- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- TS-34-830/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17134-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Nuteistasis
- S. M.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios S. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, taikant intensyvią priežiūrą, netaikymo nuteistajai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. liepos 19 d. nuosprendžiu S. M. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Kalėjimų tarnybos lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimu „Dėl nuteistosios S. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“ Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajai S. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį. Komisija atsižvelgė į problemines sritis ir tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad nutarime išvardintos aplinkybės ir išvados neleidžia manyti, kad nuteistoji būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Netaikius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo numatytos rekomenduojamos priemonės.
Šalies argumentai
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2025 m. lapkričio 20 d. gautas S. M. skundas, kuriuo ji nesutinka su Komisijos 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodo, kad buvo neatsižvelgta į teisingumo ir progresyvaus bausmių atlikimo pricipus, atsižvelgiant į jos nustatytų pareigų ir draudimų laikymas, požiūrį į darbą, resocializacijos priemones, todėl jai netaikė švelnesnės teisinės padėties. Komisija rėmėsi jos praeitimi ar galimu manymu, nei dabartiniais pokyčiais ir akivaizdžia pažanga. Finansinius įsipareigojimus moka pagal galimybes, niekada nevengė turimų įsiskolinimų. Šiuo metu išsako motyvaciją keisti savo gyvenimo būda, deda pastangas keisti psichiką veikiančių medžiagų vartojimų įpročius, bausmės atlikimo metu nepraleido nei vieno užsiėmimo. Visą resocializacijos planą yra užbaigusi, viską kas buvo nurodyta, įvykdė.
Atsiliepimas
Atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios skundas atmetamas.
S. M. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistoji bausmę atlieka nuo 2023 m. liepos 3 d. Bausmės pabaiga – 2027 m. sausio 3 d. Nuteistoji S. M. 2024 m. rugsėjo 3 d. atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.
Iš skundo turinio matyti, kad nuteistoji nesutinka su Komisijos išvada dėl lygtinio paleidimo netaikymu jai bei nurodo aplinkybes, kurios, jos manymu, turėtų lemti kitokį sprendimą. Teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog Komisija, spręsdama klausimą dėl S. M. lygtinio paleidimo, objektyviai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji, būdama laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, jai šiuo metu dar negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Komisija įvertino aplinkybių visumą, o ne vien tik sureikšmino nuteistąją neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kaip nepagrįstai teigiama skunde.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimo sunkumas, neatliktos bausmės dalis negali būti savarankiškais pagrindais lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jie sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tai būtina, gerbiant nukentėjusiojo interesus ir saugant viešąjį interesą – užtikrinant, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis vėl nenusikalstų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nuteistajai skirtos bausmės pabaiga – 2027 m. (duomenys neskelbtini), taigi, jos neatliktos bausmės dalis pakankamai didelė.
Nuteistoji nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir turėdama tikslą įsigyti alkoholinių gėrimų, įsibrovė į neužrakintą automobilį, iš kurio pagrobė vertingus daiktus bei už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje, būdama neblaivi ir turėdama tikslą – įsigyti alkoholinių gėrimų įsibrovė į svetimo namo kiemo teritoriją, neužrakintus automobilius ir pagrobė vertingus daiktus. Iš jai skirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ji šiuo metu yra atlikusi tik šiek tiek daugiau nei 2 metus. Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad S. M. anksčiau teista 5 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą. Nuteistoji pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdama (duomenys neskelbtini) metų, pirmą kartą teista (duomenys neskelbtini) metų. Dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajai būdingo nusikaltimų modelio dalis, nes didžioji dalia nusikalstamų veikų padarytos siekiant finansinės naudos. Pati nuteistoji neneigia, kad vagystėmis užsiėmė sąmoningai tam, kad užtikrintų savo geresnį gyvenimą, nes neturėjo įgūdžių tvarkyti finansų.
Remiantis OASys metodika, nuteistajai 2024 m. gruodžio 5 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atlikus pakartotinį vertinimą (2025 m. spalio 27 d.) nustatyta išlikusi vidutinė rizika ir daroma akivaizdi pažanga, mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Nuteistoji savo skunde akcentuoja šią daromą akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo riziką, tačiau vien vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos su akivaizdžia daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatymas savaime nesudaro pagrindo taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikaltimo rizika ir daroma akivaizdi pažanga ją mažinant, tačiau šis teigiamas rodiklis stebimas labai trumpą laiko tarpą tad negalima daryti pagrįstos išvados, kad nuteistoji sugebės išlaikyti šią tendenciją ir toliau.
Skunde nurodyta, kad turi motyvacijos keisti savo gyvenimo būda, deda pastangas keisti psichika veikiančių medžiagų – alkoholio, įpročius, bausmės metu nepraleido nei vieno užsisėmimo. Alkoholio vartojimas yra susijęs su nusikalstamu elgesiu. Įvertinus tai, pažymėtina, jog nepaisant to, kad bausmės atlikimo metu nuteistosios požiūris į piktnaudžiavimą alkoholiu pasikeitė į teigiamą pusę – ji kritiškiau mąsto apie alkoholio vartojimo įpročius, dalyvauja savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose – to nepakanka daryti pagrįstai išvadai, kad ši nuteistosios rizikos sritis nebėra aktuali. Nuteistoji pastangas šioje srityje deda dar trumpą laiką, todėl ši sritis ne tik išlieka viena aktualiausių, bet ir reikalauja nuoseklių, tolimesnių nuteistosios pastangų, kadangi priklausomybė alkoholiui smarkiai susijusi su impulsyviu nuteistosios elgesiu, neapgalvotų sprendimų priėmimu.
Be kita ko, nuteistoji S. M. skunde nurodė, kad yra įvykdžiusi visas resocializacijos plane numatytas priemones. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymi, kad resocializacijos plane nurodytų priemonių vykdymo esmė nėra tik formaliai atlikti numatytas priemones (dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, programose ir kt.), bet ir įgyti bei praktiškai įtvirtinti tam tikrus pozityvius elgesio, mąstymo ir socialinės atsakomybės pokyčius. Tai yra tęstinis, dinamiškas procesas, kurio progresas vertinamas ne vien pagal tai, ar minėtos priemonės buvo vykdomos, bet ir pagal tai, kaip jos paveikė nuteistojo elgesį, vertybines nuostatas, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų ir socialiai priimtinų normų. Vien aplinkybė, jog nuteistoji vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, tai daro palyginus trumpą laiką ir ne pilna apimtimi, nesudaro pagrindo manyti, kad ji yra visapusiškai pasirengusi lygtinio paleidimo, taikant intensyvią priežiūrą jos atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad lygtinio paleidimo Komisijai pristatoma pirma kartą, jos pristatymas buvo nukeltas 4 kartus, paskutinį kartą 2025 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajai, nurodyta, kad akivaizdi pažanga nenustatyta, nes nuteistoji nebuvo pilnai įvykdžiusi individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių bei buvo neseniai pradėjusi dengti turimus įsiskolinimus. Pažymėtina, kad teigiami jos elgesio pokyčiai yra stebimi pakankamai trumpą laikotarpį, todėl jie reikalauja tolesnių tikslingų nuteistosios veiksmų, siekiant ilgalaikių pokyčių
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: problemų atpažinimo sunkumai, turimi finansiniai įsipareigojimai, piktnaudžiavimas alkoholiu. Šie veiksniai tiesiogiai susiję su nusikalstamu elgesiu, t. y. nuteistosios mąstymo ir elgesio ypatumai prisidėjo prie jos nusikalstamo elgesio, nes nusikaltimai buvo padaryti, nes nuteistajai yra sunku mokytis iš klaidų, silpni problemų sprendimo įgūdžiai, elgesys turi impulsyvumo apraiškų. Pažymėtina, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra tokie veiksniai, kurių pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistosios elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami, priklausomai nuo nuteistosios dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju nuteistoji dar turi dėti pastangas problemų atpažinimo srityje ir gerinti konstruktyvius problemų sprendimo įgūdžius tam, kad esami teigiami pokyčiai būtų įtvirtinti ilgalaikėje perspektyvoje. Nustatyti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai: anksčiau teistas 5 kartus, bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimų nevykdymas, būdingas teisės pažeidimų modelis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors fiksuojami teigiami nuteistosios S. M. elgesio ir požiūrio pokyčiai, motyvacija, šios aplinkybės bendrame nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Teismas sutinka su socialinio tyrimo išvada ir laiko ją objektyvia, netikėti ja nėra pagrindo, taip pat, sutinka su Komisijos sprendimu netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos. Aplinkybių visuma rodo, kad nors nuteistosios S. M. elgesyje yra teigiamų požymių, tai tik patvirtina, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, besistengiantis koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Atsižvelgus į bylos duomenų visumą konstatuotina, kad šiuo metu nuteistosios S. M. paleidimas iš bausmės atlikimo vietos būtų neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padarytų nusikaltimų sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o jos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
Atmesti nuteistosios S. M. skundą dėl Lietuvos Kalėjimų tarnybos lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistosios S. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.