Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė, nerengdama teismo posėdžio, apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. (E. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti 2023 m. kovo 8 d. pranešimais. Iki bylos nagrinėjimo pradžios prašymai, nušalinimai nepareikšti, atsiliepimai nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutartį skundžia nuteistasis E. B., skunde tvirtindamas, kad teismas be pagrindo skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrino dalinio sudėjimo, o ne apėmimo būdu. Taip pat nesutinkama su galutinės subendrintos bausmės dydžiu nurodant, kad teismas nemotyvavo pridedamos bausmės dalies dydžio parinkimo, paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl galimybės bendrinti skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, kai dėl šių nuosprendžių yra paduoti kasaciniai skundai ir kasacinės bylos nagrinėjimo procesas nėra baigtas.

5. Nuteistajam skunde keliant klausimą dėl to, ar pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti bausmių bendrinimo klausimą nepasibaigus kasaciniam procesui, visų pirma pasisakytina šiuo aspektu. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutarties, teismas subendrino bausmes, nuteistajam paskirtas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiais. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka apygardos teismui ir šiame teisme byla išnagrinėta 2023 m. sausio 5 d. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 336 straipsnio 2 dalies nuostatas, esant paduotam apeliaciniai skundui dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, šis nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Taigi 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. sausio 5 d. Apeliacine tvarka buvo skundžiamas ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 3 d. nuosprendis, apeliacinės instancijos teismas dėl skundo sprendimą paskelbė 2022 m. birželio 23 d., taigi šio 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžio įsiteisėjimo diena yra 2023 m. birželio 23 d.

6. BPK 335 straipsnyje nurodyta, kad priimamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Abu pirmiau nurodyti dėl E. B. priimti apkaltinamieji nuosprendžiai yra įsiteisėję ir pradėti vykdyti. Nustačius, kad jie vykdomi atskirai, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimas kreipėsi dėl šiais nuosprendžiais skirtų bausmių subendrinimo pagal BPK 347 straipsnio nuostatas. Nei BPK 347 straipsnis, nei kitos baudžiamojo proceso įstatymo normos nenumato draudimo bendrinti įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtas bausmes tuo atveju, jeigu dėl šių nuosprendžių yra paduoti kasaciniai skundai ir jie dar neišnagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas nuosprendžio vykdymą sieja su nuosprendžio įsiteisėjimu, taigi nuosprendžio vykdymo stadijoje nustačius, kad dėl vieno asmens priimti nuosprendžiai yra vykdomi atskirai, teismui atsiranda pareiga išspręsti tokiais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimą, kaip tai nurodyta BPK 347 straipsnyje, pagal kurį teismas kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo klausimą išspręsti privalo. Tai reiškia, kad skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimas nustatant, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose, yra ne teismo teisė, bet pareiga.

7. Įvertinus pirmiau aptartą teisinį reguliavimą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas įsiteisėjusiais nuosprendžiais nuteistajam E. B. paskirtas bausmes, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, BPK 347 straipsnį taikė teisingai. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę dėl nepasibaigusio kasacinio proceso įvertino ir pagrįstai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nepriėmus sprendimo sustabdyti įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymą, vadovaujantis BPK 374 straipsnio nuostatomis, įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo klausimas turi būti išspręstas taip, kaip numato įstatymas.

8. Nuteistasis E. B., kaip minėta, nesutinka su bausmių bendrinimu dalinio sudėjimo būdu tvirtindamas, kad šiuo atveju bausmės turėjo būti bendrinamos jas apimant. Nuteistojo įsitikinimu, bausmių bendrinimą apėmimo būdu šiuo atveju pagrindžia tai, kad jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, priskiriamas skirtingoms kategorijoms – buvo nuteistas už baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ir sunkius nusikaltimus, o tai sudaro pagrindą taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas. Pritarti tokiam vertinimui apygardos teismas neturi pagrindo.

9. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju, teismas paskiria bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šias taisykles skiriama bausmė bendrinama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jeigu ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta subendrinta bausmė, teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina būtent su subendrinta bausme, o ne su bausmėmis, paskirtomis už atskiras nusikalstamas veikas. Be to, tokiu atveju teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, 2K-10-976/2016, 2K-114-788/2021, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-7-3-489/2019).

10. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte, kurį nuteistasis prašo taikyti, nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2A-5-689/2019).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai yra priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, 2A-7-3-489/2019, 2A-1-303/2022).

12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 15 d. nutartimi, kaip jau nurodyta pirmiau, subendrino bausmes, paskirtas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiais. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Šis nusikaltimas, pagal sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalią trukmę (iki 8 metų) yra sunkus nusikaltimas BK 11 straipsnio 5 dalies prasme. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dar buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu (2 metų laisvės atėmimas ir 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu (80 MGL (3012,8 Eur) dydžio bauda). Subendrinus visais trimis nuosprendžiais skirtas bausmes, E. B. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio bauda.

12.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos). Šis nusikaltimas BK 11 straipsnio 3 dalies prasme yra nesunkus (sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų). Šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, be kita ko, buvo subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu, kuriuo E. B. buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

12.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, kaip minėta, pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatą, yra laikomas nesunkiu.

13. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu ir jam subendrinta 8 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė paskirta už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (28 veikos), padarymą. Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos veikos yra baudžiamieji nusižengimai, o BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, kaip jau minėta, yra laikomas nesunkiu.

14. Taigi, iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad E. B. skirtingais nuosprendžiais buvo nuteistas už nesunkius ir sunkius nusikaltimus, taip pat baudžiamuosius nusižengimus, visais atvejais kvalifikuotus pagal tą patį BK straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą (pagal BK 182 straipsnio skirtingas dalis). Nors 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu E. B. buvo nuteistas, be kita ko, už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą, teisinės reikšmės šiuo atveju turi tai, kad pirmiau nurodytu nuosprendžiu jis buvo nuteistas ir už nesunkius nusikaltimus, o pagal pirmiau aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tokiu atveju, jeigu ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta subendrinta bausmė, teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina būtent su subendrinta bausme, o ne su bausmėmis, paskirtomis už atskiras nusikalstamas veikas. Tai suponuoja, kad vertinant nuteistojo skundo argumentų dėl neteisingai taikyto bausmių bendrinimo būdo pagrįstumą, šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra nuteistojo padarytų nusikaltimų priskyrimas nesunkių ir sunkių kategorijai.

15. Nuteistasis E. B. teisus skunde nurodydamas, kad jo padaryti nusikaltimai priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį – jis nuteistas už nesunkų ir sunkų nusikaltimus ir šios kategorijos per vieną (apysunkis) skiriasi. Tačiau ši aplinkybė savaime nėra absoliutus pagrindas nuteistajam skirtingais nuosprendžiais skirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, bendrinimui taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas. Tokia išvada atitinka ir kasacinę praktiką. Kaip nurodyta pirmiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią nusikaltimų priskyrimas skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį ne visada lemia skirtingą nusikaltimų pavojingumą. Taigi veikos, priskiriamos skirtingoms kategorijoms, pagal pavojingumą gali labai ir nesiskirti, todėl sprendžiant dėl bausmių apėmimo taikymo galimybės, bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, svarbu įvertinti konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį (įstatymo ginamos vertybės, žalingų pasekmių turinys, kaltės forma) ir pavojingumo laipsnį (kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis ir mastas, bendrininkavimo forma, nusikaltimo tikslai ir motyvai).

16. Apygardos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo būdo parinkimo iš viso nemotyvavo, nenurodė, kokiomis aplinkybėmis remdamasis ir pagal kokius kriterijus parinko bausmių bendrinimą dalinio sudėjimo būdu, bendrindamas bausmes, nuteistajam paskirtas už nesunkius ir sunkius nusikaltimus. Nutartis iš tikrųjų neatitinka motyvuotumo reikalavimo, tai pripažintina nutarties trūkumu, tačiau vis tik šis trūkumas nėra pagrindas nutartį, kuri iš esmės yra pagrįstą, panaikinti ar pakeisti. Nors teismas BK 63 straipsnio 4 dalies taikymo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimui atskirai nemotyvavo, bausmių bendrinimo būdą teismas parinko teisingai.

17. Pirmiau padarytą išvadą patvirtina nuosprendžių, kuriais nuteistasis E. B. buvo nuteistas už sukčiavimo nusikalstamas veikas ir kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutartimi, turinio analizė bei juose nustatytos faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas už pasikėsinimą apgaulės būdu (iš anksto žinodamas, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl mobiliojo ryšio telefonų įgijimo nebus vykdomos ir kad už paimtus mobiliojo ryšio telefonus nebus sumokėta) įgyti didelės vertės svetimą turtą (juridiniam asmeniui priklausančius mobiliojo ryšio telefonus), nusikalstama veika padaryta veikiant bendrai su kitais asmenimis, pagal iš anksto sugalvotą planą, veika vertintina kaip nusikaltimas turtinėms teisėms ir interesams, padaryta turint tikslą pasipelnyti, veikiant tiesiogine tyčia. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą (pinigus), veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas išankstinį sumanymą sudaryti neva realaus sandorio įspūdį, kad neva siūlomas prekes/paslaugas parduoda įmonė, išrašydavo ir pateikdavo įmonės vardu išrašytas išankstines apmokėjimo sąskaitas, kurias dėl apgaulės suklaidinti asmenys apmokėdavo, tačiau prekių/paslaugų negaudavo. Padarytos nusikalstamos veikos, kaip ir pirmiau nurodytu atveju, priskiriamos nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Visais atvejais nusikalstamomis veikomis buvo padaryta turtinė žala (kai veikos baigtos), skiriasi tik žalos dydis priklausomai nuo to, kokios vertės turtas buvo įgytas apgaule.

18. Kaip matyti iš teismų nuosprendžiuose nustatytų aplinkybių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų priskyrimą skirtingoms kategorijoms iš esmės lėmė tik apgaulės būdu įgyto (pasikėsinto įgyti) turto vertė, tačiau veikų tyčinis pobūdis, padarymo aplinkybės, veikimas bendrai su kitais asmenimis, sukčiavimas pagal iš anksto apgalvotą planą, kėsinimasis į tą patį objektą, veikimas turint tikslą neteisėtu būdu gauti turtinę naudą, turtinės žalos padarymas, teikia pagrindą išvadai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumą labai nesiskiria. Taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą bausmių apėmimo būdą, yra būtina šių sąlygų visuma: 1) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, ir 2) priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. E. B. padarytos nusikalstamos veikos atitinka antrąjį kriterijų, tačiau nesant pagrindo sukčiavimo nusikalstamas veikas vertinti kaip labai skirtingas pagal pavojingumą, t. y. nesant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų visumos, taikyti bausmių bendrinimui apėmimo būdą nėra pagrindo. Tokio pagrindo nebuvimą šiuo konkrečiu atveju papildomai patvirtina ir sisteminis BK 63 straipsnio nuostatų aiškinimas.

19. BK 63 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, bausmės apėmimo būdu bendrinamos, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Taigi, taikant paskirtų bausmių bendrinimui bausmių apėmimą, yra siekiama, kad asmeniui, padariusiam pagal pavojingumą labai skirtingas, skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms priskiriamas veikas, subendrinta bausmė nebūtų didesnė už tą bausmę, kuri buvo paskirta už BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus kriterijus atitinkančią nusikalstamą veiką. Šiuo atveju griežčiausia bausmė (8 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo) E. B. buvo paskirta už baudžiamuosius nusižengimus ir nesunkius nusikaltimus. Už pavojingesnę, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą, nusikalstamą veiką – sunkų nusikaltimą, E. B. 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, o ją subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais, galutinė bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo ir 130 MGL dydžio bauda.

20. Taigi akivaizdu, kad už sunkesnįjį iš nusikaltimų nuteistajam buvo paskirta ženkliai mažesnė bausmė, nei buvo paskirta už baudžiamuosius nusižengimus ir nesunkius nusikaltimus, o pagal pirmiau aptartas BK 63 straipsnio nuostatas, bendrinant bausmes apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, būtent už sunkesnį (pagal pavojingumą labai besiskiriantį nuo kitų nusikalstamų veikų) nusikaltimą paskirta bausmė apima bausmes, skirtas už kitas, mažiau pavojingas veikas. Taikant bausmių apėmimą E. B. atveju, už nesunkius nusikaltimus (baudžiamuosius nusižengimus) paskirta subendrinta bausmė apimtų bausmę, paskirtą už sunkų nusikaltimą, tačiau toks bausmių bendrinimas aiškiai neatitiktų bausmių bendrinimą reglamentuojančių normų tikslų ir paskirties, teisingumo principo reikalavimų. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuojama, kad apylinkės teismas, nors ir nemotyvuodamas taikytino bendrinimo būdo parinkimo, skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes teisingai bendrino dalinio sudėjimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi.

21. Skunde yra reiškiamas alternatyvus prašymas tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad bausmės dalinio sudėjimo būdu buvo subendrintos pagrįstai. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė nepagrįstai didelę subendrintą bausmę, nenurodė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų, nesilaikė reikalavimo bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes skirti tokią bausmę, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Šie argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

22. Pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimui, kaip minėta, taikė BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodytą bausmių bendrinimo būdą. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių motyvai. Iš 2023 m. vasario 15 d. nutarties matyti, kad teismas prie griežtesnės 8 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pridėjo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės dalį ir skyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų 7 mėnesiams. Vadinasi teismas prie griežtesnės bausmės pridėjo lygiai puse švelnesnės bausmės – 2 metus laisvės atėmimo.

23. Apygardos teismo vertinimu, pridėta bausmės dalis nelaikytina aiškiai per didelė ar neproporcinga. Prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės šiuo atveju buvo pridėta dalis bausmės, nuteistajam paskirtos už sunkaus nusikaltimo padarymą (2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžius E. B. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį). Be to, už sunkų nusikaltimą 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su dar dviem nuosprendžiais, kuriais nuteistasis taip pat nuteistas už sukčiavimą, skirtomis bausmėmis (laisvės atėmimo bausme ir bauda). Galutinė subendrinta bausmė 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu buvo paskirta už penkių tyčinių nusikaltimų padarymą. Nuteistasis nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu, padarė jau būdamas teistas už sukčiavimo nusikalstamas veikas.

24. Įvertinus paminėta, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, prie griežtesnės bausmės pridėdamas puse švelnesnės bausmės, bausmių bendrinimą reglamentuojančias normas taikė neteisingai ar neįvertino nuteistojo skunde akcentuojamų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Aplinkybė, kad savo kaltę dėl sunkaus nusikaltimo padarymo E. B. pripažino ir gailėjosi, pirmiau aptartų duomenų, nuteistąjį charakterizuojančių neigiamai, kontekste nelaikytina turinčia esminės reikšmės. Į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, ją įvertinto ir tai neabejotinai turėjo įtakos teismo apsisprendimui parenkant pridedamos bausmės dalį, kadangi kaip nurodyta pirmiau, esant iš esmės neigiamai E. B. elgesį visuomenėje charakterizuojantiems duomenims, rodantiems nuteistojo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei pastangų keisti savo elgesį nebuvimą, buvo pridėta pusė už penkis nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, paskirtos subendrintos bausmės. Be to, priešingai negu skunde tvirtina nuteistasis, teismas pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus nutartyje nurodė.

25. Skunde nuteistasis teigia, kad pridėdamas puse Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, teismas skyrė subendrintą bausmę, kuri 2 metais 7 mėnesiais viršija maksimalią bausmę, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. E. B. įsitikinimu, paskyrus tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę, buvo nesilaikyta reikalavimo, kad bendrinant keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, subendrinta bausmė turi būti tokia, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Šie nuteistojo argumentai nėra teisiškai pagrįsti.

26. Pirmiau aptarta BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad tokiu atveju, jeigu buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to skiria galutinę subendrintą bausmę (taikydamas visiško arba dalinio sudėjimo būdus arba bausmių apėmimo būdą). Šios nuostatos taikytinos ir bendrinant skirtingais nuosprendžiais skirtas bausmes (BK 63 straipsnio 9 dalis). To paties BK 63 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, kai bausmės skiriamos vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, - šio kodekso nustatytos tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Tai reiškia, kad tiek tuo atveju, kai bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra paskiriamos vienu nuosprendžiu, tiek tuo atveju, kai subendrinta bausmė skiriama subendrinus ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti BK 63 straipsnio 7 dalyje numatyto maksimalaus laisvės atėmimo bausmės termino – 20 metų laisvės atėmimo. E. B. buvo paskirta subendrinta bausmė – 10 metų 7 mėnesiai laisvės atėmimo, ši bausmė neviršija BK 63 straipsnio 7 dalyje nurodyto maksimalaus šios rūšies bausmės dydžio, o baudžiamasis įstatymas nenumato draudimo už atskirus nusikaltimus paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė viršija už atskirus nusikaltimus BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytų bausmių maksimalius dydžius.

27. Dėl baudos bausmės atskirai pažymėtina, kad pagal BK 65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, tuo atveju, kai teismas bendrina bausmes vadovaudamasis BK 63, 64 straipsniais, švelnesnė bausmė yra keičiama griežtesne, tačiau bauda nekeičiama kita bausmės rūšimi ir skiriama kartu su kita bausme. Šiuo atveju baudos bausmės E. B. buvo paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 n. gruodžio 14 d. nuosprendžiu (50 MGL) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu (80 MGL). Šiais nuosprendžiais skirtos bausmės buvo subendrintos su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu ir skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė bei 130 MGL bauda. Šiuo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu skirta bausmė, kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutartimi subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžiu ir nuteistajam paskirtos dviejų rūšių bausmės – laisvės atėmimas ir bauda. Taigi pirmosios instancijos teismas, kartu su subendrinta laisvės atėmimo bausme paskirdamas ir 130 MGL baudos bausmę, bausmių bendrinimą dalinio sudėjimo būdu reglamentuojančių normų nepažeidė, taip pat nepažeidė BK 63 straipsnio 8 dalie nuostatų, draudžiančių paskirti tokią subendrintos bausmės rūšį, kuri nebuvo paskirta už atskiras nusikalstamas veikas.

28. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais E. B. paskirtas bausmes, bausmių bendrinimą reglamentuojančių normų nepažeidė, dalinio sudėjimo būdą taikė pagrįstai, nutartyje nurodė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 4 dalyje. Taigi baudžiamojo įstatymo pažeidimai taikant BK 63 straipsnį nebuvo padaryti, todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįstą, ją keisti ar naikinti nėra pagrindo. Konstatavus šią išvadą, nuteistojo E. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. B. (E. B.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.