- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- 2S-2260-273/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15515-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė DNB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. atstovės advokatės N. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3237-896/2017 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, išvadą teikiančios institucijos byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė V. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl to paties dalyko. Atsakovė prašė atleisti ją nuo likusios nesumokėtos dalies žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, sumokėjimo ir atidėjo atsakovei 162 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dalies sumokėjimą iki civilinė byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka.
3. Teismas nustatė, kad už apeliacinį skundą atsakovė turėjo sumokėti 212 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.), tačiau sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio. Prašymą atleisti nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies atsakovė motyvuoja aplinkybe, kad su atsakove gyvena du nepilnamečiai šalių vaikai, kurių išlaikymo našta didžiąja dalimi tenka atsakovei, nes ieškovas moka tik teismo nustatyto dydžio laikiną išlaikymą po 120 Eur kiekvienam vaikui. Be to, atsakovė vykdo prievoles bankui, jos pajamos per mėnesį yra 600 Eur, todėl prašo atleisti nuo likusios 162 Eur nesumokėtos žyminio mokesčio dalies.
4. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie patiriamas išlaidas, duomenų apie turimas santaupas kredito įstaigose, todėl laikė, kad atsakovė nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį, be to, dalyvaudama teisminiuose ginčuose, atsakovė naudojasi mokama, o ne valstybės garantuojama teisine pagalba. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas atsakovės prašymo dėl atleidimo nuo nesumokėtos žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dalies netenkino, tačiau, vadovaudamasis CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatančia, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.), įvertinęs šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje, siekdamas neužkirsti kelio į teisminę gynybą, sprendė, jog yra pagrindas nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atsakovei atidėti iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovės atstovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovės prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, šį klausimą sprendė formaliai, nevertino atsakovės pateiktų duomenų apie jos turimus įsipareigojimus ir turtą, nevertino turtinės padėties apskritai tam tikros laiko perspektyvos atžvilgiu, nevertino ieškovės įsipareigojimų, mokėtinų kas mėnesį, apimties (tiek kreditorių, tiek nepilnamečių vaikų atžvilgiu);
1.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys sutuoktinių įgytą turtą, jų prisiimtas prievoles, bei duomenys apie atsakovės iki santuokos įgytą turtą ir jo įgijimui prisiimtą prievolę, buvo pateikti kiekvieno iš sutuoktinių sąskaitų išrašai, tame tarpe atsakovės sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovė jokių santaupų neturi, o jos pajamas sudaro jos darbo užmokestis – apie 600 Eur per mėnesį;
1.3. Šalių turtinė padėtis gyvenant santuokoje buvo sunki, kas reiškia, kad sukaupti santaupų atsakovė neturėjo jokios galimybės. Tai, kad šeima vertėsi sunkiai, patvirtina ir atsakovės tėvų jai teikta parama asmeninei prievolei įvykdyti;
1.4. Duomenys apie atsakovės patiriamas išlaidas į bylą pateikti. Ieškovas vaikams moka minimalų laikinai priteistą išlaikymą, kuris sudaro 120 Eur kiekvienam vaikui;
1.5. Nors atsakovė turi nekilnojamojo turto, tačiau šis turtas yra įgytas už paskolas, kurios nėra išmokėtos. Atsakovė moka kas mėnesį 209,06 Eur kredito įmoką. Santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, tiksliau jai priklausančia ½ dalimi atsakovė net negali naudotis, nes šis turtas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms, todėl šiuo turtu naudojasi ieškovas vienasmeniškai, tačiau atsakovė privalo mokėti 81,58 Eur kas mėnesį kredito įmoką už šį turtą;
1.6. Vien prievolėms kas mėnesį atsakovė privalo skirti 290 Eur, ne mažiau kaip po 120 Eur privalo skirti kiekvieno vaiko išlaikymui, jau nekalbant apie tai, kad ji turi pati pragyventi, sumokėti komunalinius mokesčius ir kt.;
1.7. Atsakovės turtinė padėtis greitai neturi perspektyvų pagerėti, kadangi be esamų kreditorių, apeliacinio skundo nepatenkinimo atveju, atsakovė įgis dar vieną kreditorių – ieškovą, kas dar labiau apsunkins ir taip sudėtingą atsakovės turtinę padėtį;
1.8. Tai, kad atsakovė naudojosi ne valstybės garantuojama teisine pagalba, o naudojosi mokama teisine pagalba, nepaneigia aplinkybių dėl atsakovės sunkios finansinės padėties, kurios buvimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimas atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis ir tai yra viena iš būtinų tinkamo teisės į teisminę gynybą realizavimo elementų, tačiau, siekiant, kad žyminio mokesčio mokėjimas netaptų nepakeliama našta, apeliantas, jo prašymu, gali būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (CPK 84 str.). Esminis skirtumas tarp atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ir šios dalies mokėjimo atidėjimo (pasekmių atžvilgiu) yra tas, kad, pirmuoju atveju, apeliantui, nepriklausomai nuo bylos baigties, išnyksta prievolė mokėti tą žyminio mokesčio dalį, nuo kurios jis atleistas, o šiuos nuostolius (negautų pajamų forma) prisiima valstybė. Tuo tarpu atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, pašalinama tik kliūtis priimti apeliacinį skundą, tačiau asmens prievolė jį sumokėti, esant nepalankiam teismo sprendimui, neišnyksta. Taigi, esant tik prašymui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teismas gali peržengti šio prašymo ribas ir spręsti klausimą dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo tik išimtiniais atvejais, kuomet iš pateiktų asmens turtinę padėtį atspindinčių duomenų galima daryti išvadą, jog artimiausiu metu apelianto turtinė padėtis pagerės, nes įpareigojimas sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį ateityje (žyminio mokesčio atidėjimo atveju) gali apskritai lemti apelianto apsisprendimą neteikti apeliacinio skundo.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad už apeliacinį skundą atsakovė turėjo sumokėti 212 Eur žyminį mokestį, tačiau sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio dalį ir nuo 162 Eur žyminio mokesčio prašė atleisti dėl sunkios turtinės padėties. Savo sunkią padėtį grindžia tuo, jog iš jos pastoviai gaunamų 600 Eur pajamų per mėnesį, 290 Eur privalo skirti kredito įmokoms, ne mažiau 120 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu riboja jos galimybes sumokėti visą žyminį mokestį. Sutiktina su apeliante, kad atsižvelgiant į bylos pobūdį (santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo byla) byloje pateiktų įrodymų pakanka įvertinti atsakovės finansines galimybes sumokėti žyminį mokestį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikdama apeliacinį ir atskirąjį skundus, naudojasi mokama advokato pagalba (t. 1, b. l. 58, t. 3, b. l. 143). Atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme sudarė 822,80 Eur (t. 2, b. l. 33-34, t 3, b. l. 81-83). Tai yra žymiai didesnė suma nei mokėtina žyminio mokesčio dalis. Taigi, atsakovės turtinė padėtis galimai yra geresnė nei ji siekia parodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į mokėtino žyminio mokesčio dydį (162 Eur), atsakovė gali reikalingą žyminio mokesčio sumą sukaupti iki šios bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, todėl šiuo atveju nėra pagrindo atleisti apeliantę nuo šios dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
10. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.