Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2. Atsakovas V. M. pareiškė teisme priešieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašo nutraukti V. M. ir R. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl R. M. kaltės; priteisti iš R. M. V. M. naudai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo V. M. palikti pavardę „M“, o R. M. - „P.“; įpareigoti R. M. per 5 dienas nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos gražinti V. M. santuokos metu jai dovanotus auksinę grandinėlę, žiedą su akute, kompiuterį, planšetę, mobilų telefoną, fotoaparatą; nustatyti, kad santuokos nutraukimas V. M. ir R. M. turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2022 m. sausio mėn.; padalinti santuokos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės metu įgytą turtą V. M. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisiant: 366/2150 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ; ½ dalį pastato - sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 32000 Eur; priteisti iš V. M. R. M. naudai 16000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam natūra tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto dalį; priteisti iš R. M. V. M. naudai 2543,29 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; priteisti iš R. M. V. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus (3 t., b. l. 189-205, 4 t., b. l. 81-85).

11. Ieškovė teigia, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Nurodė, jog sudarydama santuoką su atsakovu tikėjosi sukurti darnią ir laimingą šeimą. Po santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas vedė bendrą ūkį, rūpinosi buitimi, tačiau dirbo ir gyveno skirtinguose miestuose J. K., tarp kurių dviejų valandų kelio atstumas. Ieškovė laisvadienius leisdavo atsakovo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, o darbo dienomis grįždavo į savo nuolatinę gyvenamąją vietą kitame mieste. Nors būnant kartu ir ryškėjo charakterio skirtumai, nesuderinamumas, tačiau ieškovė tikėjosi, kad atsakovas pasikeis, nebebus toks nuožmus ir valdingas jos atžvilgiu. Ieškovė buvo atlaidi ir kantri. Atsakovas dažnai supykdavo ir nekalbėdavo savaitėm, kai praeidavo nekalbadieniai, toliau vėl viskas būdavo gerai. Ieškovė sužinojo, kad atsakovas galimai buvo jai neištikimas, pažinčių svetainėse ieškojo kitos moters. Ji nurodė, kad po eilinio ilgo nesikalbėjimo ji atvažiavo pas sutuoktinį į jo būstą, atsidarė kompiuterį ir pamatė, jog jos vyrui eina žinutės iš pažinčių portalo, ji tai nufotografavo, grįžęs atsakovas jas ištrynė. 2020 m. vėl pamatė žinutes jos vyrui nuo skirtingų moterų. Mano, jog jis nuolat ieškojo kitų moterų. O vieną dieną ieškovė tiesiog buvo nebeįleista į atsakovo gyvenamąjį būstą. Po to jis atvyko pas ją į jos gyvenamąją vietą J. K., kai ji tuo metu buvo Lietuvoje, atvežė visus jos pas jį buvusius daiktus, sukrautus į lagaminus. Mano, jog atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad jis galimai buvo neištikimas ieškovei, siekė susirasti kitą moterį ir galimai ją susirado, ėmė su ieškove elgtis nepagarbiai, atstumiančiai, nebuvo lojalus, todėl bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovė tiesioginės savo kaltės dėl santuokos iširimo neįžvelgia, tačiau mano, kad galėjo būti dar dėmesingesnė atsakovui ir jo poreikiams, atlaidesnė šeimoje, todėl mano, jog santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

12. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodė, jog jų santuoka iširo būtent dėl pačios ieškovės kaltės, dėl jos neištikimybės. Po santuokos sudarymo šalys toliau gyveno J. K.. Kadangi ieškovė ir atsakovas prieš susipažįstant gyveno ir dirbo skirtingose J. K. miestuose, atsakovas - (duomenys neskelbtini), o ieškovė - (duomenys neskelbtini) mieste, atstumas tarp šių miestų apie dvi valandos kelio, tarp šalių po santuokos sudarymo buvo priimtas sprendimas nieko nekeisti ir kurį laiką pagyventi skyriumi, o vėliau išėjus į pensiją grįžti visam laikui gyventi į Lietuvą. Ieškovė ir atsakovas kartu leisdavo savaitgalius, nemažai laiko buvo leidžiama ir Lietuvoje (poilsio dienos, atostogos ir pan.). Ieškovė ir atsakovas kaip šeima gyveno iki 2021 m. Atsakovas labai mylėjo ieškovę, ja rūpinosi, stengėsi, kad ieškovė jaustųsi laiminga, jis rūpinosi ne tik ieškove, bet ir jos vaikais bei anūkais. 2021 m. ieškovės elgesys staiga pasikeitė. Ji tapo šalta ir abejinga atsakovo atžvilgiu, vengė bet kokio artumo, ėmė vis dažniau ieškoti priežasčių nepasimatyti su atsakovu, nieko nepranešusi atsakovui išvykdavo atostogų į Lietuvą. Ji nuolat turėjo kitų vyrų. Iš pradžių susirašinėjo su viršininku, jie kartu dirbdavo, jų išeiginės ir darbo dienos sutapdavo. Po to susirašinėjo su kitais vyrais. Ieškovė apie rastas žinutes atsakovui nurodė, kad minėti vyrai yra jos pusbroliai, tačiau jis tokių nepažįsta. Be to, atsakovas nieko nepranešęs ieškovei, 2022 m. sausio mėn. nuvyko jos gyvenamosios vietos J. K. adresu. Atsakovas ieškovės namuose rado kelis lagaminus su vyriškais daiktais, o ieškovės lovoje mėtėsi vyriškos trumpikės, lova buvo sujaukta. Jis prašė ieškovę dėl to pasiaiškinti, tačiau ieškovė nurodė, jog savo namuose ji leido pagyventi kaimynui. Atsakovas tuo netiki, mano, jog ieškovė jam yra neištikima, todėl prašo santuoką nutraukti dėl jos kaltės.

13. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

14. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).

15. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. Atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima, tai preziumuojama, bet kita šalis gali nuginčyti.

16. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (nagrinėjamoje byloje – atsakovui) tenka įrodyti faktą (ieškovės neištikimybę), su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

17. Nagrinėjamu atveju abi šalys sutinka, kad santuoka faktiškai iširo 2022 m. sausio mėnesio pabaigoje, mano, kad santuoka iširo galutinai, susitaikymas nėra galimas, taikyti susitaikymo termino nėra galimybės, tačiau skirtingai vertina santuokos iširimo aplinkybes bei kiekvienos iš šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė teigia, jog dėl santuokos iširimo kalti abu, atsakovas galimai buvo ieškovei neištikimas, nuolat ieškojo kitų moterų ir galimai su jomis bendravo, su ieškove ėmė elgtis nepagarbiai, atstumiančiai, buvo nelojalus, todėl bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Ji mano, jog galėjo būti dėmesingesnė atsakovui, jo poreikiams, atidesnė, atlaidesnė šeimoje. Atsakovas teigia, jog dėl santuokos iširimo kalta būtent ieškovė, jos kaltė pasireiškia neištikimybe, ji nuolat turėjo kitų vyrų, iš pradžių susirašinėjo ir turėjo romantinius santykius su viršininku, vėliau susirašinėjo su kitais vyrais, siuntė jiems romantinio pobūdžio žinutes, širdutes, galiausiai – kai 2022 m. sausio mėnesį jis atvyko pas ją į jos gyvenamąją vietą, rado jos lovoje besimėtančias vyriškas trumpikes, kurios buvo ne jo, stovėjo svetimas lagaminas, todėl dėl santuokos iširimo kalta būtent ieškovė.

18. Iš byloje esančių dokumentų, šalių paaiškinimų, liudytojų E. B. ir J. J. parodymų matyti, kad ieškovė ir atsakovas prieš susipažindami gyveno ir dirbo skirtingose J. K. miestuose, atsakovas - (duomenys neskelbtini), o ieškovė - (duomenys neskelbtini), atstumas tarp šių miestų apie dvi valandos kelio. Sudarius santuoką, tarp šalių po santuokos sudarymo buvo priimtas sprendimas nieko nekeisti ir kurį laiką pagyventi skyriumi, o vėliau išėjus į pensiją grįžti visam laikui gyventi į Lietuvą. Ieškovė kartu su kitais trimis asmenimis (latve, latviu ir J. J.) nuomojosi butą, kuriame kiekvienas iš nuomininkų turėjo po atskirą kambarį ir juose gyveno. Atsakovas turėjo 3 kambarių konsulinį būstą. Konsulinis būstas (angl. (duomenys neskelbtini)) yra J. K. taikoma viešo apgyvendinimo forma, dar kitaip vadinama socialiniu būstu, kurį asmeniui jo prašymu suteikia savivaldybė. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, asmuo tampa nuolatiniu nuomininku ir gali gyventi tame būste iki gyvenimo pabaigos, jei nepažeidžia nuomos taisyklių, taip pat jis turi teisę minėtą būstą išsipirkti. Ieškovė ir atsakovas dirbo skirtingose miestuose ir visą savaitę gyvendavo atskirai - kiekvienas savo mieste savo būste, o savaitgalius leisdavo kartu - dažniausiai bute pas atsakovą, poilsio dienas ir visas atostogas leisdavo dažniausiai Lietuvoje. Ieškovė kiekvieną savaitgalį vykdavo pas atsakovą, o darbo dienomis būdavo savo nuomojamame būste. Nors šalys ir vedė bendrą ūkį ir gyveno santuokinį gyvenimą, tačiau, akivaizdu, bendro gyvenamojo būsto jos neturėjo, bendrų daiktų galimai taip pat neturėjo, kiekviena iš šalių turėjo savo atskirą gyvenamąjį būstą (ieškovė – nuomojosi kambarį, atsakovas turėjo jam suteiktą konsulinį butą). Nors šalys ir buvo sutuoktiniai, tačiau daugiausiai laiko jie leisdavo būdami atskirai vienas nuo kito, nei vienas iš jų nedėjo pastangų kurti bendrą gyvenimą, apsigyventi kartu, kurti bendrą buitį, tokia padėtis juos abu tenkino.

19. Atsakovas teigia, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, jos kaltė pasireiškia neištikimybe -ji romantinio pobūdžio žinutėmis susirašinėjo su savo vadovu, taip pat su kitais vyrais, jos lovoje jis užtiko besimėtančias vyriškas trumpikes. Kaip minėta, kaltė dėl santuokos nutraukimo preziumuojama, jeigu sutuoktinis neištikimas, tačiau neištikimybės faktą privalo įrodyti atsakovas. Nors jis teigia, jog ieškovė nuolat susirašinėjo romantinio pobūdžio žinutėmis su vadovu ir kitais vyrais, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Ieškovė nurodė, jog viršininkas žinute tik paklausė „ko nedirbi“, o atsakovas perskaitė ir kilo triukšmas, jis „susikoliojo“ su meistru. Meistrui yra 42 metai, o jai – 63 metai, tai kokia iš jų pora gali būti ir kokie santykiai galėtų būti. Sutiktina, jog tokio pobūdžio žinutė tikrai neįrodo neištikimybės fakto. Nors atsakovas ir teigia, kad ji kartu su meistru dirbdavo, kartu ir poilsio dienas imdavo, tačiau tai taip pat neįrodo neištikimybės fakto, o tik darbo teisinius santykius bei atsakovo nepagrįstą pavydą ir įtarinėjimus, kurie niekuo nepagrįsti. Dėl susirašinėjimo su kitais vyrais ieškovė nurodė, jog ji siuntė sveikinimus pusbroliams, tačiau atsakovui tai nepatiko. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė teismui jokių ieškovės susirašinėjimų su kitais vyrais pagrindžiančių įrodymų, jų neįvardijo ir nenurodė turinio, todėl teismui nėra ko vertinti, manytina, kad tai tik atsakovo prielaidos, todėl jo minėtas teiginys atmestinas, kaip nepagrįstas.

20. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovė jam buvo neištikima 2022 m. sausio mėnesį, kai jis neįspėjęs atvyko pas ją į nuomojamą būstą ir jos kambaryje rado svetimą lagaminą bei jos lovoje besimėtančias vyriškas trumpikes, kurios buvo ne jo. Nors ieškovė teigė, jog tai kaimyno, atsakovas nepatikėjo ir apkaltino ieškovę neištikimybe. Tam faktui pagrįsti atsakovas teismui pateikė antstolio R. V. 2022-08-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 23-24), iš kurio matyti, kad užfiksuota ieškovės atsakovui siųsta SMS žinutė. Ieškovė dėl minėto fakto paaiškino, kad atsakovas su ja nesikalbėdavo ilgai, po to imdavo vėl kalbėti kaip niekur nieko. Kadangi atsakovas nekėlė telefono ragelio ir su ja nesikalbėjo, tai ji neturėjo jam kaip pasakyti, kad išvyksta į Lietuvą. Tuo metu ji buvo pasiėmusi atostogas ir išvykusi į Lietuvą trims savaitėms, nes atvyko dirbti į jų įsigytą bendrą būstą meistrai, kurių laukė kelis mėnesius. O atsakovas sukrovė jos daiktus ir nieko nepranešęs jai atvežė į jos nuomojamą kambarį. Dar prieš tai atsakovas jos neįsileido į savo butą, kai ji buvo pas jį nuvažiavusi. Taip pat nurodė, jog kai kuris nors iš nuomininkų išvyksta, jo kambariu gali pasinaudoti kitų nuomininkų draugai, vaikai ar kiti giminaičiai. Taip atsitiko ir šiuo atveju, nes pas J. J. atvyko jo draugas, kuris nakvojo jos kambaryje, jos tuo metu nebuvo, ji buvo Lietuvoje. Nakvoti ji leido, nes ir kiti leidžia, kai jų nebūna, be to, J. J. gerai moka anglų kalbą ir jiems visiems, kai reikia, labai padeda. Be to, J. J. gėjus ir atsakovui tai yra gerai žinoma. Jeigu atsakovas būtų bendravęs su ieškove, jis būtų apie tai žinojęs.

21. Jos nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoju teisme apklaustas J. J., kuris parodė, jog ieškovę pažįsta gal 15 metų, abu kartu dirbo, apie 5 metus kartu su kitais nuomojasi dabartinį butą. Butas yra 4 kambarių, nuomininkai taip pat keturi. Atsakovas gal tik kelis kartus yra atvykęs aplankyti ieškovės į šį butą. Ieškovė pasiėmė trijų savaičių atostogas ir išvyko į Lietuvą. Kai atvyko atsakovas, ji jau pora savaičių kaip atostogavo Lietuvoje. Atsakovas atvyko neįspėjęs, 21-22 val. vakare, be jokio beldimo tiesiai nulėkė į ieškovės kambarį, o jis nuėjo pažiūrėti, kas atėjo. Atsakovas atvežė ieškovės lagaminą, daiktus. Kadangi ieškovė buvo Lietuvoje, dar jos turėjo nebūti visą savaitę, ji leido jam pagyventi tuo metu jos kambaryje. Jos kambaryje laikinai buvo apsistojęs jo draugas lenkas, ten buvo jo draugo daiktai. Jis pats yra gėjus. Jis kitų vyrų pas ieškovę niekada nematė. Jis dienomis būna namuose, viską mato. Ieškovės kambaryje jis negyveno niekada, nes turi savo kambarį, o jo draugui nakvoti pas jį kambaryje buvo nepatogu, nes jis dirba naktimis, tai sukelia nepatogumų. Be to, jis tvarkė savo kambarį, todėl dalį savo daiktų taip pat buvo išnešęs į ieškovės kambarį. O atsakovas nebendravo su žmona, net nežinojo, kur jo žmona, jo klausė, kur ieškovė. Iš liudytojo parodymų matyti, jog nėra duomenų, jog ieškovė turėjo kitų vyrų, kad su jais buvo atsakovui neištikima. Faktas, kad ieškovės lovoje mėtėsi vyriškos trumpikės, kai jos net nebuvo J. K., ji jau dvi savaites buvo Lietuvoje, bendravo su meistrais dėl bendro būsto remonto, o savo kambaryje buvo leidusi apsigyventi kitam asmeniui, neįrodo jos neištikimybės sutuoktiniui.

22. Iš antstolio R. V. 2022-08-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir fotonuotraukos (2 t., b. l. 23-24) matyti, kad žinutė tik patvirtina ieškovės ir liudytojo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė tuo metu buvo Lietuvoje, buvo pasiėmusi atostogas, kartu su meistrais remontą darė, o lovą, kol jos nėra, buvo užleidusi J., nes jis ant fotelio miega, nurodė, jog savo patalynės niekam neduoda. Taigi, minėtas rašytinis įrodymas tik patvirtina ieškovės atsikirtimus, o ne atsakovo teiginius apie ieškovės neištikimybę, todėl jo argumentas, kad ieškovė buvo jam neištikima, atmestinas, kaip neįrodytas. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovo pateikta ieškovės rašyta ir antstolio užfiksuota SMS žinutė tik patvirtina tą faktą, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu elgėsi netinkamai, nebuvo jos atžvilgiu lojalus ir pagarbus, kaip kad pats teigia, kad ją mylėjo, gerbė, norėjo, kad ji būtų laiminga. Tačiau iš žinutės turinio matyti, jog jis ne pirmą kartą ieškovę išvaro dėl nepaaiškinamų priežasčių, jai nuvykus pas jį į butą, jos neįsileidžia, su ja atsisako bendrauti, ją iškraustė. Nors pats teismui teigė, jog ieškovę mylėjo ir gerbė, bet ji jį atstūmė, tačiau iš žinutės turinio matyti, jog buvo atvirkščiai – dar nieko nežinodamas apie kambario užleidimą kaimynui jis jau sukrovė ieškovės daiktus ir juos jai atvežė, taigi, pats inicijavo skyrybų pradžią, nenorėdamas gyventi šeimoje ir taikytis. Taigi, tas faktas, jog jis rado sutuoktinės kambaryje svetimus vyriškus daiktus, santuokos iširimui neturėjo jokios reikšmės ir nebuvo santuokos iširimo priežastimi, nes jis atvyko jau apsisprendęs santuoką nutraukti, buvo sukrovęs ieškovės daiktus, kuriuos tik atvežė atiduoti ieškovei. Be to, nors atsakovas teigia, kad jis ieškovę mylėjo, buvo su ja pagarbus, stengėsi, kad ji būtų laiminga, tačiau, kaip teigia ieškovė, jau nuo 2019 metų ieškojo kitų moterų pažinčių portaluose. Nors atsakovas tai neigia, nurodydamas, kad neaišku, kada fotonuotraukos darytos, tačiau teismas mano kitaip. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų (2 t., b. l. 134-140) matyti, kad atsakovas, dar gyvendamas santuokoje su ieškove, jau 2019 metais susirašinėjo pažinčių portale „Draugas“ su kitomis moterimis, buvo susikūręs paskyrą, gaudavo žinučių iš kitų moterų. Beje, tai įrodo ir užfiksuota data – „Naujos moterys tavo mieste ((duomenys neskelbtini))//pažintys.draugas.lt“, (duomenys neskelbtini) metų lapkričio-gruodžio mėnesį jam rašė: G., E., D., L. ir kitos (2 t., b. l. 137). Be to, atsakovas pažinčių portale susikūrė paskyrą, pasivadino „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, jog jam 61 metai, kas įrodo, jog jis susirašinėjo su kitomis moterimis ir bandė megzti naujas pažintis portale „draugas.lt“ dar 2021 metais, t. y., dar gerokai iki faktinių santuokinių ryšių nutrūkimo (2022 m. sausio mėnuo). Tai tik įrodo, jog atsakovas nesiekė laimingai gyventi santuokoje, negerbė sutuoktinės, nebuvo jai nei lojalus, nei pagarbus, priešingai - elgėsi nepagarbiai ir tikrai neketino išsaugoti santuokos. Ieškovės pateikti įrodymai apibūdina laikotarpį, kai šalių tarpusavio santykiai dar nebuvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai dar nebuvo nutrūkę, todėl minėti įrodymai vertintini kaip susiję su santuokos iširimu, laikytini santuokos iširimo priežastimis.

27. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 3000 Eur neturtinės žalos. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu dėl santuokos iširimo yra kalta priešinga šalis.

29. CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nurodomo straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Vadinasi tam, kad uždrausti vienam iš sutuoktinių pasilikti santuokinę pavardę, reikalingos dvi sąlygos: 1) galima uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui, jeigu santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės; 2) sutuoktiniai neturi turėti bendrų vaikų. Ieškovė prašė jai palikti santuokinę pavardę „M.“. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodydamas, jog ieškovei turi būti grąžinta ikisantuokinė pavardė „P.“, nes nenori, kad ji turėtų jo pavardę. Kadangi santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovo reikalavimas atmestinas, po santuokos nutraukimo R. M. paliktina santuokinė pavardė „M.“, o V. M. jo pavardė – „M.“.

30. Ieškovė nurodė, kad išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito neturėtų būti priteistas, šalys darbingos ir gali pačios save išlaikyti. Atsakovas su tuo sutiko, todėl išlaikymo klausimas byloje nespręstinas (CPK 3.72 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškovė nurodė, jog santuokos metu ji su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-18). Nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini)) vertė - 32000,00 Eur, sutuoktinių dalys lygios, kiekvienam sutuoktiniui priklausanti ½ dalis sudaro 16000,00 Eur. Ieškovė prašo nekilnojamąjį turtą priteisti jai natūra. O už jai po santuokos nutraukimo atitenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turto dalį atsakovui įsipareigoja išmokėti ½ dalį nuo bendros vertės - 16000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją, išmokant ją ne vėliau, kaip kitą dieną po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Nekilnojamąjį turtą siekia įgyti natūra todėl, kad ieškovei diagnozuota nepagydoma imuninė liga opinis kolitas, dėl to jai bus reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, o gretimame name gyvena ieškovės dukra E. B., kuri esant poreikiui galėtų pasirūpinti savo mama. Be to, kai ginčo turtas buvo pardavinėjamas 2017 m. vasarą, šalys savų lėšų šiam turtui įsigyti turėjo tik 5000 Eur, todėl ieškovės dukros E. B. ir I. V. savo iniciatyva prisiėmė paskolą bei kreditorinius įsipareigojimus ir perskolino ieškovei, kad ieškovė galėtų įgyti minėtą nekilnojamąjį turtą, I. V. paskolino 3300 Eur, o E. B. - 1900 Eur. Šią skolą dukroms grąžino tik ieškovė, atsakovas prie to neprisidėjo. Taip pat ieškovė, pasitelkdama dukterį E. B., atlieka visus mokėjimus, kurie yra susiję su nekilnojamojo turto eksploatavimu ir išlaikymu, o nuo šalių gyvenimo skyrium atsakovas prie bendro turto išlaikymo neprisideda visai. Ieškovė šiuo tikslu dukrai pervesdavo lėšas į banko sąskaitą, o dukra sumokėdavo visus būtinus mokesčius, nes iš Anglijos yra sunku prisijungti ir atsiskaityti. Ieškovė ne tik derino remonto darbus su specialistais, bet ir už juos atsiskaitė, atsakovas prie to mažai prisidėjo. Be to, minėtas turtas randasi ten, kur ji gimė, augo, jai pažįstami kaimynai, o atsakovas atvykęs susipyko beveik su visais kaimynais, be to, norėjo minėtą turtą parduoti ar mainyti, buvo socialiniuose tinkluose įdėjęs dėl to skelbimą. Ji mano, jog turtas jai labiau reikalingas, nei atsakovui, nes ji kito nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruoti butai priklauso dukroms, o atsakovas turi konsulinį butą J. K., be to, turi dalį turto ir Lietuvoje, kuriame gali gyventi, nes ten niekas negyvena, o vieta graži. Pinigų išmokėti kompensaciją turi, juos jai paskolins dukra E. B.. Ieškovės darbo užmokestis J. K. 1500 svarų per mėnesį, dukrai skolą grąžins per metus.

36. Atsakovas su tuo nesutinka, po santuokos nutraukimo prašo jam priteisti šalių įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-18), atitinkamai ieškovei išmokant piniginę kompensaciją. Sutinka, kad nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini)) vertė - 32000 Eur, sutuoktinių dalys lygios, kiekvienam sutuoktiniui priklausanti ½ dalis sudaro 16000,00 Eur. Atsakovas prašo nekilnojamąjį turtą priteisti jam natūra. O už jam po santuokos nutraukimo atitenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą ieškovei įsipareigoja išmokėti ½ dalį nuo bendros vertės, t. y. 16000 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Toks atsakovo prašymas yra grindžiamas tuo, kad šalių santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas yra nedalus (vos 38,95 kv. m. ploto), jo atskirti arba padalyti taip, kad jame galėtų gyventi dvi šeimos, neįmanoma, šalių santykiai konfliktiški, nuo faktinio gyvenimo skyrium šalys visai nebendrauja, todėl nėra galimybių dalinti turtą natūra lygiomis dalimis, turtas buvo įgytas atsakovo iniciatyva tam, kad atsakovas turėtų kur gyventi grįžęs į Lietuvą, jis apmokėjo beveik visą šio turto įsigijimo ir iki šiol atlikto remonto kainą, jis organizavo ir pats atliko minėto turto remonto bei rekonstrukcijos darbus, o ieškovė prie to prisidėjo minimaliai. Butas iki šios dienos nėra pilnai įrengtas, jo baigtumas tik apie 80 proc., dėl ko atsakovas yra pasirengęs ir turi finansines galimybes pilnai įsirengti butą. Jis daugiau jokio kito turto, kuriame galėtų gyventi, neturi. Turtas, kurio dalį yra paveldėjęs Lietuvoje, turi 4 bendrasavininkus, jame trys kambariai, antras aukštas neįrengtas, nėra geros būklės, stogas kiauras, ten per daug investicijų reikia, kad galima būtų gyventi. Jame niekas negyvena. O tuo tarpu ieškovė Lietuvoje turi net du kitus butus, kuriuose gali gyventi: butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei butą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra pajėgus ieškovei išmokėti piniginę kompensaciją už jam tenkančią ieškovės turto dalį, nes jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 3000 svarų į rankas. Iš karto po sprendimo priėmimo kreipsis į (duomenys neskelbtini), kuri pažadėjo jam suteikti kreditą minėtai sumai, ir bus pajėgus išmokėti ieškovei ne mažesnę nei 16000 Eur kompensaciją. Pinigų kompensacijos išmokėjimui neturi, tačiau kreipėsi į kredito įmonę, kuri galimai jam prireikus mokėti kompensaciją suteiks paskolą. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovės sveikatos būklė gera, ji šiuo metu dirba J. K., o atostogauja Lietuvoje, jai jokia priežiūra ir slauga nėra reikalinga. Jis taip prisidėjo prie ginčo turto remonto ir rekonstrukcijos, o mokesčius už komunalinius patarnavimus negalėjo mokėti, nes juos mokėjo ieškovės dukra, ji ir turėjo prisijungimo kodus, atsakovas tokių duomenų neturėjo, todėl mokesčių mokėti negalėjo, bet siuntė pinigus. Butas jam turėtų atitekti, nes reikalingesnis.

37. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad ieškovė R. M. ir atsakovas V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2018-05-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nekilnojamąjį turtą: 366/2150 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato - sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-18). Iš UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) konsultacijos dėl galimos turto kainos matyti, kad nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė - 32000 Eur (1 t., b. l. 67-85). Byloje nėra ginčo, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje už bendras sutuoktinių lėšas. Ginčo nėra ir dėl turto vertės, abi šalys sutinka, kad turto vertė 32000 Eur, abi pateikė tas pačias UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2022-05-11 konsultacijas dėl galimos turto kainos. Taip pat abi šalys sutinka, kad jų dalys bendrame turte lygios, todėl kiekvienam sutuoktiniui priklausanti ½ dalis sudaro 16000,00 Eur. Ginčas tarp šalių kilo dėl turto padalijimo, šalys nesutinka, kad bendras ginčo turtas būtų dalijamas natūra, kiekviena iš šalių siekia sau ginčo turto, kitai šaliai išmokant kompensaciją.

38. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

47. Atsakovas nurodo, jog ginčo butas jam reikalingesnis, nes jis Lietuvoje neturi, kur gyventi, paveldėta tik dalis gyvenamojo namo, ten keturi bendrasavininkai, 3 kambariai pirmame aukšte, antras aukštas neįrengtas, nors name niekas negyvena, tačiau reikalingos nemažos investicijos, kad jame būtų galima gyventi, o ieškovė Lietuvoje turi du butus, todėl ginčo turtas jai nereikalingas. Ieškovė į tai atsikerta, kad atsakovo paveldėtas turtas stovi gražioje vietoje, jame niekas negyvena ir atsakovas jame gali gyventi. Tuo tarpu abu butai ne vien jai priklauso nuosavybės teise, o dar turi ir kitus bendrasavininkus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena dukra E. B. su šeima, nors ji su vyru statosi namą, tačiau statosi lėtai, iš savo santaupų ir dar neaišku, kada pasistatys. O be to, tas butas yra pažadėtas ir perduotas dukrai E. B., ji augina dvi dukras, kurioms butas ir liks, jeigu dukra persikels gyventi į statomą namą. Tuo tarpu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo jos ir buvusio vyro pirktas dukrai I. V., kuri buvo nepilnametė, todėl buvo užregistruotas ieškovės vardu. Dukra dabar užsienyje, bet gali bet kada grįžti ir toliau gyventi bute, be to, ji taip pat augina vaikus, kuriems vėliau ir atiteks minėtas butas. Ji negali gyventi nei viename iš nurodytų butų, nes jie nėra vien jos asmeninė nuosavybė, yra ir daugiau bendrasavininkių. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytoja E. B., nurodydama, kad butai ne vien mamai priklauso, bet yra daugiau bendrasavininkų, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ji su šeima, nors ji su vyru statosi namą, tačiau dar neaišku, kada pasistatys, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas jos seseriai I. V., kuri buvo nepilnametė, ji atsisakė palikimo, todėl buvo nutarta jai palikti minėtą turtą. Sesuo šiuo metu yra užsienyje, jos butas išnuomotas, iš buto nuomos yra apmokamas jo išlaikymas.

49. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturiems savininkams: 4/15 dalys D. M., 11/30 dalys V. M., 4/15 dalys V. M. ir 1/10 dalis J. M. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu (2 t., b. l. 169-170). Kaip nurodė ieškovė bei pripažino ir pats atsakovas, minėtas turtas nėra gyvenamas. Kaip teigia atsakovas, minėtam turtui eksploatuoti reikia nemažai investicijų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas apie ginčo turtą teigė tą patį, nurodydamas, jog jo baigtumas 80 procentų, įrengimui reikia dar nemažai lėšų, kurių ieškovė neturi ir nebus finansiškai pajėgi jį užbaigti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo paveldėtoje turto dalyje niekas negyvena, o piniginių lėšų remontui reikia ir bendram ginčo turtui, ir jo paveldėtam turtui, atsakovas turi didesnes galimybes apsigyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame turte, nei ieškove. Pažymėtina, jog abi šalys asmeninės nuosavybės teise turi dar pakankamai nemažai kitokio nekilnojamojo turto, kurį pardavę gali investuoti į gyvenamojo būsto įsigijimą ir/ar remontą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 3000 svarų, kai ieškovės jis sudaro per pusę mažiau - 1500 svarų, t. y., atsakovas turi didesnes galimybes įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Be to, jis J. K. turi trijų kambarių konsulinį butą, į Lietuvą grįžti gyventi dar neplanuoja, todėl turtas Lietuvoje dabar atsakovui nereikalingas, jis dar gali įsigyti kitą gyvenamąjį būstą Lietuvoje. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovė neturės finansinių galimybių jam išmokėti kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį, tačiau ieškovė nurodė, kad jai tam tikslui pinigus paskolins dukra E. B., be to, piniginę kompensaciją ji gali išmokėti jau kitą dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o pinigus dukrai ji grąžins per metus laiko iš savo darbo užmokesčio. Liudytoja E. B. tai patvirtino žodžiu teismo posėdyje bei raštu, pateikdama savo sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog jos banko sąskaitoje yra reikalinga kompensacijai išmokėti suma (2 t., b. l. 192, 3 t., 107). Atsakovas taip pat pateikė duomenis, jog iš jo ieškovei priteisus kompensaciją, jis ją turės galimybę sumokėti, nes (duomenys neskelbtini) jam paskolins reikiamą sumą (3 t., b. l. 46). Taigi, konstatuotina, jog abi šalys yra pajėgios ir turi galimybę sumokėti 16000 Eur kompensaciją už didesnę bendro turto dalį.

50. Įvertinę byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, nes, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, ir tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių finansines galimybes ją įvykdyti, į sutuoktinių amžių (abiejų sutuoktinių amžius vienodas), darbingumą (šiai dienai sutuoktiniai abu darbingi), į sveikatos būklę (ieškovė serga nepagydoma liga, liga remisijoje, tačiau progresuoja, todėl jos darbingumas gali bet kada pasikeisti, o atsakovas sveikas), į turimą kitą turtą (abu turi kito asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto), kitą gyvenamą vietą (atsakovas J. K. turi jam savivaldybės skirtą konsulinį butą iki gyvenimo pabaigos su galimybe jį išsipirkti, gyvena su sūnumi, kuris gali juo bet kada pasirūpinti, o ieškovė užsienyje nuomojasi tik kambarį, nuoma bet kada gali būti nutraukta ar baigtis kitais pagrindais, ja dukra gali pasirūpinti tik Lietuvoje, kadangi gyvena netoli ginčo buto), į gaunamas pajamas ir galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (atsakovas gauna didesnes pajamas, todėl turi didesnę galimybę pasirūpinti kitu gyvenamuoju plotu), į tai, kad dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo faktiškai negyveno nei vienas iš sutuoktinių, nes jie abu gyvena ir dirba užsienyje, o tik ieškovė vasaros atostogas leisdavo Lietuvoje bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad nekilnojamojo turto padalyti natūra nėra galimybės, todėl jis skirtinas ieškovei, nes jai yra reikalingesnis, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, o priešieškinis šioje dalyje atmestinas, bendras nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), padalintinas lygiomis dalimis ir natūra paliktinas ieškovei R. M., o atsakovui V. M. iš ieškovės priteistina 16000 Eur piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį.

51. I. R. M. nurodė, kad ji ir atsakovas santuokos metu įgijo namų apyvokos daiktų, todėl kiekvienam iš sutuoktinių tenkanti 1/2 dalis. Ieškovė po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise siekia įgyti namų apyvokos daiktus: indus (vyno ir šampano taurių komplektą, salotines ir saldainines, „Palissy game series“ indų komplektą, kavos ir arbatos gėrimo indų komplektą, ispanišką alyvuogių aliejaus su lėkštutėmis ir indų aliejui rinkinį), kurių bendra vertė - 400,00 Eur; stalo įrankius, kurių vertė - 50,00 Eur; elektrinę mėsmalę - 50,00 Eur; maisto smulkintuvą (blenderį), kurio vertė - 20,00 Eur; plakiklį (mikserį) - 30,00 Eur. Namų apyvokos daiktų bendra vertė 550,00 Eur. Ieškovė nurodė, jog minėti daiktai jai yra itin svarbūs, ji turi seną pomėgį kolekcionuoti tokio stiliaus indus, juos nuosekliai rinko ir puoselėjo, saugojo santuokos metu. Nurodė, jog minėtus daiktus nuvežė į atsakovo butą, prašo juos grąžinti. Dėl kitų namų apyvokos daiktų neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo likusieji namų apyvokos daiktai atitektų atsakovui asmeninės nuosavybės teise. A. V. M. su tuo nesutiko, nurodė, jog minėtų daiktų neturi ir nežino, ar tokie buvo, nes jis niekada tuo nesidomėjo, kai nusipirko bendrą butą ir važiuodavo į Lietuvą su automobiliu, tuos daiktus sukrovė ir išvežė, dalį daiktų, indų nuvežė E. B., o dalį - I. V., pas ieškovės dukras jie ir yra dabar, o blenderis ir mikseris yra pas jį, jie jo sūnaus. Liudytoja E. B. nurodė, jog nieko nežino apie minėtus indus ar daiktus, tik su mama kalbėjo apie elektrinę mėsmalę, mama sakė, kad labai gera, mama ją ketino nusivežti pas sutuoktinį į jo butą.

53. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.

54. I. R. M. nurodė, jog ji su atsakovu bendrų kreditorių neturi. A. V. M. su tuo sutiko, tačiau nurodė, kad ieškovė turi asmeninius kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankui, su kuriuo 2005-08-30 pasirašė kredito sutartį. Ieškovė tai patvirtino, nurodė, jog kreditas buvo imamas ne šeimos poreikių tenkinimui, o jos asmeninių poreikių tenkinimui, be to, jis buvo paimtas dar iki santuokos su atsakovu sudarymo, todėl minėtas ieškovės įsipareigojimas kreditoriui turi likti jos asmeniniu įsipareigojimu. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas pateikė atsiliepimus į ieškinį ir priešieškinį, kuriuose nurodė, kad palieka teismo nuožiūra spręsti ieškinio bei priešieškinio (ne)tenkinimo reikalavimus. Paaiškino, kad 2005-08-30 AB SEB bankas su ieškove R. M. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytas hipotekos sandoris Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi kredito sutartis su ieškove sudaryta iki jos ir atsakovo V. M. santuokos sudarymo (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), todėl laiko, jog ieškovės įsipareigojimai bankui pagal kredito sutartį yra asmeniniai ieškovės įsipareigojimai, todėl santuokos nutraukimo byloje nedalintini. Nei ieškiniu, nei priešieškiniu nėra reikalaujama modifikuoti kredito sutartį ir/ar panaikinti hipotekos sandorį, ir/ar padalinti banko naudai įkeistą turtą, todėl bankas paliko teismo nuožiūra spręsti ieškinio bei priešieškinio (ne)tenkinimo klausimus (4 t., b. l. 12, 80). Paaiškėjus, kad ieškovė kredito sutartį su kreditoriumi AB SEB banku sudarė iki santuokos su atsakovu sudarymo, kreditą ėmė savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne šeimos poreikių patenkinimui, dėl to ginčo byloje nėra, todėl ieškovės prisiimti įsipareigojimai AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo paliktini ieškovės asmeniniais finansiniais įsipareigojimais šiam kreditoriui.

55. A. V. M. priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę per 5 dienas nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos jam gražinti santuokos metu ieškovei dovanotus daiktus: auksinę grandinėlę, žiedą su akute, kompiuterį, planšetę, mobilų telefoną, fotoaparatą, kurių neneigia ji turinti. I. R. M. su tuo nesutinka, nurodydama, jog atsakovas neįrodė būtinos sąlygos - ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo egzistavimo, taip pat neįrodė, kad kompiuteris, planšetė, mobilusis telefonas, fotoaparatas yra dovanos. Ieškovė nuosekliai laikosi pozicijos, kad kompiuteris, planšetė ir kt. technika yra elementariai buityje naudojami daiktai, kurie įgyti santuokoje ir pirkti iš bendrų lėšų. Šie daiktai nėra dovana. Ieškovė sutinka, kad atsakovas padovanojo ieškovei auksinę grandinėlę ir žiedą su akute, tačiau juos padovanojo dar iki santuokos sudarymo, t. y., priešingai, nei teigia atsakovas. Mano, jog jos kaltė dėl santuokos iširimo neįrodyta, buitinė technika pirkta bendromis lėšomis santuokoje ir nėra dovanos, o papuošalai dovanoti iki santuokos, todėl atsakovo minėtas reikalavimas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

56. CK 3.70 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita. Jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims (CK 3.70 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės R. M. ir atsakovo V. M. santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė nėra pripažinta kalta dėl santuokos nutraukimo, todėl ji neprivalo atsakovui grąžinti iš jo gautas dovanas. Be to, minėtos dovanos nėra nekilnojamieji daiktai. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra CK 3.70 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų pagrindų, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl dovanų daiktų grąžinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

57. A. V. M. taip pat patikslintu priešieškiniu (3 t., b. l. 181-182, 4 t., b. l. 81-85) prašo priteisti iš ieškovės 2543,29 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą mokant asmeninio kredito įmokas AB SEB bankui laikotarpiu nuo 2014-07-10 iki 2022-01-01. Jis nurodė, kad ieškovė santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų dengė kreditą AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo atsiskaityta už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jo nuomone, iš viso laikotarpiu nuo 2014-07-10 iki 2023-03-01 AB SEB bankui iš bendrų lėšų ieškovės buvo sumokėta: grąžinta kredito dalis - 4.975,89 Eur, sumokėta palūkanų - 898,69 Eur, sumokėta delspinigių - 7,04 Eur. Viso per ginčo laikotarpį (nuo 2014-07-10 iki 2023-03-01) iš bendrų sutuoktinių lėšų už ieškovės asmeninį turtą AB SEB bankui buvo sumokėta 5881,62 Eur, dėl ko jis prašė iš ieškovės priteisti pusę šios sumos, t.y. 2940,81 Eur, už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, vėliau sumą patikslino - 2543,29 Eur, prašydamas už laikotarpį nuo 2014-07-10 iki 2023-01-01, kai šalys faktiškai nustojo vesti bendrą ūkį (4 t., b. l. 81-85).

58. I. R. M. su minėtu priešieškinio reikalavimu nesutiko. Nurodė, jog ji butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo dar iki šalių santuokos. Minėtas nekilnojamasis turtas jos ir buvusio sutuoktinio žodiniu susitarimu buvo įgytas ieškovės dukros E. B. naudai, todėl ir kreditas yra dengiamas E. B. lėšomis, ji kreditą dengė tol, kol buvo Lietuvoje, o nuo 2010 metų jau gyvena ir dirba J. K..

59. CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas mano, jog ieškovė, gyvendama santuokoje su atsakovu, pervedinėjo pinigines lėšas, kurios santuokos metu buvo bendros, dukrai E. B., kad ši sumokėtų kredito ir palūkanų įmokas bankui už paimtą kreditą asmeniniam turtui įsigyti. Ieškovė su tuo nesutiko, pateikė rašytinius įrodymus, taip pat teismo posėdyje nurodė, jog turtas buvo įgytas dukrai, tik registruotas jos vardu, kol ji gyveno Lietuvoje, tai pati dengė kreditą bankui, nuo 2010 metų gyvena ir dirba J. K., nuo tada kreditą bankui moka dukra E. B., nuo to laiko ji prie to neprisidėjo. Ji dukrai pervesdavo pinigus, bet ne kredito dengimui, o bendro turto išlaikymui, mokesčių mokėjimui, remonto, rekonstrukcijos darbams ir pan. Ginčas tarp šalių kilo dėl bendrų lėšų panaudojimo kredito dengimui.

60. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp AB SEB bankas ir ieškovės R. M. bei jos buvusio sutuoktinio P. P. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito suteikimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytas hipotekos sandoris Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 179, 3 t., b. l. 108-112). Ieškovė nurodė, kad butas žodiniu su buvusiu sutuoktiniu sutarimu buvo įgytas dukrai, kadangi, ji buvo nepilnametė, nutarta jį registruoti ieškovės vardu. Kol ieškovė gyveno Lietuvoje, pati dengė kreditą bankui, nuo 2010 metų gyvena ir dirba J. K., nuo tada kreditą bankui moka dukra E. B., o ji nuo to laiko prie kredito dengimo neprisideda. Ji dukrai pervesdavo pinigus į jos sąskaitą, bet ne kredito dengimui, o bendro turto išlaikymui, mokesčių mokėjimui, remonto, rekonstrukcijos darbams, su apželdinimu susijusioms išlaidoms ir pan. Jos nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja E. B., nurodydama, kad kol mama buvo Lietuvoje, ji mokėjo įmokas bankui, kai ji išvyko į J. K. gal 10 metų atgal, bankui įmokas moka ji pati iš savo darbo užmokesčio. Taip pat nurodė, jog mama į jos sąskaitą perveda pinigus buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunaliniams mokesčiams mokėti, taip pat už buto remontą, rekonstrukciją. Iš pateiktų į bylą E. B. banko sąskaitos išrašų matyti, kad E. B. mokėjo bankui kredito ir palūkanų įmokas, nurodydama, jog dengia R. P. paskolą būstui arba tiesiog nurodydama, kad grąžina kreditą, t. y., tai tik neginčijamai įrodo, kad už ieškovę buvo mokėta iš E. B. banko sąskaitos ir kad ji dengė kreditą už ieškovę (3 t., b. l. 113-127). Iš AB SEB banko pažymos dėl informacijos pateikimo matyti, kad bankas informuoja, jog nuo 2014-07-10 iki 2023-03-01 visas įmokas pagal (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas su ieškove R. M. bei jos vyru P. P. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjo E. B.. Taigi teigti, jog minėtas įmokas bankui mokėjo ieškovė, byloje nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo, tai tik atsakovo prielaidos, o prielaidomis teismas remtis negali. Šią aplinkybę ieškovė įrodė pateikdama AB SEB banko duomenis, iš kurių aiškiai matyti, kad mokėjimus, susijusius su kredito sutartimi, visada atliko E. B., priešingų įrodymų byloje nėra. Beje, atsakovas patikslinto priešieškinio 88 punkte pats pripažino, kad „ <...> AB SEB bankas į bylą yra pateikęs duomenis, jog kredito ir palūkanų įmokos buvo mokamos ne iš ieškovės, tačiau iš jos dukros E. B. banko sąskaitos.

61. Atsakovas su tuo nesutinka, teigdamas, jog ieškovės dukra kredito ir palūkanų įmokas dengė tik dėl to, kad ieškovė ir atsakovas gyveno J. K., jie neturėjo galimybės atsiskaityti, todėl pinigus pervesdavo dukrai į jos banko sąskaitą, todėl visos pervestos pinigų sumos tiek ieškovės, tiek atsakovo E. B. buvo grąžintos. Tačiau su tuo nesutiktina, nes byloje nustatyta, kad ieškovės dukra faktiškai mokėjo visus su bendru šalių turtu - butu susijusius mokesčius, įskaitant paskolą, savo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, tai pripažino ir atsakovas. Be to, atsakovas jokiais tai grindžiančiais dokumentais neįrodė teiginių, kad kreditas ir palūkanos buvo dengiami E. B. vien todėl, kad ieškovė ir atsakovas gyveno J. K.. Minėtas atsakovo teiginys yra absoliučiai nelogiškas, nes asmuo, gyvendamas kitoje valstybėje, taip pat sėkmingai gali mokėti mokesčius ir vykdyti kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams, esantiems Lietuvoje, elektroninių paslaugų sistema nedraudžia disponuoti lėšomis (vykdyti kreditorinius reikalavimus) vien dėl to, kad asmuo gyvena ir oficialiai dirba kitoje valstybėje. Nors atsakovas nurodo, kad „<...> pervestos pinigų sumos ieškovės ir/ar atsakovo E. B. buvo grąžintos <...>“, tačiau to nepagrindžia dokumentais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė ar net jis pats atliko lėšų, susijusių su šiuo konkrečiu kreditoriniu reikalavimu, grąžinimą.

62. Atsakovas nurodė ir į bylą pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 2017-12-18 iki 2020-09-25 jis E. B. vien per transfer go yra pervedęs 4906,46 Eur sumą (3 t., b. l. 51-52) Taip pat nurodė, kad nemažos pinigų sumos buvo perduotos ir grynais, tačiau šios aplinkybės pats atsakovas negali įrodyti rašytiniais įrodomais. Taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. atsakovas yra pervedęs ir 19870 Eur, kurie vėliau iš ieškovės banko sąskaitos buvo pervesti vėl gi jos dukrai E. B. (3 t., b. l. 53-82). Dėl ko jis mano, jog turi pagrįstą reikalavimo teisę, kad jam ieškovė kompensuotų 2543,29 Eur sumą už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą mokant asmeninio kredito įmokas AB SEB bankui. Tačiau sutiktina su ieškove, apie ką teismas jau yra pasisakęs ir anksčiau, kad atsakovas neįrodė, kad jo nuo 2017-12-18 iki 2020-09-25 laikotarpiu E. B. atlikti pavedimai 4906,46 Eur sumai yra susiję su ieškovės kreditorinio įsipareigojimo vykdymu. Ieškovė, siekdama tai įrodyti, pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių aiškiai matosi, kad pavedimai buvo susiję ne su kreditorinių įsipareigojimų įvykdymu (4 t., b. l. 5-11, 14-19). Tai teismo posėdyje apklausta liudytoja patvirtino ir E. B., jog nurodyta suma buvo skirta anūkėms, gimtadieniams, jo mamai išlaikymui ir pagalbai, jis jai skolą grąžino, taip pat dalis pinigų buvo skirta R. už garažą ir t. t., o 20000 Eur ji paskirties nežino, nes jų nematė. Atsakovas minėtoms aplinkybėms paneigti įrodymų neteikė, jų ir nepaneigė.

63. Beje, atsakovas mini ir 19870 Eur sumą, kurią neva pervedė, tačiau tai atliko iš ieškovės banko sąskaitos jos dukrai E. B.. Tačiau iš atsakovo 2023-02-08 teismui pateikto prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo matyti, kad pavedimai buvo atliekami ne E. B., o ieškovei (3 t., b. l. 145-154). Nors atsakovas įrodinėja, kad iš šių lėšų ieškovė apmokėjo savo asmeninio turto kreditorinius reikalavimus, tačiau tokių įrodymų teismui neteikia, o vien jo prielaidos nieko neįrodo, nes, kaip minėta, teismas prielaidomis remtis negali. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai atsakovas pervedinėjo minėtus pinigus ieškovei, šalis siejo santuokiniai ryšiai, šeimos teisiniai santykiai, tad šios lėšos buvo bendros, jos buvo susijusios su šeimos bendro ūkio vedimu susijusiomis išlaidomis, o dalis šių lėšų buvo panaudota nekilnojamojo turto, dėl kurio vyksta ginčas, išlaikymui, pagerinimo darbams. Be to, iš į bylą pateiktų duomenų yra aišku, kad atsakovas ne tik sugebėjo savarankiškai daryti banko pavedimus, bet juos atliko faktiškai ir sugebėjo pinigus pervesti bet kuriam asmeniui, įstaigai ar institucijai, būdamas J. K. į Lietuvą. Iš pridedamų duomenų matyti, kad jis asmeniškai vesdavo tam tikras pinigų sumas tiesiogiai E. B., o jų paskirtis buvo susijusi su buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontu, pagerinimu. Be to, šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2022 m. sausio mėn., tačiau nuo tada tik ieškovė išlaiko šalių bendrą turtą ir toliau apmoka visus komunalinius mokesčius viena (3 t., b. l. 10-42, 4 t., b. l. 45-47), atsakovas prie to neprisideda, nes, kaip pats pripažino teismo posėdyje, neturi galimybės prisijungti prie paslaugų tiekėjų, tačiau jis prašo kompensacijos už bendro turto sumažinimą iš ieškovės, kai tuo tarpu ieškovė patiria viena bendro turto išlaikymo išlaidas, tačiau jų priteisti iš atsakovo neprašo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovės bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios lėšos buvo panaudotos kredito ir palūkanų dengimui, nepagrindė savo teisės į piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą egzistavimo, todėl priešieškinis šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

64. A. V. M. prašo taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo 2022 metų sausio mėnesio, nes nuo minėtos datos sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, atsakovas atvyko į ieškovės gyvenamąją vietą ir atvežė jos pas jį buvusius daiktus, nuo šios datos kiekvienos iš šalių vardu įgytas turtas turi būti laikomas ne jų bendrąja jungtine nuosavybe, o asmenine nuosavybe. I. R. M. su tuo sutiko, nurodė, jog nuo 2022 metų sausio pabaigos šalys nebendrauja, kartu negyvena ir neveda bendro ūkio.

65. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

66. Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams.