Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Nainienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. ir jo gynėjo advokato Tomo Leščinsko, nuteistojo M. G. gynėjo advokato Petro Remeikos ir nuteistosios S. M. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (epizodas dėl A. S. turto vagystės) laisvės atėmimu trims metams trims mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl J. M. turto vagystės) laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu vieniems metams trims mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl G. A. turto vagystės) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir P. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, P. A. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. birželio 4 d. (t. y. dvi dienos) ir nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 19 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, M. G. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 19 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, S. M. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 19 d.

Tenkintas civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš P. A. priteista 94,49 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.1. 2023-05-11, apie 20.30 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), išlaužęs užrakintų bendro naudojimo sandėliuko durų spyną ir įsibrovęs vidun, pagrobė A. S. 200 Eur vertės dviratį.

1.2. 2023-05-19, apie 20.30 val., Šilutės m., Parko g. esančiame parkelyje, žodinio konflikto metu, tyčia spyrė vieną kartą S. K., sėdinčiam ant suolelio, į veidą, o pastarajam atsistojus, sugriebė jį už rūbų, pargriovė ant pėsčiųjų tako ir, užvirtęs ant S. K., su šiuo grūmėsi, taip padarė nukentėjusiajam S. K. poodines kraujosruvas veide, nosies sumušimą su nosies kaulų lūžimu, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

1.3. 2023-05-24, apie 16.30 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), kambario patalpoje, atvirai iš L. Ž. rankos pagrobė J. M. plastikinį maišelį ir jame buvusius gėrimus: 23 Eur vertės 0,7 l talpos butelį degtinės „Ukraina“, du po 1 l talpos butelius alaus „Euro“, bendros 5 Eur vertės, ir 2 Eur vertės 2 l talpos limonado butelį „Limpa“, taip padarė nukentėjusiajam J. M. bendrą 30 Eur turtinę žalą.

1.4. 2023-06-02, apie 13.57 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Klinika) patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudodamas fizinę jėgą stumdė Klinikos pagalbinį medicinos darbuotoją J. Ž., dėl ko pastarajam sukėlė fizinį skausmą, grasino įstaigoje esantiems kitiems darbuotojams fizinio smurto panaudojimu, spardė Klinikos „Ū. b.“ skyriaus duris, taip sutrikdė Klinikos darbą, visuomenės rimtį ir tvarką.

2.1. 2023-06-28, apie 1.25 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į neužrakintą automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė E. J. turtą: 100 Eur vertės akinius nuo saulės „Ray–Ban“, grynuosius pinigus – 100 Eur, dvi dėžutes, kuriose sudėti įvairūs darbo įrankiai – atsuktuvai, atsuktuvams skirtos galvutės, terkšlės galvutės, galvutės su pliuso ir minuso ženklu ir atsuktuvo antgaliai „žvaigždutės“, bendros 35 Eur vertės, 10 Eur vertės nužievinimo reples, 5 Eur vertės metalines reples, taip padarė nukentėjusiajam E. J. bendrą 250 Eur turtinę žalą.

2.2. 2023-06-29, apie 18.18 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į S. M. namo kiemo teritoriją, saugomą aptverta tvora, ir neužrakintus automobilius „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė 16 Eur vertės prožektorių, 100 Eur vertės navigaciją, 80 Eur vertės sportinius batus „Nike“ ir du, bendros 9 Eur vertės, saulės baterijomis įkraunamus šviestuvus, taip padarė nukentėjusiajam S. M. bendrą 205 Eur turtinę žalą.

3.1. 2023-07-01, apie 2.30 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė T. A. turtą: 30 Eur vertės telefoną „Nokia“ su jame buvusia 3 Eur vertės išankstinio pildymo SIM kortele „Labas“, 80 Eur vertės raktų komplektą „Makita“, 40 Eur vertės baterijų pakrovėją „Makita“, 2 vnt. bendros 80 Eur vertės baterijų „Makita“, 40 Eur vertės pakrovėją „DeWalt“, 40 Eur vertės bateriją „DeWalt“, 56,48 Eur vertės rankinį laikrodį „Casio“, taip padarė nukentėjusiajam T. A. bendrą 369,48 Eur turtinę žalą.

4.1. 2023-07-02, apie 3.30 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į G. A. neužrakinto automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, iš kurios pagrobė: įrankių dėžę, kurioje buvo sudėti įvairūs darbo įrankiai – gulsčiukas, akumuliatoriaus baterija, replės, raktai, atsuktuvai, prožektorius, bendros 50 Eur vertės, ir 100 Eur vertės akumuliatorinį suktuką „Makita“, taip padarė nukentėjusiajam G. A. bendrą 150 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Dėl A. S. turto vagystės

Dėl S. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Dėl J. M. turto vagystės

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Dėl G. A. turto vagystės

Dėl paskirtos bausmės ir kitų klausimų

6.6. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas jo ginamajam paskyrė neteisingas bausmes, nes prokuroras teismui siūlė M. G. už visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti galutinę vienų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi M. G. paskirta galutinė keturių metų bausmė yra per griežta. Ištaisius pirmiau nurodytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas, jo ginamajam skirtinas mažesnis laisvės atėmimo bausmės terminas. Į paskirtą baudą įskaičiuotinas jo ginamojo sulaikymo ir suėmimo laikas, ir ji laikytina įvykdyta arba jo ginamajam skirtina jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko neviršijanti subendrinta laisvės atėmimo bausmė ir laikytina, kad M. G. yra atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Apeliaciniai skundai atmetami.

11. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

12. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų), tirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad šis teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, nutarė įrodymų tyrimo neatlikti (t. 11, b. l. 156), laikydamas, kad apeliaciniame skunde iškeltus klausimus galima išspręsti vertinant byloje esamus įrodymus.

13. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015 ir kt.). Apeliaciniuose skunduose yra ginčijamas įrodymų vertinimas, faktinių aplinkybių nustatytas, keliami kaltės, veikų kvalifikavimo, BK 75 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymo ir kiti klausimai.

14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo klausimus dėl nuteistųjų dalyvavimo jiems inkriminuotose nusikalstamose veikose, tačiau nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti šia kaltinimo dalimi, o būtent kad P. A. padarė veiksmus, dėl kurių nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII–500 redakcija, galiojusi iki 2023-05-31), BK 138 straipsnio l dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai), BK 284 straipsnį, M. G. padarė veiksmus, dėl kurių nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (tris epizodai), BK 178 straipsnio 3 dalį, o S. M. padarė veiksmus, dėl kurių nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalis.

15. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, daro išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, veikų kvalifikavimo ir nuteistųjų kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, visapusiškai ir objektyviai ištiriant reikšmingas bylos aplinkybes, kurių pagrindu nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės atitinka nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius, o nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl teisėjų kolegija, remdamasi skunduose nurodytais argumentais, neturi teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Šiame kontekste primintina, kad apeliacinių skundų argumentų savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, pateiktų versijų atmetimas, taip pat įrodymų vertinimas ne taip, kaip to pageidauja proceso dalyviai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir (ar) in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas.??? ???BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata įtvirtina ir bylą nagrinėjančio teismo prerogatyvą nuspręsti dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, t. y. kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2022).

Dėl P. A. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023-05-11, apie 20.30 val., iš bendro naudojimo sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės m., išlaužus užrakintų sandėliuko durų spyną, buvo pagrobtas A. S. priklausantis turtas – 200 Eur vertės dviratis. Šių aplinkybių ir daiktų vertės apeliantas neginčija. Nuteistasis P. A. ir jo gynėjas prašydami nuteistąjį išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII–500 redakcija, galiojusi iki 2023-05-31) nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad būtent nuteistasis įvykdė vagystę. Tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

17. BK 178 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023-05-31) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą, be kita ko, įsibrovęs į patalpą. Teismų praktikoje pateikiamuose išaiškinimuose turto pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam ir turtinę žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, Nr. 2K-254/2010, Nr. 2K-6/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-147-511/2016, Nr. 2K-244-303/2018). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-788/2021). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-187-895/2017, Nr. 2K-61-489/2018, Nr. 2K-212-511/2023).

18. Nukentėjusiojo A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie vagystę iš bendro naudojimo virtuvės, pritaikytos sandėliuko patalpoms, kuriomis naudojasi nukentėjusysis ir dar trys kaimynai, buvo nuoseklūs ir iš esmės sutapo. Nukentėjusysis tiksliai įvardino pavogtą daiktą (dviratį), jo laikymo vietą ir vertę, taip pat sandėliuko rakinimo būdą, dviračio radimo vietą. Liudytojos R. B. apylinkės teisme duoti paaiškinimai sutapo su jos kaimynu A. S. parodymais, t. y. ji nurodė analogiškas aplinkybes apie nukentėjusiam priklausančio pavogto dviračio laikymo vietą ir kada jo buvo pasigesta. Jų parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi.

19. Nuteistasis P. A. pirmosios instancijos teisme kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, neprisipažino ir nurodė, kad įvykio dieną buvo bendrabutyje, esančiame Šilutės m., (duomenys neskelbtini) kuriame gyvena nukentėjusysis A. S., tačiau iš jokio sandėliuko nieko nevogė. Tuo metu jis svečiavosi pas savo pažįstamą „B.“, vartojo alkoholį. Po to buvo nuėjęs į parduotuvę ir, jam grįžtant, prie jo prisijungė buvusi „B.“ sugyventinė G.. Bute alkoholį gėrė keturiese: jis, G., „B.“ ir šio močiutė. Vėliau jis su G. išėjo pas kitą draugą, kur išgėrė ir liko nakvoti. Kitos dienos rytą jis išėjo, nusipirko butelį alkoholio ir nuėjo į parkelį, esantį Šilutės m., Parko g., kur visada gali rasti su kuo išgerti. Ten matė stovintį dviratį, bet pamanė, kad koks „pijokėlis“ jį pastatė ir paliko. Pamatęs S. B., pakvietė šį prisėsti ir išgerti alkoholio. Begeriant prie jų priėjęs nepažįstamas vyras pasakė, kad netoliese esantis dviratis yra jo. Šiam atsakė, kad jei tas dviratis yra jo, tai tegul ima jį ir važiuoja. Nepažįstamasis pasiėmęs dviratį nuvažiavo. Tuo metu nepažįstamasis policijos nekvietė, bet, jiems besėdint, policija atvažiavo.

20. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistojo parodymus laikė neobjektyviais, konstatuodamas, kad jo versiją iš esmės paneigė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, nėra suinteresuotas atskleisti tikrąsias tiriamo nusikaltimo aplinkybes. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų byloje apklaustų asmenų, galinčių patvirtinti / paneigti esmines nustatinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

21. Ikiteisminio tyrimo metu 2023-05-22 apklausiamas apie A. S. dviračio vagystę nuteistasis P. A. prisipažino, kad 2023-05-11, pavakaryje, sutiko pažįstamą „B.“, šis jam pasiūlė eiti kartu išgerti alkoholio į butą, kuriame gyvena. Abu nuėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame bute jis, „B.“ ir buto šeimininkė bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Atsimena, kad jis, būdamas neblaivus, išėjo iš kambario ir ėjo link virtuvės parūkyti. Bendro naudojimo virtuvė yra padaryta sandėliu, ji buvo užrakinta spyna. Durys buvo netvirtos, todėl jis jas ranka pastūmė ir jos atsidarė. Jis, pamatęs virtuvėje – sandėlyje esantį dviratį, nutarė jį pavogti. Ketino dviračiu nuvažiuoti iki parduotuvės ir dar parvežti alkoholio. Jis „B.“ ir buto šeimininkei nesakė, kad pavogė dviratį, kuriuo iškart nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko alkoholinių gėrimų, o po to nuvažiavo į Parko gatvę, prie kultūros centro, kur sutikęs pažįstamus vartojo alkoholį. Jis dviratį paliko prie suolelio, atremtą į medį. Kitą dieną, jam būnant toje pačioje minėtoje vietoje, šalia dviračio, pro šalį praeidamas nepažįstamas vyras paklausė kaip čia atsirado jo dviratis. Supratęs, kad pavogė būtent to vyro dviratį, šiam atsakė, jog jei dviratis yra jo, tegul jį pasiima. Vyrui dar paaiškino, kad dviratis šioje vietoje stovi nuo vakar vakaro. Gailisi, kad jis, būdamas stipriai girtas, sugalvojo pavogti dviratį.

22. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pagal teismų praktiką teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami. Tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant, pavyzdžiui, teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015, Nr. 2K-114-511/2022). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui ir galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208-1073/2021, Nr. 2K-114-511/2022).

23. Tiek pirmosios instancijos teisme nuteistasis P. A. teigė, tiek nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose teigiama, jog 2023-05-22 apklausos metu P. A. parodymai – prisipažinimas dėl dviračio vagystės – užrašyti ne iš jo žodžių, šio procesinio veiksmo metu jis buvo girtas ir jam buvo pakištas pasirašyti įtariamojo protokolas. Vis dėlto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiais paaiškinimais nuteistasis bando išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo apklausą vykdžiusi tyrėja A. L. nurodė, kad apklausos metu P. A. buvo blaivus ir adekvatus, jis parodymus davė geranoriškai, pastabų dėl surašyto apklausos protokolo neturėjo ir jį pasirašė. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis jo apklausos protokolą yra pasirašęs ir jokių pastabų dėl jo neišreiškė. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nuteistojo 2023-05-22 parodymai, nebuvo įtakoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė P. A. parodymais apie tai, kad jis nevogė A. S. dviračio, ir atmetė juos kaip nuteistojo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, bei pagrįstai kaip iš dalies patikimus vertino P. A. parodymus, duotus 2023-05-22 ikiteisminio tyrimo metu. Juolab, kad šie (2023-05-22) nuteistojo parodymai sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei rašytinėje bylos medžiagoje – išraše iš Policijos įvykių registro, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo bei daikto apžiūros protokoluose ir jų prieduose – fotolentelėse, policijos pareigūno A. L. tarnybiniame pranešime – užfiksuotais duomenimis.

24. 2023-05-22 apklausos metu nuteistasis P. A. ne tik pripažino dviračio vagystės faktą ir išsamiai nurodė konkrečius savo nusikalstamus veiksmus nusikaltimo padarymo metu, bet ir tiksliai nurodė pagrobto daikto disponavimo aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, P. A. nebūtų galėjęs tiksliai apibūdinti sandėliuko, t. y. tai, kad sandėliuku yra padaryta bendro naudojimo virtuvė, jeigu nebūtų jo matęs ir į jį įsibrovęs. Be to, nuteistasis P. A. ir liudytojas A. P., pravarde „B.“, apylinkės teisme patvirtino, kad 2023-05-11 jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus A. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje Šilutės m., (duomenys neskelbtini), po ko nuteistasis išėjo. Kaip anksčiau nurodyta, nuteistasis P. A. nurodė ir tai, kad po pabuvimo pas A. P., išėjo pas kitą draugą, kur liko nakvoti, o sekančią dieną, nusipirkęs alkoholio, nuėjo į parkelį, esantį Parko gatvėje. Svarbu pažymėti ir tai, jog liudytoja E. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad būdama kieme, iki 10 m atstumu nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, matė kaip vidutinio sudėjimo vyras, vilkėdamas tamsias sportines kelnes ir neryškų raudoną megztinį, atsisėdo ant tokio pat kaip jos kaimyno A. S. tamsaus dviračio ir, mindamas pedalus, nuvažiavo. Liudytojas S. B. apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad 2023-05-12, ties Parko gatve, pamatė prie kultūros namų ant suoliuko sėdintį pažįstamą P. A., kuris vilkėjo sportines kelnes ir rausvos spalvos megztinį. Matė šalia suolelio, į stulpą, atremtą dviratį. Nukentėjusysis A. S. apylinkės teisme taip pat nurodė, kad parkelyje, prie vandens telkinio už kultūros namų, pamatė ir atpažino savo dviratį, atremtą į medį. Šalia jo dviračio, ant suolelio, sėdėjo P. A., vilkintis raudonos spalvos treningą. Visa tai rodo, kad būtent P. A., tyčia išlaužęs užrakintas bendro naudojimo sandėliuko duris ir įsibrovęs vidun, pagrobė A. S. priklausantį daiktą – dviratį.

25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad BK 178 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi iki 2023-05-31) nuteistojo P. A. veikai pritaikyta tinkamai, o nustatytos aplinkybės rodo, jog jis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad neteisėtai pateko į bendro naudojimo sandėliuką ir pagrobė ten buvusį svetimą, A. S. priklausantį turtą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam padarydamas turtinę žalą. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteisti P. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl P. A. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

26. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis P. A. ir jo gynėjas ginčija P. A. nuteisimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. nuteistasis neigė, jog jo veiksmai sukėlė nukentėjusiajam S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje yra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę įvykdžius minėtą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl P. A. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis ir jo gynėjas nepagrįstai bando sumenkinti nukentėjusiojo ir tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymus, kurių objektyvumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Šių proceso dalyvių parodymai yra nuoseklūs, detalūs, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusysis, kuris nereikalavo P. A. paskirti griežtos bausmės, ir liudytojai, kurie yra nuteistojo pažįstami, būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti P. A.. Šio nusikaltimo aptarti įrodymų šaltiniai tarpusavyje neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo P. A. parodymus vertino kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais rėmėsi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis P. A. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl P. A. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

33. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis P. A. ir jo gynėjas taip pat ginčija P. A. nuteisimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. nuteistasis neigė, jog atvirai iš L. Ž. rankos pagrobė J. M. plastikinį maišelį su jame buvusiais gėrimais (degtine, alumi ir limonadu). Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes nuteistasis išsinešė L. Ž. parvežtą maišelį su jame buvusiais gėrimais tik dėl to, nes manė, kad tai jiems visiems (P. A., V. T., L. Ž. ir J. M.) skirti gėrimai, jog tai vaišės. Taigi nuteistasis ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

34. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniais skundais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria P. A. pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados atitinka bylos aplinkybes, teismas pagrįstai, kaip niekuo neparemtą gynybinę versiją, atmetė nuteistojo teiginius, kad maišelyje buvę gėrimai buvo skirti visiems tuo metu kartu buvusiems asmenims, tai buvo tiesiog vaišės, ir teisingai pripažino, kad nuteistasis P. A., savanaudiškais tikslais, tyčia atvirai, kitiems asmenims matant, pagrobė svetimą, J. M. priklausantį, turtą. Todėl apygardos teismas savo procesiniame sprendime nebesikartoja.

36. Teisėjų kolegija, priešingai apeliacinių skundų argumentams, nukentėjusiojo ir liudytojų, tiesiogiai mačiusių nusikaltimo įvykį, parodymų objektyvumu neturi pagrindo abejoti, nes jie yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes. Be to, kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusysis, kuris atsisakė byloje pareikšto civilinio ieškinio ir nereikalavo P. A. paskirti griežtos bausmės, ir liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo P. A. parodymus vertino kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais rėmėsi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

37. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daryti išvada, jog visuma surinktų ir išanalizuotų bylos aplinkybių leidžia nuspręsti, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog P. A. padarė nusikalstamą veika, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti.

Dėl P. A. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį

38. Nuteistasis P. A. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, kad nuteistasis nepagrįstai nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, nes jis viešosios tvarkos nepažeidė ir Klinikos darbo nesutrikdė bei J. Ž. fizinio skausmo nesukėlė. Nuteistasis kelia versiją, kad bendraudamas su Klinikos darbuotojais, jis nerėkė, sugriebęs J. Ž. ir su juo nesusistumdęs nebuvo, o tik savo rankos kilstelėjimu neleido šiam paimti jo už rankos, J. Ž. jo iš skyriaus nestūmė, o jis pats išėjo pro duris ir šių durų nespardė. Vis tik, analizuojant viešosios tvarkos pažeidimo aplinkybes, nustatyta, jog šie nuteistojo teiginiai nepasitvirtino.

39. Nors apeliantai ginčija, kad P. A. 2023-06-02 tyčiniais veiksmais – įžūliu elgesiu pažeidė viešąją tvarką, kurios metu sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką ir sukėlė J. Ž. fizinį skausmą, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog P. A. padarė šią nusikalstamą veiką.

Dėl M. G. ir S. M. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

Dėl M. G. ir S. M. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį

47. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, be kita ko, saugomą teritoriją. Kaip anksčiau nurodyta, įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių.

48. Nuteistųjų kaltė dėl vagystės, įsibrovus į S. M. namo kiemo teritoriją, saugomą aptverta tvora, ir neužrakintus automobilius „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikiant bendrininkų grupe, padarymo įrodyta iš esmės nuosekliais, aiškiais, logiškais ir išsamiais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, iš dalies ir pačių nuteistųjų parodymais, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptarta rašytine bylos medžiaga. M. G. ir S. M. prisipažįsta padarę šiuos nusikalstamus veiksmus, jų parodymus patvirtina neprieštaringi, vieni kitus papildantys skundžiamame nuosprendyje aptarti šio nusikaltimo įrodymų šaltiniai.

49. Nors nuteistųjų S. M. ir M. G. gynėjo vertinimu, nuteistųjų veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, kasacinės instancijos teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. G. ir S. M. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai. Šią veiką kvalifikuoti kaip vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip to prašo apeliantai, teisinio pagrindo nėra.

Dėl M. G. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

50. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. G. gynėjas ginčija jo ginamojo nuteisimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes M. G. vagystės iš T. A. automobilio „Toyota Avensis“ nepadarė, kaltinime nurodytų daiktų nepavogė. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje yra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo ginamojo kaltę įvykdžius minėtą nusikalstamą veiką. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl P. A. ir M. G. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

55. Nors nuteistieji P. A. ir M. G. neigia pagrobę G. A. turtą, veikdami bendrininkų grupe, įsibraunant į automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtindami, kad jų nusikaltimo vietoje nebuvo, dėl to negalėjo padaryti inkriminuotos vagystės, o 2023-07-02, apie 3.40 val., jie, susitikę prie karių kapinių, ir su nepažįstamais asmenimis vartodami alkoholį, vieno iš nepažįstamų pasiūlymu nešė taksi vairuotojui parduoti dėžę su įvairiais įrankiais, bet paėjus kelis žingsnius nuo vietos, kur jie vartojo alkoholinius gėrimus, policijos pareigūnai juos sulaikė, o kiti du nepažįstami asmenys pabėgo, tačiau šią jų iškeltą versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia P. A. ir M. G. kaltę patvirtinančios išvados. Nuteistųjų kaltė dėl vagystės padarymo įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptarta rašytine bylos medžiaga (pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas ir jo priedas – fotolentelės, įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas – fotolentelės, 2023-07-31 tyrėjos nutarimas). Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vientisą visumą ir atskleisdami išsamų padarytos nusikalstamos veikos vaizdą, nepalikdami jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistųjų kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių įrodymų visuma, patvirtina, kad nuteistieji P. A. ir M. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įsibrovė į automobilį „Renault“, iš kurio pagrobė nukentėjusiojo daiktus, nes abu nuteistieji su G. A. pagrobtais daiktais užklupti netoliese nuo nusikaltimo padarymo vietos praėjus neilgam laiko tarpui po vagystės, be to, nuteistieji, priešingai nei nurodyta apeliaciniuose skunduose, nešamus daiktus numetė ant žemės, bandė slėptis, šalintis iš įvykio vietos, o juos sulaikius skirtingai aiškino daiktų pas juos atsiradimo aplinkybes. Svarbu pažymėti ir tai, jog pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad sulaikant P. A. ir M. G. su svetimais daiktais, netoliese kitų asmenų nebuvo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų parodymus kitų įrodymų kontekste vertino kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais rėmėsi tiek, kiek jie neprieštarauja objektyvioms faktinėms bylos aplinkybėms.

56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog visuma išanalizuotų bylos aplinkybių leidžia nuspręsti, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog P. A. ir M. G., veikdami bendrininkų grupe, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti.

Dėl paskirtų bausmių

57. Nuteistojo P. A. ir jo gynėjo, nuteistojo M. G. gynėjo ir nuteistosios S. M. apeliacinių skundų dalių dėl neproporcingai griežtų bausmių, paskirtų nuteistiesiems P. A., M. G. ir S. M., siejama su argumentais dėl nepagrįsto jų nuteisimo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistiesiems bausmes (jų rūšis ir dydžius) neatsižvelgė į jų asmenybės pavojingumą ir prokuroro siūlomų bausmių dydžius. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva. Individualizuodamas bausmę teismas saistomas ne prokuroro siūlymu, o bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų. Šių imperatyvų taikymui įtakos turi ir konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Teismo pareiga paskirti teisingą bausmę įtvirtinta ir BK 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriame nurodyta, kad bausmė turi užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą.

58. Apeliantai argumentuoja, kad nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių ir nuteistųjų asmenybės pavojingumo, paskyrė pernelyg griežtas bausmes už atskirus nusikaltimus ir, pasak nuteistosios S. M., neteisingai jas bendrindamas, nustatė pernelyg griežtą galutinę subendrintą bausmę. Šie argumentai nepagrįsti.

59. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistiesiems P. A., M. G. ir S. M. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems paskirtos bausmės nusikalstamų veikų ir nuteistųjų asmenybės kontekste nelaikytinos aiškiai per griežtos ar neatitinkančios proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad, apeliantų vertinimu, nuteistiesiems paskirtos per griežtos bausmės, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniuose skunduose nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajai S. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir iš dalies atidėti jai paskirtos bausmės vykdymą, o nuteistajam P. A. paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.

60. Nagrinėjamoje byloje P. A. nuteistas už 5 nusikaltimus, iš jų 3 priklauso apysunkių, o 2 – nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Už šiuos nusikaltimus nuteistajam P. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė svyruoja nuo vienų metų trijų mėnesių iki trejų metų trijų mėnesių. Bendrinant šias bausmes dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis), prie griežčiausios trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš kitų paskirtų bausmių buvo pridėta vidutiniškai po tris mėnesius ir septynias dienas ir P. A. paskirta galutinė subendrinta keturių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (26 lapas) išsamiai nurodytos aplinkybės (teistumai, kaltės nepripažinimas, sunkinančių aplinkybių buvimas ir kt.), leidžiančios daryti išvadą apie šio nuteistojo asmenybės pavojingumą ir polinkį daryti tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, žmogaus sveikatai. Teisėjų kolegijos nuomone, P. A. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose deklaruojamas nuteistojo noras pakeisti gyvenimo būdą į gerąją pusę, dėl kurio, jų nuomone, paskirtoji bausmė turėtų būti švelninama, nėra pagrįstas jokiais realiais įrodymais – priešingai byloje esantys faktiniai duomenys, apibūdinantys kaltininko asmenybę bei jo padarytų veikų pobūdį, rodo nuteistojo P. A. nenorą atsisakyti nusikalstamos veikos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, P. A. nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai, daro periodiškai – po neilgo laiko tarpo, būdamas paleistas iš įkalinimo įstaigų, atlikus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, vėl nusikalto. Visa tai rodo, kad P. A. dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė ir nedaro, anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo, nepaveikė jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, taip pat į nusikalstamų veikų pavojingumą, jam paskirtų bausmių rūšis (laisvės atėmimas) ir dydžiai neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė proporcingumo bei teisingumo principų ir paskyrė P. A. nepagrįstai griežtą bausmę.

61. M. G. nagrinėjamoje byloje nuteistas už 4 nusikaltimus, kurie priklauso apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už šiuos nusikaltimus nuteistajam M. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė svyruoja nuo dvejų metų trijų mėnesių iki trejų metų trijų mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinus šias bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš kitų paskirtų bausmių pridėjus po tris mėnesius, M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiems metams. Skirdamas M. G. bausmes už atskirus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo ilgalaikę nusikalstamą veiklą, darant savanaudiškus nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, privataus gyvenimo neliečiamumui, neatlygintą padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems, dėl daugelio nusikaltimų savo kaltės neigimą bei sunkinančių aplinkybių buvimą, ir kt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, M. G. paskirtų bausmių rūšis (laisvės atėmimas) ir dydžiai neleidžia daryti išvados dėl proporcingumo ir teisingumo principų pažeidimo bei nepagrįsto griežtumo vertinant jo padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumą.

62. S. M. nuteista už 2 nusikaltimus, kurie priklauso apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už šiuos nusikaltimus nuteistajai S. M. paskirtos dvejų metų trijų mėnesių ir trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, taikant palankų bausmių bendrinimo būdą (prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės iš kitos bausmės pridėta tris mėnesiai), S. M. paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai nurodytos aplinkybės (teistumai, kaltės nepripažinimas arba dalinis jos prisipažinimas, sunkinančių aplinkybių buvimas ir kt.), leidžiančios daryti išvadą apie šios nuteistosios asmenybės pavojingumą ir polinkį daryti tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Atsižvelgiant į tai, taip pat į nusikalstamų veikų pavojingumą, jai paskirtų bausmių rūšis (laisvės atėmimas) ir dydžiai neleidžia daryti išvados, kad priimant tokį sprendimą buvo netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios bausmės skyrimo taisykles, ar nebuvo vadovautasi proporcingumo ir teisingumo principais.

63. Atsakant į nuteistosios S. M. apeliaciniame skunde pateiktą argumentą dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl jos nuoširdaus gailėjimosi nebuvimo, pirmiausia pasakytina, kad aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė susideda iš dviejų elementų – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, o nesant bent vieno iš jų, ši aplinkybė nenustatoma. Byloje nenustatyta, kad S. M. neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. S. M. sistemingas analogiškų nusikalstamų veikų darymas ir kaltės neprisipažinimas, viso proceso metu visų esminių jai inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių neigimas bei pateiktų parodymų kaita, neleidžia spręsti apie nuoširdų gailestį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas S. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir į ją neatsižvelgęs, skirdamas nuteistajai bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistosios S. M. apeliacinio skundo argumentu dėl bausmių bendrinimo būdo, t. y. dalinio bausmių sudėjimo taisyklės taikymo bendrinant nuteistajai S. M. paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad kai iki nuosprendžio priėmimo padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas vadovaujasi bausmių bendrinimo taisyklėmis, nustatytomis BK 63 straipsnyje. Tokiu atveju teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Įvertinus tai, kad S. M. padarytos nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, priklauso tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai ir priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai, baudžiamasis įstatymas – BK 63 straipsnio 4 dalis – buvo pritaikytas tinkamai.

65. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su S. M. apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai jai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ir išsamiai motyvavo, kodėl BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį ir aplinkybes, veikos padarinius, nuteistosios S. M. asmenybę apibūdinančius duomenis. Svarbu pažymėti, kad, kaip jau konstatuota anksčiau, nuteistoji nepripažino savo neteisėtų veiksmų dėl vienos jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, o dėl kitos – pripažino tik iš dalies, ginčijo byloje nustatytas aplinkybes, taip siekdama sumenkinti savo kaltę, jos gailėjimasis ir atsiprašymas vieno iš nukentėjusiųjų nelaikytinas nuoširdžiu, be to, konstatuotos jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – recidyvas, apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir bendrininkavimas. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistoji nusikaltimus nuosavybei daro periodiškai – po neilgo laiko tarpo, būdama paleista iš įkalinimo įstaigos, atlikus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, vėl nusikalto. Visuma šių duomenų patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tik paskyrus nuteistajai realią laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti baudžiamajame įstatyme nurodyti bausmės tikslai.

Dėl nukentėjusiojo S. K. civilinio ieškinio

66. Nuteistasis P. A. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžiu priteistos sumos visiško atlyginimo nukentėjusiajam S. K..

67. Baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtinta nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis).

68. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2013, Nr. 2K-20-689/2020, Nr. 2K-54-628/2021). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-118/2013, Nr. 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog tai, kad pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusio asmens gyvenimui yra labai panašios, savaime nereiškia, kad skirtingose bylose bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turi reikšmės ir kitos aplinkybės, kurių visuma lemia neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, Nr. 2K-255-697/2022).

69. Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, Nr. 2K-331-976/2018, Nr. 2K-132-942/2021).

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi konkrečiai šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam S. K. skundžiamu nuosprendžiu priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Juolab, kad apeliaciniame skunde nepateikiama jokių konkrečių argumentų, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti, jog nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti iš tiesų laikytina nepagrįsta. Vien tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris rimtesnių ilgalaikių pasekmių nesukėlė, savaime nemažina padaryto nusikaltimo rūšinio pavojingumo ir nesudaro pagrindo nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti arba jo pareikštą civilinį ieškinį atmesti, juo labiau, kad asmens sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamosios teisės normomis saugomų teisinių gėrių.

71. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose. Taigi, esant priežastiniam ryšiui tarp nuteistojo P. A. veikos ir atsiradusių pasekmių – neturtinės žalos, nukentėjusiojo S. K. pareikštas civilinis ieškinys buvo tenkintas pagrįstai ir priteistas iš P. A. nukentėjusiajam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei penki procentai metinių palūkanų už priteistą neturtinės žalos sumą, skaičiuojant jas nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

72. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo P. A. apeliacinio skundo reikalavimas netenkinti nukentėjusiojo S. K. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas, pripažįstant, kad šis klausimas pirmosios instancijos teismo šioje konkrečioje byloje buvo išspręstas tinkamai, nenukrypstant nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikant CK 6.250, 6.37, 6.210 straipsnių nuostatas, teisingai įvertinus visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustačius nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams ir nėra aiškiai per didelis. Apylinkės teismas nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrins protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme

73. Apeliantas P. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš jo 976,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo, neįvertino jo turtinės padėties, jog jis neturi jokių pajamų, dėl to nepagrįstai šias išlaidas iš jo priteisė. Šie skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

74. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodyta, jog neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti P. A. turtinės padėties, be to, atsižvelgiant į imperatyvų procesinių teisės normų reglamentavimą, susijusį su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei iš P. A. 976,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo, pirmosios instancijos teismo buvo atmestas. Todėl nėra pagrindo nagrinėti šio klausimo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

75. Apeliaciniame procese Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui patikslintą pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant P. A. yra 202,08 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei (t. 11, b. l. 163, 164–165).

76. Sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors nuteistojo P. A. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami, tačiau gynėjas jam buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, taigi siekiant įgyvendinti apelianto teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto P. A. valios. Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla pagal apeliacinius skundus išnagrinėta per du teismo posėdžius. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo P. A. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų P. A. ir jo gynėjo advokato Tomo Leščinsko, M. G. gynėjo advokato Petro Remeikos, S. M. apeliacinius skundus atmesti.

Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nuteistojo P. A. gynybos apeliacinės instancijos teisme.