Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovei Andželikai Vežbavičiūtei,

institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovui E. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys AB DNB bankas, UAB „SB lizingas“, išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų

Nagrinėjant bylą kilo ginčas dėl garso bei vaizdo įrašų, fotonuotraukų, kaip įrodymų, leistinumo. Pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) garso įrašas gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jis padarytas nepažeidžiant įstatymų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcijos CPK 177 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jurisprudencijoje dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo yra pasisakęs dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-1406/2002; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. L. v. UAB „VP Market“, bylos Nr. 3K-3-643/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti garso įrašo padarymo aplinkybes, aiškintis, kuriam tikslui, kur, koks įrašas buvo daromas ir kaip jis naudojamas. Nustatinėjant asmens privatumo neliečiamumo pažeidimą reikia išsiaiškinti, ar asmuo, kuris remiasi šios jo teisės pažeidimu, nepiktnaudžiauja šia teise, ar jis nesielgia nesąžiningai. Nustačius, kad asmuo elgiasi nesąžiningai ir tokį savo elgesį bando slėpti privatumo apsaugos motyvais, teismas gali atsisakyti ginti jo privatumo teisę ir nepripažinti, kad vienos šalies be kitos šalies sutikimo padarytas įrašas pažeidžia to asmens teises į privatumą. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. P. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-136/2004; 2005 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-302/2005; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006; kt.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).

Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalims gyvenant santuokoje gimė dukros U. S., kuriai yra aštuoni metai, ir A. S., kuriai sprendimo priėmimo metu yra 4 metai. Tarp šalių nekyla ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Vaikai, sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, nuolat gyveno su motina V. S.. Atsakovė, tinkamai prižiūri vaikus, nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos vaikų teisės. Teismas sprendžia, kad tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje pateiktas reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su jų motina nepažeis vaikų interesų.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Byloje nėra duomenų, kad tėvo bendravimas su vaikais pažeistų jų interesus. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo riboti ieškovo bendravimo su vaikais.

Spręsdamas dėl ieškovo bendravimo su dukterimis švenčių dienomis, teismas pažymi, kad atsakovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad bendravimo su dukromis laiką visuotinių švenčių (Šv. Kalėdų, Šv. Velykų) metu ieškovas suderina su atsakove likus ne mažiau nei 14 (keturiolikai dienų) iki konkrečios šventės dienos. Tuo tarpu ieškovas prašo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką: porinių metų metinių švenčių Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Sausio 1 d. ieškovas pirmą švenčių dieną pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir tą pačią dieną grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą 18 val. Neporinių metų Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienomis ieškovas antrą švenčių dieną pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir tą pačią dieną grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą iki 18 val. Teismas, siekdamas išvengti šalių konfliktų, sprendžia, kad tikslinga tenkinti ieškovo reikalavimą ir nustatyti jo prašomą nustatyti bendravimo tvarką švenčių dienomis. Nustačius tokią bendravimo tvarką šalys tiksliai galės planuoti šventes, bus išvengta piktnaudžiavimo. Kadangi atsakovė prašo nustatyti ir ieškovo bendravimo su vaikais tvarką Tėvo dieną, atsižvelgdamas į tai, kad nėra pagrindo riboti vaikų ir tėvo bendravimo, teismas tenkina atsakovės prašymą ir nustato tėvo ir vaikų bendravimo tvarką: „Tėvo dieną ieškovas praleidžia su dukromis, pasiimdamas jas iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir jas grąžindamas į jų gyvenamąją vietą iki 18 val.“

Tarp šalių kyla ginčas dėl tėvo ir vaikų bendravimo laiko vasaros atostogų metu. Ieškovas prašo nustatyti dviejų savaičių periodą, o atsakovė vienos savaitės. Atsakovė tokį prašymą motyvuoja tuo, kad vaikai nenori dvi savaites iš eilės praleisti su ieškovu. Teismas pažymi, kad tėvo ir vaikų bendravimas ne tik po kelias dienas, bet ir ilgesnius periodus atostogų metu nesudarys vaikams tik „proginio“ bendravimo įspūdžio, kada bendravimas su tėvu reiškia tik pramogavimą. Toks bendravimas, įjungiant vaikus į tėvo buitį, reikš įprastinės namų aplinkos sąlygas ir formuos kasdienio tėvo ir vaikų bendravimo įgūdžius. Tai, kad vaikai, būdami 8 ir 4 metų, ne visuomet nori ilgesniam laikui pasilikti su tėvu, nėra pagrindas spręsti, kad toks jų noras atitinka jų interesus. Todėl teismas tenkina ieškovo prašymą ir vasaros atostogų metu nustato 2 savaičių laikotarpį.

Dėl atsakovės reikalavimo „Kiekvieno mėnesio tas savaites, kai ieškovas savaitgaliais nebendrauja su dukromis, ieškovas pasiima dukras iš jų gyvenamosios ar ugdymo vietos po užsiėmimų ir iki 20 val. grąžina į dukrų gyvenamąją vietą, suderinant su atsakove konkrečių ateinančio mėnesio bendravimo dienų datą iki einamojo mėnesio 20 dienos, kai ieškovas gauna iš savo darbovietės patvirtintą kito mėnesio darbo grafiką“ ginčas nekyla, todėl šis atsakovės reikalavimas tenkintinas.

Dėl bendravimo vaikų gimimo dieną tarp šalių ginčas nekyla, o pasiėmimo laikas nustatytinas „ po užsiėmimų“, atsižvelgiant į tai, kad kita diena po gimtadienio kiekvienais metai bus kita savaitės diena, todėl vaikų užsiėmimų laikas gali skirtis.

Dėl išlaikymo priteisimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovui ir atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Spręsdamas dėl atsakovės turtinės padėties teismas pažymi, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu gyvena draugui priklausančiame bute. Atsakovės teigimu, ji prisideda prie būsto išlaikymo. Atsakovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį yra apie 600 Eur. Yra sveika, dirba pedagoginį darbą – lektore universitete, turi socialinių mokslų daktarės laipsnį. Atsakovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, moka 160 Eur būsto paskolos įmokas už šį butą. Be to, moka 90 Eur (dalį) būsto paskolos įmokų už turtą, priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas sprendžia, kad atsakovė turi visas galimybes gauti pajamas, kad galėtų tenkinti būtinuosius vaikų poreikius, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių tėvų pareigų išlaikyti vaikus principo, tačiau atsižvelgtina, kad su atsakove lieka gyventi vaikai.

Atsižvelgdamas į tai, kad vaikai neturi specialiųjų poreikių (dukrai A. diagnozuotas astigmatizmas), kurių tenkinimui atsirastų esminės išlaidos, kad jie lanko ugdymo įstaigas, reikia skirti lėšų būsto išlaikymui maistui, aprangai, ugdymui, pramogoms, atsižvelgdamas į vaikų socialinę aplinką, kad tėvai niekuomet neturėjo didelių pajamų, į ieškovo ir atsakovės galimybes tenkinti vaikų poreikius, darytina išvada, kad vaikų poreikiams patenkinti pakanka skirti po 320 Eur kiekvienam ir nėra pagrindų nukrypti nuo lygių tėvų teisių ir pareigų principo. Todėl iš ieškovo priteistina kiekvieno vaiko išlaikymui po 160 Eur ir spręstina, kad ieškovas turi galimybę tokį išlaikymą teikti.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma.

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto.

Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Tarp šalių ginčo dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalių, nekilo. Abi šalys nurodė, kad turtas įgytas lygiomis dalimis.

Nustatydamas šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą turtą, teismas pažymi, kad šalių bendrą turtą sudaro nekilnojamieji daiktai ir kilnojamieji daiktai.

Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 111/226 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini), tai pat 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Santuokos metu įgytos dvi transporto priemonės: CITROEN XSARA PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir CITROEN C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių kyla ginčas dėl transporto priemonės CITROEN C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės. Atsakovė šią transporto priemonę prašo pripažinti asmenine nuosavybe.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad santuoka faktiškai nutrūko ir šalys pradėjo gyventi skyrium 2015 m. spalio 1 d., t.y., kai po įvykusio konflikto ieškovas išvyko kelioms dienoms gyventi pas mamą. Transporto priemonė CITROEN C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota V. S. vardu 2015-10-15 (t. 1, b.l. 33). Ieškovas nurodo, kad transporto priemonė įgyta iš bendrų lėšų, nes atsakovė pasiėmė santaupas, kurios buvo laikomos voke stalčiuje. Atsakovė nurodo, kad transporto priemonė įgyta iš jos tėvų jai asmeniškai dovanotų lėšų. Šias aplinkybes nurodė ir liudytojas B. M., kuris yra atsakovės tėvas ir kuris paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. dukrai padovanojo pinigus transporto priemonei įsigyti. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimų prieštaringumą, pažymi, kad 2015 m. šalių turtinė padėtis buvo sunki. Tai patvirtina abi šalys, nurodydamos, kad jie dėl turtinės padėties konfliktuodavo. Šalys mokėjo dvi paskolas bankui, kurių bendra vertė buvo apie 30 proc. jų pajamų. Be to, iš mokėjimo nurodymų, kuriuos į bylą pateikė atsakovė, matyti, kad šeimą nuolat rėmė atsakovės tėvai. Todėl teismas atmeta kaip neįtikinamus ieškovo paaiškinimus, kad transporto priemonė CITROEN C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nupirkta iš santaupų, kurios buvo laikomos vokelyje, o ieškovas neprisimena kiek tų santaupų buvo. Teismas atsižvelgia į tai, kad šalys nuolat sprendė transporto problemą, nes gyveno Kauno rajone, ieškovo darbo pradžia buvo anksti, tuo metu nebuvo galimybių naudotis viešuoju transportu. Be to, šalys į ugdymo įstaigas turėjo pristatyti du vaikus. Todėl tikėtina, kad nuolat remdami šeimą, atsakovės tėvai padovanojo lėšas transporto priemonei įsigyti. Tačiau kartu pabrėžtina, kad tiek atsakovė, tiek jos tėvo nurodytu lėšų dovanojimo laiku, t.y. 2015 m. rugpjūčio pabaigoje, šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį ir nė viena nesiekė gyvenimo skyrium. Lėšų dovanojimo sutartis nebuvo rašytinė, nėra jokių įrodymų, kad lėšos būtų dovanotos asmeninėn atsakovės nuosavybėn. Todėl teismas sprendžia, kad transporto priemonė įsigyta iš lėšų, kurios buvo dovanotos atsakovės tėvų ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes buvo dovanotos šeimos poreikių tenkinimui. Todėl transporto priemonė CITROEN C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsakovės reikalavimas ją pripažinti asmenine nuosavybe atmestinas.

Teismas pažymi, kad ieškovas nurodo, jog Nekilnojamojo turto vertė šiuo metu 53371 Eur. Jis remiasi VĮ Registrų centras duomenimis, o namo vertę nurodo pagal pirkimo kainą. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad turto vertė yra 65000 Eur. Priešieškinyje atsakovė turto kainą nurodo 27483 Eur. Atsakovė remiasi VĮ Registrų centras duomenimis. Teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktas turto kainas, į byloje esančius įrodymus dėl turto vertės, sprendžia, kad ieškovo nurodyta suma, t.y. 53371 Eur, labiausiai atitinka nekilnojamojo turto kainą. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys žemės kainą nurodė pagal VĮ Registrų centras pateiktus duomenis. Tačiau ieškovas nurodė namo kainą pagal jo pirkimo kainą, kuri, atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius keletą metų nekilnojamojo turto kaina keitėsi nežymiai, tikėtina yra panaši į realią teismo sprendimo priėmimo metu esančią rinkos kainą. Be to, pastebėtina, kad atsakovės nuomonė dėl turto vertės keitėsi, t.y. ji pateikdama priešieškinį, nurodė, kad kaina mažesnė nei ieškovo nurodyta, o teismo posėdžio metu nurodė didesnę nei nurodyta ieškovo, turto kainą.

Spręsdamas dėl transporto priemonių vertės teismas atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus - Emprekis duomenimis vidutinė transporto priemonės Citroen C4 1.6 SX, 2005 m. kaina 2017 m. kovo mėn. buvo 2150 Eur (t. 3, b.l. 37). Tuo tarpu dėl transporto priemonės Citroen X. P. vertės šalys rašytinių įrodymų nepateikė. Ieškovas nurodo, kad transporto priemonės vertė yra 800 Eur, atsakovė nurodo, kad vertė yra 1500 Eur. Teismas, neturėdamas jokių objektyvių įrodymų dėl transporto priemonės vertės, sprendžia, kad vertė nustatytina pagal šalių pateiktų kainų aritmetinį vidurkį ir yra 1150 Eur.

1. 111/226 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2435-2249, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), tai pat 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 53371 Eur.

2. Transporto priemonė CITROEN XSARA PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1150 Eur vertės;

3. Transporto priemonė CITROEN C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2150 Eur vertės.

Visa turto kaina yra 56671 Eur.

Spręsdamas dėl turto padalinimo būdo teismas pažymi, kad ieškovas prašo visą turtą priteisti jam, kartu paliekant asmenine prievolę bankui. Atsakovė prašo turtą padalinti lygiomis dalimis, paliekant prievolę solidaria.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008).

Teismas pažymi, kad šiuo atveju šalių turto padalinimas yra tiesiogiai susijęs su prievolės likimu. Nors kreditorius AB DNB bankas neprieštarauja dėl ieškovo prašomo turto padalinimo būdo, tačiau nesutinka dėl prievolės modifikavimo. Teismas sprendžia, kad patenkinus ieškovo ieškinį, tačiau prievolę palikus solidaria, ieškovas turėtų išmokėti atsakovei pusę šio turto vertės kompensaciją. Ieškovas neturi galimybės išmokėti tokio dydžio kompensaciją, nes kito vertingo turto neturi, be to, jis turi pareigą teikti išlaikymą dviem vaikams ir vykdyti prievolę dviem kreditoriams. Tokia situacija sąlygotų atsakovės teisės į kompensaciją pažeidimą, nes priverstinis turto pardavimas būtų negalimas dėl to, kad turtas yra apsunkintas hipoteka. Teismas sprendžia, kad turto padalinimas sutuoktiniams lygiomis dalimis leis šalims rasti priimtiniausius disponavimo juo būdus ir taip užtikrins tiek šalių, tiek kreditoriaus interesus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė turi kitą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, ji su vaikais negyvena bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, t.y. toks turto padalinimas nepažeis ir vaikų interesų dėl šalių konfliktiškų santykių. Todėl šalių turimas nekilnojamasis turtas padalintinas lygiomis dalimis.

Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nusistovėjusi naudojimosi transporto priemonėmis tvarka, šio turto vertė žymiai nesiskiria, todėl transporto priemonė Citroen X. P. priteistina ieškovui, o transporto priemonė Citroen C4 priteistina atsakovei. Iš atsakovės priteistina 500 Eur kompensacija ieškovui už jai tenkančią didesnę turto dalį.

V. S. bei M. S. 2013-11-13 su AB DNB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kuria pasiskolino 48076,92 Eur kreditą, kurio 42284,52 Eur dalis skirta gyvenamojo namo pirkimui, o 5792,40 Eur dalis skirta gyvenamojo namo įrengimui (t. 1, b.l. 18-29). Pagal šią sutartį solidarūs skolininkai yra V. S. ir M. S.. M. S. po santuokos nutraukimo prašo prievolę palikti jo asmenine, kartu priteisiant ir visą už gautą paskolą įgytą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė V. S. prašo prievolę palikti solidaria. Trečiasis asmuo AB DNB bankas nurodo, kad prieštarauja ieškinio reikalavimui dėl prievolės modifikavimo. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos, o buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, nebent kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (LAT 2007-06-22 nutartis byla Nr. 3K-3-275/2007). Prievolės transformavimas į dalinę arba asmeninę dėl santuokos nutraukimo iš esmės pakenktų kreditoriaus interesams, nes kiltų grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Nagrinėjamu atveju bankas aiškiai išreiškė, kad neatsisako abiejų skolininkų solidariosios prievolės. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo modifikuoti prievolės. Ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas, o atsakovės priešieškinis tenkintinas.

Atsakovė V. S. priešieškiniu prašo nustatyti, jog šalys tarpusavyje solidarią prievolę moka lygiomis dalimis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog patvarkymas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kad ieškovė ir atsakovas privalo kreditą grąžinti solidariai lygiomis dalimis (nurodant jas ir pinigine išraiška), skirtas ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiams reguliuoti, taip pažymint, kad jų skolos dalys lygios, ir apibrėžiant galimų tarpusavio atsiskaitymų apimtį, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Toks patvarkymas nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta, ir nepaneigiama kreditoriaus teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), minėtas patvarkymas yra skirtas bendraskolių tarpusavio santykiams reguliuoti ir galimam regresiniam reikalavimui pareikšti vienam iš skolininkų įvykdžius visą prievolę (ar didesnę jos dalį).

CPK 3 straipsnio 6 dalis nustato, kad nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Šios bylos kontekste, teismo vertinimu, esant šalių konfliktiškiems santykiams, siekiant išvengti šalių ginčų ateityje, atsižvelgiant į tai, kad turtas padalintas lygiomis dalimis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), teismas tenkina atsakovės V. S. reikalavimą įpareigoti buvusius sutuoktinius įmokas bankui mokėti lygiomis dalimis.

Tarp šalių ir kreditoriaus nekilo ginčas dėl prievolės pagal M. S. 2017-01-26 su UAB „SB lizingas“ sudarytą vartojimo kredito sutartį dėl 500 Eur paskolos (t. 3, b.l. 55) likimo, todėl prievolė pripažintina asmenine M. S..

Spręsdamas dėl ieškovo M. S. reikalavimo dėl kompensacijos už atsakovei V. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kredito įmokų mokėjimo, teismas pažymi, kad sutuoktinai, gyvendami santuokoje nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn., vesdami bendrą ūkį mokėjo už atsakovės asmeninę prievolę. Nors turtas nuo 2007 m. iki šalims persikeliant į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį namą buvo šeimos turtas, nes jame sutuoktiniai gyveno, tačiau teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013 yra pasisakęs dėl šeimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į šeimos turtą atskirumo ir nurodęs, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, pagrindu. Dėl šeimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į jį atskirumo, išlaidos ieškovės butui įgyti negali būti pripažįstamos šeimų poreikių tenkinimo išlaidomis CK3.98 straipsnio 3 dalies prasme, todėl kompensuotinos.

Abiem sutuoktiniams nuo santuokos sudarymo momento priklausė po pusę sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio iki ieškinio teismui pateikimo dienos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas pažymi, jog nei CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nei kitos Civilinio kodekso normos nenumato išimčių, jog kredito įmokos, sumokėtos už turtą, kuris nėra laikytinas šeimos turtu CK 3.84 straipsnio prasme, negali būti dalinamos nutraukiant santuoką. Todėl pripažintina bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kredito įmokos, sumokėtos už butą, ir po to, kai šalys persikėlė gyventi į jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį namą už laikotarpį šalims vedant bendrą ūkį, t.y. iki 2015-10-01.

Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad dalis įmokų mokėtos asmeninėmis atsakovės lėšomis. Nors iš atsakovės pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad B. M. ir A. M. per laikotarpį nuo 2007-11-09 iki 2015-09-30 į V. S. sąskaitas AB SEB banke ir AB DNB banke pervedė iš viso 7374,27 Eur (t. 2, b.l. 164, t. 3, b.l. 11), tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog būtent šios lėšos buvo pervestos tikslu vykdyti jos asmeninę prievolę. Be to, matyti, kad į AB DnB banko sąskaitą, t.y. į kredito įstaigos, kuri suteikusi paskolą, sąskaitą atsakovė iš tėvo B. M. gavo 3214,78 Eur. Atsižvelgtina ir į tai, kad pervedamų lėšų dydžiai nesutampa su bankui mokėtinomis sumomis. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovės tėvai rėmė šeimą, o ne skyrė lėšas atsakovės asmeninės prievolės vykdymui.

Iš DNB banko rašto matyti, kad 2017-02-09 pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-08-24 iki 2013-10-28 buvo grąžinta 1960,82 Eur paskolos, sumokėta 13510,34 Eur palūkanų, 23,96 Eur delspinigių, laikotarpiu nuo 2007-08-24 iki 2015-09-30 buvo grąžinta 2744,89 Eur paskolos, sumokėta 17728,77 Eur palūkanų, 24,58 Eur delspinigių (t. 3, b.l. 13). Taigi, matyti, kad per laikotarpį nuo santuokos sudarymo iki sutuoktinių gyvenimo skyrium buvo sumokėta iš viso 20498,24 Eur įmokų. Todėl ieškovui priteistina ½ dalis šios sumos, t.y. 10249,12 Eur kaip kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d.). Kadangi ieškovas prašo priteisti 10032 Eur kompensaciją, teismas neturi pagrindo didinti priteistinos kompensacijos, todėl tenkina ieškovo reikalavimą.

Dėl pavardžių

Tarp šalių nekyla ginčas dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, todėl ieškovui paliktina pavardė „S.“, o atsakovei „S.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Sutuoktinio reikalavimu šį išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis ne tik proceso normomis, bet ir CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2010). Šioje byloje kalta dėl santuokos iširimo (nutraukimo) pripažinta atsakovė, todėl iš jos ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 251 eurų žyminis mokestis (t. 1, b.l. 17, t. 2, b.l. 116).

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo teismas daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei kurių mokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo paskirstytinas tarp šalių atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį. Teismas pažymi, kad viena iš žyminio mokesčio mokėjimo paskirčių yra ir drausminimo, t.y. tam, kad šalys nereikštų nepagrįstų reikalavimų, nes, pralaimėjus bylą, teks sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovės kaltė dėl santuokos nutrūkimo nesusijusi su ieškovo nepagrįstų reikalavimų dalies dėl turto padalinimo reiškimu ir pačiam ieškovui tenka pareiga sumokėti žyminį mokestį proporcingai nepatenkintų jo reikalavimų daliai. Ieškinio suma yra 65496 Eur. Patenkinta ieškinio reikalavimų suma yra 39367,50 Eur (1/2 dalis turto ir neturtinė žala). Darytina išvada, kad patenkinta 60,10 proc. ieškinio turtinių reikalavimų dalis. Mokėtinas žyminis mokestis už turtinius reikalavimus yra 1599 Eur. Ieškovui atidėtas 1348 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas. Todėl iš ieškovo valstybei priteistina 537,85 Eur žyminio mokesčio dalis, o iš atsakovės valstybei priteistina 810,15 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas ieškovui.

Iš ieškovo taip pat priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, buvo atleista. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo ginčo suma buvo 90 Eur (ieškovas ieškiniu prašė iš jo priteisti po 100 Eur kiekvienos dukros išlaikymui, o atsakovė prašė priteisti po 190 Eur), o patenkinta 60 Eur ginčo dalis, todėl iš ieškovo priteistina 43,20 Eur žyminis mokestis ((60x2x12)/3 proc.).

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 25,46 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl V. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui M. S. pavardę „S.“, atsakovei V. S. – „S.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų U. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų U. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2016-07-27, iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. S..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais U. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

1. Kiekvieno mėnesio vieną savaitgalį nuo penktadienio iki šeštadienio, ieškovas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos po užsiėmimų ne vėliau nei 17 val. penktadienį ir grąžina į jų gyvenamąją vietą šeštadienį iki 18 val., vieną savaitgalį - nuo šeštadienio 10 val. pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant dukras į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val., suderinant su atsakove konkrečių ateinančio mėnesio savaitgalių datą iki einamojo mėnesio 20 dienos, kai ieškovas gauna iš savo darbovietės patvirtintą kito mėnesio darbo grafiką.

2. Kiekvieno mėnesio tas savaites, kai ieškovas savaitgaliais nebendrauja su dukromis, ieškovas pasiima dukras iš jų gyvenamosios ar ugdymo vietos po užsiėmimų ir iki 20 val. grąžina į dukrų gyvenamąją vietą, suderinant su atsakove konkrečių ateinančio mėnesio bendravimo dienų datą iki einamojo mėnesio 20 dienos, kai ieškovas gauna iš savo darbovietės patvirtintą kito mėnesio darbo grafiką.

3. Konkrečias ieškovo bendravimų su dukterimis datas ieškovas suderina elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) arba SMS žinutėmis;

4. Tėvo dieną ieškovas praleidžia su dukromis, pasiimdamas jas iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir jas grąžindamas į jų gyvenamąją vietą iki 18 val.;

5. Bendravimo su dukromis laiką visuotinių švenčių (Šv. Kalėdų, Šv. Velykų) metu ieškovas suderina su atsakove likus ne mažiau nei 14 (keturiolikai dienų) iki konkrečios šventės dienos.;

6. Nepilnamečių dukterų vasaros atostogų metu ieškovas bendrauja 2 (dvi) savaites su dukromis, pasiimdamas jas iš gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas jas į gyvenamąją vietą paskutinę bendrautos savaitės dieną iki 18 val. Konkrečią datą ieškovas elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) arba SMS žinute suderina su atsakove kiekvienais metais iki gegužės 31 dienos;

7. Ieškovas bendrauja su dukromis sekančią dieną po jų gimtadienių, jas pasiimdamas iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.

M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1. ½ dalį nuo 111/226 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tai pat ½ dalį nuo 1/12 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendros 26685,50 Eur vertės.

2. Transporto priemonę CITROEN XSARA PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1150 Eur vertės.

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1. ½ dalį nuo 111/226 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) tai pat ½ dalį nuo 1/12 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendros 26685,50 Eur vertės.

2. Transporto priemonę CITROEN C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2150 Eur vertės.

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinę žalą, 500 Eur (penki šimtai eurų) kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį ir 10032 Eur (dešimt tūkstančių trisdešimt du eurai) kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą bei 251 Eur (du šimtai penkiasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidas M. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Prievolę AB DNB bankui pagal 2013-11-13 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole, nustatant, kad buvę sutuoktiniai kredito įmokas moka lygiomis dalimis.

Prievolę pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2017-01-26 su UAB „SB lizingas“, pripažinti asmenine M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 581,05 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt vienas euras 5 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 835,61 Eur (aštuoni šimtai trisdešimt vienas euras 61 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.