Vilniaus apygardos teismo nutartis, eAN2-175-908/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-02
Bylos Nr.: eAN2-175-908/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00325-2025-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Eglė Gruodienė
Pažeidėjas: P. S.

Kategorijos

16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo bylos Nr. eAN2-175-908/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00325-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 16.9.4.1; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas P. S. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. 10_ARN_N-2693-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24262441769 pakeistas, sutrumpinant P. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 10_ARN_N-2693-2025 administracinio nusižengimo byloje P. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis 2024 m. gruodžio 21 d. 07.07 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkdamas autobusą, kirto ištisinę liniją Nr. 1.1 (siaura ištisinė linija), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tokiais veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui bei susidūrė su autobusu, kuris suko į kairę. Tokiais savo veiksmais P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – Kelių eismo taisyklės, KET), 8 punktą. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą P. S. paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur dydžio bauda, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą P. S. paskirta administracinė nuobauda – 180 Eur dydžio bauda – bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones trims mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, P. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 180 Eur dydžio bauda – bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones trims mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi iš dalies tenkintas P. S. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. 10_ARN_N-2693-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24262441769 pakeistas, sutrumpinant P. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – terminą nuo trijų iki vieno mėnesio.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą į ANK 417 straipsnio 3 dalį, pakeičiant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę; bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti administracinio poveikio priemonės. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma iš nutarime aprašytos pažeidimo esmės panaikinti sakinį „tokiais veiksmai sukėlė grėsmę eismo saugumui bei susidūrė su autobusu, kuris suko į kairę“, bei pripažinti, kad apeliantas nėra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, o jį sukėlė autobuso vairuotojas, pažeisdamas KET 109 punkto reikalavimus.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktikos išaiškinimais ir precedentais, kurie, be kita ko, buvo pateikti raštu su 2025 m. kovo 16 d. P. S. paaiškinimais. Apylinkės teismas ne tik nevertino apelianto paaiškinimų ir nepasisakė dėl nurodytos teismų praktikos, tačiau padarė jiems prieštaraujančias išvadas. Apelianto teigimu, teismų praktikoje eismo įvykių kaltininko nustatymo klausimas analogiško pobūdžio situacijoje vertinamas kitaip – tokio pobūdžio bylose kaltu laikomas transporto priemonės vairuotojas, kuris suka į kairę ir, pažeisdamas KET 109 punktą, neduoda kelio jį lenkiančiai transporto priemonei. Šiame kontekste akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-495/2020. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju tik autobuso vairuotojo KET 109 punkto pažeidimai buvo būtinoji eismo įvykio ir susijusių padarinių kilimo sąlyga, o apelianto važiavimas priešpriešine juosta ir lenkimo manevras jau esant kelio atkarpoje, paženklintoje siaura brūkšnine linija, nenulėmė eismo įvykio. Be to, šiame kontekste pažymimos nutartys: Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-330-72/2019, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-135/2010, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-246-594/2015, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-224-350/2017. Remdamasis nurodomais precedentais, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino eismo įvykio aplinkybes, netinkamai aiškino bei taikė teisės aktus. Apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nėra visų ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymių, todėl jo veiksmai turi būti perkvalifikuoti.

3.2. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko kelio ruože, pažymėtame siaura brūkšnine linija (KET 3 priedo 1.7 punktas) ir nurodytoje kelio atkarpoje kelio ženklo „Lenkti draudžiam“ nėra. Visgi, apylinkės teismas netinkamai aiškino materialiąsias teisės aktų normas dėl lenkimo manevro leistinumo nurodytoje kelio atkarpoje. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad „nurodytos brūkšninės linijos nors ir nedraudžia išvažiuoti tose vietose į priešingą eismo juostą ir ją kirsti, tačiau tai nesuteikia teisės ilgą atstumą važiuoti priešpriešine eismo juosta ar lenkti kitas transporto priemones“, laikoma nepagrįsta ir prieštaraujančia KET nuostatoms. Akcentuojama, kad KET 40 punkte pateikiamas baigtinis atvejų sąrašas, kai draudžiama atlikti lenkimo manevrą, o brūkšninė linija expressis verbis nenurodyta, todėl tokia teismo išvada, apelianto vertinimu, pažeidžia imperatyvią pareigą vadovautis teisės aktais. Be to, pagal KET siaura brūkšnine linija (KET 3 priedo 1.7 punktas) pažymėtose atkarpose leidžiama šią liniją kirsti iš abiejų pusių. Taip pat visos KET 3 priedo formuluotės, apibrėžiančios teises ruožuose pažymėtuose brūkšnine linija ( KET 3 priedo 1.5–1.8 punktai) yra identiškos, nurodančios, kad jas galima kirsti iš abiejų pusių. Pabrėžiama, kad šiame kelio ruože pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 62 dalies nuostatą nėra sankryžos bei kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ (KET 1 priedo 325 punktas), todėl brūkšninės linijos (KET 3 priedo 1.7 punktas) galiojimo kelio ruože nėra draudimo lenkti. Nesuprantama laikoma ir išvada, kad iš esmės visa kelio atkarpa žymima ištisine kelio linija, kurią draudžiama kirsti, nes nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra dvi brūkšninės linijos atkarpos, o bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog eismo įvykio vietoje nėra ištisinės horizontaliosios viengubos ženklinimo linijos.

3.3. Apeliantas laikosi pozicijos, kad jo veiksmų atitikimą teisės normoms tikslinga nagrinėti jo veiksmus vertinant kaip atskirus epizodus atskiruose kelio ruožuose su skirtingais galiojančiais KET reikalavimais.

3.3.1. Pirmas epizodas, anot apelianto, yra kelio atkarpoje, kurioje galioja ištisinė kelio ženklinimo linija (KET 3 priedo 1.1 punktas). Šio ruožo pradžia sutampa su ištisinės linijos pradžia ir pabaiga (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp įvažiavimo į benzino kolonėlę ir išvažiavimo iš jos, o šią liniją kirsti draudžiama. Pabrėžiama, kad autobusas pirmas išsuko iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, taip pat išsuko ir apeliantas per tą patį šviesoforo signalą, o kitų eismo dalyvių regimoje gatvės atkarpoje nebuvo. Teigiama, kad autobusas važiavo lėtai ir buvo tikėtina, jog sustos autobusų stotelėje už 30–40 m, todėl apeliantas nusprendė jį apvažiuoti, kai sustos stotelėje; per brūkšninę liniją prie įvažiavimo į benzino kolonėlę jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tačiau autobusas nesustojo. Kadangi autobuso greitis buvo nedidelis, autobuso apvažiavimo apeliantas atsisakė. P. S. teigimu, tai nebuvo lenkimas, kaip jis apibrėžiamas KET 3.9 punkte. Be to, priešpriešinio judėjimo kelio juosta buvo tuščia, todėl apelianto veiksmai nesukėlė jokios grėsmės, o automobilio išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą atitinka KET 3 priedo 1.1 punkto pažeidimą ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

3.3.2. Antrasis epizodas vyko kelio atkarpoje, kurioje galioja brūkšninė kelio ženklinimo linija (KET 3 priedo 1.7 punktas). Akcentuojama, kad šio kelio ruožo pradžia ir pabaiga sutampa su brūkšninės linijos pradžia ir pabaiga, ji žymi išvažiavimą iš benzino kolonėlės ir tai nėra sankryža. Apeliantas nurodo į šį kelio ruožą įvažiavęs judėdamas priešpriešinėje eismo juostoje, o prasidėjus šios brūkšninės linijos galiojimui atsirado teisė lenkti, todėl autobusui įvažinėjant į šią atkarpą, apeliantas nusprendė jį apvažiuoti šiame kelio ruože. Pažymima, kad, automobiliui susilyginus su autobusu, apeliantas matė autobuso kairį posūkio signalą, bet pagal KET 109 punkto reikalavimą autobuso vairuotojas, sukdamas į kairę, turėjo duoti kelią jau lenkiančiam automobiliui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal eismo įvykio schemą autoįvykio metu iki susidūrimo su automobiliu momento autobusas visu korpusu (apie 10 m ilgio) tris siauros brūkšninės linijos (KET 3 priedo 1.7 punktas) brūkšnius (ilgis 1 m) bei tris tarpus (ilgis 1 m), t. y. apie 16 m, buvo įvažiavęs į kelio atkarpą, kurioje galioja horizontalaus ženklinimo brūkšninė linija (KET 3 priedo 1.7 punktas), o taip pat teisė lenkti. Autobuso vairuotojas šioje atkarpoje pradėjo sukimo manevrą, nepraleidęs automobilio ir įvažiavo į automobilio dešinės pusės galines dureles, o tai patvirtina, jog autobuso sukimo metu automobilis buvo jau beveik baigęs apvažiuoti autobusą. Apelianto įsitikinimu, tarp autobuso vairuotojo veiksmų, pažeidžiant KET 109 punktą, ir eismo įvykio yra tiesioginis priežastinis ryšys.

3.3.3. Pažymima, kad išvados dėl lenkimo per brūkšninę liniją leistinumo esant brūkšninės linijos ženklinimui ir eismo įvykio kaltininko (vairuotojo sukančio į kairę ir neduodančio kelio jį lenkiančiam automobiliui) yra padarytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-495/2020 bei kitose apelianto nurodytose bylose.

3.4. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ANK nuostatas, reglamentuojančias administracinio nusižengimo sudėtį. Kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, lenkimo manevras nebuvo atliekamas, o įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą nesukėlė jokios pavojingos situacijos, nes priešais atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo. Pirmasis apelianto veiksmų epizodas pasibaigė ties horizontaliojo ženklinimo ištisinės linijos (KET 3 priedo 1.1 punktas) pabaiga ir nesukėlė jokios pavojingos situacijos. Apelianto vertinimu, jo veiksmai nebuvo tinkamai įvertinti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymių kontekste. Pabrėžiama, kad apelianto važiavimas priešpriešine eismo juosta, pažeidžiant KET taisykles, pasibaigė su ištisinės linijos (KET 3 priedo Nr. 1.1 punktas) pabaiga, o susidūrimas įvyko tik už 16 m nuo ištisinės linijos pabaigos, todėl vien išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą priežastiniu ryšiu nėra susijęs su grėsme eismo saugumui ar pavojingos situacijos sukėlimu, nes važiuojant priešpriešinėje eismo juostoje nebuvo kitų transporto priemonių. Laikomasi pozicijos, kad P. S. veiksmai, nesant priežastinio ryšio tarp jo veiksmų pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, turi būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir atsakomybė taikoma už „įvažiavimą priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus“.

3.5. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nevertino autobuso vairuotojo veiksmų ir padarytų KET pažeidimų bei jų įtakos eismo įvykio kilimui, todėl šių aplinkybių neįvertinus padarytos teismo išvados dėl apelianto pažeidimų, yra klaidingos. Akcentuojama, kad teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, įpareigojančia išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Pabrėžiama baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-495/2020 suformuota praktika dėl būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo, kai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju buvo būtina teisingai nustatyti priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių bei santykį su kitų eismo dalyvių padarytais KET pažeidimais, nes priežastinis ryšys yra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis, o pirmosios instancijos teismas nurodė, kad argumentai, susiję su autobuso vairuotojo padarytais KET pažeidimais, nėra susiję su konkrečiais P. S. padarytais pažeidimais, ir jų nenagrinėjo. Su tokiomis teismo išvadomis nesutinkama ir pažymima, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog „tokiais veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui bei susidūrė su autobusu, kuris suko į kairę“, taip suponuojant klaidingą išvadą, kad apeliantas yra kaltas dėl eismo įvykio, nes tokia formuluotė, jo vertinimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Policija į eismo įvykio vietą buvo iškviesta, nes abu eismo įvykio dalyviai nesutarė, kurio padarytas KET pažeidimas sąlygojo pagrindinę eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastį. Pabrėžiama, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje turi aiškiai apibrėžti KET pažeidimą, kaltą asmenį dėl padaryto pažeidimo bei kilusių padarinių ir paskirtą nuobaudą. Visgi, apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nei protokolas, nei nutarimas neapibrėžia dėl kilusių padarinių kalto asmens. Nebuvo nustatyta įrodymų, pagrindžiančių, kad apelianto veiksmai sukėlė grėsmę eismo saugumui. Be to, cituojant skundžiamos nutarties motyvus, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas galėjo įpareigoti Vilniaus apskrities policijos departamentą pateikti informaciją dėl autobuso vairuotojo veiksmų vertinimo, juo labiau, jog buvo skundžiami policijos pareigūnų veiksmai, nors pirmosios instancijos teismas jų nenagrinėjo ir nevertino.

3.6. Pažymima, kad į siaura brūkšnine linija žymimą kelio ruožą abi transporto priemonės įvažiavo judėdamos paraleliai, t. y. autobusas savo kelio juostoje, o apelianto automobilis priešpriešinio eismo juostoje. Apelianto teigimu, techniniu požiūriu autobuso vairuotojas, prieš sukdamas į kairę, privalėjo ne tik iš anksto rodyti posūkio signalą, įsitikinti, kad nėra priešinga kryptimi atvažiuojančių transporto priemonių, bet ir privalėjo įvertinti eismo situaciją už autobuso ir greta jo iš kairės pusės, t. y. ar nėra jį lenkiančių transporto priemonių. Akcentuojama ir tai, kad dėl pakankamo dydžio autobuso galinio vaizdo veidrodėlių, jo vairuotojas, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, būtų turėjęs realią galimybę pastebėti jį lenkiantį automobilį ir nepradėti posūkio manevro, o stovėti vietoje, kol pravažiuos lenkiantis automobilis, o tokiu atveju eismo įvykio nebūtų, juo labiau, kad autobuso vairuotojui nebuvo objektyvių priežasčių nepastebėti apelianto automobilio, todėl daroma išvada, jog vairuotojas nežiūrėjo bei neįsitikino, ar nėra jį lenkiančių transporto priemonių. Dėl to autobuso vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų ir taip sukėlė eismo įvykį.

Žemesnės instancijos teismas

3.7. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Šiame kontekste cituojamos ANK 569 straipsnio nuostatos bei remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-648/2019 pateiktais išaiškinimais. Teigiama, kad skundžiamoje nutartyje eismo įvykio aplinkybės įvertintos netinkamai, o dalis aplinkybių bei duomenų buvo ignoruojami. Be to, buvo netiksliai nustatytos ir įvertintos lenkimo vietos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino, kurioje kelio atkarpoje vyko faktinis autobuso apvažiavimas. Pabrėžiama, kad byloje nustatyta, jog eismo įvykio vieta yra kelio ruože, pažymėtame siaura brūkšnine linija (KET 3 priedo 1.7 punktas) nuo brūkšninės linijos galiojimo pradžios nutolusi apie 16 m, o autobusas įvažiavo į automobilio „Toyota Corolla“ dešinio šono galines dureles. Apelianto teigimu, tai įrodo anksčiau apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 21 d. protokole Nr. 10-ANR_P59440-2024 aplinkybės buvo užfiksuotos netinkamai, o teiginys, jog automobilis susidūrė su autobusu, kuris suko į kairę, neatitinka faktinių aplinkybių, nes automobilis faktinį autobuso apvažiavimą buvo pradėję iki autobuso kairio posūkio manevro pradžios. Dėl to, autobusas nedavė kelio automobiliui ir jis susidūrė su jį lenkiančiu automobiliu. KET neatitinkančiu laikomas apylinkės teismo teiginys, kad „šioje situacijoje pareiškėjas, net ir pasibaigus ištisinės kelio linijos galiojimui, neturėjo teisės pradėti lenkimo manevro, nes paprasčiausiai per galiojančią brūkšninę liniją nespėtų tokio manevro atlikti“, kadangi autobuso vairuotojas, apelianto įsitikinimu, turėjo stovėti ir laukti, kol automobilis baigs apvažiuoti stovintį autobusą.

Šalies argumentai

3.8. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis priimta neįvertinus visų byloje esančių duomenų, pažeidžiant ANK 567 straipsnyje numatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti veikos aplinkybes bei vertinti visus byloje esančius įrodymus. Nebuvo atsižvelgta į apelianto papildomus paaiškinimus, schemas tikslinančias faktines aplinkybes ir kitus įrodymus, įskaitant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pozicijos, užfiksuotos pareigūnų vaizdo kameromis dėl veiksmų kvalifikavimo (nurodžius žodžiu eismo įvykio dalyviams, kad dėl eismo įvykio kaltas autobuso vairuotojas), o protokole nurodant priešingai.

3.9. Apeliaciniame skunde sutinkama su apylinkės teismo išvada dėl pagrindo taikyti švelnesnę nei ANK numatyta administracinio poveikio priemonę, pažymima, kad apeliantui vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, nes jis dirba (duomenys neskelbtini) vadovu uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir teisė vairuoti jam reikalinga darbinių funkcijų atlikimui (past. – byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, dėl gamybinio būtinumo darbo metu vairuoti automobilį ir teigiamos charakteristikos). Be to, apeliantas yra senyvo amžiaus, serga (duomenys neskelbtini) (past. – byloje pateiktas išrašas), o kylant jos priepuoliams yra sunku vaikščioti, todėl vairuotojo pažymėjimas yra būtinas nuvykti į gydymo įstaigas. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja išskirtinės aplinkybės ir pagrindas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, administracinio poveikio priemonės jam neskirti.

Atsiliepimas

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į P. S. apeliacinį skundą prašoma jo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos tesimo nutartį palikti nepakeistą. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pabrėžiama, kad vien tai, jog apeliantui nepriimtinos išvados dėl įrodymų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nereiškia nutarties nepagrįstumo bei neteisėtumo, o pats apeliantas pateikia subjektyvų bylos įrodymų vertinimą.

5. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. gegužės 8 d. gautas P. S. prašymas dėl aplinkybių įvertinimo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Prašyme nurodoma, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) „Regitra“ oficialioje duomenų bazėje, nepaisant pateikto apeliacinio skundo, paskelbė, jog laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 14 d. P. S. yra atimta teisė vairuoti pagal nusižengimų registrą. Faktiškai ši nuobauda galiojo iki 2025 m. balandžio 19 d. (imtinai), t. y. iš viso šešias paras. Be to, nuo 2025 m. vasario 20 d. iki 2025 m. vasario 21 d. (imtinai), t. y. dvi paras, pagal nusižengimų registrą P. S. buvo atimta teisė vairuoti, nors 2025 m. vasario 19 d. skundą Vilniaus apylinkės teismui buvo pateikęs per teisės aktų nustatytą terminą. Prie prašymo pateikiamas išrašas iš AB „Regitra“ duomenų bazės, pasirašytas AB „Regitra“ darbuotojo elektroniniu parašu bei lydraštis dėl išrašo pateikimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byloje priimtina nauja nutartis.

6. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Visgi, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, sprendžia, kad Institucijos P. S. pateiktas kaltinimas nebuvo aiškiai suformuluotas; priimdama 2025 m. sausio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Institucija nepakankamai aiškinosi teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, dėl to priėmė nepakankamai motyvuotą nutarimą, kuriuo P. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į procesinės ir materialinės teisės pažeidimus, sprendžia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis bei Institucijos nutarimas naikintini ir administracinio nusižengimo byla gražintina Institucijai, kompetentingai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

8. Institucijos 2025 m. sausio 30 d. nutarimu P. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkdamas autobusą, kirto siaurą ištisinę liniją (Nr. 1.1) ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o tokiais veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui bei susidūrė su į kairę sukusiu autobusu. Institucijos vertinimu, tokiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas P. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8 punktą.

9. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį (tiek suvestinės redakcijos, galiojusios nuo 2024 m. gruodžio 13 d. iki 2024 m. gruodžio 23 d. (administracinio nusižengimo padarymo metu), tiek galiojančios šiuo metu) administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius Administracinių nusižengimų kodekse. Gi administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (galiojusią administracinio nusižengimo padarymo metu (nuo 2024 m. gruodžio 13 d. iki 2024 m. gruodžio 23 d.) bei galiojančią šiuo metu) užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

10. Pažymėtina, kad minėtos ANK 417 straipsnio 7 dalies ir ANK 420 straipsnio 1 dalies nuostatos yra blanketinės, t. y. jų turinys yra detalizuojamas Kelių eismo taisyklėse. Kaip jau minėta, 2025 m. sausio 30 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodoma, kad P. S. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktą, kuriame numatyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu; jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu; kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais; reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu; eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2024 m. gruodžio 1 d.).

11. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).

12. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

13. Nagrinėjamoje byloje P. S. iš esmės neneigia kirtęs siaurą ištisinę ženklinimo liniją ir taip lenkęs prieš jį važiavusį autobusą (past. – 2024 m. gruodžio 21 d. paaiškinime, surašytame po eismo įvykio, P. S. nurodė pradėjęs lenkti autobusą per ištisinę liniją), tačiau, jo teigimu, apvažiuojant autobusą, tiek autobusas, tiek jo automobilis važiavo kelio ruože, pažymėtame siaura brūkšnine linija. Be to, akcentuotina, kad P. S. nuo proceso pradžios laikėsi pozicijos, jog eismo įvykis kilo ne dėl jo padaryto pažeidimo, o dėl to, kad autobusas, atlikdamas posūkio į kairę manevrą, neįsitikino, jog manevrą atlikti saugu, nepraleido jį lenkusio P. S. automobilio (kuris buvo bebaigiąs lenkimo manevrą) ir atsitrenkė į jo automobilį. Tokią savo poziciją, kaip matyti iš byloje pateiktų vaizdo įrašų, užfiksuotų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis, tvirtinamomis prie policijos pareigūnų uniformų, P. S. nurodė ir po eismo įvykio į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Taigi, apeliantas iš esmės nesutinka su nutarime administracinio nusižengimo byloje išdėstytomis aplinkybėmis, kad jis savo veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui bei susidūrė su autobusu, kuris suko į kairę.

14. Iš administracinės nusižengimo bylos duomenų, su kuriais apeliacinės instancijos teismas susipažino per Lietuvos teismų informacinėje sistemą LITEKO, matyti, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje eismo įvykis kilo apelianto P. S. vairuotam automobiliui „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirtus siaurą ištisinę liniją ir lenkiant į autobusą „Soliaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiuodamas suko į kairę ir atsitrenkė į P. S. automobilio dešinės pusės galines dureles. Apeliantas laikosi pozicijos, kad autobuso vairuotojas pažeidė KET 109 punkto nuostatas, pagal kurias sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Būtent dėl šio autobuso vairuotojo padaryto pažeidimo, P. S. įsitikinimu, kilo eismo įvykis. Taigi, apeliantas, kaip matyti iš jo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, iš esmės kvestionuoja byloje nustatytą priežastinį ryšį tarp jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusio eismo įvykio.

15. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą KET pažeidimų bylose daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai. Teismo išvados dėl priežastinio ryšio turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-41-976/2023, 2AT-13-594/2025).

16. Iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie nagrinėjamu atveju nustatytą priežastinį ryšį buvo tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių galimai padarytų KET pažeidimų analize. Kaip matyti, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad neturi duomenų, ar autobuso vairuotojo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas dėl 2024 m. gruodžio 21 d. įvykio, tačiau tai, teismo vertinimu, neeliminuoja P. S. padarytų ANK pažeidimų, todėl pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo ir plačiau nepasisakė dėl skundo argumentų, susijusių su, P. S. įsitikinimu, autobuso vairuotojo padarytais KET pažeidimais. Vis dėlto, nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą P. S. atžvilgiu, neturi pagrindo vertinti kitų asmenų galimai padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir / ar pateikti konstatuojamojo pobūdžio išvadas į bylą neįtrauktų asmenų atžvilgiu, tačiau turėjo pareigą atsakyti į esminius P. S. skundo dėl Institucijos 2025 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje argumentus. Pabrėžtina, kad skundžiamoje nutartyje nesant pirmosios instancijos teismo motyvų dėl vienų esminiais laikytinų P. S. skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, negali įvertinti tokios nutarties (jos motyvų) teisėtumo bei pagrįstumo.

17. Tuo labiau, kad atitinkamo pobūdžio aplinkybių nesiaiškino ir Institucija. Akcentuotina, kad ANK 618 straipsnio 2 dalyje imperatyviai numatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą priimame pareigūno nutarime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinio matyti, kad siauros ištisinės linijos kirtimas savaime prilyginamas grėsmės eismo saugumui sukėlimui bei traktuojamas, kaip pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucijos 2025 m. sausio 30 d. nutarimo grafoje, kurioje nurodomas teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas, nagrinėjamu atveju nurodyta, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8 punktas. Visgi, nutarimo dalyje „Kitos aplinkybės“, kurioje iš esmės nurodomi asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn motyvai, teigiama, kad P. S. taip pat pažeidė KET 9 punkto nuostatas ir būtent šių nuostatų pažeidimas, t. y. tai, kad „P. S. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“, kartu su išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą traktuojamas kaip grėsmės eismo saugumo sukėlimas bei lemiantis veiksnys susidūrimui su į kairę sukusiu autobusu. Akcentuotina, kad KET 9 punktas nebuvo nurodytas nutarimo grafoje, kurioje turi būti nurodomas teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas. Tai, kad P. S. savo veiksmai pažeidė KET 8 punktą buvo nurodoma ir 2024 m. gruodžio 21 d. administracinio nusižengimo protokole. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, lieka neaišku, ar P. S. kaip būtinasis administracinio nusižengimo požymis inkriminuojamas susidūrimas su autobusu, o jeigu taip, kodėl jo aplinkybės netirtos ir nevertintos tiek Institucijos, tiek teismo procesiniuose dokumentuose. Iš P. S. skundų akivaizdu, kad asmuo savo gynybinę poziciją grindžia nesutikimu su tuo, kad dėl jo KET pažeidimo įvyko susidūrimas su autobusu.

18. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020).

19. Nagrinėjamu atveju dėl anksčiau nurodytų priežasčių P. S. administracinės atsakomybės ribos nėra aiškios, todėl tikslinga tinkamai suformuluoti kaltinimo objektyviuosius požymius ir, arba iš kaltinimo šalinti aplinkybes, kaip perteklines, arba jas tikslinti, atitinkamai nurodant KET pažeidimus reglamentuojančias normas bei, šias aplinkybes ištyrus, jas motyvuotai įvertinti Institucijos ir teismo priimtuose procesiniuose dokumentuose.

20. ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apygardos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba institucijai iš naujo. Tokios pozicijos laikomasi atsižvelgus į teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu, reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-1020/2018; 2019 m. vasario 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-1020/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-557/2020 ir kt.).

21. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į anksčiau nurodytus bylos trūkumus ir neaiškumus neatkreipė pakankamai dėmesio, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo tik pakeitė dalį Institucijos 2025 m. sausio 30 d. nutarimo dėl P. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės termino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nevisapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas yra pakankamas pagrindas grąžinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje surašiusiai Institucijai, nes būtent Institucija turi įgaliojimus atlikti tyrime būtinus veiksmus, surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju iš P. S. pareikšto kaltinimo nėra aiškios jo administracinės atsakomybės ribos, nėra tirtos aplinkybės, be kita ko, galimai susijusios su kito asmens veiksmais, o atitinkamos išvados gali turėti įtakos priimam sprendimui apelianto atžvilgiu, nustatytų trūkumų pašalinti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes taip nebūtų pakankamai užtikrinta teisė į procesinio sprendimo apskundimą. Kita vertus, grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui taip pat netikslinga, nes anksčiau minėti pažeidimai buvo padaryti jau administracinio nusižengimo tyrimo Institucijoje metu.

22. Pažymėtina, kad grąžinus administracinio nusižengimo bylą Institucijai, turi būti aiškiai apibrėžtos P. S. inkriminuojamo administracinio teisės nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, aiškiai suformuluojant, kokia konkrečia veika pažeidžiant, kuriuos KET reikalavimus, buvo padarytas administracinis nusižengimas. Priklausomai nuo suformuluoto kaltinimo, turi būti aiškinamasi arba tik P. S., arba abiejų eismo dalyvių veiksmų atitiktis eismo saugumo reikalavimams. Esant poreikiui, turi būti apklaustas ir kitas eismo įvykio dalyvis, kuris, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, davė tik rašytinius paaiškinimus po eismo įvykio, o administracinio nusižengimo tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo apklaustas, taip pat aiškinamasi, ar eismo įvykio dalyviai patvirtina eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas aplinkybes. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad esant poreikiui, pagal ANK 593 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, be kita ko, gali paskirti ekspertizę (8 punktas). Kadangi aptariamoje situacijoje reikalinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir papildomas bylos aplinkybes apylinkės teismui (juo labiau apeliacinės instancijos teismui) būtų sunku nustatyti, byla grąžinama Institucijai (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

23. Esant aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartis naikinama ir priimama nauja nutartis, kuria naikinamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. 10_ARN_N-2693-2025 ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, šioje nutartyje nurodytiems trūkumams ir neaiškumams pašalinti. Atsižvelgdamas į tokį priimamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų iš esmės – nevertina P. S. kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo, byloje surinktų duomenų patikimumo ir pakankamumo, nes visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo. Pabrėžtina, kad bylos grąžinimas institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nelaikytinas apelianto procesinės padėties pabloginimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 10_ARN_N-2693-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24262441769 ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Eglė Gruodienė