Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-93-569/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-20
Bylos Nr.: e2A-93-569/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04807-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: V. M.
Ieškovas: R. M.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-93-569/2024 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04807-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir pagal atsakovo V. M. patikslintą priešieškinį ieškovei R. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. M. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti tarp ieškovės R. M. ir atsakovo V. M. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, kuri įregistruota Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės R. M. nuosavybės teise lieka šie nekilnojamojo turto objektai: 366/2150 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato - sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad po santuokos nutraukimo už ieškovei teksiančią didesnę nekilnojamojo turto dalį ieškovė R. M. įsipareigoja išmokėti atsakovui V. M. 16000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją, išmokant ją ne vėliau, kaip kitą darbo dieną po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmenine ieškovės R. M. nuosavybės teise lieka šie namų apyvokos daiktai: indai (vyno ir šampano taurių komplektas; salotinės ir saldaininės; „Palissy game series“ indų komplektas; kavos ir arbatos gėrimo indų komplektas; ispaniškas alyvuogių aliejaus su lėkštutėmis ir indų aliejui rinkinys); stalo įrankiai; elektrinė mėsmalė; maisto smulkintuvas (blenderis); plakiklis (mikseris); po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „M.“; priteisti iš atsakovo V. M. ieškovės R. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas V. M. patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti V. M. ir R. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl R. M. kaltės; priteisti iš R. M. V. M. naudai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo V. M. palikti pavardę „M.“, o R. M. - „P.“; įpareigoti R. M. per 5 dienas nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos gražinti V. M. santuokos metu jai dovanotus auksinę grandinėlę, žiedą su akute, kompiuterį, planšetę, mobilų telefoną, fotoaparatą; nustatyti, kad santuokos nutraukimas V. M. ir R. M. turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2022 m. sausio mėn.; padalinti santuokos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės metu įgytą turtą V. M. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisiant: 366/2150 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato - sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 32000 Eur; priteisti iš V. M. R. M. naudai 16000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam natūra tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto dalį; priteisti iš R. M. V. M. naudai 2543,29 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; priteisti iš R. M. V. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, patikslintą priešieškinį atmetė: nutraukė V. M. ir R. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; Po santuokos nutraukimo R. M. paliko santuokinę pavardę „M.“, V. M. paliko pavardę „M.“; padalino ieškovės R. M. ir atsakovo V. M. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą: 366/2150 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato-sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 32000 Eur, ir nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovei R. M. asmeninės nuosavybės teise lieka šie nekilnojamojo turto objektai: 366/2150 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato-sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); įpareigojo ieškovę R. M. išmokėti atsakovui V. M. 16000,00 Eur (šešiolikos tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę bendro nekilnojamojo turto dalį; nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui AB SEB bankas, į. k. (duomenys neskelbtini), pagal 2005-08-30 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)lieka asmenine ieškovės R. M. prievole. Kitą dalį patikslinto ieškinio atmetė.

4. Teismas sprendė, kad, nors šalys ir vedė bendrą ūkį ir gyveno santuokinį gyvenimą, tačiau, akivaizdu, bendro gyvenamojo būsto jos neturėjo, bendrų daiktų galimai taip pat neturėjo, kiekviena iš šalių turėjo savo atskirą gyvenamąjį būstą (ieškovė – nuomojosi kambarį, atsakovas turėjo jam suteiktą konsulinį butą). Nors šalys ir buvo sutuoktiniai, tačiau daugiausiai laiko jie leisdavo būdami atskirai vienas nuo kito, nė vienas iš jų nedėjo pastangų kurti bendrą gyvenimą, apsigyventi kartu, kurti bendrą buitį, tokia padėtis juos abu tenkino.

5. Teismas nurodė, kad, nors atsakovas teigia, jog ieškovė nuolat susirašinėjo romantinio pobūdžio žinutėmis su vadovu ir kitais vyrais, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Teismas vertino, jog faktas, kad ieškovės lovoje mėtėsi vyriškos trumpikės, kai jos net nebuvo (duomenys neskelbtini) , ji jau dvi savaites buvo Lietuvoje, bendravo su meistrais dėl bendro būsto remonto, o savo kambaryje buvo leidusi apsigyventi kitam asmeniui, neįrodo jos neištikimybės sutuoktiniui. Teismas vertino, kad iš žinutės turinio matyti, jog atsakovas ne pirmą kartą ieškovę išvaro dėl nepaaiškinamų priežasčių, jai nuvykus pas jį į butą, jos neįsileidžia, su ja atsisako bendrauti, ją iškraustė. Nors pats teismui teigė, jog ieškovę mylėjo ir gerbė, bet ji jį atstūmė, tačiau iš žinutės turinio matyti, jog buvo atvirkščiai – dar nieko nežinodamas apie kambario užleidimą kaimynui jis jau sukrovė ieškovės daiktus ir juos jai atvežė, taigi, pats inicijavo skyrybų pradžią, nenorėdamas gyventi šeimoje ir taikytis. Taigi, tas faktas, jog jis rado sutuoktinės kambaryje svetimus vyriškus daiktus, santuokos iširimui neturėjo jokios reikšmės ir nebuvo santuokos iširimo priežastimi, nes jis atvyko jau apsisprendęs santuoką nutraukti, buvo sukrovęs ieškovės daiktus, kuriuos tik atvežė atiduoti ieškovei. Be to, nors atsakovas teigia, kad jis ieškovę mylėjo, buvo su ja pagarbus, stengėsi, kad ji būtų laiminga, tačiau, kaip teigia ieškovė, jau nuo 2019 metų ieškojo kitų moterų pažinčių portaluose. Teismas sprendė, jog atsakovas nesiekė laimingai gyventi santuokoje, negerbė sutuoktinės, nebuvo jai nei lojalus, nei pagarbus, priešingai – elgėsi nepagarbiai ir tikrai neketino išsaugoti santuokos. Ieškovės pateikti įrodymai apibūdina laikotarpį, kai šalių tarpusavio santykiai dar nebuvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai dar nebuvo nutrūkę, todėl minėti įrodymai vertintini kaip susiję su santuokos iširimu, laikytini santuokos iširimo priežastimis.

6. Teismas darė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo išvadai, jog santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės. Teismo nuomone, įvertinus byloje nustatytas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, manytina, jog jie nebuvo pakankami vieno iš sutuoktinių kaltei nustatyti, abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam.

7. Teismas vertino, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, neveda bendro ūkio, kartu negyvena, jų nesieja bendri finansiniai santykiai, jokie bendri interesai, abu pažeidė lojalumo, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos, materialinės pagalbos vienas kitam pareigą ir šie abipusiai pažeidimai yra esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, ir konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

8. Teismas, pripažinęs, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepasisakė dėl atsakovo argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri šioje byloje negali būti priteisiama, todėl minėtą atsakovo reikalavimą atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito neturėtų būti priteistas, šalys darbingos ir gali pačios save išlaikyti. Atsakovas su tuo sutiko, todėl išlaikymo klausimas byloje nespręstinas.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje šalys nepageidauja dalinti turto natūra, sutaria, jog ginčo nekilnojamasis turtas negali būti padalintas natūra, nes yra per mažo ploto, be to, šalių santykiai konfliktiški. Teismas, įvertinęs, kad, padalijus 2 kambarių butą į du atskirus butus, kiekvienas iš bendrasavininkų turėtų išlaidų, be to, būtų paliečiami svarbūs interesai naudotis gyvenamuoju plotu, kad buto atidalijimas pagal tokį pasiūlymą pažeidžia įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, tai, kad bute yra du atskiri izoliuoti kambariai, nesuteikia galimybės atidalinti butą taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, nes iškyla bendro naudojimo patalpų atidalijimo problema, o bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas galimas tik po atidalijimo nelikus bendro naudojimo patalpų, o įrengti atskiras šios paskirties patalpas nėra galimybių, todėl konstatuotina, kad nėra galimybių padalyti butą natūra į dvi lygias dalis be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant šalių teisėtų interesų, todėl sutiktina su šalių argumentais, kad ginčo turtas nedalus, jo negalima padalinti natūra, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus taip, kad jame galėtų gyventi dvi šeimos. Sutiko su šalių argumentais, kad šalių santykiai konfliktiški, šalys visiškai nebendrauja, ką patvirtino ir liudytoja E. B., todėl turtą palikus abiem šalim lygiomis dalimis, akivaizdu, kad nuolat kiltų problemų juo disponuojant, dėl ko kiltų nauji ginčai.

11. Teismas sprendė, jog šiuo metu iš esmės nė vienai iš šalių minėtas butas nėra itin reikalingas. Iš medicininės pažymos matyti, kad R. M. 2014 metais diagnozuota nepagydoma (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), t. y., liga gali bet kada paūmėti, ligos eiga gali išsivystyti į vėžį, dėl to ieškovė gali netekti galimybės dirbti ir uždirbti bei išlaikyti (duomenys neskelbtini) nuomojamą kambarį. Tokiu atveju ieškovė turėtų grįžti į Lietuvą, kur ja pasirūpintų dukra, nes ji gyvena gretimame name. Tuo tarpu atsakovas V. M. yra sveikas, darbingas asmuo, apie jo sveikatos sutrikimus teismas neturi jokių duomenų, todėl gali dirbti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, be to, užsienyje turi jam skirtą visą socialinį būstą, ten kartu su atsakovu gyvena jo sūnus, kuris taip pat galėtų tėvu pasirūpinti, todėl teismas sprendė, kad šiuo atžvilgiu ginčo butas reikalingesnis ieškovei.

12. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pats pripažino, kad jis neturėjo galimybės mokėti už buto išlaikymą mokesčius iš užsienio, nes buvo sudėtinga, be to, net neturėjo prisijungimų, tačiau paminėtina ir tai, kad jis buvo turto bendrasavininkas, todėl galėjo kreiptis į paslaugų tiekėjus tiesiogiai, kurie būtų suteikę visą informaciją ir galimybę susimokėti už suteiktas komunalines paslaugas, tačiau jis to nepadarė. Taigi, ieškovė, pasitelkdama dukterį E. B., atliko ir dabar atlieka visus mokėjimus, kurie yra susiję su bendro nekilnojamojo turto eksploatavimu ir išlaikymu, atsakovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Nors atsakovas teigia, kad pervedinėjo pinigus ieškovei, kuri pervesdavo pinigus dukrai E. B., taip prisidėdamas prie bendro turto įsigijimo ir išlaikymo, pateikia sąskaitų išrašų kopijas, tačiau iš pateiktų išrašų kopijų neaišku, nei iš kieno sąskaitos pervesti pinigai, nei kada jie buvo pervesti, nei kokia pervedimo paskirtis, nes ieškovė įrodinėja priešingai, todėl tai negalima vienareikšmiškai teigti, kad minėti pinigai buvo skirti būtent atsakovo nurodytai paskirčiai, o ne, pvz., anūkėms, paskolos grąžinimui ieškovės dukrai ar jo motinos išlaikymui, ką įrodinėja ieškovė. Teismas vertino, kad, nors atsakovas teigia, jog jis vienas mokėjo už ginčo turtą, jį remontavo, rekonstravo ir išlaikė, tačiau minėtą faktą neabejotinai pagrindžiančių rašytinių įrodymų į bylą pateikta nėra, kaip kad nėra ir ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojos parodymus paneigiančių įrodymų, todėl negalima konstatuoti, kad tik vienas atsakovas prisidėjo prie bendro turto išlaikymo, remonto, rekonstrukcijos. Todėl konstatuotina, kad prie bendro turto remonto, rekonstrukcijos prisidėjo abi šalys, ir jos prisidėjo iš bendrų lėšų, viena daugiau, kita – mažiau, tačiau tai neturi esminės reikšmės, nes kaip minėta, tai buvo atlikta iš bendrų lėšų, nes nei viena iš šalių neįrodinėjo ir neįrodė, jog prie to prisidėjo iš savo asmeninių lėšų.

13. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, nes, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, ir tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams.

14. Teismas, atsižvelgęs į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių finansines galimybes ją įvykdyti, į sutuoktinių amžių (abiejų sutuoktinių amžius vienodas), darbingumą (šiai dienai sutuoktiniai abu darbingi), į sveikatos būklę (ieškovė serga nepagydoma liga, liga remisijoje, tačiau progresuoja, todėl jos darbingumas gali bet kada pasikeisti, o atsakovas sveikas), į turimą kitą turtą (abu turi kito asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto), kitą gyvenamą vietą (atsakovas (duomenys neskelbtini) turi jam savivaldybės skirtą konsulinį butą iki gyvenimo pabaigos su galimybe jį išsipirkti, gyvena su sūnumi, kuris gali juo bet kada pasirūpinti, o ieškovė užsienyje nuomojasi tik kambarį, nuoma bet kada gali būti nutraukta ar baigtis kitais pagrindais, ja dukra gali pasirūpinti tik Lietuvoje, kadangi gyvena netoli ginčo buto), į gaunamas pajamas ir galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (atsakovas gauna didesnes pajamas, todėl turi didesnę galimybę pasirūpinti kitu gyvenamuoju plotu), į tai, kad dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo faktiškai negyveno nei vienas iš sutuoktinių, nes jie abu gyvena ir dirba užsienyje, o tik ieškovė vasaros atostogas leisdavo Lietuvoje bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, kad nekilnojamojo turto padalyti natūra nėra galimybės, todėl jis skirtinas ieškovei, nes jai yra reikalingesnis.

15. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti santuokos metu įgytus daiktus, teismas sutiko su atsakovu, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog minėti daiktai egzistavo ar egzistuoja, ar jie buvo pirkti santuokoje ir kada, kokia jų vertė ir pan. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neįrodė, jog minėtus daiktus turėjo, buvo įsigijusi santuokos metu iš bendrų lėšų, kad jie egzistuoja ir yra pas atsakovą, o ne pas ją ar jos dukras, kad juos būtų galima realiai padalinti ar už praradimą priteisti kompensaciją, teismas ieškovės ieškinį šioje dalyje atmetė, kaip neįrodytą.

16. Teismas nurodė, kad, paaiškėjus, jog ieškovė kredito sutartį su kreditoriumi AB SEB banku sudarė iki santuokos su atsakovu sudarymo, kreditą ėmė savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne šeimos poreikių patenkinimui, dėl to ginčo byloje nėra, todėl ieškovės prisiimti įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2005-08-30 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo paliktini ieškovės asmeniniais finansiniais įsipareigojimais šiam kreditoriui.

17. Teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės R. M. ir atsakovo V. M. santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė nėra pripažinta kalta dėl santuokos nutraukimo, todėl ji neprivalo atsakovui grąžinti iš jo gautas dovanas. Be to, minėtos dovanos nėra nekilnojamieji daiktai.

18. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovės bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios lėšos buvo panaudotos kredito ir palūkanų dengimui, nepagrindė savo teisės į piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą egzistavimo, todėl priešieškinis šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

19. Teismas pažymėjo, jog nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės prašyti taikyti teisines pasekmes nėra uždrausta, tačiau tam turi būti pagrindas. Nė viena iš šalių nenurodo, koks turtas, teismui pripažinus, jog teisinės pasekmės šalių turtinėms teisėms taikomos nuo 2022 m. sausio mėnesio, bus laikomas kiekvienos iš šalių asmeniniu, byloje nėra duomenų, jog kuri nors iš šalių po minėtos datos kokį nors turtą įgijo, taip pat nėra jokių duomenų apie prievoles, kurios po minėtos datos taptų asmeninėmis. Nors byloje konstatuota, kad nuo 2022 m. sausio mėnesio ieškovė viena moka už bendro turto išlaikymą, tačiau ji nereiškia jokio reikalavimo dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą priteisimo iš atsakovo, todėl nesuprantama, kodėl atsakovas prašo taikyti teisines pasekmes, kurios nagrinėjamu atveju nesukels jokių teisinių padarinių nei vienai iš šalių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

20. Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti skundžiamose dalyse Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiose dalyse priimti naują sprendimą tenkinant atsakovo V. M., patikslinto priešieškinio reikalavimus: pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovės R. M. kaltės; priteisti iš ieškovės R. M. atsakovo V. M. naudai 2 543,29 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; priteisti atsakovui V. M. asmeninės nuosavybės teise 366/2150 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį pastato - sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo V. M., ieškovės R. M. naudai 16 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam natūra tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto dalį; arba alternatyviai padalinti atsakovo V. M. ir ieškovės R. M. santuokos metu įgytą nekilnojamą turtą natūra lygiomis dalimis po ½ dalį; arba alternatyviai padidinti atsakovui V. M. mokėtiną piniginės kompensacijos dydį už jam natūra tenkančią mažesnę santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto dalį pagal šio turto rinkose vertę apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu. Pagal atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų dydį perskirstyti pirmos instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisti iš R. M. V. M. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas byloje nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, padarė eilę procesinių ir materialinės teisės normų pažeidimų, kurie tiesiogiai įtakojo, jog ginčo dalyse buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas sprendimas.

20.2. Atsakovo vertinimu byla buvo išnagrinėta šališko teismo, turinčio nesuprantamai ir nepaaiškinamai neigiamą nusiteikimą atsakovo atžvilgiu. Teismo šališkumą rodo tai, kad pirmos instancijos teismas ignoruodamas bet kokius logikos dėsnius, byloje esančius įrodymus bandė visais įmanomais būdais pagrįsti, kodėl nekilnojamas turtas turėtų atitekti ieškovei. Pats sprendimas yra grįstas ne įrodymais ir byloje nustatytais faktais, o vien tik emocijomis ir prielaidomis, teismas ieškovės pateiktus selektyvius ir pavienius įrodymus laikė patvirtinančiais reikšmingas bylai aplinkybes, o atsakovo teiktus įrodymus arba ignoravo ir jų nevertino, arba dėl jų iš viso nepasisakė. Galimai bylą nagrinėjantis teismas susitapatino su ieškove, nes iš esmės netirdamas bylos įrodymų visumos, „nematydamas“ ieškovei nepalankių įrodymų, sprendimą grindė vien tik ieškovės ir jos dukros išsakytais teiginiais, kas verčia atsakovą abejoti pirmos instancijos teismo šališkumu.

20.3. Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė iš esmės jos neištikimybe t. y. santykiais su kitais vyrais. Teismas absoliučiai selektyviai vertino atsakovo pateiktus ieškovės neištikimybės įrodymus, tikrovės duomenų neatitinkančius ieškovės pasisakymus laikė neginčijamais, iškraipė ieškovės kviestų liudytojų parodymus. Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė iš esmės jos neištikimybe, t. y. santykiais su kitais vyrais. Atsakovas pastebėjo, kad ieškovė susirašinėja su kitais vyrais, siunčia jiems širdeles ir bučkius bei kitas romantinio pobūdžio žinutes. Pažymėtina, kad ieškovė apklausta teismo neneigė to, kad susirašinėjo su savo vadovu, tą patvirtino, tik teigė, kad buvo susirašinėjama darbo reikalais, o ne romantinio pobūdžio klausimais. Taigi, iš esmės pati ieškovė patvirtino, jog susirašinėjo su savo vadovu ir kad atsakovas dėl to buvo nepatenkintas.

20.4. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog faktas, kad ieškovės lovoje mėtėsi vyriškos trumpikės, kai jos net nebuvo (duomenys neskelbtini), ji jau dvi savaites buvo Lietuvoje, bendravo su meistrais dėl bendro būsto remonto, o savo kambaryje buvo leidusi apsigyventi kitam asmeniui, neįrodo jos neištikimybės sutuoktiniui. Tačiau ginčo atveju svarbu tai, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu tikrai buvo Lietuvoje, o liudytojo J. J. parodymai byloje buvo prieštaringi, nes jis niekaip nesugebėjo paaiškinti, kodėl neva jo draugas (antra pusė) gyveno ne su juo kartu, o ieškovės kambaryje. Juo labiau, kad ieškovė nebuvo informavusi atsakovo, kad išvyksta į Lietuvą, o jos kambaryje gyvens J. J. draugas. Tai akivaizdžiai parodo ieškovės pateiktos versijos prieštaringumą ir leidžia labiau tikėti, jog vyriški daiktai ieškovės kambaryje buvo jos meilužio. Tai kartu su kitais byloje nustatytais faktais rodo akivaizdžią ieškovės kaltę dėl šalių santuokos iširimo.

20.5. Ieškovė byloje nepateikė jokių svarių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neištikimybę, nepagarbų elgesį su ja ir kaltę dėl santuokos iširimo. Taigi, byloje jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas irgi iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas nėra, tai reiškia, kad atsakovo kaltė byloje nebuvo įrodyta.

20.6. Tiek ieškovė, tiek atsakovas byloje siekė, kad nekilnojamasis turtas natūra būtų priteistas kiekvienam iš jų, o kitam sutuoktiniui būtų išmokama piniginė kompensacija. Atsakovas su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad nekilnojamasis turtas turi būti natūra priteistas ieškovei nesutinka. Atsakovo vertinimu nekilnojamasis turtas turėjo būti natūra priteistas atsakovui, ieškovei išmokant piniginę kompensaciją arba natūra padalintas abiem šalims lygiomis dalimis po ½ dalį. Pirmos instancijos teismas sprendime darydamas išvadą, kad ginčo nekilnojamasis turtas natūra priteistinas ieškovei, nes jai yra reikalingesnis, byloje pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei nepašalino byloje esančių prieštaravimų dėl ieškovės grįstos pozicijos.

20.7. Sprendimas ir byloje nustatyti faktai grįsti vien tik ieškovės ir jos dukros E. B. paaiškinimais, kurios akivaizdu, kad buvo suinteresuotos bylos baigtimi, todėl jų duoti paaiškinimai buvo tendencingi ir neatitiko objektyvios tiesos. Tuo tarpu atsakovo duoti paaiškinimai, į bylą pateikti įrodymai pirmos instancijos teismo buvo atmesti kaip neįrodyti arba neatitinkantys ieškovės pozicijos, visiškai pirmos instancijos teismui neargumentuojant, kodėl ieškovės parodymus jis laikė patikimesniais nei atsakovo.

20.8. Atsakovas kartu su sūnumi butą (duomenys neskelbtini) nuomojasi normaliomis rinkos sąlygomis, moka nuomos mokestį ir jokių privilegijų jam nėra nustatyta. Byloje jokių duomenų apie tai, kad atsakovui (duomenys neskelbtini )iki gyvos galvos yra skirtas konsulinis butas ieškovė nepateikė kaip ir neprašė pirmos instancijos teismo atsakovą įpareigoti pateikti buto nuomos sutartį. Todėl akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas išvadą apie tai, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) iki gyvos galvos yra skirtas konsulinis butas darė vien tik iš melagingų ieškovės paaiškinimų.

20.9. Analogiškai, remiantis vien tik ieškovės ir jos dukros E. B. paaiškinimais sprendime pirmos instancijos teismo buvo konstatuota, jog ieškovei 2014 metais diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuris yra remisijos stadijoje, tačiau liga gali bet kada paūmėti, ligos eiga gali išsivystyti į vėžį, dėl to ieškovė gali netekti galimybės dirbti ir uždirbti bei išlaikyti (duomenys neskelbtini) nuomojamą kambarį.

20.10. Ieškovė įrodinėdama savo neva sunkią sveikatos būklės į bylą tikrai pateikė (duomenys neskelbtini) gydytojo pažymą, jog ieškovei 2014 m. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Šioje pažymoje gydytojo yra konstatuota, jog ieškovė šiuo metu yra remisijoje ir jai joks gydymas nėra reikalingas. Taigi, nėra aišku, kuo remiantis pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo, jog liga ieškovei bet kada gali išsivystyti į vėžį ir ieškovė gali bet kada netekti darbo. Ieškovė į bylą medicininių duomenų, jog prieš beveik 10 metų jai nustatyta liga kelia pavojų jos gyvybei ir sveikatai nepateikė.

20.11. Sprendime pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės vardu registruoti butai, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), praktiškai priklauso jos dukroms, todėl ieškovė neturi galimybės juose gyventi, remiantis vien tik ieškovės ir jos dukros E. B. parodymais. Jokių rašytinių įrodymų, kad turtas praktiškai priklauso ne ieškovei, o jos dukroms byloje nebuvo pateikta. Teismo nebuvo įvertinta, kad tokia ieškovės pozicija prieštarauja oficialiems duomenims. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso didžiausios butų, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), dalys. Šis turtas registruotas būtent ieškovės vardu. Byloje liko nepaneigta, jog ieškovė praktiškai turi du butus, kuriuose gali gyventi grįžusi į Lietuvą. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad abu ieškovei priklausantys butai yra arba bus artimiausiu metu laisvi.

20.12. Atsakovui taip pat nėra suprantama, kuo remiantis pirmos instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovės mėnesio pajamos sudaro tik 1500 svarų, todėl atsakovas gaudamas didesnes pajamas turi didesnes finansines galimybes įsigyti kitą gyvenamąją būstą. Duomenų apie savo gaunamas pajamas ieškovė pirmos instancijos teismui į bylą nebuvo pateikusi, tokius duomenis į bylą teikė tik atsakovas. Todėl pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės finansinės padėties, rėmėsi vėl gi tik prielaidomis.

20.13. Pažymėtina, kad E. B. nėra atsakovo dukra, todėl labiau tikėtina, jog atsakovo atlikti mokėjimai buvo susiję su nekilnojamuoju turtu, o ne kitomis priežastimis. Todėl vien tai, kad atliktuose mokėjimuose nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, nereiškia, jog atsakovo atlikti mokėjimai ieškovės dukrai nėra susiję su nekilnojamuoju turtu.

20.14. Byloje nepašalinti ir prieštaravimai dėl ieškovės galimybių išmokėti atsakovui pirmos instancijos teismo priteistą kompensaciją. Ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, jog turi finansines galimybes atsiskaityti su atsakovu.

20.15. Sprendime klaidingai daryta išvada, kad ginčo turto yra reikalingesnis ieškovei ir jai teiktų didesnę naudą. Pirmos instancijos teismas sprendime neatsižvelgė į tai, kad ginčo turtas įgytas atsakovo iniciatyva bei tam, kad atsakovas turėtų kur gyventi grįžęs į Lietuvą. Todėl beveik visą šio turto įsigijimo ir iki šiol atliko remonto kainą apmokėjo atsakovas. Atsakovas taip pat organizavo ir pats atliko minėto turto remonto bei rekonstrukcijos darbus. Tuo tarpu prie turto įrengimo ir remonto darbų ieškovė prisidėjo minimaliai. Atsakovo iniciatyva buvo atliki sandėliuko rekonstravimo darbai, pristatyta palėpė, Bute naujai sumontuota elektros instaliacija, naujai įrengta ventiliacijos sistema, įmontuotas židinys, nuardytas senas kaminas. Butui, sandėliukui ir palėpei pakeistas stogas, aplink butui priklausančią žemės sklypo dalį aptverta tvora.

20.16. Priešingai, nei sprendė pirmos instancijos teismas, atsakovas daugiau jokio kito turto, kuriame galėtų gyventi neturi. Jam ir broliams priklausanti namo dalis yra nepritaikyta gyventi, atsakovui priklauso labai nedidelio šio turto dalis. Taigi, eilė faktų rodo, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra reikalingesnis atsakovui, o ne ieškovei, todėl natūra ir turėjo jam būti priteistas.

20.17. Pirmos instancijos teismas sprendime, vertindamas nekilnojamojo turto vertę, rėmėsi ieškovės atlikta ir į bylą pateikta UAB „Ober-Haus“ 2022 m. gegužės 11 d. konsultacija dėl galimos turto kainos, kurioje preliminari nekilnojamojo turto vertė – 32 000 Eur. Atsakovas nurodo, kad šiai dienai nekilnojamo turto vertė yra pasikeitusi ir yra daug didesnė. Todėl, apeliacinės instancijos teismui nusprendus sprendimą palikti nepakeistą ir nekilnojamą turtą natūra priteisti ieškovei, atsakovui mokėtina piniginė kompensacija turi būti paskaičiuota pagal nekilnojamo turto kainas, kurios galioja apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo momentu, ką numato ir įstatymas.

20.18. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės turtą natūra priteisti ieškovei, negalėjo remtis vien tik konfliktiškais šalių santykiais bei tuo, kad nekilnojamas turtas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms. Ginčo atveju turėjo būti įvertintos ir tokios aplinkybės kaip potencialios turtinės prievolės dydis, sutuoktinių amžius, darbingumas, turimas kitas turtas, gaunamos pajamos, sutuoktinių galimybė apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto), tačiau tai pirmos instancijos teismo nebuvo atlikta. Todėl nepagrįstai buvo spręsta, kad yra teisinis pagrindą byloje nukrypti nuo turto padalinimo sutuoktiniams natūra principo.

20.19. Nepagrįstai pirmos instancijos teismas atsisakė priteisti atsakovui piniginę kompensaciją iš ieškovės už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. Tiek pati ieškovė, tiek ir apklausta jos dukra E. B. patvirtino, jog kreditas bankui buvo mokamas iš už nuomą gautų pinigų, kurie pagal CK 3.88 str. 1 d. 2 p. (pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto) yra bendra jungtinė atsakovo ir ieškovės nuosavybė. Tai reiškia, jog kreditas buvo dengiamas ne iš ieškovės dukros lėšų, o iš bendrų ieškovės ir atsakovo lėšų. Apie šias aplinkybes labai plačiai pasisakė atsakovo atstovė savo baigiamojoje kalboje, tačiau pirmos instancijos sąmoningai šį faktą sprendime nutylėjo.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. M. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; 2023 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą; Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Nesutiktina su apeliantu, kad teisėja buvo šališka, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ar pažeidė procesines teisės normas. Ieškovės įsitikinimu teismas pagal savo vidinį įsitikinimą vertino visus įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus bei savo sprendimą motyvavo itin išsamiai, o vien tai, kad sprendimas nėra naudingas atsakovui nereiškia teisėjo šališkumo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu vyko net šeši teismo posėdžiai, kurių nė viename atsakovas ir jo atstovė nereiškė abejonių dėl teisėjos nešališkumo.

Žemesnės instancijos teismas

21.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 22 punktu pagrįstai konstatavo, kad būtent atsakovas buvo nesąžiningas. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą ir konstatavo objektyviai egzistuojančias bei sprendimo teisėtumą grindžiančias aplinkybes. Pažymėtina, kad J. J. neteigė, kad į svečius atvykęs draugas yra jam toks artimas, kad jie kartu miegotų, ypač atsižvelgiant į lytinę orientaciją. Be to, J. J. paaiškino, kad savo kambaryje tvarkėsi, todėl visur buvo prikrauta daug daiktų. Kita svarbi aplinkybė, kad atsakovas atvyko tam, kad atvežtų ieškovei jos daiktus, taigi, jis jau buvo apsisprendęs nutraukti santykius nepriklausomai nuo to, kad ieškovės nerado namuose. Dėl to akivaizdu, kad apeliacinio skundo 17 – 18 punktuose nurodyti teiginiai yra nepagrįsti. Ieškovė paaiškino, jog jos viršininkas net dvidešimt metų yra jaunesnis, yra vedęs ir jų bendravimas yra tik darbiniais klausimais. Dėl to akivaizdu, kad atsakovo apeliacinio skundo 14 – 16 ir 20 punkto teiginiai yra absoliučiai deklaratyvūs, niekaip neįrodyti.

21.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai spręsdamas sutuoktinių kaltės klausimą kvestionavo atsakovo poziciją ir pagrįstai taikė CK 3.61 straipsnio 2 dalį darydamas išvadą, kad atlikus įrodymų tyrimą, jie neteikia pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės. Todėl teismas tinkamai vertino, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam.

21.4. Ieškovė serga nepagydoma liga, todėl esant paūmėjimui ji nedelsiant parvyks į tėvynę. Antra, primenama, kad ieškovės atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl to jai jau kuris laikas yra apribota galimybė atvykti į ginčo objektą ir ten būti, juo rūpintis ir įrenginėti. Tikėtina, kad esant kitom aplinkybėm, ji būtų ten leidusi didžiąją dalį savo laiko, bent jau dėjusi pastangas, kad jis nebūtų nuvertėjęs. Nors atsakovas neigia apie konsulinį butą, tačiau būtent apie konsulinį butą, t. y. socialinį butą, kuris jam yra suteiktas gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu pasisako pati atsakovo atstovė pirmojo parengiamojo posėdžio metu (2023-01-18 d. 17:57 min.). Tad akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui pakako duomenų, kuriuos pateikė tiek atsakovas, atsakovo atstovė, tiek ieškovė, jog nustatyti, kad ieškovei butas yra reikalingas labiau.

21.5. Teisingai savo sprendimo 47 – 48 punktuose konstatavo pirmosios instancijos teismas, butai buvo įgyti ieškovės dukroms. O paskolos buvo imtos dar tada, kai buvo gyvas ieškovės pirmasis vyras. Tai buvo tam, kad dukros turėtų savo gyvenamuosius plotus. Taip pat, kaip ir teisingai pasisako pirmosios instancijos teismas, iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims savininkams, o butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) priklauso dviem savininkam. Šiuo atveju butais rūpinasi ieškovės dukra, o ir nuoma rūpinasi ne kas kitas, kaip ieškovės dukra E. B.. Todėl ieškovei šis turtas priklauso tik dalinai ir formaliai, todėl nuomos mokestis nėra susijęs su ieškovės papildomomis pajamomis. Visas nuomos mokestis skiriamas padengti paskolą.

21.6. Atsakovas siuntė dalį pinigų per E. B., tačiau iš byloje pateiktų įrodymų aišku, kad buvo teikiami konkretūs pavedimai, kurių didžioji dalis nėra susijusi su remontu. Teismas pagrįstai nustatė, kad tokiu būdu, per E. B., buvo teikta pinigų ir pačio atsakovo mamos išlaikymui, ir perkamos dovanos vaikams ir kt.

21.7. Apeliacinio skundo 35 – 39 punktu nepagrįstai kvestionuojama teismo nustatyta aplinkybė dėl galimybės jam išmokėti kompensaciją. Pažymima, kad ieškovės dukra, t. y. patikimiausias ieškovės aplinkos žmogus, pagrindė, kad suteiks savo mamai paskolą, jog ši išmokėtų kompensaciją. Šių pinigų egzistavimas buvo patvirtintas banko išrašu. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės dukra gyvena su vyru ir abu dirba. Tai dar labiau patvirtina, kad yra nuolatos generuojamos pajamos. Ieškovės ir jos dukros E. B. galimybės išmokėti kompensaciją yra teisingai pirmosios instancijos teismo įvertintos kaip pagrįstos.

21.8. Dėl turto reikalingumo ir naudingumo, apeliantas nurodė, kad tik jis buvo aktyvi, rūpestinga šalis perkant ir remontuojant bei prižiūrint turtą, 43 punktu išskiria, kad toliau rūpinasi turtu ir turi galimybes jį įrenginėti ateityje. Tačiau tai yra absoliuti netiesa. Pirma, turtas buvo įgytas ieškovės iniciatyvą abiejų sutuoktinių, jiems siekiant ateityje jame gyventi. Antra, iš į bylą pateiktų duomenų ir dokumentų yra akivaizdu, kad priešingai nei nurodo atsakovas, būtent ieškovė organizavo remonto darbus, už juos apmokėjo, kai tuo tarpu pats atsakovas į bylą neteikė jo teiginius grindžiančių įrodymų. Trečia, atsakovo siekį įrodyti, kad jis rūpinosi ginčo turtu paneigia ir tai, kad per visą laiką iki bylos, bylos nagrinėjimo metu atsakovas neapmokėjo jokių mokesčių susijusių su turtu. Priešingai, ieškovė, kuriai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir apribojimas naudotis turtu ir toliau mokėjo visus mokesčius ir rūpinosi turtu.

Atsiliepimas

21.9. Atsakovas bando klaidinti teismą nurodydamas, kad neturi jokio kito turto, kuriame galėtų gyventi, tačiau pažymima, kad ginčo turtas irgi nėra užbaigtas, kaip ir pats atsakovas tai įvardina savo apeliacinio skundo 43 punkte. Antra, tai, kad ieškovės vardu yra registruotas turtas, kuris de facto priklauso ieškovės dukroms niekaip neįrodo, kad atsakovas vertesnis ginčo turto. Trečia, atsakovas prieštarauja pats sau teigdamas, kad turi lėšų ginčo objekto įrengimui ir kompensacijos sumokėjimui, nurodo, kad gaus paskolą, kai tuo tarpu gaudamas kompensaciją iš ieškovės galėtų susitvarkyti jau savo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą ir gal net turėti kompensacijos dydžio santaupų. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas sprendimo 47 punktu tinkamai sprendė, dėl R. M. turimo turto „<...> abu butai ne vien jai priklauso nuosavybės teise, o dabar turi ir kitus bendrasavininkus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gyvena dukra E. B. su šeima, <...> o be to butas yra pažadėtas ir anūkėms. <...> Tuo tarpu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo jos ir buvusio vyro pirktas dukrai I. V., kuri buvo nepilnametė, todėl buvo užregistruotas ieškovės vardu <...>“. Tai iš esmės patvirtina nuosekliai ieškovės teisme dėstytą poziciją.

21.10. Apeliantas apeliacinio skundo 46 – 54 punktuose kvestionuoja jau priteistos kompensacijos dydį ir kelia sąlygas, jeigu apeliacinės instancijos teismas paliks pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovė su tokia pozicija griežtai nesutinka. Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis 3.119 straipsnio turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, todėl verta priminti, kad atsakovas pats vertina, kad jų santuoka de facto iširo jau prieš porą metų (priešieškiniu atsakovas prašo laikyti, kad turtines pasekmes santuokos nutraukimas sukėlė nuo 2022 m. sausio). Akivaizdu, kad atsakovas apeliacinio skundo 54 punktu kelia nepagrįstus reikalavimus dėl vienpusės kompensacijos perskaičiavimo.

21.11. Sprendimo 44 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad turto padalinimo natūra neprašė nei viena šalis. Tai dėl to, kad turtas yra per mažas ir neatitiks net minimalių STR „Gyvenamieji pastatai“ keliamų reikalavimų. Antra, priešingai nei nurodo apeliantas, konfliktiniai santykiai yra itin svarbus argumentas dėl turto atidalinimo natūra. Toks turto padalinimas iš esmės pakenktų šalių interesams ir iš esmės būtų „užprogramuotas“ konfliktas ir (ar) teisminis procesas ateityje, kiltų problemų dėl turto disponavimo ir kt. Trečia, priešingai nei nurodo apeliantas, teismas atsižvelgė ir į kitus kriterijus, t. y. sprendimo 45 išsamiai pasisakė tiek dėl ieškovės sveikatos, tiek dėl atsakovo konsulinio buto.

21.12. Atsakovas apeliacinio skundo 66 punkte nurodo, kad „<...> iš pateiktų į bylą E. B. banko sąskaitos išrašų matyti, kad E. B. moka bankui kredito ir palūkanų įmokas, nurodydama, jog dengia R. M. paskolą būstui <...>“, o 67 punkte neteisingai vertina, kad „<...> pamirštama apie faktą, kurį patvirtino tiek pati ieškovė, tiek ir apklausta jos dukra E. B., jog butas <...> nuo 2016 m. iki šios dienos buvo nuomojamas už 120 Eur per mėnesį. <...>“. Apeliantas šias lėšas vertino kaip pajamas ir vaisius, kurie yra bendra jungtinė nuosavybė, kuriomis buvo dengiama paskola. Tačiau pažymima, kad butas priklauso ne vien tik ieškovei, todėl vertinti, kad visa ši suma yra bendroji jungtinė nuosavybė būtų iš principo neteisinga. Taip pat atsakovas siekė įrodyti, kad faktiškai santuoka yra iširusi seniai, todėl pretenduoti į dalies nuomos mokesčio sumą taip pat pagrindo nebelieka. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

23. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo.

Dėl naujų įrodymų

24. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – konsultacinę išvadą dėl Nekilnojamojo turto vertės. Nurodo, kad, apelianto duomenimis šalių santuokos metu įgyto Nekilnojamojo turto vertė yra pasikeitusi, t. y. padidėjusi, o įvertinus tai, kad turtas turi būti dalinamas pagal kainas, kurios galioja apeliacinio teismo sprendimo priėmimo dieną, apeliantas prideda apeliacinės instancijos teismui 2022 m. birželio 23 d. konsultacinę išvadą, kurioje nustatyta Nekilnojamojo turto vertė yra 40 000,00 Eur, t. y. yra 8 000,00 Eur didesnė, nei teigė ieškovė ir nustatė pirmos instancijos teismas.

25. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad teikiamas įrodymas yra 2022 m. birželio 23 d. konsultacinė išvada, taigi, apeliantas ją jau turėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jos į bylą neteikė ir neįrodinėjo, kad ginčo turto kaina yra didesnė, nei nurodė ieškovė. Priešingai, apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visiškai sutiko su tuo, kad nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini)) vertė yra 32 000,00 Eur, sutuoktinių dalys lygios, kiekvienam sutuoktiniui priklausanti ½ dalis sudaro 16 000,00 Eur. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimtas apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikiamas naujas įrodymas – apeliantas nenurodo, dėl kokių aplinkybių atsirado būtinumas teikti apelianto jau turėtus, bet pirmosios instancijos teisme neteiktus byloje įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas teikdamas kaip naują įrodymą jo turėtą įrodymą jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, elgiasi nesąžiningai. Apelianto papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikti vieši duomenis iš Registrų centro apie ginčo turto vertę, taip pat galėjo būti gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp V. M. ir R. M. įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų šalys neturi. Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

29. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad ieškovė R. M. ir atsakovas V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2018-05-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nekilnojamąjį turtą: 366/2150 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato - sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2022-05-11 konsultacijos dėl galimos turto kainos matyti, kad nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė – 32000,00 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

30. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

31. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

32. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

33. Ieškovė byloje teigė, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Nurodė, jog sudarydama santuoką su atsakovu tikėjosi sukurti darnią ir laimingą šeimą. Po santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas vedė bendrą ūkį, rūpinosi buitimi, tačiau dirbo ir gyveno skirtinguose miestuose (duomenys neskelbtini), tarp kurių dviejų valandų kelio atstumas. Teigė, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad jis galimai buvo neištikimas ieškovei, siekė susirasti kitą moterį ir galimai ją susirado, ėmė su ieškove elgtis nepagarbiai, atstumiančiai, nebuvo lojalus, todėl bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Tiesioginės savo kaltės dėl santuokos iširimo ieškovė neįžvelgė, tačiau manė, kad galėjo būti dar dėmesingesnė atsakovui ir jo poreikiams, atlaidesnė šeimoje, todėl manė, jog santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

34. Atsakovas byloje teigė, kad jų santuoka iširo būtent dėl pačios ieškovės kaltės, dėl jos neištikimybės. Atsakovas ieškovės neištikimybę įrodinėjo tuo, kad ieškovė nuolat turėjo kitų vyrų. Iš pradžių susirašinėjo su viršininku, jų išeiginės ir darbo dienos sutapdavo. Po to susirašinėjo su kitais vyrais. Ieškovė apie rastas žinutes atsakovui nurodė, kad minėti vyrai yra jos pusbroliai, tačiau jis tokių nepažįsta. Atsakovas nurodė, jog, nieko nepranešęs ieškovei, 2022 m. sausio mėn. nuvyko jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) adresu. Atsakovas ieškovės namuose rado kelis lagaminus su vyriškais daiktais, o ieškovės lovoje mėtėsi vyriškos trumpikės, lova buvo sujaukta. Jis prašė ieškovę dėl to pasiaiškinti, tačiau ieškovė nurodė, jog savo namuose ji leido pagyventi kaimynui. Atsakovas tuo netiki, mano, jog ieškovė jam yra neištikima, todėl prašė santuoką nutraukti dėl jos kaltės.

35. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė iš esmės jos neištikimybe t. y. santykiais su kitais vyrais. Tačiau teismas visiškai selektyviai vertino atsakovo pateiktus ieškovės neištikimybės įrodymus, tikrovės duomenų neatitinkančius ieškovės pasisakymus laikė neginčijamais, iškraipė ieškovės kviestų liudytojų parodymus. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog faktas, kad ieškovės lovoje mėtėsi vyriškos trumpikės, kai jos net nebuvo (duomenys neskelbtini), ji jau dvi savaites buvo Lietuvoje, bendravo su meistrais dėl bendro būsto remonto, o savo kambaryje buvo leidusi apsigyventi kitam asmeniui, neįrodo jos neištikimybės sutuoktiniui. Tačiau ginčo atveju svarbu tai, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu tikrai buvo Lietuvoje, o liudytojo J. J. parodymai byloje buvo prieštaringi, nes jis niekaip nesugebėjo paaiškinti, kodėl neva jo draugas (antra pusė) gyveno ne su juo kartu, o ieškovės kambaryje.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas prieš susipažindami gyveno ir dirbo skirtingose (duomenys neskelbtini) miestuose, atsakovas – (duomenys neskelbtini), o ieškovė – (duomenys neskelbtini) mieste. Sudarius santuoką, šalys susitarė nieko nekeisti ir kurį laiką pagyventi skyrium, o vėliau išėjus į pensiją grįžti visam laikui gyventi į Lietuvą. Ieškovė kartu su kitais trimis asmenimis nuomojosi butą, kuriame kiekvienas iš nuomininkų turėjo po atskirą kambarį ir juose gyveno. Atsakovas turėjo 3 kambarių konsulinį būstą. Ieškovė ir atsakovas dirbo skirtingose miestuose ir visą savaitę gyvendavo atskirai – kiekvienas savo mieste savo būste, o savaitgalius leisdavo kartu – dažniausiai bute pas atsakovą, poilsio dienas ir visas atostogas leisdavo dažniausiai Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju abi šalys sutinka, kad santuoka faktiškai iširo 2022 m. sausio mėnesio pabaigoje.

37. Apeliantas nurodo, kad 2021 m. pastebėjo, kad ieškovė susirašinėja su kitais vyrais, siunčia jiems širdeles ir bučkius bei kitas romantinio pobūdžio žinutes. Nurodo, kad ieškovė apklausta teisme neneigė to, kad susirašinėjo su savo vadovu, tą patvirtino, tik teigė, kad buvo susirašinėjama darbo reikalais, o ne romantinio pobūdžio klausimais. Ieškovė paaiškino, jog jos viršininkas net dvidešimt metų yra jaunesnis, yra vedęs ir jų bendravimas yra tik darbiniais klausimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti susirašinėjimai į bylą nėra pateikti, todėl sunku įvertinti kokio pobūdžio žinutės tai galėjo būti ir kelios jos buvo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie duomenys apie tokio pobūdžio žinutės neįrodo neištikimybės fakto.

38. Taip pat, kaip ieškovės neištikimybės faktą, apeliantas nurodo, tai kad 2022 m. sausio mėn. apeliantui nuvykus ieškovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) adresu, jis ieškovės namuose rado kelis lagaminus su vyriškais daiktais, o ieškovės lovoje mėtėsi vyriškos trumpikės, lova buvo sujaukta. Apelianto manymu, nors liudytojas byloje teigė, kad ieškovės kambaryje buvo jo ir jo draugo daiktai, nes liudytojo draugas laikinai naudojosi ieškovės kambariu, kol ji neva buvo išvykusi, tačiau liudytojas niekaip negalėjo paaiškinti, kodėl su draugu nemiegojo viename kambaryje ir kodėl apsistojo ieškovės kambaryje, o ne kituose kambariuose, nes namas didelis. Teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog faktas, kad ieškovės lovoje mėtėsi vyriškos trumpikės, kai jos net nebuvo (duomenys neskelbtini), ji jau dvi savaites buvo Lietuvoje, bendravo su meistrais dėl bendro būsto remonto, o savo kambaryje buvo leidusi apsigyventi kitam asmeniui, neįrodo jos neištikimybės sutuoktiniui. Tačiau ginčo atveju svarbu tai, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu tikrai buvo Lietuvoje, o liudytojo J. J. parodymai byloje buvo prieštaringi, nes jis niekaip nesugebėjo paaiškinti, kodėl neva jo draugas (antra pusė) gyveno ne su juo kartu, o ieškovės kambaryje.

39. Atsakovas teismui pateikė antstolio R. V. 2022-08-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota ieškovės atsakovui siųsta SMS žinutė. Ieškovė atsakovui aiškino, kad atsakovas su ja nesikalbėdavo ilgai, po to imdavo vėl kalbėti kaip niekur nieko. Kadangi atsakovas nekėlė telefono ragelio ir su ja nesikalbėjo, tai ji neturėjo jam kaip pasakyti, kad išvyksta į Lietuvą. Tuo metu ji buvo pasiėmusi atostogas ir išvykusi į Lietuvą trims savaitėms, nes atvyko dirbti į jų įsigytą bendrą būstą meistrai, kurių laukė kelis mėnesius. Nurodė, jog, kai kuris nors iš nuomininkų išvyksta, jo kambariu gali pasinaudoti kitų nuomininkų draugai, vaikai ar kiti giminaičiai. Taip atsitiko ir šiuo atveju, nes pas J. J. atvyko jo draugas, kuris nakvojo jos kambaryje, jos tuo metu nebuvo, ji buvo Lietuvoje. Nakvoti ji leido, nes ir kiti leidžia, kai jų nebūna. Šias aplinkybes byloje patvirtino ir liudytojas J. J.. Tai, kad liudytojas nežinojo kaip paaiškinti, kodėl jo draugas apsistojo ieškovės kambaryje, nereiškia, kad liudytojas melavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir fotonuotraukos, matyti jog žinutė tik patvirtina ieškovės ir liudytojo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė tuo metu buvo Lietuvoje, buvo pasiėmusi atostogas, kartu su meistrais remontą darė, o kambarį, kol jos nėra, buvo užleidusi J..

40. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu tikrai buvo Lietuvoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės, liudytojo parodymai, 2022-08-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota ieškovės atsakovui siųsta SMS žinutė bei kitos žinutės, kuriomis ieškovė bendravo su meistrais, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji tuo metu buvo Lietuvoje. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog faktas, kad ieškovės lovoje mėtėsi vyriškos trumpikės, kai jos net nebuvo (duomenys neskelbtini), ji buvo Lietuvoje, bendravo su meistrais dėl bendro būsto remonto, o savo kambaryje buvo leidusi apsigyventi kitam asmeniui, neįrodo jos neištikimybės sutuoktiniui.

41. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje svarbi aplinkybė, jog apeliantas, dar nieko nežinodamas apie kambario užleidimą kaimynui, jau buvo sukrovęs ieškovės daiktus ir juos jai atvežė, taigi, pats inicijavo skyrybų pradžią, nenorėdamas gyventi šeimoje ir taikytis. Dėl to faktas, jog jis rado sutuoktinės kambaryje svetimus vyriškus daiktus, santuokos iširimui neturėjo jokios reikšmės ir nebuvo santuokos iširimo priežastimi, nes jis atvyko jau apsisprendęs santuoką nutraukti.

42. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai - fotonuotraukos - patvirtina aplinkybes, kad atsakovas, dar gyvendamas santuokoje su ieškove, jau 2019 metais susirašinėjo pažinčių portale „Draugas“ su kitomis moterimis, buvo susikūręs paskyrą, gaudavo žinučių iš kitų moterų. Iš pateiktų žinučių matyti, kad atsakovas susirašinėjo su kitomis moterimis ir bandė megzti naujas pažintis. Vienoje žinutėje nurodė, jog moteris yra šalia ir siūlė pabendrauti. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovas tokiu savo elgesiu negerbė sutuoktinės, nebuvo jai lojalus.

43. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės. Šalių santykiuose nėra tarpusavio supratimo, nėra pagarbos vienas kitam, šalys gyvena atskirus gyvenimus, t. y. šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Teisėjų kolegijos vertinimu pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

44. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančius dokumentus sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

45. Šalys byloje nurodė, jog santuokos metu ieškovė su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme abi šalys sutiko, kad nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini)) vertė – 32000,00 Eur, sutuoktinių dalys lygios, kiekvienam sutuoktiniui priklausanti ½ dalis sudaro 16000,00 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, jog, nors apeliantas apeliaciniame skunde jau teigia, kad ginčo turtas yra didesnės vertės, tačiau pirmojoje instancijoje sutiko su tuo, kad ginčo turto vertė yra 32000,00 Eur ir neteikė kitų įrodymų dėl didesnės ginčo turto vertės, nors įrodymus ir turėjo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 32000,00 Eur, sutuoktinių dalys lygios, kiekvienam sutuoktiniui priklausanti ½ dalis sudaro 16000,00 Eur.

46. Pažymėtina, kad abi šalys pirmosios instancijos teisme prašė nekilnojamąjį turtą priteisti natūra, kitam sutuoktiniui išmokant kompensaciją. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo ginčo turtą priteisti jam natūra, išmokant ieškovei kompensaciją arba padalinti atsakovo ir ieškovės santuokos metu įgytą nekilnojamą turtą natūra lygiomis dalimis po ½ dalį.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis). Lietuvoje yra taikomas ribotos apeliacijos modelis, todėl apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o tik pagal įstatymo ir apeliacinį skundą pateikusių dalyvaujančių byloje asmenų nustatytas ribas. Tai lemia ir tam tikrus apeliacinio proceso ypatumus. Apeliaciniame procese ribojamas naujų įrodymų pateikimas bei taikomas draudimas apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis ir kelti naujus reikalavimus. Šių reikalavimų atsakovas pirmosios instancijos teisme nereiškė, argumentų dėl turto padalijimo po ½ nekėlė, todėl jų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė nei ieškovė nei pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio alternatyvaus apeliacinio skundo reikalavimo nepasisako.

48. Teisėjų kolegija dėl apelianto keliamų naujų reikalavimų apeliaciniame skunde bei teikiamų naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje, papildomai pažymi, kad tokios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis) ir pan. Tačiau tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau tokioje byloje nesprendžiami su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai ir nėra pagrindo vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų gynimo tikslu teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva, t. y. kai sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai ir teismui nėra pareigos peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teigiant, jog ginamas viešasis interesas (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovei R. M. asmeninės nuosavybės teise lieka šie nekilnojamojo turto objektai: 366/2150 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato-sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Įpareigojo ieškovę išmokėti atsakovui 1 6000,00 Eur piniginę kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę bendro nekilnojamojo turto dalį. Teismas savo tokį sprendimą motyvavo tuo, kad padalijus 2 kambarių butą į du atskirus butus, kiekvienas iš bendrasavininkų turėtų išlaidų, kad nėra galimybių padalyti butą natūra į dvi lygias dalis be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant šalių teisėtų interesų. Pažymėjo, kad šalių santykiai konfliktiški, šalys visiškai nebendrauja, todėl turtą palikus abiem šalim lygiomis dalimis, akivaizdu, kad nuolat kiltų problemų juo disponuojant, dėl to kiltų nauji ginčai. Dėl ginčo turto priteisimo ieškovei teismas motyvavo tuo, kad šiuo metu iš esmės nei vienai iš šalių minėtas butas nėra itin reikalingas. Vertino, kad ieškovei 2014 metais diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuris yra remisijos stadijoje, sprendė, kad liga gali bet kada paūmėti, ligos eiga gali išsivystyti į vėžį, dėl to ieškovė gali netekti galimybės dirbti ir uždirbti bei išlaikyti (duomenys neskelbtini) nuomojamą kambarį. Tokiu atveju ieškovė turėtų grįžti į Lietuvą, kur ja pasirūpintų dukra, nes ji gyvena gretimame name. Tuo tarpu atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo, apie jo sveikatos sutrikimus teismas neturi jokių duomenų, todėl gali dirbti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, be to, užsienyje turi jam skirtą visą socialinį būstą, ten kartu su atsakovu gyvena jo sūnus, kuris taip pat galėtų tėvu pasirūpinti, todėl šiuo atžvilgiu ginčo butas reikalingesnis ieškovei.

50. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo metu iš esmės nei vienai iš šalių minėtas butas nėra itin reikalingas. Iš medicininės pažymos matyti, kad R. M. 2014 metais diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuris yra remisijos stadijoje. Teismas vertino, kad liga gali bet kada paūmėti, ligos eiga gali išsivystyti į vėžį, dėl to ieškovė gali netekti galimybės dirbti ir uždirbti bei išlaikyti (duomenys neskelbtini) nuomojamą kambarį. Tokiu atveju ieškovė turėtų grįžti į Lietuvą, kur ja pasirūpintų dukra, nes ji gyvena gretimame name. Teismas vertino, kad atsakovas V. M. yra sveikas, darbingas asmuo, apie jo sveikatos sutrikimus teismas neturi jokių duomenų, todėl gali dirbti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, be to, užsienyje turi jam skirtą visą socialinį būstą, ten kartu su atsakovu gyvena jo sūnus, kuris taip pat galėtų tėvu pasirūpinti, todėl šiuo atžvilgiu ginčo butas reikalingesnis ieškovei.

51. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu ir motyvais nesutinka bei teigia, kad nekilnojamasis turtas turėjo būti natūra priteistas atsakovui, ieškovei išmokant piniginę kompensaciją arba natūra padalintas abiem šalims lygiomis dalimis po ½ dalį. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas sprendime darydamas išvadą, kad ginčo nekilnojamasis turtas natūra priteistinas ieškovei, nes jai yra reikalingesnis, byloje pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei nepašalino byloje esančių prieštaravimų dėl ieškovės grįstos pozicijos. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas išvadą apie tai, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) iki gyvos galvos yra skirtas konsulinis butas darė vien tik iš melagingų ieškovės paaiškinimų, kadangi byloje jokių duomenų apie tai, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) iki gyvos galvos yra skirtas konsulinis butas ieškovė nepateikė kaip ir neprašė pirmos instancijos teismo atsakovą įpareigoti pateikti buto nuomos sutartį. Nurodo, jog nėra aišku, kuo remiantis pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo, kad liga ieškovei bet kada gali išsivystyti į vėžį ir ieškovė gali bet kada netekti darbo, nes ieškovė į bylą medicininių duomenų, jog prieš beveik 10 metų jai nustatyta liga kelia pavojų jos gyvybei ir sveikatai nepateikė. Apeliantas teigia, kad sprendime pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės vardu registruoti butai, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), praktiškai priklauso jos dukroms, nors šis turtas registruotas būtent ieškovės vardu. Apeliantui taip pat nėra suprantama, kuo remiantis pirmos instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovės mėnesio pajamos sudaro tik 1500 svarų, todėl atsakovas gaudamas didesnes pajamas turi didesnes finansines galimybes įsigyti kitą gyvenamąją būstą. Duomenų apie savo gaunamas pajamas ieškovė pirmos instancijos teismui į bylą nebuvo pateikusi, tokius duomenis į bylą teikė tik atsakovas. Taip pat apeliantas teigia, kad byloje nepašalinti ir prieštaravimai dėl ieškovės galimybių išmokėti atsakovui pirmos instancijos teismo priteistą kompensaciją. Ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, jog turi finansines galimybes atsiskaityti su atsakovu. Sprendime klaidingai daryta išvada, kad ginčo turto yra reikalingesnis ieškovei ir jai teiktų didesnę naudą. Pirmos instancijos teismas sprendime neatsižvelgė į tai, kad ginčo turtas įgytas atsakovo iniciatyva bei tam, kad atsakovas turėtų kur gyventi grįžęs į Lietuvą. Todėl beveik visą šio turto įsigijimo ir iki šiol atliko remonto kainą apmokėjo atsakovas. Atsakovas taip pat organizavo ir pats atliko minėto turto remonto bei rekonstrukcijos darbus. Tuo tarpu prie turto įrengimo ir remonto darbų ieškovė prisidėjo minimaliai.

52. Ieškovė atsikirsdama į šiuos apeliacinio skundo argumentus teigia, kad turtas buvo įgytas ieškovės iniciatyva abiejų sutuoktinių, jiems siekiant ateityje jame gyventi. Turtui įgyti paskolas ėmėsi ne apeliantas ir (ar) jo vaikai bet būtent ieškovės dukros. Apeliantas bando klaidinti teismą nurodydamas, kad neturi jokio kito turto, kuriame galėtų gyventi. O tai, kad ieškovės vardu yra registruotas turtas, kuris de facto priklauso ieškovės dukroms niekaip neįrodo, kad atsakovas vertesnis ginčo turto. Teigia, kad ieškovės ligos faktas patvirtintas rašytiniais įrodymais. Byloje pateiktos gydytojų išvados, kad liga yra nepagydoma tik pagrindžia, jog ji sudėtinga ir gali bet kuriuo momentu pablogėti. Ieškovės dukra, t. y. patikimiausias ieškovės aplinkos žmogus, pažymėjo, kad suteiks savo mamai paskolą, kad ši išmokėtų kompensaciją. Šių pinigų egzistavimas buvo patvirtintas banko išrašu. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės dukra gyvena su vyru ir abu dirba. Tai dar labiau patvirtina, jog yra nuolatos generuojamos pajamos. Ieškovės ir jos dukros E. B. galimybės išmokėti kompensaciją yra teisingai pirmosios instancijos teismo įvertintos kaip pagrįstos.

53. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

54. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

55. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

56. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos įrodymų visuma sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo turtas šiuo metu iš esmės nė vienai iš šalių nėra itin reikalingas. Teisėjų kolegijos vertinimu abiejų šalių padėtis iš esmės yra gana vienoda. Šiuo metu abi šalys dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), abi šalys turi ir kito nekilnojamojo turto su kitais asmenimis, t. y. po tam tikra turto dalį su kitais bendrasavininkais. Iki santuokos nutraukimo ginčo bute faktiškai negyveno nė vienas iš sutuoktinių. Abi šalys yra darbingos, nė vienai nėra nustatytas neįgalumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei 2014 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuris yra remisijos stadijoje, nėra toks susirgimas dėl kurio turėtų būti vertinama, jog ieškovės ateityje būtent dėl to neteks darbingumo ir pan. Pažymėtina, kad apie ligos progresavimą į bylą nėra pateikta jokių duomenų, priešingai byloje yra duomenys, kad liga yra remisijos stadijoje. Pažymėtina, jog abi šalys santaupų, iš kurių galėtų sumokėti viena kitai priteistą kompensaciją neturi. Abi šalys kompensacijos sumokėjimui pinigus skolinsis. Apeliantas teikė įrodymus, kad turi galimybę pasiskolinti iš Rato kredito unijos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pinigus sumokėti kompensaciją jai paskolins dukra E. B.. Šių pinigų egzistavimas buvo patvirtintas banko išrašu Aplinkybę, kad dukra turi galimybę ieškovei paskolinti 16000 Eur sumą, patvirtina ieškovės į bylą pateiktas E. B. banko sąskaitos išrašas. Liudytoja E. B. tai patvirtino žodžiu teismo posėdyje bei raštu. Todėl nepagrįstu vertintinas apelianto argumentas, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, jog turi finansines galimybes atsiskaityti su atsakovu. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abi šalys yra pajėgios ir turi galimybę sumokėti 16000,00 Eur kompensaciją už didesnę bendro turto dalį.

57. Atsižvelgiant į tai, kad realiai abiejų šalių padėtis yra vienoda, vertinant tai, kuriai iš šalių butas yra reikalingesnis, teisėjų kolegija įvertina tai, kad ginčo butas yra įsigytas netoli ieškovės dukros gyvenamosios vietos, todėl vertintina, kad ieškovei šis butas reikalingesnis, nes grįžusi į Lietuvą ji galės gyventi šalia dukros, kuri ja galės pasirūpinti. Priteisus ginčo butą apeliantui, ieškovė galimai vėl ieškotųsi kito būsto toje pačioje vietovėje, todėl būtų nei protinga, nei teisinga tokia situacija. Taip pat teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad apelianto į bylą pateikti įrodymai apie jo gaunamas pajamas, leidžia daryti išvadą, jog jis turi galimybę, iš ieškovės gavęs kompensaciją, įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymas dėl kompensacijos sumokėjimo nėra atidedamas ar išdėstomas, ieškovė įsipareigoja išmokėti atsakovui V. M. 16000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją, išmokant ją ne vėliau, kaip kitą darbo dieną po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.

58. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju šalių santykiai dar ir yra konfliktiški. Apeliantas nurodo, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, konfliktiški buvusių sutuoktinių santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo. Tačiau, visų pirma pažymėtina, kad šalys pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo turtą padalyti natūra, o pagal kasacinio teismo praktiką, nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Antra, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, kai yra nutraukiama santuoka, būtina remtis racionalumo principu siekti jį padalyti optimaliai, kad būtų užkirstas kelias naujiems buvusiųjų sutuoktinių konfliktams. Sutiktina, kad vien tik konfliktiškais šalių santykiais remtis negalima, tačiau būtina tai įvertinti kartu su kitomis aplinkybėmis, nurodytomis šios nutarties 55 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl galimybės turtą natūra priteisti ieškovei vien tik konfliktiškais šalių santykiais nesirėmė, o vertino aplinkybių visumą, vien tuo nesiremia ir apeliacinės instancijos teismas.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nutartyje aptartas bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad bendras nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), padalintinas lygiomis dalimis, natūra paliktinas ieškovei R. M., o atsakovui V. M. iš ieškovės priteistina 16000,00 Eur piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Dėl 2 543,29 Eur dydžio piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą

60. Apeliantas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 2 543,29 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą mokant asmeninio kredito įmokas AB SEB bankui laikotarpiu nuo 2014-07-10 iki 2022-01-01.

61. Pirmos instancijos teismas šį apelianto reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovės bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios lėšos buvo panaudotos kredito ir palūkanų dengimui, nepagrindė savo teisės į piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą egzistavimo.

62. Apeliantas teigia, kad pagal į bylą pateiktus duomenis iš viso laikotarpiu nuo 2014-07-10 iki 2023-03-01 iš bendrų sutuoktinių lėšų už ieškovės asmeninį turtą AB SEB bankui buvo sumokėta 5 881,62 Eur. Sprendime akivaizdžiai yra pamirštama apie tą faktą, kuri patirtino tiek pati ieškovė, tiek ir apklausta jos dukra E. B., jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. iki šios dienos buvo nuomojamas už 120 Eur per mėnesį, papildomai nuomininkai dengė buto komunalinius ir kitus mokesčius. Tiek pati ieškovė, tiek ir apklausta jos dukra E. B. patvirtino, jog kreditas bankui buvo mokamas iš už nuomą gautų pinigų, kurie pagal CK 3.88 str. 1 d. 2 p. (pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto) yra bendra jungtinė atsakovo ir ieškovės nuosavybė. Tai reiškia, jog kreditas buvo dengiamas ne iš ieškovės dukros lėšų, o iš bendrų ieškovės ir atsakovo lėšų.

63. Ieškovė byloje nurodė, jog ji butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo dar iki šalių santuokos. Minėtas nekilnojamasis turtas jos ir buvusio sutuoktinio žodiniu susitarimu buvo įgytas ieškovės dukros E. B. naudai, todėl ir kreditas yra dengiamas E. B. lėšomis, ji kreditą dengė tol, kol buvo Lietuvoje, o nuo 2010 metų jau gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).

64. CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

65. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-08-30 tarp AB SEB bankas ir ieškovės R. M. bei jos buvusio sutuoktinio P. P. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito suteikimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytas hipotekos sandoris Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad, kol ieškovė gyveno Lietuvoje, pati dengė kreditą bankui, nuo 2010 metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), nuo tada kreditą bankui moka dukra E. B., o ji nuo to laiko prie kredito dengimo neprisideda. Ji dukrai pervesdavo pinigus į jos sąskaitą, bet ne kredito dengimui, o bendro turto išlaikymui, mokesčių mokėjimui, remonto, rekonstrukcijos darbams, su apželdinimu susijusioms išlaidoms ir pan. Taip pat pervedė pinigus buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunaliniams mokesčiams mokėti, taip pat už buto remontą, rekonstrukciją.

66. Iš pateiktų į bylą E. B. banko sąskaitos išrašų matyti, kad E. B. mokėjo bankui kredito ir palūkanų įmokas, nurodydama, jog dengia R. P. paskolą būstui arba tiesiog nurodydama, kad grąžina kreditą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai įrodo, kad už ieškovę buvo mokėta iš E. B. banko sąskaitos. AB SEB bankas pažymoje dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad bankas informuoja, jog nuo 2014-07-10 iki 2023-03-01 visas įmokas pagal 2005-08-30 AB SEB bankas su ieškove R. M. bei jos vyru P. P. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjo E. B.. Taigi, nurodyti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad kreditą dengė E. B..

67. Atsakovas į bylą pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 2017-12-18 iki 2020-09-25 jis E. B. vien per transfer go yra pervedęs 4906,46 Eur sumą. Taip pat nurodė, jog nemažos pinigų sumos buvo perduotos ir grynais, tačiau šios aplinkybės pats atsakovas negali įrodyti rašytiniais įrodomais. Taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. atsakovas yra pervedęs ir 19870 Eur, kurie vėliau iš ieškovės banko sąskaitos buvo pervesti E. B.. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pavedimai buvo susiję ne su kreditorinių įsipareigojimų įvykdymu. Pavyzdžiui nurodyta „anukelems ant manu koses ir ledu“, „labas nusiunciau 100 euru lukai ant gimtadienio..“ ir pan. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su liudytojos E. B. parodymais, jog nurodytos sumos buvo skirtos anūkėms, gimtadieniams, apelianto mamos išlaikymui ir pagalbai, ir panašiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas neįrodė, jog iš šių lėšų ieškovė apmokėjo savo asmeninio turto kreditorinius reikalavimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovės bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios lėšos buvo panaudotos kredito ir palūkanų dengimui, nepagrindė savo teisės į piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą egzistavimą.

Dėl įrodymų vertinimo

68. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teigia, kad sprendimas yra grįstas ne įrodymais ir byloje nustatytais faktais, o vien tik emocijomis ir prielaidomis, teismas ieškovės pateiktus selektyvius ir pavienius įrodymus laikė patvirtinančiais reikšmingas bylai aplinkybes, o atsakovo teiktus įrodymus arba ignoravo ir jų nevertino, arba dėl jų iš viso nepasisakė.

69. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

71. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Dėl teismo šališkumo

72. Atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumą, nurodydamas, kad nesuprantamas ir nepaaiškinamas pirmosios instancijos teisme bylą išnagrinėjusios teisėjos nusiteikimas atsakovo atžvilgiu ir tapimas ieškovės gynėju buvo tiesioginė priežastis, dėl kurios byla buvo išnagrinėta netinkamai ir priimtas nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimas. Atsakovo teigimu sprendimas yra grįstas ne įrodomais ir byloje nustatytais faktais, o vien tik emocijomis ir prielaidomis, teismas ieškovės pateiktus selektyvius ir pavienius įrodymus laikė patvirtinančiais reikšmingas bylai aplinkybes, o atsakovo teiktus įrodymus arba ignoravo ir jų nevertino, arba dėl jų iš viso nepasisakė.

73. Nors apeliantas teigia, jog teismas, nagrinėdamas bylą buvo šališkas, tačiau nušalinimo teisėjai nereiškė, procesinėmis teisėmis, numatytomis CPK 64 straipsnyje nesinaudojo, todėl teiginiai dėl teismo šališkumo vertintini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, jog tik esant pareiškimui dėl nušalinimo, subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi CPK nustatytais nušalinimo pagrindais ir įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, net nepareiškusio nušalinimo bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis. Vien tai, kad teismas atliko tam tikrus procesinius veiksmus, kurie nepatiko apeliantui ar neatitiko jo interesų, negali būti vertinami kaip teismo šališkumas.

74. Apelianto skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti iš esmės vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

75. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

76. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

78. Ieškovė nurodo, kad procesinio dokumento – atsiliepimo į apeliacinį skundą – parengimui ieškovė naudojosi advokato pagalba, todėl patyrė išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Patirtas išlaidas pagrįsti pateikė 2023-12-07 Mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad E. B. moka 1 452,00 Eur sumą advokatų profesinė bendrija Auctoritas už R. M. Nr. (duomenys neskelbtini).

79. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovės atstovės paruošto dokumento turinį ir apimtį, jam rengti patirtas darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl ieškovei jas priteisia iš apelianto (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. M. iš atsakovo V. M. 1 452,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina Muchtarovienė Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė