Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-581-357/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-18
Bylos Nr.: e2A-581-357/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-02368-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
Atsakovas: A. M.
Ieškovas: V. B. B.
Trečiasis asmuo: A. B.

Kategorijos

2.2.3.2.2Įgaliojimo forma

Civilinė byla Nr. e2A-581-357/2023Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02368-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.2.2.; 2.6.7.; 2.6.8.3.; 2.6.8.11.1.; 3.1.3.3.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1023-632/2023 pagal ieškovo V. B. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti 2022-07-30 Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovas V. B. B. nusipirko Krautuvą GEHL 6635, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. gamybos, iš atsakovo A. M. bei taikyti restituciją - įpareigoti atsakovą A. M. savo jėgomis ir lėšomis pasiimti Krautuvą GEHL 6635, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. gamybos, iš ieškovo V. B. B., ir priteisti iš atsakovo A. M. ieškovo naudai už transporto priemonę sumokėtą 8000 Eur sumą; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 1263,94 Eur nuostolių (išlaidų) atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

2. Nurodė, kad 2022-07-30 pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – Sutartimi) už 8000 Eur iš atsakovo nupirko krautuvą, kurį rado pagal skelbimą www.autoplius.lt. Ir skelbime, ir pirkimo metu atsakovas tvirtino, kad krautuvas yra be trūkumų, pirkimo – pardavimo sutartyje jokie trūkumai taip pat nebuvo nurodyti. Pradėjus naudotis įsigytu krautuvu, paaiškėjo, kad po 30 min. jis nustoja judėti, neklauso valdymo. Meistras, anksčiau pakeitęs alyvą bei restauravęs valdymo rankenas naujai nupirktam krautuvui, konstatavo, kad krautuvas turi defektą – padirbęs ir užkaitęs nevažiuoja. Ieškovas bandė ginčą su atsakovu spręsti geruoju, skambino jam, aiškinosi galimas neveikimo priežastis, ir įtaręs, kad buvo apgautas – pokalbius įrašė (pateikė teismui). Taip pat susisiekė su ankstesniu krautuvo savininku ir iš jo sužinojo, kad šis krautuvą atsakovui pardavė su šiuo defektu už žymiai mažesnę sumą. Atsakovas teigė, kad defektas jam nebuvo žinomas, vėliau nurodė, kad apie šį defektą ieškovą buvo informavęs. Ieškovas krautuvą pristatė specializuotai remonto dirbtuvei, kuri konstatavo, kad krautuvas turi esminių trūkumų dėl slėgio kritimo nuo alyvos pašilimo, taip pat turi kitų trūkumų. Atsakovui buvo siūloma dalyvauti krautuvo apžiūroje, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo. Krautuvo apžiūros metu buvo nustatyta, kad remonto darbai gali kainuoti 1103,52 Eur, detalių kaina nuo 1296,74 Eur iki 14610,26 Eur. Ieškovas remdamasis tuo, kad nustatyti daikto trūkumai yra esminiai, trukdo daiktu naudotis pagal paskirtį, prašė teismo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnį – nutraukti sutartį ir grąžinti ieškovo sumokėtą kainą už transporto priemonę. Taip pat atlyginti dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų patirtas tiesiogines išlaidas – 181,50 Eur už pretenzijos parengimą ir išsiuntimą, 400,00 Eur už krautuvo valdymo rankenų remontą, 174,24 Eur už krautuvo apžiūrą, 508,20 Eur krautuvo transportavimo išlaidų. Ieškovas V. B. B. pažymėjo, kad visus krautuvo paieškos, kainos derinimo, pirkimo veiksmus pagal žodinį susitarimą atliko jo sūnus A. B..

3. Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pardavė krautuvą už 8000,00 Eur, tačiau pirkėjas buvo trečiasis asmuo A. B., o ne ieškovas. Pirkėjas krautuvo apžiūrai skyrė beveik 3 valandas, ilgai juo važinėjo, bandė, apžiūros metu jam ne kartą buvo minėta, kad krautuvas kartais dirbdamas užstringa. Todėl ieškovas nepagrįstai teigė, kad apie trūkumus nebuvo informuotas. Atsižvelgiant į krautuvo trūkumus ir krautuvo kaina buvo sumažinta nuo 9500 Eur iki 8000 Eur. Pažymėjo, kad A. B. skambino dėl netinkamai veikiančio krautuvo, tačiau atsakovas jam pasakė, kad nurodytas trūkumas buvo atskleistas pirkimo metu, praėjo jau mėnuo laiko, per kurį krautuvas galimai buvo eksploatuojamas, todėl atsisakė jį priimti atgal. Nuo pirkėjo nieko neslėpė, pats jam siūlė paskambinti pradiniam pardavėjui, siūlė atsiųsti jo telefono numerį. Atsakovas nesutiko dėl reikalavimo atlyginti tepalų keitimą bei rankenų remontą, nes šie darbai buvo aiškūs dar prieš perkant krautuvą ir įtraukti į nuderėjimo sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023-07-21 sprendimu ieškinį tenkino visiškai - nutraukė 2022-07-30 Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo – pardavimo sutartį, kuria V. B. B. nusipirko krautuvą GEHL 6635, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. gamybos, iš atsakovo A. M., bei taikė restituciją: įpareigojo atsakovą A. M., savo jėgomis ir lėšomis pasiimti krautuvą GEHL 6635, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. gamybos, iš ieškovo V. B. B., ir priteisė iš atsakovo A. M. ieškovo V. B. B. naudai už transporto priemonę sumokėtą 8000 Eur sumą. Atsakovui A. M. atsiimant krautuvą įpareigojo ieškovą V. B. B. sudaryti sąlygas atsakovui atsiimti ir krautuvo ratų komplektą iš 4 ratų, perduotą krautuvo pirkimo ir paėmimo metu. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 863,94 Eur ikiteisminių išlaidų (nuostolių), 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2022-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojamų nuo priteistos 8863,94 Eur sumos, 262 Eur žyminio mokesčio, ir 3318,30 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Reikalavimą dėl 400 Eur išlaidų atmetė.

5. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad pateiktoje pirkimo – pardavimo sutartyje pirkėju buvo nurodytas B. V. B. bei jo asmens kodas, iš kurio matyti, kad pirkėjas gimęs (duomenys neskelbtini) metais, todėl teismas laikė, kad atsakovas, pasirašydamas sutartį suprato, kad krautuvą paimantis žymiai jaunesnis asmuo yra ne pats pirkėjas. Teismas pripažino, kad byloje nebuvo pateikta rašytinio įgaliojimo ar pavedimo sutarties, tačiau sprendė, kad tokio rašytinio dokumento nebuvimas nedaro sandorio negaliojančiu, nes iš ieškovo ir trečiojo asmens artimų ryšių (tėtis ir sūnus), bendro pasitikėjimo santykių perduodant grynais pinigais 8000 Eur ir iš anksto pasirašant pirkimo – pardavimo sutarties blanke, rašytinio įgaliojimo nerašymas yra pateisinamas ir sukelia ginčo riziką tik tarp jų abiejų, bet neliečia atsakovo. Teismas vertino, kad trečiasis asmuo su ieškovo pinigais elgėsi kaip su savais, derėjosi dėl krautuvo kainos, jį išbandė, t. y. elgėsi kaip protingas ir atidus įgaliotinis, todėl faktinių įgaliojimo ar pavedimų santykių buvimas nereiškė, kad ieškovu turėtų būti nurodytas trečiasis asmuo. Tai, kad ieškovo pateiktuose dokumentuose ieškovas nurodomas atlikęs trečiojo asmens veiksmus, teismas laikė ieškovo atstovo rašymo stiliaus išraiška, nes A. B. į procesą buvo įtrauktas posėdžio metu, gerokai po ieškovo dokumentų pateikimo.

6. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad krautuvo pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti jokie perkamo daikto trūkumai, šiuos trūkumus raštu privalėjo nurodyti daikto pardavėjas – atsakovas, sumažinta krautuvo pardavimo neatskleidė, neidentifikavo minėtų trūkumų, o atsakovas tvirtindamas, kad šiuos trūkumus nurodęs žodžiu, šių aplinkybių neįrodė. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtino, jog trečiasis asmuo 2022-09-19 SMS žinute pranešė atsakovui apie krautuvo pristatymą į servisą ir pakvietė atvykti į apžiūrą, tačiau atsakovas bendradarbiauti atsisakė, t. y. į apžiūrą neatvyko, tuo pats sau užkirsdamas kelią teikti pastabas dėl krautuvo defektavimo. UAB „Elremta Mastermann“ atliko detalią apžiūrą ir nustatė defektus, kuriuos pripažino esminiais, taip pat aiškiai nurodė, kad defektai buvo paslėpti. Teismas sprendė, kad toks vertinimas atitiko ir byloje apklaustų asmenų parodymus apie tai, kad esminis krautuvo trūkumas – nustojimas dirbti po maždaug 30 minučių. Teismas pažymėjo, kad šis trūkumas nebuvo nurodytas pardavėjo (atsakovo), nors jam apie tai buvo žinoma. Tai patvirtino liudytojo E. S. parodymai apie tai, kad jis krautuvą atsakovui pardavė su šiuo trūkumu.

7. Teismas vertino, kad nuo krautuvo pardavimo iki ieškovo pretenzijos dėl jo darbo praėjo mėnuo laiko, tačiau toks laiko tarpas, teismo nuomone, nelaikytinas per ilgu, nes krautuvu nebuvo galima naudotis dėl jo einamojo remonto (alyvos, filtrų keitimo, rankenų restauravimo), vėliau ilgą laiko tarpą užėmė savarankiški trečiojo asmens veiksmai aiškinantis galimą gedimą, eilė pas meistrą, taip pat krautuvo gabenimas į specializuotą remonto įmonę bei išvados laukimas.

8. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas tvirtino, kad sąskaitos už defekto ieškojimus nepateikimas patvirtina, kad trečiasis asmuo pats sukėlė defektus, ir dėl to pinigų nereikalauja, tačiau tokius teiginius, teismas laikė tik prielaidomis, nes krautuvo trūkumo paieškos tiesiogiai buvo susijusios su laiku, t. y. krautuvas turi kažkurį laiką intensyviai dirbti ir tik po šio laiko defektas išryškėja. Teismas vertino, kad tokio defekto paieška užima daug laiko ir jei konkrečios priežastys nebuvo diagnozuotos, sąskaita už neatliktą darbą nebuvo pateikta. Trečiasis asmuo informavo atsakovą, kad jo parduotas krautuvas turi trūkumų po mažiau nei vieno mėnesio laiko nuo jo įsigijimo ir priėmimo (įsigijo 2022 07 30, pranešė apie trūkumus 2022 08 27). Toks laikotarpis, teismo vertinimu, laikytinas protingu terminu pranešti apie trūkumus, kai panašiose byloje 1,5 ir 3 mėnesių terminai buvo pripažinti protingais. Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad krautuvo trūkumai atsirado po Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės.

9. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad viso ginčo krautuvo paslėptų defektų atstatymo kaina (darbų ir dalių) gali sudaryti nuo 2400,26 Eur iki 14610,26 Eur ar daugiau, kas teismo vertinimu sudaro daugiau kaip ketvirtadalį daikto vertės, todėl negali būti laikomi kaip normalūs remonto kaštai.

10. Teismo vertinimu atsakovas, turėdamas informaciją apie krautuvo defektą, kuris neabejotinai buvo ypatingai reikšmingas sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalėjo atskleisti trečiajam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalavo tokios informacijos. Šio defekto nuslėpimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Krautuvo defektas – jo nustojimas normaliai dirbti po 30 min. intensyvaus darbo, teismo vertinimu, laikomas žymiai sukeliantis nepatogumą juo naudotis ir taip žymiai sumažina jo naudingumą. Įvertinus didelius jo remonto kaštus, neapibrėžtumą, kad defektų gali būti ir daugiau, teismas sprendė, kad ieškovas teisingai pasirinko patį griežčiausią savo teisių gynybos būdą – reikalauti restitucijos, o ne krautuvo remonto kaštų atlyginimo ar dalies daikto kainos grąžinimo.

11. Teismas pripažino, kad trečiasis asmuo, pirkdamas krautuvą, buvo informuotas ir matė išdilusias valdymo rankenas, taip pat suprato, kad nusipirkus dėvėtą daiktą teks keisti jo variklio alyvą bei filtrus, todėl šiuos remonto priežiūros darbus teismas vertino kaip einamąjį remontą, ir tuo pagrindu iš atsakovo šių išlaidų (400 Eur pagal 2022-08-26 sąskaitą faktūrą) nepriteisė.

12. Teismas remdamasis šalių parodymais nustatė, kad ieškovui kartu su krautuvu buvo perduotas papildomas ratų komplektas, todėl taikant restituciją, kuria siekiama šalis grąžinti į pradinę padėtį, ieškovą įpareigojo šį ratų komplektą grąžinti atsakovui kartu su krautuvu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. liepos 21 d. sprendimą toje dalyje, kurioje teismas tenkino ieškovo V. B. B. ieškinį atsakovui, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ieškovo naudai esant netinkamam ieškovui, nes V. B. B. su atsakovu nesitarė dėl krautuvo pirkimo, nesiderėjo dėl jo nupirkimo sąlygų bei nesusitarė dėl jo nupirkimo konkrečiomis sąlygomis. Teismo motyvai, kuriais teismas nusprendė, kad V. B. B. yra tinkamas ieškovas, faktiškai niekaip nesusiję su nustatymu, kas yra materialiojo teisinio santykio – krautuvo pirkimo – pardavimo teisinių santykių tiesioginiai subjektai ir kuris subjektas (V. B. B. ar A. B.) turi reikalavimo teisę į atsakovą. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo nesakė atsakovui, kad derėdamasis su atsakovu dėl krautuvo įsigijimo sąlygų bei dėl jų susitaręs su atsakovu, veikia ne kaip krautuvo pirkėjas, o veikia kaip ieškovo įgaliotinis. Pačioje sutartyje taip pat nenurodyta, kad krautuvo pirkėjas veikia ne pats, tiesiogiai santykyje su pardavėju (atsakovu), o per atstovą (trečiąjį asmenį). Tik gavus rašytinę pretenziją dėl krautuvo atsakovas sužinojo, kad asmuo, kuris jam skambino dėl krautuvo pirkimo, kuris krautuvą apžiūrėjo, kuris derėjosi dėl krautuvo įsigijimo sąlygų, susitarė dėl jo nupirkimo sąlygų bei sumokėjo pinigus už krautuvą buvo ne V. B. B. (ne ieškovas), o A. B. (trečiasis asmuo). Atsakovas nemanė, jog jis turi analizuoti, koks sutartyje užrašytas pirkėjo asmens kodas, į jį nekreipė dėmesio, nes jam nekilo abejonių, kad asmuo, su kuriuo susiderėjo dėl krautuvo pardavimo ir kuris jam sumokėjo pinigus, yra įrašytas ir į sutartį. Tai, kad sutartyje yra įrašytas ne trečiojo asmens kodas, o ieškovo kodas nepagrįstai teismo buvo įvertinta, jog V. B. B. yra tinkamas ieškovas. Taigi iš trečiojo asmens susitarimo su atsakovu dėl krautuvo nupirkimo teisės ir pareigos atsirado tik trečiajam asmeniui bei atsakovui, o ieškovas jokių teisių iš tokio trečiojo asmens ir atsakovo susitarimo neįgijo, kas reiškia, kad ieškovas jokio reikalavimo teisės į ieškovą neturi. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas tuo pagrindu, kad ieškovas neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą.

13.2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes dėl trečiojo asmens žinojimo apie krautuvo trūkumą (esant lauke karštam orui krautuvo galimo darbo strigimo) ir tinkamo parduodamo krautuvo būklės trečiajam asmeniui atskleidimo. Nagrinėjamu atveju buvo perkamas naudotas daiktas – dar 2002 metų gamybos (tai yra daugiau nei 20 metų naudotas) krautuvas, kuriam atsakovas nesuteikė konkretaus termino garantijos, kuria būtų užtikrinęs, jog šiuo laikotarpiu krautuvas bus tinkamas naudoti pagal jo paskirtį. Taigi pirkėjas šioje byloje turėjo įrodyti, kad krautuvo trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), tačiau tokių aplinkybių neįrodė. Byloje nustatytos aplinkybės, priešingai nei vertino teismas, patvirtina, kad apie krautuvo trūkumą – kad esant karštam lauko orui jo darbas gali strigti - atsakovas trečiajam asmeniui pasakė dar prieš sudarant sutartį. Visų pirma, atsakovui nebūtų buvę jokio protingo pagrindo sumažinti krautuvo kainą net 1 800,00 Eur (beveik 20 procentų nuo skelbime nurodytos pardavimo kainos), jeigu, kaip teigia trečiasis asmuo bei jį palaiko ieškovas, atsakovas jam prieš sudarant sutartį neatskleidė krautuvo problemos (defekto), kurią atsakovui įvardijo jį pardavęs liudytojas E. S.. Liudytoja L. M. parodė, kad girdėjo, jog trečiasis asmuo gyrėsi turintis gabių meistrų Jurbarke, todėl krautuvo trūkumą pašalins. Atsakovas į bylą pateikė skelbimus apie krautuvų kainas, iš kur matyti, kad nebūtų buvę įmanoma nupirkti 2002 m. gamybos krautuvo už 8 000,00 Eur, jeigu jis būtų buvęs be trūkumų – tokių krautuvų kainos gerokai didesnės. Todėl nepagrįstai teismas nusprendė, kad atsakovas tinkamai neįvykdė savo, kaip krautuvo pardavėjo, pareigų. Visuma įrodymų, priešingai nei nusprendė teismas, rodo, kad atsakovas trečiajam asmeniui atskleidė pirmiau aptartą krautuvo trūkumą iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir perdavė krautuvą, kuris trečiajam asmeniui tiko, atitiko jo norus bei reikalavimus, o dėl atskleisto krautuvo trūkumo atsakovas ir padarė reikšmingą nuolaidą trečiojo asmens naudai – net 1 800,00 Eur.

13.3. Teismas nepagrįstai suabsoliutino tą aplinkybę, kad sutartyje raštu nėra nurodyta apie aptartą krautuvo trūkumą. Atsakovas paaiškino, kad sutartį pildė su trečiuoju asmeniu atvažiavusi moteris, kai dėl visko jau su trečiuoju asmeniu buvo susitarta, jis ant jos tik pasirašė, kai viskas jau buvo užpildyta, bei nepagalvojo, kad tą trečiajam asmeniui atskleistą aplinkybę – jog jam krautuvą pardavęs asmuo minėjo, kad kartais krautuvas, esant karštam lauko orui, dirbdamas užstringa, reikia dar papildomai įrašyti į sutartį. Pažymėtina, kad sutartyje nėra įrašyta, jog krautuvas neturi jokių trūkumų, kas netiesiogiai įrodo, jog atsakovas sakė teisybę – kad krautuvo trūkumą trečiajam asmeniui atskleidė iki sutarties sudarymo. Be to, sutartyje ne tik, kad nefiksuotas pirmiau aptartas krautuvo trūkumas, bet, pavyzdžiui, nefiksuotas ir kitas krautuvo trūkumas – susidėvėjusios valdymo rankenos – tačiau tai nereiškia, kad tokios aplinkybės realybėje nebuvo.

13.4. CK 6.327 straipsnio 5 dalis nustato, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Sutartis sudaryta 2022 m. liepos 30 d., o trečiasis asmuo apie tai, kad krautuvas „užšilęs į šonus nevažiuotų“, SMS atsakovui parašė tik 2022 m. rugpjūčio 27 d. (faktiškai po mėnesio nuo krautuvo įsigijimo). Trečiasis asmuo ir/ar ieškovas faktiškai visą mėnesį po krautuvo įsigijimo dirbo su juo bei nereiškė jokių pretenzijų atsakovui. Tai rodo, kad arba krautuvas dirbo ir problemų dėl jo darbo nekilo, arba, jei dirbant ir kilo problemos, kadangi atsakovas buvo atskleidęs krautuvo pirmiau aptartą trūkumą, trečiasis asmuo suprato, kad nebegali kelti to klausimo, nes jis dėl to yra gavęs iš atsakovo žymią nuolaidą krautuvą įsigyjant. Tik vėliau nesąžiningai sugalvojo pasinaudoti ta aplinkybe, jog sutartyje raštu neaptartas pirmiau nurodytas krautuvo trūkumas. Teismas 2023 m. liepos 21 d. sprendime šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

13.5. Ieškovo į bylą pateiktas 2022 m. spalio 6 d. transporto priemonės apžiūros aktas yra prieštaringas – vienoje jo vietoje nurodoma, kad klientas, pirkdamas krautuvą, pilnai negalėjo patikrinti, ar technika atlieka visas funkcijas tvarkingai, kitoje vietoje nurodyta, kad nustatyti defektai buvo matomi (bet koks atidus pirkėjas, neturėdamas specialių priemonių, žinių ir įrankių, be specialaus patikrinimo galėjo pastebėti. Teismas šių prieštaravimų nepašalino.

13.6. CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio priemonė, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti, o sąlygų tokiam ieškovo teisių tariamam pažeidimo gynimo būdui, priešingai nei sprendė teismas 2023 m. liepos 21 d. sprendime, nėra. Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, tik tada pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise, tačiau ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad krautuvo trūkumai negali būti pašalinti. Iš jo pateikto 2022 m. spalio 6 d. transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad krautuvo trūkumai gali būti pašalinti, darbų kaina 1 103,52 Eur, o detalių kaina nuo 1 296,74 Eur. Tačiau vertinant detalių kainą būtina įvertinti tą aplinkybę, jog krautuvas yra 2002 metų gamybos, taigi daugiau nei 20 metų naudotas, todėl pirkėjas negali tikėtis, jog krautuvas pardavėjo sąskaita turėtų būti remontuojamas naudojant naujas detales, neišskaitant nusidėvėjimo. Todėl būtina išskaičiuoti detalių nusidėvėjimą, o tai padarius krautuvo remonto kaštai galėtų neviršyti ir 2 000,00 Eur. Atsižvelgiat į nurodytą, laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog krautuvo trūkumų pašalinimas būtų finansiškai netikslingas ir ekonomiškai nepateisinamas, todėl sudarytų pagrindą taikyti išimtinį pirkėjo teisių gynimo būdą – atsisakymą nuo sutarties ir visos sumokėtos kainos grąžinimą. Pažymėtina, kad liudytoja E. B. parodė mačiusi, kad 2022 m. spalio 19 d. trečiasis asmuo dirbo su krautuvu, kas, pirma, įrodo, jog faktiškai krautuvu galima dirbti, jis atlieka savo paskirtį, antra, ieškovas atsakovui pagal teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą grąžintų krautuvą juo pasinaudojęs (kartu su trečiuoju asmeniu) ir už tai nieko nemokėdamas, trečia, krautuvas atsakovui būtų grąžintas ne tos būklės, kurios jis buvo perduotas trečiajam asmeniui. Iš trečiojo asmens paaiškinimo matyti, kad krautuvas buvo galimai ardomas, ieškoma, kodėl jo darbas esant lauke karštam orui stringa, tačiau nėra aišku, kas tai atliko, kokia buvo tokio darbo apimtis, kokybė ir kita (nepateiktas užsakymas serviso įstaigai ir/ar meistrui; nepateikta sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas, atliktą darbą ir panašiai) – o tai įrodo, kad pagal ginčijamą teismo 2023 m. liepos 21 d. sprendimą krautuvas atsakovui būtų grąžinamas blogesnės būklės nei jį atsakovas trečiajam asmeniui perdavė, atsakovui to niekaip nekompensuojant. Dėl šių aplinkybių toks ginčo išsprendimas, kad ieškovas grąžina krautuvą atsakovui, o atsakovas turi grąžinti visą krautuvo kainą, nėra teisingas bei sąžiningas.

13.7. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši teisės norma priimant ginčijamą teismo sprendimą buvo pažeista, nes teismas iš atsakovo priteisė visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidų nepriteisė nė kiek, nors ieškovo ieškinys nebuvo patenkintas visiškai, nuo dalies ieškovo reikalavimo pagal ginčijamą sprendimą atsakovas apsigynė.

13.8. Pagal teismų formuojamą praktiką dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytą teismų praktiką, spręstina, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 96,80 Eur už dokumentų analizę ir teisinę konsultaciją. Teismo posėdis 2023 m. balandžio 17 d. truko apie 48 min., o teismo posėdis 2023 m. gegužės 3 d. truko kiek daugiau nei 1 val. 30 min., abu šie teismo posėdžiai truko kiek daugiau nei 2 val., o teismas už tai ieškovui priteisė 907,50 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, kas viršija maksimalius dydžius, įtvirtintus Rekomendacijose. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 544,50 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti už atstovavimą 2023 m. birželio 12 d. teismo posėdyje, todėl nebebuvo jokio pagrindo ieškovui iš atsakovo dar papildomai priteisti 423,50 Eur už baigiamosios kalbos pasiruošimą – nes tai apima atstovavimą pirmiau minėtame teismo posėdyje, įvykusiame 2023 m. birželio 12 d.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. B. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą yra nepagrįstas. Ieškovas ir trečiasis asmuo yra tėvas ir sūnus. Ieškovas yra gimęs (duomenys neskelbtini) (Sutarties sudarymo metu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir turinis sveikatos problemų - apie tai duomenys buvo tekti byloje), trečiasis asmuo yra gimęs (duomenys neskelbtini) (Sutarties sudarymo metu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Tėvas, būdamas garbaus amžiaus, žodinio susitarimo su sūnumi pagrindu paprašė būtent jam nupirkti savaeigį krautuvą, tuo tikslu sūnui perdavė 8000,00 Eur grynų pinigų ir iš anksto pasirašė neužpildytą pirkimo - pardavimo sutartį. Teisiškai tėvas veikdamas pasitikėjimo pagrindu įgaliojo sūnų jam nupirkti krautuvą, todėl apeliantas visiškai nepagrįstai kelia abejones ar iš tikro buvo atstovavimo tarp ieškovo ir trečiojo asmens faktas. Ieškovo ir trečiojo asmens teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina, jog toks atstovavimo faktas buvo, taip pat iš paaiškinimų galima nustatyti ir tokio įgaliojimo turinį. Ieškovas sandorį yra patvirtinęs, nes teismo posėdžio metu paaiškino žinojęs apie krautuvo pirkimą, pats pavedė tą daryti, iš anksto pasirašė sutartyje, sužinojo apie jo nupirkimą bei pasirodžiusius trūkumus bei ėmėsi veiksmų ginti savo teises teisme. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovas sutartį patvirtino ir nurodė jog laiko, kad krautuvas yra jo asmeninė nuosavybė. Remiantis nurodytu, šiuo atveju nėra jokio pagrindu laikyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis negalioja ir nebuvo sudaryta, taip pat, kad ieškovas neva neturi reikalavimo teisės vien dėl to, jog nebuvo rašytinio įgaliojimo sūnui, kadangi tai akivaizdžiai prieštarautų CK 1.5 str., CK 1.91 str. 6 d. bei būtų itin formalus ir neteisingas sprendimas susiklosčiusioje situacijoje, kai tėvas ir sūnus veikia abipusio pasitikėjimo pagrindu.

14.2. Apeliaciniame skunde nėra aptariami jokie įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas atskleidė trečiajam asmeniui krautuvo trūkumu faktą. Atsakovas remiasi tik savo paaiškinimais ir bylos išnagrinėjimu pastarojo naudai suinteresuoto asmens - atsakovo sutuoktinės L. M. – paaiškinimais. Nei krautuvo viešame skelbime, nei sudarytoje sutartyje nebuvo nurodyti jokie krautuvo trūkumų. Trečiasis asmuo paaiškino, kad krautuvas jį sudomino, nes kai paskambino atsakovui pagal skelbimą, jis papasakojo, kad yra jį nusipirkęs sau, turi virš metų laiko, yra labai gero stovio, yra nupirkęs naujas padangas, kad labai puikiai veikia, labai galingas traktorius, atlieka visus darbus. Atvykęs apžiūrėti krautuvo pirmą kartą trečiasis asmuo išbandė krautuvą, apie 10 minučių pavažinėjo su juo pirmyn atgal, peilį įrėmė į žemę, pabandė pastumdyti žemes, atsakingai, kad neišraustų kiemo. Atrodė, kad veikia puikiai. Tuo metu nuo krautuvo užvedimo iki užgesinimo praėjo apie 10 minučių laiko. Antrą kart atvažiavęs trečiasis asmuo įsidėjo į kaušą papildomų ratų komplektą ir užvažiavo ant sunkvežimio, krautuvas veikė gerai. Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji dalyvavo krautuvo apžiūroje ir įsigijime kartu su trečiuoju asmeniu. Liudytoja girdėjo, kad atsakovas apžiūros metu trečiajam asmeniui labai gyrė krautuvą, kad jis yra labai galingas, atlieka visus darbus, jokių defektų neminėjo ir nenurodė. Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog ji pokalbio, kad būtų kalbama apie krautuvo defektus, negirdėjo, nors pripažino, kad Krautuvo apžiūros metu ji laukė terasoje ir girdėjo pokalbį, buvo už apie 6-8 metrų atstumo. Trečiasis asmuo paaiškino, jog po sutarties sudarymo atsakovas sakė, kad krautuvas idealiai veikia, palinkėjo sėkmės darbuotis. Liudytojas E. S. 2023 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo krautuvą jis savo įmonės vardu įsigijo apie 2021 m. liepos mėn. krautuvą įsigijo su žinomu trūkumu, jog jis užkaista ir nedirba. Paaiškino, kad nusprendęs parduoti krautuvą liudytojas paskelbė viešą skelbimą, kuriame nurodė, kad krautuvas turi defektą. Sulaukęs nemažai potencialių pirkėjų skambučių, liudytojas E. S. telefonu juos įspėdavo, kad krautuvas turi nurodoma trūkumą. Liudytojas taip pat paaiškino, jog 2022 m. liepos mėn. atsakovui atvykus įsigyti krautuvo iš liudytojo E. S. įmonės, jis atsakovui nurodė, kad krautuvas turi defektą, dėl kurio jis užkaista ir nedirba. Dėl esamo defekto liudytojas krautuvą atsakovui 2022 m. liepos mėn. pardavė už apie 2500 Eur sumą, apie 7000 moto valandų ridos. Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovas ginčo krautuvą nusipirko apie vieną mėnesį prieš sutarties sudarymą. Ieškovas nebūtų pirkęs krautuvo už pirminiame viešame skelbime nurodytą 9800 Eur sumą, nes atvykus apžiūrai paaiškėjo, kad jis labai negražiai nudažytas, o perdažymas kainuos virš 1000 Eur. Todėl ieškovas nurodė, kad sutiktų įsigyti krautuvą už 8000 Eur sumą. Nors atsakovas su tokia suma iš pradžių nesutiko, vėliau paskambinęs trečiajam asmeniui nurodė, jog sutinka parduoti už 8000 Eur, nes jam reikia pinigų namo remontui. Todėl visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad krautuvo pardavimo kainos sumažinimas įrodo, jog ieškovas apie parduodamo daikto trūkumus buvo informuotas. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovas įsigijęs krautuvą 2022 m. liepos mėn. su žinomais defektais už 2500 Eur sumą su 7000 moto valandų rida, tą patį mėnesį siekdamas nesąžiningai pasipelnyti pardavė ieškovui krautuvą neatskleidęs žinomų defektų už 8000 Eur sumą su 4553 moto valandų rida, be to pakeitus (perdažius) krautuvo spalvą. Todėl konstatuotina, kad atsakovas neatskleidė Ieškovui ir/ar Trečiajam asmeniui daikto trūkumu, nes siekė nesąžiningai pasipelnyti. Be to, civilinėje byloje pateikti duomenys apie atsakovo parduodamas transporto priemones bei kitas teikiamas paslaugas (nuomos, darbų atlikimo), įrodo, kad tokia atsakovo veikla yra tęstinė, savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos, todėl konstatuotina, kad atsakovas užsiima komercine veikla (yra verslininkas, teikiantis transporto priemonių pardavimo, nuomos ir kt. paslaugas) ir sutarties sudarymo metu veikė kaip verslininkas.

Šalies argumentai

14.3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas neturėjo pagrindo savo teises gimti išimtiniu pirkėjo teisių gynimo būdu - atsisakant sutarties bei reikalaujant restitucijos. Pažymėtina, kad byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas krautuvą neva be defektų, su 4553 moto valandų rida, iš atsakovo įsigijo už 8000,00 Eur, o paaiškėjusių paslėptų defektų taisymo kaina gali sudaryti nuo 2400,26 Eur iki 14610,26 Eur ar daugiau (nurodyta, kad tiksli defektų šalinimo suma bus nustatyta ardant transporto priemonės agregatus su paslėptais defektais. Nustatyta, kad ieškovas pirko Krautuvą, kuriame buvo nurodyta 4553 moto valandų rida, o bylos nagrinėjimo metu iš liudytojo E. S. paaiškinimų tapo žinoma, kad iš tiesų krautuvo rida yra ne mažesnė nei 7000 moto valandų. Taip pat nustatyta, kad atsakovas krautuvą iš E. S. įsigijo su atskleistais daikto trūkumais už 2500,00 Eur, o atsakovas, siekdamas nesąžiningai pasipelnyti, krautuvą su paslėptais defektais, kurių neatskleidė ir neaptarė su pirkėju, pardavė ieškovui už 8000,00 Eur, taip pat suklastojo moto valandų ridą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tame tarpe paslėptus defektus, galimą krautuvo defektų taisymo kainą, tikrąsias moto valandas, kurias suklastojo atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovo Sutarties pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, pardavėjo nesąžiningumo išraiška.

14.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalį, 98 straipsnio 1, 2 dalis. Ieškovas nesutinka su tokiais teiginiais. Pažymėtina, kad išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga yra nepriteisiamos tam tikrais atvejais, teismui atsižvelgus į Rekomendacijose nurodytus kriterijus ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Šioje byloje ieškovas patyrė 96,80 Eur išlaidų už advokato susipažinimą su bylos medžiaga, tokios išlaidos yra laikytinos protingomis, būtinomis ir pagrįstomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė ieškovo naudai iš atsakovo. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad 907,50 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti sumą teismas priteisė tik už atstovavimą 2023-04-17 parengiamajame teismo posėdyje ir 2023-05-03 teismo posėdyje, kadangi minėtos išlaidos buvo priteistos taip pat už papildomų įrodymų pateikimą teismui, taikos derybas, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, prašymo dėl išlaidų parengimą ir pateikimą. Akcentuotina, kad pagal pateiktą sąskaitą Nr. 20230314/001 buvo taip pat apmokėta už papildomų įrodymų pateikimą teismui, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, prašymo dėl išlaidų parengimą ir pateikimą. Likusią sumą, iš bendro sumos atėmus sumą už atstovavimą posėdžiuose ir sumą už prašymo dėl išlaidų parengimo ir pateikimo (907,50 - 425,80 - 48,40), t. y. 433,30 Eur, padalinus už nurodytų teisinių paslaugų suteikimą gaunama, kad už vieną valandą teisinių paslaugų - papildomų įrodymų pateikimą teismui, taikos derybas (2 vnt.), pasiruošimą bylos nagrinėjimui - buvo sumokėta apie 108,33 Eur. Šis dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio (179,90 Eur). Svarbu pažymėti, kad sąskaitoje nurodyta kaina yra su PVM. Apeliantas taip pat teigia, jog „Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 544,50 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti už atstovavimą 2023-05-12 teismo posėdyje, todėl nebebuvo jokio pagrindo ieškovui iš atsakovo dar papildomai priteisti 423,50 Eur už baigiamosios kalbos pasiruošimą - nes tai apima atstovavimą pirmiau minėtame teismo posėdyje, įvykusiame 2023-05-12“. Ieškovas nesutinka su tokia pozicija, nes ieškovo atstovas realiai paruošė ir pateikė teismui procesinį dokumentą - baigiamąją kalbą, kuriame apibendrintai išdėstė bylos esmę, faktines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus ir šalių bei liudytojų paaiškinimus. Ieškovo atstovas parengė baigiamąją kalbą raštu, taip pat atstovavo ieškovą 2023-05-12 teismo posėdyje, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog šie darbai vienas kitą apima. Ieškovas pažymi, jog šios išlaidos yra realios, pagrįstos ir būtinos, taip pat, tokios išlaidos yra priteisiamos Lietuvos teismų praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl krautuvo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo ir tinkamo teisės normų, reglamentuojančių pirkimo – pardavimo teisinius santykius bei netinkamos šalies pakeitimu tinkama, taikymo, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Bylos duomenimis nustatyta, šalys šių aplinkybių neginčija, kad 2022-07-29 ieškovo sūnus A. B. pagal transporto priemonių pardavimo portale www.autoplius.lt rastą skelbimą kreipėsi į atsakovą dėl mini krautuvo GEHL 6635, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Tą pačią dieną trečiasis asmuo A. B. atvyko pas atsakovą krautuvo apžiūrai, jį išbandė, krautuvas veikė, jokių defektų nepastebėjo. 2022-07-30, tarp ieškovo V. B. B. ir atsakovo A. M. buvo sudaryta Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas iš atsakovo įsigijo krautuvą Gehl 11720, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. gamybos, už 8000,00 Eur sumą. Sutartyje jokios informacijos apie galimus krautuvo defektus ar trūkumus nebuvo nurodyta, sutartį pasirašė A. M. ir V. B. B.

20. Iš 2022-08-16 sąskaitos faktūros Serija 000 Nr. 39 matyti, kad ginčo krautuvui buvo atliktas remontas – suremontuotos valdymo rankenos, pakeisti tepalai, už šiuos darbus sumokėta 400,00 Eur.

21. Ieškovo teigimu, 2022-08-19 pradėjus dirbti krautuvu, paaiškėjo, kad jis yra su defektais, t.y. užkaitęs sustoja dirbti. 2022-08-27 tarp atsakovo ir trečiojo asmens A. B. vyko susirašinėjimas SMS pranešimas dėl galimo krautuvo defekto.

22. 2022-08-30 ieškovas kreipėsi į Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono Policijos komisariatą (toliau – ŠA VPK Radviliškio raj. PK) su pareiškimu dėl galimai nuslėpto krautuvo defekto. ŠA VPK Radviliškio raj. PK 2022-09-07 nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 1 d. (sukčiavimas) atsisakė pradėti. Minėtame nutarime, be kita ko, nurodyta, kad medžiagos tyrimo metu objektyvių duomenų, įrodančių, kad A. M. tyčia, apgaulės būdu paslėpdamas mini krautuvo defektą pardavė mini krautuvą GELH V. B. B. už didesnę kainą, negauta; V. B. B., manant, kad jo teisės buvo pažeistos, siūlytina kreiptis į teismą civilinės teisės nustatyta tvarka.

23. 2022-09-19 trečiasis asmuo A. B. SMS pranešimu informavo atsakovą, kad ginčo krautuvas 2022-09-27 bus nugabentas į statybinės technikos servisą UAB „Elremta Mastermann“, kur bus atliekamas jo defektavimas, ir, kad atsakovas yra kviečiamas dalyvauti krautuvo apžiūroje. Duomenų, kad atsakovas į apžiūrą buvo nuvykęs, byloje nėra pateikta.

24. Iš 2022-10-06 UAB „Elremta Mastermann“ transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad atlikus krautuvo GEHL 6635 apžiūrą buvo nustatyta tokie defektai: 1) hidraulinės alyvos prasisunkimai; 2) neveikia kabinos pakėlimo cilindrai/amortizatoriai; 3) pašilus hidrauliniu alyvai, važiuojant ir darant posūkius krenta hidraulinės sistemos valdymo slėgis nuo 20 bar iki mažiau nei 8 bar, nukritus minėtam slėgiui pradeda veikti važiavimo variklių stabdžiai (alyva nukreipiama į baką) ir krautuvas nebevažiuoja arba važiuoja labai silpnai. Akte taip pat nurodyta, kad „dėl gamintojo priežiūros ir aptarnavimo sąlygų nesilaikymo (hidraulinės alyvos ir filtro nekeitimo) mazgai sudilo ir atsirado hidraulinės sistemos valdymo slėgio kritimas. Klientas, pirkdamas krautuvą pilnai negalėjo patikrinti ar technika atlieka visas funkcijas tvarkingai. Nes neturi spec. įrankių, priemonių ir žinių. Defektavimo metu tikrinome tik hidraulinę sistemą, dėl kurios klientas turi nusiskundimų. Bendrai krautuvas turi daugiau defektų, matosi pridedamose nuotraukose.“ Krautuvo apžiūrą atlikę specialistai taip pat nurodė, kad defektų šalinimo suma, priklausomai nuo detalių kainos, gali svyruoti nuo 1296,74 Eur iki 12210,00 Eur, darbų kaina – 1103,52 Eur.

25. 2022-11-10 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto, reikalaudamas nutraukti 2022-07-30 Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo - pardavimo sutartį, grąžinti faktinę krautuvo kainą – 8000,00 Eur, kompensuoti 181,50 Eur už pretenzijos ruošimą ir konsultaciją, 400,00 Eur už krautuvo rankenų remontą, 174,24 Eur už krautuvo defektavimą, 508,20 Eur krautuvo transportavimo išlaidas, 6300,00 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo UAB „Jorbeka“ už atliktus gerbūvio darbus, kurių negalėjo atlikti su įsigytu krautuvu su paslėptu defektu.

26. 2022-11-23 atsakovas pranešimu „Dėl 2022-11-10 pretenzijos dėl netinkamos kokybės daikto“ nurodė, kad su pretenzija nesutinka, ji nepagrįsta, nes krautuvas pardavimo metu atitiko visus naudotam daiktui keliamus reikalavimus ir jokių esminių gedimų, neleidžiančiu juo dirbti, nebuvo, pateiktos serviso išvados neatitinka techninei ekspertizei keliamų reikalavimų.

27. 2022-12-19 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl krautuvo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Ieškinį iš esmės grindė aplinkybe, kad atsakovas pardavė ieškovui krautuvą su paslėptu defektu, dėl kurio neįmanoma naudoti daikto pagal paskirti, ir, kad atsakovas apie šį defektą žinodamas, nuslėpė šią informaciją nuo ieškovo. Atsakovas A. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko, teigė, kad suprato, jog krautuvo pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė ne tas pats asmuo, su kuriuo jis tiesiogiai bendravo sandorio metu. Nurodė, kad apie daikto trūkumus apžiūros metu trečiasis asmuo A. B. buvo informuotas, ieškovas krautuvu naudojosi apie mėnesį laiko ir tik po to pradėjo reikšti pretenzijas dėl defektų, jį remontavo, todėl atsakovas nežino kas ginčo krautuvui galėjo būti padaryta.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad atsakovas ginčo krautuvą ieškovui pardavė su paslėptais defektais, 2023-07-21 sprendimu ieškinį tenkino visiškai - nutraukė 2022-07-30 Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo – pardavimo sutartį bei taikė restituciją: įpareigojo atsakovą A. M., savo jėgomis ir lėšomis pasiimti krautuvą GEHL 6635, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. gamybos, iš ieškovo V. B. B., ir priteisė iš atsakovo A. M. ieškovo V. B. B. naudai už transporto priemonę sumokėtą 8000 Eur sumą.

29. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmė motyvuoja tuo, kad ieškovas neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą (netinkama šalis). Teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovas pažeidė pirkimo – pardavimo sutartį, neatskleisdamas krautuvo trūkumų, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, bei nepagrįstai taikė išimtinį pirkėjo teisių gynimo būdą – sutarties atsisakymą ir restitucijos taikymą, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, teigia, kad atsakovas iš faktinių situacijos aplinkybių galėjo suprasti, kad pirkimo sandorio metu trečiasis asmuo A. B. (ieškovo sūnus) veikė kaip ieškovo atstovas, taip pat bylos nagrinėjimo metu ieškovas visus trečiojo asmens atliktus veiksmus patvirtino, ginčo esmės ši aplinkybė nekeitė. Taip pat nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sandorio metu atskleidė trečiajam asmeniui krautuvo trūkumų faktą. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs pardavėjo nesąžiningumą, pagrįstai atsakovo sutarties pažeidimą įvertino kaip esminį ir tuo pagrindu pirkimo – pardavimo sutartį nutraukė bei taikė restituciją.

30. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, šalių pateiktų dokumentų turinį, argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais.

Dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama

31. Vadovaujantis įstatymų nuostatomis, civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (LR CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015).

33. LR CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021).

35. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pats pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, bylos nagrinėjimo metu ne kartą patvirtino, kad prašė sūnaus A. B. jo vardu nupirkti krautuvą, davė pinigų jo pirkimui, kilnojamas turtas įgytas ieškovo vardu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad šio konkretaus ginčo atveju ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis yra ieškovas, jam atitinkamai priklauso reikalavimo teisė, o aplinkybės, kad trečiasis asmuo, kaip ieškovo sūnus, žodinio ieškovo pavedimo pagrindu, atliko tam tikrus veiksmus, nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad šiuo atveju ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Pabrėžtina, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo, nekelia vienas kitam jokių abejonių, pretenzijų dėl atliktų veiksmų apimties, ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino sandorį, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios aplinkybės, kaip, kad ieškovą ir trečiąjį asmenį siejantys artimi ryšiai (tėtis ir sūnus), bendro pasitikėjimo santykiais perduodant grynais pinigais 8000 Eur ir iš anksto pasirašant pirkimo – pardavimo sutarties blanke, rašytinio įgaliojimo nerašymas, yra pateisinamos ir sukelia ginčo riziką tik tarp ieškovo ir trečiojo asmens, bet neliečia atsakovo.

36. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo išvadai, kad konkrečiu atveju trečiajam asmeniui kuris nebuvo ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi, pirkimo veiksmus atlikęs ieškovo (tėvo) prašymu, nebūdamas ginčo krautuvo savininku, nenaudojęs savo piniginių lėšų minėto turto įsigijimui, priklauso reikalavimo teisė į atsakovą.

Dėl pirkimo – pardavimo sutarties esminio pažeidimo

37. Įstatyme įtvirtinta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (LR CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (LR CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

38. Parduodamų daiktų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (LR CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (LR CK 6.333 straipsnio 4 dalis).

39. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (LR CK 6.333 straipsnio 6 dalis). LR CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, o pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aptariama galimybė nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, 24 punktas).

40. Tai, ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal LR CK 6.217 straipsnyje nurodytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus, t. y. pirmiausia atsižvelgiant į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (LR CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (LR CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal LR CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal LR CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis LR CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. LR CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.

43. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (LR CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

44. Taigi, ginčuose dėl parduoto daikto trūkumų, pirmiausia turi būti nustatyta faktinė aplinkybė dėl pirkimo-pardavimo metu buvusių parduoto daikto trūkumų, kuriais ieškovas (pirkėjas) remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, buvimo ar nebuvimo. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (LR CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

45. Nustačius trūkumų buvimą, turi būti nagrinėjama ir vertinama, ar šie trūkumai buvo atskleisti ieškovui (pirkėjui), ar jie buvo tokie akivaizdūs, kad ieškovas, kaip atidus pirkėjas, juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, ar dėl nustatytų trūkumų daikto kokybė prastėja, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

46. Pagal LR CK 6.334 straipsnį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės (1 dalies 1 punktas); 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (1 dalies 2 punktas); 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (1 dalies 3 punktas); 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (1 dalies 4 punktas). Pagal LR CK 6.399 straipsnį, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos LR CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas (LR CK 6.334 straipsnio 4 dalis).

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Reikalavimą sumažinti pirkimo kainą (LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra: 1) daiktą galima naudoti pagal paskirtį nepašalinus jo trūkumų; 2) daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės. Reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti (LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) pirkėjas gali pareikšti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima, priešingai nei pirmiau aptartoje priemonėje – pirkėjo reikalavime mažinti pirkinio kainą; 2) trūkumai gali būti pašalinti. Pažymėtina, kad galimybė reikalauti pašalinti daikto trūkumus, kurių pašalinti neįmanoma, prieštarautų proporcingumo principui, ginant pirkėjo teises. Be to, sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“, turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Ištaisyti daikto trūkumus pardavėjas privalo per protingą terminą, protingas terminas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos reikšmingas aplinkybes. Be to, pirkėjas, pasinaudojęs reikalavimu ištaisyti daikto trūkumus, nepraranda teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

48. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina ir šios faktinės aplinkybė atsakovas nepaneigė jokiais leistinais įrodymais, kad ginčo krautuvas ieškovui buvo parduotas su trūkumu - hidraulinės sistemos valdymo slėgio kritimu, kas įtakojo, jog ilgesnį laiką padirbus su krautuvu jis nustoja važiuoti. Šią aplinkybę įrodė tiek ieškovo pateiktas defektavimo aktas, tiek liudytojo E. S. (buvusio krautuvo savininko) parodymai, tiek ir pačio atsakovo pozicija, nurodant, kad apie šį defektą iš buvusio krautuvo savininko žinojo, taip pat, kad ieškovas apie šį trūkumą buvo informuotas. Esminis ginčas byloje kilo dėl to ar atsakovas prieš ieškovui įsigyjant krautuvą tinkamai informavo apie parduodamo daikto trūkumus. Teisėjų kolegija ištyrusi byloje pateiktus duomenis, pripažįsta, kad šiuo atveju atsakovas neįrodė, kad jis ieškovui suteikė informaciją apie tai, kad jo parduodamas daiktas turi trūkumą – dėl hidraulinės sistemos defektų ilgiau dirbant nustoja veikti. Sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su ieškovo argumentais, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas prieš pirkimo sandorio sudarymą atskleidė trečiajam asmeniui krautuvo trūkumų faktą. Priešingai, byloje esantys duomenys suteikia pagrindo išvadai, kad tokia informacija nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui nebuvo žinoma. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo – pardavimo sutartyje jokie daikto trūkumai nebuvo nurodyti, jokie daikto trūkumai nebuvo nurodyti ir viešame daikto pardavimo skelbime. Taip pat atsakovas 2022-11-23 pranešime „Dėl 2022-11-10 Pretenzijos dėl netinkamos kokybės daikto“ laikėsi pozicijos, kad krautuvas pirkimo pardavimo sandorio metu buvo techniškai tvarkingas bei, kad neturėjo kokių nors defektų, ir tik vėliau bylos nagrinėjimo metu keitė savo poziciją, teigdamas, kad apie krautuvo trūkumus (galimą laikiną užstrigimą) ieškovas buvo informuotas. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad atsakovas žinodamas apie parduodamo daikto trūkumus, jų pirkėjui nenurodė. Atsakovo vienintelį argumentą, kad sumažinta krautuvo kaina įrodo, jog apie daikto trūkumus atsakovas informavo pirkėją, teisėjų kolegija vertina kaip nepakankamą, nepatvirtintą kitais įrodymais, gynybinį, todėl teisiškai nereikšmingą.

49. Taip pat teisėjų kolegija vertina, kad šis kilnojamo daikto trūkumus laikytinas paslėptu, kadangi, visų pirma, pats atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose teigė, kad „kiek dirbau aš su juo, jis normaliai dirbo“ (2023-01-12 atsiliepimas į ieškinį), kas įrodo, jog trūkumas nėra iškart pastebimas, defekto pasireiškimas priklauso nuo tam tikrų aplinkybių (važiavimo laiko, oro temperatūros), prieš įsigyjant krautuvą jo bandymo metu toks trūkumas nebuvo pasireiškęs, įmonė, atlikusi krautuvo apžiūrą, nurodė, kad klientas, pirkdamas krautuvą pilnai negalėjo patikrinti ar technika atlieka visas funkcijas tvarkingai, ieškovas taip pat nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tik ilgesnį laiką padirbus su krautuvu, išryškėja jo defektai. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių šias ieškovo įrodinėtas ir įrodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad aplinkybių, paneigiančių pardavėjo (apelianto) atsakomybę, byloje nenustatyta, t. y. apeliantas neįrodė, kad informavo ieškovą apie krautuvo defektą ir (ar) kad defektas galėjo būti vizualiai matomas daikto apžiūros metu, todėl ieškovas negalėjo nežinoti apie parduodamo daikto kokybę (LR CK 6.327 straipsnio 1–3 dalys). Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju ieškovui buvo perduotas kokybės reikalavimų neatitinkantis daiktas, kurio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, ir ieškovui šios aplinkybės nebuvo atskleistos (žinomos).

50. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus apie tai, kad ieškovas papildomai netikrindamas servise krautuvo, prisiėmė krautuvo trūkumo riziką, kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius teisingumo ir sąžiningumo principams. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei įstatymas, nei pirkimo – pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (LR CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (LR CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

51. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad aplinkybė, jog ieškovas apie daikto trūkumus pranešė tik po mėnesio, atima iš pirkėjo teisę remtis daikto trūkumu. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu (LR CK 6.363 straipsnio 11 dalis). LR CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo–pardavimo sandoriui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, esant byloje duomenims, jog ginčo defektas nebuvo atskleistas ir matomas, į tai, kad trūkumas ne iš karto paaiškėjo, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas ne per protingą laiką pranešė atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovas tinkamai ir per protingą laiką informavo pardavėją (atsakovą) apie esančius defektus ir pasiūlė kartu dalyvauti krautuvo patikroje, tačiau atsakovas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo, jokių pastangų taikiai spręsti kilusį konfliktą nedėjo. Todėl teisėjų kolegija, esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, atmeta apelianto samprotavimus, kaip nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais, jog po pirkimo sandorio paaiškėjęs defektas galėjo priklausyti nuo ieškovo veiksmų.

52. Dėl apelianto motyvų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė išimtinį pirkėjo teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą ir restitucijos taikymą, teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes - krautuvas nustoja veikti po 30 min. intensyvaus darbo, jo remonto kaštai gali svyruoti nuo 2400,26 Eur iki 14610,26 Eur, pardavėjo nesąžiningumą pirkėjo atžvilgiu neinformuojant apie minėto trūkumo buvimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nupirkto daikto kokybės trūkumas (krautuvo hidraulinės sistemos gedimas) yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę reikalauti ieškovui atsisakyti sutarties, todėl pirkimo - pardavimo sutartį nutraukė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, nesutiko atlyginti pirkėjo išlaidų krautuvo trūkumams ištaisyti, be to, iš esmės neginčijo, jog nurodytos prognozuojamos krautuvo remonto išlaidos yra nepagrįstos, nerealios, nepateikė jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo teismui spręsti, kad pirkėjo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra netinkamas. Be to, nors ir sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.), savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, o tai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu bei taikyti restituciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, pažeidė LR CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat neatsižvelgė į Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistinų išlaidų dydžius.

54. Teisėjų kolegija įvertinus byloje pateiktus duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

55. LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis).

56. Teismas gali nukrypti nuo LR CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

57. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pagrindiniai reikalavimai byloje buvo nutraukti 2022-07-30 pirkimo – pardavimo sutartį dėl pardavėjo nesąžiningumo, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą savo lėšomis pasiimti krautuvą iš ieškovo, priteisiant ieškovo naudai už krautuvą sumokėtą 8000,00 Eur sumą, priteisti 1263,94 Eur nuostolių atlyginimą. Visi šie reikalavimai iš esmės buvo pripažinti pagrįstais ir tenkinti, išskyrus tai, kad priteisiamų nuostolių atlyginimą pirmosios instancijos teismas sumažino iki 863,94 Eur, t.y. nepriteisė 400,00 Eur už krautuvo rankenų remontą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų apimtį, į tai, kad iš esmės ieškinys atsakovui pareikštas dėl jo, kaip pardavėjo, nesąžiningumo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteista 400,00 Eur suma iš esmės buvo pagerintas atsakovui priklausantis turtas, kuris taikant restitucijos institutą, jam buvo grąžintas, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei sąžiningumo principais, LR CPK 93 straipsnio 4 d. nuostatomis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo naudai iš atsakovo priteisė visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apelianto argumentus dėl netinkamai paskirstytų išlaidų atmeta kaip nepagrįstus.

58. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 96,80 Eur už dokumentų analizę ir teisinę konsultaciją, 423,50 Eur už baigiamosios kalbos paruošimą, taip pat už du teismo posėdžius, kurie abu truko kiek daugiau nei 2 val. priteistos 907,50 Eur išlaidos viršija maksimalius dydžius, įtvirtintus Rekomendacijose.

59. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pateikė prašymą priteisti 3318,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 96,80 Eur dokumentų analizė ir viena teisinė konsultacija, 726,00 Eur ieškinio projekto parengimas, 605,00 Eur, dubliko projekto parengimas, 907,50 Eur atstovavimas 2023-04-17 parengiamajame teismo posėdyje, taikos derybos, papildomų įrodymų pateikimas, atstovavimas 2023-05-03 teismo posėdyje, taikos derybos, pasiruošimas bylos nagrinėjimui, prašymo dėl išlaidų parengimas ir pateikimas teismui; 544,50 Eur atstovavimas 2023-05-18 teismo posėdyje, pasiruošimas bylos nagrinėjimui, kliento konsultavimas, įrodymų rinkimas iš viešų duomenų autoplius.lt ir kt., prašymų dėl išlaidų, papildomų įrodymų parengimas. Ieškovas nurodė, kad šios išlaidos buvo patirtos už papildomų įrodymų pateikimą teismui, taikos derybas, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, prašymo dėl išlaidų parengimą ir pateikimą. Pažymėjo, iš bendro sumos atėmus sumą už atstovavimą posėdžiuose ir sumą už prašymo dėl išlaidų parengimo ir pateikimo (907,50 - 425,80 - 48,40), t. y. 433,30 Eur, padalinus už nurodytų teisinių paslaugų suteikimą gaunama, kad už vieną valandą teisinių paslaugų - papildomų įrodymų pateikimą teismui, taikos derybas (2 vnt.), pasiruošimą bylos nagrinėjimui - buvo sumokėta apie 108,33 Eur. Šis dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio (179,90 Eur).

60. Pažymėtina, kad Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16. punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistini maksimalus užmokesčio dydis sudaro 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje; už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1; 8.18.punktas numato, kad už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.19. punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.20. punktas).

61. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nurodytas nuostatas, ieškovo pateiktus dokumentus, įrodančius bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą bei apskaičiavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovo naudai 3318,30 Eur advokato atstovavimo išlaidų, nepažeidė LR CPK 93 str., 98 straipsnio bei Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatų.

Dėl bylos procesinės baigties

62. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nustatę daikto kokybės trūkumo faktą, dėl kurio tai buvo esminis sutarties pažeidimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė pagal pirkėjo reikalavimą teisių gynimo būdą, išdėstytą LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, – pirkėjo teisę reikalauti iš pardavėjos kainos už sumokėtą netinkamos kokybės daiktą grąžinimo, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).

65. LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

66. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovas V. B. B. pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1452,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį parengimą (2023-08-22 išankstinė sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20230822/001; 2023-08-24 AB Šiaulių bankas mokėjimo nurodymas).

67. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, ieškovui V. B. B. iš atsakovo A. M. priteistinos 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė