- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-13
- Bylos Nr.
- 1S-148-923/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35524-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Lina Lesinskienė, Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- E. B.
- Advokatai
- Erikas Čerškus
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Algirdo Remeikos,
nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. (E. B.) gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime E. B. atlieka jam paskirtą subendrintą 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi, įvertinus ir subendrinus anksčiau teismų priimtus procesinius sprendimus pagal jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius, kuriais jis pripažintas kaltu už eilę nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje (sukčiavimas).
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2022 m. liepos 28 d., bausmės pabaiga – 2029 m. spalio 6 d. Likusi neatlikta bausmės dalis šios nutarties priėmimo metu yra 3 metai 4 mėnesiai 23 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus už daugybę nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimu, pasikėsinimu sukčiauti bei kitomis su apgaule ir finansine nauda susijusiomis veikomis. Nusikalstamos veikos įvykdytos epizodiškai ir pakartotinai. Ankstesniais teismo nuosprendžiais jam taip pat buvo taikytos baudos, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesustabdė pakartotino nusikalstamo elgesio. Asmeniui būdingas tam tikrų klaidų kartojimas, nepasimokant iš neigiamos patirties, pervertinant savo galimybes, neįvertinant savo rizikingo elgesio pasekmių. Pažymėta, kad E. B. turi įsiskolinimų, kurie siekia 37 000 Eur, kuriuos jis privalo nuosekliai dengti ir toliau 2025 metais nuteistasis savanoriškai mokėjo po 50 Eur kas mėnesį, siekdamas atlyginti žalą, kas rodo jo formuojamą atsakingesnį požiūrį į žalos atlyginimą. Į resocializacijos procesą nuteistasis įsitraukė tik artėjant lygtinio paleidimo laikui. Dalyvavo elgesio korekcijos programose, tačiau galimai jo motyvacija buvo išorinė – jis padarė tris drausminius pažeidimus, taip pat vykdo individualią veiklą, dėl kurios pajamų turėjo aiškintis administracijai. Baustas administracinių nusižengimų tvarka vieną kartą. Skatintas du kartus. Drausmine tvarka baustas tris kartus dėl ko 2024 m. rugpjūčio mėnesį buvo pašalintas iš lengvosios grupės. Nuo 2026 m. sausio 19 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, todėl tikslinga stebėti elgesio ir mąstymo pokyčių tvarumą mažiau struktūruotoje aplinkoje ilgesnį laiką. Pakartotino nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, kuri tik neženkliai pradėjo mažėti. Įvertinusi visa tai, Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Apylinkės teismas pažymėjo, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, savo veikloje vadovavosi teisės aktais, ir padarė teisingą išvadą, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai E. B. jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Erikas Čerškus apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą bei priimti naują procesinį sprendimą – taikyti E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde tvirtinama, kad absoliuti dauguma skundžiamoje nutartyje, kaip ir Komisijos nutarime bei nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, susijusių su E. B. asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra būtent teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės. Nepaisant to, grįsdamas savo sprendimą atmesti nuteistojo gynėjo skundą, teismas iš esmės atkartojo Komisijos argumentus, jog nuteistasis deda pastangas, pokyčiai vertintini teigiamai, tačiau šios pastangos ir pokyčiai yra nepakankami lygtinio paleidimo taikymui. Tokie skundžiamos nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti E. B. teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, egzistuojant formaliajam ir materialiajam lygtinio paleidimo taikymo pagrindui.
5.2. Skunde nurodoma, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas rėmėsi tais pačiais rašytiniais duomenimis, tačiau nei Komisijos nariai, nei teismas neturėjo galimybės pažinti nuteistojo, kaip tokia galimybę turintys laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirbantys resocializacijos specialistai, kurie Socialinio tyrimo išvadoje konstatavo akivaizdžią nuteistojo pažangą. Todėl tiek teismas, tiek Komisija, savo sprendimuose padarę priešingas išvadas dėl šio kriterijaus egzistavimo, turėjo pareigą pateikti įtikinamus ir pakankamus motyvus, kurie galėtų paneigti tokį resocializacijos specialistų vertinimą, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju Komisija ir teismas išimtinai didelę reikšmę suteikė nuteistąjį ir jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, tuo pačiu nepagrįstai nuvertindami teigiamus nuteistojo asmenybės ir jo elgesio pokyčius, sudarančius pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.3. Skunde pažymima, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balai tik nežymiai viršija žemos rizikos grupės ribas. Tuo tarpu, nei Komisija, nei skundžiamą nutartį priėmęs teismas balų mažėjimo, jų dinamikos realiai nenagrinėjo ir jų nevertino. Taip pažymi, kad vertinant nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti j jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju teismas vertino išimtinai tik E. B. priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, visiškai neatsižvelgdamas į Socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, kurioje nurodoma kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam vertinimų metu išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai.
5.4. Taip pat skunde pažymima, kad E. B. pademonstravo nepriekaištingą elgesį, ko pasėkoje jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi sisteminga mažėjimo dinamika ir paskutinių vertinimų metu nusikalstamo elgesio rizikos balai, nors ir siekė vidutinės rizikos ribas, tačiau sumažėjo, o tai įrodo akivaizdžią jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirtas intervenciniu priemonių vykdymas ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą, darbinė veikla, apsauginiai veiksniai ir kt. svarbios aplinkybės. Sutiktina, kad nuteistajam išskiriami tam tikri dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tačiau šių veiksnių skaičius savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga nėra pakankama sprendimui taikyti lygtinį paleidimą, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo, vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami.
5.5. Pasak skundo autoriaus, teismo nutartyje liko neįvertinta, jog nuteistasis atitinka visus rekomenduotinus kriterijus, kurie įprastai turėtų būti nustatomi, sprendžiant dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką: nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardyti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą. Nuteistojo keliama didelės žalos rizika yra žema; Bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo teigiamą iniciatyvą darbui laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nėra nusistatęs prieš darbą joje. Nuteistajam buvo leista užsiimti individualia veikla, kuri buvo prilyginta darbinei veiklai. Jis taip pat aktyviai įsitraukė į neapmokamų gerbūvio darbų atlikimą. Perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistasis savarankiškai įsidarbino, nuteistojo asmens byloje taip pat yra pateikti dokumentai, patvirtinantys tai, jog lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju jis taip pat turėtų darbą. E. B. taip pat deda maksimalias pastangas, siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos, todėl atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje didelę dalį laiko paskyrė savęs tobulinimui, įgijo net dvi profesijas, dalyvavo nuteistųjų tarybos veikloje, taip pat dalyvavo eilėje mokymų bei savarankiškai gilino savo užsienio kalbų žinias. Nuteistasis kas mėnesį dengia turimus įsiskolinimus savarankiškai, o žalos atlyginimo procesą nuosekliai realizuoja dar nuo 2023 metų. Pažymi, kad turi būti vertinamas ne formalus turtinės žalos atlyginimo faktas, o nuostata dėl žalos atlyginimo ir (ar) pašalinimo. Šiuo atveju nėra ginčo, jog nuteistojo nuostata dėl žalos atlyginimo yra išimtinai teigiama, jis yra pasiryžęs likusį gyvenimą sąžiningai dirbti ir išspręsti turimas įsiskolinimų problemas, tačiau akivaizdu, jog tą nuteistasis objektyviai įgyvendinti tik būdamas laisvėje. Turimi įsiskolinimai, savaime negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.6. Taip pat skunde pažymima, kad nuteistais E. B. ne mažiau nei 3 paskutinius mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus. Pastebi, jog Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje minimos drausminės nuobaudos nuteistajam buvo paskirtos prieš pakankamai ilgą laiko tarpą ir yra nebegaliojančios, t. y, šiuo metu nuteistasis laikomas neturinčiu drausminių nuobaudų. Ankstesnės nuobaudos negali būti pagrindu visiškai ignoruoti visas nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes ir tokiu būdu nepagrįstai taikyti aukštesnius kriterijus E. B. atžvilgiu, nei, kad to reikalauja teisės aktai.
5.7. Skunde nuteistojo gynėjas pažymi, kad skundžiama nutartis yra prieštaringa – viena vertus teismas nurodo, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, turi būti vertinamas visas nuteistojo asmens byloje esančių aplinkybių kompleksas, tuo pačiu teismas iš esmės suabsoliutina nusikalstamų veikų padarymo metu egzistavusius kriminogeninius poreikius. Teismo pozicija neabejotinai parodo išankstinį nusistatymą ir prieštarauja pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams. Skundžiamos nutarties turinys rodo, jog E. B. elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuojantys duomenys teismui yra nereikšmingi, o prioritetą teismas skiria nuteistąjį neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, susijusioms su jo elgesiu nusikalstamų veikų padarymo metu.
5.8. Nuteistojo gynėjas skunde dėsto apie lygtinio instituto prasmę, teisės principus, atkreipia dėmesį į Europos Komisijos rekomendacijų Rec (2003) 22 nuostatas, EŽTT jurisprudenciją. Pažymi, kad nutartyje nurodytos, su nuteistojo elgesiu ir asmenybe susijusios aplinkybės egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau E. B. už tai buvo nuteistas, už tai jam buvo paskirta bausmė ir šios aplinkybės nepasikeis nei per likusį bausmės atlikimo laikotarpį, nei visą likusį gyvenimą. E. B. viename gyvenimo etape pridarė daug klaidų, tačiau manytina, jog tam ir yra orientuota valstybės moderni, šiuolaikinė baudžiamoji politika, kad dėl vieno savo gyvenimo tarpsnio asmenys nebūtų teisiami, kriminalizuojami bei stigmatizuojami visą likusį jų gyvenimą. Juo labiau, kaip rodo nuteistojo asmens bylos medžiagoje esantys duomenys – po šio gyvenimo etapo E. B. elgesys pasikeitė kardinaliai.
5.9. Skunde pažymėtina, jog nuteistasis terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad jis laisvės atėmimo bausmės metu elgiasi nepriekaištingai, už gerą elgesį ir aktyvų įsitraukimą į resocializacijos priemonių įgyvendinimą yra ne kartą skatintas. Pastaruoju metu E. B. yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į Lietuvos Respublikoje esančius namus, visų išvykų už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų nuteistasis pateisino pasitikėjimą ir grįžo laiku, o tai akivaizdžiai paneigia skundžiamos nutarties teiginius apie tariamą galimybės taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės nebuvimą. Šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina ankstesnį savo gyvenimo būdą bei elgesį, pabrėžia išsilavinimo ir darbinės veiklos svarbą, turi ateities planų. Šiuo metu taip pat yra stebimas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą, priėmimas. Tai patvirtina, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tai rodo, kad nuteistojo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, todėl nuteistojo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, E. B. turėtų gyvenamąją vietą.
5.10. Nuteistojo gynėjo teigimu, apylinkės teismas nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl E. B. negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Vietoje to, teismas iš Komisijos nutarimo perrašė (nukopijavo) tuos pačius teiginius dėl „nepakankamos nuteistojo pažangos“, dėl tariamai „egzistuojančiu kriminogeniniu veiksnių“, kurie akivaizdu, jog egzistavo būtent nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi nuteistojo asmens byloje nėra net menkiausių apraiškų, kad jie egzistuoja ir šiai dienai. Pažymi, jog net ir egzistuojant minėtiems kriminogeniniams veiksniams nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami, E. B. nebus pasiūlytos probacijos metu, jei probaciją vykdantys pareigūnai matytų tokį poreikį. Aukščiau aptarti skundžiamos nutarties argumentai gali būti prilyginami dirbtinių sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimu, o tai priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu.
5.11. Pasak skundo autoriaus, nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad E. B. resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į plačiąją visuomenę.
6. Kauno apygardos teisme 2026 m. balandžio 27 d. gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimas į nuteistojo E. B. gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundą, kuriuo prašo nuteistojo gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo, nes nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Sutinka su teismo padaryta išvada, kad šiuo metu paleidus E. B. lygtinai nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Šių išvadų nepaneigia nuteistojo advokato skunde nurodomos aplinkybės.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. B. gynėjo advokato skundas atmetamas.
8. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio įstatymo 1 ir 2 dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
10. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad E. B. gynėjo skunde aptariami lygtinio paleidimo instituto taikymo privalumai, akcentuojama, jog taikyti šį institutą skatina ir Europos Taryba, kuri yra priėmusi ne vieną rekomendaciją šiuo klausimu. Taip pat skunde pažymima, jog lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, nes lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė. Apygardos teismas neginčija šių skunde nurodomų teiginių, tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių E. B. pilnai neatitinka.
11. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nuteistojo gynėjo cituojamos Europos Tarybos rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio dokumentai, kuriais teismas neprivalo vadovautis. Rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir tiesiogiai nėra taikomi. Be to, pagal minimas rekomendacijas lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra siūloma taikyti ne išimtinai visiems nuteistiesiems, o tik tiems, kurie atitinka visas paleidimo sąlygas (t. y. nesuteikiant prioriteto nei formalioms, nei materialioms lygtinio paleidimo sąlygoms). Nei nuteistojo gynėjos minimose rekomendacijose, nei jokiuose kituose tarptautiniu lygmeniu priimtuose teisės aktuose nenurodoma, kokias sąlygas asmuo privalo atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Europos Tarybai priklausančios valstybės narės vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje tokie teisės aktai yra BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Teismas ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija, įvertinę visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdami į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą.
12. Nacionalinėje teisėje įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
13. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistojo gynėjo skunde kaip pavyzdys pateikiami kitų nuteistųjų atžvilgiu priimti sprendimai dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas kiekvienu konkrečiu atveju turi vertinamąjį pobūdį, t. y. būtina išanalizuoti kiekvieno nuteistojo situaciją individuliai. Taigi, aplinkybės, kad kitais atvejais, esant vienai ar kelioms panašioms sąlygoms arba skirtingoms pavienėms aplinkybėms kitiems nuteistiesiems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, dar savaime nereiškia, kad ir šiuo konkrečiu atveju nuteistajam turi būti taikomas šis institutas. Kaip jau minėta, šis procesinis sprendimas priimamas įvertinus nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių duomenų visumą individualiai, o ne lyginant konkretaus nuteistojo teisinę situaciją su kitų nuteistųjų atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais.
14. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis E. B. yra atlikęs laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, kaip ir teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, E. B. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą formalųjį pagrindą (yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės). Tačiau, aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų E. B. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko nuteistasis neatitinka materialiosios sąlygos taikyti lygtinį paleidimą.
15. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas savo nutartyje, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra išlikusi tokia pati nuo pirmojo jo vertinimo. Nuteistojo skunde nurodyta, kad nei Komisija, nei skundžiamą nutartį priėmęs teismas balų mažėjimo, jų dinamikos realiai nenagrinėjo ir jų nevertino, bei pažymėjo, kad E. B. nusikalstamo elgesio rizika pasižymi sisteminga mažėjimo dinamika. Su šiais skundo argumentais sutikti negalima. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, kalėjimo resocializacijos skyriaus specialistų yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime E. B. atžvilgiu atlikti keturi vertinimai dėl pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos, visais atvejais nustatyta vidutinė rizika ir tik paskutiniųjų dviejų vertinimų metu stebima neženkliai mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Vien šie duomenys pagrįstai leidžia spręsti apie akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje nebuvimą.
16. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo asmens byloje esantys duomenys rodo apie pastaruoju metu E. B. daromą pažangą, siekiant sumažinti nustatytą pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vis tik mano, kad daroma pažanga, įvertinus nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, šiuo metu dar nėra pakankama (akivaizdi) jog būtų pagrindas daryti išvadą, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
17. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistasis pastaruoju metu deda pastangas siekiant minėtas rizikas valdyti – bausmės atlikimo metu vykdė individualią veiklą, iš ko gaudavo pajamas, pastaraisiais metais savanoriškai dengė turimus įsiskolinimus, vykdė resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo elgesio ir mąstymo pataisos programose, analizuoja savo elgesį, sprendžia problemas ir siekia tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, palaiko socialinius ryšius, turi gyvenamąją vietą, tinkamai elgiasi ne bausmės atlikimo vietoje, bet ir išėjęs iš struktūruotos aplinkos, ir šie teigiami aspektai buvo įvertinti laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos, kadangi kaip teisingai pažymėjo ir apeliantas, atsižvelgiant į nuteistojo daromą pažangą E. B. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2026 m. sausio 19 d. sprendimu buvo perkeltas laisvės atėmimo bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kas neabejotinai pagerino jo bausmės atlikimo sąlygas. Vis tik apygardos teismas pažymi, kad nors nuteistasis ir daro pažangą, tačiau kaip ir minėta – lygtinio paleidimo taikymui yra svarbi ne bet kokia pažanga, o ta, kuri yra akivaizdi ir kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau pasirengęs ir būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, bei kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistais elgiasi taip, kaip iš esmės turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o tai nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
18. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas paminėtai išvadai, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Nagrinėjamo klausimo kontekste, svarbu pažymėti ir tai, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenis ir pagrįstai konstatavo, jog teigiamų elgesio korekcijos požymių E. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakanka, kam pritaria ir apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą.
19. Kaip matyti iš E. B. asmens byloje esančių duomenų, jis bausmę atlieka nuo 2022 m. liepos 28 d. Bausmės atlikimo metu jis skatintas tik du kartus – pirmaisiais bausmės atlikimo metais (2023 m. kovo ir gegužės mėn.). Toks jo teigiamas elgesys buvo įvertintas kalėjimo administracijos, dėl ko nuteistasis E. B. 2023 m. spalio 12 d. buvo perkeltas tolesniam bausmės atlikimui į lengvąją grupę, taip suteikiant nuteistajam geresnes bausmės atlikimo sąlygas. Vis tik tokio jam išreikšto kalėjimo administracijos pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir nepraėjus metams, 2024 m. rugpjūčio 13 d., E. B. buvo pašalintas iš lengvosios nuteistųjų grupės, kadangi 2024 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį padarė drausminius pažeidimus, už ką jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Net ir pašalinus nuteistąjį iš lengvosios grupės, jis ir toliau nepaisė kalėjime nustatytos vidaus tvarkos, 2024 m. spalio 16 d. pažeidė kalėjimo vidaus tvarkos taisykles, dėl ko jis trečią kartą buvo nubaustas drausmine tvarka. Minėtu laikotarpiu buvo stebima neigiama nuteistojo elgesio dinamika, kas paneigia ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus apie sistemingos E. B. teigiamos elgesio rizikos dinamikos egzistavimą. Nuteistasis tik 2025 m. gegužės 23 d., t. y. prieš metus laiko, bausmę pakartotinai pradėjo atlikinėti lengvosios grupės sąlygomis.
20. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistajam E. B. išskiriami trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – lėšų valdymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai laikytini kintančiais, todėl bausmės atlikimo metu, savo teigiamu elgesiu nuteistasis gali daryti įtaką šių veiksnių buvimui ir juos pašalinti.
21. Nuteistojo gynėjas skunde pažymėjo, kad nuteistojo išsilavinimas ir turimi įgūdžiai nesudarys problemų su įsidarbinimu, tą patvirtina ir į nuteistojo asmens bylą pateikta pažymą apie planuojamą įdarbinimą. Vis tik teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad interviu metu nuteistasis nurodęs, kad būdamas laisvėje (iki 2022 metų liepos mėn.) jis uždirbdavo apie 2000 Eur per mėnesį, kas vertintina kaip žymiai didesnės nei vidutinės pajamos Lietuvoje. Ir nors gaunamų pajamų nuteistajam pakako būtiniausioms išlaidoms, tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, kadangi visose jo atžvilgiu buvusiose baudžiamosiose bylose jis buvo pripažintas kaltu dėl finansinių nusikaltimų, kuriais panaudodamas apgaulę siekė finansinės naudos. Taigi net ir darbinės patirties ir darbo turėjimas, pakankamai didelių pajamų gavimas jo nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio. Kalėjimo Finansų skyriaus pažymoje nurodyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis privalo išmokėti 37 000 Eur. Nuo bausmės atlikimo, nuteistajam nors ir vykdant individualią veiklą ir iš to gaunant pajamų, buvo išieškota 1165 Eur ir tik vėliau, artėjant terminui dėl galimybės kreiptis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis pradėjo savanoriškai dengti turimą įsiskolinimą kas mėnesį pervesdamas po 50 Eur ir 2026 m. sausio mėnesį savanoriškai buvo sumokėta 1200 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu tokio dydžio sumos savanoriškas mokėjimas, gaunant pajamas iš darbinės veiklos, laikytinos formaliomis, siekiant palankesnio vertinimo sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, bet ne kuo greičiau priteistą sumą atlyginti.
22. Nors apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas ginčija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino nuteistojo įvykdytą nusikalstamą veiką ir jam skirtos bausmės dydį, nes šie aspektai jau buvo įvertinti nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir priimant atitinkamus procesinius sprendimus, su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija sutikti negali. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo būtina atsižvelgti į E. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, ir nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju pagrįstai tiek Komisija, tiek apylinkės teismas vertino visus 7 nuteistojo atžvilgiu priimtus nuosprendžius ir kad jais jis pripažintas kaltu ir nuteistas už įvairaus sunkumo sukčiavimus (tiek didelės vertės, tiek nedidelės), kurių tik mažoji dauguma nebuvo realizuota ir nutrūko pasikėsinimus stadijoje. Dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjo daug asmenų. Tarpusavyje bendrinant nuosprendžiais paskirtas bausmes, nuspręsta, kad būtent tokio dydžio (7 metų 3 mėnesių) skiriama reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga bei galinti įtakoti asmenį taip, kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Kaip jau minėta, dar visai nesenai nuteistasis yra perkeltas bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kurioje jam sudarytos sąlygos tiek turėti ir naudotis mobiliojo ryšio telefonu, dirbti už kalėjimo ribų, parvykti į namus ir aplankyti šeimos narius, tai jam išreiškiant pasitikėjimą ir sudarant galimybę įrodyti, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, jis gali elgtis tinkamai ir daugiau nenusikalst.
23. Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą taikyti lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Kaip jau minėta, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių dar nepakanka daryti išvadai, kad E. B. jau šiuo metu gali būti taisomas lygtinai paleistas, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam į iš įkalinimo įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės.
24. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo E. B. (E. B.) gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.