- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-05
- Bylos Nr.
- 1A-26-493/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35524-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- D. Č., D. K., E. B.
- Advokatai
- Aušra Degulytė, Linas Belevičius, Ramūnas Putinas, Aušra Degulytėsbė, Aušra Degulytėbė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č., nuteistojo D. K. ir jo gynėjos advokatės Aušros Degulytės bei nuteistojo E. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini“ atžvilgiu) - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas UAB „A.“ ir UAB „V.“ atžvilgiu) - 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „I.“ atžvilgiu) - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, subendrinta bausmė ir kita paskirta bausmė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį artimą minimaliam dydžiui, ir paskirta subendrinta 3 (trijų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo D. Č. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. Č. bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. 10.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d. 11.25 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, D. Č. iš kaltinimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nurodyto nusikaltimo padaryme.
D. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinta.
D. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „M. L.“ atžvilgiu) - 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) - 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) - 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas UAB „A.“ ir „V.“ atžvilgiu) - 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „I.“ atžvilgiu) - 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas UAB „ I.“ atžvilgiu) - 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „M. L. “ atžvilgiu) - 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė 3 (trys) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2021 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 11 metų, su 2021 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 2022 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės, paskirtos 2021 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu (11 metų laisvės atėmimo bausmė), pridedant šiuo ir kitais nuosprendžiais paskirtų švelnesnių bausmių dalis artimas minimaliam dydžiui, ir skirta galutinė subendrinta – 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gegužės 19 d.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2021 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, 2021 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį bei 2022 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendį su visais juose nurodytais įskaitymais.
E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas UAB „ I.“ atžvilgiu), ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2021 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2022 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeista bausme (2 metų laisvės atėmimas ir 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda) bei 2022 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2022 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeista bausme 80 MGL (3012,8 Eur) dydžio bauda ir E. B. skirta galutinė subendrinta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos 4 (keturių) metų laisvės atėmimo ir 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio baudos bausmių laiką įskaitytos pagal 2021 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta ir 2022 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeista bei 2022 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2022 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeista iš dalies ar visiškai atliktos bausmės su visais juose nurodytais įskaitymais.
Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo E. B. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką E. B. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.
Civilinio ieškovo UAB „I.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš kaltinamųjų D. K. ir D. Č. priteista 1 782,05 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo UAB „I.“ naudai.
Taip pat, iš kaltinamųjų R. P., D. Č. ir D. K. solidariai priteista 13 340 Eur turtinės žalos ir 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų civilinei ieškovei UAB „A.“ ir 4 319,70 Eur turtinės žalos civilinei ieškovei UAB „ V.“.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir G. B. bei R. P., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. Č. (toliau – ir D. Č.) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. K., G. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias padangas, bendros 5 688 eurų vertės, iš anksto žinodamas, kad už padangas neatsiskaitys, D. K. būnant nuteistam laisvės atėmimo bausme ir ją atliekant (duomenys neskelbtini) bei parengus nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovaujant, 2018 m. liepos 24 d., 10.00 val., naudojant specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., tokiu būdu suklaidindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl 6 vnt. padangų „Contenintal“ 385/65R22.5 HS3 ContiHybrid ir 6 vnt. padangų „Michelin“ 385/65R22.5 XZE Multiway 3D, bendroje sumoje 5 688 eurų, bei nurodė pristatyti (duomenys neskelbtini), po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis D. K. susisiekus su juo (D. Č.) ir nurodžius organizuoti padangų paėmimą, jis (D. Č.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis susisiekė su G. B., kuriam nurodė nuvykti paimti padangas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdami suklaidinti 2018 m. rugpjūčio 3 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pristatė minėtą prekę adresu (duomenys neskelbtini), kurią pasiėmė G. B., pasirašęs PVM sąskaitą – faktūrą bei krovinio gabenimo važtaraštį, po ko jis (D. Č.) sukrovė minėtas padangas į krovininį automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes D. Č. ir G. B. buvo sulaikyti, taip apgaule savo ir kitų naudai kartu su D. K., G. B. pasikėsino įgyti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 688 eurų vertės turtą.
2. Taip pat, D. Č. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. K., R. P. ir turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą - UAB „V.“ priklausantį YDYpl 3x2,5 7 km kabelį, bendros 4 090,16 eurų vertės, iš anksto žinodamas, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl kabelio įgijimo nebus vykdomos ir kad už paimtą prekę nebus sumokėta, D. K. būnant nuteistam laisvės atėmimo bausme ir ją atliekant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei parengus nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovaujant, 2018 m. liepos 23 d., 08.20 val. naudojant specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., tokiu būdu suklaidindamas UAB „V.“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl YDYpl 3x2,5 7 km kabelio, bendros 4 090,16 eurų vertės, bei nurodė pristatyti (duomenys neskelbtini), po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis D. K. susisiekė su juo (D. Č.) ir nurodė organizuoti prekių (kabelio) paėmimą, po ko jis (D. Č.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis susisiekė su R. P., kuriam nurodė nuvykti paimti prekes, o UAB „V.“ būdami suklaidinti 2018 m. liepos 24 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pristatė minėtą prekę adresu (duomenys neskelbtini), kurią pasiėmė R. P., pasirašęs PVM sąskaitą - faktūrą, po ko jis (D. Č.) organizavo prekių pardavimą, taip apgaule savo ir kitų naudai kartu su R. P., D. K. įgijo svetimą - UAB „V.“ 4 090,16 eurų vertės turtą,
2.1. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. K., R. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - UAB „A.“ priklausančius YDYp 6 000 m 3*2,5 500 V laidus, bendros 3 540,00 eurų vertės, iš anksto žinodamas, kad už prekę neatsiskaitys, D. K., būnant nuteistam laisvės atėmimo bausme ir ją atliekant (duomenys neskelbtini) bei parengus nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovaujant, 2018 m. liepos 23 d., 14.46 val., naudojant specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., tokiu būdu suklaidindamas UAB „A.“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl YDYp 6 000 m 3*2,5 500 V laidų, bendros 3 540,00 eurų vertės, bei nurodė pristatyti (duomenys neskelbtini), po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis D. K. susisiekus su juo (D. Č.) ir nurodžius organizuoti padangų paėmimą, jis (D. Č.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis susisiekė su R. P., kuriam nurodė nuvykti paimti laidus, o UAB „A.“ būdami suklaidinti 2018 m. liepos 24 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pristatė minėtą prekę adresu (duomenys neskelbtini), kurią pasiėmė R. P., pasirašęs PVM sąskaitą-faktūrą, taip apgaule savo ir kitų naudai kartu su D. K., R. P. įgijo svetimą - UAB „A.“ 3 540,00 eurų vertės turtą,
2.2. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. K., R. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – UAB „A.“ priklausančius YDYp 28 000 rn 3*1,5 500 V laidus, 9 800,00 eurų vertės, iš anksto žinodamas, kad už prekę neatsiskaitys, D. K., būnant nuteistam laisvės atėmimo bausme ir ją atliekant (duomenys neskelbtini) bei parengus nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovaujant, 2018 m. liepos 26 d., 13.51 val., naudojant specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., tokiu būdu suklaidindamas UAB „A.“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl YDYp 28 000 m 3*l,5 500 V laidų, bendros 9 800,00 eurų vertės, bei nurodė pristatyti (duomenys neskelbtini), po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis D. K. susisiekus su juo (D. Č.) ir nurodžius organizuoti laidų paėmimą, jis (D. Č.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis susisiekė su R. P., kuriam nurodė nuvykti paimti laidus, o UAB „A.“ būdami suklaidinti, 2018 m. liepos 27 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pristatė minėtą prekę adresu (duomenys neskelbtini), kurią pasiėmė R. P., pasirašęs PVM sąskaitą-faktūrą, taip apgaule savo ir kitų naudai kartu su D. K., R. P., įgijo didelės vertės svetimą - UAB „A.“ 9 800,00 eurų vertės turtą. Viso apgaule užvaldė UAB „A.“ priklausančio didelės vertės turto už 13 340 eurų. Viso apgaule užvaldė UAB „A.“ ir UAB „V.“ priklausančio, didelės 17 430,16 eurų vertės turto.
3. Taip pat, D. Č. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. K., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą - UAB „I.“ turtą mobiliojo ryšio telefonus, iš anksto žinodamas, kad už prekę nebus atsiskaityta, D. K., būnant nuteistam laisvės atėmimo bausme ir ją atliekant (duomenys neskelbtini) bei parengus nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovaujant, 2018 m. liepos 27 d., 16.28 val., naudojant specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., tokiu būdu suklaidindamas UAB „I.“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl 8 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Iphone X 256GB“ bei nurodė pristatyti adresu (duomenys neskelbtini), po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis D. K. susisiekus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir nurodžius organizuoti 8 vnt. mobiliojo ryšio telefonų paėmimą, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis susisiekė su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam nurodė paimti prekes, t. y. 6 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „iPhone X 64GB Silver“ (S/N: (duomenys neskelbtini), S/N: (duomenys neskelbtini), S/N: (duomenys neskelbtini), S/N: (duomenys neskelbtini), S/N: (duomenys neskelbtini), S/N: (duomenys neskelbtini), ir 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „iPhone X 256GB Space Grey“ (S/N: (duomenys neskelbtini), S/N: (duomenys neskelbtini)), bendros - 9 404,32 eurų vertės, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 31 d. kurjeris pristatė, adresu (duomenys neskelbtini), po ko jis (D. Č.) organizavo prekių pardavimą, tokiu būdu jis (D. Č.) kartu su D. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu apgaule užvaldė svetimą - UAB „I.“ 9 404,32 eurų vertės turtą.
4. Taip pat, D. Č. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. K., G. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias padangas, bendros 5 984 eurų vertės, iš anksto žinodamas, kad už padangas neatsiskaitys, D. K., būnant nuteistam laisvės atėmimo bausme ir ją atliekant (duomenys neskelbtini) bei parengus nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovaujant, 2018 m. liepos 20 d., 10.00 val., naudojant specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., tokiu būdu suklaidindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl 10 vnt. padangų „Contenintal“ 385/65R22.5HT3 ContiHybrid ir 4 vnt. padangų „Michelin“ 385/65R22.5 XTE3, bendroje sumoje 5 984 eurų, bei nurodė pristatyti prekę adresu (duomenys neskelbtini) , po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis D. K. susisiekus su juo (D. Č.) ir nurodžius organizuoti padangų paėmimą, jis (D. Č.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis susisiekė su G. B., kuriam nurodė nuvykti paimti padangas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdami suklaidinti 2018 m. liepos 24 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pristatė minėtą prekę adresu (duomenys neskelbtini), kurią pasiėmė G. B., pasirašęs PVM sąskaitą - faktūrą bei krovinio gabenimo važtaraštį, taip apgaule savo ir kitų naudai kartu su D. K., G. B. įgijo svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 984 eurų vertės turtą.
5. D. K. (toliau – ir D. K.) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - UAB „M. L. “ mobiliojo ryšio telefonus, iš anksto žinodamas, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl mobiliojo ryšio telefonų įgijimo nebus vykdomos ir kad už paimtus mobiliojo ryšio telefonus nebus sumokėta, jam (D. K.) būnant nuteistam laisvės atėmimo bausme ir ją atliekant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 20 d., 16.45 val., naudojantis specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) melagingai prisistačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu A. D., tokiu būdu suklaidindamas UAB „M. L. “ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl l0 vnt. mobiliojo ryšio telefonu „Huawei P20“ bendros 7 490,00 eurų vertės, tačiau savo veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymo dėl 10 vnt. mobiliojo ryšio telefonu „Huawei P20“ neteikė, UAB „M. L. “ minėto užsakymo nevykdė, tokiu būdu D. K. apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą - UAB „M. L. “ 7 490,00 eurų vertės turtą.
6. Taip pat, D. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasitelkdamas nusikalstamų veikų vykdytojus, organizavo ir vadovavo tęstinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms - svetimo turto įgijimo apgaulės būdu, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. B., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias padangas, bendros 5 984 eurų vertės, iš anksto žinodamas, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl padangų įgijimo nebus vykdomos ir kad už paimtas padangas nebus sumokėta, D. K. būnant nuteistam laisvės atėmimo bausmė ir ją atliekant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), parengus nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovaujant, 2018 m. liepos 20 d., 10.00 val., naudojantis specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu - elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., tokiu būdu suklaidindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl 10 vnt. padangų „Contenintal“ 385/65R22.5 HT3 ContiHybrid ir 4 vnt. padangų „Michelin“ 385/65R22.5 XTE3, bendroje sumoje 5 984 eurų, bei nurodė pristatyti prekę adresu (duomenys neskelbtini), po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis D. K. susisiekė su savo bendrininku G. B., kuriam nurodė nuvykti paimti padangas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdami suklaidinti 2018 m. liepos 24 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pristatė minėtą prekę, adresu (duomenys neskelbtini), kurią pasiėmė G. B., pasirašęs PVM sąskaitą - faktūrą bei krovinio gabenimo važtaraštį, taip apgaulė savo ir kitų naudai kartu su G. B. įgijo svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 984 eurų vertės turtą.
7. Taip pat, D. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Č., G. B., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias padangas, bendros 5 688 eurų vertes, iš anksto žinodamas, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl padangų įgijimo nebus vykdomos ir kad už paimtas padangas nebus sumokėta, D. K. būnant nuteistam laisvės atėmimo bausme ir ją atliekant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), parengus nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovaujant, 2018 m. rugpjūčio 1 d., 11.20 val. naudojantis specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., tokiu būdu suklaidindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl 6 vnt. padangų „Contenintal“ 385/65R22.5 HS3 ContiHybrid ir 6 vnt. padangų „Michelin“ 385/65R22.5 XZE Multiway 3D, bendroje sumoje 5 688 eurų, bei nurodė pristatyti (duomenys neskelbtini), po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis jis (D. K.) susisiekė su savo bendrininku D. Č. ir nurodė organizuoti padangų paėmimą, po ko, D. Č. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis susisiekė su G. B., kuriam nurodė nuvykti paimti padangas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdami suklaidinti 2018 m. rugpjūčio 3 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pristatė minėtą prekę, adresu (duomenys neskelbtini), kurią pasiėmė G. B., pasirašęs PVM sąskaitą - faktūrą bei krovimo gabenimo važtaraštį, po ko, D. Č. sukrovė minėtas padangas į krovininį automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes D. Č. ir G. B. buvo sulaikyti, taip apgaule savo ir kitų naudai kartu su D. Č., G. B. pasikėsino įgyti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 688 eurų vertės turtą.
8. Taip pat, D. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Č., R. P., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą - UAB „V.“ priklausantį YDYpl 3x2,5 7 km kabelį, bendros 4 090,16 eurų vertės, iš anksto žinodamas, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl kabelio įgijimo nebus vykdomos ir kad už paimtą prekę nebus sumokėta, jam (D. K.) būnant nuteistam laisvės atėmimo bausme ir ją atliekant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), parengus nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovaujant, 2018 m. liepos 23 d., 08.00 val. naudojantis specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., tokiu būdu suklaidindamas UAB „V.“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl YDYpl 3x2,5 7 km kabelio, bendros 4 090,16 eurų vertės, bei nurodė pristatyti (duomenys neskelbtini), po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis jis (D. K.) susisiekė su savo bendrininku D. Č. ir nurodė organizuoti prekių (kabelio) paėmimą, po ko, D. Č. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis susisiekė su R. P., kuriam nurodė nuvykti paimti prekes, o UAB „V.“ būdami suklaidinti 2018 m. liepos 24 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pristatė minėtą prekę adresu (duomenys neskelbtini), kurią pasiėmė R. P., pasirašęs PVM sąskaitą-faktūrą, po ko, D. Č. organizavo prekių pardavimą, taip apgaule savo ir kitų naudai kartu su D. Č., R. P. įgijo svetimą - UAB „V.“ 4 090,16 eurų vertės turtą,
8.1. toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Č., R. P., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą - UAB „A.“ priklausančius YDYp 6 000 m 3*2,5 500 V laidus, bendros 3 540,00 eurų vertės, iš anksto žinodamas, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl laidų įgijimo nebus vykdomos ir kad už paimtus laidus nebus sumokėta, jam (D. K.) būnant nuteistam laisvės atėmimo bausme ir ją atliekant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), parengus nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovaujant, 2018 m. liepos 23 d., 14.46 val., naudojantis specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., tokiu būdu suklaidindamas UAB „A.“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl YDYp 6 000 m 3*2,5 500 V laidų, bendros 3 540, 00 eurų vertės, bei nurodė pristatyti (duomenys neskelbtini), po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis jis (D. K.) susisiekė su savo bendrininku D. Č. ir nurodė organizuoti padangų paėmimą, po ko, D. Č. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis susisiekė su R. P., kuriam nurodė nuvykti paimti laidus, o UAB „A.“ būdami suklaidinti 2018 m. liepos 24 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pristatė minėtą prekę adresu (duomenys neskelbtini), kurią pasiėmė R. P., pasirašęs PVM sąskaitą-faktūrą, po ko, D. Č. organizavo laidų pardavimą, taip apgaule savo ir kitų naudai kartu su D. Č., R. P. įgijo svetimą – UAB „A.“ 3 540,00 eurų vertės turtą,
8.2. toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Č., R. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – UAB „A.“ priklausančius YDYp 28 000 m 3*l,5 500 V laidus, 9 800,00 eurų vertės, iš anksto žinodamas, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl laidų įgijimo nebus vykdomos ir kad už paimtus laidus nebus sumokėta, jam (D. K.) būnant nuteistam laisvės atėmimo bausme ir ją atliekant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), parengus nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovaujant, 2018 m. liepos 26 d., 13.51 val., naudojantis specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., tokiu būdu suklaidindamas UAB „A.“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl YDYp 28 000 m 3*1,5 500 V laidų, bendros 9 800,00 eurų vertės, bei nurodė pristatyti (duomenys neskelbtini), po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis jis (D. K.) susisiekė su savo bendrininku D. Č. ir nurodė organizuoti laidų paėmimą, po ko, D. Č. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis susisiekė su R. P., kuriam nurodė nuvykti paimti laidus, o UAB „A.“ būdami suklaidinti 2018 m. liepos 27 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pristatė minėtą prekę, adresu (duomenys neskelbtini), kurią pasiėmė R. P., pasirašęs PVM sąskaitą-faktūrą, po ko, D. Č. organizavo laidų pardavimą, taip apgaule savo ir kitų naudai kartu su D. Č., R. P. įgijo didelės vertės svetimą – UAB „A.“ 9 800,00 eurų vertės turtą. Viso apgaule įsigijo UAB „A.“ priklausančio didelės vertės turto už 13 340 eurų. Viso apgaule užvaldė UAB „A.“ ir UAB „V.“ priklausančio, didelės 17 430,16 eurų vertės turto.
9. Taip pat, D. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Č., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – UAB „I.“ priklausančius mobiliojo ryšio telefonus, iš anksto žinodami, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl mobiliojo ryšio telefonų įgijimo nebus vykdomos ir kad paimtus mobiliojo ryšio telefonus nebus sumokėta, jam (D. K.) būnant nuteistam laisvės atėmimo bausme ir ją atliekant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), parengus nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovaujant, 2018 m. liepos 26 d., 16.28 val., naudojantis specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., tokiu būdu suklaidindamas UAB „I.“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl 8 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Iphone X 25 6GB“ bei nurodė pristatyti, adresu (duomenys neskelbtini), po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis jis (D. K.) susisiekė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir nurodė organizuoti 8 vnt. mobiliojo ryšio telefonų paėmimą, po ko, tyrimo metu nenustatytas asmuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis susisiekė su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam nurodė paimti prekes, t. y. 6 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „iPhone X 64GB_ Silver“ (S/N: (duomenys neskelbtini), S/N: (duomenys neskelbtini), S/N: (duomenys neskelbtini), S/N: (duomenys neskelbtini), S/N: (duomenys neskelbtini), S/N: (duomenys neskelbtini), ir 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „iPhone X 256GB Space Grey“ (S/N: (duomenys neskelbtini), S/N: (duomenys neskelbtini)), bendros - 9 404,32 eurų vertės, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 31 d. kurjeris pristatė, adresu (duomenys neskelbtini), po ko, D. Č. organizavo minėtų prekių pardavimą, tokiu būdu jis (D. K.) kartu su D. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu apgaule užvaldė svetimą - UAB „I.“ 9 404,32 eurų vertės turtą.
10. Taip pat, D. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. B., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą - UAB „I.“ turtą mobiliojo ryšio telefonus, iš anksto žinodami, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl mobiliojo ryšio telefonų įgijimo nebus vykdomos ir kad už paimtus mobiliojo ryšio telefonus nebus sumokėta, jam (D. K.) būnant nuteistam laisvės atėmimo bausme ir ją atliekant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), parengus nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovaujant, 2018 m. rugpjūčio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, naudojantis specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., tokiu būdu suklaidindamas UAB „I.“ darbuotoją, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu pasikėsino įgyti 16 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „iPhone X 256 GB“, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeris turėjo pristatyti adresu (duomenys neskelbtini), po ko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis jis (D. K.) susisiekė su E. B. ir nurodė organizuoti 16 vnt. mobiliojo ryšio telefonų paėmimą, tačiau nustačius, kad UAB „V.“ užsakymo dėl 16 vnt. mobiliojo ryšio telefonu neteikė, UAB „I.“ siuntos vykdymą sustabdė, tokiu būdu jis (D. K.) kartu su E. B. apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą didelės vertės - UAB „I.“ 20 771,68 eurų turtą.
11. Taip pat, D. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - UAB „M. L. “ mobiliojo ryšio telefonus, iš anksto žinodamas, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl mobiliojo ryšio telefonų įgijimo nebus vykdomos ir kad už paimtus mobiliojo ryšio telefonus nebus sumokėta, jam (D. K.) būnant nuteistam laisvės atėmimo bausme ir ją atliekant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 3 d., 08.59 val., naudojantis specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., tokiu būdu suklaidindamas UAB „M. L. “ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl 6 vnt. mobiliojo ryšio telefonu „Apple iP X 256 GB“, bendros 6 198,35 eurų vertės, tačiau savo veikos nebaigė, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nustačius, kad UAB „V.“ užsakymo dėl 6 vnt. mobiliojo ryšio telefonu „Apple iP X 256 GB“ neteikė, UAB „M. L. “ minėto užsakymo nevykdė, tokiu būdu jis (D. K.) apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą - UAB „M. L. “ 6 198,35 eurų vertės turtą, viso pasikėsino įsigyti UAB „M. L. “ priklausančio turto už 6 198,35 eurų.
12. E. B. (toliau – ir E. B.) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteistas dėl to, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. K., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą - UAB „I.“ turtą - mobiliojo ryšio telefonus, iš anksto žinodami, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl mobiliojo ryšio telefonų įgijimo nebus vykdomos ir kad už paimtus mobiliojo ryšio telefonus nebus sumokėta, jo (E. B.) bendrininkui D. K. būnant nuteistam laisvės atėmimo bausme ir ją atliekant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 1 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, naudojantis specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., tokiu būdu suklaidindamas UAB „I.“ darbuotoją, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, pasikėsino 2018 m. rugpjūčio 2 d. įgyti 16 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „iPhone X 256“, bendros – 20 771,68 eurų vertės, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeris turėjo pristatyti adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis (E. B.) kartu su D. K., apgaule pasikėsino užvaldyti svetimą - UAB „I.“ 20 771,68 eurų didelės vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes apie nusikalstamą veiką nieko nežinojęs A. C. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
13. Nuteistasis D. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir D. Č. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad D. Č. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas; netenkinus prašymo priimti išteisinamąjį nuosprendį, prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį; netenkinus ankstesnių prašymų, prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Apeliaciniame skunde keliamas alternatyvus prašymas, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunkčiu, panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.
13.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo konkrečių D. Č. nusikalstamų veiksmų bei nesiremdamas jokiais objektyviais įrodymų šaltiniais konstatavo, kad D. Č. nusikalstamu būdu apgaule užvaldė svetimą turtą. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog D. Č. padarė visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas jį grindė vien tik nepašalintomis prielaidomis, nepaisydamas to, kad kai kurios prielaidos patvirtina apelianto nekaltumą. Pats nuteistasis laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs. Atitinkamai visi duomenys buvo renkami tendencingai kaltinamojo nenaudai. Be to, prokuratūra kaltinamajame akte veikas kvalifikuoja kaip vieną tęstinę, nors žalą patyrė skirtingos įmonės, tarp veikų yra laiko tarpas, taip pat, nebuvo įrodinėjama ir vieninga tyčia. Be to, darant išvadą dėl didelės vertės turto požymio, turi būti vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios didelę turto vertę. Šiuo atveju UAB „A.“ turto vertė buvo paskaičiuota pagal pačios įmonės pateiktus duomenis civiliniame ieškinyje, nors minėtos įmonės vadybininkas pateikė duomenis, kad laidų įsigijimo kaina yra 10 917,20 Eur. Taigi, pasak skundo autoriaus, valstybinis kaltintojas neteisingai paskaičiavo apgaule iš UAB „A.“ įgyto svetimo turto vertę ir taip neteisingai kvalifikavo veiką.
13.2. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad šioje byloje nėra neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad D. Č. suvokė, kad norėjo apgaule įgyti svetimą turtą ar teisę į jį. Šiuo atveju vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo remiamasi – išimtinai vienintelio bendrakaltinamojo R. P. parodymai. Tuo tarpu teisinantiems įrodymams teismas buvo nepagrįstai kritiškas, nevertino įrodymų viseto, įrodymai nebuvo patikrinti liečiamumo, leistinumo, pakankamumo aspektais. Skunde akcentuojama, kad liudytojai V. D., L. K., J. D., V. J., V. B., M. B., R. B., V. T., A. B., L. Ž., M. Z., A. P., D. M. apklausos teisme metu parodė, kad D. Č. nepažįsta. Be to, E. B., prisipažindamas padaręs nusikalstamą veiką, D. Č. visiškai neminėjo. Atitinkamai ir G. B. savo kaltę taip pat pripažino iš dalies, tačiau nurodė, kad D. Č. kartu su juo nusikaltimuose nedalyvavo, jis nežinojo, iš kur tos padangos, jo prašė tik pavežti. D. K. taip pat paaiškino, kad D. Č. nepažįsta, jam nėra davęs jokių nurodymų, nepripažįsta, kad nusikaltimus darė bendrininkų grupėje.
13.3. Skunde akcentuojama ir tai, kad R. P. parodymai viso proceso metu kito. Paskutinės apklausos metu R. P. prisipažino, kad nusikalstamą veiką vykdė vienas. Toks parodymų keitimas tik įrodo, kad R. P. parodymai kaip įrodymų šaltinis neturi jokios vertės. Be to, R. P. proceso metu buvo tiesiogiai suinteresuotas sušvelninti savo atsakomybę. Atitinkamai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi. Atitinkamai duomenų, kuriais remtasi manant, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti.
13.4. Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo D. Č. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas. Pasak skundo autoriaus, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliantas anksčiau neteistas, jis yra ūkininkas, taip pat, kelių juridinių asmenų direktorius ir akcininkas, valstybės naudai moka mokesčius. Įvertinus šiuos charakterizuojančius duomenis, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. Č. nuteisė ir skyrė realų laisvės atėmimą. Minėtos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą manyti, kad D. Č. ne tik laikosi, bet ir ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals, dėl ko jam paskirtos bausmės vykdymas turėjo būti atidėtas, kadangi bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
13.5. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, turėjo išankstinį nusistatymą ir buvo šališkas, kadangi ta pati teisėja 2017 m. liepos 19 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį apelianto D. Č. tėvo atžvilgiu. Nagrinėjant apeliacinį skundą dėl minėto nuosprendžio, Kauno apygardos teismas jį tenkino iš dalies ir taikė bausmės vykdymo atidėjimą. Aukštesnės instancijos teismas sprendė, kad buvo padaryta esminė teisės taikymo klaida, kas, pasak skundo autoriaus, pagrindžia, jog teisėja buvo susidariusi išankstinę nuomonę ir dėl D. Č. kaltės, nes buvo padaryta esminių klaidų, teisiant D. Č. tėvą R. Č.. Šiuo atveju teisėja vėlgi skirdama realią laisvės atėmimo bausmę D. Č. ir, nepasisakydama apie BK 54 straipsnio ir 75 straipsnio taikymą, šališkai išsprendė D. Č. kaltės ir bausmės klausimą.
14. Nuteistojo D. K. ir jo gynėjos advokatės Aušros Degulytės apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių patenkinimo ir civilinius ieškinius atmesti arba palikti nenagrinėtais; arba pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka; taip pat, prašoma D. K. paskirtąją bausmę sušvelninti.
Šalies argumentai
14.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiais pripažinti asmenys baudžiamojoje byloje pateikė civilinius ieškinius ir baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas juos tenkino. Apeliantų teigimu, teismo nuosprendis šioje dalyje priimtas visiškai formaliai, neatsižvelgiant į gynybos argumentus, o nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio patenkinimo yra visiškai nemotyvuota. Skunde akcentuojama, kad D. K. visiškai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamas veikas jis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 1 priedo 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti telefonus. Atitinkamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 punktai numato pareigą pataisos įstaigos direktoriui užtikrinti, kad įstaigoje nurodytas draudimas būtų realiai įgyvendintas, 2005 m. iškeltas prioritetinis tikslas – įrengti laisvės atėmimo vietose mobiliųjų telefonų naudojimo slopinimo įrenginius. Tokiu būdu, Lietuvos Respublika, (duomenys neskelbtini) pataisos namai neatliko savo pareigos keliais aspektais – įstaigoje nėra įrengti mobiliųjų telefonų slopinimo įrenginiai, taip pat, neužtikrinta, kad į pataisos namus ir nuteistiesiems nepatektų mobiliojo ryšio priemonės, be to, Lietuvos Respublika neįgyvendino baudžiamajame kodekse iškeltų bausmės paskyrimo tikslų. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, taip pat, teismų praktika, Lietuvos Valstybė ir (duomenys neskelbtini) pataisos namai – atviroji kolonija yra solidariai atsakingos dėl atsiradusios žalos. Civiliniai ieškiniai negalėjo būti tenkinami, kadangi Lietuvos Respublika ir pataisos įstaiga nebuvo įtraukti atsakovais, o skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas šių trūkumų nepašalino. Skunde nurodoma, kad analogiškos pozicijos laikosi ir kiti teismai. Aplinkybė, kad civilinis ieškovas neteisingai suformulavo ieškinio reikalavimus ir neįtraukė civiliniais atsakovais visų šalių, nėra pagrindas priteisti civilinius ieškinius vien iš kaltinamojo.
14.2. Skunde taip pat cituojamos Civilinio kodekso nuostatos, akcentuojant, kad, pateikiant užsakymus, juos turėjo patvirtinti įmonės darbuotojai. Įmonės darbuotojai, kuriems buvo pateikti užsakymai ir kurie patvirtino juos, neįsitikino, kad asmuo, kuris pateikia užsakymus, turi įgaliojimus tai padaryti, be to, nebuvo pateikta avansinė sąskaita apmokėjimui, kad būtų galima įsitikinti, kad apmokėjimas objektyviai gali būti atliktas. Taip pat, įmonės darbuotojai, pakrovę ir išdavę prekes, nepatikrino prekes atsiimančių asmenų dokumentų ir įgaliojimų. Skunde akcentuojama, kad jei vienas iš visos grandinės nukentėjusiaisiais pripažintų įmonių darbuotojų būtų tinkamai atlikęs savo funkcijas ir patikrinę arba paprašę pateikti dokumentus, žalos būtų išvengta. Pagal Lietuvos teismų praktiką, tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Todėl teismas turėjo civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtu ir perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi yra reikalinga išsiaiškinti asmenų veiksmus, kas iš esmės ir nulėmė žalos atsiradimą. Skunde taip pat teigiama, kad teismo išvados dėl priteistų civilinių ieškinių nemotyvuotos ir skundžiamame nuosprendyje teismas visiškai nepasisakė, kokiais motyvais atmesti gynybos argumentai.
14.3. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, pažeidė BK 63 straipsnio nuostatas. Pasak skundo autoriaus, nuosprendis turėjo būti bendrinamas tik su 2021 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu ir juo paskirta bausme. Be to, paskirtoji bausmė yra pernelyg griežta ir neproporcinga, sukelianti ypatingai neigiamas pasekmes. Tuo labiau, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo teisme metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, davė nuoseklius parodymus, padėjo atskleisti visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pateikė reikšmingus daiktus, visą laiką bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Nepaisant to, teismas neturėjo galimybės nagrinėti bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Be to, D. K. paaiškino, kad veiką padarė dėl blogos turtinės padėties, spaudimo, kurį patyrė pataisos namuose, iš atliktų veikų neturėjo jokios finansinės naudos. Be to, kaip jau minėta, įstatyme numatytos bausmės paskirties valstybė neįgyvendino, nes naujos nusikalstamos veikos padarytos pataisos įstaigoje, kur nėra įrengti mobiliųjų telefonų slopinimo įrenginiai, neužtikrinta, kad šios priemonės nepatektų į pataisos įstaigą. Šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos ir paskirta bausmė sušvelninta.
15. Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
15.1. Apeliantas skunde nurodo, kad jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka visuomenės interesų bei prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, dėl ko teismas šioje byloje galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skunde akcentuojama, kad E. B. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo pripažino, teisme davė išsamius parodymus bei paaiškinimus, be to, jo vaidmuo buvo antraeilis, dėl ko jo veiksmai turėjo būti vertinami kaip padėjėjo. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino E. B. vaidmens, darant nusikalstamą veiką, taip pat to, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikaltimu nėra padaryta žala, nuteistasis pilnai pripažino savo kaltę ir galisi, nusikaltimą padarė vienas vykdytojas su padėjėju, o pats E. B. yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją ir darbo vietą, nusikalstama veika padaryta tuo metu, kai jis dar nebuvo teistas. Tokiu būdu, parenkant bausmės rūšį, buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatos. Pasak skundo autoriaus, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė BK 54, 62 straipsnių nuostatas, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokiu būdu pasunkino E. B. padėtį, pažeisdamas teisingumo principą. Skunde akcentuojama ir tai, kad E. B. yra padengęs civilinius ieškinius, moka jam paskirtas baudas, kas patvirtina, jog jis kaip dirbantis asmuo yra pajėgus sumokėti piniginę baudą. Teismas, nurodydamas kitas bylas, neatkreipė dėmesio į itin svarbų faktą, kad visi kiti inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti iš esmės tuo pačiu metu. Vėliau E. B. nėra iškelta bylų. Skunde teigiama, kad paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, viešajam interesui, suformuotai teismų praktikai, todėl bausmė turėtų būti pakeista.
16. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo D. Č., nuteistojo D. K. ir jo gynėjos advokatės Aušros Degulytės bei nuteistojo E. B. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nuteistasis D. Č. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Putinas, nuteistojo D. K. gynėja advokatė Aušra Degulytė bei nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Linas Belevičius prašė apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
17. Nuteistojo D. Č. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai, o nuteistojo D. K. ir jo gynėjos advokatės Aušros Degulytės, nuteistojo E. B. apeliaciniai skundai atmetami.
18. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y., pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
19. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį skundžia nuteistieji D. Č., D. K. ir jo gynėja bei nuteistasis E. B.. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir jį išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. D. Č. apeliaciniame skunde taip pat keliamas teismo šališkumo ir paskirtos bausmės individualizavimo klausimai. Tuo tarpu nuteistojo D. K. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nuteistojo kaltės klausimas neanalizuojamas, nesutinkama tik su priteistu civiliniu ieškiniu, taip pat, prašoma sušvelninti D. K. paskirtą bausmę. Atitinkamai ir nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri pateiktų apeliacinių skundų ribose.
20. Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo
21. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Č. teigia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Apeliantas apylinkės teismo šališkumą sieja su neva išankstiniu bylą nagrinėjusios teisėjos nusistatymu, kadangi ta pati teisėja 2017 m. liepos 19 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį apelianto D. Č. tėvo atžvilgiu, kuris aukštesnės instancijos teismo buvo pakeistas, konstatavus esminę teisės taikymo klaidą, kas, pasak skundo autoriaus, pagrindžia, jog teisėja buvo susidariusi išankstinę nuomonę ir dėl D. Č. kaltės.
22. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo principas baudžiamajame procese pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-648/2019, Nr. 2K-179-303/2020, Nr. 2K-269-303/2020, Nr. 2K-7-76-719/2022). Nešališkumo reikalavimas turi du aspektus: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas; antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011, Nr. 2K-179-303/2020, Nr. 2K-269-303/2020). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-214-976/2017). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-303/2018, Nr. 2K-211-895/2018). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, Nr. 2K-162-697/2016, Nr. 2K-45-303/2018 ir kt.).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo subjektyviai šališkas. Taip pat bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio turinys neleidžia daryti išvados, kad šis teismas, tirdamas bylos įrodymus, juos vertindamas, padarė eilę esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Nors ir vėliau šiuo nuosprendžiu bus konstatuota, kad D. Č. buvo neteisingai paskirta bausmė, tačiau tai savaime, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Priešingai nei teigiama skunde, svarstydamas D. Č. skirtinos bausmės klausimą, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 54, 62 ar 75 straipsnių nuostatas, tačiau neteisingai nurodė, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra numatytas XXXIII skyriuje, dėl ko sprendė, kad nėra faktinio pagrindo D. Č. atžvilgiu taikyti dalinio bausmės vykdymo atidėjimo. Visgi, vien tai, kad buvo priimtas skundo autoriaus netenkinantis sprendimas, nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Atitinkamai ir ta aplinkybė, jog ta pati teisėja nagrinėjo šioje byloje nuteisto D. Č. tėvo baudžiamąją bylą nesudaro pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo teisėtumu. Pagrindines faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis išsamiai ištirtais ir patikrintais įrodymais, vertindamas jų visetą, o vien tai, kad įrodymai įvertinti kitaip ir padarytos kitokios išvados, nei to norėtųsi apeliantams, savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Iš kitos pusės – apeliacinės instancijos teisme, siekiant tinkamai ir argumentuotai atsakyti į nuteistojo keliamus apeliacinio skundo prašymus, buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausta D. Č. draugė M. V. dėl bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, todėl vien ta aplinkybė, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, nei juos suvokia nuteistasis ar paskyrė bausmę, kurią nuteistasis vertina kaip per griežtą ir kuri šiuo nuosprendžiu yra keičiama, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, buvo šališkas ir dėl to baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
24. Dėl nuteistojo D. Č. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas
25. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y., vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
26. Iš nuteistojo D. Č. apeliacinio skundo matyti, jog yra nesutinkama su jo nuteisimu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, pripažindamas D. Č. kaltu dėl sukčiavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „A.“, UAB „V.“ ir UAB „I.“ atžvilgiu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo su tokiais apelianto skundo motyvais sutikti ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. Č. nuteisimo. Apelianto motyvai yra nepagrįsti, o jo kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys.
27. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. Č. dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltės nepripažino. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, UAB „I.“ atžvilgiu paaiškino, kad jam paskambino draugas ir paprašė paimti dėžutę. Buvo popierinė juoda dėžutė, ją privežė A. Jis savo reikalais važiavo į Kauną pro Žeimius. Sustojo Žeimiuose prie bažnyčios ir atidavė tą dėžę asmeniui, atvažiavusiam baltu BMW, pinigų už dėžutės pristatymą negavo. Atitinkamai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu jis paaiškino, kad G. B. žinojo, jog D. Č. turi autobusiuką. G. B. paprašė jį pavežti ir D. Č. sutiko. Matė, kad G. B. padangas iškrovė prie garažų, D. K. nepažįsta. G. B. padėjo du kartus ir antrą kartą jį sulaikė. Negavo užmokesčio už tą paslaugą. Tuo tarpu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, UAB „A.“ ir UAB „V.“ atžvilgiu paaiškino, kad jam paskambino vaikystės draugas Č. P. ir paprašė R. P. perduoti 100 Eur. Tuomet ir matė R. P., tačiau su juo jokių bendrų reikalų nėra turėjęs. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistojo parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir konstatavo, kad jo versiją iš esmės paneigė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija. Vadovautis vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais nuteistojo D. Č. parodymais, iš esmės prieštaraujančiais byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra jokio teisinio pagrindo.
28. Pagal byloje nustatytas ir įrodytomis pripažintas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, kurių iš esmės neginčija ir kiti nuteistieji D. K., E. B., G. B., sukčiavimai įvairių nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo vykdomi iš esmės pagal tokią pačią veiksmų schemą, pagal iš anksto sugalvotą planą, suderintai ir koordinuotai, visiems bendrininkams vykdant tam tikrus veiksmus, nukreiptus bendram tikslui pasiekti. Iš byloje esančių duomenų, t. y., UAB „I.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „A.“ ir UAB „V.“ atstovų ir darbuotojų parodymų, prekių įsigijimo dokumentų, skambučių išklotinių, gautų specialistų išvadų, kuriose konstatuota, kad pateiktose garso įrašuose yra D. K. balsas, neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu metu D. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, prisistatydamas UAB „V.“ komercijos direktoriumi, atlikdavo prekių užsakymą iš UAB „I.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „A.“, UAB „V.“, taip suklaidindamas įmonės atstovus ir žinodamas, kad šios įmonės pristatys prekes, surašydamos išankstines sąskaitas – faktūras. Įmonei pristačius užsakytas prekes, siekiant nuslėpti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jas paimdavo įvairūs asmenys, o vėliau D. Č. gautas prekes realizuodavo, taip apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyjant svetimą turtą. Tačiau D. K. neigė, jog šias nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkaudamas kartu su D. Č., teigdamas, kad šio asmens jis nepažįsta. Atitinkamai ir G. B. iš esmės pripažindamas savo kaltę dėl sukčiavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, teigė, kad D. Č. apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, jo paprašė tik pavežti. Visgi, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog D. K. ir G. B. parodymai apie tai, kad inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padaryme D. Č. nedalyvavo, vertinami kaip siekis padėti D. Č. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
29. Nors nuteistasis D. Č. savo skunde nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko prašo jį išteisinti, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistojo teiginiais. Kaip jau minėta, D. K. būnant pataisos namuose ir atlikus prekių užsakymus iš įvairių įmonių, apgaulės būdu suklaidinus minėtas įmones ir pristačius prekes, buvo įgytas svetimas turtas. Ir nors nuteistasis D. Č. kategoriškai neigia bendrininkavęs darant šias nusikaltimas veikas, teigia, kad veikė prašomas pagalbos ir nieko nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas, tačiau šie nuteistojo parodymai paneigti byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad tokius D. Č. parodymus visų pirma paneigia nuteistasis R. P., kuris viso proceso metu nuosekliai teigia, kad būtent D. Č. jam pasiūlė užsidirbti ir organizavo iš įmonės užsakytų prekių paėmimą. Nors apeliantas bando sumenkinti R. P. duotus parodymus, teigdamas, kad R. P. duoti parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys bylos medžiagai, todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai jais vadovavosi, tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti.
29.1. Nuteistasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net kelis kartus. Pirminės apklauso metu R. P. paaiškino, kad kartu su vaikinu, vardu „K.“ (vėliau jį atpažino kaip D. Č.), dirbo pas ūkininką. Minėtas asmuo prašė jo telefono, sakė, kad duos R. P. užsidirbti. Po kelių mėnesių paskambino nepažįstamas asmuo pasiūlė užsidirbti. Nurodė, kad jam atveš padangas, jis turės iškrauti namo kieme, o paskui turės pakrauti į kitą automobilį. Nurodytą dieną atvažiavo baltos spalvos autobusiukas, iš jo iškrovė vieną paletę kabelio. Iškrovus kabelius, R. P. pasirašė vairuotojo krovinio važtaraštyje kaip UAB „V.“ atsakingas asmuo, tada suprato, kad vyksta sukčiavimas. Išvažiavus vairuotojui, atvažiavo asmuo, pravarde „K.“. Jis atvažiavo baltos spalvos autobusiuku. R. P. sukrovė paletę su kabeliais ir „K.“ jam sumokėjo 100 Eur (7 t., b. l. 102-103). R. P. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atpažino D. Č., kaip vaikiną pravarde "K.", kuriam kovo mėnesį davė savo telefoną ir kuris jam skambino 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje ir pasiūlė užsidirbti, tai jis buvo atvažiavęs su baltos spalvos autobusiuku "Peugeot“ pasiimti kabelius, bei jis jam padavė 100 eurų. Jį atpažino pagal bendrus veido bruožus (7 t., 106-112 lapai). Papildomos apklausos metu R. P. nurodė, kad laidus tą pačią dieną krovė du kartus. Juos abu kartus apsiėmė D. Č., matė, kad jo autobusiuke buvo prikrauta ir padangų (7 t., b. l. 123-126). Savo parodymus R. P. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (7 t., b. l. 147-150). Atitinkamai apklaustas pirmosios instancijos teisme R. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat nurodė, kad D. Č. jis bijo, nes pastarasis jam grasino, po to, kai iškrovė laidus. Asmuo pravarde „K.“ yra D. Č..
29.2. Analizuojant R. P. duotus parodymus, pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek pirmosios instancijos teisme R. P. duoti parodymai yra išsamūs, sutampantys tarpusavyje, esminėse detalėse nesiskiriantys, jokių objektyvių duomenų, dėl ko R. P. norėtų apkalbėti D. Č., nenurodė ir pats apeliantas. Vien tai, kad R. P. taip pat buvo pripažintas ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, negali būti vertinami kaip R. P. parodymų nepatikimumas ar nenuoseklumas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad parodymų prieštaravimai laikytini esminiais tais atvejais, kai jie teismui kliudo padaryti pagrįstas išvadas dėl byloje tiriamų aplinkybių. Apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistojo R. P. parodymai yra prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinami kritiškai ir atmetami. R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad asmuo, pravarde „K.“, pasiūlė jam užsidirbti, šį asmenį asmens parodymo atpažinimo pagal jo nuotraukas metu atpažino kaip D. Č., nurodė, kad į jo autobusiuką krovė pristatytus laidus, taip pat, nurodė, jog D. Č. vairuoja „Peugeot“ gamintojo transporto priemonę, šiuos savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tuo tarpu taip pat svarbu pažymėti, kad pats nuteistasis D. Č. viso proceso metu nebuvo nuoseklus – ikiteisminio tyrimo metu D. Č. teigė, kad su G. B. jokių bendrų reikalų neturėjo, tik pasisveikindavo, tuo tarpu apklaustas pirmosios instancijos teisme teigė, kad G. B. jam padėjo remontuojant butą, todėl jis sutiko jį pavežti savo turima transporto priemone, už tai atlygio negavo. Nors D. Č. taip pat neigė bet kokį ryšį su D. K., tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuotas šių asmenų bendravimas telefonu. Vertinant R. P. parodymų patikimumą, svarbu ir tai, kad minėtus nuteistojo parodymus patvirtina ir kiti bylose surinkti įrodymai.
29.3. Tai, kad R. P. parodymai apie D. Č. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme yra teisingi, patvirtina ir liudytojo V. J. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2018 m. jam paskambino nepažįstamas numeris ir pasiūlė pirkti elektros kabelių. Iš minėto asmens laidus pirko du kartus. Pirmą kartą nuvažiavo į Truskavą ir pasiėmė laidus, o kitą kartą prekes atvežė jam į namus. Laidus atvežė baltu autobusiuku, markės nepamena. Per abu pirkimus nusipirko apie 25 km laidų. Liudytojas taip pat nurodė, kad iš salėje esančių kaltinamųjų D. Č. panašiausias į tą asmenį, kuris jam atvežė laidus. Ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti metu liudytojas V. J. taip pat atpažino D. Č. kaip asmenį, kuris jam du kartus pardavė laidus (2 t., b. l. 154-158). Pažymėtina, kad ir kitas liudytojas – A. B., kuris įsigijo apgaulės būdu įgytą turtą, ikiteisminio tyrimo metu atpažino D. Č. kaip asmenį, kuris 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 14 val. Žeimiuose atvyko su automobiliu BMW X6 ir jam pardavė mobiliojo ryšio telefonus „iPhone X“ (3 t., b. l. 110-116). Atitinkamai ir dėl nusikalstamos veikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nustatyta, kad, pristačius užsakytas prekes, G. B. ir D. Č. buvo sulaikyti vežant minėtas prekes D. Č. priklausančiu autobusiuku. Nors apeliaciniame skunde siekiama nuvertinti šiuos įrodymus, teigiant, kad D. Č. nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas ir tik padėjo kitiems asmenims paprašytas pavežti ar perduoti pinigus, tačiau atsižvelgus į nusikalstamų veikų sistemingumą, pasiskirstymą vaidmenimis, sutikti su šiais teiginiais nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad, nors D. Č. ir neigia pažįstantis prekes užsakiusį D. K., tačiau apžiūros protokole nurodyta, jog D. Č. priklausančio mikroautobuso Peugeot Boxer apžiūros metu buvo rasti ir paimti 5 mobilieji telefonai bei SIM kortelės. Analizuojant D. Č. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta, kad 2018 m. liepos 22 d. nuo 12.44 val. iki 14.54 val. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. 18.46 val. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. jis bendravo su D. K. naudotu tel. nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 64-65). Tai patvirtina, jog kaltinamasis D. Č. bendravo su kaltinamuoju D. K. ir tik sustipriną teismo įsitikinimą, kad nuteistieji veikė kartu, suprato vienas kito neteisėtus veiksmus, jiems pritarė ir siekė to paties tikslo – neteisėto pasipelnymo.
30. Iš visų aptartų duomenų, darytina pagrįsta išvada, kad nuteistasis D. Č., veikdamas bendrininkų grupėje su D. K., kuris iš įvairių įmonių, prisistatydamas UAB „V.“ komercijos direktoriumi, užsakydavo prekes ir taip suklaidindamas įmonės atstovus nurodydavo pristatyti prekes tam tikru adresu, organizuodavo prekių paėmimą, aktyviai ieškojo asmenų, kurie galėtų priimti atvežtas prekes ir vėliau apgaulės būtų įgytą turtą realizuodavo. Ir nors D. Č. teigia, jog jam nebuvo žinoma apie daromas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau pirmosios instancijos teismas tokią nuteistojo pateiktą versiją pagrįstai atmetė kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, konstatavęs, jog ji yra paneigta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Tokiam įrodymų vertinimui visiškai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą bei visus įrodymus susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai D. Č. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas UAB „A.“ ir UAB „V.“ atžvilgiu“) bei BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas UAB „I.“ atžvilgiu). Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais teisėtais bei pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.
31. Apeliaciniame D. Č. skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo apgaule iš UAB „A.“ įgyto svetimo turto vertę, dėl ko neteisingai jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės svetimo turto įgijimą sukčiavimo būdu. Skundo autoriaus teigimu, šiuo atveju UAB „A.“ turto vertė buvo paskaičiuota pagal pačios įmonės pateiktus duomenis civiliniame ieškinyje, nors minėtos įmonės vadybininkas pateikė duomenis, kad laidų įsigijimo kaina yra 10 917,20 Eur. Be to, skunde teigiama, kad nusikalstamos veikos UAB „A.“ ir UAB „V.“ atžvilgiu nepagrįstai kvalifikuotos kaip tęstinė nusikalstama veika.
32. Tokie apeliacinio skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. UAB „A.“ pareiškime nurodyta, jog iš UAB "A." apgaulės būdu pardavimui buvo perduotos prekės (elektros laidai), bendros 13 340 eurų vertės, šias aplinkybes patvirtina ir pateiktos išrašytos sąskaitos - faktūros (1 t., b. l. 51, 2 t., b. l. 127, 128). Iš byloje esančios 2018 m. liepos 25 d. PVM sąskaitos faktūros ir 2018 m. liepos 25 d. krovinio važtaraščio matyti, kad UAB „L.“ pardavė UAB „V.“ 7 km kabelio, kurio kaina 4 090,16 Eur (2 t., b. l. 21-25). Nors teisminio nagrinėjimo metu apklaustas UAB „A.“ vadybininkas nurodė, kad įmonė iš tiekėjų parduodamus laidus gauna pigiau ir vėliau juos parduoda už didesnę kainą, tačiau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti turto vertės. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, prekių vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės (sukčiavimo) padarymo metu, t. y. remiantis tokio daikto pardavimo kaina (kasacinės bylos Nr. 2K-394/2006, 2K-741/2007). 2012 m. gegužės 2 d. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalgoje taip pat nurodyta, kad apgaule įgyto turto vertė nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal kainą, nurodytą šio turto įsigijimo sandoryje (įskaitant PVM), jo sukūrimo (atkūrimo) kaštus, o kilus abejonių dėl turto vertės – remiantis šio turto rinkos verte veikos padarymo metu. Tokiu būdu, neabejotina, jog nuteistieji nusikalstamais veiksmais sukčiavimo būdu, apgaule įgijo UAB „A.“ ir UAB „V.“ priklausantį didelės vertės – 17 430,16 eurų svetimą turtą. Apgaule įgyto turto vertė pagrįstai nustatyta vadovaujantis sąskaitose – faktūrose nurodyta prekių pardavimo kaina ir nurodyta mažesnė įmonės prekių įsigijimo savikaina tokio vertinimo nekeičia.
33. Nors nuteistasis skunde taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju sukčiavimas UAB „V.“ ir UAB „A.“ atžvilgiu nepagrįstai buvo kvalifikuotas kaip viena tęstinė veiką, tačiau tokius apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką sukčiavimas laikomas viena tęstine nusikalstama veika, jei asmuo kelis kartus padaro veikas, nurodytas BK 182 straipsnyje, jas jungia vieninga tyčia, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir (ar) turtą (turtinę teisę) įgijo iš to paties šaltinio (nukentėjusiojo), veikos padarytos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp jų ir pan. Nagrinėjamu atveju 2018 m. liepos 23 d., 08 val. 20 min. iš UAB „V.“ buvo užsakytos prekės, susijusios su elektros instaliacija. Tą pačią dieną, praėjus vos kelioms valandoms, buvo užsakytos tos pačios rūšies prekės iš kitos įmonės UAB „A.“. Visos šios prekės buvo pristatytos tą pačią dieną, tuo pačiu adresu. Pristačius nurodytas prekes, supratus, jog UAB „A.“ nekilo abejonių dėl užsakymo realumo, praėjus vos kelioms dienoms į užsakymą administruojančio vadybininko elektroninį paštą buvo pateiktas antrasis užsakymas. Pažymėtina, kad apklaustas UAB „A.“ vadybininkas nurodė, kad gautas užsakymas nesukėlė abejonių, kadangi prašomi laidai tikrai buvo naudojami statybose didesniais kiekiais nei prieš tai užsakyti laidai. Pagalvojo, kad tame pačiame statybos objekte tai yra logiškas kiekis tokių matmenų laidai (2 t., b. l. 44-46). Esant minėtoms aplinkybėms, neabejotina, kad nuteistieji veikė turėdami vieningą tyčią apgaulės būdu pasisavinti svetimą turtą. Kartu pažymėtina, kad veiką vertinant kaip atskiras nusikalstamas veikas (UAB „A.“ ir UAB „V.“ atžvilgiu) būtų pabloginta apelianto padėtis, nors prokuroro skundo šiuo klausimu nėra gauta. Kartu pritartina ir pirmosios instancijos teismo motyvams, jog veika kvalifikuotina kaip viena tęstinė, nes šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupėje, veikiant tiems patiems grupės nariams, veikdami analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, panaudodami tą patį apgaulės mechanizmą, pasinaudodami vienu ir tuo pačiu elektroniniu paštu, prisistačius UAB „V.“ komercijos direktoriaus pavaduotoju, užsakė prekes, kurios sukčiavimo būdu buvo gautos tame pačiame mieste, tuo pačiu adresu. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog jie veikė vieninga tyčia apgaulės būdu gauti kuo daugiau prekių, kurias realizavę gaudavo pinigų savo kasdienių poreikių tenkinimui. Įvertinus tapatų veikų padarymo būdą, padarymo laiką, faktinių aplinkybių analogiškumą, bendrą sumanymą apgaulės būdu užvaldyti kuo daugiau prekių ir už jas gauti kuo didesnę pinigų sumą, pirmosios instancijos teismo nuteistųjų veiksmai pagrįstai vertintini kaip tęstinė nusikalstama veika ir pagrįstai kvalifikuota kaip viena nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
35. Apeliaciniame D. Č. skunde taip pat keliamas alternatyvus prašymas sušvelninti jam paskirta bausmę arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistieji E. B. ir D. K. taip pat teigia, kad jiems paskirtos bausmės yra per griežtos, E. B. prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
36. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuteistųjų skunduose su bausme susijusių klausimų, visų pirma pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems D. Č., E. B. ir D. K. paskirtų bausmių, akcentuojama, jog pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
37. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikaltimas nebaigtas, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Vertinant nuteistojo asmenybę, nustatyta, kad jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas septintą kartą. Nors nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė iki ankstesnių nuosprendžių priėmimo, tačiau pažymėtina, kad nusikalstamas veikas E. B. vykdė sistemingai, tai buvo tapę jo pragyvenimo šaltiniu. E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Atitinkamai D. Č. padarė du nesunkius ir vieną sunkų nusikaltimą, viena nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. D. Č. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą apklausta nuteistojo D. Č. sugyventinė nurodė, kad šiuo metu laukiasi, kartu gyvena, planuoja susituokti, D. Č. išlaiko šeimą. D. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Taip pat D. K. padarė penkis nesunkius nusikaltimus, iš kurių du nusikaltimai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, taip pat, du sunkius nusikaltimus, kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. D. K. naujas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, anksčiau ne kartą teistas. D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis kaltę dėl dalies nusikalstamų veikų pripažino ir dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Įvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, atkreiptinas dėmesys, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Tuo tarpu BK 182 straipsnio 2 dalis numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Taigi, tenkintas D. Č. ir E. B. apeliacinių skundų prašymas skirti nuteistiesiems bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, reikštų švelnesnės nei nuteistajam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimą. Už nuteistiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį, nei BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Dar labiau mažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes nėra pagrindo.
42. Kaip jau minėta, švelnesnės negu įstatymo nustatyta bausmės skyrimo sąlygas reglamentuoja BK 62 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nuteistieji apie padarytą nusikalstamą veiką nepranešė, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal pareiškimus apie galimai padarytą nusikaltimą, taigi, BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų. Be to, tam, kad teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalimi, galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, be kita ko, turi būti daugiau nei viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip nenustatytos.
43. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, numato BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Įvertinus visus duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, lemiančiu išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Byloje nėra duomenų apie tokias aplinkybes, kuriomis remiantis nuteistųjų E. B., D. Č. ir D. K. asmenybė ar jų padarytos veikos būtų vertinamos kaip išimtinai mažiau pavojingos. Priešingai, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad padarytos nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, padarytos veikiant bendrininkų grupėje, kiekvienam bendrininkui atliekant jam priskirtus veiksmus, nukentėjusiesiems padaryta žala nėra atlyginta.
44. Nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde prašant paskirti jam švelnesnę bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, bandoma sumenkinti E. B. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, teigiant, kad jis jokių apgaulės veiksmų neatliko, jo vaidmuo buvo antraeilis ir turi būti vertinamas kaip padėjėjo. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad veikimas kartu yra tyčinis kelių tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nėra būtina, kad kiekvienas nusikalstamą sumanymą realizuojantis asmuo atliktų visus nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus, yra svarbu tai, kad asmenys būtų susitarę veikti bendrai ir siekti realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Pažymėtina, kad susitarti galima tiek iš anksto, tiek ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki pabaigiant nusikaltimą, taip pat ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Toks susitarimas gali įvykti bet kurioje stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Asmenų, veikiančių bendrai, valios sujungimas ir prisijungimo prie jau daromo nusikaltimo, nesant išankstinio susitarimo yra įmanomas iki nusikaltimui pasibaigiant, t. y. iki realizuojant visus objektyvųjį požymį – veiką – sudarančius veiksmus. Kiekvieno asmens veiksmai turi būti reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, jei vienas iš jų neatliktų savo veiksmų, bendro nusikaltimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. B. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, tai yra jis ieškojo asmenų, kurie galėtų priimti siuntą savo vardu, vėliau vyko jos paimti, tačiau dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių buvo sulaikytas, tai yra jis reikšmingai prisidėjo prie bendro nusikalstamo tikslo ir norėjo jį pasiekti. Jis turėjo ir galėjo suvokti savo elgesio nusikalstamus ketinimus, t. y. apklaustas teisme nurodė, kad suprato, jog kažkas yra negerai, tačiau savo veiksmais nusikalstamos veikos realizavimui pritarė, todėl darytina išvada, kad jis padarė nusikalstamą veiką UAB „i.“ atžvilgiu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad E. B. vaidmuo realizuojant nusikalstamos veikos sudėtį buvo mažareikšmis ar mažiau pavojingas ir dėl to jam turėtų būti skiriama mažesnė nei pirmosios instancijos teismo nustatyta bausmė.
45. Tuo tarpu tenkinti D. K. apeliacinio skundo ir sutrumpinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagrindo taip pat nėra. Kaip jau minėta, D. K. naujas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, anksčiau ne kartą teistas, kas neigiamai charakterizuoją nuteistąjį kaip asmenį, kuris yra linkęs nusikalsti, asmuo išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad D. K. prisipažino ne dėl visų nusikalstamų veikų, neigė D. Č. dalyvavimą nusikaltimuose, taip apsunkindamas nusikalstamų veikų tyrimą. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad civiliniams ieškovams buvo padaryta didelė turtinė žala, kuri yra neatlyginta. Be to, apylinkės teismas pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su kitais D. K. atžvilgiu priimtai įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais, parinkdamas dalinį bausmių sudėjimą, kuris yra palankesnis nuteistajam. Nors nuteistojo gynėjos skunde nurodoma, kad baudžiamoji byla galėjo būti išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau pažymėtina kad BPK 273 straipsnio 2 dalyje, numatyta, jog kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Nagrinėjamoje byloje šios sąlygos nustatytos nebuvo. Pažymėtina, kad D. K., anksčiau ne kartą teistam, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus, paskirtos bausmės yra artimos sankcijose numatytam bausmės vidurkiui, todėl vertinti jam paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą pagrindo nėra.
46. Kartu atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes, už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam griežta laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
47. Šiuo atveju taip pat nėra galimybės taikyti D. Č. atžvilgiu BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pagal apeliantui inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 75 straipsnio redakciją (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėjo būti atidėtas tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, o D. Č., kaip jau minėta, padarė ir tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl bausmės vykdymo atidėjimas pilna apimtimi jam negali būti taikomas Visgi, pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu ir šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) dalinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas ir asmenims, kuriems už sunkaus nusikaltimo, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, padarymą buvo paskirta ne didesnė, nei penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kurie Baudžiamajame kodekse yra įtraukti į BK XXVIII skyrių. Taigi, D. Č., priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, gali būti taikomas dalinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 3 dalis laikytina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas D. Č. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dalinai atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018).
49. Nagrinėjamu atveju D. Č. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas – skundžiamu nuosprendžiu jis, kaip minėta, nuteistasis už vieno sunkaus, numatyto BK XXVIII skyriuje, vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą ir pasikėsinimą padaryti nesunkų nusikaltimą, jam skirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau D. Č. neteistas, dirba, ūkininkauja. Pažymėtina, kad D. Č. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo padarytos 2018 metais, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad D. Č. būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas. Taigi, D. Č. nėra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Nors D. Č. ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimai nėra ypatingai šiurkštūs ir neužkerta kelia jo atžvilgiu taikyti dalinio bausmės vykdymo atidėjimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Č. yra jauno amžiaus, ūkininkauja, kuria šeimą, apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra, anksčiau jam nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir iš dalies atidedant bausmės vykdymą.
50. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. Č. izoliavimas nuo visuomenės visam paskirtos bausmės laikotarpiui turėtų didesnį neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei, šeimai ir visuomenei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę. Esant tokiai situacijai, dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų būti itin efektyvus. Teisėjų kolegija mano, kad D. Č. tikslinga nustatyti minimalų nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą. Teismas atsižvelgia į nustatytas veikos padarymo faktines aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir į bausmės tikslus, kad paskirta bausmė užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės turi sukurti kaltininkui padarinius, kad jis realiai įvertintų padarytą nusikalstamą veiką ir žalą. Taikant dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, kolegijos nuomone, šie tikslai bus pasiekti, išlaikant proporciją tarp nubaudimo ir prevencijos, atgrasant ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas, nesuardant nuteistojo socialinių ryšių. Dalinis bausmės vykdymo atidėjimas nereiškia, kad nuteistasis išvengs bausmės, nes dalies bausmės įvykdymas ir likusios neatliktos bausmės atidėjimas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, bus veiksmingi ir padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nustatant, jog po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos bausmės dalis yra 6 mėnesiai laisvės atėmimo, o atlikus bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymas atidedamas 2 metams. Nuteistajam iš dalies atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skiriamos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos – būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas ir prižiūrimas kompetentingos institucijos, privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. Tokiu būdu bus apribotos nuteistojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas ir individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo atveju, jei D. Č. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
53. Skundžiamu nuosprendžiu civilinio ieškovo UAB „I.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš kaltinamųjų D. K. ir D. Č. priteista 1 782,05 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo UAB „I.“ naudai. Taip pat, iš kaltinamųjų R. P., D. Č. ir D. K. solidariai priteista 13 340 Eur turtinės žalos ir 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų civilinei ieškovei UAB „A.“ ir 4 319,70 Eur turtinės žalos civilinei ieškovei UAB „ V.“.
54. Nuteistojo D. K. ir jo gynėjos advokatės apeliaciniame skunde prašoma nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių patenkinimo panaikinti ir civilinius ieškinius atmesti arba palikti nenagrinėtais; arba pripažinti civiliniams ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pasak skundo autorės, nusikaltimo padarymui turėjo įtakos ir pačių civilinių ieškovų didelis neatsargumas, dėl ko reikėtų vadovautis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju įmonės darbuotojai neįsitikino prekes atsiimančių asmenų įgaliojimais veikti ir jei nors vienas iš visos grandinės darbuotojų būtų tinkamai atlikęs savo funkcijas, žalos būtų išvengta.
55. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis įtvirtina visišką žalos atlyginimo principą, t. y. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau pagal CK 6.282 straipsnį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas tada, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020). Apeliacinės instancijos teismas tokių civilinių ieškovų veiksmų nenustatė.
56. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti įmonių atstovai patvirtino, kad įmonėje egzistuoja praktika, kuomet prekės užsakovui būna išvežamos su mokėjimo atidėjimu. Nagrinėjamu atveju niekam nekilo jokių įtarimų apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad užsakymai būdavo gaunami pasitelkiant žinomos kompanijos elektroninį paštą, prisidengiant egzistuojančio asmens vardu ir pavarde. Apklausti liudytojai taip pat nurodė, kad su jais bendravęs nuteistasis D. K. sudarė įspūdį, jog supranta apie užsakomas prekes, jos jam reikalingos įmonės veikloje. Neabejotina, kad apgaulės esmė ir yra asmens suklaidinimas, t. y. kad asmuo, kurį bandoma suklaidinti, nespėtų susivokti, kas iš tiesų vyksta, ir pasiduotų patikimai atrodančiai, kaltininko sukurtai iliuzijai. Pažymėtina, kad apie padarytą nusikalstamą veiką buvo sužinoma ne iš karto, bet tik atlikus mėnesio apskaitą, kas taip pat patvirtina, jog padaryta nusikalstama veika buvo gerai suplanuota. Įvertinus šiuos duomenis, daryti išvadą, jog žalos atsiradimui reikšmingą įtaką turėjo civilinių ieškovų elementarių atsargumo taisyklių ignoravimas, pagrindo nėra. Todėl civilinis ieškinys negali būti mažinamas CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu.
57. Tuo tarpu vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais, teismas civilinį ieškinį gali atmesti arba palikti nenagrinėtą tik priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl apeliaciniame skunde prašomi civilinio ieškinio išsprendimo būdai nėra galimi. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso tvarka iš naujo nėra nustatinėjama, ar civiliniam ieškovui nusikalstama veika buvo padaryta žala, ar jis turi teisę reikalauti, kad žala būtų atlyginta, o sprendžiama tik dėl ieškinio dydžio. Šiuo atveju ieškinio dydis yra nustatytas tinkamai (teisėtai ir pagrįstai), patirtos žalos dydis yra įrodytas surinktais rašytiniais įrodymais, todėl klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka taip pat nepagrįsta.
58. Tuo tarpu atmetant apeliacinio skundo argumentus dėl pataisos namų administracijos įtraukimo civiliniu atsakovu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju civiliniai ieškovai civilinį ieškinį pareiškė tik kaltininkams fiziniams asmenims, t. y. atsakovais į procesą nebuvo prašoma įtraukti nei Lietuvos valstybės, nei (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Todėl pirmosios instancijos teismas netgi neturėjo pagrindo spręsti teismingumo klausimo, t. y. ar tam tikros civilinio ieškovo pareikštų reikalavimų dalies nereikia išskirti į atskirą bylą ir perduoti nagrinėti apygardos administraciniam teismui. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra įgyvendinti teisingumą, išaiškinant nusikaltimą padariusius asmenis ir tinkamai pritaikant valstybės poveikio priemones. Civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo kyla iš civilinio teisinio pobūdžio santykių, t. y. iš pareigos atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą, ir galimybė jį pareikšti bei nagrinėti kartu su baudžiamąja byla tik palengvina nukentėjusio asmens civilinių teisių gynimą, todėl BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Tačiau civilinis ieškinys gali būti reiškiamas ne bet kam, o tik įstatyme konkrečiai nurodytiems asmenims, t. y. įtariamajam ar kaltinamajam, arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims. Šiuo atveju civiliniai ieškovai civilinį ieškinį pareiškė tiesiogiai nusikalstamais veiksmais žalą padariusiems asmenims, tuo tarpu pataisos namai (valstybė) nėra materialiai atsakingi už nuteistųjų veiksmus ir gali būti tik netiesiogiai atsakingi už žalą, kurią padaro nuteistieji, atlikdami laisvės atėmimo bausmę.
59. Taigi, baudžiamajame procese ieškinys konkrečiai pataisos įstaigai negalėjo būti pareikštas, nes to nenumato baudžiamojo proceso normos. Civilinis ieškovas, ikiteisminio tyrimo metu pareikšdamas civilinį ieškinį įtariamaisiais pripažintiems fiziniams asmenims, laikėsi civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų ir jokių įstatymo nuostatų nepažeidė. Tuo tarpu nuteistojo D. K. ir jo gynėjos skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti, todėl atmetami. Tuo pačiu pažymėtina, kad žala nukentėjusiai įmonei buvo padaryta dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų ir šių asmenų neteisėtas veikimas su atsiradusia žala siejamas tiesioginiu priežastiniu ryšiu, tuo tarpu valstybės atsakomybė galėtų būti tik dalinė, o ne solidarioji, nes pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas (jei būtų nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013). Vis dėlto, jau minėta, pataisos įstaigos atsakomybė kyla iš administracinio teisinio pobūdžio ginčo, bendrosios kompetencijos teismas tokio pobūdžio klausimų nesprendžia, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl pataisos namų darbuotojų neveikimo – neužtikrinimo, jog nuteistieji nesinaudotų mobilaus ryšio priemonėmis, plačiau šioje nutartyje neanalizuojami.
60. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad buvo nuspręsta priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. P., D. Č. ir D. K. UAB „A.“ naudai 1000 Eur bylinėjimo išlaidų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei baudžiamojo proceso kodeksas, nei civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės proceso išlaidų (bylinėjimosi išlaidų) priteisti iš kaltinamųjų (atsakovų) solidariai, kaip tai skundžiamu nuosprendžiu padarė pirmosios instancijos teismas. Anaiptol, BPK 105 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Vadinasi, turi būti nustatoma konkreti iš kiekvieno kaltinamojo priteistina proceso išlaidų dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakovų) bylinėjmosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis, o ne solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Kadangi iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad proceso išlaidos iš kaltininkų turėjo būti priteistas dalimis, o ne solidariai, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas, bylinėjimo išlaidas priteisiant lygiomis dalimis iš R. P., D. Č. ir D. K. (BPK 105 straipsnio 3 dalis, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nors apeliacinių skundų dėl priteistų proceso išlaidų negauta, tačiau, pagal formuojamą teismų praktiką, nuosprendžio netikslumai (trūkumai) turi būti pašalinti, nebloginant nuteistojo teisinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-266-628/2017 ir kt.). Kadangi šiuo atveju nuteistųjų teisinė padėtis nebloginama, o gerinama (nusprendus proceso išlaidas iš nuteistųjų priteisti solidariai, nukentėjusysis turėtų galimybę visą proceso išlaidų sumą išieškoti iš bet kurio nuteistojo, o priteisus proceso išlaidas iš nuteistųjų lygiomis dalimis, nukentėjęs galės iš kiekvieno nuteistojo išieškoti tik tą dalį proceso išlaidų, kuri buvo iš jų priteista), todėl šis skundžiamo nuosprendžio netikslumas ištaisytinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo D. K. ir jo gynėjos advokatės Aušros Degulytės, nuteistojo E. B. apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 7, 8 punktais, iš dalies atidėti D. Č.paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nutarta priteisti iš R. P., D. Č. ir D. K. solidariai civilinės ieškovės UAB „A.“ naudai 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš nuteistųjų R. P., D. Č. ir D. K. po 333,33 Eur iš kiekvieno civilinės ieškovės UAB „A.“ naudai bylinėjimo išlaidų.
Kitos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalies nekeisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną.