Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1289-657/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-09-26
Bylos Nr.: e2A-1289-657/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11535-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
Ieškovas: D. Č.
Atsakovas: V. Č.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Top Consult“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. J., uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“

Civilinė byla Nr. e2A-1289-657/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11535-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-268-955//2019 pagal ieškovės D. Č. patikslintą ieškinį atsakovui V. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, pagal trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko patikslintus reikalavimus ieškovei D. Č., atsakovui V. Č. dėl prievolės pripažinimo bendra prievole, skolos priteisimo ir išieškojimo nukreipimo į turtą, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Top Consult“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. J., uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, D. J., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, antstolė A. A., antstolė S. V., antstolė R. S., antstolis S. U., antstolis M. L., antstolis V. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. Č. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) d. įregistruotą V. Č. ir D. Č. santuoką (įrašo Nr. 4480) dėl atsakovo kaltės, ieškovei palikti Č. pavardę; padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: ieškovei D. Č. asmeninėn nuosavybėn priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,120 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui V. Č. asmeninėn nuosavybėn priteisti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 8,30 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,20 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,120 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 085 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų (1 vnt. vertė – 28,96 Eur); pripažinti, V. Č. įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB bankui, UAB Medicinos bankui, UAB „Top Consult“ D. J. asmeninėmis atsakovo V. Č. prievolėmis; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovui pripažinus šį faktą, jog buvo neištikimas, 2009 m. pradžioje ji išėjo iš namų ir nuo tada jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto, kurį nutraukiant santuoką prašo padalinti. Ieškovė kreditorių neturi. Atsakovo prievolės kreditoriams yra jo asmeninės prievolės, nes atsirado tik iš asmeninių atsakovo veiksmų, apie kuriuos ieškovė nežinojo. Atsakovo įsipareigojimai kreditoriams yra priteisti teismo sprendimais. Jis neginčijo aplinkybės, kad ši skola yra tik jo asmeninė prievolė. Kadangi apie skolas atsakovas neinformavo, kreditoriai į ieškovę nesikreipė, į bylas dėl skolų priteisimo jos neįtraukė, todėl visos atsakovo skolos yra jo asmeninės prievolės kreditoriams.

3. Atsakovas V. Č. su ieškiniu sutiko, trečiojo asmens UAB „Medicinos bankas“ savarankiškus reikalavimus prašė atmesti.

4. Nurodė, kad pagarbos ir sutarimo. Neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo, tačiau santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Išlaikymo sau iš ieškovės nereikalauja. Sutinka su ieškovės jai ir jam asmeninės nuosavybės teise prašomu priteisti turtu. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, AB SEB bankui, UAB Medicinos bankui, UAB „Top Consult“, D. J.. Nurodytus kreditorinius įsipareigojimus prašo pripažinti asmeniniais jo kreditiniais įsipareigojimais. Visų šių kreditų sutartis jis sudarė asmeniškai, apie tai neinformuojant ieškovės ir jai nieko nežinant. UAB Medicinos bankas nepateikė įrodymų, kad D. Č. buvo informuota apie laidavimo sutartį ir ją pasirašė. Paimdamas kreditą, pasirašydamas sutartis ir laidavimą, jis D. Č. sutikimo neprašė, jos pasirašytos be jos sutikimo ir jai nežinant. D. Č. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo darbo užmokestį. Bankas iš VĮ Registrų centro pateikė netikslius duomenis, tai yra nurodė, kad sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,3000 ha, tačiau šiame žemės sklype yra 6 ir daugiau aro brandaus miško, kurio kaina šiai dienai sudarytų apie 40 000,00 Eur. Nesutinka su UAB Medicinos bankas siūlomu turto padalijimo būdu, sutinka su ieškovės pozicija dėl padalijimo.

5. Trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė santuokoje įgytą turtą ir prievoles padalinti taip: po santuokos nutraukimo D. Č., priteisti 2,2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); V. Č. priteisti 0,1200 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei šiame sklype esantį neregistruotą statinį (gyvenamąjį namą); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 8,3000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1 085 vnt. UAB „Medienos linija“ vardines parastąsias akcijas; pripažinti V. Č. prievolę sumokėti skolą UAB „Medicinos bankas“ pagal 2008 m. kovo 19 d. laidavimo sutartį Nr. 11/2008 bendra D. Č. ir V. Č. prievole; priteisti iš atsakovės D. Č., kaip subsidiariosios bendraskolės, UAB „Medicinos bankas“ 25 030,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nukreipiant priteistos skolos ir palūkanų išieškojimą į D. Č. naudai šioje byloje priteistą turtą, priteisti iš atsakovės 690,00 Eur žyminį mokestį.

6. Nurodė, kad laidavimo sutarties 7.1 ir 7.1.3 punktais atsakovas raštu UAB Medicinos bankui patvirtino, kad laidavimo sutartis sudaryta ieškovei sutinkant, o laidavimo sutarties sudarymas neprieštarauja šalių šeimos interesams. Atsakovo sudarytas sandoris buvo susijęs su šalių šeimos interesais ir jų asmeninių poreikių tenkinimu. UAB Medicinos banko finansavimas buvo skirtas šalių šeimos verslui, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansuoti ir vystyti. UAB Medicinos banko suteiktas finansavimas gerokai pagerino UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę, prisidėjo prie itin pelningos bendrovės veiklos ir jos finansinių rezultatų. Kredito lėšų panaudojimas buvo tiesiogiai susijęs su šalių šeimos interesais. Ieškovė savo veiksmais prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo vystymo (savo darbu, finansais, laidavimais už UAB „(duomenys neskelbtini)“), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo šalys gavo pajamas, iš įmonės lėšų įsigijo jungtinės nuosavybės teise vertingą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė už savo sutuoktinio atsakovo prievolę UAB Medicinos bankui turėtų atsakyti su atsakovu bendrai, prievolę vykdant iš ieškovės kaip atsakovo subsidiariosios bendraskolės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Sutuoktinės sutikimas buvo išreikštas tiek laidavimo sutartyje, tiek pačios 2008 m. vasario 7 d. sutikime UAB Medicinos bankui gauti ir naudotis informacija. UAB Medicinos bankas nesutinka su patikslintame ieškinyje ieškovės reikalaujamu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdu. Po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantis turtas tarp šalių turėtų būti padalytas taip, kad iš atitinkamo turto kreditoriai turėtų faktines galimybes išieškoti skolas.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM nurodė, kad D. Č. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis valstybės biudžetui neskolinga, o V. Č. įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 19,00 Eur žemės mokesčio, Antstolių informacinės sistemos duomenis skola sudaro 1 895,23 Eur. Minėtos skolos yra asmeninio pobūdžio ir turėtų būti tenkinamos iš jam priklausančios turto dalies. Pagal byloje pateiktus duomenis D. Č. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir nors bendrovėje ji dirbo, nežinant jos pareigų, negalima vienareikšmiai spręsti, ar D. Č. darbas gali būti laikomas dalyvavimu bendrovės veikloje.

8. Trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad neprieštarauja, jog nutraukiant šalių santuoką prievolė AB SEB bankui pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1466-54/2014 po santuokos nutraukimo būtų padalinta, ją paliekant asmenine V. Č. prievole.

Motyvuojamoji dalis

9. Kiti tretieji asmenys pozicijos dėl ieškinių reikalavimų pagrįstumo nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu priėmė trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Medicinos bankas“ atsisakymą nuo dalies patikslinto ieškinio reikalavimo dalies ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė; ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė D. Č. ir atsakovo V. Č. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) CMS, įrašo Nr. 4480, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei D. Č. paliko santuokoje įgytą Č. pavardę, atsakovui V. Č. – prigimtinę Č. pavardę; priteisė D. Č. asmeninės nuosavybės teise: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį 0,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį šiame žemės sklype esančio neįregistruoto namo (statybinių medžiagų); priteisė V. Č. asmeninės nuosavybės teise: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą 8,30 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą 2,20 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį 0,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį šiame žemės sklype esančio neįregistruoto namo (statybinių medžiagų); uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1 085 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (1 vnt. vertė – 28,96 Eur); pripažino, kad V. Č. įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (išieškojimus vykdo antstolė R. S., antstolis S. U., antstolis M. L.) bei vykdymo išlaidos antstoliams R. S., S. U., M. L. yra asmeninės V. Č. prievolės; pripažino, kad V. Č. skola akcinei bendrovei SEB bankui, kurios išieškojimą vykdo antstolė S. V., ir vykdymo išlaidos antstolei S. V. yra asmeninė V. Č. prievolė; pripažino, kad V. Č. skolos UAB Medicinos bankui, kurių išieškojimus vykdo antstolė A. A., ir vykdymo išlaidos antstolei A. A. yra asmeninės V. Č. prievolės; pripažinti, kad V. Č. skola UAB „Top Consult“ pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-545-573/2015 yra asmeninė V. Č. prievolė; pripažino, kad V. Č. prievolė, atsiradusi Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-339-264/2016 pagrindu, yra asmeninė V. Č. prievolė naujajam kreditoriui D. J.; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Medicinos bankas“ patikslintą ieškinį atmetė bei paskirstė priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

11. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB Medicinos bankas sumažino patikslinto ieškinio reikalavimo dalies sumą nuo 30 996,00 Eur iki 25 030,00 Eur, patvirtino, kad jam yra žinomos procesinės ieškinio dalies atsisakymo pasekmės. Todėl atsisakymas nuo dalies reikalavimų priimamas, byla šioje dalyje nutrauktina.

12. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai nuo 2009 metų kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, tarpusavio santykiai yra priešiški, todėl santuoka nutrauktina. Kaltais dėl santuokos iširimo laikytini abu sutuoktiniai, nes bylos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

13. Ieškovės siūlomas turto padalijimas nepažeidžia sutuoktinių bei trečiųjų asmenų interesų, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių principo.

Žemesnės instancijos teismas

14. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB Medicinos bankas (toliau – ir kreditorius) visos bylos nagrinėjimo metu keitė savo reikalavimus dėl šalių turto padalijimo. Pirminiais reikalavimais kreditorius prašė turtą padalinti taip, kokios turto dalys sutuoktiniams buvo nustatytos 2012 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-5469-528/2012. šia nutartimi Kauno apylinkės teismas V. Č. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatė turto dalį: 0,12 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2,2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko 600 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 728 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. D. Č. teismas nustatė turto dalį: pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 8,3000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą su rūsiu 2,59 kv.m pažymėtu R-10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 357 vnt. vardinių paprastųjų akcijų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko 500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. Pirmine kreditoriaus nuomone, kitoks turto dalių paskirstymas reikštų teismo išspręstos bylos bei prejudicinę reikšmę turinčios teismo nutarties paneigimą. Vėliau, atsižvelgdamas, jog kreditorius pareiškė reikalavimą dėl subsidiarios D. Č. atsakomybės pagal atsakovo sudarytą laidavimo sutartį, kreditorius šios pozicijos nebepalaikė, pateikė kitą turto padalijimo variantą. Tokie kreditoriaus veiksmai laikytini nesąžiningais, kadangi kreditorius, net nurodęs savo pareiškimuose turto padalijimo būdą, akivaizdžiai savo pasiūlymu priskiria D. Č. didesnės vertės turtą, negu atsakovui. Tokiu būdu kreditorius siekia kuo labiau sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei V. Č. skolas bankui ieškovei D. Č. priskirtina turto dalimi. Iš kreditoriaus 2019 m. vasario 20 d. pateikto paaiškinimo ir jame detalizuotų šalių turto verčių, matyti, jog kreditorius siūlo priskirti D. Č. turto už 25 030,00 Eur, tuo tarpu atsakovui – tik už 19 388,00 Eur. Teismas šioje byloje nenustatė aplinkybių dėl ko turėtų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl, atsižvelgus į byloje nustatytas visas santuokinio turto vertes, ieškovės pasiūlytas turto padalijimas labiausiai atitinka šalių interesus bei nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Kreditoriaus nurodytos šalims priklausančios turto vertės yra netikslios. Teismas pritarė ieškovės ir atsakovo atstovų pozicijai, jog kreditorius, pateikdamas šalių turto vertes, nepagrįstai neatsižvelgė, jog žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,3000 ha, vertę kreditorius nurodė tik 4 870,00 Eur, tačiau šiame žemės sklype yra 6 ir daugiau aro brandaus miško, kurio kaina šiai dienai sudarytų apie 40 000,00 Eur. Kreditoriaus atstovas teismo posėdyje pripažino, jog šios aplinkybės kreditorius nevertino, nors akivaizdu, jog dalį žemės sklypo užima miškas. Byloje nustatyta, jog šalys savo procesiniuose dokumentuose teismui nenurodė aplinkybės, jog 0,12 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame(duomenys neskelbtini), yra pastatytas, tačiau neįregistruotas gyvenamasis namas. Atsakovas nurodė, kad namas pastatytas neturint statybos leidimų, dėl to nėra įregistruotas. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog šiame žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas. Atsakovas nurodė, jog galimai namo statybą įteisins, o galimai namą nugriaus. Ginčo tarp šalių, kad namas pastatytas santuokos metu ir iš bendrų lėšų byloje nėra, todėl yra pagrindas tarp šalių padalinti ir neįregistruotą namą (statybines medžiagas). Kadangi abi šalys pageidavo, jog 0,12 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo šalims būtų padalintas po ½, todėl ir šiame žemės sklype esantis neįregistruotas namas (statybinės medžiagos) šalims dalijamos lygiomis dalimis.

15. Byloje nustatyta, jog 2008 m. kovo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. Č. pateikė UAB Medicinos bankui paraišką gauti 915 000,00 Lt sumą su 9 proc. palūkanų norma, skirtą apyvartinėms lėšoms 3 metų laikotarpiui. Grąžinimo užtikrinimas buvo pagrįstas užstatais: 6,01 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). ir 2,49 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2008 m. kovo 19 d. UAB Medicinos bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Kredito sutartį Nr. LOAN_54549, kurios pagrindu sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais UAB Medicinos bankas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 265 002,32 Eur (915 000 Lt) kreditą, o pastaroji įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus iki 2011 m. kovo 3 d. 2008 m. kovo 19 d. UAB Medicinos bankas ir V. Č. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 11/2008, kuria V. Č. laidavo už kredito gavėją ir įsipareigojo atsakyti UAB Medicnos bankui, jeigu kredito gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys visą ar dalį prievoles pagal minėtą kredito sutartį. Iš Kreditavimo sutarties turinio aiškiai matyti, jog kreditas buvo suteiktas juridiniam asmeniui apyvartinių lėšų padidinimui. Byloje nėra jokių duomenų, jog UAB Medicinos bankas būtų sustabdęs ar kitaip apribojęs kreditavimą dėl galimo netikslinio lėšų panaudojimo. Kreditorius byloje įrodinėjo, jog galimai D. Č. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirto kredito šeimos poreikiams įsigijo sodybą, tačiau šios aplinkybės nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2007 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi D. Č. ir V. Č. pardavė jiems nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 165 000,00 Lt, o sodybą ir žemės sklypus D. Č. įsigijo 2008 m. gegužės 15 d. už bendrą 140 000,00 Lt kainą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog sutuoktiniai sodybos ir žemės sklypų pirkimo metu turėjo pakankamai savų lėšų jiems pirkti, todėl nėra pagrindo spręsti, jog šių nekilnojamųjų turto objektų pirkimui buvo panaudotos kredito lėšos. Ieškovė teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvavo, todėl apie sutuoktinio prisiimtas prievoles nežinojo. Iš laidavimo sutarties matyti, jog ieškovė šios sutarties nepasirašė, byloje nėra kitų duomenų, jog ieškovė būtų davusi V. Č. sutikimą sudaryti sandorį. Nėra pagrindo spręsti, jog laidavimo sutartis yra sudaryta D. Č. sutinkant. Iš kreditoriaus pateiktų sąskaitų išrašų matyti, jog šalys viena kitai ne kartą pervedė pinigines sumas, atsakovas V. Č. pervesdavo ir gaudavo pinigines lėšas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nenustatė nei vieno atvejo, kad D. Č. būtų gavusi ar pervedusi pinigines lėšas tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kreditoriaus pateikti duomenys nepatvirtina fakto, jog D. Č. tiesiogiai būtų gavusi kokią nors naudą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikto kredito. Kreditoriaus nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovo sudarytą laidavimo sutartį ir atsiradusią prievolę atsiskaityti su trečiuoju asmeniu už įmonei suteiktą kreditą pripažinti bendra sutuoktinių prievole. Byloje nėra duomenų, kad D. Č. būtų dalyvavusi įmonės veikloje kaip šeimos versle ir kad savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjusi prie verslo plėtojimo. Byloje nustatyta, kad D. Č. laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2016 m. vasario 17 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kaip nurodė abi šalys, jos darbas įmonėje buvo tik formalus, ieškovė neturėjo įgaliojimų priimti sprendimus dėl įmonės veiklos. Ieškovės darbas bendrovėje vadybininke negali būti laikomas dalyvavimu bendrovės veikloje. Tai, kad ieškovė davė sutikimą bankui tvarkyti jos duomenis ir įmonės veiklos metu kaip laiduotoja pasirašė vekselius, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė aktyviai dalyvavo įmonės veikloje. Kaip nurodė ieškovė, vekselius ji pasirašė banko darbuotojams reikalaujant, ieškovės vertinimu, tai ji atliko kaip formalumą. Byloje nėra duomenų, jog kreditorius, kaip finansavimo srities profesionalas, aiškiai ir nedviprasmiškai būtų nurodęs ieškovei jos dalyvavimo sandoriuose teisines pasekmes. Atsakovo laidavimas neturėjo įtakos šeimos turtiniams interesams, o kreditorius nepateikė kitų duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų, jog sandoris sudarytas šeimos interesais, nors teismų praktikoje pripažįstama tokia jo pareiga įrodinėjant prievolės bendrumą. Kreditoriaus su savarankiškais reikalavimais UAB Medicinos banko ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

16. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. Č. santuokos metu įgijo kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, AB SEB bankui, UAB „Top Consult“, D. J.. Išieškojimo veiksmus iš V. Č. turto pagal šių kreditorių reikalavimus vykdo antstoliai R. S., S. U., M. L., S. V., A. A., V. K.. Nei vienas iš šių kreditorių nepareiškė prieštaravimo, jog V. Č. įsiskolinimai kreditoriams po santuokos nutraukimo liktų asmeninėmis jo prievolėmis, todėl yra pagrindas pripažinti šiuos įsiskolinimus bei pareigą atlyginti vykdymo išlaidas išieškojimą vykdantiems antstoliams asmeninėmis V. Č. prievolėmis.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo suteikta 100 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 993,25 Eur. Atsakovui V. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo suteikta 100 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 401,31 Eur. Be to, ieškovė reiškė patikslintą ieškinį, už kurį mokėtinas 758,00 Eur žyminis mokestis. Įvertinus aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, ir tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB Medicinos banko patikslintas ieškinys buvo atmestas, atsižvelgus į proceso dalyvių elgesį, į tai, kad ieškovė ir atsakovas ne kartą siekė nutraukti santuoką bendru sutikimu ir tokiu būdu nutraukti ilgai užtrukusį procesą, į tai, kad ieškovės netenkinta patikslinto ieškinio dalis, dėl kurios UAB Medicinos bankas ir taip neprieštaravo, į tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko ir iš esmės didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė dėl UAB Medicinos banko reiškiamų reikalavimų (trečiojo asmens ieškinys pareikštas 2017 m. lapkričio 8 d.), visos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš trečiojo asmens, pareiškusios savarankiškus reikalavimus, UAB Medicinos banko.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Medicinos bankas“,

prašė iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeisti arba panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prievolės trečiajam asmeniui, atsiradusios kredito ir laidavimo sutarčių pagrindu yra asmeninė V. Č., o ne abiejų sutuoktinių prievolė, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Bendra Č. prievolė bankui atsirado dviem pagrindais, t. y. iš V. Č. sudarytos laidavimo sutarties, kai buvo D. Č. sutikimas, bei iš V. Č. sudarytos laidavimo sutarties, nes ji buvo sudaryta šeimos interesais. Teismo išvada, kad D. Č. sutikimo dėl laidavimo sutarties aiškiai neišreiškė yra nepagrįsta. Sutuoktinės sutikimas buvo išreikštas tiek laidavimo sutartyje, tiek jos 2008 m. vasario 7 d. sutikime UAB Medicinos bankui gauti ir naudotis informacija. Pripažinus, kad prievolės yra bendros, būtų nustatyta, kad D. Č. bankui atsako subsidiariai jai atitenkančio turto verte, t. y. pirmiausia išieškojimas būtų vykdomas iš V. Č. dalies bendrame turte, o tik paskui iš D. Č. dalies bendrame turte. Subsidiari atsakomybė turi būti taikoma ne tik pirmajai grupei bendrų prievolių, atsiradusių, kai vienas sutuoktinis sudaro sandorį turėdamas kito sutuoktinio sutikimą, tačiau ir grupei bendrų prievolių, kai vienas sutuoktinis sudaro sandorį, kurio sudarymui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, tačiau kuris susijęs su šeimos interesais. Įvertinant, kad D. Č. nesudarė laidavimo sutarties su banku ir todėl negali atsakyti asmeniniu savo turtu, jos santuoka su V. Č. nutraukiama ir dalinamas bendras turtas, todėl D. Č. bankui turi atsakyti solidariai jai priteisiamo bendro turto verte.

1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog D. Č. nedalyvavo skolininko veikloje, o darbas įmonėje vadybininke negali būti laikomas dalyvavimu skolininko veikloje. Teismas darydamas tokią išvadą nepagrįstai vadovavosi tik D. Č. paaiškinimais apie formalų darbą pas skolininką, nors į bylą buvo pateiktas ir nenuginčytas VSDFV duomenų bazės išrašas apie D. Č. darbą pagal darbo sutartį ir iš jo gautas pajamas. Teismas negalėjo remtis D. Č. ir V. Č. paaiškinimais apie fiktyvų darbą pas skolininką, kaip leistinu įrodymu, nes tai prieštarautų teisės principui, kad iš neteisės negali kilti teisė. Banko suteikto kredito lėšomis buvo gausinamas ne tik skolininko, tačiau ir D. Č. ir V. Č., kaip skolininko savininkų, turtas. Dalis pagal kredito sutartį suteikto kredito lėšų buvo panaudotos skolininko įsiskolinimų pagal vekselius, kuriuos buvo laidavę V. Č. ir D. Č., dengimui, dalis – D. Č. ir V. Č. turto, t. y. žemės sklypų su statiniais (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Padengus vekselius, sumažėjo bendra V. Č. ir D. Č., kaip solidariųjų skolininkų, įsipareigojimų suma. Aplinkybė apie kredito lėšų panaudojimą šio turto įsigijimui byloje surinktais įrodymais buvo nustatyta, o teismo išvada, kad šios aplinkybės bankas neįrodė yra visiškai nepagrįsta. Byloje nepateikta įrodymų, kad būtent už buto (duomenys neskelbtini) pardavimą gauti 165 000,00 Lt buvo panaudoti turto (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Byloje nustatyta, kad skolininkas V. Č., kaip skolininko steigėjui ir akcininkui, 2007-2009 m. išmokėjo dideles lėšų sumas. Šios lėšos laikytinos šeimos turtu. Nustatyta, kad tarp skolininko ir V. Č., V. Č. ir D. Č. vyko nuolatinis pinigų judėjimas. Nors byloje nėra nustatyta, kad D. Č. tiesiogiai būtų pervedusi lėšas skolininkui ar iš jo jas negavusi, tačiau laikytina, kad D. Č. dalyvavo skolininko veikloje pervesdama lėšas, kurios laikytinos bendru turtu, sutuoktiniui V. Č., kuris buvo skolininko direktorius, o šis jas pervesdavo skolininkui. Teismas tinkamai neįvertino banko argumento, kad kredito suteikimas pagal kredito sutartį ir V. Č. laidavimas pagal laidavimo sutartį iš esmės buvo susijęs su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu.

1.3. Teismas nepagrįstai santuokoje įgytą turtą padalijo nelygiomis dalimis, ir turtą padalijo nenaudingai trečiųjų asmenų - V. Č. kreditorių - atžvilgiu, tuo pažeisdamas jų teises ir teisėtus interesus. D. Č. ir V. Č. bendras turtas turėjo būti padalintas kaip prašė bankas, tačiau įvertinus, kad 2,2000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 10 315,00 Eur. Neaišku, kokiais dokumentais vadovaujantis ieškinyje nurodytos turto vertės. Nepateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą turtą ir jos akcijų vertę. Dalindamas bendrą turtą teismas turėjo vadovautis banko su 2019 m. vasario 20 d. paaiškinimais pateiktomis turto vidutinėmis rinkos vertėmis 2019 m. sausio 1 d., išskyrus 2,2000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nurodytą rinkos vertę, kadangi dėl šio sklypo banko pateikta rinkos vertė per klaidą buvo nurodyta be sklype esančio miško vertės, o šio sklypo vertę su mišku paimti iš anksčiau teikto šio sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašo, pagal kurį šio sklypo rinkos vertė su mišku sudarė 10 315,00 Eur. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimai, kad šio sklypo su brandžiu mišku vertė gali sudaryti apie 40 000,00 Eur, nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bankas akivaizdžiai siekia priskirti D. Č. didesnės vertės turtą, negu V. Č.. 0,1200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su neregistruotu namu (statybinėmis medžiagomis) padalijęs V. Č. ir D. Č. lygomis dalimis po 1/2 dalį, teismas akivaizdžiai pažeidė V. Č. kreditorių interesus, nes labai apsunkino ir taip dėl sklype neregistruoto namo sudėtingą šio turto realizavimą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad tik bylos metu paaiškėjo, kad ant 0,1200 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pastatytas, tačiau neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, didelis gyvenamasis namas, kurio nei D. Č., nei V. Č. nebuvo įtraukę kaip dalintino turto. D. Č. ir V. Č. elgėsi nesąžiningai, slėpė nuo kreditorių savo turtą ir tokiu būdu siekė išvengti kreditorių išieškojimo iš šio turto.

19. Ieškovė D. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Teismas tinkamai išsprendė sutuoktinių turto padalijimo klausimą. Tinkamai įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės siūlomas turto padalijimas nepažeidžia sutuoktinių bei trečiųjų asmenų interesų, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių sutuoktinių turto dalių principo. Apelianto veiksmai visą bylos nagrinėjimo laikotarpį laikytini nesąžiningais, kadangi apeliantas, net nurodęs savo turto padalijimo būdą, D. Č. priskiria akivaizdžiai didesnės vertės turtą, negu atsakovui. Apelianto nurodytos šalims priklausančios turto vertės yra netikslios, ką pripažino ir pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu.

2.2. Teismas padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės subsidiarios atsakomybės banko atžvilgiu taikymo Ieškovė niekada jokio sutikimo sudaryti laidavimo sutartį nėra davusi, jokių susitarimų dėl laidavimo už pagrindinį skolininką nesudarė. Šį faktą pripažįsta ir pati apeliantė. Todėl apeliantė byloje neturi teisinio pagrindo reikšti jai reikalavimus. Apeliantė nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad gautos piniginės lėšos buvo naudojamos ne skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, o šeimos interesais. Apeliaciniame skunde yra keliamas reikalavimas dėl ieškovės subsidiarios atsakomybės, nors apeliaciniu skundu prašo solidariai priteisti iš ieškovės. Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovo V. Č. sudarytą laidavimo sutartį ir atsiradusią prievolę, atsiskaityti su apeliante už UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas, pripažinti bendra sutuoktinių prievole. Atsakovo V. Č. veiksmus sudarant laidavimo sutartį teismas pagrįstai vertino, kaip įprastinių įmonės direktoriaus funkcijų vykdymą, jie nesietini su veikimu šeimos interesais. Teismas pagristai konstatavo, kad ieškovės darbas vadybininke negali būti laikomas dalyvavimu bendrovės veikloje. Apeliantės ieškinys buvo atmestas pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimas laikytinas prejudiciniu faktu ir šioje civilinėje byloje. Pati apeliantė UAB Medicinos bankas savo konkliudentiniais veiksmais jau nuo 2009 metų ieškovės nelaikė solidaria skolininke. Šiuo atveju, tiek ieškovės, skolininko, V. Č. ir apeliantės pozicija buvo, kad ieškovė neprisiima jokių įsipareigojimų pagal 2008 m. kovo 19 d. kredito ir laidavimo sutartis ir ši pozicija buvo aiškiai išreikšta pasirašant atitinkamas sutartis su apeliante.

20. Atsakovas V. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

21. Atsiliepime nurodė, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad dalis pagal sutartį gautų lėšų buvo panaudota skolininko asmeninėms problemoms spręsti. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad D. Č. buvo informuota apie laidavimo sutartį ir ją pasirašė. Teismas tinkamai padalino sutuoktinių bendrą turtą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinį skundą pateikė tik trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Medicinos bankas“, nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.), bei būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų (CPK 320 str.).

23. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. Č. ir atsakovas V. Č. susituokė (duomenys neskelbtini) d. šalys, gyvendamos santuokoje įgijo sekantį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2 411,00 Eur, 8,30 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis 875,00 Eur 2,20 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1 555,00 Eur, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis 15 900,00 Eur, 0,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis 10 339,00 Eur. Duomenų apie kitą privalomai registruotiną turtą byloje nėra. Atsakovams taip pat nuosavybės teise priklauso 1 085 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė 31 421,60 Eur (vienos paprastosios vardinės akcijos vertė 28,96 Eur).

24. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad D. Č. atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų nėra. Tuo tarpu iš V. Č. vykdomi išieškojimai pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1466-254/2014 dėl 354 937,87 Eur skolos išieškojimo AB SEB banko naudai (vykdomoji byla Nr. 0114/16/00133), pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-545-573 dėl 1 883,00 Eur skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0106/16/00035), pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1466-254/2014 dėl 354 937,87 Eur skolos išieškojimo AB SEB banko naudai (vykdomoji byla Nr. 0072/14/00062), pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1657-221/2012 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko naudai (vykdomoji byla Nr. 0036/13/01369), pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-5469-528 dėl 12,23 Eur sumos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0106/13/03920), pagal Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. B2-855-601 išieškotojos UAB „Top Consult“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0036/12/02220), pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. vykdomąjį raštą Nr. L2-708-254 dėl 296 337,07 Eur skolos išieškojimo UAB „Medicinos bankas“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0036/10/03893), pagal Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. L2-708-254 dėl 2 060,94 Eur skolos išieškojimo UAB „Medicinos bankas“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0036/10/03861.

Dėl prievolės pripažinimo subsidiaria

25. Trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas reikalavimus priteisti iš D. Č. subsidiariai (kaip subsidiariosios bendraskolės) 25 030,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei pripažinti V. Č. prievolę sumokėti skolą UAB „Medicinos bankui“ bendra D. Č. ir V. Č. prievole, kildina iš 2008 m. kovo 19 d. laidavimo sutarties Nr. 11/2008, Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. L2-708-254/2010 ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. L2-708-254/2010.

26. Pirmosios instancijos teismas šį trečiojo asmens reikalavimą atmetė, konstatuodamas, kad byloje nesant įrodymų, jog laidavimo sutartis yra sudaryta D. Č. sutinkant, kad ji tiesiogiai būtų gavusi kokią nors naudą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikto kredito ar būtų dalyvavusi įmonės veikloje kaip šeimos versle ir savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjusi prie verslo plėtojimo, sprendė, jog atsakovo V. Č. laidavimas neturėjo įtakos šeimos turtiniams interesams, trečiasis asmuo neįrodė prievolės bendrumo.

27. Apeliantė trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Medicinos bankas“, nesutikdama su teismo sprendimu šioje dalyje teigė, kad nepagrįstai sprendė, jog kreditas nebuvo naudojamas įsigyjant nekilnojamąjį turtą, šeimos poreikiams tenkinti, o D. Č. nedalyvavo skolininko veikloje.

28. Byloje nustatyta, kad UAB Medicinos bankas pagal 2008 m. kovo 19 d. kredito sutartį Nr. LOAN-54549 suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 265 002,32 Eur (915 000,00 Lt) kreditą, kredito paskirtis – apyvartinėms lėšoms (sutarties 2.1 ir 2.3 punktai). Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka (sutarties 2.7.2 p.), įkeičiant du žemės sklypus 6,01 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 2,49 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir laidavimu (sutarties 2.7.3 p.). UAB Medicinos bankas ir atsakovas V. Č. 2008 m. kovo 19 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 11/2008, kuria atsakovas laidavo už skolininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skolininkei laiku negrąžinus kredito Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. L2-708-254/2010 iš solidarių skolininkų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo V. Č. buvo priteista 296 337,06 Eur (1 023 192,60 Lt) negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių, bei 2 060,93 Eur (7 116,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Šio sprendimo pagrindu 2010 m. rugpjūčio 26 d. buvo išduoti vykdomieji raštai. Vykdant išieškojimą Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5469-528/2012 nustatė, kad V. Č. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso 0,12 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2,20 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., 600 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko vardinių paprastųjų akcijų bei 728 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, o D. Č. priklauso – gyvenamais namas, svirnas, kluonas, ūkio pastatas, kiti statiniais – kiemo statiniais, 8,30 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini)., butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), 357 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, bei 500 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko vardinių paprastųjų akcijų.

29. Apeliantės teigimu, ieškovė D. Č. 2008 m. vasario 7 d. buvo davusi sutikimą, kad UAB Medicinos bankas gautų informaciją apie jos finansinę padėtį, kiek tai susiję su jai, sutuoktiniui ar asmeniui, už kurį laiduoja, teikiamomis kreditavimo paslaugomis. Kaip matyti iš byloje pateiktų vekselių, trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paskolas pagal neprotestuotinus parastuosius vekselius, išduotus iki 2008 m. birželio 5 d. Šiuo atveju solidariais skolininkais ir laiduotojais buvo ir atsakovas V. Č. ir ieškovė D. Č.. Visi vekseliai yra apmokėti ir trečiasis asmuo savo savarankiškų reikalavimų nagrinėjamoje byloje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotų vekselių nekildina.

30. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje išvardyti sandoriai, kuriuos privalo sudaryti abu sutuoktiniai kartu, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti, taip užtikrinant sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsaugą nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų.

31. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d., 6.77 str. 1 d.). Laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Skirtingai negu daiktiniai prievolių įvykdymo užtikrinimai, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su laiduotoju (tai yra asmeniu), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto.

32. Tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas, todėl prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, laikomos asmeninėmis ir į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas ir nėra davęs įgaliojimo sudaryti laidavimo sutartį, turtą ar dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas. Tais atvejais, kai sandoriui sudaryti yra duotas kito sutuoktinio sutikimas, nors jis ir neprivalomas, iš tokio sandorio kylanti prievolė priskirtina pirmajai prievolių grupei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. prievolėms, atsiradusioms iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, todėl tokiu atveju nereikia nustatinėti, ar toks sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. Įstatymas nereglamentuoja, koks turi būti vieno iš sutuoktinių sutikimas prievolei atsirasti, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad sutikimas turi būti aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius. Pažymėtina, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams.

33. Kaip matyti iš bylos duomenų paraiška paskolai buvo pateikta 2008 m. kovo 17 d., paskolą iš banko ėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kredito paskirtis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinėms lėšoms. Kaip jau minėta kredito sutartyje Nr. LOAN-54549 buvo numatyta, kad kredito grąžinimas užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu ir laidavimu. Tuo pagrindu su atsakovu V. Č. buvo pasirašyta laidavimo sutartis. Nei kredito, nei laidavimo sutartyse ieškovė nėra įvardyta nei kaip kredito gavėja, nei kaip laiduotoja, taip pat nėra ir jos raštiško sutikimo.

34. UAB Medicinos bankas savo poziciją gynė, remdamasis laidavimo sutarties 7.1.3 punkto sąlyga, kurioje nurodyta, jog ši sutartis sudaryta laiduotojo sutuoktiniui (jei laiduotojas yra sudaręs santuoką) sutinkant ir ji neprieštarauja laiduotojo šeimos interesams. Trečiasis asmuo nenurodė jokių argumentų, kodėl sudarant 2008 m. kovo 19 d. kredito sutartį Nr. LOAN-54549 su V. Č. buvo pasirašyta nauja laidavimo sutartis, o su ieškove – ne, todėl tampa neaišku, kodėl vekseliuose buvo reikalingas kito sutuoktinio parašas dėl laidavimo, o užtikrinant skolinių įsipareigojimų įvykdymą pagal 2008 m. kovo 19 d. kredito sutartį Nr. LOAN-54549, ieškovės parašas ir aiškiai išreikštas sutikimas nebuvo reikalingi.

35. Laidavimo sutarties ar jos pakeitimo sąlyga, jog laiduotojas užtikrina, kad ši sutartis sudaryta laiduotojo sutuoktiniui sutinkant, yra standartinė sąlyga, neleidžianti vienareikšmiškai teigti, kad laiduotojo sutuoktinei buvo žinomi ir suprantami visi laidavimo padariniai. Kadangi laidavimas pagal savo pobūdį yra asmeninė prievolė, tai tam, kad kiltų laiduotojo sutuoktinio atsakomybė pagal laidavimo sutartį, yra būtinas jo asmeniškas sutikimas, dalyvavimas prisiimant atitinkamas teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai laiduotojas turi sutuoktinio įgaliojimą prisiimti panašaus pobūdžio pinigines prievoles abiejų sutuoktinių vardu. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas V. Č. turėjo įgaliojimą veikti ieškovės vardu prisiimti tokio pobūdžio prievoles abiejų sutuoktinių vardu. Taigi, tokiu atveju, kai laiduotojo sutuoktinis išreiškė sutikimą sutuoktiniui sudaryti kitą laidavimo sandorį, tačiau vėliau prievolė, už kurią buvo laiduota, pasikeitė iš esmės be laiduotojo sutuoktinio sutikimo, toks sutuoktinis atsako tik tokia prievolės apimtimi, kuria jis yra davęs sutikimą sudaryti laidavimo sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-378/2016), todėl atmestini apeliantės argumentai, jog ieškovė D. Č., sutinkamai su laidavimo sutarties 7.1.3 punktu, automatiškai tapo bendraskole pagal 2008 m. kovo 19 d. kredito sutartį Nr. LOAN-54549, nes visos piniginės prievolės pagal vekselius, už kuriuos laidavo ieškovė, yra įvykdytos.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinė pareiga įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑221‑611/2017). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, trečiajam asmeniui UAB Medicinos bankas, teigiančiam, kad 2008 m. kovo 19 d. sutarties pagrindu suteiktos kredito lėšos buvo panaudotos ne UAB „“ apyvartinėms lėšoms, bet Č. šeimos interesais, tenka procesinė pareiga įrodyti tokias aplinkybes.

37. Apeliantė aplinkybes, kad lėšos buvo panaudotos Č. šeimos poreikiams tenkinti, įrodinėjo teigdama, kad D. Č. dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, o ne fiktyviai dirbo įmonėje, jog Č. už kredito lėšas, o ne už lėšas gautas už buto pardavimą, įsigijo sodybą ir žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kitą turtą, tačiau šiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal byloje pateiktus duomenis D. Č. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, tik joje dirbo nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2016 m. vasario 17 d. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad D. Č., dirbdama vadybininke, būtų dalyvavusi įmonės veikloje kaip šeimos versle ir savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjusi prie verslo plėtojimo, laidavimą pagal vekselius būtų pasirašiusi kaip atliekanti įmonės valdymo organo funkcijas, o ne kaip V. Č. sutuoktinė, kad V. Č. pagal 2008 m. kovo 19 d. laidavimo sutartį Nr. 11/2008 veikė ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (nuo 2006 m. gegužės 29 d. iki 2009 m. sausio 21 d.) ir akcininkas (nuo 2006 m. birželio 7 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d.), o šeimos interesais.

38. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad UAB Medicinos bankas, kaip kreditorė, 2009 metais, kreipdamasi į teismą dėl paskolos priteisimo, ieškovės nelaikė nei solidaria, nei subsidiaria skolininke. Taigi, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią paskolą ėmė išskirtinai savo poreikiams (apyvartinėms lėšoms), o ne Č. šeimos poreikiams patenkinti, dėl to ir po santuokos nutraukimo įsipareigojimas bankui pagal laidavimo pagrįstai pripažintina asmenine jo prievole. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nepateikta įrodymų, jog UAB Medicinos bankas kredito lėšos buvo panaudotos šeimos interesais, dėl to nėra pagrindo šio įsiskolinimo šiai kredito įstaigai pripažinti bendra sutuoktinių prievole (CPK 176 str., 178 str., 185 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB Medicinos bankas neįrodė, jog kreditas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo pripažinti prievolės sumokėti skolą UAB Medicinos bankui pagal 2008 m. kovo 19 d. laidavimo sutartį Nr. 11/2008, Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. L2-708-254/2010 ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. išduotus vykdomuosius raštus bendra D. Č. ir V. Č. prievole, bei priteisti iš atsakovės D. Č. subsidiariai 30 996 Eur skolą ir įstatymines palūkanas.

Dėl turto vertės

39. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nekilnojamojo turto vertę, rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis. Nesutikdama su teismo išvada, apeliantė skunde teigė, kad teismas turėjo vadovautis jos 2019 m. sausio 1 d. nurodytomis kainomis, pateiktomis su 2019 m. vasario 20 d. paaiškinimais (DOK-22933).

40. Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2016). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

41. Pažymėtina, kad vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas su kitos šalies pateiktu turto įvertinimu, nepagrįsta objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009). Teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais remiantis jis suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016).

42. Byloje nustatyta, jog sutuoktiniai nuo 2009 metų kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, tarpusavio santykiai yra priešiški, taigi pirmosios instancijos teismas dalindamas santuokoje įgytą turtą, pagrįstai jį vertino pagal Nekilnojamojo turto registro 2017 m. balandžio 7 d. duomenis, artimus bylos iškėlimo datai, o ne artimus sprendimo priėmimo datai pagal apeliantės prašymą (CK 3.127 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, turto vertė pagrįstai nustatyta pagal ieškovės pateiktas Nekilnojamojo turto vertes, dėl kurių tarp sutuoktinių ginčo nebuvo, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.

Dėl turto padalijimo

43. Apeliantė skunde taip pat teigė, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisdamas turto už 21 069,50 Eur pagal ieškinyje nurodytas kainas, o atsakovui – už 41 432,10 Eur. Toks turto padalijimas, nenustačius naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos, bei priteisiant atsakovui bevertes UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir taip sumažindamas priteistino turto vertę, pažeidžia kreditorių interesus.

44. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės siūlomas turto padalijimo būdas labiausiai atitinka šalių ir trečiųjų asmenų interesus, o trečiojo asmens nurodytas turto padalijimo būdas, akivaizdžiai priskiriant D. Č. didesnės vertės turtą, vertintinas kaip kreditoriaus siekį kuo labiau sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei V. Č. skolas bankui ieškovei D. Č. priskirtina turto dalimi.

45. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 1-2 d.). Pagal CK 3.116 straipsnio 1 dalį, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu.

46. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovei D. Č. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybė teise atitenka butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis 0,12 ha žemės sklypo ir neįregistruoto namo (statybinių medžiagų), esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. Č. – gyvenamasis namas, svirnas, kluonas, ūkio pastatas, kiemo statiniai, 8,30 ha žemės sklypas, 2,20 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), ½ dalis 0,12 ha žemės sklypo ir neįregistruoto namo (statybinių medžiagų), esančių (duomenys neskelbtini) bei 1 085 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų.

47. Apeliantės teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra bevertės, todėl atsakovui tenka beveik dvigubai mažiau turto nei ieškovei. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

48. Kaip jau minėta, dalintino turto kaina nagrinėjamoje byloje nustatyta pagal VĮ Registrų centro duomenis. Iš byloje pateiktus išrašų ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (2017 m. balandžio 7 d.) matyti, jog buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 16 074,00 Eur, gyvenamojo namo – 3 947,00 Eur, svirno – 91,00 Eur, kluono – 513,00 Eur, ūkio pastato – 39,00 Eur, kiemo statinių – 17,00 Eur, 8,30 ha žemės sklypo (su medynų verte) – 10 315,00 Eur, 2,20 ha žemės sklypo – 1 225,00 Eur, esančių (duomenys neskelbtini), 0,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė (šalių sutarimu) – 10 339,00 Eur. Taigi, D. ir V. Č. santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto už 42 560,00 Eur, todėl kiekvienam iš sutuoktinių tektų turto už 21 280,00 Eur. Ieškovei D. Č. po santuokos nutraukimo paskiriant butą su rūsiu ir ½ dalį 0,12 ha žemės sklypo ir neįregistruoto namo (statybinių medžiagų), esančio (duomenys neskelbtini), atitenka turto už 21 243,50 Eur, o atsakovui V. Č. po santuokos nutraukimo paskiriant gyvenamąjį namą, svirną, kluoną, ūkio pastatą, kiemo statinius, 8,30 ha žemės sklypą, 2,20 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,12 ha žemės sklypo ir neįregistruoto namo (statybinių medžiagų), esančių (duomenys neskelbtini), atitenka nekilnojamojo turto už 21 316,50 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, toks turto padalijimas (net jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos ir yra bevertės) visiškai atitinka sutuoktinių lygių dalių principą, tiek šalių ir atsakovo V. Č. kreditorių interesus.

49. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, visapusiškai ištyrė pateiktus įrodymus, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais nurodomas aplinkybes ir argumentus įvertino kartu su kitais įrodymais, ir remdamasis jų visetu, trečiojo asmens ieškinį atmetė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo daryti priešingos išvados, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Apeliacinį skundą atmetus, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB Medicinos bankas bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.), o ieškovės turėtos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidos – 117,00 Eur priteistinos iš apeliantės.

52. Valstybei iš apeliantės taip pat priteistina 7,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas, įmonės kodas 112027077, valstybei 117,00 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) bei 7,71 Eur (septynis eurus 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėGintautas KoriaginasTomas Romeika