- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-05
- Bylos Nr.
- 2YT-10822-639/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07132-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei "SIMIS", J. J., uždarajai akcinei bendrovei "Bauresta", V. Š., R. N.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei "SIMIS", J. J., uždarajai akcinei bendrovei "Bauresta", V. Š., R. N., kredito unijai "Švyturio taupomoji kasa", atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės "Verslo konsultantai", SIA"B2Kapital", A. E., uždarajai akcinei bendrovei "Varonis", uždarajai akcinei bendrovei "GELVORA", uždarajai akcinei bendrovei „Peri“ "Peri", J. R., antstoliui A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į antstolį A. Selezniovą su skundu prašydama panaikinti 2018 m. liepos 18 d. patvarkymus Nr. S1c-49178, S1c-49171, S1c-49144, S1c-49035, S1c-49017, S1c-49069, S1c-49182, S1c-49163, S1c-49156, S1c-49081, S1c-48286, S1c-48527 ,,Dėl teisių perėmimo vykdymo procese“ kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Nurodė, jog Valstybė palikimo perėjimo valstybei pagrindu paveldėjo mirusiam skolininkui A. E. priklausiusį turtą –UAB „Palmeto grupė“ vertybinius popierius, paprastąsias vardines akcijas, UAB „Luminor investicijų valdymas“ Pensijų fondo sukauptas lėšas – 2504,69 Eur, Swedbank AB banke sąskaitą, kurioje 0,00 Eur, lengvąjį automobilį „VW JETTA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra išregistruotas, ir kurio buvimo vieta nežinoma, paveldėjo valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, pagal 2018 m. birželio 5 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. VM9-1057.
Antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0010/14/00194, Nr. 0010/14/00199, Nr. 0010/14/00219, Nr. 0010/14/00905, Nr. 0010/14/05297, Nr. 0010/15/00021, Nr. 0010/15/00262, Nr. 0010/15/01151, Nr. 0010/15/02741, Nr. 0010/16/01524, Nr. 0010/16/02773, Nr. 0010/16/02953 priėmė patvarkymus dėl teisių perėmimo vykdymo procese, pakeitė mirusį skolininką A. E. į valstybę, atstovaujamą VMI prie LR FM. Teigia, kad skolininkas A. E. mirė (duomenys neskelbtini) o antstolio pranešimą apie paveldėtą turtą ir kreditorinio reikalavimo pateikimą pareiškėja gavo tik 2017 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo skolininko mirties. Tokiu būdu buvo praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti.
Antstolis su skundu nesutiko, 2018 m. rugpjūčio 7 d. priėmė patvarkymą Nr. S1c-63633 ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodė, vykdant vykdomuosius dokumentus nustatyta, kad skolininkas mirė. Gavus informaciją, kad po skolininko A. E. mirties jo turto nepriėmė joks įpėdinis, antstolis 2017 m. lapkričio 28 d. prašymu „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ Nr. Slc-97821 pateikė informaciją VMI prie Finansų ministerijos (tuo metu VMI prie Finansų ministerijos buvo atsakinga už bešeimininkio turto perėmimą Valstybės nuosavybėn) apie turtą, kurį turi paveldėti Valstybė.
2017 m. lapkričio 28 d. prašyme „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ Nr. Slc-97821 minimos visos vykdomosios bylos. Esant galiojančiai informacijai apie prasidėjusį vykdymo procesą (išviešinta informacija antstolių informacinėje sistemoje, taikytus apribojimus turtui, piniginėms lėšoms) bei antstolio VMI prie Finansų ministerijos pateiktą raštą apie turtą, kurį turi paveldėti Valstybė, teigti, kad paveldėtojas apie prasidėjusį vykdymo procesą nieko nežino yra negalima.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Antstolių įstatymo 27 straipsnyje numatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Civilinio proceso kodekso XXXI skyrius reglamentuoja skundų dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti tvarką (CPK 510 str. 1 d.). Sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į antstolio veiklos specifiką. Pagal Antstolių įstatymo 2 straipsnį antstoliams suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Visų pirma antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/14/00194, pradėta vykdyti pagal 2014 m. sausio 17 d. Klaipėdos miesto 6 notarų biuras išduotą vykdomąjį įrašą Nr. LP-299 dėl 6414,79 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. A., išieškotojo UAB "Simis", naudai. Taip pat vykdomoji byla Nr. 0010/14/00199, pradėta vykdyti pagal 2014 m. sausio 14 d. Klaipėdos miesto 1 notarų biuras išduotą vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-416 dėl 1490,67 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. E., išieškotojo J. J., naudai. Vykdomoji byla Nr. 0010/14/00219, pradėta vykdyti pagal 2014 m. sausio 3 d. Klaipėdos miesto 11 notarų biuras išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 40 dėl 5960,70 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. E., išieškotojo UAB "Bauresta", naudai. Antstolis taip pat vykdo priverstinį skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/00905, išieškojimas pradėtas vykdyti pagal 2014 m. vasario 11 d. Klaipėdos miesto 11 notarų biuras išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 640 dėl 11645,72 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. E., išieškotojo Š. V., naudai. Antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/14/05297, pradėta vykdyti pagal 2014 m. liepos 25 d. Klaipėdos miesto 11 notarų biuras išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3432 dėl 8299,26 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko E. A., išieškotojo R. N., naudai. Taip pat priverstinis skolos išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/00021, pradėtoje vykdyti pagal 2014 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-606-838/2014 dėl 13075,86 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. E., išieškotojo Kredito unija "Švyturio taupomoji kasa", naudai. Taip pat vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/00262, pradėtoje vykdyti pagal 2014 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-11536-642/2014 dėl 4596,71 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. E., išieškotojo SIA"B2Kapital", naudai. Antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/15/01151, pradėta vykdyti pagal 2015 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-691-965/2015 dėl 2900 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko A. E., 1-os eilės išieškotojo A. E., naudai. Antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/15/02741, pradėta vykdyti pagal 2015 m. liepos 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-6906-794/2015 dėl 6292 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. E., išieškotojo UAB "Varonis", naudai. Antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/16/01524, pradėta vykdyti pagal 2016 m. balandžio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1467-980/2016 dėl 531,49 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. E., išieškotojo UAB "Gelvora", naudai. Antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/16/02773, pradėta vykdyti pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus m. 9-asis notarų biuras išduotą notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotų arbą neprotestuotinų vekselių ar čekių Nr. DA-7474 dėl 303,38 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. E., išieškotojo UAB "Peri", naudai. Taip pat vykdomas priverstinis skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/02953, pradėtoje vykdyti pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-10056-793/2016 dėl 520 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. E., išieškotojo J. R., naudai. Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skolininkas A. E. mirė (vykd. b. Nr. 0010/16/02953, II tomas, l. 313). Vykdymo proceso metu nustatyta, kad per įstatyme įtvirtintą trijų mėnesių terminą niekas palikėjo A. E. palikimo nepriėmė, testamentų registre palikimo priėmimo faktų užregistruota nėra. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis antstolis 2017 m. lapkričio 28 d. prašymu „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn kreditorinis reikalavimas“ Nr. S1b-97821 kreipėsi į VMI prie LR FM, kad ši įstatymų nustatyta tvarka priimtų paveldimą turtą (vykd. b. Nr. 0010/16/02953, II tomas, l. 349). 2018 m. birželio 13 d. VĮ „Turto bankas“ informavo antstolį, kad valstybės vardu priėmė palikimą, atsiradusį po A. E. mirties, 2018 m. birželio 5 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (Nr. 0010/16/02953, II tomas, l. 350,351). Antstolis 2018 m. liepos 17 d. patvarkymais Nr. S1 c-49178, S1c- 49171, Slc-49144, S1c-49035, S1c-49017, S1c-49069, S1c-49182, S1c-49163, S1c-49156, S1c-49081, S1c-48286, S1c-48527 pakeitė skolininką A. E. jo teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ ir VMI prie FM.
Pareiškėja nesutinka su antstolio patvarkymais ir prašo juos panaikinti motyvuodama, jog antstolis praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, kadangi skolininkas mirė (duomenys neskelbtini)., o antstolio pranešimą apie paveldėtą turtą ir kreditorinio reikalavimo pateikimą pareiškėja gavo tik 2017 m gruodžio 5 d. Teigia, jog kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalį antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Taigi pakeisti skolininką vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, kai nustatoma, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo skolininko materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises bei pareigas.
Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kuri už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog po skolininkės S. G. mirties, turtas perėjo valstybės nuosavybėn. Tačiau valstybė yra specifinė paveldėjimo santykių dalyvė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136). Valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad po skolininko A. E. mirties turtas perėjo valstybei.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, a priori (iš anksto) nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad yra objektyvi būtinybė keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).
Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, teismų praktika aptariamos kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad mirusio asmens kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų ir tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1024-450/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1304-614/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1378-553/2017; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1464-881/2017; kt.).
Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, paveldint mirusio asmens turtą, svarbu žinoti, kiek palikėjo kreditorių įgyvendins reikalavimus į palikimą sudarantį turtą. Atitinkamai valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių šio kreditoriai valstybei, kaip įpėdiniui, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka. Valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai negali būti taikomi didesni reikalavimai, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams. Valstybei, kaip įpėdiniui paveldėjimo teisiniuose santykiuose, negali būti keliamas reikalavimas žinoti ne tik valstybės registrų duomenis, kurie prieinami bet kuriam įpėdiniui ir kurių nežinojimu atidus, apdairus bei rūpestingas įpėdinis negali remtis, bet ir visų valstybės informacinių sistemų, kurios įsteigtos ir naudojamos kitiems konkretiems tikslams, duomenis. Taigi CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, tarp jų – ir valstybei, itin svarbus teisiniam apibrėžtumui, civilinių santykių stabilumui užtikrinti. Dėl to įstatymo nustatyta, kad šis terminas gali būti pratęstas tik dėl svarbių priežasčių ir tik tuo atveju, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1052-910/2018).
Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka.
Palikimo atsiradimo data – palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju skolininkas A. E. mirė (duomenys neskelbtini), todėl kreditoriaus reikalavimas galėjo būti pareikštas iki 2017 m. spalio 15 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką, nurodė, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Matyti, kad antstolis informuodamas valstybę apie pareigą priimti palikėjo turtą kartu informavo teisių perėmėją ir apie skolininko kreditorius, detaliai nurodė visas skolininko atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas, esančias antstolio A. Selezniovo žinioje (vykd. b. Nr. 0010/16/02953, II tomas, l. 349).
Nagrinėjant pareiškėjos skundą šiuo atveju yra nustatyta, kad vykdomieji dokumentai antstoliui A. S. pateikti vykdyti nuo 2014 m. nuo to laiko antstolis atliko įvairius procesinius veiksmus, areštavo skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/16/02953 duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 28 d. antstolis surašė turto arešto aktą Nr. S1b-97799, kuriame detaliai aiškiai ir išsamiai nurodoma, koks turto areštas, kokioje vykdomojoje byloje yra taikomas (vykd. b. Nr. 0010/16/02953, II tomas, l. 333-335). Tuo tarpu valstybė palikėjo turtą perėmė tik 2018 m. birželio 5 d.
Taip pat 2017 m. lapkričio 28 d. prašymu priimti paveldėtą turtą informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tokiu būdu tinkamai informavo pareiškėją apie teisę ir pareigą paveldėti A. E. areštuotą turtą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad mirusiojo skoliniai įsipareigojimai buvo tinkamai paviešinti, o būsimosios mirusiojo teisių perėmėjos VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos turėjo informaciją apie mirusiojo A. E. įsiskolinimą. Mirus skolininkui jo teises ir pareigas perėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, 2018 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu. Taigi pareiškėja iki palikimo priėmimo momento buvo tinkamai informuota apie Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimą, antstolio A. Selezniovo vykdomose bylose Nr. 0010/14/00194, Nr. 0010/14/00199, Nr. 0010/14/00219, Nr. 0010/14/00905, Nr. 0010/14/05297, Nr. 0010/15/00021, Nr. 0010/15/00262, Nr. 0010/15/01151, Nr. 0010/15/02741, Nr. 0010/16/01524, Nr. 0010/16/02773, Nr. 0010/16/02953. Turto arešto aktų registro išrašo duomenimis, minėtame registre yra išviešintas palikėjo turto areštas, todėl sutiktina su antstolio argumentu, kad CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas buvo pasiektas, juolab, kad pats antstolis informavo valstybės įstaigas apie pareigą perimti paveldimą turtą kartu pažymėdamas, kad palikėjo atžvilgiu yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas.
Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad antstolis Aleksandras Selezniovas pagrįstai priėmė 2018 m. liepos 17 d. patvarkymus, antstolio veiksmai laikytini teisėtais. Teismas visiškai sutinka su antstolio 2018 m. rugpjūčio 7 d. patvarkyme išdėstytais motyvais. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Kadangi dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513, 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0010/14/00194, Nr. 0010/14/00199, Nr. 0010/14/00219, Nr. 0010/14/00905, Nr. 0010/14/05297, Nr. 0010/15/00021, Nr. 0010/15/00262, Nr. 0010/15/01151, Nr. 0010/15/02741, Nr. 0010/16/01524, Nr. 0010/16/02773, Nr. 0010/16/02953.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0010/14/00194, Nr. 0010/14/00199, Nr. 0010/14/00219, Nr. 0010/14/00905, Nr. 0010/14/05297, Nr. 0010/15/00021, Nr. 0010/15/00262, Nr. 0010/15/01151, Nr. 0010/15/02741, Nr. 0010/16/01524, Nr. 0010/16/02773, Nr. 0010/16/02953 grąžinti antstoliui A. S..
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.