Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis I. Š. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis, 2024 m. birželio 9 d., apie 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu, matant mažametei dukrai E. B., atėmęs iš sugyventinės N. B. mobiliojo ryšio telefoną ir jį metęs į sieną, sugyventinę N. B. pastūmęs rankomis pargriovė ant lovos, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajai N. B. išėjus iš vonios kambario, čiupo jai abejomis rankomis už jos rankų žastų ir reikalavo sakyti, kam ši pasiskundė, po to nukentėjusiajai ištrūkus ir nuėjus į virtuvę, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš jos kelnių kišenės ištraukė jos naudojamą mobilaus ryšio telefoną ir jį metė į sieną, dėl to šis sudužo, po to stūmė nukentėjusiąją rankomis sakydamas „dink iš namų, žertva“ ir stumdė nenustatytą skaičių pastarąją į buto sienas, tokiu būdu nukentėjusiąją N. B. atstūmęs iki lauko durų, jos kūną trankė nenustatytą skaičių į lauko duris, vieną kartą į lauko duris trenkė nukentėjusios N. B. galvą ir išstūmė iš buto, po to nukentėjusiajai N. B. sugrįžus į butą, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sugriebė nukentėjusiąją N. B. ir tokiu būdu nenustatytą skaičių trankė jos kūną į buto lauko duris, tokiais tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai N. B. dėl poodinių kraujosruvų dešinio žasto, dešinės alkūnės, kairiojo peties, kairio dilbio srityse padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui (nagrinėjamu atveju – šeimos nariui) fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą. Inkriminuojant BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, kai darydamas veiką asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų ir nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad I. Š. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad konflikto metu nukentėjusioji jam tris kartus trenkė, todėl norėdamas ją sulaikyti laikė nukentėjusiąją už žastų, galbūt per stipriai paspaudė, dėl to galėjo atsirasti mėlynės, neigė vartojęs kitokį smurtą. Kaltinamojo versiją dėl įvykio aplinkybių ir vartoto smurto nukentėjusiosios atžvilgiu teismas vertina kritiškai ir mano, kad tai yra pasirinkta kaltinamojo gynybos versija, siekiant išvengti atsakomybės. Kaltinamojo parodymai paneigti teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, kurie sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Pirmiausia, tai nukentėjusiosios parodymai apie smurtavimo aplinkybes, kurias nukentėjusioji nuosekliai ir pakankamai išsamiai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, o būtent, kad 2024 m. birželio 9 d. I. Š. atėmęs telefoną, metė jį į sieną, parvertė ją ant lovos laikydamas rankos riešus, tada ji nuėjo į vonios kambarį, jai išėjus iš vonios kambario, jis ją griebė rankomis ir liepė pasakyti su kuo ji kalbėjo. Siekdama išvengti tolimesnio konflikto, nukentėjusioji nuėjo į virtuvę, I. Š. nuėjo paskui ją, iš jos kišenės ištraukė mobilųjį telefoną, metė į sieną ir sudaužė, griebė jai už žastų ir trankė į koridoriaus sieną ir į lauko duris. Tuomet atidarė lauko duris ir ją išstūmė. Netrukus nukentėjusi grįžo į butą, o I. Š. antrą kartą ją trankė į lauko duris. Patyrė dešinės rankos žasto, kairės rankos dilbio srityje, dešinės rankos alkūnės, peties sužalojimus, buvo nemažos mėlynės. Iškart pasirodė kraujosruvos ir ant žastų ir dešinės alkūnės. Ant kairio dilbio atsirado apvali mėlynė, prie peties irgi buvo apvalios formos sužalojimas. Dešinę alkūnę susižalojo tuo momentu, kai I. Š. stumdė ją į duris. Kairį petį, galimai gindamasi, kai bandė ištrūkti. Įvykio metu jautė fizinį skausmą. Teismo vidinį įsitikinimą nukentėjusiosios nurodytomis įvykio aplinkybėmis stiprina ir tai, kad tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusioji paaiškino ir atvykusiems policijos pareigūnams – vaizdo įraše „PSS-20240609-164537UTC+0300“ matyti, kad N. B. paaiškina policijos pareigūnams, kad sugyventinis sudaužė telefoną, stumdė ir mušė, stumdė į duris, buvo išstūmęs ją į laiptinę, ant kūno liko mėlynės (kraujosruvos) (1 t., b. l. 29-34). Nors nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams teigė, kad įvykio metu fizinio skausmo nejautė, tačiau teismo vertinimu, nukentėjusioji skausmo galėjo iš karto nejusti dėl patirto streso įvykio metu galėjo nejausti, tačiau tai nepaneigia, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių fizinį skausmą ji pradėjo jausti vėliau.

Nukentėjusiosios parodymus dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo patvirtina ir 2024 m. birželio 12 d. specialisto išvada Nr. G 1192/2024 (02), kad N. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniojo žasto, dešinės alkūnės, kairiojo peties, kairiojo dilbio srityse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 9 d. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste galėjo būti padaryta ir savigynos metu. Sužalojimai griuvimui ant buko neriboto paviršiaus nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 64-65). Taigi, nustatyti sužalojimai ir jų pobūdis atitinka nukentėjusios parodymus dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto ir iš esmės sutampa su kaltinamojo nurodytomis fizinio sąlyčio vietomis (suėmimas už pečių, žastų (rankos dalies nuo peties iki alkūnės) suspaudimas tris kartus; laikymas prirėmus prie durų), todėl teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios sužalojimai padaryti kaltinamojo veiksmais ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 8 straipsnio 1 dalis). Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-73-654/2024).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtinosios ginties situacijos nebuvo, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie kaltinamojo užpuolimą ar sužalojimą. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad sudavė kaltinamajam per veidą gindamasi nuo jo. Be to, kaltinamasis nereiškė jokių pretenzijų, kad nukentėjusioji būtų jį sužalojusi. Kaltinamojo argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl jo kaltės ir tėra tik jo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įvykio interpretacija. Todėl, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis veikė esant būtinosios ginties situacijai.

Taigi, ištyrus byloje aukščiau aptartus įrodymus, sujungus juos į vientisą grandinę, jų visuma patvirtina, kad I. Š. 2024 m. birželio 9 d., apie 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., sugyventinę N. B. pastūmęs rankomis pargriovė ant lovos, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajai N. B. išėjus iš vonios kambario, čiupo abejomis rankomis už jos rankų žastų, po ot nukentėjusiajai ištrūkus ir nuėjus į virtuvę, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, stūmė nukentėjusiąją rankomis sakydamas „dink iš namų, žertva“ ir stumdė nenustatytą skaičių pastarąją į buto sienas, tokiu būdu nukentėjusiąją N. B. atstūmęs iki lauko durų, jos kūną trankė nenustatytą skaičių į lauko duris, vieną kartą į lauko duris trenkė nukentėjusios N. B. galvą ir išstūmė iš buto, po to nukentėjusiajai N. B. sugrįžus į butą, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sugriebė nukentėjusiąją N. B. ir tokiu būdu nenustatytą skaičių trankė jos kūną į buto lauko duris, tokiais tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai N. B. dėl poodinių kraujosruvų dešinio žasto, dešinės alkūnės, kairiojo peties, kairio dilbio srityse padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, kad sutrikdys kito asmens sveikatą, sukels fizinį skausmą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnyje 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti kaltinamajam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nukentėjusioji ir jos atstovas – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (1 t., b. l. 160-161), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 162-163), dirba (t. 1, b. l. 164-165), nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis). Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, jos dydį nustatant artimesnį BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės apribojimo bausmės minimumui – penkis mėnesius, įpareigojant bausmės atlikimo metu: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 6 dalis). Teismas pažymi, bausmės skyrimas yra teismo diskrecija, todėl nukentėjusiosios bei jos atstovo nuomonė dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio teismo nesaisto.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nuketėjusiosios įvyko 2024 m. birželio 9 d., t. y. prieš 10 mėnesių, 2024 m. lapkričio 21 d. kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, apimantis draudimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja N. B., E. B. ir A. Š. (1 t., b. l. 155-157). Prokuroro 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu I. Š. leista matytis su dukra A. Š. krizių centre, dalyvaujant atvejo vadybininkei, taip pat išaiškinta, kad prieš išvykstant iš gyvenamosios vietos ir rajono ribų, I. Š. privalo iš anksto informuoti ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną ir gauti leidimą išvykti. Duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų pažeidęs jam pritaikytą kardomąją priemonę byloje nėra.

Iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo paaiškinimų, bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą A. Š., 2024 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19273-947/2024 nustatyta kaltinamojo bendravimo tvarka su dukra tvarka, tačiau šalys šiuo aspektu nesutaria. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3075-947/2025 matyti, kad nukentėjusioji nevykdo šalių taikos sutarties nuostatų dėl kaltinamojo bendravimo su vaiku tvarkos, argumentuodama, kad jam taikomi bendravimo su nukentėjusiąja ir nepilnamete dukra ribojimai, todėl kaltinamasis prašė išduoti vykdomąjį raštą. Šios aplinkybės teikia pagrindą spręsti, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, be kita ko, yra kilęs ginčas ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Teismo vertinimu, nukentėjusioji prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemone siekia tam tikrą laiką sureguliuoti ir civilinio pobūdžio klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Nukentėjusiosios atstovas, grįsdamas šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo būtinumą, savo iniciatyva 2024 m. rugsėjo 27 d. pateikė garso įrašą pavadinimu „Priedas Nr. 1 Kauno gatvės pavojingos (1)“, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kaltinamasis pokalbio metu pasako, kad „Aš gi nežinau, juk Kauno gatvės yra pavojingos.“, „O tu kiek žinau, yra gi buvę visokių įvykių Kaune.“, „Per žinias gi mačiau.“ (1 t., b. l. 116-118). Teismo vertinimu garso įraše pavienių citatų dėl Kauno gatvių, nėra pagrindo vertinti kaip realaus grasinimo.

Teismo vertinimu, pritaikytas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įvertinus tai, kad šalys gyvena skyrium ir skirtinguose miestuose, yra pakankama apsauga nukentėjusiajai. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą daro išvadą, kad nėra pagrindo skirti nukentėjusiosios prašomą papildomą baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo ir 2 917,07 Eur advokato išlaidas už parengtą ieškinį ir atstovavimą teisme ir (2 t., b. l. 24-29).

Ieškinyje ir teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas nurodė, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, nukreiptą į jos sveikatą, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, šie veiksmai buvo padaryti mažamečio vaiko akivaizdoje, o tai lėmė pažeminimą prieš dukrą. Be to, nukentėjusioji patyrė didelius psichologinius išgyvenimus, dėl patirto fizinio smurto ir didelio išgąsčio ją ligi šiol kamuoja psichologinės problemos, nemiga naktimis, patiriamas nuolatinis stresas, atsirado nesaugumo jausmas, kreipėsi pagalbos į psichologus.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį).

Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja nuo 145 iki 1 000 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-935/2024; Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-383/2023; Šaulių apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-188-616/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-539-1053/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-290-891/2022 ir kt.). Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai kaltinamojo tyčiniais veiksmais sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinės kraujosruvos dešinio žasto, dešinės alkūnės, kairiojo peties, kairio dilbio srityse. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Tačiau po šio įvykio nukentėjusiajai GMP neprireikė, vėliau į gydytojus nukentėjusioji nesikreipė, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vaistų dėl patirtų sužalojimų nevartojo. Teismas, vertindamas ieškinio argumentus dėl lankymosi pas psichologus, pažymi, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusioji paaiškino, jog tam buvo ne vien šis įvykis, bet ir ankstesni konfliktai su kaltinamuoju, anksčiau jos atžvilgiu vartotas fizinis smurtas. Nurodytos aplinkybės teigia pagrindą spręsti, kad nukentėjusioji pas psichologą pradėjo lankytis ne vien dėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos, o dėl sveikatos sutrikdymo ilgalaikių neigiamų ir neatstatomų pasekmių neatsirado.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, kreipėsi pagalbos pas psichologą, tačiau reikalavimas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra per didelis, neproporcingas padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurto intensyvumą, jai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad 500 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką. Dėl to nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos 500 Eur sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos).

Nukentėjusioji prašo priteisti 2 917,07 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teismas pažymi, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos ir tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Aplinkybė, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, savaime nėra besąlygiškas pagrindas jas priteisti.

Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl prašomų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina tai, jog byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti sudėtingų teisinių žinių, advokatas parengė civilinį ieškinį, kuris šioje byloje tenkintas iš dalies, pateiktas prašymas prijungti rašytinį įrodymą yra visiškai nedidelės apimties. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, t. y. faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir jos nagrinėjimo trukmę, teisinių paslaugų teikimo trukmę, jų pobūdį ir būtinumą, patenkintą ieškinio dalį, teismas sprendžia, kad šių prašomų priteisti išlaidų sumos neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisiama išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažinama iki 2 000 Eur.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Išaiškinti, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama galioti kardomoji priemonė nedraudžia kaltinamajam bendrauti su nepilnamete dukra 2024 m. lapkričio 25 d. prokuroro sprendime nurodyta tvarka ir sąlygomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 2 vnt. duomenų laikmenas (DVD-R diskus) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti I. Š. (I. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą penkiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nukentėjusiosios N. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) atstovavimo išlaidas.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Išaiškinti, kad kardomoji priemonė nedraudžia kaltinamajam bendrauti su nepilnamete dukra, 2024 m. lapkričio 25 d. prokuroro sprendime nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 2 vnt. duomenų laikmenas (DVD-R diskus) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.