Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 2007-08-24 Kauno miesto CMS, akto įrašo Nr. 1962, dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovui pavardę „S.“, atsakovei – „S.“; nustatė nepilnamečių vaikų U. S. ir A. S. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisė iš ieškovo nepilnamečių vaikų U. S. ir A. S. išlaikymui po 160 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2016-07-27, iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; nustatė ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais U. S. ir A. S.:

1) Kiekvieno mėnesio vieną savaitgalį nuo penktadienio iki šeštadienio, ieškovas pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos po užsiėmimų ne vėliau nei 17 val. penktadienį ir grąžina į jų gyvenamąją vietą šeštadienį iki 18 val., vieną savaitgalį - nuo šeštadienio 10 val. pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant dukras į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val., suderinant su atsakove konkrečių ateinančio mėnesio savaitgalių datą iki einamojo mėnesio 20 dienos, kai ieškovas gauna iš savo darbovietės patvirtintą kito mėnesio darbo grafiką.

2) Kiekvieno mėnesio tas savaites, kai ieškovas savaitgaliais nebendrauja su dukromis, ieškovas pasiima dukras iš jų gyvenamosios ar ugdymo vietos po užsiėmimų ir iki 20 val. grąžina į dukrų gyvenamąją vietą, suderinant su atsakove konkrečių ateinančio mėnesio bendravimo dienų datą iki einamojo mėnesio 20 dienos, kai ieškovas gauna iš savo darbovietės patvirtintą kito mėnesio darbo grafiką.

3) Konkrečias ieškovo bendravimų su dukterimis datas ieškovas suderina elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) arba SMS žinutėmis;

4.)Tėvo dieną ieškovas praleidžia su dukromis, pasiimdamas jas iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir jas grąžindamas į jų gyvenamąją vietą iki 18 val.;

5) Bendravimo su dukromis laiką visuotinių švenčių (Šv. Kalėdų, Šv. Velykų) metu ieškovas suderina su atsakove likus ne mažiau nei 14 (keturiolikai dienų) iki konkrečios šventės dienos.;

6) Nepilnamečių dukterų vasaros atostogų metu ieškovas bendrauja 2 (dvi) savaites su dukromis, pasiimdamas jas iš gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas jas į gyvenamąją vietą paskutinę bendrautos savaitės dieną iki 18 val. Konkrečią datą ieškovas elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) arba SMS žinute suderina su atsakove kiekvienais metais iki gegužės 31 dienos;

7) Ieškovas bendrauja su dukromis sekančią dieną po jų gimtadienių, jas pasiimdamas iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.

Padalino santuokoje įgytą turtą:

ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė:

1) ½ dalį nuo 111/226 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tai pat ½ dalį nuo 1/12 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendros 26 685,50 Eur vertės;

2) transporto priemonę Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 150 Eur vertės;

atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė:

1) ½ dalį nuo 111/226 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tai pat ½ dalį nuo 1/12 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendros 26 685,50 Eur vertės;

2) transporto priemonę Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 150 Eur vertės;

Priteisė iš atsakovės 1 000 Eur neturtinę žalą, 500 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį ir 10 032 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą bei 251 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui;

Prievolę AB DNB bankui pagal 2013-11-13 kredito sutartį Nr. 2500-2013-86747 paliko solidaria šalių prievole, nustatant, kad buvę sutuoktiniai kredito įmokas moka lygiomis dalimis;

Prievolę pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C701868227, sudarytą 2017-01-26 su UAB „SB lizingas“, pripažino asmenine ieškovo prievole;

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė;

Priteisė iš ieškovo 581,05 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisė iš atsakovės 835,61 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų. Teismas nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės motyvuoja atsakovės neištikimybe. Teismas į bylą pateiktus atsakovės telefone esančią informaciją, fotonuotraukas, liudytojo T. T. automobilio fotonuotraukas ir vaizdo įrašus pripažintini leistinais įrodymais, nusprendęs, kad šie įrodymai yra surinkti nepažeidžiant įstatymų. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiškė atsakovės neištikimybe, kuri pasireiškė atsakovės ir T. T. intymiais santykiais tuo metu, kai šalys gyveno santuokoje ir ieškovas nežinojo apie sutuoktinės santykius su T. T.. Vertindamas atsakovės argumentus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tarp šalių santuokos metu neliko bendrų interesų, kilo nesutarimai buityje, nesutampantis sutuoktinių požiūris į gyvenimą, teismas, atsižvelgė į ieškovės ir atsakovo socialinio statuso, išsilavinimo skirtumus, sutiko, kad tarp sutuoktinių galėjo sumažėti bendrų interesų, tačiau sprendė, kad ne tai buvo santuokos iširimo pasekmė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad ji būtų sprendusi susidariusią situaciją siekdama išsaugoti šeimą ir sutvirtinti santuoką. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė, sudarydama santuoką, žinojo apie sutuoktinio išsilavinimą, jo užsiėmimą. Teismo vertinimu aplinkybė, kad tarp sutuoktinių dėl socialinio statuso ir išsilavinimo atsirado skirtumas nepateisina atsakovės veiksmų, t. y. jos neištikimybės, ir neleidžia daryti išvados, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas nurodė, kad atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Kadangi šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės – ieškovas dėl atsakovės veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovės elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, prarado galimybę kasdien būti su vaikais ir auklėti juos šeimoje, todėl teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojo D. V. parodymus, pripažino įrodytomis aplinkybes, jog dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio atsakovės elgesio pasekmės, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, t. y. neturtinę žalą. Šią žalą kaip kalta dėl santuokos iširimo privalo atlyginti atsakovė. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes, tai, kad šalys santuokoje pragyveno 8 metus, augina dvi mažametes dukras, į šalių turtinę padėtį. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jis turi būti tenkinamas, iš atsakovės priteisiant 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 1.5 str. 4 d., 3.70 str. 2 d., 6.250 str.). Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, nustatęs, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nėra, vaikai, sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, nuolat gyveno su atsakove, kuri tinkamai prižiūri vaikus, nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos vaikų teisės, todėl teismas sprendė, kad tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje pateiktas reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su jų motina atsakove nepažeis vaikų interesų.Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Nesant byloje duomenų, kad ieškovo bendravimas su vaikais pažeistų jų interesus, teismas sprendė, jog nėra pagrindo riboti ieškovo bendravimo su vaikais. Teismas pažymėjo, kad šalių reikalavimai dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos savaitgaliais skiriasi nežymiai. Ginčas kyla dėl vaikų pasiėmimo laiko penktadienį. Ieškovas prašo nustatyti, kad jis vaikus pasiima „po užsiėmimų penktadienį 16 val.“, tuo tarpu atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovas vaikus pasiima „po užsiėmimų penktadienį“. Teismas atsižvelgė į atsakovės nurodytą aplinkybę, kad vaikų užsiėmimų laikas gali ir nesutapti, be to, užsiėmimai gali trukti ir daug trumpiau, todėl siekdamas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, užkirsti kelią piktnaudžiavimui, teismas sprendė, kad tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad ieškovas penktadienį vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos po užsiėmimų ne vėliau nei 17 val. Spręsdamas dėl ieškovo bendravimo su dukterimis švenčių dienomis, teismas pažymėjo, kad atsakovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad bendravimo su dukromis laiką visuotinių švenčių (Šv. Kalėdų, Šv. Velykų) metu ieškovas suderina su atsakove likus ne mažiau nei 14 (keturiolikai dienų) iki konkrečios šventės dienos. Tuo tarpu ieškovas prašo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką: porinių metų metinių švenčių Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Sausio 1 d. ieškovas pirmą švenčių dieną pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir tą pačią dieną grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą 18 val. Neporinių metų Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienomis ieškovas antrą švenčių dieną pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir tą pačią dieną grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą iki 18 val. Teismas, siekdamas išvengti šalių konfliktų, sprendė, kad tikslinga tenkinti ieškovo reikalavimą ir nustatyti jo prašomą nustatyti bendravimo tvarką švenčių dienomis. Nustačius tokią bendravimo tvarką šalys tiksliai galės planuoti šventes, bus išvengta piktnaudžiavimo. Kadangi atsakovė prašo nustatyti ir ieškovo bendravimo su vaikais tvarką Tėvo dieną, atsižvelgdamas į tai, kad nėra pagrindo riboti vaikų ir tėvo bendravimo, teismas tenkino atsakovės prašymą ir nustatė tėvo ir vaikų bendravimo tvarką: „Tėvo dieną ieškovas praleidžia su dukromis, pasiimdamas jas iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir jas grąžindamas į jų gyvenamąją vietą iki 18 val.“ Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl tėvo ir vaikų bendravimo laiko vasaros atostogų metu. Ieškovas prašė nustatyti dviejų savaičių periodą, o atsakovė vienos savaitės. Atsakovė tokį prašymą motyvuoja tuo, kad vaikai nenori dvi savaites iš eilės praleisti su ieškovu. Teismas pažymi, kad tėvo ir vaikų bendravimas ne tik po kelias dienas, bet ir ilgesnius periodus atostogų metu nesudarys vaikams tik „proginio“ bendravimo įspūdžio, kada bendravimas su tėvu reiškia tik pramogavimą. Toks bendravimas, įjungiant vaikus į tėvo buitį, reikš įprastinės namų aplinkos sąlygas ir formuos kasdienio tėvo ir vaikų bendravimo įgūdžius. Tai, kad vaikai, būdami 8 ir 4 metų, ne visuomet nori ilgesniam laikui pasilikti su tėvu, nėra pagrindas spręsti, kad toks jų noras atitinka jų interesus. Todėl teismas tenkino ieškovo prašymą ir vasaros atostogų metu nustatė 2 savaičių laikotarpį. Teismas nustatė, kad dėl atsakovės reikalavimo „Kiekvieno mėnesio tas savaites, kai ieškovas savaitgaliais nebendrauja su dukromis, ieškovas pasiima dukras iš jų gyvenamosios ar ugdymo vietos po užsiėmimų ir iki 20 val. grąžina į dukrų gyvenamąją vietą, suderinant su atsakove konkrečių ateinančio mėnesio bendravimo dienų datą iki einamojo mėnesio 20 dienos, kai ieškovas gauna iš savo darbovietės patvirtintą kito mėnesio darbo grafiką“ ginčas nekilo, todėl šį atsakovės reikalavimą tenkino.Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovas nurodė, jog vaikų išlaikymui galėtų skirti po 100 Eur, atsakovė prašo priteisti po 190 Eur. Teismas nustatė, kad šalių gaunamos pajamos per mėnesį yra panašios (ieškovo apie 700 Eur, atsakovės apie 600 Eur), abi šalys turi visas galimybes gauti pajamas, kad galėtų tenkinti būtinuosius vaikų poreikius, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių tėvų pareigų išlaikyti vaikus principo, tačiau teismas atsižvelgė, kad vaikai lieka gyventi su atsakove, kad vaikai neturi specialiųjų poreikių (dukrai A. diagnozuotas astigmatizmas), kurių tenkinimui atsirastų esminės išlaidos, kad jie lanko ugdymo įstaigas, reikia skirti lėšų būsto išlaikymui maistui, aprangai, ugdymui, pramogoms, atsižvelgė į vaikų socialinę aplinką, kad tėvai niekuomet neturėjo didelių pajamų, į ieškovo ir atsakovės galimybes tenkinti vaikų poreikius, todėl padarė išvadą, kad vaikų poreikiams patenkinti pakanka skirti po 320 Eur kiekvienam ir nėra pagrindų nukrypti nuo lygių tėvų teisių ir pareigų principo. Teismas iš ieškovo priteisė kiekvieno vaiko išlaikymui po 160 Eur, nusprendęs, kad ieškovas turi galimybę tokį išlaikymą teikti.Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo. Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 111/226 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tai pat 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo nekilnojamasis turtas); dvi transporto priemones: Citroen Xsara Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Citroen C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių kilo ginčas dėl transporto priemonės Citroen C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės. Atsakovė šią transporto priemonę prašo pripažinti asmenine nuosavybe, motyvuodama tuo, jog ji buvo įsigyta už jos tėvo padovanotas lėšas. Teismas nustatė, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko ir šalys pradėjo gyventi skyrium 2015 m. spalio 1 d. Teismas atmetė kaip neįtikinamus ieškovo paaiškinimus, kad transporto priemonė Citroen C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nupirkta iš santaupų, kurios buvo laikomos vokelyje. Teismas tikėtinais pripažino atsakovės argumentus, kad nuolat remdami šeimą, atsakovės tėvai padovanojo lėšas transporto priemonei įsigyti. Tačiau kartu pabrėžė, kad tiek atsakovė, tiek jos tėvo nurodytu lėšų dovanojimo laiku, t. y. 2015 m. rugpjūčio pabaigoje, šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį ir nė viena nesiekė gyvenimo skyrium. Lėšų dovanojimo sutartis nebuvo rašytinė, nėra jokių įrodymų, kad lėšos būtų dovanotos asmeninėn atsakovės nuosavybėn. Todėl teismas sprendė, kad transporto priemonė įsigyta iš lėšų, kurios buvo dovanotos atsakovės tėvų ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes buvo dovanotos šeimos poreikių tenkinimui. Todėl transporto priemonę Citroen C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsakovės reikalavimą ją pripažinti asmenine nuosavybe atmetė.Teismas, atsižvelgęs į šalių pateiktas turto kainas, į byloje esančius įrodymus dėl turto vertės, sprendė, kad ieškovo nurodyta suma, t. y. 53 371 Eur, labiausiai atitinka ginčo nekilnojamojo turto kainą. Spręsdamas dėl transporto priemonių vertės teismas atsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus – VšĮ „Emprekis“ duomenis, pagal kuriuos vidutinė transporto priemonės Citroen C4 1.6 SX, 2005 m. kaina 2017 m. kovo mėn. buvo 2 150 Eur. Dėl transporto priemonės Citroen Xsara Picasso vertės šalys rašytinių įrodymų nepateikė, ieškovas nurodė, kad transporto priemonės vertė yra 800 Eur, atsakovė nurodė, kad jos vertė yra 1500 Eur, todėl teismas, neturėdamas jokių objektyvių įrodymų dėl transporto priemonės vertės, sprendė, kad jos vertė nustatytina pagal šalių pateiktų kainų aritmetinį vidurkį ir yra 1150 Eur. Teismas nustatė, kad bendra šalių turto vertė sudaro 56 671 Eur (ginčo nekilnojamojo turto vertė 53 371 Eur, transporto priemonių atitinkamai 2 150 Eur ir 1 150 Eur). Teismas nustatė, kad ieškovas prašė visą turtą priteisti jam, kartu paliekant asmenine prievolę bankui, o atsakovė prašė turtą padalinti lygiomis dalimis, paliekant prievolę solidaria. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju šalių turto padalinimas yra tiesiogiai susijęs su prievolės likimu. Nors kreditorius AB DNB bankas neprieštarauja dėl ieškovo prašomo turto padalinimo būdo, tačiau nesutinka dėl prievolės modifikavimo. Teismas sprendė, kad patenkinus ieškovo ieškinį, tačiau prievolę palikus solidaria, ieškovas turėtų išmokėti atsakovei pusę šio turto vertės kompensaciją. Ieškovas neturi galimybės išmokėti tokio dydžio kompensaciją, nes kito vertingo turto neturi, be to, jis turi pareigą teikti išlaikymą dviem vaikams ir vykdyti prievolę dviem kreditoriams. Tokia situacija sąlygotų atsakovės teisės į kompensaciją pažeidimą, nes priverstinis turto pardavimas būtų negalimas dėl to, kad turtas yra apsunkintas hipoteka. Teismas sprendė, kad turto padalinimas sutuoktiniams lygiomis dalimis leis šalims rasti priimtiniausius disponavimo juo būdus ir taip užtikrins tiek šalių, tiek kreditoriaus interesus. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovė turi kitą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, ji su vaikais negyvena bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, t. y. toks turto padalinimas nepažeis ir vaikų interesų dėl šalių konfliktiškų santykių. Todėl šalių turimą nekilnojamą turtą teismas padalino lygiomis dalimis.Teismas atsižvelgė į tai, kad tarp šalių nusistovėjusi naudojimosi transporto priemonėmis tvarka, šio turto vertė žymiai nesiskiria, todėl transporto priemonę Citroen Xsara Picasso priteisė ieškovui, o transporto priemonę Citroen C4 priteisė atsakovei. Iš atsakovės priteisė 500 Eur kompensaciją ieškovui už jai tenkančią didesnę turto dalį.Teismas nustatė, kad šalys 2013-11-13 su AB DNB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2500-2013-86747, kuria pasiskolino 48 076,92 Eur kreditą, kurio 42 284,52 Eur dalis skirta gyvenamojo namo pirkimui, o 5 792,40 Eur dalis skirta gyvenamojo namo įrengimui. Pagal šią sutartį šalys yra solidarūs skolininkai. Kadangi nagrinėjamu atveju bankas aiškiai išreiškė, kad neatsisako abiejų skolininkų solidariosios prievolės, todėl teismas neturi teisinio pagrindo modifikuoti prievolės. Teismas ieškovo ieškinį šioje dalyje atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino. Teismo vertinimu, esant šalių konfliktiškiems santykiams, siekiant išvengti šalių ginčų ateityje, atsižvelgiant į tai, kad turtas padalintas lygiomis dalimis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.), yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą įpareigoti buvusius sutuoktinius įmokas bankui mokėti lygiomis dalimis. Kadangi tarp šalių ir kreditoriaus nekilo ginčas dėl prievolės pagal ieškovo 2017-01-26 su UAB „SB lizingas“ sudarytą vartojimo kredito sutartį dėl 500 Eur paskolos likimo, todėl prievolę teismas pripažino asmenine ieškovo prievole. M. S..Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo dėl kompensacijos už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kredito įmokų mokėjimo, teismas pažymėjo, kad sutuoktinai, gyvendami santuokoje nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn., vesdami bendrą ūkį mokėjo už atsakovės asmeninę prievolę. Nors turtas nuo 2007 m. iki šalims persikeliant į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį namą buvo šeimos turtas, nes jame sutuoktiniai gyveno, tačiau teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013 yra pasisakęs dėl šeimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į šeimos turtą atskirumo ir nurodęs, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, pagrindu. Dėl šeimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į jį atskirumo, išlaidos ieškovės butui įgyti negali būti pripažįstamos šeimų poreikių tenkinimo išlaidomis CK 3.98 straipsnio 3 dalies prasme, todėl kompensuotinos. Teismas nurodė, kad abiem sutuoktiniams nuo santuokos sudarymo momento priklausė po pusę sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio iki ieškinio teismui pateikimo dienos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Teismas pažymėjo, jog nei CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nei kitos CK normos nenumato išimčių, jog kredito įmokos, sumokėtos už turtą, kuris nėra laikytinas šeimos turtu CK 3.84 straipsnio prasme, negali būti dalinamos nutraukiant santuoką. Teismas pripažintino bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kredito įmokas, sumokėtas už butą, ir po to, kai šalys persikėlė gyventi į jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį namą už laikotarpį šalims vedant bendrą ūkį, t. y. iki 2015-10-01. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad dalis įmokų mokėtos asmeninėmis atsakovės lėšomis. Nors iš atsakovės pateiktų mokėjimo nurodymų teismas nustatė, kad B. M. ir A. M. per laikotarpį nuo 2007-11-09 iki 2015-09-30 į atsakovės sąskaitas AB SEB banke ir AB DNB banke pervedė iš viso 7 374,27 Eur, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog būtent šios lėšos buvo pervestos tikslu vykdyti jos asmeninę prievolę. Be to, teismas nustatė, kad į AB DnB banko sąskaitą atsakovė iš tėvo B. M. gavo 3 214,78 Eur. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pervedamų lėšų dydžiai nesutampa su bankui mokėtinomis sumomis. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės tėvai rėmė šeimą, o ne skyrė lėšas atsakovės asmeninės prievolės vykdymui. Teismas nustatė, kad 2017-02-09 pagal kreditavimo sutartį Nr. 11030 laikotarpiu nuo 2007-08-24 iki 2013-10-28 buvo grąžinta 1 960,82 Eur paskolos, sumokėta 13 510,34 Eur palūkanų, 23,96 Eur delspinigių, laikotarpiu nuo 2007-08-24 iki 2015-09-30 buvo grąžinta 2 744,89 Eur paskolos, sumokėta 17 728,77 Eur palūkanų, 24,58 Eur delspinigių. Per laikotarpį nuo santuokos sudarymo iki sutuoktinių gyvenimo skyrium buvo sumokėta iš viso 20 498,24 Eur įmokų. Todėl teismas nurodė, kad ieškovui gali būti priteista ½ dalis šios sumos, t. y. 10 249,12 Eur kaip kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d.). Kadangi ieškovas prašė priteisti 10 032 Eur kompensaciją, teismas neturi pagrindo didinti priteistinos kompensacijos, todėl tenkino ieškovo reikalavimą.Dėl pavardžių. Teismas paliko šalims pavardes ieškovui „S.“, o atsakovei „S.“, nes dėl pavardžių tarp šalių ginčo nekilo.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad šioje byloje kalta dėl santuokos iširimo (nutraukimo) pripažinta atsakovė, todėl iš jos ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 251 Eur žyminis mokestis. Teismas sprendė, kad atsakovės kaltė dėl santuokos nutrūkimo nesusijusi su ieškovo nepagrįstų reikalavimų dalies dėl turto padalinimo reiškimu ir pačiam ieškovui tenka pareiga sumokėti žyminį mokestį proporcingai nepatenkintų jo reikalavimų daliai. Ieškinio suma yra 65 496 Eur. Patenkinta ieškinio reikalavimų suma yra 39 367,50 Eur (1/2 dalis turto ir neturtinė žala, patenkinta 60,10 proc. ieškinio turtinių reikalavimų dalis). Mokėtinas žyminis mokestis už turtinius reikalavimus yra 1 599 Eur. Ieškovui atidėtas 1 348 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas. Todėl iš ieškovo valstybei turi būti priteista 537,85 Eur žyminio mokesčio dalis, o iš atsakovės valstybei priteista 810,15 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas ieškovui. Teismas iš ieškovo taip pat priteisė žyminį mokestį valstybei, nuo kurio mokėjimo atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, buvo atleista. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo ginčo suma buvo 90 Eur (ieškovas ieškiniu prašė iš jo priteisti po 100 Eur kiekvienos dukros išlaikymui, o atsakovė prašė priteisti po 190 Eur), o patenkinta 60 Eur ginčo dalis, todėl iš ieškovo priteistina 43,20 Eur žyminis mokestis ((60x2x12)/3 proc.). Bylos nagrinėjimo metu susidariusias 25,46 Eur pašto išlaidas teismas priteisė iš atsakovės.

Apeliaciniame skunde atsakovės atstovė prašė pakeisti/panaikinti 2017 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje: 1) dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo: pakeisti santuokos nutraukimo priežastį ir nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikinti ieškovui priteistą neturtinę žalą; 2) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio priteisimo: priteistą kiekvienam vaikui išlaikymo dydį – 160 Eur padidinti iki 190 Eur; 3) dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą: priteistos kompensacijos dydį sumažinti nuo 10 032 Eur iki 4 654,60 Eur; 4) dėl santuokoje įgyto turto padalijimo: iš santuokoje įgyto turto balanso pašalinti turtą - automobilį Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti šį turtą asmenine atsakovės nuosavybe; 5) patenkinus apeliacinį skundą, perskaičiuoti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme; 6) priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino atsakovę kalta dėl santuokos iširimo bei priteisė ieškovui iš atsakovės 1.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atsakovės kaltę nustatė remdamasis ieškovo padarytomis SMS pranešimų kopijomis, bei ieškovo pateiktais vaizdo įrašais, kurie buvo padaryti jau šalims negyvenant kartu, visiškai ignoruodamas atsakovės nurodytas aplinkybes. Teismo padarytos išvados apie atsakovės neva tai nesantuokinius ryšius su T. T. yra nepagrįstos – santuokoje atsakovė niekada nesudarė pagrindo nesantuokiniams santykiams, ji T. T. pažįsta seniai, o tai kad jai išėjus gyventi atskirai T. T. suteikė jai pagalbą bei moraliai palaikė, neturi jokios įtakos šalių santuokos iširimui. Santuoka iširo anksčiau ir tai sąlygojo ieškovo požiūris į šeimą – jo nenoras siekti šeimos materialinės gerovės, nenoras skirti šeimai laiko, atsiribojimas nuo bendrų šeimos reikalų;Teismas nevertino to, kad tai atsakovė su vaikais buvo priversta išsikelti į jai priklausantį dviejų kambarių butą, kuris nebuvo pritaikytas šeimos poreikiams. Atsakovei išsikėlus, ieškovas nesidomėjo vaikų gyvenimo sąlygomis, nei karto nepasisiūlė vaikų nuvežti į lavinimo įstaigą ar užsiėmimus, jis su vaikais bendravo tik tada kai pats norėjo arba kaip jam buvo patogu. Dar daugiau, ieškovas nuolat persekiojo atsakovę ją filmuodamas, dėl ko atsakovė buvo priversta dar kartą pakeisti gyvenamąją vietą. Teismas vertindamas šalių duotus paaiškinimus, ieškovo nurodytas aplinkybes, kad neva tai pastarasis bandė išsaugoti šeimą, nors tam nėra pateikta jokių duomenų, priėmė kaip įrodytą aplinkybę, tuo tarpu atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji ne kartą siūlė ieškovui kreiptis pagalbos į specialistus, visiškai ignoravo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad teismas atsakovės atžvilgiu buvo šališkas, ką galimai rodo ir teismo sprendimo motyvai, kuriuose atsakovė įvardijama kaip “V. T.“; Teismas šią aplinkybę pripažino reikšminga ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis dėl skyrybų išgyveno, negalėjo dirbti, dėl ko buvo pasiėmęs savaitės atostogas. Ieškovas 2015 metų rudenį atostogavo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šios atostogos nebuvo suplanuotos iš anksto, juo labiau, kad ieškovas pasiėmė apmokamas kasmetines, o ne nemokamas atostogas. Teismas visiškai nesiaiškino ieškovo elgesio iki santuokos iširimo pagal atsakovės nurodytas aplinkybes, t. y. atsakovei nurodžius, kad ieškovas nepuoselėjo bendrų šeimos interesų, šių aplinkybių su ieškovu nesiaiškino, kaip ir nesiaiškino dėl kokių priežasčių ieškovas nepriėmė atsakovės pasiūlymų kreiptis pagalbos į specialistus, o pasuko lengviausiu keliu, konstatuodamas, kad atsakovė santuokos metu gavusi kelis SMS pranešimus iš T. T. (į kuriuos niekaip nereagavo), o vėliau apsigyvenusi jo bute (nors tai padarė dėl ieškovo nuolatinio persekiojimo), buvo ieškovui neištikima. Tai, kad atsakovė 2015 metų rugsėjo mėnesį gyveno bendruose namuose nereiškia, kad tarp šalių buvo santuokiniai ryšiai, kadangi kaip jau nurodyta, atsakovė iš karto išsikelti neturėjo galimybės, kadangi šeima turėjo vieną transporto priemonę, kuri buvo registruota ieškovo vardu, ir kurios išsikeldama atsakovė nebūtų galėjusi pasiimti. Šalių santuoka iširo iki 2015 metų rugsėjo mėnesio. Atsakovė siekė išsaugoti santuoką, siūlydama kreiptis profesionalios pagalbos, tačiau šio pasiūlymo (ne vienkartinio) ieškovas nepriėmė, todėl yra pagrindas teigti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi būti panaikinta sprendimo dalis dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo.Dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas išlaikymas po 160 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, pagrįstumo. Teismas, pacituodamas ieškovo teiginius, kad jis turi galimybę susirasti kitą darbą ir gauti daugiau pajamų, iš esmės nusprendė, kad bus teisinga, jeigu bus patenkinti tik minimalūs vaikų poreikiai. Teismas priteisdamas vienodo dydžio išlaikymą abiem vaikams neatsižvelgė į tai, kad vaikai yra skirtingo amžiaus ir jų poreikiai skiriasi, o išlaikymo sumą susiejo ne su vaiko poreikiais, o su tėvo galimybėmis teikti tokio dydžio. Teismas veikė išimtinai ne nepilnamečių vaikų, o jų tėvo, t. y. ieškovo, interesais. Tokia teismo padaryta išvada yra ne tik kad neteisinga, tačiau ji prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Teismas patenkindamas šioje dalyje priešieškinį iš dalies privalėjo nurodyti kokios išlaidos vaikų išlaikymui yra nepagrįstos ir mažintinos. Kaip matyti iš pateikto vaikų poreikių paskaičiavimo, dukters U. poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 450,87 Eur suma, o dukters A. poreikių patenkinimui – 383,53 Eur. Atsakovės prašoma išlaikymo suma yra mažesnė, nei būtini vaikų poreikiai, todėl teismas neturėjo pagrindo prašomos išlaikymo sumos mažinti, juo labiau, kad ieškovas pripažino, kad turi galimybių gauti daugiau pajamų, kad galėtų patenkinti ne tik minimalius vaikų, tačiau ir didesnius vaikų poreikius, leidžiančius vaikams pilnavertiškai lavintis ir augti. Teismas prašomos išlaikymo sumos mažinti neturėjo pagrindo dar ir todėl, kad atsižvelgiant į teismų praktikoje padarytą išvadą, kad tas tėvas/motina, su kuriuo gyvena vaikas, visuomet turi daugiau išlaidų, susijusių su vaiku. Teismas neteisingai nurodė ieškovo gaunamas pajamas, kurios yra 807,86 Eur, t. y. 100 Eur didesnės, nei nurodė teismas. Teismas šioje byloje nesiekė užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, netinkamai įvertino rašytinius įrodymus apie ieškovo ir atsakovės pajamas, vaikų poreikius, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, kuris keistinas, priteisto išlaikymo dydį padidinant nuo 160 Eur iki 190 Eur. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas santuokoje įgyto turto padalinimas, pagrįstumo. Teismas spręsdamas turto padalijimo klausimą, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių asmeninį turtą, netinkamai vertino įrodymus, neteisingai nustatė santuokoje įgyto ir asmeninio turto balansą ir šioje dalyje neteisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą. Teismas neteisingai nustatė Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę. Kaip matyti iš VšĮ „Emprekis“ pažymos, nurodyto automobilio kaina be PVM yra 1 776 Eur, tuo tarpu teismas nustatė šio automobilio vertę su PVM. Atsakovė yra fizinis asmuo, nevykdantis ūkinės veiklos, dėl ko ji nėra PVM mokėtoja, todėl teismas nustatydamas šio turto vertę, į jo kainą neturėjo pagrindo įtraukti PVM. Dėl šios priežasties turi būti perskaičiuota tiek kompensacijos ieškovui suma, tiek žyminio mokesčio dydis, laikant kad automobilio Citroen C4 vertė yra 1 776 Eur. Teismas šį turtą pripažino bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodęs, kad šis turtas buvo įgytas 2015-10-15, šalims negyvenant kartu, tačiau įgytas iš atsakovės tėvų dovanotų lėšų šeimos poreikių tenkinimui. Teismas netinkamai vertino atsakovės ir jos tėvų (liudytojų parodymai iš viso nėra išdėstyti teismo sprendime) parodymus, dėl ko šioje dalyje padarė netinkamas išvadas, sąlygojusias netinkamo sprendimo priėmimą. Teismas ignoravo atsakovės nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo, įvykusias iki šalims pradedant gyventi atskirai. Atsakovės tėvams ši padėtis buvo žinoma, todėl atsakovei 2015 metų vasaros pabaigoje prakalbus apie ketinimus palikti šeimą, jos tėvai ėmėsi jai padėti, padovanodami jai pinigus kito automobilio įsigijimui. Tėvai aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė norą šias lėšas padovanoti ne šeimai, o dukteriai (atsakovei) asmeniškai, todėl teismo padaryta išvada, kad ši dovana laikytina šeimos turtu, yra nepagrįsta. Teismas pripažino, kad automobilis Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas ne iš santuokoje įgytų lėšų, o įgytas už atsakovės tėvų dovanotas lėšas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ir jos tėvai teismo posėdyje aiškiai parodė, kad lėšas automobilio įgijimui dovanojo ne šeimai, o atsakovei, todėl šis turtas turėtų būti pašalintas iš bendro sutuoktinių turto balanso ir nedalintinas, pripažįstant jį asmenine atsakovės nuosavybe.Teismas netinkamai vertino įrodymus patenkindamas ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos už sumokėtą prievolę priteisimo. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jos asmeninę prievolę padėjo apmokėti jos tėvai B. ir A. M., pervesdami į atsakovės banko sąskaitas iš viso 7 374,27 Eur, teigdamas, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog būtent šios lėšos buvo pervestos su tikslu vykdyti jos asmeninę prievolę. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės tėvai rėmė šeimą, o ne skyrė lėšas atsakovės asmeninės prievolės vykdymui, kadangi pervedamų lėšų dydžiai nesutampa su bankui mokėtinomis sumomis. Atsakovei ir jos tėvams nurodžius aplinkybes dėl jos tėvų paramos jos asmeninės prievolės dengimui, ieškovas šių aplinkybių neginčijo, kas leidžia teigti, kad ieškovas pripažino, kad atsakovės asmeninė prievolė iš dalies buvo dengiama jos tėvų bendromis lėšomis. Atsakovei sudarius santuoką su ieškovu, buvo įvairių svarstymų dėl atsakovės asmeninio turto ir prievolės, tačiau atsakovės tėvai, siekdami išsaugoti šį dukters turtą, pasisiūlė ją remti, dengiant visą ar dalį kredito įmokas, kad šis turtas būtų išsaugotas, kaip atsakovės asmeninis turtas. Atsakovės tėvai savo galimybių ribose šį įsipareigojimą prieš atsakovę vykdė, per visą laikotarpį prievolės įvykdymui pervesdami iš viso 10 589,05 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei ir jos tėvams teigiant, kad šios lėšos buvo skirtos asmeniškai atsakovei jos asmeninės prievolės dengimui, kad šios lėšos buvo pervedamos išimtinai į atsakovės sąskaitą, ieškovui šių aplinkybių nepaneigus, teismas neturėjo pagrindo šių lėšų nelaikyti asmeninėmis atsakovės lėšomis. Priešingai nusprendęs teismas sudarė prielaidas ieškovui nesąžiningai praturtėti atsakovės ir jos tėvų sąskaita. Pagal atsakovės prievolę buvo sumokėta iš viso 20 498,24 Eur, iš jų 10 589,05 Eur sumokėjo atsakovės tėvai, todėl teismas spręsdamas kompensacijos ieškovui priteisimo klausimą, privalėjo iš bendros sumokėtų įmokų sumos atimti atsakovės tėvų sumokėtų įmokų sumą ir tik nuo šios sumos priteisti ieškovui kompensaciją. Ieškovui priteistos kompensacijos suma mažintina nuo 10 032,00 Eur iki 4 954,60 Eur.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį dėl santuokos traukimo dėl atsakovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms U. S. A. S. priteisimo ir priteisti po 120 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės. Ieškovas iš esmės pritarė teismo argumentams;Dėl išlaikymo dydžio priteisimo. Ieškovo nuomone, iš jo priteisto išlaikymo dydis pagal jo ir atsakovės gaunamas pajamas yra per didelis. Atsakovės nurodytas ieškovo pajamų vidurkis 800 Eur buvo tada, kai jo darbovietėje trūko darbuotojų ir ieškovas dirbo papildomus budėjimus. Atsakovės sumos vaikų išlaikymui neatitinka realybės ir yra padidintos. Atsakovė duodama paaiškinimus, patvirtino, kad abiejų vaikų išlaikymui išleidžia 400 Eur, todėl padalinus per pusę iš kiekvieno tėvo priklauso po 200 Eur per mėnesį. Ieškovas nurodė, kad sutinka su 120 Eur suma kiekvienos dukros išlaikymui per mėnesį, tokį išlaikymą teikia ir teikė vykstant teismo procesui.Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Ieškovas pritarė teismo taikytam santuokoje įgyto turto padalijimui.