ir jo kiekio nelaikytinos sudarančiais pagrindą mažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį šioje dalyje.

73. Nors ieškovė prašo pakeisti sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies – dukros G. S. išlaikymui iš Atsakovo priteisti 464,16 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų; dukros G. S. išlaikymui iš Atsakovo priteisti 480,64 Eur mėnesį mokamų periodinių išmokų, tačiau argumentus teikia tik dėl išlaidų laisvalaikiui / vaikų gimtadieniams, atostogų, būsto bei vaikų priežiūros ir kuro. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, apeliantas argumentus dėl konkrečių išlaidų grupių teikia dėl vaikų poreikių (ne)pasikeitimo – dėl išlaidų už būsto nuomą, už komunalines paslaugas ir vaikų priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, pasisako tik dėl tų išlaidų, dėl kurių ieškovės bei atsakovo apeliaciniuose skunduose yra pateikti argumentai. Kita teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka netikrinama.

Dėl vaikų lygiateisiškumo principo ir MMA taikymo, priteisiant išlaikymą

74. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė fundamentalų vaikų lygiateisiškumo principą bei vaikų teises ir teisėtus interesus. Ieškovė pažymi, jog atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jauniausiai dukrai (amžius 1 m. 9 mėn.) iš antros santuokos per mėnesį išleidžia maždaug 800 Eur (vien privačiam darželiui išleidžia 550 Eur). Į šią sumą nebuvo įskaičiuojamas mokestis už būstą bei komunalines paslaugas, kurą, reikalingą kasdien vežti vaiką į darželį ir namo, pas daktarus ir pan., maistą, nežinoma, kiek yra išleidžiama jauniausios dukters aprangos poreikiams, žaislų, baldų ar įvairių vaikiškų prietaisų įsigijimui (ne mažiau kaip 100 Eur / mėn.), atostogoms (ne mažiau kaip 110 Eur / mėn.). Ieškovės vertinimu, apskaičiavus vien atsakovo paaiškinimuose nurodytą sumą, skiriamą jauniausiai dukrai per mėnesį, gaunama ne mažiau, nei 1 318 Eur per mėnesį. Atsakovui tenkanti dalis – 659 Eur. Jauniausiai atsakovo dukrai tėra 1 metai ir 9 mėnesiai ir jos poreikiai yra mažesni, nei gerokai vyresnių šalių dukrų poreikiai.

75. Atsakovo nuomone, aplinkybės dėl vaikų lygiateisiškumo, atsakovo turtinės padėties, taip pat pasikeitusio MMA dydžio, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus ir pakeisti nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo dydį.

76. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Kadangi kiekviena byla yra individuali, negalima lyginti kitų atsakovo vaikų poreikių bei tėvų galimybių teikti išlaikymą su šioje byloje nagrinėjamų vaikų poreikiais ir jų tėvų galimybėmis.

77. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad priteistino išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16- 706/2016). Pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinio pajėgumo (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Dėl tėvų turtinės padėties pasikeitimo vertinimo

78. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė, nei buvo šalių santuokos nutraukimo metu, ji būtų pajėgi padengti padidėjusiems poreikiams būtinas išlaidas. Atsakovo turtinė padėtis faktiškai yra prastesnė nei buvo šalių santuokos nutraukimo metu, darbo užmokesčio nominalus pokytis ne daugiau kaip 414 Eur (išaugo 16,6 proc.), o įvertinus infliacijos rodiklius, realiai sumažėjo 15 proc. (infliacijos rodikliai Lietuvoje 2021 m. siekė 10,5 proc., 2022 m. – 21,7 proc.).

79. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad jeigu ekonominės situacijos pasikeitimas turi įtakos atsakovo išlaidų augimui, tai toks pats poveikis yra ir ieškovei. Atsakovo prisiimti įsipareigojimai nepanaikina jo prievolės teikti reikalingą ir vaikų poreikius užtikrinantį išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms.

80. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsisakyti vaikams tam tikro būtino pripažinto poreikio dėl tėvų turtinės padėties, kaip siekia atsakovas, teigdamas, jog jo turtinė padėtis neleistų užtikrinti visų savo nepilnamečių vaikų poreikių ar tai, kad tam tikri vaikų poreikiai nebuvo suderinti. Abiejų tėvų turtinė padėtis ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gana gera, jų darbinės pajamos nuolat didėjo, šalys turėjo galimybes taupyti, atsakovas sau galėjo leisti mėnesio atostogas, ieškovė turi ženklias pinigines lėšas banko sąskaitoje. Konstatavo, kad vaikų poreikius tėvai pagal savo turtinę padėtį turi tenkinti lygiomis dalimis.

81. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliaciniame procese nepaneigta, kad atsakovas santuokos nutraukimo momentu dirbo UAB „DXC Technology Baltic“, kurioje gavo apie 3 174 Eur (atskaičius mokesčius apie 1 825 Eur) mėnesinį darbo užmokestį. Tuo pačiu atlygis didėdavo dėl papildomų išmokų už viršvalandžius, todėl darbinės atsakovo pajamos galėjo skirtis atskirais mėnesiais. Nuo 2019-01-01 iki 2020 m. rugsėjo atsakovo pajamos siekė apie 2 270,69 Eur per mėnesį. Taip pat atsakovas papildomai buvo sudaręs susitarimą su darbdaviu dėl dienpinigių mokėjimo tuo atveju, jeigu atsakovas vyksta į komandiruotes, kas laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-09-30 sudarė apie 213,79 Eur per mėnesį. Taigi, vidutiniškai santuokos nutraukimo metu atsakovas per mėnesį gaudavo apie 2 484,48 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovas dirbo 2 bendrovėse UAB „Krasta Auto“ ir UAB „Inchcape motors“, gavo ženklias įvairias pajamas (tai patvirtinta Sodros duomenys). Šiuo metu atsakovas dirba UAB „Krasta Auto“ ir gauna apie 5 040 Eur (atskaičius mokesčius apie 2 900 Eur) mėnesinį darbo užmokestį. Po santuokos nutraukimo atsakovas susilaukė dukters ir turi papildomą išlaikytinį. Atsakovas moka būsto paskolą (apie 570 Eur mėnesines įmokas, kurios kinta ir pastaruoju metu auga), turi nekilnojamojo turto. Ieškovės pajamos laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-09-01 Danske Bank buvo apie 2 400 Eur (po mokesčių). Nuo 2021-09-01 iki 2021-12-01 ieškovės pajamos sudarė apie 2 100 Eur. Nuo 2021-12-01 iki 2022-07-01 ieškovė gauna apie 3 900 Eur pajamas atskaičius mokesčius. Ieškovė kitų išlaikytinių ir finansinių įsipareigojimų neturi, turi daugiau nei 60 000 Eur santaupų banko sąskaitoje, turėtas butas ir automobilis Lietuvoje buvo parduotas, Jungtinėje Karalystėje ieškovė už 6 895 svarus yra įsigijusi automobilį.

82. Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus atmeta argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino šalių turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas analizavo ir pasisakė dėl įrodymų, pagrindžiančių šalių turtinę padėtį, ir šiuos įrodymus vertino tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad abiejų ginčo šalių (tėvų) turtinė padėtis ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gana gera, jų darbinės pajamos nuolat didėjo. Atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovės finansinė padėtis yra ženkliai geresnė nei buvo šalių santuokos nutraukimo metu ir ji būtų pajėgi padengti padidėjusiems vaikų poreikiams būtinas išlaidas. Nors nustatyta, kad ieškovė kitų išlaikytinių ir finansinių įsipareigojimų neturi, turi santaupų ir automobilį, tačiau ieškovė neturi nekilnojamojo turto.

83. Atsakovas turi nekilnojamojo turto ir moka būsto paskolą. Tai, kad atsakovas turi įsipareigojimų bankams, nelaikytina jo turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, kadangi tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Remdamasis teismų praktika ir bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera tiek savo gerbūvio kūrimui, tiek prisiimant papildomus vaikų išlaikymo, kredito įmokų įsipareigojimus.

84. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis dukromis: rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, nuolat rūpintis vaikų sveikata, vežti juos pas gydytojus, vesti į papildomas veiklas, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų ne mažiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

85. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertinant šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą spręstina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, atsižvelgiant, į tai, jog šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl jai tenka kasdienė vaiko priežiūra, konstatuotina, kad nėra pagrindo nukrypti nuo abiem tėvams tenkančio išlaikymo lygių dalių principo.

Dėl išlaikymo priteisimo momento

86. Pirmosios instancijos teismas priteisė didesnį išlaikymą vaikams nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, nes tai atitiktų vaikų interesus. Atsakovas nesutinka, jog padidintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo ieškinio pareiškimo dienos. Apeliaciniame skunde teigia, kad nuo sprendimo, kuriuo toks ieškinys buvo patenkintas, įsiteisėjimo dienos. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai didesnį išlaikymą vaikams priteisė nuo ieškinio padavimo dienos, o ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

87. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014, yra nurodyta, kad didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle, todėl didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tik bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidintą išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisė nuo ieškinio padavimo dienos.

Dėl bylos procesinės baigties

88. Išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, todėl net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

89. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės objektyviai lemia didesnius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinyje detalizuotus vaiko poreikius, į ieškovės ir į atsakovo paaiškinimus apie vaikui tenkančias išlaidas, sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų (G.s ir G.s) poreikiai nuo (duomenys neskelbtini) sprendimo iš esmės pasikeitę.

90. Dukters G. poreikiai per mėnesį šiuo metu sudaro: 168 Eur maistas, higiena, skalbimo priemonės ir vaistai; 63,84 Eur avalynė ir drabužiai; 48,16 Eur maitinimas mokykloje; 5,38 Eur pratybos, 60,48 Eur būreliams; 22,40 Eur pramogoms; 25,54 Eur vaikų gimtadienių ir draugų gimtadienių išlaidos; 5,94 Eur lėšų rinkimas klasėje; 24,64 Eur stovykla; 44,02 Eur kuro (vežimo) išlaidos; 50 Eur vienkartinės išlaidos; 67,20 Eur komunaliniams mokesčiams tenkanti dalis; 285,60 Eur vaikų priežiūros išlaidos (atstojančios Lietuvoje buvusią popamokinę veiklą); 15 Eur atostogų išlaidos. Bendrai G. poreikiai per mėnesį yra 886,20 Eur.

91. Dukters G. poreikiai šiuo metu sudaro: 168 Eur maistas, higiena, skalbimo priemonės ir vaistai; 28 Eur avalynė ir drabužiai; 45,92 Eur maitinimas mokykloje; 8,96 Eur pratybos; 105,28 Eur būreliams; 22,40 Eur pramogoms; 25,65 Eur vaikų gimtadienių ir draugų gimtadienių išlaidos; 5,94 Eur lėšų rinkimas klasėje; 43,90 Eur kuro (vežimo) išlaidos; 50 Eur vienkartinės išlaidos; 67,20 Eur komunaliniams mokesčiams tenkanti dalis; 285,60 Eur vaikų priežiūros išlaidos (atstojančios Lietuvoje buvusią popamokinę veiklą) ); 15 Eur atostogų išlaidos. Bendrai G. poreikiai per mėnesį yra 871,85 Eur.

92. Byloje nėra ginčo, kad išimtinai dėl ieškovė (motina), to nederinant su tėvu, atsisakė valstybės (šiuo atveju Jungtinės Karalystės) išmokų skirtų vaikų poreikiams tenkinti ir finansinės pagalbos jį auginantiems tėvams. Todėl nors vaikų pinigai nėra įskaitomi į vaikų poreikius (kadangi jų faktiškai negaunama, ieškovei jų vienašališkai atsisakius), bet skaičiuojant atsakovui mokėtino išlaikymo dydį, mažintinas bendras vaikų poreikių dydis minėtomis turėtinomis gauti vaiko pinigų dalimis, skaičiuojant, kad mėnuo turi 4 savaites, t. y. G. bendra 97,68 Eur suma (24,42 Eur x 4 savaitės, G. yra 1 vyresnysis vaikas) ir G. bendra 64,72 Eur suma (16,18 Eur x 4 savaitės, 2 vaikas). Kadangi byloje nėra nukrypta nuo abiem tėvams tenkančio išlaikymo lygių dalių principo, tuomet G. 886,20 Eur nustatyti poreikiai mažintini 97,68 Eur suma ir laikoma, jog bendrai tėvai turi padengti 788,52 Eur vaiko poreikius ir atitinkamai po 394,26 Eur išlaikymą vaikui. G. 871,85 Eur nustatyti poreikiai mažintini 64,72 Eur suma ir laikoma, jog bendrai tėvai turi padengti 807,43 Eur vaiko poreikius ir atitinkamai po 403,72 Eur išlaikymą vaikui.

93. Teismo vertinimu, atsakovas nepaneigė nurodytų vaikų poreikių fakto, nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie vaikams reikalingą mažesnę išlaikymo sumą. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Esant nurodytų aplinkybių visumai, iš atsakovo priteistinas dukrai G. 394,26 Eur kas mėnesį mokamas išlaikymas ir dukrai G. 403,72 Eur kas mėnesį mokamas išlaikymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

94. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

95. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės nurodytos teismui patirtos bylinėjimosi išlaidos (dalyje dėl 6 875,51 Eur) yra pagrįstos. Tenkinus 32,11 proc. ieškinio reikalavimų, atmetus 67,89 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 2 207,73 Eur bylinėjimosi išlaidų (6 875,51 x 32,11 / 100). Kitoje dalyje ieškovės bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

96. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, laikytina, kad ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo padidinimo buvo patenkinti 64 proc., todėl ieškovės įgijo teisę į 4 400,33 Eur (6 875,51 x 64 / 100) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

97. Atsakovui atsirado pareiga atlyginti valstybei 64 proc. už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 108,17 Eur (169,02 x 0,64) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

98. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas): ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų suma nuo 2 207,73 Eur padidintina iki 4 400,33 Eur, ir papildomai iš ieškovo valstybei priteistina 108,17 Eur žyminiam mokesčiui atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

99. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė įrodymus (DOK-22717), kad patyrė 1 746,94 Eur dydžio išlaidas advokato suteiktoms teisinėms ir atstovavimo paslaugoms apmokėti, patyrė 948,34 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, 798,60 Eur už atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.

100. Atsakovas patyrė 54,27 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsakovo sumokėtas žyminis mokestis už atsakovo apeliacinį skundą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo apeliaciniame procese turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

101. Sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).

102. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, apskaičiuoti dydžiai neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų apmokėjimo dydžių, nurodyti advokato / advokato padėjėjo užmokesčiai yra proporcingi teisinių paslaugų sudėtingumui. Todėl tenkinus dauguma ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1 557,27 Eur (798,60 Eur už atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą ir 758,67 Eur už apeliacinio skundo parengimą (80 proc.)) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės L. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti dalyje ir išdėstyti tokiu būdu:

„Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-30186-1040/2020 patvirtintos sutarties 6.1. punkte nustatytą atsakovo N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokėtino išlaikymo dydį (po 200 Eur) iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos kiekvienai dukrai (G. S. ir G. S.) iki jų pilnametystės ir priteisti G. S. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 394,26 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurias uzfrukto teise tvarko motina L. S. nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. kovo 25 d.) iki vaiko pilnametystės, o G. S. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 403,72 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į L. S. nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurias uzfrukto teise tvarko motina L. S. nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. kovo 25 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4 400,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 108,17 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio.“

Kitoje dalyje spendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 557,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.